Kauno apylinkės teismo nutartis

2025-02-04 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-38-1220/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-02-04
Bylos Nr.
eII-38-1220/2025
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01136-2024-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Inga Ambrulevičiūtė-Januškevičė
Pažeidėjas
R. J.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-38-1220/2025Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01136-2024-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4; 1.4.4; 1.4.6; 1.5.1; 1.5.3; 1.5.4; 16.11.8.1; 21.8.6; 21.9.10

(S)KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS

2024 m. vasario 4 d.

KaunasKauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Inga Ambrulevičiūtė-Januškevičė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Odetai Ruzienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. J. atstovui advokatui Ž. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. J. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. lapkričio 27 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-24531-2024 (ROIK: 24258919067).

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2024 m. lapkričio 27 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-24531-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24258919067 (toliau – Nutarimas) nubaustas už tai, kad jis vairuodamas automobilį „VW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo žiedine sankryža, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,37 promilių neblaivumas. Važiuodamas asmuo neatsižvelgė į oro sąlygas, nepasirinko saugaus greičio ir nesuvaldė transporto priemonės, dėl ko slydo ir atsitrenkė į esantį stulpą. Eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė „VW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir esantis stulpas Nr. 110. Nustatyta, kad R. J. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų (toliau ANK) 423 straipsnio 3 dalyje ir ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytus pažeidimus, pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 9, 14 ir 127 punktus. R. J. šiuo nutarimu už nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 10 Eur dydžio bauda, už nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje paskirta administracinė nuobauda 1 200 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 24 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 18 mėnesių. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirta galutinė 1 200 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 24 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 18 mėnesių.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. J. skundu prašo panaikinti Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. lapkričio 27 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR N-24531-2024 (ROIK: 24258919067) dalyje, kuria jam buvo paskirta administracinio poveikio priemonė specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 24 mėn. ir priimti nutartį skiriant trumpesnį nei įstatymas numato specialiosios teisės atėmimo terminą. Skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodė, jog pareiškėjas neginčija ir sutinka, kad jis padarė šiurkštų KET pažeidimą - vairavo transporto priemonę neblaivus. Pareiškėjas pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Institucija, spręsdama administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo trukmės klausimą, vertino tik pažeidėjo padarytą veiką, tačiau pilnai neatsižvelgė į kitus byloje surinktus duomenis, o būtent charakterizuojančius jo asmenybę. Pareiškėjo nuomone, institucija tinkamai nevertino administracinio nusižengimo byloje surinktų duomenų charakterizuojančių jo asmenybę ir priimdamas sprendimą iš esmės vadovavosi tik padaryto administracinio nusižengimo pobūdžio vertinimu. Byloje, esantys duomenys patvirtina tai, kad nors pareiškėjas ir padarė vieną iš šiurkščiausių KET pažeidimų vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tačiau šiuo atveju šis padarytas nusižengimas negali būti laikomas tokio paties pavojingumo, kai asmenims transporto priemonių vairavimo metu nustatomas daug didesnis neblaivumo laipsnis, nei nustatytas šiuo atveju. Institucija taip pat neatsižvelgė į pareiškėjo asmenybę - jis anksčiau nebaustas už tokio pobūdžio KET pažeidimus, neturi galiojančių KET nuobaudų, turi didelį vairavimo stažų (daugiau kaip 30 metų), kitų galiojančių administracinių nuobaudų neturi, savo iniciatyva išklausė 4 valandų mokymo programų apie alkoholio ir narkotikų žalų sveikatai, baigė papildomų vairuotojų mokymų, išsipareigojo nedelsiant sumokėti ir jau sumokėjo jam skirtų 1200 Eur baudų. Jo vykdomoms pagal darbo sutartį darbinėms funkcijom atlikti yra būtina turėti teisę vairuoti transporto priemones, šios teisės netekus, galimas darbo praradimas. Darbdavys pareiškėjų charakterizuoja tik teigiamai, tuo pačiu darbdavys taip pat yra pateikęs ir tarpininkavimo raštą, kuriuo užtikrinama, kad pareiškėjui bus sudarytos sąlygos įrengti tarnybiniame automobilyje antialkoholinį variklio užraktų. Byloje nesurinkta jokių neigiamai pareiškėjų charakterizuojančių duomenų. Iš karto po įvykio jis pripažino savo kaltę, gailėjosi. Tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Surinkti charakterizuojantys duomenys leidžia pagristai daryti išvadą, kad padarytas tokio pobūdžio administracinis nusižengimas yra atsitiktinis, o ne dėsninga jo ankstesnio elgesio, gyvenimo būdo pasekmė, jis nėra linkęs daryti teisės pažeidimus, taip pat ir KET pažeidimus, gyvena pagal visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, todėl įvertinus visus aptartus duomenis bus įgyvendinta administracinės nuobaudos paskirtis, taikant jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, t. y. skiriant administracinio poveikio priemonę - specialiosios teisės atėmimas trumpesniam nei įstatymas numato terminui.

Institucija atsiliepime į skundą prašo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Atsiliepime institucija pažymi, kad pareiškėjui alkoholio kiekio matuokliu buvo atlikti du patikrinimai laikantis Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymo „Dėl policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos aprašo“ tvarkos. Atkreipia dėmesį į tai, jog pirmo patikrinimo metu asmeniui nustatytas 1,40 prom., o antru tikrinimu 1,55 prom. neblaivumas, tai daugiau nei tris kartus viršyta leistina neblaivumo norma. Antras tikrinimo rezultatas net viršija lengvą girtumo laipsnį ir už tokį neblaivumo laipsnį jau taikytina baudžiamoji atsakomybė. Šis faktas tik patvirtina, kad asmuo turėjo įvertinti ir numatyti savo priešingo teisei veikimo pasekmes dar prieš darant nusižengimą, t. y. prieš sėdant už vairo. Mediciniškai įrodyta, kad alkoholis keičia emocijas, norus, jų kontrolę, mintis, suvokimą, turi įtakos dėmesio koncentracijai, koordinacijai, t. y. veikia ne tik galvos smegenis, bet ir visą organizmą. Nustatyta, kad esant 0,2 promilės alkoholio kraujyje, šiek tiek sušyla kūnas, atsipalaiduojama, pakinta nuotaika, gali būti sunkiau fiksuojami greitai judantys objektai, gali sumažėti gebėjimas greitai perkelti dėmesį. Kai kraujyje randama 0,5 promilės alkoholio koncentracija – tampama labiau išsiblaškiusiu, sumažėja budrumas, savikontrolė, dominuoja draugiškumo jausmas, gali pablogėti koordinacija, sumažėja gebėjimas greitai reaguoti, pablogėja vairavimo įgūdžiai, sulėtėja atsakas į netikėtas situacijas keliuose. Šiuo atveju asmuo viršijo leistiną neblaivumo ribą (1,40 prom., pritaikius prietaiso paklaidą – 1,37 prom.), bei antrojo patikrinimo alkotesteriu metu buvo nustatytas 1,55 prom., pritaikius prietaiso paklaidą – 1,52 prom). Ilgas asmens vairavimo stažas, kurį jis akcentuoja savo skunde, institucijos nuomonę negali būti pripažintas viena iš aplinkybių visumos taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nes tai nėra ypatingai reikšminga aplinkybė ar dalis visumos, kadangi kiekvienas vairuotojas nuo įgyto vairuotojo pažymėjimo pradeda kaupti vairavimo stažą, tačiau ir turėdami ilgamečius stažus daro įvairius kelių eismo taisyklių pažeidimus suprasdami savo veiksmų neteisėtumą. Institucija mano, jog šioje byloje sumažinti paskirtos nuobaudos ir paskirtos administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimo pagrindo nėra, kadangi atsižvelgiant į veikos pavojingumą, tik paskyrus minėtą poveikio priemonę bus pasiekti nuobaudos skyrimo tikslai ir atgrasys asmenį ateityje daryti panašaus pobūdžio teisės pažeidimus, tik taip asmuo suvoks pasekmes dėl padarytų įstatymų uždraustų veikų. Atsiliepime nurodyta, jog institucijos pareigūnas priimdamas skundžiamą nutarimą institucijos nuomone tinkamai individualizavo nuobaudą ir administracinio poveikio priemones, kurios nėra per griežtos. Pareiškėjas žinodamas, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuotas neblaivus automobilio nevairuoti ir nedaryti pažeidimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Priimant nutarimą buvo atsižvelgta į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pareigūnas nagrinėjantis administracinio nusižengimo bylą, visapusiškai įvertinęs minėtas aplinkybes, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ANK 22 straipsnio 2 dalyje nustatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti pareiškėjui, už ANK 423 straipsnio 3 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą skiriant minimalią sankcijos ribose nustatytą nuobaudą, kad jis suprastų savo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą ir daugiau nebedarytų administracinių nusižengimų.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. J. teismo posėdyje nedalyvavo.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. J. atstovas advokatas Ž. K. teismo posėdžio metu nurodė, jog palaiko skunde nurodytus motyvus. Papildomai parodė, kad pagrindinis akcentas tai, kad jis pripažįsta nurodytą nusižengimą, prašymas susijęs su tuo, jog yra prašoma skirti švelnesnę bausmę, nei ANK 423 straipsnio 3 dalyje. Pareiškėjo atstovas teigė, jog tą padaryti leidžia visos aplinkybės, kurios nurodytos skunde. Atstovas nurodė, jog pats R. J. suvokia ir pripažįsta savo pažeidimą, suvokia žalą, baigė kursus, kurie yra dėl žalos alkoholiui, sumokėjo baudą neginčydamas to, tad jis ne tik, kad pripažįsta, bet ir suvokia padaryto administracinio nusižengimo žalą. Kitos aplinkybės tai, darbdavio paaiškinimai, kuriuose nurodytam, jog Pareiškėjui būtų galimybė naudotis transporto priemonę, kurioje būtų įrengtas antialkoholinis variklio užraktas, į tai, kad R. J. anksčiau nebuvo baustas pagal tokį pažeidimą. Prašo šias aplinkybes įvertinti ir trumpinti nutarime numatytą specialios teisės atėmimo terminą.

Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, pateikė prašymą bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Skundas netenkintas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad R. J. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. lapkričio 27 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-24531-2024 nubaustas už tai, kad jis vairuodamas automobilį „VW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo žiedine sankryža, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,37 promilių neblaivumas. Važiuodamas asmuo neatsižvelgė į oro sąlygas, nepasirinko saugaus greičio ir nesuvaldė transporto priemonės, dėl ko slydo ir atsitrenkė į esantį stulpą. Eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė „VW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir esantis stulpas Nr. 110. Institucijos nutarimu R. J. pripažintas padaręs ANK 423 straipsnio 3 dalyje ir ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytus pažeidimus, pažeidęs Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 9, 14 ir 127 punktus. R. J. šiuo nutarimu už nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 10 Eur dydžio bauda, už nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje paskirta administracinė nuobauda 1 200 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 24 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 18 mėnesių. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirta galutinė 1200 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 24 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 18 mėnesių.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad R. J. 2024 m. lapkričio 1 d., 7.05 val., vairuodamas automobilį „VW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo žiedine sankryža, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,37 promilių neblaivumas. Važiuodamas asmuo neatsižvelgė į oro sąlygas, nepasirinko saugaus greičio ir nesuvaldė transporto priemonės, ko pasėkoje slydo ir atsitrenkė į esantį stulpą. Eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė „VW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir esantis stulpas Nr. 110. Su užfiksuotu administraciniu nusižengimu R. J. sutinka, jo neginčija. Pareiškėjas skundu prašo panaikinti Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. lapkričio 27 d. nutarimą dalyje, kuria jam buvo paskirta administracinio poveikio priemonė specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 24 mėn., ir priimti nutartį skiriant trumpesnį nei įstatymas numato specialiosios teisės atėmimo terminą. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo su paskirta 1 200 Eur bauda sutinka, ją yra sumokėjęs, tai patvirtina AB „Lietuvos paštas“ 2024 m. gruodžio 5 d. kvitas, patiktas su skundu. Pabrėžtina, kad pareiškėjas taip pat sutinka su draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 18 mėnesių.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, jog R. J. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 3 dalyje ir ANK 417 straipsnio 7 dalyje.

Iš 2024 m. lapkričio 1 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus tyrėjo tarnybinio pranešimo, kuriame nustatyta, kad 2024 m. lapkričio 1 d. 07.00 val., patruliuojant nustatytu maršrutu, ties žiedine sankryža, adresu (duomenys neskelbtini), buvo pastebėtas į elektrinių autobusų, elektros laidų stulpą atsitrenkęs automobilis „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Sustojus ties minėtu automobiliu, prie jo buvo pastebėtas vyras, kaip vėliau nustatyta R. J., kuris sunkiai orientavosi aplinkoje, šlitinėjo prie automobilio. Išlipus iš tarnybinio automobilio bei paklausus vairuotojo, kad nutiko, pastarasis atsakė, jog važiuodamas per žiedinę sankryžą, dėl prastų oro sąlygų, lietaus, šlapios kelio dangos bei automobilio prastos padangų būkles, šis nesuvaldė savo vairuojamo automobilio bei atsitrenkė į stulpą. Nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, R. J. negalėjo pastovėti vietoje, todėl kilo įtarimas, jog šis vairavo neblaivus. Paklausus R. J., ar šis vartojo alkoholinius gėrimus, pastarasis teigė, jog nevartojo. Su alkotesteriu „Alcotest Nr. ARKB-0154“, patikros sertifikato Nr. 2199196, patikrinus minėtą asmenį, R. J. buvo nustatytas 1,40 prom. neblaivumas. R. J. teigė, jog paskutinį kartą alkoholinius gėrimus vartojo prieš 10 val. Antru putimu, R. J. buvo nustatytas 1,55 prom., neblaivumas. Eismo įvykio vietoje buvo atliktos fotonuotraukos. Kadangi eismo įvykio aplinkybės buvo aiškios, kaltininkas R. J. kaltę pripažino, buvo sudarytas eismo įvykio fiksavimo protokolas. Po įvykusio eismo įvykio, pastebėjus minėto automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimus, buvo nustatyta, jog automobilyje suveikė oro pagalvių sistema. Dėl šios aplinkybės minėtam automobiliui buvo uždrausta dalyvauti viešajame eisme, panaikintas privalomosios techninės apžiūros galiojimas. Eismo įvykio vietoje buvo nustatyta, jog apgadintas turtas priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Automobilis „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo paimtas bei saugiai nugabentas į automobilių saugojimo aikštelę adresu Technikos g. 18A, Kaunas. Girtumo aplinkybę patvirtina ir neblaivumo nustatymo aktas, kuriuo nustatyta, jog R. J. 2024 m. lapkričio 1 d. 7.05 val. nustatytas 1,40 prom. neblaivumas, 7.20 val. – 1,55 prom. neblaivumas. Alkotesteris metrologiškai patikrintas, patikros sertifikato Nr. 2199196. Eismo įvykių faktą patvirtina ir eismo įvykio fiksavimo protokolas su schema.

Pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį ir ANK 417 straipsnio 7 dalį R. J. buvo nubaustas už tai, kad pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 nutarimu NR. 1950, 9, 14 ir 127 punktus. KET 9 punkte numatyta, kad „Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, <...>.“, 14 punkte nurodyta, kad „Draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, <...>, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų <...>. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų.“, 127 punktas numato, kad „Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas“.

Skundas dėl Institucijos nutarimo grindžiamas tuo, kad paskirta administracinio poveikio priemonė yra per griežta. R. J. teigia, kad labai gailisi dėl padaryto nusižengimo, tačiau teigia, kad jokių blogų intencijų neturėjo, tai nebuvo chuliganiškas vairavimas, skunde nurodė, kad Institucija tinkamai nevertino administracinio nusižengimo byloje surinktų duomenų charakterizuojančių jo asmenybę, į tai, kad jis anksčiau nebaustas už tokio pobūdžio KET pažeidimus, neturi galiojančių KET nuobaudų, turi didelį vairavimo stažų (daugiau kaip 30 metų), savo iniciatyva išklausė 4 valandų mokymo programų apie alkoholio ir narkotikų žalų sveikatai, baigė papildomų vairuotojų mokymų, išsipareigojo nedelsiant sumokėti ir jau sumokėjo jam skirtų 1 200 Eur baudų. Jo vykdomoms pagal darbo sutartį darbinėms funkcijom atlikti yra būtina turėti teisę vairuoti transporto priemones, šios teisės netekus, galimas darbo praradimas.

Iš ginčijamo nutarimo turinio nustatyta, kad konstatavus pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą jam paskirta minimali sankcijose numatyta bauda bei minimalios trukmės administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas, o už ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytos nusižengimo padarymą 10 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirta galutinė subendrinta 1 200 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 24 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai varikli užraktai 18 mėnesių.

Pagal ANK 27 straipsnio 1 dalį administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos ir administracinio poveikio priemonės. Taigi tiek administracinėmis nuobaudomis, tiek administracinio poveikio priemonėmis siekiama tų pačių bendrosios ir specialiosios prevencijos bei asmens nubaudimo tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-58-697/2017).

ANK 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. ANK 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė (ANK 34 straipsnio 3 dalis).

ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) sprendimą sankcionuoja apylinkės teismo teisėjas. Kaip ne kartą nurodyta teismų praktikoje, pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti.

ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog neblaivių (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 1 200 Eur šimtų iki 1 500 Eur. Šiuo atveju pareiškėjui paskirta minimalus baudos dydis – 1 200 Eur.

ANK 423 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, numatyta, jog už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 (trejų) iki 5 (penkerių) metų arba asmenims, kuriems nustatytas neblaivumas (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 2 (dvejų) iki 4 (ketverių) metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių iki 2 (dvejų) metų. ANK 423 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui skirtas minimalus teisės vairuoti atėmimo terminas 2 (dveji) metai ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 1 metus 6 mėnesius.

Iš bylos medžiagos matyti, jog, Institucija 2024 m. lapkričio 27 d. nutarimu R. J. už nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, padarymą, nustačiusi jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte (kaltininkas prisipažino padaręs jam inkriminuotą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išsiaiškinti) nenustačiusi atsakomybę sunkinančių aplinkybių, įvertinusi R. J. Institucijai pateiktą prašymą administracinio nusižengimo byloje, kuriuo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašė atsižvelgti ir nustatyti mažesnį nei minimalų vairavimo teisės atėmimo terminą, kartu skiriant ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose nėra įrengti antialkoholiniai variklio užraktai, taip pat įvertinus pateiktą charakteristiką, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus prašymą, paskyrė jam minimalią 1 200 Eur dydžio baudą ir ANK 423 straipsnio 4 dalyje nustatytą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą dvejų metų terminui, draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, vienų metų šešių mėnesių laikotarpiui. Pabrėžtina, jog Institucija neskyrė R. J. transporto priemonės konfiskavimo. Teismo vertinimu Institucijos 2024 m. lapkričio 27 d. nutarimu R. J. paskirtos minimali ANK 423 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta bauda ir ANK 423 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinio poveikio priemonė minimaliems terminams aptariamu atveju buvo individualizuotos tinkamai, nėra per griežtos ir tinkamai užtikrina administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės paskirtį.

R. J. prašo sumažinti paskirtos administracinio poveikio priemonės specialiosios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemones) terminą, teigdamas, jog ji per griežta, o pats pareiškėjas anksčiau nebaustas už tokio pobūdžio KET pažeidimus, neturi galiojančių KET nuobaudų, turi didelį vairavimo stažų (daugiau kaip 30 metų), savo iniciatyva išklausė 4 valandų mokymo programų apie alkoholio ir narkotikų žalą sveikatai, baigė papildomų vairuotojų mokymus, sumokėjo jam skirtų 1200 Eur baudą, jo darbinėms funkcijoms atlikti yra būtina turėti teisę vairuoti transporto priemones. Teismas pažymi, kad R. J. paskirta minimali administracinio poveikio priemonė, numatyta įstatyme. Atsižvelgiant į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentus ir nurodytas aplinkybes skunde, įvertinus pareiškėjo atstovo advokato teisiamojo posėdžio metu išsakytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo sutikti, jog paskirta administracinio poveikio priemonė paskirta per griežta ir ją reikėtų sumažinti. R. J., prašydamas sumažinti administracinio poveikio priemonės dydį nepateikė jokių objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą skirti mažesnę nei sankcijoje numatytą terminą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad R. J. padarė vieną iš šiurkščiausių KET pažeidimų, sutinka su teiginiu, jog pirmo patikrinimo metu asmeniui nustatytas 1, 37 prom., o antru tikrinimu 1, 52 prom. neblaivumas, ir tai daugiau nei tris kartus viršyta leistina neblaivumo normą. Antras tikrinimo rezultatas net gi viršija lengvą girtumo laipsnį ir už tokį neblaivumo laipsnį jau taikytina baudžiamoji atsakomybė. Pažymėtina, jog R. J. būdamas pakankamai brandi asmenybė, turėdamas bendro pobūdžio teisių ir pareigų visumą, ką pareiškėjas akcentuoja ir skunde, nepaisė galimų savo neteisėto elgesio pasekmių. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmeniui nustatytas 1,37 prom. neblaivumo laipsnis itin artimas tokiam neblaivumo laipsniui, nuo kurio kyla baudžiamoji atsakomybė (1,51 prom.), o ši aplinkybė rodo žymiai didesnį veikos pavojingumą.

Teismas pažymi, kad skunde bei teismo posėdžio metu nurodyti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentai, kad jo vykdomoms pagal darbo sutartį darbinėms funkcijom atlikti yra būtina turėti teisę vairuoti transporto priemones, šios teisės netekus, galimas darbo praradimas, vertintina kaip nepagrįsti. Pažymėtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus prašyme nurodyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutinka, kad pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo lėšomis įsirengtų antialkoholinį variklio užraktą, jam priskirtoje tarnybinėje transporto priemonėje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus prašyme nėra nurodyta, jog R. J. netekus specialios teisės vairuoti, galimas darbo netekimas. Ši aplinkybė nesudaro pagrindo teismui taikyti ANK 36 straipsnio 6 dalies nuostatas ir Institucijos paskirtą minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti. Natūralu, jog, patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir jam pritaikius atitinkamas administracinio poveikio priemones, jis patiria tam tikrus nepatogumus, susijusius su darbo funkcijų atlikimu, susisiekimu, o nepatogumus dėl to gali patirti ir jo šeima, tačiau šios aplinkybės, sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, egzistavo ir R. J. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau nuo neteisėto elgesio jos nesustabdė.

Vadovaujantis teismų praktika, ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą; kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių aplinkybių buvimas, tikimybė, kad paskirta nuobauda pasieks jai keliamus tikslus, asmeninio pobūdžio aplinkybės – darbo pobūdis bei mažamečių vaikų auginimas ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose: Nr. 2AT-11-303/2018, Nr. 2AT-13-693/2018, Nr. e2AT-33-303/2016, Nr. 2AT-38-303/2016, Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-13-2013; Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis Nr. AN2-402-417/2021, 2021 m. gruodžio 21 d. nutartis Nr. AN2-405-795/2021; Vilniaus apygardos teismo nutartis, priimta byloje Nr. ATP-58-195/2015).

Teismas sutikdamas su Institucijos argumentais, kad R. J. padarytas nusižengimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, nes asmuo net tik vairavo neblaivus, bet toks elgesys dar ir turėjo pasekmių, buvo sukeltas eismo įvykis ir padaryta žala svetimam turtui. Atitinkamai vien tik simbolinės nuobaudos (piniginės baudos) paskyrimas, netaikant ar sumažinant iki minimalaus termino administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo, akivaizdžiai neatitiktų administracinės nuobaudos tikslų, todėl, įvertinus byloje pateiktus dokumentus, atsižvelgus į pareiškėjo teigiamą asmenybę, darytina išvada, kad sutrumpinus ar visiškai panaikinus aptariamą administracinio poveikio priemonę, išimtinai pažeidėjo interesus atitinkanti nuobauda neatliktų prevencinės paskirties ir nepasiektų jai keliamų tikslų.

Pažymėtina, jog remiantis administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus duomenis nustatyta, kad asmuo yra linkęs pažeidinėti KET. R. J. 2023 m. balandžio 10 d. vairavo transporto priemonę, kuriai nustatyta tvarka neatlikta privalomoji techninė apžiūra, paskirta bauda sumokėta. 2023 m. sausio 7 d. vairuojant transporto priemonę, nustatytą 30 km/val. greitį viršijo 15 km/val., važiavo 45 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą), paskirta bauda sumokėta. 2022 m. gruodžio 6 d. VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ automobilių stovėjimo kontrolierius užfiksavo transporto priemonę „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pastatytą mokamoje automobilių stovėjimo vietoje. Kontrolierius, apžiūrėjęs automobilį ir patikrinęs mokėjimo duomenų bazėje, nustatė, kad už stovėjimą nustatyta tvarka nesumokėta, paskirta bauda sumokėta. 2022 m. liepos 15 d. vairavo transporto priemonę „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir nustatytą 130 km/val. greitį viršijo 24 km/val. Važiavo 154 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą), paskirta bauda sumokėta. 2021 m. birželio 16 d. vairuodamas transporto priemonę, nustatytą 50 km/val. greitį viršijo 15 km/val. Važiavo 65 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą), paskirta bauda sumokėta. 2020 m. rugsėjo 20 d. vairuodamas transporto priemonę, nustatytą 90 km/val. greitį viršijo 21 km/val. Važiavo 111 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą), paskirta bauda sumokėta, nuobauda galiojanti. 2020 m. rugpjūčio 23 d. vairuodamas transporto priemonę, nustatytą 130 km/val. greitį viršijo 14 km/val. Važiavo 144 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą), bauda sumokėta. Nors paskirtos baudos sumokėtos, negaliojančios, tačiau asmenį charakterizuoja neigiamai bei rodo pareiškėjo atsainų požiūrį į kelių eismo taisyklių laikymąsi.

Įstatymo leidėjas tokio pobūdžio administracinių nusižengimų pavojingumą sieja su neblaivaus vairuotojo potencialiai sau ir aplinkiniams keliamu pavojumi, kuris atsiranda dėl alkoholio poveikio lėtėjant vairuotojo reakcijai, kas turi lemiamą įtaką eismo įvykiams kilti ir gali turėti itin skaudžių pasekmių žmonių sveikatai ir net gyvybei. Todėl aplinkybės, kad pareiškėjas nuoširdžiai gailisi dėl padaryti nusižengimo, yra itin teigiamai charakterizuojamas darbo vietoje, vairuotojo pažymėjimą turi daugiau nei 30 metų, darbo funkcijoms vykdyti yra reikalinga teisė vairuoti, nelaikytinos išimtinėmis. Atsižvelgiant į tai, kad R. J. už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda ir minimalus specialiosios teisė vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, ši aplinkybė nesudaro pagrindo dar labiau švelninti skirtos nuobaudos.

Tai, kad R. J. negalėjimas vairuoti apsunkins galimybę atlikti darbo funkcijas, nurodytas darbo sutartyje, taip pat nesudaro pagrindo švelninti nuobaudą, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad pažeidėjo poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teigiama asmens charakteristika, teisės vairuoti transporto priemones reikalingumas darbui, šeiminės aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytą išimtinį administracinių nusižengimų teisenos institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-11-303/2018, 2AT-13-693/2018, 2AT-54-489/2018, 2AT-15-788/2024 ir kt.).

Šioje byloje remiantis skunde išdėstytais argumentais nėra jokio objektyvaus pagrindo taikyti pareiškėjui ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, neskiriant ar sutrumpinant specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, jį nustatant trumpesnį nei įstatymo sankcijos ribose. Nei jo nurodomos darbo, nei kitos aplinkybės nėra laikytinos išimtinėmis ir sudarančiomis pagrindą manyti, jog sankcijos ribose pareiškėjui paskirta administracinio poveikio priemonė yra neadekvati ir neproporcinga jos įvykdytam administraciniam nusižengimui. Nors pareiškėjas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, o Institucija nutarime šią aplinkybę pripažino lengvinančia, tačiau tik vienos atsakomybę lengvinančios aplinkybės konstatavimas taip pat nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Numatant griežtas sankcijas už transporto priemonės vairavimą neblaiviam, yra vertinamas visuomenės interesas, prevenciniai atsakomybės taikymo tikslai ir pažeidėjo nubaudimas tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas. Šiuo atveju privatus asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninis interesas išvengti neigiamų pasekmių, negali būti vertinamas ignoruojant viešąjį interesą (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byla Nr. ATP-82-1020/2017).

Apibendrindamas tai, kas aptarta, teismas daro išvadą, kad skundžiamas nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas. Teismas nenustatė jokių sąlygų keisti ar naikinti Institucijos 2024 m. lapkričio 27 d. priimtą nutarimą. Teismui nenustačius pagrindų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas bei sušvelninti pareiškėjui administracinio poveikio priemonę ar jos apskritai netaikyti, paskirta administracinio poveikio priemonė paliekama nepakeista.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. J. neginčija fakto, jog padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje ir ANK 417 straipsnio 7 dalyje, todėl teismas plačiau dėl to nepasisako. Teismas pažymi, jog institucija tinkamai taikė ANK 32, 34 ir 38 straipsnių nuostatas. Teismo vertinimu, pareiškėjui paskirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė individualizuotos tinkamai, jos yra ne per griežtos ir adekvačios padarytiems administraciniams nusižengimams bei atitinka nuobaudų bei administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindus atitinka pažeidėjo padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl skundas netenkinamas, Institucijos nutarimas paliekamas nepakeistas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 641 straipsniu, 5 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. J. skundo netenkinti.

2024 m. lapkričio 27 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimą, administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-24531-2024 (ROIK: 24258919067), palikti nepakeistą.

Nutarčiai įsiteisėjus, administracinio nusižengimo bylą (ROIK: 24258919067), grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Inga Ambrulevičiūtė-Januškevičė