- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-29
- Bylos Nr.
- 2A-378-619/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21526-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Antanas Rudzinskas, Andrutė Kalinauskienė
- Ieškovas
- M. J. K., N.G. K., T. K., T. V., A. V.
- Atsakovas
- AB DNB bankas
- Trečiasis asmuo
- A. J., T. Č., BUAB „Spausk“, Kolegija
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Mikuckienės ir Antano Rudzinsko,
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo apelianto AB DNB bankas apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų M. J. K., N.G. K., T. K., T. V. ir A. V. ieškinį atsakovui AB DNB bankas dėl uždraudimo išieškoti iš įkeisto turto, tretieji asmenys A. J., T. Č., BUAB „Spausk“,
Ieškovai M. J. K., N. G. K., T. K., T. V. ir A. V. kreipėsi į teismą su prevenciniu ieškiniu, kuriuo prašė: 1) uždrausti atsakovui AB DNB bankas iki BUAB „Spausk“ bankroto byloje nebus parduota BUAB „Spausk“ nuosavybės teise priklausanti negyvenamoji patalpa - parduotuvė, esanti (duomenys neskelbtini), kuri yra įkeista pagal 2008-02-01 hipotekos lakštą su vėlesniais pakeitimais ir papildymais, identifikavimo kodas 01120080003242, išieškoti iš svetimo daikto hipoteka įkeisto turto:
- buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio savininkais yra T. V. ir A. V. ir kuris yra įkeistas svetimo daikto hipoteka pagal 2008-02-01 hipotekos lakštą su vėlesniais pakeitimais ir papildymais, identifikavimo kodas 01120080003242;
- žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio savininkas yra T. K. ir kuris yra įkeistas svetimo daikto hipoteka pagal 2010-03-10 hipotekos lakštą su vėlesniais pakeitimais ir papildymais, identifikavimo kodas 01120100004136;
- sodo pastato, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kurio savininkas yra T. K. ir kuris yra įkeistas svetimo daikto hipoteka pagal 2007-02-02 hipotekos lakštą su vėlesniais pakeitimais ir papildymais, identifikavimo kodas 01120070002971;
- žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio savininkais yra N. G. K. ir M. J. K. ir kuris yra įkeistas svetimo daikto hipoteka pagal 2007-02-02 hipotekos lakštą su vėlesniais pakeitimais ir papildymais, identifikavimo kodas 01120070002971;
- sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio savininkais yra N. G. K. ir M. J. K. ir kuris yra įkeistas svetimo daikto hipoteka pagal 2007-02-02 hipotekos lakštą su vėlesniais pakeitimais ir papildymais, identifikavimo kodas 01120070002971.
2) Priteisti sumokėtą 144 EUR dydžio žyminį mokestį.
Ieškovai nurodė, kad 2005 m. liepos 1 d. Kredito linijos sutartimi Nr. 3214-05IV atsakovas suteikė UAB „Spausk“ kreditą. Galutinis kredito grąžinimo terminas numatytas 2012 m. kovo 31 d. Kredito grąžinimas pagal sutartį buvo užtikrintas ieškovams priklausančiu turtu. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartimi BUAB „Spausk“ iškelta bankroto byla. Bendra įmonės turto vertė 2011 m. pabaigoje buvo 3836364 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojmai 6973372 Lt. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartimi patvirtintas 1061603,26 EUR (3665503,75 Lt) dydžio atsakovo kreditorinis reikalavimas BUAB „Spausk“ bankroto byloje. Šiai dienai įsiskolinimas pagal kredito sutartį – 759,211,01 EUR. Atsakovo prašymu Vilniaus miesto 31-ojo notarų biuro notaras S. Svaldenis 2013 m. balandžio 5 d. išdavė vykdomuosius įrašus Nr. 1088, 1089, 1090, 1091, pagal kuriuos priverstinai išieškomas BUAB „Spausk“ įsiskolinimas iš ieškovams priklausančio įkeisto turto. Minėti vykdomieji įrašai perduoti vykdyti antstoliui. Ieškovų vertinimu, atsakovas neteisėtai pradėjo išieškojimą iš ieškovų svetimo daikto hipoteka įkeisto turto, nors dar nėra baigtas išieškojimas iš trečiojo asmens BUAB „Spausk“ nuosavybės teise priklausančio turto – parduotuvės. Ieškovui tęsiant neteisėtus veiksmus kyla reali grėsmė, kad ateityje bus sukelta žala ieškovams – jų įkeistas turtas gali būti parduotas, nors tam šiuo metu nėra būtinos CK 4.195 str. 3 d. numatytos sąlygos – nėra aišku kiek atsakovo reikalavimas bus patenkintas iš trečiojo asmens BUAB „Spausk“ įkeisto turto. Ieškovų tvirtinimu, egzistuoja visos prevencinio ieškinio pateikimo sąlygos (CK 6.255 str.)
Atsiliepimu į ieškinį AB DNB bankas prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo nuomone, ieškovai turi teisę skųsti vykdymo veiksmus LR CPK nustatyta tvarka, todėl prevencinio ieškinio institutas šiuo atveju negali būti taikomas. Skolininko, kuriam iškelta bankroto byla, hipoteka įkeistas turtas realizuojamas specialaus įmonių bankroto procedūrą reglamentuojančio įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, o ne pagal CK 4.192 – 4.196 str., CPK 700-725 str. nustatytą tvarką. Tais atvejais, kai yra įkeistas ne tik bankrutuojančios įmonės, bet ir trečiųjų asmenų turtas, priverstinis išieškojimas tęstinas toliau, o bankrutuojančios įmonės turtas pardavinėjamas neatsižvelgiant į hipotekos lakštuose nustatytą įkeitimo turto pardavimo eilę, kai ji nustatyta, bei nenustatant tokio turto pardavimo iš varžytinių eilės, kai hipotekos lakštuose ji nebuvo aptarta. Bankrutuojančio skolininko hipoteka įkeistas turtas realizuojamas ĮBĮ nustatyta tvarka ir terminais. Patenkinus hipotekos kreditoriaus reikalavimą iš pareiškėjų įkeisto turto arba jiems įvykdžius skolininko UAB „Spausk“ įsipareigojimą, įkeisto daikto savininkai įgytų atgręžtinio reikalavimo teisę į skolininką UAB „Spausk“ dėl sumokėtos sumos ar dėl daikto praradimo patirtų nuostolių atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo priimto procesinio sprendimo esmė
Vilnius miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino, uždraudė atsakovui AB DNB bankas iki BUAB „Spausk“ bankroto byloje nebus parduota BUAB „Spausk“ nuosavybės teise priklausanti negyvenamoji patalpa - parduotuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), kuri yra įkeista pagal 2008-02-01 hipotekos lakštą su vėlesniais pakeitimais ir papildymais, identifikavimo kodas 01120080003242, išieškoti iš svetimo daikto hipoteka įkeisto turto: buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), kurio savininkais yra T. V. ir A. V. ir kuris yra įkeistas svetimo daikto hipoteka pagal 2008-02-01 hipotekos lakštą su vėlesniais pakeitimais ir papildymais, identifikavimo kodas 01120080003242; žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), kurio savininkas yra T. K. ir kuris yra įkeistas svetimo daikto hipoteka pagal 2010-03-10 hipotekos lakštą su vėlesniais pakeitimais ir papildymais, identifikavimo kodas 01120100004136; sodo pastato, (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), kurio savininkas yra T. K. ir kuris yra įkeistas svetimo daikto hipoteka pagal 2007-02-02 hipotekos lakštą su vėlesniais pakeitimais ir papildymais, identifikavimo kodas 01120070002971; žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio savininkais yra N. G. K. ir M. J. K. ir kuris yra įkeistas svetimo daikto hipoteka pagal 2007-02-02 hipotekos lakštą su vėlesniais pakeitimais ir papildymais, identifikavimo kodas 01120070002971; sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio savininkais yra N. G. K. ir M. J. K. ir kuris yra įkeistas svetimo daikto hipoteka pagal 2007-02-02 hipotekos lakštą su vėlesniais pakeitimais ir papildymais, identifikavimo kodas 01120070002971. Priteisė iš atsakovo AB DNB banko ieškovo T. K., naudai 144 Lt mokesčio išlaidų bei 50,18 Lt pašto išlaidų į Valstybės biudžetą.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šiuo atveju egzistuoja visos prevencinio ieškinio pateikimo sąlygos ir prevenciniu ieškiniu ieškovai siekia apginti savo teises nuo žalos darymo ateityje bei yra reali grėsmė, jog tęsiant išieškojimą iš ieškovų turto pirma nepardavus UAB „Spausk“ įkeisto turto būtų padaryta žala ieškovams. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-1365-779/2014 sprendimu nustatė įkeistų daiktų pardavimo varžytinėse eilę, tačiau šis sprendimas neįsiteisėjęs. Atsakovas pirma laiko buvo pradėjęs išieškojimą iš ieškovų įkeistų daiktų, t.y. kreipėsi į notarą dėl vykdomųjų įrašų atlikimo bei pateikė šiuos vykdomuosius įrašus vykdyti antstoliui. Pirmosios instancijos teismo nuomone, ieškovai pagrįstai nurodo, kad atsakovui tęsiant veiksmus būtų didelė tikimybė, kad dar nepardavus parduotuvės, varžytinėse bus parduoti ieškovų įkeisti daiktai. Sutiko su ieškovų argumentais, kad realizavus trečiojo asmens UAB „Spausk“ įkeistą atsakovui turtą bankroto byloje nebus padengtas visas atsakovo reikalavimas pagal kredito sutartį. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovų įkeisto turto hipoteka yra svetimo turto hipoteka, todėl šiuo atveju taikytina CK 4.195 str. 3 d. Todėl net ir nesant nustatytos pagal bendrosios hipotekos sutartį įkeistų daiktų pardavimo varžytinėse eilės, pirmiausia turi būti parduodamas skolininko įkeistas turtas ir tik realizavus jį, gali būti pardavinėjami ieškovų atsakovui įkeisti daiktai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Žemesnės instancijos teismas
Apeliaciniu skundu atsakovas AB DNB bankas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 8 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Apelianto vertinimu, ieškovų pateiktas ieškinys neatitinka prevencinio ieškinio pateikimo sąlygų, todėl negalėjo būti tenkintas. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino banko veiksmų neteisėtumo, bei galimybes nurodytais banko veiksmais padaryti ieškovams žalos ateityje. Iš skundžiamo sprendimo visiškai neaišku, kuo remiantis pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad banko veiksmai yra neteisėti. Pirmosios instancijos teismo motyvai, kad pirmiausia turi būti parduodamas skolininko turtas, nepatvirtina banko veiksmų neteisėtumo. Ieškovai šiuo ieškiniu siekia nustatyti turto, kuris įkeistas hipoteka, pardavimo iš varžytinių eilę, ką daro kitoje Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1365/2014. Todėl tokiam ieškiniui negali būti taikomas prevencinio ieškinio institutas. Apelianto įsitikinimu, ieškovai turi teisę skųsti vykdymo veiksmus CPK nustatyta tvarka, todėl prevencinio ieškinio institutas negali būti taikomas. Įstatymai numato specialią išieškojimo iš įkeisto turto pagal hipotekos taisykles tvarką (CPK 558 str., CK 4.192 str.). Kai skolininkui pradėta bankroto procedūra, įkeistas turtas parduodamas ir hipotekos kreditorių reikalavimai tenkinami ĮBĮ nustatyta tvarka. Tais atvejais, kai yra įkeistas ne tik bankrutuojančios įmonės, bet ir trečiųjų asmenų turtas, priverstinis išieškojimas realizuojant įkeistą trečiųjų asmenų turtą tęstinas toliau, o bankrutuojančios įmonės turtas pardavinėjamas neatsižvelgiant į hipotekos lakštuose nustatytą įkeisto turto pardavimo eilę, kai ji nustatyta, bei nenustatant tokio turto pardavimo iš varžytinių eilės, kai hipotekos lakštuose ji nebuvo aptarta.Pirmosios instancijos teismas net nesiaiškino svarbių aplinkybių, susijusių su BUAB „Spausk“ pradelsta skola, ji viršija Hipotekos lakštais įkeisto turto rinkos vertę, kadangi skola bankui yra 760 655,50 EUR, o skolininko turtas pagal nekilnojamojo turto rinkos vertinimą įvertintas 700 000 Lt. Taip pat pirmosios instancijos teismui buvo žinoma, kad skolininko įkeistą turtą keletą kartų nesėkmingai buvo bandoma parduoti iš varžytinių. Pagal ĮBĮ 34 str. įkeitimu ir hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai tenkinami pirmiausia iš lėšų gautų pardavus įkeistą įmonės turtą. Ši nuostata, vertinant ieškovams priklausančio turto įkeitimą, užtikrinant skolininko tinkama prievolių įvykdymą, neriboja kreditoriaus teisės kam pareikšti reikalavimus. Vykdymui buvo pateikti visi reikalavimą pagrindžiantys dokumentai, dėl ko visi tolimi veiksmai yra teisėti.Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pripažino, kad bankas nevykdo išieškojimo pagal vykdomuosius įrašus. Tai reiškia, kad nėra privalomos prevencinio ieškinio pateikimo sąlygos – žalos grėsmės. Vilniaus miesto apylinkės teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, t.y. sustabdė išieškojimą pagal vykdomuosius įrašus kitoje civilinėje byloje Nr. 2-1365-779/2014, kurioje nustatyta turto pardavimo iš varžytinių eilė. Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad sprendimas toje byloje neįsiteisėjęs, neatsižvelgė į aplinkybę, kad sprendimu nustatyta tokia turto pardavimo eilė, kurios prašo ieškovai šioje byloje, o apeliaciniu skundu prašoma pakeisti sprendimą dalyje ir tik nustatyti kitokį penktos ir šeštos eilės pardavimo ši varžytinių eiliškumą.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai M. J. K., N. G. K., T. K., T. V. ir A. V. prašė skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Sutinka su teismo išvada, kad šiuo atveju neteisėtais veiksmais laikytina tai, jog bankas neteisėtai pradėjo išieškojimą iš ieškovų, nors dar nebuvo baigtas išieškojimas iš skolininko įkeisto turto. Nebaigus išieškojimo iš skolininko įkeisto turto, neaišku kokia apimtimi gali būti nukreipiamas išieškojimas į ieškovų įkeistą turtą. Vykdomieji įrašai išduoti pagal atsakovo prašymą yra galiojantys ir panaikinus laikinąsias apsaugos priemones bus vykdomi.Atsakovas nepagrįstai teigia, kad nėra privalomos prevencinio ieškinio sąlygos, nes neegzistuoja grėsmė padaryti žalos ieškovams. Pagal visus 4 vykdomuosius įrašus iš visų ieškovų atskirai reikalaujama patenkinti visą atsakovo reikalavimą pagal kredito sutartį, be to, šio reikalavimo tenkinimas atliekamas ir UAB „Spausk“ bankroto byloje. Dėl to ieškovų turto gali būti išieškota daugiau nei reikia įsiskolinimui padengti. Atliekant įkeisto turto realizaciją atskirai ženkliai padidėja vykdymo išlaidos. Kol nėra parduotas skolininko įkeistas turtas, neaišku kokio dydžio reikalavimas gali būti išieškomas iš ieškovų. Per anksti ir nepagrįstai atsakovui pradėjus realizuoti ieškovams priklausantį turtą, ieškovai netektų konkretaus turto, kuriuo jie naudojasi, todėl nepagrįsti banko argumentai, kad ieškovai turėtų atgręžtinio reikalavimo teisę į skolininką dėl sumokėtos sumos ar daikto pardavimo nuostolių atlyginimo.Nepagrįstai apeliantas nurodo, kad ieškovai prevenciniu ieškiniu siekia nustatyti įkeisto hipoteka turto pardavimo iš varžytinių eilę, kadangi ši eilė nustatyta kitoje byloje. Atsakovas neįvertina, kad teismo sprendimas, kuriuos nustatyta turto pardavimo eilė neįsiteisėjęs. Ieškovai neneigia, kad skolininko turtas turi būti parduodamas bankroto įstatyme nustatyta tvarka ir niekada nesiekė sustabdyti BUAB „Spausk“ įkeisto turto pardavimo. Bankroto bylos iškėlimas negali apriboti ieškovų kaip svetimo daikto hipotekos davėjų, teisių, nustatytų civiliniame kodekse. Vien ta aplinkybė, kad kitoje byloje nustatytas turto pardavimo iš varžytinių eiliškumas nepašalina grėsmės, kad ieškovų turtas dėl neteisėtų atsakovo veiksmų gali būti parduotas anksčiau nei bus realizuotas skolininko turtas, kadangi daugelis ieškovų net nėra BUAB „Spausk“ bankroto bylos dalyviai. Netenkinus ieškovų ieškinio, neliktų apribojimų pardavinėti ieškovų turtą net ir nepardavus skolininko turto, jei būtų panaikintas sprendimas kitoje civilinėje byloje, o su juo ir laikinosios apsaugos priemonės taikytos minėtoje byloje.Nepagrįstai apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino aplinkybių susijusių su skolininko turto verte. Pagrįstas pirmosios instancijos teismo argumentas, kad negalima daryti išvados, jog realizavus skolininko įkeistą turtą atsakovui turtą bankroto byloje nebus padengtas visas atsakovo reikalavimas pagal kredito sutartį, taigi neaišku ar bus būtinybė nukreipti išieškojimą į ieškovų įkeistą turtą. Ieškovų vertinimu, nepagrįstos atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos. Ieškovams su apeliaciniu skundu nebuvo pateikti jas patvirtinantys dokumentai.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama atsakovo pateikto apeliacinio skundo ribose.
Nagrinėjamu atveju ieškovai kreipėsi į teismą su prevenciniu ieškiniu, prašydami uždrausti atsakovui išieškoti iš svetimo daikto hipoteka įkeisto turto priklausančio ieškovams iki BUAB „Spausk“ bankroto byloje nebus parduota BUAB „Spausk“ nuosavybės teise priklausanti negyvenamoji patalpa – parduotuvė. Vilniaus miesto apylinkės teismas, nustatęs prevencinio ieškinio tenkinimo sąlygas, skundžiamu sprendimu ieškinį tenkino. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė tokį sprendimą, kadangi šiuo atveju nebuvo sąlygų prevencinio ieškinio institutui taikyti.
CK 1.138 str. 3 p. nurodytas vienas iš civilinių teisių gynimo būdų – prevencinis ieškinys, kai teismas, įstatymų nustatyta tvarka gindamas civilines teises, užkerta kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždraudžia atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje (CK 6.255 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad šio civilinių teisių gynimo būdo tikslas – neleisti kilti potencialiai žalai, o jo dalykas – uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, dėl kurių gali atsirasti žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 5 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-123/2011).
Apelianto tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą nenustatė prevencinio ieškinio tenkinimo sąlygų – neteisėtų atsakovo veiksmų. Nesutiktina su šiais apelianto argumentais. Pažymėtina, kad tuo atveju, kai bendrosios hipotekos sutartimi nenustatyta turto pardavimo iš varžytynių eilė, teismas turi nustatyti išieškojimo iš daiktų eilę, derindamas kreditoriaus ir daiktų savininkų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-20 nutartis c.b Nr. 3K-3-298/2012). Byloje nėra ginčo, kad ieškovų turto hipoteka yra svetimo turto hipoteka. Svetimo turto hipoteka – tai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto įkeitimas, norint apsaugoti kito asmens – skolininko skolinio įsipareigojimo įvykdymą. Pagal CK 4.195 str., reglamentuojantį skolos išieškojimą iš svetimo daikto hipoteka įkeisto daikto, svetimo turto hipotekos įkeisto daikto savininkas tampa su skolininku subsidiariai atsakingas nuo hipoteka užtikrintos prievolės neįvykdymo dienos. Jeigu kreditoriaus reikalavimai užtikrinti ir skolininkui nuosavybės teise priklausančio daikto hipoteka, ir svetimo daikto hipoteka, kreditorius turi teisę išieškoti iš svetimo daikto hipotekos objekto tik tiek, kiek neįmanoma jo reikalavimo patenkinti iš įkeisto skolininkui nuosavybės teise priklausančio daikto. Pažymėtina, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tuomet, kai prievolės įvykdymas užtikrintas skolininko turto hipoteka bei svetimo turto hipoteka ir, jos neįvykdžius, išieškojimas pirmiau nukreipiamas į skolininkui priklausantį įkeistą turtą, svetimo turto hipotekos davėjas šiuo atveju turi materialinį teisinį suinteresuotumą dėl skolininkui priklausančio įkeisto turto pardavimo, kadangi tai turi reikšmės jo materialiosioms pareigoms, jo prievolei apskritai bei jos apimčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 10 d. nutartis c.b. Nr. e3K-3-365-701/2015). Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju pirmiausia turėjo būti parduotas skolininkui priklausantis turtas ir tik po to pradėtas išieškojimas iš ieškovams priklausančio hipoteka įkeisto turto, tuo tarpu atsakovas išieškojimą iš ieškovams priklausančio turto pradėjo dar nerealizavus skolininkui priklausančio turto. Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas priimdamas sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1365-779/2014, spręsdamas klausimą dėl ieškovų hipoteka įkeisto turto pardavimo iš varžytinių eiliškumo taip pat sprendė, jog šiuo konkrečiu atveju išieškojimas visų pirma turi būti nukreiptas į BUAB „Spausk“ priklausantį įkeistą turtą – parduotuvę. Šio apeliacinio skundo nagrinėjimo dienai, minėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 10 d. sprendimas paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 19 d. nutartimi.
Apelianto argumentai, jog šiuo atveju jis turėjo teisę išieškojimą nukreipti į ieškovus dar nerealizavus skolininko turto, kadangi jam iškelta bankroto byla, atmestini kaip nepagrįsti. Neginčytina apelianto pozicija, kad skolininkui iškėlus bankroto bylą, jam priklausantis hipoteka įkeistas turtas realizuojamas ĮBĮ nustatyta tvarka, tačiau apeliacinio teismo vertinimu, tai neturi įtakos ieškovų svetimo turto hipoteka įkeistam turtui. Taigi, aplinkybė, kad šiuo atveju UAB „Spausk“ bankrutuojanti, turi įtakos tik skolininko turto įkeisto hipoteka realizavimo tvarkai, tačiau nekeičia fakto, kad išieškojimas pirmiausia nukreipiamas į skolininkui priklausantį turtą. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu atsakovo veiksmai, kuomet išieškojimas iš ieškovams priklausančio turto buvo pradėtas dar iki skolininkui priklausančio turto padavimo, žinant, kad sutartimi nėra nustatyta pardavimo iš varžytinių eilė bei tai, kad išieškojimas iš svetimo turto hipoteka įkeisto turto pirmiausia nukreipiamas į skolininko įkeistą turtą, vertintini kaip neteisėti prevencinio ieškinio instituto prasme.
Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą nevertino realaus pavojaus žalai atsirasti. Nesutiktina su šiais apelianto argumentais.
Viena prevencinio ieškinio tenkinimo sąlygų – realus pavojus daryti žalą. Prevencinio ieškinio pareiškimo atveju žala yra tik numanoma, tačiau ta žalos tikimybė turi būti reali ir pagrįsta. Ji suprantama kaip protinga ir pagrįsta tikimybė, kad žala atsiras. Realios grėsmės, kad bus padaryta žala, aplinkybė, turi būti įrodyta ieškovo, ji nepreziumuojama, todėl teismas kiekvienu atveju konkrečioje civilinėje byloje pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes konstatuoja realios grėsmės buvimą arba nebuvimą. Ieškovas, prevenciniu ieškiniu teigdamas esant realų pavojų, turi įrodyti, kad yra faktų ir aplinkybių, keliančių pavojų, jog jo teisės bus pažeistos. Realią grėsmę gali patvirtinti jau pradėti atsakovo konkretūs veiksmai, iš kurių gali atsirasti žalos, pasirengimas tokiems veiksmams, atsakovo požiūris į teisę pažeidžiančius veiksmus, jų nepripažįstant ir pan. Neteisėti veiksmai su žalos atsiradimo galimybe gali būti susiję netiesiogiai, bet sudaryti objektyvią galimybę asmens teisių pažeidimui – žalai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 4 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-11-248/2015). Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas įvertino aplinkybę, kad atsakovas atliko realius veiksmus siekdamas pradėti priverstinį išieškojimą iš ieškovams priklausančio turto, t.y. kreipėsi į notarą dėl vykdomųjų įrašų ir pateikė juos vykdyti antstoliui, sprendė, jog yra reali grėsmė, jog tęsiant išieškojimą iš ieškovų hipoteka įkeisto turto, pirma nerealizavus skolininko turto, bus padaryta žala ieškovams. Teisėjų kolegija sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Kaip minėta, išieškojimas iš svetimo daikto hipotekos galimas tik tokia apimtimi, kokia neįmanoma hipotekos kreditoriaus reikalavimo patenkinti iš skolininko įkeisto turto. Iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovas pagal notaro išduotus vykdomuosius įrašus išieškojimą nukreipė į visus ieškovus atskirai, t.y. į kiekvieno ieškovo įkeistą turtą 760655,5 EUR sumai. Taigi, šiuo atveju, nepardavus BUAB „Spausk“ įkeisto turto nebuvo aišku kokia dalimi atsakovo reikalavimas bus padengtas ir kokio dydžio suma gali būti išieškoma iš ieškovų, todėl reali grėsmė, kad iš ieškovų įkeisto turto būtų išieškota daugiau nei reikia. Sutiktina su ieškovų atsiliepimo į skundą argumentu, kad atliekant įkeisto turto realizaciją atskirai padidėja vykdymo išlaidos.
Apeliacinio teismo vertinimu, nepagrįstas apelianto argumentas, jog šiuo atveju nebuvo realios grėsmės žalos atsiradimui, kadangi kitoje Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje byloje Nr.2-1365-779/2014 sprendimu teismas nustatė, jog išieškojimas pirmiausia turi būti nukreiptas į skolininko BUAB „Spausk“ įkeistą turtą – parduotuvę. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą, konstatavo jog minėtas sprendimas nėra įsiteisėjęs, tačiau apelianto įsitikinimu, neįvertino aplinkybės, kad minėtas sprendimas apskųstas tik dalyje dėl ieškovų turto pardavimo iš varžytinių nustatymo nuo penktos eilės. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas bylą neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Taigi, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl realios grėsmės žalai atsirasti, pagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, kad sprendimas, kuriuo kitoje civilinėje byloje jau yra nustatyta ieškovų hipoteka įkeisto turto pardavimo iš varžytinių eilė, dar nėra įsiteisėjęs. Teismas, tenkindamas prevencinį ieškinį nėra įpareigotas vertinti aplinkybes, kurios atsirastų sprendimo įsigaliojimo atveju.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus priėmė pagrįstą sprendimą ir nepažeidė materialinės ar proceso teisės normų bei pagrįstai sprendė, jog šiuo atveju yra visos sąlygos prevencinio ieškinio tenkinimui. Apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo naikinti ginčijamą sprendimą.
Pagal CPK 93 straipsnį bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas konkrečioje teismo instancijoje. Ieškovė N. G. K. iki bylos nagrinėjimo iš esmės pateikė prašymą priteisti 605 EUR už teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Kadangi atsakovo AB DNB bankas apeliacinis skundas atmestinas, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą patyrė 605 EUR bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Spręsdamas dėl išlaidų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 str. 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-11 nutartis byloje Nr. 3K-3-212/2009, publikuota „Teismų praktika“ Nr. 32, 2010 m. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo). Kolegijos vertinimu, šiuo atveju ieškovės patirtos išlaidos advokato pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, neviršija rekomenduojamų dydžių, yra realios ir pagrįstos, pagrindų jas mažinti nėra nustatyta. Dėl nurodytų aplinkybių iš atsakovo ieškovei priteistinos 605 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo AB DNB bankas (į.k. 112029270) 605 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidų ieškovei N. G. K. (a.k. (duomenys neskelbtini)