Šiaulių apygardos teismo nutartis

Teisėja A. Petkevičienė Teisminio proceso Nr. 2-31-3-00619-2012-0

N U T ARTIS

2013 m. birželio 5 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Bartašienės, teisėjų Egidijaus Mockevičiaus, Birutės Simonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. V. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Agrochema“ ieškinį atsakovei R. V. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliantė laiko, kad teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas neteisingai taikė ir aiškino įstatymą, reglamentuojantį palikimo priėmimą. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad teisiniai santykiai susiklostė tarp ieškovo ir atsakovės sutuoktinio A. V., mirusio (duomenys neskelbtini). Apeliantė priėmė sutuoktinio palikimą pateikusi notarų biurui pareiškimą. Paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Kadangi R. V., nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į mirusio A. V. palikimą, ji negali būti atsakove šioje byloje, iš jos teismas negalėjo priteisti A. V. skolos. Be to, teismas neištyrė visų bylos aplinkybių, neišsireikalavo dokumentų. Tvirtina, kad velionis vyras A. V. pateikė didesnį kiekį ir didesnės vertės grūdų, nei buvo šalių sutarta. Ieškovo pervesti 6217,49 Lt yra atlygis už grūdus.

Notaras priėmė R. V. pareiškimą dėl palikimo priėmimo, suteikė registravimo numerį ir tai reiškia įtraukė į apskaitą, todėl toks pareiškimas laikytinas oficialiu dokumentu, todėl yra pripažįstamas patvirtinančiu faktą apie palikimo priėmimą ir su tuo susijusių teisių ir pareigų perėmimą bei teisę įpėdiniui vesti bylą suinteresuoto asmens vardu. Apeliantė teikia skundus dėl paveldėtų skolų, taip pat atsiliepimus ir dėl kitų kreditorių pareikštų reikalavimų ir pan., t.y. rūpinasi palikimu, todėl laikytina paveldėto turto savininke, galinčia atstovauti teisme suinteresuoto asmens vardu. Kai palikimą priėmęs įpėdinis nėra išsiėmęs paveldėjimo teisės liudijimo ir nėra įregistravęs paveldėto nekilnojamojo turto Nekilnojamojo turto registre, jis turi teisę paveldėtą turtą valdyti ir juo naudotis, tačiau ribojama jo teisė šiuo turtu disponuoti. Priėmusi palikimą atsakovė atsako savo turtu, todėl teismo sprendimas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo yra pagrįstas ir teisingas ir palikėja turi atsakyti už palikėjo skolas savo turtu. Nepagrįstu laiko atsakovės argumentą, kad teismas neištyrė visų bylos aplinkybių, neišsireikalavo dokumentų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal LR CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus LR CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantas turėjo galimybę išdėstyti savo apeliaciniame skunde.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, iš esmės tinkamai ištyrė byloje surinktus įrodymus, teisingai taikė ir aiškino teisės normas. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, teismas nepagrįstai priteisė 157,25 Lt palūkanas iki ieškinio padavimo.

Dėl palikimo priėmimo momento

Kadangi teisiniai santykiai susiklostė tarp ieškovo ir apeliantės mirusio sutuoktinio A. V., todėl atsakovei neišdavus paveldėjimo teisės liudijimo į mirusio A. V. palikimą, apeliantės įsitikinimu, ji negali būti atsakove šioje byloje, todėl teismas negalėjo priteisti ir A. V. skolos.

Teisėjų kolegija pažymi, kad turto paveldėjimas yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų. Palikėjui mirus, įvyksta universalus turtinių teisių ir pareigų perėjimas įpėdiniams, t. y. palikėjui mirus, atsiranda palikimas, tačiau palikėjo turtas savaime nepereina įpėdinių nuosavybėn. Palikimo atsiradimo dieną įpėdinis tik įgyja subjektinę teisę. Tam, kad įpėdinis įgytų nuosavybės teisę į palikimą, jis turi palikimą priimti, t. y. įstatymo nustatyta forma išreikšti savo valią (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 18 d. nutartyje nurodyta, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą (nutartis priimta civilinėje byloje G. V. v. R. Z. P., D. S. .B., Klaipėdos rajono 1-ojo notarų biuro notarė G. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-240/2008). Civilinėje byloje Nr.3K-3-656/2002 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti, t.y. atlikti tam tikrus valingus veiksmus. Teismas rėmėsi 1964 m. CK 587 str., kuri iš esmės atitinka šiuo metu galiojančio 2002 m. CK 5.50 str. dėl valingų veiksmų atlikimo priimant palikimą. Valingi veiksmai pagal 1964 m. CK 587 str. buvo faktinis turto valdymas arba pareiškimo padavimas notarui dėl palikimo priėmimo. Taigi palikimo priėmimą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas siejo su šių veiksmų atlikimu, o ne su paveldėjimo teisės liudijimo išdavimu.

Taigi, LR CK 5.50 straipsnio 2 d. nustato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai 1) jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, 2) kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba 3) kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Taigi ši teisės norma aiškiai nustato, kad asmuo laikomas priėmusiu palikimą nuo vieno iš nurodytų veiksmų atlikimo, taigi nagrinėjamu atveju nuo pareiškimo notarui padavimo momento. Bylos duomenimis į Pakruojo rajono 1-ą notarų biurą dėl A. V. palikimo priėmimo 2012-02-17 kreipėsi mirusiojo sutuoktinė R. V., paduodama palikimo priėmimo pareiškimą (5 b. l.). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pati apeliantė savo apeliaciniame skunde pripažįsta, kad priėmė sutuoktinio palikimą pateikusi notarų biurui pareiškimą. Remiantis minėta teisės norma, darytina išvada, kad atsakovė R. V., pateikdama palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą, priėmė visą mirusio sutuoktinio A. V. palikimą.

Priėmęs palikimą įpėdinis įgyja subjektinę nuosavybės teisę, kurios objektas yra paveldėjimo teisės arba kitaip palikimas kaip visuma. Nagrinėjamu atveju atsakovė, būdama šių paveldėjimo teisių turėtoja, gali jomis disponuoti. Tokia išvada darytina remiantis LR CK 6.426 straipsniu, kuris nurodo, kad priėmęs palikimą asmuo t.y. įpėdinis gali paveldėjimo teises parduoti, gali priimtą palikimą dalintis su kitais įpėdiniais LR CK 5.70 str., t.y. paveldėjimo teisėmis disponuoti, ir tai jis gali daryti būtent nuo palikimo priėmimo iki paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje A.B. v. R.K. irkt, bylos Nr. 3K-3-348/2011). Apeliantė padavusi pareiškimą notarui priėmė palikimą t.y. įgijo paveldėjimo teises, taigi ir teisę jomis disponuoti, o taip pat ir atstovauti kaip paveldėjimo teisių turėtojas (savininkas) teisme. Taigi, įstatyme nustatytų veiksmų, kuriuos atlikęs įpėdinis pripažįstamas priėmęs palikimą, atlikimo momentas sukuria teises į paveldimą turtą, kurių nekeičia paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo momentas.

Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad palikimo priėmimas siejamas su minėtų įstatyme nustatytų aktyvių veiksmų atlikimu (CK 5.50 str. 2 d.), vienas iš kurių yra pareiškimo padavimas notarui. Padavus pareiškimą notarui yra įgyvendinama paveldėjimo teisė. Pažymėtina ir tai, kad įpėdiniams pereina visos palikėjo turtinės teisės ir pareigos tiek pagal sutartines, tiek pagal deliktines prievoles, tarp jų ir pagal prievoles dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė paveldėjimo teisės normas dėl nuosavybės teisės įpėdiniui į paveldimą turtą atsiradimo momento pagal faktines byloje nustatytas aplinkybes.

Dėl įrodymų ir jų vertinimo

Nepagrįstu laikytinas apeliacinio skundo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė visų bylos aplinkybių, neišsireikalavo dokumentų.

Atsakovės teiginys, kad palikėjas A. V. pateikė didesnį kiekį ir didesnės vertės grūdų, nei buvo šalių sutarta, nepagrįstas jokiais įrodymais, todėl atmestinas. Atsakovė apeliaciniame skunde pakeitė savo argumentus lyginant su pradiniu atsiliepimu, be to turėjo galimybę ir pareigą pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme, tačiau to nepadarė. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė nenurodo konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų, todėl teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad apeliantė turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs visus turimus ir pateiktus įrodymus, nustatė, kad ieškovo reikalavimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl ir atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Dėl 157,25 Lt palūkanų iki ieškinio padavimo

Ieškovas UAB „Agrochema“ nurodė, kad 2009-02-06 pervesdamas pinigus suklydo ir atliko 6217,49 Lt bankinį pavedimą Nr. 6826 į A. V. sąskaitą AB banke „Hansabankas“, nors nurodytos pinigų sumos ieškovas neturėjo ir neprivalėjo pervesti, tarp ieškovo ir A. V. nebuvo sutartinių ar įstatymo pagrindu bankinį pavedimą Nr. 6826 į A. V. sąskaitą AB banke „Hansabankas“. 2012-01-27 ieškovas kreipėsi į Pakruojo rajono apylinkės teismą dėl skolos išieškojimo iš A. V.. Atsiradus teisių perėmėjai R. V., pereina prievolė grąžinti per klaidą A. V. sutaupytą turtą. CK 6.210 straipsnis reglamentuoja, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti palūkanas, tačiau šiuo atveju tarp šalių nebuvo terminuotos prievolės sąlygų. Ieškinys pareikštas dėl pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą ir ne dėl neteisėtų A. V. veiksmų, bet dėl ieškovo UAB „Agrochema“ suklydimo. Šių civilinių teisinių santykių šalimi teisių perėmėja nebuvo, todėl R. V. neatsiranda pareiga mokėti reikalaujamas palūkanas.

Dėl žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

Pirmosios instancijos teismas priėmęs apeliantės apeliacinį skundą, neišsprendė žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo klausimo. Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, iš atsakovės žyminis mokestis nepriteistinas. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka duomenų apie šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikta, todėl jos nepriteistinos.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimą pakeisti.

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Iš atsakovės R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovo UAB „Agrochema“, įmonės kodas 110548779, buveinė Jonalaukio k., Ruklos sen., Jonavos r. sav., atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT742140030000292225, Nordea bank Finland Plc, banko kodas 21400, naudai 6217,49 Lt (šešis tūkstančius du šimtus septyniolika litų 49 ct) nepagrįstai gautų lėšų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-09-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 187,00 (vieną šimtą aštuoniasdešimt septynis litus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės R. V. 16,95 Lt (šešiolika litų 95 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.