Teisora
Registruotis

Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

2024-12-18 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-505-1156/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-12-18
Bylos Nr.
II-505-1156/2024
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01778-2024-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Donata Šimkutė
Pažeidėjas
V. Z.
Advokatai
Asta Kakoškina
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-505-1156/2024Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01778-2024-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 1.2.3; 1.4.1; 1.4.4; 1.4.7; 1.5.1; 1.5.4; 1.5.5; 1.5.11; 16.11.3; 16.9.4.1; 21.10.1; 21.10.3; 21.10.4 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gruodžio 18 d.Švenčionys
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėja Donata Šimkutė,sekretoriaujant Birutei Godliauskienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam V. Z.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo V. Z. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Monikos Kučinos 2024 m. rugsėjo 26 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-25361-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyriausioji tyrėja Monika Kučina 2024 m. rugsėjo 26 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-25361-2024, kuriuo V. Z. pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, ir paskyrė 170 Eur dydžio baudą, taikė administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 3 (trims) mėnesiams, už tai, kad jis 2024 m. liepos 30 d. 10.41 val. Švenčionių r. sav., krašto kelio Vilnius-Švenčionys-Zarasai 76,00 km vairavo transporto priemonę, lenkdamas kirto siaurą ištisinę ženklinimo liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus, pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 3 priedo 1.1 punkto ir KET 140.7 punkto reikalavimus (b. l. 15–18).

Šalies argumentai

2. V. Z. nesutinkant su Institucijos nutarimu, V. Z. atstovė advokatė Asta Kakoškina padavė skundą, kuriuo prašoma: (1) pakeisti Institucijos 2024 m. rugsėjo 26 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-25361-2024, ir V. Z. administracinį nusižengimą iš ANK 420 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į ANK 417 straipsnio 3 dalį ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, arba (2) pakeisti Institucijos 2024 m. rugsėjo 26 d. nutarimą, neskiriant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ANK 34 straipsnio 3 dalies pagrindu (b. l. 2–8). Skunde nurodoma:

2.1. 2024 m. liepos 30 d. 13.16 val. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato (toliau – Švenčionių r. PK) Veiklos skyriaus tyrėjas Dmitrijus Kolesovas (Dmitrij Kolesov) surašė jam administracinio nusižengimo protokolą, Institucija 2024 m. rugsėjo 26 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-25361-2024. Mano, kad administracinis nusižengimas neatitinka ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytų požymių, jo nusižengimas turėtų būti perkvalifikuojamas į ANK 417 straipsnio 3 dalį, nes jis nėra nubaustas už lenkimą vietoje, kurioje pagal KET draudžiama lenkti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinėje byloje Nr. AT2-28-699/2018 nurodė, kad administracinė atsakomybė už įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį yra taikoma tik tuo atveju, jeigu tai sukėlė atitinkamus padarinius – pavojingą situaciją (privertė kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti), todėl administracinis nusižengimą iš ANK 420 straipsnio 1 dalies perkvalifikavo į ANK 417 straipsnio 3 dalį.

2.2. 2024 m. liepos 30 d. 10.41 val. V. Z. važiavo Švenčionių rajono sav. krašto keliu Vilnius-Švenčionys-Zarasai, apie 90 km/val. greičiu. Priekyje jo „Toyota“ automobilio vairuotojas važiavo tokiu pat greičiu, tačiau pravažiavus posūkį į dešinę (į šalutinį keliuką) priekyje važiavęs vairuotojas pradėjo stabdyti dėl ko buvo priverstas stabdyti ir jis (vaizdo įraše užfiksuotas laikas 10:41:18). V. Z. iš prieš jį važiuojančio vairuotojo staigaus stabdymo suprato, kad vairuotojas bus pravažiavęs posūkį. Minėtas vairuotojas iš pradžių stabdė, tuomet rodė posūkį ir toliau tęsė stabdymo veiksmą (vaizdo įrašas nuo 10:41:18 iki 10:41:24). Buvo akivaizdu, jog vairuotojas yra pasimetęs. Tokiais savo veiksmais „Toyota“ automobilio vairuotojas pažeidė KET 135.3 punktą („važiuoti be reikalo pernelyg lėtai, trukdant normalų kitų transporto priemonių eismą“), 135.4 punktą („vairuotojui draudžiama staigiai stabdyti, jeigu tai nebūtina eismo saugumui“) bei KET 9 punktą („eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui“), sudarė kliūtį V. Z. vairuojamam automobiliui, todėl V. Z. pagalvojo, kad prieš jį važiuojantis vairuotojas ketina stoti šalikelėje, nes pasiklydo. Dėl šios priežasties, siekdamas nesustoti viduryje važiuojamosios kelio dalies, tokiu veiksmu nekliudyti užnugaryje važiuojantiems automobiliams, bei įsitikinęs, kad priekyje atvažiuojančių automobilių nebuvo, V. Z. apvažiavo kliūtį (stabdantį ir posūkį rodantį automobilį), tačiau šiuo savo veiksmu netyčia kirto siaurą ištisinę liniją. Pažymi, kad įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą nei priekyje, nei arti užnugaryje nebuvo jokių automobilių, šis manevras buvo išprovokuotas priešais važiuojančio vairuotojo elgesio, įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą nesukėlė jokių pavojingų padarinių (nei realios žalos, nei realaus pavojaus), priešingai, minėtu manevru jis siekė išvengti žalios. V. Z. atžvilgiu susidariusi situacija kilo ne dėl siekio elgtis pavojingu būdu, jis nėra KET negerbiantis asmuo, kuris būtų lenkęs automobilį nepaisydamas kelio ženklinimo, siekdamas greičiau pasiekti kelionės tikslą – ši situacija iš esmės yra ne apie tai. V. Z. tiesiog siekė apvažiuoti prieš jį važiuojantį, KET pažeidžiantį asmenį, nes jis matė, kad „Toyota“ vairuotojas yra pasimetęs/pasiklydęs, dėl ko šiam pradėjus staigiai stabdyti ir rodyti posūkį į šalikelę, V. Z. atliko ne lenkimo manevrą, o apvažiavo priešais susidariusią kliūtį ir dėl to kirto siaurą ištisinę liniją, kas atitinka ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo požymius. Atliko ne lenkimo manevrą, o apvažiavo priešais susidariusią kliūtį ir dėl to kirto siaurą ištisinę liniją, kas atitinka ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo požymius.

2.3. Pažymi, kad tiek abiejuose minėtuose ANK straipsniuose sankcijose numatyta administracinio poveikio priemonė, tačiau ANK 420 straipsnio 1 dalies atveju privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o ANK 417 straipsnio 3 dalies atveju gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vieno iki trijų mėnesių. Todėl, jeigu teismas nuspręstų perkvalifikuoti jo padarytą nusižengimą į ANK 417 straipsnio 3 dalį, prašo neskirti numatyto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, o jeigu teismas paliktų nusižengimo kvalifikaciją, prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir paskirti švelnesnę nei ANK 420 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta administracinio poveikio priemonė – neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

2.4. Atsižvelgiant į išskirtines individualias aplinkybes, egzistuoja teisinis pagrindas neskirti sankcijoje numatytos administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo), Pažymi, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą pažymėjęs, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams į konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Šiuo atveju, nutarime nėra įvertintos administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės, taip pat, kad šis nusižengimas nesukėlė žalos kitiems eismo dalyviams, V. Z. siaurą ištisinę liniją kirto ne tyčia, ne siekdamas sukelti pavojų kitiems eismo dalyviams, o dėl to, kad buvo priverstas apvažiuoti prieš jį važiuojančią transporto priemonę. Be to, egzistuoja individualios profesinės veiklos ir asmeninės (šeiminės) aplinkybės, kurios patvirtina, jog V. Z. neturėtų būti taikoma administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Pažymi, kad nuo 2024 m. gegužės 8 d. jis dirba MB „(duomenys neskelbtini)“ inžinieriaus asistento pareigose, anksčiau dirbo sandėlio darbuotoju, tačiau siekdamas dirbti kvalifikuotesnį darbą, gauti didesnes pajamas, 2022 metais (duomenys neskelbtini) baigė koleginių studijų programą ir jam suteiktas inžinerijos mokslų profesinio bakalauro laipsnis, ir šiuo metu jo dabartinės pareigos – inžinieriaus asistentas. Darbas bendrovėje yra jo pirmas darbas naujai įgyto išsilavinimo srityje, šis darbas yra geriau apmokamas, kas labai pagerino jo šeimos pajamas. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu buvo pateikta 2024 m. rugpjūčio 29 d. darbuotojo charakteristika, kuri patvirtina, jog V. Z. darbdavio vertinamas kaip sąžiningas ir pareigingas darbuotojas, laiku ir kokybiškai atlieka jam pavestas užduotis, pasižymi darbštumu, punktualumu, atsakingumu ir atidumu, drausminių nuobaudų jam neskirta. Charakteristikoje nurodyta, jog nors darbuotojas bendrovėje dirba mažiau nei keturis mėnesius, tačiau trijų mėnesių bandomasis laikotarpis yra pasibaigęs, jo metu darbuotojas pateisino bendrovės jam iškeltus lūkesčius, jis pasižymi teisingumu, tvirta vertybių sistema, draugiškumu, sutaria su kitais kolegomis. Taigi, ši charakterizuojanti medžiaga bei aplinkybė, jog tokio pobūdžio KET pažeidimų jis nėra padaręs, patvirtina, kad KET 140.7 punktą pažeidėjas pažeidė netyčia, o ne iš chuliganiškų paskatų. Charakteristikoje darbdavys pažymi, jog bendrovės pagrindinė veikla – pastatų sertifikavimas, energinio naudingumo sertifikatų išdavimas, ir šia veikla užsiimama visoje Lietuvos Respublikoje, dėl ko jos darbuotojai privalo turėti teisę vairuoti transporto priemonę. Jeigu darbuotojas netektų teisės vairuoti, bendrovė patirtų didelių nuostolių, kadangi dėl darbuotojų trūkumo negalėtų laiku įvykdyti trečiųjų asmenų užsakymų, o naujo, jį pakeisiančio darbuotojo paieška bei vėlesni apmokymai užtruktų. Taigi, teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas ne tik sąlygotų turtinius nuostolius V. Z., kuris negalėtų vykdyti jam priskirtų tiesioginių inžinieriaus asistento funkcijų, bet ir jo darbdaviui, kuris būtų priverstas ieškoti naujo darbuotojo, turinčio teisę vairuoti ir vykti į visoje Lietuvoje esančius objektus. Pažymima, kad V. Z. gyvena (duomenys neskelbtini) kartu su sutuoktine I. Z., nepilnamečiu sūnumi D. Z., gimusiu (duomenys neskelbtini), ir pensininku tėvu S. Z., gimusiu (duomenys neskelbtini). Jo nepilnametis sūnus, kuriam yra dvylika metų, lanko (duomenys neskelbtini) progimnaziją (duomenys neskelbtini), kuri yra nuo gyvenamosios vietos nutolusi 4 km atstumu, automobiliu ugdymo įstaigą pasiekti galima vos per 8 min., tačiau autobusu kelionė pailgėja iki 26 min, negana to, viešasis transportas važiuoja vos kas 40 min. Atsižvelgiant į tai, kad V. Z. sutuoktinė nevairuoja, rūpintis nepilnamečio sūnaus nuvykimu į ugdymo įstaigą tenka jam. Be to, jam tenka į gydymo įstaigas, parduotuvę ar vaistinę nuvežti ir savo senyvo amžiaus tėvą. Taigi, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas net minimaliam terminui reikšmingai apsunkintų gyvenimo sąlygas ne tik jam ir jo sutuoktinei, bet ir jų nepilnamečiam sūnui ir kartu gyvenančiam tėvui. Administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti V. Z. nepaskyrus administracinio poveikio priemonės, nes specialiosios teisės atėmimas savo pasekmėmis ir poveikiu būtų akivaizdžiai neproporcingas, per griežtas veikos pavojingumui, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybei, darbo pobūdžiui, šeiminėms aplinkybėms, šiuo konkrečiu atveju neatitinka protingumo, teisingumo principų, administracinės nuobaudos tikslų.

Žemesnės instancijos teismas

3. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pripažino padaręs administracinį nusižengimą, kad 2024 m. liepos 30 d. 10.41 val. Švenčionių r. sav., važiuodamas iš (duomenys neskelbtini) į Vilnių vairavo transporto priemonę, lenkdamas kirto siaurą ištisinę ženklinimo liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto juostas. Paaiškino, kad taip pasielgė, nes manė, jog priekyje važiuojantis vairuotojas suks į dešinę. Prašo neatimti teisės vairuoti, jo darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonių vairavimu, važinėja po visą Lietuvą, apžiūrinėja pastatus, atlieka matavimus. Paaiškino, kad yra išsiskyręs, buvusi žmona gyvena kartu su vaikais (turi du vaikus, iš kurių vienas nepilnametis), pats gyvena kartu su tėvu, jį nuveža į parduotuves. Vaiką tik kartais veža į mokyklą, pramogauti su šeima vyksta automobiliu. Teisę vairuoti įgijo 1992 m., prieš maždaug 20 m. buvo viršijęs leistiną greitį ir buvo baustas, kitų administracinių nusižengimų nėra padaręs.

Atsiliepimas

4. Institucija pateikė atsiliepimą į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skundą, kuriuo prašoma skundą atmesti ir Institucijos 2024 m. rugsėjo 26 d. nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodyta, kad nors V. Z. skunde teigia, kad nėra nubaustas už lenkimą vietoje, kurioje pagal KET draudžiama lenkti, pažymi, kad vietos, kuriose lenkti draudžiama, nustatytos KET 140.1-140.8 punktuose, o būtent 140.7 punkte nurodyta, kad draudžiama lenkti kelių ruožuose, kur priešingų krypčių transporto srautus skiria Taisyklių 3 priede nustatytas horizontalusis ženklinimas 1.1, 1.3, 1.4, 1.10 (iš ištisinės linijos pusės) ir 1.15. Nekyla abejonių, kad V. Z., nesilaikydamas KET reikalavimų, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus. Paskirtoji nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, keisti nutarimo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Taip pat, institucijos nuomone, nėra faktinio pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies normos bei tenkinti V. Z. prašymo – pakeisti skundžiamą nutarimą, neskiriant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo. Įvertinus V. Z. asmenybę bei pažeidimo padarymo aplinkybes ir remiantis teismų praktika, skundžiamu nutarimu buvo teisingai nustatyta, kad nebuvo pagrindo konstatuoti, jog sankcijoje nurodytos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones skyrimas prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Pažymėtina, kad atsižvelgus į visas padaryto pažeidimo aplinkybes, V. Z. buvo paskirta minimali ANK 420 straipsnio 1 dalyje nurodyta bauda ir teisė vairuoti atimta minimaliam terminui. V. Z. administracinė nuobauda paskirta už vieną pavojingiausių manevrų atlikimą automobiliu – lenkimą draudžiamoje vietoje padarymą, jis, kaip vairuotojas, turėjo numatyti galimai kilsiančias pasekmes, tačiau jų nepaisė, o tai, kad gailisi, yra dirbantis, eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, nesudaro pagrindo keisti skundžiamo nutarimo (b. l. 72–74). Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, nors apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo informuotas tinkamai (b. l. 68).

5. Institucijos atsiliepime (b. l. 72–74) ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovės pateiktame prašyme (b. l. 78) suformuoti prašymai bylą nagrinėti institucijos atstovui ir advokatei nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta šiems asmenims nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skundas atmestinas.

6. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nesutinka su Institucijos 2024 m. rugsėjo 26 d. nutarimu.

7. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija turi išskirtinę kompetenciją nuspręsti dėl įrodymų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasi daryti išvadas dėl administracinio nusižengimo padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Proceso dalyviai turi teisę teikti pasiūlymus ir reikšti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie nėra privalomi ne teismo tvarka administracinio nusižengimo bylą nagrinėjančiai institucijai ar teismui, todėl proceso dalyvių teismui pateiktų versijų, siūlymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime ANK normų nepažeidžia, jei procesinis sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Vien tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi kitokią nuomonę dėl byloje esančių įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog Institucija netinkamai atliko administracinio nusižvengimo tyrimą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nepagrįstai pripažino jį kaltu padarius administracinio nusižengimą numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje.

8. ANK 417 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas pažeidimų kvalifikavimas – nustatytas reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas, įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus, apsisukimas geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams, transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme (išskyrus atvejus, kai transporto priemonė stovi), naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą, kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje, ar naudojant transporto priemonės įrangą, nesilaikymas.

9. ANK 420 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti, vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingos situacijos sukėlimą (t. y. privertimas kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimą, tokios pat pavojingos situacijos sukėlimas įvažiavimus į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus. Taigi, be kita, ko įtvirtinta administracinė atsakomybė už transporto priemonių lenkimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti.

10. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, susipažinęs su skundo argumentais ir administracinio nusižengimo bylos medžiaga, pripažįsta, kad Institucija išsamiai ir nešališkai ištyrė visus byloje esančius įrodymus, nė vienam iš jų nesuteikė išskirtinės įrodomosios reikšmės, todėl pagrįstai 2024 m. rugsėjo 26 d. priėmė nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo. Administracinio nusižengimo byloje esantys įrodymai: nutarimas (b. l. 15–18), administracinio nusižengimo protokolas Nr. 92-ANR_P-1022-2024 (b. l. 19–22), policijos pareigūno tarnybinis pranešimas (b. l. 24–25), vaizdo įrašas „24250790904“ (diskas yra voke, prisegtame prie bylos viršelio) bei paties administracinėn atsakomybėm traukiamo asmens paaiškinimai patvirtina, kad 2024 m. liepos 30 d. 10.41 val. Švenčionių r. sav., krašto kelio Vilnius-Švenčionys-Zarasai 76,00 km vairuodamas transporto priemonę atliko lenkimą. Lenkdamas kitą ta pačia krypti važiuojančią transporto priemonė kirto siaurą ištisinę ženklinimo liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto juostas. Tokiais savo veiksmais pažeidė KET 3 priedo 1.1 punkto ir KET 140.7 punkto reikalavimus.

11. Pagal KET 3.9 punktą lenkimas – vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių apvažiavimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą. Pažymėtina, kad lenkimo manevras yra tęstinis veiksmas, jis pradedamas įvažiavus į priešpriešinio eismo juostą apvažiuojant vieną ar kelias važiuojančias transporto priemones ir užbaigiamas grįžtant į savo eismo juostą. Lenkimo manevras turi būti atliktas – tiek pradedamas, tiek baigiamas – laikantis KET reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-67-387/2022, 15 punktas). Šiuo konkrečiu atveju V. Z. neneigia, kad jis lenkė automobilį, kirsdamas siaurą ištisinę liniją. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teigia, kad taip pasielgė manydamas, kad kitas vairuotojas suks į dešinę, siauros ištisinės linijos kirtimo metu jokių kitų priešpriešiais atvažiuojančių transporto priemonių nebuvo, niekas nebuvo priverstas keisti važiavimo krypties ir jis nesukėlė jokių kitų privalomųjų padarinių, kurie numatyti ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Net jei priešais važiuojantis automobilis atliko veiksmus, kurias suklaidino iš paskos važiuojantį administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, todėl jis, nenorėdamas sustoti viduryje kelio, aplenkė kliūtį (priekyje važiavusį automobilį), teismo vertinimu, savaime nepateisina jo padaro KET pažeidimo, nes vieno eismo dalyvio KET pažeidimas savaime nešalina kito eismo dalyvio atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-303/2018, 20 punktas ir jame nurodoma kasacinio teismo praktika). Nors šis išaiškinimas yra pateiktas baudžiamojoje byloje, kurioje buvo sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės, susijusius su KET pažeidimu, teismo vertinimu, jei šia taisykle galima vadovautis ir administracinio nusižengimo bylose, susijusiose su KET pažeidimais, kai asmuo, siekiantis išvengti atsakomybės, akcentuoja kito eismo dalyvio daromus KET pažeidimus, taip norėdamas pateisinti savo veiksmus, padarytus KET pažeidimus.

12. Pažymėtina, kad KET 3 priedo 1.1 punkte, be kita ko, nurodyta, kad siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta – iš KET 3 priedo 1.1 punkto turinio aišku, kad kirsti siaurą ištisinę liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus, draudžiama. KET 140.7 papunktyje, numatančiame, kad lenkti draudžiama kelių ruožuose, kur priešingų krypčių transporto srautus skiria Taisyklių 3 priede nustatytas horizontalusis ženklinimas 1.1, 1.3, 1.4, 1.10 (iš ištisinės linijos pusės) ir 1.15. Taigi, KET 140.7 papunktis nukreipia būtent į KET 3 priedo 1.1 papunktį (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 7 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-304-957/2024). Nagrinėjamu atveju tiek administracinio nusižengimo protokolas, tiek ir nutarimas yra surašytas dėl to, kad V. Z. pažeidė KET 3 priedo 1.1 papunktį ir KET 140.7 papunktį, kad atsakomybėn jis yra traukiamas už lenkimą draudžiamoje vietoje, o ne už kitus alternatyvius ANK 420 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytų veiksmų atlikimą.

13. Teismas konstatuoja, kad administracinis nusižengimas teisingai kvalifikuotas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, nes nustatyti visi šio administracinio nusižengimo sudėties požymiai, V. Z. atliko lenkimo manevrą kelio ruože, kur yra draudžiama tai daryti, todėl prašymas perkvalifikuoti V. Z. padarytą administracinį nusižengimą iš ANK 420 straipsnio 1 dalies į 417 straipsnio 3 dalį nėra pagrįstas (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 7 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-304-957/2024), todėl, vadovaujantis ANK 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, šis prašymas netenkintinas.

14. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas V. Z. nesutinka su Institucijos 2024 m. rugsėjo 26 d. nutarimu paskirta administracinio poveikio priemone. Teismas pažymi, kad administracinė atsakomybė (t. y. administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonė) yra valstybės prievartos priemonė, kuri ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnio 1 dalis, 32 straipsnio 1 dalis). Ja siekiama: (1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, (2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, (3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis). Tiek administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija, tiek ir teismas turi vadovautis ANK 22 straipsnyje įtvirtinta administracinių nuobaudų paskirtimi, taip pat administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindais (ANK 32 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutartis Nr. 2AT-36-387/2021, 28 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-511/2021, 17 punktas).

15. ANK 420 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad už šio administracinio nusižengimo padarymą vairuotojams skiriama bauda nuo 170 Eur iki 230 Eur. Vadovaujantis ANK 420 straipsnio 6 dalimi už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų mėnesio iki šešių mėnesių. Administracinės nuobaudos dydžio bei administracinio poveikio priemonės taikymo trukmės nustatymo kriterijai įtvirtinti ANK 34 straipsnyje. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 2 dalimi baudos dydis nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų ANK 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Iš esmės tos pačios taisyklės taikytinos ir nustatant asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmę (ANK 34 straipsnio 3 dalis).

16. Kaip matyti iš skundžiamo Institucijos 2024 m. rugsėjo 26 d. nutarimo, V. Z. nedalyvavo priimant skundžiamą nutarimą, todėl jam paskirta minimali ANK 420 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta nuobauda su specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu minimaliam laikui, įvertinus tai, kad yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė (kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi) ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl daroma išvada, kad Institucija skirdama administracinę nuobaudą bei administracinio poveikio priemonę nepažeidė ANK 34 straipsnio 2, 3 dalies nuostatų.

17. Pažymėtina, kad ANK 420 straipsnio 6 dalyje įstatymų leidėjas numatė imperatyvų įpareigojimą bylą nagrinėjančiai institucijai ar teismui ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinio nusižengimą padariusiam asmeniui skirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą. Galimybė teismui paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, nei numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba jos visiškai neskirti, įtvirtinta ANK 34 straipsnio 6 dalyje. Teismų praktikoje pripažįstama, kad taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas turi būti nustatytos išskirtinės aplinkybės, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę. Taigi ANK 34 straipsnio 6 dalis gali būti taikoma tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atrankos kolegijos 2021 m. lapkričio 23 d. nutartis Nr. 2AT-36-387/2021, 17 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-48-719/2020, 14 punktas; Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-218-1121/2023; Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 7 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-304-957/2024).

18. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodomos aplinkybės: visiškai sutinka su padarytu pažeidimu ir nuoširdžiai gailisi, anksčiau nebuvo baustas už analogišką KET pažeidimą, teisė vairuoti būtina nuvykti į darbą, dirbant darbą susijusį su automobilio vairavimu, darbdavys jį teigiamai charakterizuoja, sunku bus surasti kitą asmenį, turintį teisę vairuoti ir tokią kvalifikaciją, be to, norint pasirūpinti tėvu, kuris sunkiai vaikšto ir yra pensininkas, nes jis veža jį pas medikus, į parduotuves, o taip pat dėl galimybės tinkamai rūpintis nepilnamečiu sūnumi – vežti į ugdymo įstaigą, kiti šeimos nariai neturi teisės vairuoti, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir trumpinti jam paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą ar visai jos neskirti. Minėti duomenys neabejotinai teigiamai charakterizuoja administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, tačiau asmenybė yra tik vienas iš kriterijų, į kuriuos administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija (teismas) atsižvelgia, skirdamas administracinio nuobaudą bei administracinio poveikio priemonę (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-356-932/2021, 10 punktas). Vien tai, kad asmuo nebuvo baustas už analogišką KET pažeidimą, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, nes Lietuvos Respublikoje galiojantys teisės aktai įpareigoja asmenis nepažeidinėti įstatymų, iš anksto juos informuodami, jog už teisės pažeidimus jie gali būti patraukti atsakomybėn, taikant atitinkamo straipsnio sankcijoje numatytą atsakomybę. Asmens gailestis dėl padaryto administracinio nusižengimo buvo įvertintas skundžiamu nutarimu ir tai pripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe, todėl nėra pagrindo dar labiau švelninti jo teisinę padėti vien dėl to, kad V. Z. gailisi padaręs administracinį nusižengimą. Nors teigiama, kad teisė vairuoti būtina siekiant pasirūpinti šeimos nariais, neprarasti darbo, teismų praktikoje pripažįstama, kad vien aplinkybė, jog teisės pažeidimą padarė asmuo, kuriam transporto priemonės vairavimas būtinas siekiant nuvykti į/iš darbo, pasirūpinti artimaisiais, nėra pagrindas atsisakyti skirti specialiosios teisės atėmimą ar trumpinti jos terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-38-895/2019, 25 punktas). Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Be kita ko, minima aplinkybė, susijusi su teisės vairuoti transporto priemones poreikiu dėl darbo ar siekiant pasirūpinti šeimos poreikiais egzistavo ir ankščiau, t. y. administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau kaip matyti, tai nesulaikė V. Z. nuo administracinio nusižengimo padarymo (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 27 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-182-1036/2023), tai nesustabdė nuo neatsakingo, neapgalvoto ir pavojingo veikimo bei administracinio nusižengimo padarymo, todėl V. Z. turi prisiimti visas kilsiančias neigiamas teisines pasekmes, kaip tai numato Lietuvos Respublikoje galiojantys įstatymai (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-218-1121/2023).

19. Pažymėtina ir tai, kad ANK įpareigoja sprendžiant klausimą dėl administracinės nuobaudos, administracinio poveikio priemonės skyrimo įvertinti ir padarytą administracinį nusižengimą, jo pobūdį. Nagrinėjamu atveju V. Z. padarytas KET pažeidimas yra vienas pavojingiausių ir šiurkščiausių, nes lenkimas buvo atliekamas draudžiamoje vietoje, esant intensyviam eismui abiem juostomis. Lenkimas draudžiamoje vietoje kėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui. Vien aplinkybė, kad eismo įvykis nekilo, savaime nereiškia, kad tokie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai nebuvo pavojingi. Visuma byloje nustatytų aplinkybių rodo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir trumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą ar visiškai netaikyti šios administracinio poveikio priemonės.

20. Pažymėtina, kad skiriama administracinė nuobauda, administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutartis Nr. 2AT-36-387/2021, 17 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-1073/2019, 12 punktas). Todėl asmenys, kuriems teisė vairuoti transporto priemones yra būtina siekiant tenkinti savo gyvenimiškus poreikius, rūpintis artimaisiais, turi būti patys suinteresuoti nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti specialiosios teisės netekimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-511/2021, 22 punktas). Taigi teisės vairuoti praradimas (taikomi teisės vairuoti transporto priemones apribojimai) yra jų pačių kaltų veiksmų neigiamas rezultatas. Asmeniniai administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, jo šeimos narių, ar net jo darbdavio poreikiai jokiu būdu negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo, visuomenės viešojo intereso užtikrinti saugumą keliuose (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-141-1121/2021, 21 punktas).

21. Esant tokioms aplinkybėms, daroma išvada, kad aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant V. Z. paskirtą administracinę nuobaudą bei administracinio poveikio priemonę, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos. V. Z. paskirtas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 (trims) mėnesiams, yra proporcinga ir adekvati priemonė padarytam administraciniam nusižengimui, neprieštarauja administracinės nuobaudos tikslams, todėl Institucijos 2024 m. rugsėjo 26 d. nutarimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

atmesti administracinėn atsakomybėn traukiamo V. Z. skundą ir palikti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Monikos Kučinos 2024 m. rugsėjo 26 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-25361-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)).

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.

Teisėja Donata Šimkutė