- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-01-25
- Bylos Nr.
- 2-5-503/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-01410-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Valdas Petraitis
- Ieškovas
- M. A.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Valdas Petraitis, sekretoriaujant Vilmai Matulevičienei, dalyvaujant ieškovui M. A., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. A. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo misterijos, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovas M. A. tiek ieškiniu, tiek teismo posėdžio metu iš esmės prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo už tai, kad jo atžvilgiu byla neišnagrinėtą per trumpiausią laiką.
Šalies argumentai
Ieškovas ieškinyje iš esmės nurodė, jog 2017-11-26 d., Marijampolės Apskrities Vyriausiojo komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariate, jam buvo pareikštas įtarimas padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje ir po pareikšto įtarimo jis iš iškarto buvo apklaustas kaip įtariamasis. Tą pačią 2017-11-26 dieną jam buvo paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Toliau vyko ikiteisminis tyrimas (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-62109-17). Ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu baigtas 2018-03-19 d. Bendra ikiteisminio tyrimo trukmė buvo 3 mėnesiai ir 24 dienos. Pagal BK 11 straipsnio 3 dalį, nes jam buvo inkriminuotas nesunkus nusikaltimas ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 176 straipsnio l dalies 2 punktą, tokios kategorijos nusikaltimai turi būti ištirti ir ikiteisminis tyrimas atliktas per šešis mėnesius. Jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas vyko kaip tai numatyta BPK 176 straipsnio l dalies 2 punkte, tokiu būdu ikiteisminio tyrimo metu, jo atžvilgiu nebuvo pažeisti BPK 176 straipsnio l dalies 2 punkto reikalavimai, taip pat nebuvo pažeistos jo teisės garantuotos Europos žmogaus teisių Konvencijos 6 straipsnio l dalimi, bei nebuvo pažeisti Jungtinių Tautų pilietinių ir politinių teisių Pakto 14 straipsnio l dalies reikalavimai. Šių reikalavimų, nuostatų ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsnio 6 dalies nuostatų privalo laikytis visos valstybės institucijos, pareigūnai ir teismai. Be to, pagal BPK 2 straipsnį prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos įpareigotos imtis visų įstatymo nustatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Tai buvo padaryta jo atžvilgiu. Tačiau atkreiptinas dėmėsis į tai, kad pirmos ir apeliacinės instancijos teismai, pažeidė jo garantuotą teisę į tai, kad byla teisme būtu išnagrinėta per kuo trumpiausius terminus ir tuo pažeidė ne tik Nacionalinės teisės aktus, bet ir Tarptautinės teisės aktus, tai yra buvo pažeistos jo teisės garantuotos: Europos žmogaus teisių Konvencijos 6 straipsnio l dalimi, bei Jungtinių Tautų pilietinių ir politinių teisių Pakto 14 straipsnio l dalies reikalavimais. Atkreipė dėmesį į tai, kad 2018-03-19 d. buvo atlikti veiksmai numatyti BPK 218 straipsnyje ir ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo užbaigtas, jam įteiktas kaltinamasis aktas. 2018-03-25 ikiteisminio tyrimo medžiaga su kaltinamuoju aktu buvo perduota nagrinėti teismui. Byla (baudžiamosios bylos Nr. 1-436-633/2018 ) pirmos instancijos teisme buvo išnagrinėta 2018-03-29 d. ir priimtas Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendis, kuriuo, jis buvo pripažintas kaltu įvykdęs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, ir jam paskirta 2259,60 Eur bauda. Jis, nesutikdamas su anksčiau paminėtu ir priimtu jo atžvilgiu apkaltinamuoju nuosprendžiu, padavė apeliacini skundą Kauno apygardos teismui. Apeliacinis skundas, dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018-03-29 dienos nuosprendžio, Kauno apygardos teisme buvo išnagrinėtas tiktai 2018-08-23 d., ir priimtas naujas, galutinis nuosprendis (baudžiamoji byla Nr. 1A-477-530/2018). Teisminio proceso Nr. 1-01-1-61441-2017- 9), toks ilgas laiko tarpas - apeliacinio skundo nagrinėjimo Kauno apygardos Teisme, byloja ir įrodo, kad buvo pažeista jo teisė į tai, kad byla būtų išnagrinėta per kuo trumpiausią laiką, nes skundo ir bylos nagrinėjimas užėmė gana ilgą laiką ir toks ilgo laiko tarpas Kauno apygardos teisme dėl skundo ir bylos nagrinėjimo nuo jo veiksmų ar valios nepriklausė, juolab, kad Valstybė turėjo pareigą užtikrinti jo, kaip žmogaus, teises. Be to, nuo pareikšto jam įtarimo iki galutinio teismo priimto procesinio sprendimo praėjo bendras laikas nuo 2017-11-26 d., iki 2018-08-23d., t. y. aštuoni mėnesiai dvidešimt aštuonios dienos. Nusikaltimas kurio padarymu jis buvo kaltinamas yra nesunkus, o baudžiamoji byla neturėjo jokio sudėtingumo, todėl esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms ir faktams, jo atžvilgiu buvo pažeista teisė į bylos išnagrinėjimą kuo trumpiausiu laiku ir tas pažeidimas buvo padarytas Kauno apygardos teismo, nagrinėjant apeliacinį skundą. Dėl visų šių aplinkybių ir bylos nagrinėjimo vilkinimo teisme, jis išgyveno stresą, ilgą laiko tarpą buvo visiškoje nežinomybėje, jam buvo nukritusi nuotaika, nes ilgai jo apeliacinis skundas buvo nagrinėjamas Kauno apygardos teisme. Be to, ilgas ikiteisminis tyrimas jį neigiamai veikė, juolab, kad jam nustatytas neįgalumas, jis netekęs aštuoniasdešimt procentų darbingumo. Dėl valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo veiksmų baudžiamojo proceso srityje nurodė, jog valstybės pareiga atlyginti žalą, padarytą teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso srityje, įtvirtinta CK 6.272 straipsnio l dalyje. Tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje M. T. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-5/2009; 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje A. Š. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-219/2010 ir kt.). Dėl baudžiamojo proceso trukmės vertinimo kriterijų, sprendžiant dėl neteisėtų teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmų, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlygos, nurodė, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta asmens teisė į tinkamą teismo procesą. Šios konstitucinės teisės įgyvendinimas ir apsauga detalizuojami BPK. BPK 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kiekvieno nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens teisė į tai, kad jo byla būtų išnagrinėta per kuo trumpiausią laiką. Tokia įstatymo nuostata yra ir pozityviosios valstybės pareigos pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad asmeniui pareikšto baudžiamojo kaltinimo klausimas turi būti išspręstas per kiek įmanoma trumpiausią laiką, įgyvendinimas nacionalinėje teisėje. Asmens teisė į įmanomai trumpiausią procesą suponuoja atitinkamų valstybės institucijų ir jų pareigūnų pareigą veikti atsakingai, stropiai ir operatyviai, kad procesas vyktų be nereikalingo delsimo. Valstybės institucijų, jų pareigūnų pareigos baudžiamojo proceso metu nustatytos BPK 2 ir kituose straipsniuose. Bendroji rūpestingumo pareiga įtvirtinta CK 6.263 straipsnio 1 dalyje. Įpareigojant atitinkamas valstybės institucijas, jų pareigūnus išnagrinėti bylą per įmanomai trumpiausią laiką, siekiama apsaugoti proceso šalis nuo proceso vilkinimo, kuris lemia ilgesnį, negu tai neišvengiama, asmens netikrumą dėl savo likimo, kiek tai susiję su proceso baigtimi. Dėl aptariamos asmens teisės ne kartą pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje A. N. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-7-7/2007; 2009 m. spalio 15 d. nutartį civilinėje byloje G. L. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-428/2009; 2010 m. vasario 12 d. nutartį civilinėje byloje J. R. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-75/2010 ir kt.). Kasacinis teismas, nagrinėdamas bylas, kuriose remiamasi šios asmens teisės pažeidimu, atsižvelgia ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) jurisprudenciją, aiškinant ir taikant Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį. EŽTT pabrėžta, kad siekis apsaugoti asmenį nuo pernelyg ilgai besitęsiančios netikrumo būsenos ypač svarbus baudžiamajame procese, kai sprendžiamas asmeniui pareikšto baudžiamojo kaltinimo klausimas (Stögmüller v. Austria, no. 1602/62, judgment of 10 November 1969, § 5). Užtikrinant, kad asmens, dėl kurio vyksta baudžiamasis procesas, netikrumo dėl savo likimo būsena būtų kiek įmanoma greičiau nutraukta, išsprendžiant jam pareikštų baudžiamųjų kaltinimų klausimą (atitinkamai ir su tuo susijusių civilinių teisių ir pareigų klausimą), įgyvendinamas tiek asmens, tiek bendrasis teisinio tikrumo ir proceso ekonomiškumo interesas. Baudžiamasis procesas vertinamas kaip jo stadijų visuma, todėl reikalavimas baudžiamąjį procesą atlikti per įmanomai trumpesnį laiką reiškia laiką nuo oficialaus kompetentingos institucijos pranešimo asmeniui apie įtarimą, kad jis padarė nusikalstamą veiką, iki galutinio sprendimo dėl pareikšto kaltinimo priėmimo (Kravtas v. Lithuania, no. 12717/06, judgment of 18 January 2011, § 35). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, atsižvelgiant į EŽTT jurisprudenciją, laikomasi nuostatos, kad proceso delsimu gali būti pripažintas toks laikotarpis, kuriuo neatliekami jokie procesiniai veiksmai arba tam tikrų veiksmų atlikimo trukmė laikytina per ilga ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje A. N. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-7-7/2007; 2009 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje G. L. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-428/2009; 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje J. R. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-75/2010 ir kt.; be to, Girdauskas v. Lithuania, no. 70661/01, judgment of 11 December 2003; Oblov v. Russia, no. 22674/02, judgment of 15 January 2009). Pažymėtina, kad situacija, kai baudžiamojoje byloje ilgesnį laiką neatliekami jokie procesiniai veiksmai, EŽTT praktikoje vadinama sunkiausia procesinio delsimo forma (Schumacher c. Luxembourg, no. 63286/00, arrt du 25 novembre 2003). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas, buvo ar ne pažeista asmens teisė į įmanomai trumpiausią procesą, vadovaujasi tais pačiais kriterijais, kurie taikomi EŽTT praktikoje: konkrečios bylos sudėtingumas; asmens, dėl kurio vykdytas baudžiamasis persekiojimas, elgesys; valstybės institucijų elgesys, organizuojant bylos procesą; baudžiamajame procese sprendžiamų klausimų reikšmė pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje G. L.v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-428/2009; 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje J. R. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-75/2010 ir kt.; be to Grauslys v. Lithuania, no. 36743/97, judgment of 10 October 2000, § 60; Norkūnas v. Lithuania, no. 302/05, judgment of 20 January 2009). Kartu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad kiekvienu atveju nurodyti kriterijai taikomi konkrečios bylos aplinkybėms, kurių visuma ir lemia teismo išvadą dėl konkretaus proceso trukmės pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje A. N. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-7-7/2007; 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje J. R. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-75/2010 ir kt.). Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos bylose dėl neturtinės žalos, grindžiamos per ilga baudžiamojo proceso trukme, atlyginimo, taip pat EŽTT praktikos bylose prieš Lietuvą dėl teisės į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką analize, atsižvelgdama į nagrinėjamoje byloje teismų nustatytas aplinkybes dėl ieškovo išgyvenimų, nepatogumų, suvaržymų baudžiamojo proceso, kuris nepagrįstai ilgai užtruko, taip pat kitas aptartas šios konkrečios bylos aplinkybes, iš esmės atitinka konstitucinį teisingo žalos atlyginimo principą (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis), CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus ir tokios kategorijos bylose teismo taikomus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus. Vienas iš žalos atlyginimo atvejų yra žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų pareigūnų veiksmais, atlyginimas. Valstybės pareiga atlyginti žalą, padarytą teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso srityje, įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.272 straipsnio 1 dalyje. Taikant šią teisės normą kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Taigi civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-06-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-469/2015; 2013- 12-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013; 2010-05-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010 ir kt.). Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui pareikšto baudžiamojo kaltinimo klausimas turi būti išspręstas per įmanomai trumpiausią laiką. Konvencija pagal Lietuvos teisinės sistemos sandarą ir 1995 m. balandžio 27 d. įstatymą Nr. 1-865, kuriuo buvo ratifikuota Konvencija, bei 1997 m. gruodžio 23 d. įstatymą Nr. VIII-582 dėl pareiškimų pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 25 ir 46 straipsnius yra privalomas ir tiesiogiai taikomas teisės aktas (Konstitucijos 138 straipsnio 6 dalis). Sprendžiant ginčo klausimus, Konvencijos nuostatos aiškinamos ir taikomos remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika (Konvencijos 19, 32 straipsniai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose M. B. v. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Generalinė prokuratūra, bylos Nr. 3K-3-895/2003; M. B. v. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Generalinė prokuratūra, bylos Nr. 3K-7-298/2004; A. N. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-7- 7/2007). Europos Žmogaus Teisių Teismas procesą vertina kaip jo stadijų visumą, todėl reikalavimas baudžiamąjį procesą atlikti per įmanomai trumpesnį laiką reiškia laiką nuo kaltinimo Konvencijos 6 straipsnio prasme pareiškimo asmeniui, kad jis padarė nusikalstamą veiką iki sprendimo procese priėmimo (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą Š. prieš Lietuvą (Š. v. Lithuania, no. 55479/00, judgment of 13 November, 2000). Kriterijai, kuriais remiantis turi būti vertinama baudžiamojo proceso trukmė, nustatyti Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje: konkrečios bylos sudėtingumas; pareiškėjo elgesys; valdžios institucijų elgesys organizuojant bylos procesą, proceso reikšmė pareiškėjui. Asmuo, kuriam pranešama apie įtarimus, kad jis padarė nusikalstamą veiką, bet kurioje baudžiamojo proceso stadijoje gali prašyti apginti jo teisę į įmanomai trumpesnį bylos nagrinėjimą, jeigu jis mano, kad yra nepateisinamo delsimo požymių (G. prieš Lietuvą (G. v. Lithuania, no. 36743/97, judgement of 10 October 2000), Š. prieš Lietuvą (Š. v. Lithuania, no. 55479/00, judgement of 13 November 2000), G. prieš Lietuvą (G. v. Lithuania, no. 70661/01, judgement of 11 December 2003)). Pažymėtina, kad su šios teisės pažeidimu gali būti susiję galimi kitų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimai: judėjimo laisvės, teisių į turtą ribojimai, darbo ir kitos teisės. Asmens teisė į įmanomai trumpesnį procesą suponuoja valstybės atitinkamų institucijų ir jų pareigūnų pareigą daryti viską, kad procesas vyktų vengiant nereikalingo delsimo. Pareigūnai procese turi veikti atsakingai ir stropiai. Pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga nacionalinėje teisėje yra įtvirtinta BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje, CK 6.263 straipsnio 1 dalyje. Bylos išnagrinėjimo per įmanomai trumpiausią laiką tikslas yra garantuoti, kad asmens, dėl kurio vyksta procesas, netikrumo dėl savo teisių ir pareigų būsena būtų kaip įmanoma greičiau nutraukiama išsprendžiant procese keliamus klausimus teismo procesiniu sprendimu, siekiant užtikrinti tiek paties asmens, tiek bendrąjį teisinio tikrumo interesą. Vertinant ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus ir teismo veiksmus pažymėtina, kad bendriausia prasme Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja valstybę organizuoti savo teisminę sistemą taip, kad ji galėtų įvykdyti šios Konvencijos nuostatos reikalavimus, taip pat ir „įmanomai trumpiausio bylos nagrinėjimo“ laiko sąlygą. Kompetentingos valstybės institucijos turi daryti viską, kad procesas vyktų be nereikalingo delsimo ar pertraukų. BPK 241 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad teisiamojo posėdžio pirmininkas imasi visų įstatymų numatytų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištirtos bylos aplinkybės. Jis šalina iš nagrinėjimo teisme visa, kas nesusiję su byla ir kas nepagrįstai užtęsia bylos nagrinėjimą. Taigi už tinkamo ir operatyvaus proceso organizavimą yra atsakingas teisiamojo posėdžio pirmininkas, kuris turi visus įgalinimus spręsti dėl bylos nagrinėjimo eigos ir jos proceso nuoseklumo ir nepertraukiamumo. Nors pareiškėjo elgesys ir jo pozicija proceso organizavimo aspektu yra reikšmingi vertinant dėl proceso trukmės pagrįstumo, atsakomybė taip pat tenka ir valdžios institucijoms, kurioms yra suteikti įgaliojimai teisingumo vykdymo procese ir kurios, vykdydamos bendrąją rūpestingumo pareigą, privalo imtis visų įmanomų priemonių, kad būtų užtikrintos žmogaus teisės, taip pat teisė į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką. Taip pat nurodė įrodymus, kuriais grindžia anksčiau nurodytas aplinkybes ir faktus: byla pirmos instancijos teisme buvo išnagrinėta 2018-03-29 dieną ( baudžiamoji byla Nr. 1-436- 633/2018 ) ir priimtas Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendis, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu įvykdęs nusikalstamą veiką, numatytą pagal BK 284 straipsnį, ir užtai jam paskirta 2259,60 Eur bauda; Kauno apygardos teisme 2018-08-23 d., buvo priimtas naujas teismo sprendimas (baudžiamoji byla Nr. 1A-477-530/2018, teisminio proceso Nr. 1-01-1-61441-2017-9).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovas M. A. ieškinį (ieškinio reikalavimą) palaikė. Iš esmės pakartojo ieškinyje nurodytas aplinkybes. Teismui iš esmės atsakė, jog dėl per ilgo baudžiamojo proceso jis negalėjo išvykti pas seserį į Angliją, kuri jį kvietė 2018 m. pavasarį. Atkreipė dėmesį į tai, kad jo atžvilgiu pirmos instancijos teismas 2018-03-29 nuosprendžiu paliko galioti taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Atsiliepimas
Lietuvos Respubliką atstovaujančios Teisingumo ministerijos atstovas atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Iš esmės nurodė, jog ieškovas neteisėtu teismų veiksmu įvardija per ilgą baudžiamosios bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme. Iš faktinių ieškinio aplinkybių aišku, kad ieškovui 2017-11-26 buvo pareikštas įtarimas, galimai padarius nusikaltimą numatytą BK 284 straipsnyje. 2018-03-25 byla su kaltinamuoju aktu buvo perduota Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams, 2018-03-29, t. y. po 4 dienų priimtas nuosprendis baudžiamojoje tyloje Nr. 1-436-633/2018, kuriuo ieškovas buvo pripažintas kalu ir nuteistas 2 259, 60 Eur bauda. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovo apeliacinį skundą, 2018-08-23 nuosprendžiu iš dalies tenkino ieškovo skundą dalyje dėl skirtos bausmės, teismas nusprendė taikyti ieškovui BK 54 straipsnio 3 dalį ir sumažinti bausmę - baudą iki 753,20 Eur sumos, kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista. Pažymėjo, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos teismų praktiką proceso trukmės pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir EŽTT praktikoje suformuluotus kriterijus - bylos sudėtingumą ir pareiškėjo bei valstybės institucijų elgesį organizuojant bylos procesą; taip pat į proceso reikšmę kaltinamajam (N. v. Lithuania, no. 302/05, judgment of 20 January 2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011-12-02 nutartis, priimta civilinėje byloje S. R. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-7-375/2011). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009-11-30 nutartyje nagrinėdama civilinę bylą Nr. 3K-3-534/2009 akcentavo, kad sprendžiant, ar nebuvo pažeista teisė į bylos nagrinėjimą per kiek įmanoma trumpiausią laiką, vertintina bylos trukmę lemiančių aplinkybių visuma, siekiant nustatyti ne proceso trukmės ilgumą apskritai, bet jos pagrįstumą. Todėl ieškovo deklaratyviai nurodyta baudžiamojo proceso trukmė - 8 mėnesiai ir 28 dienos nelaikytina pagrįstu argumentu, kad bylos negarinėjimas truko nepagrįstai ilgai ir tuo buvo pažeistas reikalavimas baudžiamąjį procesą atlikti per įmanomą trumpesnį laiko tarpą. Ieškovas nenurodo, kurie konkrečiai apeliacinės instancijos teismo procesiniai veiksmai buvo atlikti pažeidžiant procesines taisykles, t. y., kurie veiksmai buvo atlikti ne laiku. Faktas, kad galutiniu procesiniu sprendimu ieškovas buvo pripažintas kaltu parodo, kad apeliacinis procesas ieškovui ypatingos reikšmės neturėjo, nes apeliacinės instancijos teismas paliko galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dalyje dėl ieškovo pripažinimo kaltu pagal BK 284 straipsnį. Taigi, ieškovas galutiniu procesiniu sprendimu buvo pripažintas kaltu. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas, kuris buvo minėtos baudžiamosios bylos dalyvis, turi teisę susipažinti su išnagrinėta baudžiamąja bylą ir gali konkrečiai nurodyti, kurie, jo nuomone, procesiniai teismo veiksmai buvo atlikti nesavalaikiai. Ieškovas CPK 178 straipsnio pagrindu turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami reikalavimai. Todėl ieškovas negali perduoti šios pareigos teismui ir formaliai prašyti civilinę bylą nagrinėjančio teismo išreikalauti ir ištirti baudžiamąją bylą, konkrečiai neįvardindamas pažeidimų, kurie neva buvo padaryti nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, kad teismai, vertindami neturtinę žalą pinigais, privalo vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais bei CK 6.251 straipsnio 2 dalyje ir 6.282 straipsnyje nustatytais atlygintinos žalos mažinimo kriterijais (LAT CBS teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje V R. v. F. A. K., Nr. 3K-3-9/2006). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl neturtinės žalos, grindžiamos nepagrįstai ilgai užtrukusiu baudžiamuoju procesu, atlyginimo formuojama atsižvelgiant, be kita ko, ir į EŽTT jurisprudenciją dėl Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatų, susijusių su proceso trukme, pažeidimų. EŽTT praktikoje laikomasi nuostatos, kad egzistuoja stipri, bet nuginčijama prezumpcija, jog pernelyg užsitęsęs procesas sukelia neturtinę žalą (A. v. Italy, no. 64890/01, judgment of 29 March 2006), kuri apibūdinama kaip gyvenimo netikrumo ir susirūpinimo dėl proceso rezultato būsena (G. v. France, no. 19632/92, judgment of 21 February 1997). Tačiau svarbu yra ir išlaikyti pusiausvyrą tarp pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimą. Pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-03-23 nutartis, priimta civ; byloje J. G. v. UAB „Respublikos leidiniai“, bylos Nr. 3K-3-136/2010). Sprendžiant dėl per ilgo baudžiamojo proceso atsiradusios neturtinės žalos atlyginimo, be bendrųjų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, taikytini ir specifiniai tokiose bylose reikšmingi kriterijai: vertintina baudžiamojo proceso delsimo trukmė, asmeniui pareikšto kaltinimo sunkumas, delsimo įtaka civilinėms teisėms ir pareigoms, taip pat atsižvelgtina į valstybės, turinčios atlyginti žalą, ekonominę padėtį, jos piliečių bendrą materialinį lygį, be to, konkrečioje byloje teismo konstatuotas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžiui nustatyti. Pažymėjo, jog įstatymuose neįtvirtinta neturtinės žalos prezumpcijos, todėl neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteisiamas tik tuo atveju, jeigu įrodytas ir nustatytas tokios žalos patyrimo faktas, taip pat kitos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos. Tačiau ieškovas nepateikė jokių motyvų, kurie leistų spręsti, kad baudžiamojo proceso metu (nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme) jis patyrė neturtinę žalą. Manome, kad minėtu atveju nėra visų deliktinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio), kurios yra būtinos siekiant konstatuoti, kad buvo atlikti neteisėti veiksmai. Priešingai nei teigia ieškovas baudžiamasis procesas užtruko pakankamai trumpą laiko tarpą, nes per mažiau nei 1 metų laikotarpį buvo atliktas ikiteisminis tyrimas, o baudžiamoji byla buvo išnagrinėta pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atstovė atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Iš esmės nurodė, jog pagal ieškinyje nurodytus argumentus ir nurodytas faktines aplinkybes aišku, kad žalos atsiradimas yra siejamas išimtinai su teismo veiksmais ir nėra siejamas su jokiais galimai neteisėtais prokurorų veiksmais. Atsižvelgdami į tai, kad ieškinyje nėra nurodomi jokie neteisėti prokuroro veiksmai ir į tai, kad atsakovo atstovu šioje byloje patraukta teisingumo ministerija, atsiliepime į ieškinį nurodė bendro pobūdžio argumentus dėl ieškinio pagrįstumo. Gi, ieškovas nurodo, kad Valstybės atsakomybė yra siejama su neteisėtais veiksmais. Nežiūrint to, kokią žalą turtinę ar neturtinę prašoma atlyginti, jei nėra konstatuoti neteisėti veiksmai, valstybės atsakomybės neatsiranda. Veiksmų neteisėtumą, vadovaujantis CPK 178 straipsnio nuostatomis, turi įrodyti ieškovas. Ieškovas nurodo, kad žala jam buvo padaryta dėl pernelyg ilgo teisminio proceso nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmos ir apeliacinės instancijos teismuose. Ieškovas akcentuoja, kad ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu pradėtas 2017-11 -26 atliktas per 3 mėnesius ir 24 dienas, ir byla perduota teismui 2018-03-25, t. y. ikiteisminis tyrimas atliktas nepažeidžiant BPK 176 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimo, kad ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas per 6 mėnesius. Ieškovas nurodo, kad teisminis bylos nagrinėjimas truko nepateisinamai ilgą laiko tarpą, kadangi pirmos instancijos teismas bylą išnagrinėjo 2018-03-29, o apeliacinės instancijos teismas apeliacinę bylą išnagrinėjo 2018-08-23. Ieškinyje ieškovas nepateikia jokių argumentų kuo pasireiškė, jo manymu, nepateisinamas delsimas ir pernelyg ilgas baudžiamosios bylos nagrinėjimas. Atvirkščiai, iš ieškinio argumentų ir pateiktų priedų matyti, kad pirmos instancijos teismas baudžiamąją bylą išnagrinėjo ir paskelbė nuosprendį per keturias dienas nuo bylos perdavimo į teismą dienos. Tokio termino vertinti kaip nepagrįstai ilgo, nagrinėjant baudžiamąją bylą, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Taipogi dėl baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme nėra pateikta jokių duomenų, kuo pasireiškė teismo delsimas ar kitoks bylos nagrinėjimo vilkinimas ją nagrinėjant apeliacine tvarka. Ieškovas nurodydamas, kad apeliacinės instancijos teismas per ilgai nagrinėjo baudžiamąją bylą, nevertino nei pirmos instancijos teismo apskundimo terminų, numatytų BPK 313 straipsnyje, nei bylos persiuntimo į kitą teismą tvarkos (BPK 319 straipsnis) ir terminų, taipogi atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikimo ir bylos apeliacinėje instancijoje paskyrimo, nuosprendžio surašymo terminų ir t.t. Kaip jau minėta, teisė į žalos atlyginimą pagal CK 6.272 atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog asmens atžvilgiu buvo atlikti neteisėti veiksmai ir žala atsirado būtent dėl šių veiksmų. Nagrinėjamu atveju jokių neteisėtų veiksmų ieškovo atžvilgiu nebuvo atlikta, tiek ikiteisminis tyrimas, tiek bylos nagrinėjimas pirmos ir apeliacinės instancijos teismuose truko per protingus terminus. Todėl ieškovui neįrodžius, kad egzistuoja visos privalomos sąlygos deliktinei valstybės atsakomybei kilti (neįrodžius, jog jo atžvilgiu buvo atlikti neteisėti veiksmai), ieškinys dėl neturtinės žalos turi būti atmestas.
Lietuvos Respubliką atstovaujančios Teisingumo ministerijos atstovas ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atstovė teismo posėdyje nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pagal byloje esančius įrodymus bei prie šios bylos prijungtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-436-633/2018 esančius įrodymus, nustatyta, jog 2017-11-24 Marijampolės AVPK Vilkaviškio rajono PK R. K. pareiškimo pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-61441-17 dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje. 2017-11-24 M. A. pranešta apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje. Šią dieną jis apklaustas įtariamuoju. 2017-11-30 jam pareikštas įtarimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Šią dieną jis apklustas įtariamuoju. 2018-02-27 jam pareikštas įtarimas pagal BK 284 straipsnį. Šią dieną jis apklaustas įtariamuoju. Įtariamajam M. A. ikiteisminio tyrimo pareigūnės 2017-11-24 nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. 2018-02-27 įtariamajam M. A. paskelbta apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros (Vilkaviškis) prokurorė 2018-03-09 perdavė kaltinamąjį aktą su ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-61441-17 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams baudžiamajai bylai nagrinėti. Marijampolės apylinkės teismas (Vilkaviškio rūmai) 2018-03-14 nutartimi nutarė baudžiamąją bylą, kurioje pagal BK 284 straipsnį kaltinamas M. A., perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje 2018-03-28 d. 9.00 val. Baudžiamoji byla išnagrinėta per vieną teisiamąjį posėdį, t. y. 2018-03-28. Marijampolės apylinkės teismas (Vilkaviškio rūmai) 2018-03-29 paskelbė nuosprendį M. A. atžvilgiu, - pripažino jį kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje ir už tai paskyrė 2259,60 Eur baudą; iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos paliko galioti taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti; ir kt. Be to, išaiškino, jog nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus. M. A. apeliacinis skundas dėl minėto pirmos instancijos teismo nuosprendžio Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose gautas 2018-04-16. Šis skundas teisėjo 2018-04-17 rezoliucija priimtas ir šia rezoliucija pavesta šį skundą su baudžiamąja byla išsiųsti nagrinėti Kauno apygardos teismui. Prokurorui, nukentėjusiajai 2018-04-20 raštu pranešta, jog turi teisę susipažinti su apeliaciniu skundu ir pateikti savo atsiliepimą iki 2018-05-05 Kauno apygardos teismui. 2018-04-25 Kauno apygardos teisme gauta baudžiamoji byla Nr. 1-436-633/2018 su M. A. apeliaciniu skundu. Baudžiamoji byla pagal M. A. apeliacinį skundą paskirta nagrinėti Kauno apygardos teisme 2018-06-06. 2018-06-06 teismo posėdyje Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija nutarė atidėti bylos nagrinėjimą iki 2018-08-06, kad nebūtų pažeista apelianto teisė dalyvauti teismo posėdyje. Baudžiamoji byla apeliacine tvarka išnagrinėta per vieną teismo posėdį, t. y. 2018-08-06. Kauno apygardos teismas 2018-08-23 paskelbė apelianto M. A. atžvilgiu nuosprendį, - nuteistojo M. A. skundą tenkino iš dalies; Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018-03-29 nuosprendį dalyje dėl M. A. skirtos bausmės pakeitė – M. A. taikė BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskirtą bausmę – baudą sumažino iki 753,20 Eur; kitą nuosprendžio dalį paliko nepakeistą. Pagal ieškinyje nurodytus argumentus ir ieškovo teismo posėdžio metu išsakytus argumentus, - iš esmės, jog buvo pažeista jo teisė į tai, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką ir tuo buvo pažeisti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimai bei Jungtinių Tautų pilietinių ir politinių teisių pakto 14 straipsnio 1 dalies reikalavimai bei BPK 44 straipsnio 5 dalies reikalavimai, jis teismo prašo priteisti iš Lietuvos Respublikos valstybės 600 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Ieškinys atmestinas.
Dėl civilinės atsakomybės ir žalos atlyginimo.
Ieškovas ieškinio reikalavimą kildina iš nepagrįstai ilgai užsitęsusio baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, jog atžvilgiu per ilgai užsitęsė baudžiamasis procesas.
CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros ir teismo kaltės. Remiantis minėtu straipsniu, civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio. Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad asmeniui teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigūnas ar teismas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado būtent dėl nurodytų subjektų neteisėtų veiksmų. Ieškovas, reikalaudamas atlyginti žalą, neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. jam tenka pareiga įrodyti būtinąsias šios civilinės atsakomybės sąlygas: pareigūnų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo.
Pagal anksčiau nustatytas aplinkybes aišku, kad ieškovo atžvilgiu baudžiamojo proceso trukmė - 8 mėnesiai ir 28 dienos nelaikytina pagrįstu argumentu, kad bylos negarinėjimas truko nepagrįstai ilgai ir tuo buvo pažeistas reikalavimas baudžiamąjį procesą atlikti per įmanomą trumpesnį laiko tarpą. Tiek ieškovas, tiek faktinės aplinkybės rodo, kad ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu atliktas nepažeidžiant BPK 176 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimo, kad ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas per 6 mėnesius. Ieškovas aiškiai nenurodo, kurie konkrečiai apeliacinės instancijos teismo procesiniai veiksmai buvo atlikti pažeidžiant procesines taisykles, t. y., kurie veiksmai buvo atlikti ne laiku, kas konkrečiai nesavalaikį veiksmą atliko (neatliko). Aplinkybė, kad galutiniu procesiniu sprendimu ieškovas buvo pripažintas kaltu parodo, kad apeliacinis procesas ieškovui ypatingos reikšmės neturėjo, nes apeliacinės instancijos teismas paliko galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dalyje dėl ieškovo pripažinimo kaltu pagal BK 284 straipsnį. Taigi, ieškovas galutiniu procesiniu sprendimu buvo pripažintas kaltu. Ieškovas CPK 178 straipsnio pagrindu turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami reikalavimai. Sprendžiant dėl per ilgo baudžiamojo proceso atsiradusios neturtinės žalos atlyginimo, be bendrųjų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, taikytini ir specifiniai tokiose bylose reikšmingi kriterijai: vertintina baudžiamojo proceso delsimo trukmė, asmeniui pareikšto kaltinimo sunkumas, delsimo įtaka civilinėms teisėms ir pareigoms, taip pat atsižvelgtina į valstybės, turinčios atlyginti žalą, ekonominę padėtį, jos piliečių bendrą materialinį lygį, be to, konkrečioje byloje teismo konstatuotas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžiui nustatyti. Įstatymuose neįtvirtinta neturtinės žalos prezumpcijos, todėl neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteisiamas tik tuo atveju, jeigu įrodytas ir nustatytas tokios žalos patyrimo faktas, taip pat kitos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos. Tačiau ieškovas nepateikė jokių įtikinamų motyvų, įrodymų, kurie leistų spręsti, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek baudžiamojo proceso metu (nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme) jis patyrė neturtinę žalą. Pagal tai teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra visų deliktinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio), kurios yra būtinos siekiant konstatuoti, kad buvo atlikti neteisėti veiksmai. Priešingai nei teigia ieškovas baudžiamasis procesas užtruko pakankamai trumpą laiko tarpą, nes per mažiau nei 1 metų laikotarpį buvo atliktas ikiteisminis tyrimas, o baudžiamoji byla buvo išnagrinėta pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas neįrodė bylą tyrusių ikiteisminių tyrimo pareigūnų, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjų ar baudžiamąją bylą nagrinėjusių teisėjų neteisėtų veiksmų, baudžiamojo proceso ir Konvencijos nuostatų ieškovo atžvilgiu pažeidimo faktas nėra konstatuotas, todėl ieškovo ieškinys netenkinamas.
Ieškovas nepateikė jokio įrodymo, jog turėjo bylinėjimosi išlaidas, todėl teisinio pagrindo priteisti ieškovui jo baudžiamojo proceso metu ir (ar) civilinio proceso metu patirtas išlaidas nėra.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
netenkinti (atmesti) ieškovo M. A. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo misterijos, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.