Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovų B. S. ir A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 9 d. nutarties, kuria sustabdyta civilinė byla pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovams B. S. ir A. S. dėl įsiskolinimo už šilumos energiją priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą ir atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus ir motyvus, konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamai pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti.

Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Civilinės bylos sustabdymo instituto normos reglamentuoja procesinių veiksmų, kuriais siekiama išspręsti bylą iš esmės, atlikimo sustabdymą neapibrėžtam terminui dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-18 apžvalga „Dėl privalomąjį bylos sustabdymą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo, CPK 163 str.).

CPK išskirtos dvi civilinės bylos sustabdymo rūšys pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 str.) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 str.). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyviojo bylos sustabdymo atvejais teismas turi teisę, bet ne pareigą sustabdyti bylos nagrinėjimą, ir teismas sprendžia, ar konkrečiu atveju reikia stabdyti bylą.

Pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylą: kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t.y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-261/2007; 2007-09-14 nutartis civilinėje Nr.3K-3-334/2007; 2008-09-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-413/2008 ir kt.); kai negalima išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, t.y. teismui reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2007; 2008-09-05 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2008).

Skundžiama nutartimi nagrinėjamą civilinę bylą teismas sustabdė CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu, motyvuodamas tuo, jog Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. I-438-35-12 dėl norminių aktų teisėtumo pagal pareiškėjo Trakų rajono apylinkės teismo prašymą ir neišnagrinėjus šios administracinės bylos, nėra galimybės nagrinėti civilinės bylos Nr. 2-11101-466/2012 pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovams B. S. ir A. S., kadangi minėtos administracinės bylos išnagrinėjimo rezultatas yra tiesiogiai susijęs su šios bylos ginčo išsprendimu. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais skundžiamos nutarties argumentais sutinka ir, įvertinęs nagrinėjamoje byloje ieškovo pareikštų materialinių reikalavimų ir atsakovo atsikirtimų turinį, konstatuoja, jog neišnagrinėtos administracinės bylos išnagrinėjimo rezultatas yra tiesiogiai susijęs su šios bylos ginčo išsprendimu, todėl yra pagrindas sustabdyti bylą CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu.

Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovas UAB „Vilniaus energija“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovų 2132,20 Lt skolos už šilumos energiją, 24,34 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 73,80 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atsakovai su ieškovo reikalavimais nesutinka, nurodydami, jog nevartojo ieškovo tiekiamos šilumos, šilumos energijos ir karšto vandens, tiekimo sutarties su ieškovu nesudarinėjo, o atsakovų butas yra atjungtas nuo centralizuoto šilumos tiekimo sistemų, o triplike prašė sustabdyti bylą, kol bus išnagrinėtas administracinis ginčas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Ieškovas su bylos sustabdymu sutiko (b.l. 163). Taigi nagrinėjamojoje byloje ginčas kilo ne tik dėl skolos priteisimo, bet ir teisėto ar neteisėto atsakovų atsijungimo nuo centrinių šildymo įrenginių bei atitinkamai Ūkio ir Energetikos ministerijų patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių taikymo. Iš atsakovų pateiktos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 26 d. nutarties matyti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nusprendė patenkinti Trakų rajono apylinkės teismo prašymą ištirti Ūkio ir Energetikos ministerijų patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių teisėtumą, kurie taikytini ir nagrinėjamojoje byloje (b.l. 147-150). Taigi apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs CPK 163 straipsnio 3 punkte nurodytą pagrindą, pagrįstai sustabdė bylą, taip siekiant išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, atitinkamai sutaupant byloje dalyvaujančių asmenų, kitų proceso dalyvių ir teismo laiką bei lėšas, operatyviau išnagrinėti bylą.

Apeliantai savo atskirąjį skundą iš esmės grindžia vienu argumentu, jog teismas, prieš spręsdamas dėl bylos sustabdymo, privalėjo įvertinti, ar nėra pagrindų ieškinį palikti nenagrinėtu, kadangi ieškovas, apeliantų teigimu, nesilaikė Energetikos įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje numatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima šia tvarka pasinaudoti. Tačiau bylos duomenys tvirtina, jog, ieškovui pateikus ieškinį ir gavus atsiliepimą į jį, pirmosios instancijos teismas nusprendė pasirengimą bylos nagrinėjimui vykdyti paruošiamųjų dokumentų būdu (b.l. 115). Atsakovai savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose (atsiliepime, triplike) klausimo dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu nekėlė (b.l. 45-62, 132-146) ir klausimas dėl ieškovo ieškinio palikimo nenagrinėtu pirmosios instancijos teisme nebuvo sprendžiamas. Apeliantai tik pateiktame atskirajame skunde kelia klausimą dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Tačiau atskirasis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d.), nes, apeliacinės instancijos teismui išnagrinėjus atsakovų reikalavimą ieškinį palikti nagrinėtu, kuris nebuvo pareikštas pirmosios instancijos teisme, be įstatyminio pagrindo būtų suvaržytos suinteresuotų asmenų teisės į apeliaciją. Kitų argumentų, susijusių su bylos sustabdymo pagrįstumu, atsakovai nepateikė.

Apeliantai atskirajame skunde nurodo, jog ieškovui už nesąžiningą procesinių teisių naudojimąsi CPK 95 straipsnio pagrindu turi būti paskirta iki 20 000 Lt bauda. Nesąžiningai pareikštu nepagrįstu reikalavimu, kuriuo piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis (CPK 95 str.), pripažintinas tik toks reikalavimas, kurį, išnagrinėjus teisme, galima padaryti išvadą, kad normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrą reikalų padėtį, panašioje situacijoje teisinės padėties negalėtų įvertinti kaip savo materialinės subjektinės teisės ar įstatymo saugomų interesų pažeidimo ar ginčijimo ir reikalauti ginti jo teises teisme. Piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis pripažįstama ir tokia faktinė situacija, kai galima konstatuoti, kad šalis sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010).

Taigi pagal CPK 95 straipsnio nuostatas baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos dvi sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. balandžio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005, pažymėjo, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010).

Nagrinėjamojoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti pagrįstą išvadą, jog ieškovas, įgyvendindamas savo teisę pareikšti ieškinį teisme, ja piktnaudžiavo. Faktas, kad ieškovas UAB “Vilniaus energija” kreipėsi į teismą dėl įsiskolinimo iš atsakovų priteisimo savaime negali būti piktnaudžiavimo teise patvirtinimas, nes tokią teisę pareiškėjui nustato CPK 5 straipsnis, numatantis kiekvienam suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą teisinės gynybos.

Kiti atsakovų atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nesudaro pagrindo skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantai nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.