- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-09
- Bylos Nr.
- e2A-1739-896/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-00175-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Tomas Romeika, Laima Kriaučiūnaitė
- Atsakovas
- R. S.
- Ieškovas
- Ž. S.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Alytaus mieste
- Advokatai
- Arvydas Budnikas
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Laimos Kriaučiūnaitės ir Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. S. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. liepos 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1223-558/2021 pagal ieškovės Ž. S. patikslintą ieškinį atsakovui R. S., trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų V. K. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir dėl santuokos nutraukimo pasekmių, institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Alytaus mieste.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Ž. S. patikslintu ieškiniu prašė: 1) santuoką nutraukti dėl atsakovo R. S. kaltės; 2) priteisti iš atsakovo R. S. ieškovės naudai 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 3) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę – S. pavardę; 4) prievolę V. K. pagal 2009 m. lapkričio 28 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartį Nr. 7522 pripažinti asmenine atsakovo prievole.
Atsiliepimas
2. Atsakovas nesutiko su ieškinio reikalavimu, kad santuoka būtų nutraukta dėl jo kaltės, prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas neigė, kad į bylą pateiktos Facebook profilio nuotraukos įrodo jo neištikimybę. Atsakovas sutiko, kad santuoka yra iširusi, negalima jos atkurti, nes jam nusibodo pastovūs, nuolatiniai ieškovės priekaištai jo atžvilgiu, nesiskaitymai su juo kaip su sutuoktiniu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. liepos 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, santuoką, sudarytą tarp ieškovės Ž. S. ir atsakovo R. S. (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukė dėl atsakovo R. S. kaltės, priteisė iš atsakovo R. S. ieškovės Ž. S. naudai 2 000 Eur dydžio neturtinę žalą, po santuokos nutraukimo ieškovei paliko santuokinę pavardę – S., pripažino nekilnojamuosius daiktus asmenine atsakovo R. S. nuosavybe: žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiais pastatais: gyvenamuoju namu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), inžineriniais statiniais - kiemo statiniais, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo prievolę V. K. pagal 2009 m. lapkričio 28 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartį Nr. 7522 pripažino asmenine R. S. prievole, kitoje dalyje ieškinį atmetė, priteisė iš atsakovo R. S. ieškovės Ž. S. naudai 1 027,20 Eur bylinėjimosi išlaidas.
4. Teismas konstatavo, kad abi šalys yra Lietuvos Respublikos piliečiai, ieškovė ir atsakovas deklaravo savo išvykimą į Airiją, ieškovei pasirinkus, ieškinio reikalavimas dėl santuokos nutraukimo teismingas Lietuvos Respublikos teismui.
5. Abu sutuoktiniai pripažino, kad nuo 2020 m. kovo mėnesio šalių tarpusavio santykiai pablogėjo ir atsakovas iš bendro sutuoktinių miegamojo išsikėlė į sūnaus kambarį, o 2021 m. kovo 24 d. paliko šeimos namus, apsigyvendamas skyrium nuo ieškovės. Įvertinęs nustatytus duomenis, jog šalys jau ilgą laiko tarpą neveda bendro ūkio, nepalaiko santuokinių ryšių, atnaujinti vedybinio gyvenimo nenori nė vienas iš sutuoktinių, teismas laikė, kad jų santuoka yra faktiškai pasibaigusi.
6. Teismas sprendė, kad atsakovo neištikimybės faktas įrodytas ieškovės paaiškinimais, fotonuotraukomis, susirašinėjimo telefonu medžiaga, vaizdo įrašu bei atsakovo Facebook profilio nuotrauka. Atsakovas, duodamas paaiškinimus teismo posėdžio metu, nurodė, kad savo bendradarbę į šeimos namus parsivedė tam, kad atkeršytų savo žmonai už jo nuolatinį žeminimą, o pagyventi savaitei į šeimos namus turėjo ateiti jo draugas, bet vėliau draugas susirado kitą būstą. Teismo vertinimu, atsakovo elgesys – parsivedant svetimą moterį į šeimos namus, nepateisinamas nei moralės, nei teisės požiūriu. Atsakovas savo Facebook paskyroje yra įsidėjęs nuotrauką su kita moterimi D. J., kurioje jie yra apsikabinę, o paspaudus ant nuotraukos matyti, kad D. J. ant minėtos nuotraukos yra uždėjusi meilės ženkliuką – širdelę. Teismo vertinimu, ši aplinkybė patvirtina, kad atsakovas viešai demonstruoja šiltus jausmus savo naujajai draugei, todėl padarė išvadą apie artimus atsakovo ir jo draugės santykius. Nors atsakovas teismo posėdžio metu neigė, kad jį sieja artimi santykiai su šia moterimi, tačiau teismas atsakovo paaiškinimus atmetė, padarė išvadą, kad labiau tikėtina, jog palikęs šeimos namus atsakovas apsigyveno su šia moterimi ir dėl šių priežasčių atsakovas slepia nuo ieškovės ir savo nepilnamečių vaikų dabartinę gyvenamąją vietą. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad būstas, kuriame jis šiuo metu gyvena, yra išnuomotas kito asmens vardu, tačiau į klausimą - kokio asmens vardu sudaryta nuomos sutartis, neatsakė, nesutiko įvardinti šio asmens. Teismas padarė išvadą, kad dėl atsakovo santykių su kita/ar kitomis moterimis šeima iširo. Atsakovas kaltino ieškovę, jog ši nepagarbiai elgiasi jo atžvilgiu, nuolat įžeidinėja, žemina jį kitų žmonių, t. y. draugų, bendradarbių akivaizdoje, tačiau į bylą atsakovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinų kaltės, o ne dėl jo santykių su kita/ar kitomis moterimis.
7. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į tai, kad atsakovas, pažeisdamas lojalumo pareigą, sutrikdė šeimos vidinius emocinius ryšius, dėl to sukėlė neigiamų išgyvenimų ieškovei, o taip pat atsižvelgęs į šalių turtinę padėtį, santuokoje pragyventą laiką (beveik 19 metų) bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, ieškovės prašymą tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Apeliaciniu skundu atsakovas R. S. prašo Alytaus apylinkės teismo 2021 m. liepos 5 d. sprendimą dalyje dėl R. S. pripažinimo kaltu dėl santuokos iširimo panaikinti, priimti naują sprendimą, ieškovės ieškinį šioje dalyje atmesti, pripažinti, kad ieškovės ir atsakovo santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas paliko šeimą. Atsakovas 2021 m. kovo mėnesio pabaigoje paliko namus ir išsinuomojo kambarį, nes tapo sutuoktinei svetimu žmogumi, dėl savo, sutuoktinės ir vaikų ramybės. Šalių santuoka iširo dėl ieškovės kaltės. Atsakovo draugai ieškovę matė pažinčių portale Tinder. Ji buvo išėjusi į pasimatymą ir, atsakovo manymu, ne vieną kartą. Atsakovas, dar gyvendamas kartu, yra matęs, kad ieškovė „išsipusčiusi“ kažkur išeidavo ir per naktį negrįždavo. Nepilnamečius vaikus palikdavo vienus namie nakties metu, kai atsakovas dirbo, o sūnus verkdamas skambindavo ir atsakovo klausė ar jis gali grįžti namo, nes mamos nėra namuose. Ji galimai susitikinėjo su T. M.. Kai ieškovė naktį negrįždavo, jis padėdavo širdeles ant jos foto profilio. Atsakovas patyrė didelius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus, nuoskaudas, stresą, gyveno emocinėje depresijoje. Atsakovas dėl streso ir psichologinio smurto neteko daug svorio. Iš šalių namų atsakovas išsikėlė, užleisdamas kambarį sūnui, o nesant santuokinio gyvenimo į sutuoktinės kambarį grįžti tiesiog negalėjo, be to, ji atsakovo nepriėmė, reikalavo, kad išeitų. Atsakovas moka pusę šalių namo paskolos, visus komunalinius mokesčius ir grąžina paskolą, paimtą virtuvės remontui ir įrengimui. Be to, moka už kambario, kuriame dabar gyvena, nuomą.
Žemesnės instancijos teismas
8.2. Teismas nurodė, kad sutuoktinių santuokinis gyvenimas pablogėjo 2020 m. kovo mėnesį. Teismas, nustatęs, kad santykiai pablogėjo, nenustatė, kada šalių santuokinis gyvenimas baigėsi, t. y. nenustatė santuokos iširimo tikrojo momento. Tačiau šalių faktinė santuoka pasibaigė ženkliai anksčiau, apie 2018 metų vidurį, tada su sutuoktine ir nutrūko santuokinis gyvenimas.
8.3. Teismas nenustatė neabejotinai tikrų neištikimybės faktų: gyvenimo su kita moterimi, kartu miegojimo, intymių santykių buvimo ar kito faktinę neištikimybę patvirtinančio fakto. Sprendime konstatuojant santuokos iširimą dėl atsakovo kaltės, turėjo būti įrodyta atsakovo faktinė neištikimybė iki šalių santuokos iširimo. Aplinkybės, kuriomis rėmėsi teismas, konstatavęs atsakovo kaltę, yra jau po santuokos iširimo.
8.4. Teismas, be jokio kritinio vertinimo, bet kokias ir visas ieškovės iš socialinių tinklų surinktas abejotinas žinutes, nenustatęs net jų laiko, pripažino tinkamomis. Teismo išvada, kad atsakovas išėjo gyventi pas kitą moterį, nepagrįsta jokiais įrodymais. Ieškovė neįrodė neištikimybės, šeimos palikimo dėl kitos moters ir gyvenimo su kita moterimi fakto ir teismas sprendimu to nenustatė.
8.5. Pakeitus sprendimą ir pripažinus, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, keistinas bylinėjimosi išlaidų, priteistų sprendimu ir papildomu sprendimu (1 027,20 Eur ir 924 Eur), paskirstymas.
Atsiliepimas
9. Ieškovė Ž. S., atstovaujama advokato Arvydo Budniko, atsiliepimu į atsakovo R. S. apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
9.1. Atsakovo kaltė dėl santuokos nutraukimo byloje yra akivaizdi ir įrodyta. Atsakovas pastoviai atsivesdavo svetimą moterį į sutuoktinių namus, teigė, kad ši turės gyventi sutuoktinių namuose, skatino konfliktines situacijas bei tuo rodydavo nepagarbą ieškovei ir savo vaikams. Atsakovas tokias aplinkybes patvirtino ir pats pripažino. Ieškovės ir atsakovo vaikai taip pat patyrė daug neigiamų dvasinių išgyvenimų, kadangi matė atsakovo netoleruotiną elgesį ieškovės atžvilgiu. Dėl šių atsakovo veiksmų ypač išgyveno šalių dukra, kas aiškiai užfiksuota vaizdo įrašuose. Visa tai įrodo, kad atsakovas tinkamai nesirūpino šeima, kenkė šeimos interesams, atsakovas suvokė, jog jo santuokinę neištikimybę mato ne tik ieškovė, bet ir abiejų sutuoktinių vaikai.
9.2. 2021 m. kovo 24 d. atsakovas paliko šeimos namus ir išėjo gyventi atskirai. Prieš jam išeinant, ieškovė nežinojo, kad jis turi konkrečią moterį, tačiau iš Facebook paskyros suprato, kad atsakovą su D. J. (jau čia dar kita moteris) sieja artimi santykiai, nes iš profilio nuotraukos matyti, kad atsakovas su ja apsikabinęs. Atsakovas paliko šeimos namus, nesirūpino vaikais, jiems išlaikymo neteikė, su jais nebendravo. Atsakovas motyvavo, kad nuo Dublino gyvena apie 70 km atstumu, todėl jis negali pasirūpinti vaikais.
9.3. Atsakovas apeliaciniame skunde remiasi naujomis aplinkybėmis, kuriomis nesirėmė ir kurios nebuvo nustatytos pirmosios instancijos teisme. Atsakovas nurodo, jog nuo 2018 metų vidurio su sutuoktine neva nutrūko santuokinis gyvenimas. Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.
9.4. Faktinė santuokos iširimo pradžia laikytina 2021 m. kovo 24 d., kadangi iki 2021 m. kovo 24 d. atsakovas dar sugrįždavo į sutuoktinių namus ir ten gyvendavo. Tačiau faktiškai santuoka tarp sutuoktinių iširo būtent po 2020 metų vasaros, kuomet ieškovė vaikų akivaizdoje aptiko atsakovą su kita moterimi pačių sutuoktinių namuose. Teismas byloje nustatė faktinį šalių santuokos iširimo momentą. Be to, šioje byloje faktinis santuokos iširimo momentas nėra teisiškai reikšmingas, kadangi atsakovas nepaneigė santuokinės neištikimybės prezumpcijos, byloje nepateikė nė vieno įrodymo, kuris patvirtintų, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
11. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo dalies dėl santuokos nutraukimo pagrindų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl santuokos nutraukimo pagrindų
12. Ieškovė ieškiniu prašo teismą santuoką tarp jos ir atsakovo nutraukti dėl atsakovo kaltės. Pirmosios instancijos teismas tokį ieškovės prašymą tenkino. Atsakovas nesutinka su tokiu teismo sprendimu.
13. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas neteisingai nustatė faktinės santuokos nutrūkimo momentą ir todėl padarė nepagrįstas išvadas dėl santuokos nutrūkimo pagrindų.
14. Teisėjų kolegija negali sutikti su šia apelianto nuomone. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį šioje dalyje, tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą, tinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.
15. Pažymėtina, kad atsakovas iš esmės neginčija savo kaltės dėl santuokos nutrūkimo, tačiau jis teigia, kad dėl santuokos nutrūkimo yra kalta ir ieškovė.
16. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).
17. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas santuoką dėl atsakovo kaltės nutraukė nustatęs, jog atsakovas buvo neištikimas. Ieškovės kaltės dėl santuokos nutrūkimo teismas nenustatė.
18. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).
19. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 14 punktas).
20. Atsakovas nurodo, kad sutuoktinė jam nuolat priekaištaudavo, negerbė jo, žemino draugų akivaizdoje. Atsakovas teigia, kad šalių santuoka faktiškai jau buvo nutrūkusi nuo 2018 m. vidurio, o atsakovo bendravimas su kita moterimi buvo jau ne santuokos iširimo priežastis, bet pasekmė.
21. Pažymėtina, kad atsakovas, išskyrus savo paaiškinimus, nepateikia jokių kitų įrodymų, patvirtinančių jo nurodomas aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas teikė atsiliepimą į ieškinį, dalyvavo teismo posėdyje, buvo atstovaujamas advokato. Taigi, atsakovas turėjo pilnai suprasti įrodinėjimo reikšmę ir galėjo pasirinkti įrodinėjimo priemones. Pirmosios instancijos teismas priimti įrodymų neatsisakė, o bylą išnagrinėjo pagal šalių pateiktų įrodymų visumą. Pagal nuoseklią kasacinio teismo praktiką dėl įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių leistinų įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2012; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.).
22. Nors byloje nėra ginčo, kad atsakovas 2020 m. kovo mėn. išsikėlė gyventi į kitą kambarį, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė nereiškia, jog tai įvyko jau faktiškai nutrūkus šalių santuokai. Pažymėtina, kad tokio atsakovo veiksmo priežastis šalys įvardija skirtingai – ieškovė nurodo, kad atsakovas išsikėlė gyventi į kitą kambarį, pasikeitė telefono slaptažodį, neaišku kam pradėjo pirkinėti dovanas, o vėliau ir parsivedė kitą moterį į namus, tuo teigdama, jog visi šie atsakovo veiksmai sietini su jo neištikimybe. Atsakovas teigia, kad toks jo išsikėlimas gyventi į kitą kambarį yra jau santuokinio gyvenimo nebuvimo pasekmė. Kaip jau minėta, atsakovas šių teiginių nepagrindžia jokiais kitais įrodymais, išskyrus savo paaiškinimus. Tuo tarpu ieškovė šias nurodomas aplinkybes pagrindžia ir vaizdo įrašais, ir fotonuotraukomis. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, labiau tikėtina, kad būtent atsakovui susiradus kitą moterį, t. y. tapus neištikimu, jis išsikėlė gyventi į kitą kambarį, pasikeitė telefono slaptažodį, pradėjo pirkinėti dovanas, o vėliau ir parsivedė kitą moterį į namus, ir tik tuomet sutuoktinių faktinė santuoka nutrūko, o jau to pasekmėje atsakovas paliko šeimą ir išsikėlė gyventi kitur. Atsakovo paaiškinimai, vertinant visų į bylą pateiktų įrodymų kontekste, laikytini nepakankamais įrodymais dėl ieškovės kaltės. Taigi, santuokos nutrūkimo priežastis yra atsakovo neištikimybė, o ne pašliję santuokiniai santykiai, kaip kad nurodo atsakovas. Darytina išvada, kad atsakovas savo nurodomų aplinkybių dėl ieškovės kaltės neįrodė.
23. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas atsisakė pateikti įrodymus apie asmenis, kurių vardu išnuomotas būstas, kuriame jis gyvena. Teismas nagrinėjamoje situacijoje vadovaujasi contra spoliatorem (liet. pažeidėjui nepalankus) taisykle ir vertinta, kad atsakovas neteikia į bylą jam nepalankios informacijos, įrodančios jo neištikimybę.
24. Taigi, pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad atsakovas nepaneigė įstatyminės prezumpcijos, ir nenustatęs ieškovės kaltės dėl santuokos nutrūkimo, priėmė teisingą sprendimą, kurio keisti nėra pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
25. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo civiliniame procese taisyklė: šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
26. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
27. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė 2021 m. sausio 26 d. atstovavimo sutartį, kurioje nurodoma, kad ji advokatui dr. Arvydui Budnikui, dirbančiam advokatų Žalnieriūno, Budniko ir partnerių kontoroje VEIRON, pavedė atstovauti jos interesus šioje byloje. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė nurodė, kad byla bus vedama per advokatų Žalnieriūno, Budniko ir partnerių kontoros VEIRON advokatą Arvydą Budniką. 2021 m. spalio 5 d. advokatas Arvydas Budnikas pateikė 2021 m. rugsėjo 3 d. Ž. S. išrašytą sąskaitą faktūrą, kurią išrašė MB VORANTEX mokėjimo paskirtis – atsiliepimas į apeliacinį skundą Nr. 067, 8 val. po 100 Eur, suma 800 Eur. 2021 m. rugsėjo 7 d. R. M. MB VORANTEX pervedė 800 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta: Ž. S. No. 067.
28. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kuo jos turėtos 800 Eur išlaidos yra susijusios su nagrinėjama byla, nes MB VORANTEX nėra ieškovės atstovas byloje, nepateikta ir jokių įrodymų, kad ieškovę atstovaujantis advokatas Arvydas Budnikas būtų susijęs su MB VORANTEX.
29. Byloje nesant duomenų apie ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2021 m. liepos 5 d. sprendimą plikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.