Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. T. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. T. pareiškimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo, suinteresuoti asmenys notarė A. G., J. Š.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies

9. Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų

10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos reikalavimas patvirtinti asmeninį testamentą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

11. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

12. Kartu su atskiruoju skundu pareiškėja į bylą pateikė naujus įrodymus, t. y. 2022 m. balandžio 20 d. asmeninio testamento juodraštį su jo vertimu į lietuvių kalbą. Teikdama minėtą įrodymą apeliacinės instancijos teismui, pareiškėja iš esmės nurodė, jog tik susipažinus su skundžiama nutartimi ji suprato, kad šis įrodymas gali būti reikšmingas bylos nagrinėjimui. Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su pateiktais naujais įrodymais sutinka su pareiškėjos argumentais dėl naujai prašomų pridėti įrodymų reikšmės, todėl konstatuoja, kad šie įrodymai gali turėti esminę reikšmę teisingam bylos išnagrinėjimui. Taip pat akcentuotina, jog su minėtais įrodymais susipažino ir suinteresuotas asmuo J. F. (Š.), kuri neprašė šiuos įrodymus atsisakyti priimti. Be to, suinteresuotas asmuo dėl jų reikšmės ir pagrįstumo pasisakė, todėl įvertinus šio įrodymo galimą reikšmę teisingam bylos išnagrinėjimui bei atsižvelgiant į tai, kad teismai nagrinėdami bylas ypatingąja teisena privalo būti aktyvūs, konstatuoja, jog yra pagrindas minėtą įrodymą pridėti prie bylos.

Dėl atskirojo skundo argumentų

13. Testamentas – vienašalis sandoris, kuriame išreikštas jį sudariusio asmens patvarkymas dėl jam priklausančio turto paveldėjimo. Po testatoriaus mirties testamente nurodyti asmenys paveldi palikėjo turtą, t. y. testamentai sukuria paveldėjimo teisinius santykius. Taigi testamento instituto paskirtis – užtikrinti fiziniam asmeniui teisę savo valia, kuri išviešinama po mirties, pasirinkti įpėdinius ir paskirstyti jiems po testatoriaus mirties liekantį palikimą. Įstatymu pripažįstami oficialieji ir asmeniniai testamentai (CK 5.27 straipsnis). Notaro ar kito įstatymu įgalioto asmens patvirtinti testamentai yra oficialieji (CK 5.28 straipsnis). Asmeniniai testamentai, surašyti testatoriaus ranka, atitinka oficialiuosius testamentus tik tuo atveju, jeigu nustatyta tvarka buvo perduoti saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui užsienyje (CK 5.31 straipsnio 1, 2 dalys). Jeigu asmeniniai testamentai nebuvo perduoti saugoti nurodytiems asmenims, jie turi būti per vienerius metus po testatoriaus mirties pateikti teismui ir jo patvirtinti (CK 5.31 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad asmeninis testamentas, kuris nebuvo perduotas saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui, gali sukurti paveldėjimo teisinius santykius tik tuo atveju, jeigu per nustatytą terminą buvo pateiktas teismui ir teismas jį patvirtino (CK 5.31 straipsnio 4 dalis). Teismo patvirtintas asmeninis testamentas įgyja oficialiojo testamento statusą.

14. CK 5.30 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmeniniam testamentui būtini reikalavimai, kuriems esant toks testamentas galioja: a) asmeninis testamentas turi būti surašytas testatoriaus ranka; b) asmeniniame testamente turi būti nurodytas testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena) ir vieta; c) testatoriaus valios išraiška; d) asmeninis testamentas turi būti pasirašytas testatoriaus. CK 5.30 straipsnyje taip pat aptartos tam tikros šių reikalavimų taikymo išimtys. Nurodyti reikalavimai taikomi tiek nustatyta tvarka perduotiems saugoti asmeniniams testamentams (CK 5.31 straipsnio 1–3 dalys), tiek ir neperduotiems, kurie, minėta, tvirtinami teismo.

15. Teismas, nagrinėdamas prašymą patvirtinti asmeninį testamentą, patikrina, ar jis atitinka CK 5.30 straipsnyje nustatytus reikalavimus asmeninio testamento formai, turiniui, ar jame yra išreikšta testatoriaus valia dėl jam priklausančio turto paveldėjimo. Testatoriaus valia yra esminis būtinas testamento elementas; ji turi būti išreikšta taip, kad būtų aišku, jog asmuo duoda patvarkymą būtent dėl paveldėjimo po jo mirties. Įstatyme įtvirtinta testamento ir konkrečiai – asmeninio testamento samprata neleidžia patvirtinti tokio asmeninio testamento, kuris neatitinka šių esminių reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-87-248/2015).

16. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iš su pareiškimu pateikto 2020 m. balandžio 4 d. (pastaba – tikėtina rašymo apsirikimo klaida, kadangi vėliau skundžiamoje nutartyje nurodoma testamento data 2022 m. balandžio 20 d.) testamento vizualiai matyti, jog jo tekstas yra surašytas kompiuteriu bei konstatavo, kad dėl šios priežasties nėra galimybės spręsti apie testatoriaus vidinės valios atitikimą jos išorinei išraiškai testamente, bei vertino, jog testamentas neatitinka CK 5.30 straipsnio 1 dalies nustatytų jam imperatyviai keliamų formos ir turinio reikalavimų.

17. Atskiruoju skundu apeliantė iš esmės teigia, kad ji bei jos miręs brolis A. Š. yra senyvo amžiaus, neturi specialių žinių apie testamento sudarymą, jo reikšmę ir skirtumus visa testamentą surašant išimtinai ranka ar atspausdinus kompiuteriu iš paruošto juodraščio, bei pasirašant liudytojams. Pažymėjo, kad testatorius sunkiai vaikščiojo, jo priežiūra rūpinosi tik jo sesuo S. T., o paskambinus į notarų biurus, notarai atsisakydavo vykti į namus, kad patvirtintų testamentą. Nurodo, kad dėl šios priežasties testatorius 2022 m. balandžio mėn., nusprendė tą padaryti pats, savo ranka esant liudininkams, pasirašė iš jo paties testamento juodraščio atspausdintą testamentą. Šiuo atveju svarbu akcentuoti tai, jog nurodytas aplinkybes apeliantė grindžia naujais, kartu su atskiruoju skundu į bylą pateiktais įrodymais.

18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismas prašymus dėl asmeninio testamento patvirtinimo nagrinėja ypatingosios teisenos tvarka ir juos tvirtina pagal CPK 579-582 straipsnio nuostatas. Šia teisena nagrinėtini prašymai turi atitikti bendruosius proceso dokumento formai ir turiniui keliamus reikalavimus (CPK 443 straipsnio 2 dalis, 581 straipsnis, 111 straipsnio 1, 2 dalys, 113 straipsnio 1, 3 dalys). Prie prašymų turi būti pridėti įrodymai, reikšmingi sprendžiant pareiškimo klausimą (CPK 581 straipsnis).

19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, šiose bylose teismas turi būti aktyvus (CPK 179 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2009; 2005 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2005). CPK 443 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės; CPK 582 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylas supaprastinto proceso tvarka dėl faktų patvirtinimo, gali įpareigoti pareiškėją pateikti papildomų bylai išspręsti reikšmingų įrodymų, taip pat turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva. Nagrinėdamas pareiškimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo, teismas privalo būti aktyvus ir siekdamas visapusiškai išaiškinti bylos aplinkybes, rinkti ir tirti CPK 176-220 straipsniuose nustatyta tvarka visus įrodymus, turinčius reikšmės bylos aplinkybių nustatymui – priklausomai nuo bylos aplinkybių, pripažinęs, kad reikia apklausti pareiškėją, suinteresuotus asmenis ar liudytojus, skirti byloje ekspertizę ir pan., teismas gali skirti nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka (CPK 582 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-29/2010).

20. Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme į bylą buvo pateiktas tik asmeninio testamento variantas, kuris buvo surašytas kompiuteriu. Tačiau šiuo atveju svarbu akcentuoti tai, kad į bylą apeliacinės instancijos teisme pateiktus 2022 m. balandžio 20 d. asmeninio testamento juodraštį, kuris surašytas ranka, iš esmės paaiškėjo naujos aplinkybės, kurios turi būti vertinamos, siekiant tinkamai ir visapusiškai išnagrinėti civilin bylą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šios nutarties 18-19 punktuose nurodytą teisinį reglamentavimą bei formuojamą teismų praktiką, taip pat įvertinus tai, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka konstatuoja, jog į bylą pateiktas 2022 m. balandžio 20 d. asmeninio testamento juodraštis privalo būti vertinamas kartu su kitais į bylą pateiktais įrodymais ir galutinis sprendimas 2022 m. balandžio 20 d. asmeninio testamento (ne)tvirtinimo galės būti priimtas tik išsamiai įvertinus visų byloje esančių įrodymų visetą.

21. Bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui atvejai yra riboti įstatymu, konkretūs tokio perdavimo pagrindai nustatyti CPK 327 straipsnyje. Vienas iš pagrindų perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo egzistuoja tada, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant klausimą, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties bei pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2016 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016, ir kt.).

22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nors pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė pareiškėjos pareiškimu keliamus klausimus bei įvertino byloje esančius įrodymus, tačiau dėl į bylą apeliacinės instancijos teisme pateiktų naujų įrodymų matyti, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus, jog išsiaiškintų visas bylai reikšmingas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek teisės klausimus, tačiau šiuo atveju darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismui iš esmės įvertinus apeliantės naujai pateiktą įrodymą, taip pat atsižvelgiant į kitus iš to galinčius kilti klausimus bei jų apimtį ir pobūdį, apeliacinės instancijos teisme civilinė byla būtų išnagrinėta beveik visa apimtimi naujais aspektais, o tai reikštų, kad byloje dalyvaujantiems asmenims būtų užkirstas kelias į apeliaciją.

23. Atsižvelgiant į tai, kad byla gražintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nėra pagrindo tenkinti suinteresuoto asmens atsiliepime į atskirąjį skundą pareikštų prašymų išreikalauti iš pareiškėjos S. T. ranka surašyto 2022 m. balandžio 20 d. asmeninio testamento originalą bei paskirti byloje rašysenos ekspertizę, pavedant ją atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centro, esančio (duomenys neskelbtini), ekspertams. Akcentuotina, jog šiuos prašymus suinteresuotas asmuo turės teisę pareikšti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

24. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

25. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis), tačiau apeliacinis skundas gali būti nagrinėjamas ir žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad toks teisinis reguliavimas reiškia, jog bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo; teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014 ir kt.).

26. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (revisio prioris instantiae). Esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent ten pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. CPK 226 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byla yra gražinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, konstatuoja, jog šiuo atveju netikslinga ir neekonomiška bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl prašymas atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

27. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

28. Grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismas nesprendžia klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Šį klausimą privalės išspręsti pirmosios instancijos teismas, pakartotinai išnagrinėjęs bylą (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 337 straipsnio 3 dalimi, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 8 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos S. T. pareiškimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.