Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. T. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 4 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-884-368/2014 pagal ieškovo J. T. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl teisės normų, reglamentuojančių žyminio mokesčio sumokėjimą bylose dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, aiškinimo ir taikymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pirmosios instancijos teismas anksčiau jo ieškinio trūkumų pastebėjęs nebuvo, o priimdamas skundžiamą nutartį neatkreipė dėmesio į CPK 83 str. 1 d. 9 p., pagal kurį nuo žyminio mokesčio atleidžiami ir ieškovai, savo turtinius reikalavimus pareiškiantys bankroto ar restruktūrizavimo bylose. Tai, kad ieškovas šių nuostatų nepaminėjo atskirajame skunde, yra nesvarbu, nes ši byla yra bankroto bylos tęsinys, ir teisėjas tai žinojo. Teismas nepagrįstai paminėjo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-12-03 nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-486/2013, nes ši nutartis sprendė dėl terminų prokurorui kaltinamojo akto pataisymui, o ne dėl žyminio mokesčio.CPK 83 str. nuostatos įsiteisėjusių teismo nuosprendžių, kaip įrodymų, nereikalauja.Priešingai, nei teigė teismas, yra akivaizdu, kad ieškovo atžvilgiu padaryta nusikalstama veika ir dėl jos prarastas turtas. Tas pats teisėjas pripažino AB „Mažeikių elektrotechnika“ bankrotą tyčiniu dar 2006-01-25 Šiaulių apygardos teismo nutartimi. Pagal BK 209 str. tyčinis bankrotas yra nusikalstama veika. Ieškinio pareiškimas pagal CK 6.271 str. išplaukia iš neteisėtai vestos ir privestos iki senaties termino suėjimo baudžiamosios bylos pagal BK 209 str., nes 12 metų byla buvo valdžios institucijų vilkinama.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo ieškovą sumokėti už ieškinį 25 224 Lt dydžio žyminį mokestį.

Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią asmuo sumoka už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo jo ar mokėjimo atidėjimo sąlygas ir tvarką (CPK 83, 84 str.). Tokiu būdu visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės padėties, užtikrinamos vienodos galimybės kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynybos. Žyminio mokesčio nesumokėjimas priskiriamas prie procesinio dokumento trūkumų ir toks trūkumas gali būti ištaisomas taikant trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 str. 2 d.).

CPK 83 straipsnyje yra išvardyti atvejai, kada, atsižvelgiant į civilinėje byloje nagrinėjamo materialinio teisinio ginčo pobūdį, byloje dalyvaujančio asmens teisinį statusą ar turtinę padėtį, suinteresuoti asmenys yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo civilinėse bylose. Šiame straipsnyje yra numatytas ieškovų atleidimas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo bylose dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (CPK 83 str. 1 d. 4 p.), ieškovų ir turtinius reikalavimus pareiškiančių asmenų – bankroto ar restruktūrizavimo bylose (CPK 83 str. 1 d. 9 p.), taip pat šalių atleidimas nuo žyminio mokesčio bylose dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, taip pat dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą (CPK 83 str. 1 d. 6 p.).

Apeliantas nesutinka su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria teismas įpareigojo pašalinti ieškinio trūkumą – sumokėti žyminį mokestį. Apelianto nuomone, jis turi būti atleistas nuo žyminio mokesčio CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, nes buvusio AB „Mažeikių elektrotechnika“ vadovo S. K. nusikalstama veika jam padaryta turtinė ir neturtinė žala, kurios atlyginimą jis prašo priteisti. Šiuos savo teiginius jis grindė aplinkybe, kad dar 2006 m. sausio 25 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismas pripažino, jog akcinės bendrovės „Mažeikių elektrotechnika“ bankrotas yra tyčinis, o tyčinis bankrotas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 209 straipsnį yra nusikalstama veika. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė šiuos argumentus, kadangi nėra duomenų, kad kokioje nors baudžiamojoje byloje įsiteisėjo teismo nuosprendis, kuriuo nustatyta, jog ieškovas dėl valstybės pareigūnų, įstaigų ar institucijų darbuotojų įvykdytų nusikalstamų veikų patyrė žalos. Pažymėtina, kad BK 209 straipsniu kriminalizuotos veikos subjektas yra asmuo, sąmoningai blogai valdęs įmonę ir nulėmęs jos bankrotą, o ne valstybės institucijų pareigūnai ar įstaigų darbuotojai.

Pareiškėjo teiginys, kad ši byla yra bankroto bylos tęsinys ir jis turi būti atleistas nuo žyminio mokesčio CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, taip pat atmestinas kaip nepagrįstas. UAB „Mažeikių elektrotechnika“ bankroto byla yra baigta, priimtas ir įsiteisėjo teismo sprendimas dėl įmonės pabaigos. Valstybės institucijos ar įstaigos, kurių veiksmais, pasak ieškovo, padarytą žalą reikalauja priteisti ieškovas šioje byloje, nebuvo bankroto byloje dalyvaujantys asmenys ir neturėjo toje byloje jokio procesinio teisinio statuso (išskyrus Valstybinę mokesčių inspekciją, kuri buvo ieškovas toje byloje) (CPK 179 str. 3 d.).

Ieškinyje apeliantas nurodo ne tik valstybės institucijų, prokuratūros pareigūnų neva jam padarytą žalą, bet teigia, kad jis patyrė žalos ir dėl pernelyg ilgai užsitęsusių procesų teismuose nagrinėjant tiek civilines, tiek baudžiamąsias bylas. Minėta, kad CPK numato galimybę atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo ieškovus bylose dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, taip pat dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą (CPK 83 str. 1 d. 6 p.). Tačiau šiuo atveju ieškovas tik deklaratyviai išvardija civilines bylas, kurias nagrinėjant, jo nuomone, buvo padaryta žala, nenurodo jokių konkrečių teisėjo ar teismo veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip neteisėti, todėl taikyti minėtą CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatą ieškovo atžvilgiu taip pat nėra pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK numato teisę teismui asmens prašymu, atsižvelgiant į asmens turtinę padėtį, motyvuota nutartimi iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas, prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą (CPK 83 str. 3 d.). CPK 84 straipsnyje numatytas kitas – žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo – institutas, kurį teismas turi teisę taikyti esant motyvuotam asmens prašymui ir prie jo pridėtiems prašymą pagrindžiantiems įrodymams.

Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 4 d. nutarties, nenustatė pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 1 dalyje bei 330 straipsnyje, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde išdėstytais motyvais. Teismas taip pat nenustatė CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 338 str.). Todėl atskirasis skundas netenkinamas, o Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 4 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.