- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-08-23
- Bylos Nr.
- 1A-477-530/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-61441-2017-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Giedrius Endriukaitis, Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis
- Nuteistasis
- M. A.
- Advokatai
- Ramutė Budrytė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Tomui Žukauskui, Mariui Žukauskui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. A. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. kovo 29 d. nuosprendžio, kuriuo M. A. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK ) 284 straipsnyje ir jam paskirta bausmė 60 (šešiasdešimties) BBND (2259,60 Eur) bauda, nustatytas 18 (aštuoniolikos) mėnesių sumokėjimo terminas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir iš nuteistojo M. A. priteisti 78,25 Eur (septyniasdešimt aštuoni eurai dvidešimt penki centai).
Daiktinį įrodymą – automobilį „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikinai saugomą pas nuteistąjį M. A., nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta grąžinti teisėtam savininkui M. A.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 straipsnį už tai, kad 2017 m. lapkričio 24 d. apie 14.40 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, automobilių parkavimo aikštelėje prie daugiabučio gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusiame savo automobilyje „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kitų asmenų, tame tarpe jo ir nukentėjusios mažamečio sūnaus N. A., gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje - viešoje vietoje, kilus konfliktui dėl sūnaus išlaikymo ir skyriumi gyvenančio tėvo bendravimo su juo tvarkos, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai - tyčia kumščiu sudavė nukentėjusiajai R. K. į veidą, nuo ko ši krito ant asfaltuotos aikštelės, tuo sukeldamas mažamečio sūnaus N. A. išgąstį ir baimę, padarydamas nukentėjusiai R. K. galvos sumušimą, muštinę žaizdą ir kraujosruvą viršutinėje lūpoje bei dalinį viršutinio žandikaulio kairės pusės II-o kandžio vainiko lūžimą ir tuo nežymiai sutrikdydamas jos sveikatą, tuo taip pat sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. kovo 29 d. nuosprendyje konstatuota, kad M. A. kaltas padaręs nusikalstamą veiką numatytą BK 284 straipsnyje. Teismas padarė išvadą, kad M. A. sudavė nukentėjusiajai kumščiu į veidą. Šią išvadą teismas motyvavo tuo, kad nukentėjusiosios parodymai buvo nuoseklūs viso proceso metu, jos nurodytas aplinkybes dėl sužalojimo mechanizmo patvirtina visuma bylos duomenų, tame tarpe ir specialisto išvada bei specialisto paaiškinimai teisiamojo posėdžio metu, garso ir vaizdo įrašas, nukentėjusiosios parodymų patikrinimo vietoje rezultatai. Skirdamas bausmę teismas įvertino veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, paskatas, įvertino, kad M. A. anksčiau neteistas, jo nedarbingumo laipsnį, kad yra neįgalus, įvertino darbinius jo planus, atsižvelgė, jog gyvena iš socialinių išmokų, vertino turimą turtą, kad išlaiko mažametį sūnų, tai, kad siekė atsiprašyti ir susitaikyti su nukentėjusiąją, gailisi, atsižvelgė į lengvinančią aplinkybę, jog veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiosios elgesys. Šių duomenų pagrindu parinko bausmės rūšį baudą ir nustatė jos dydį mažesnį nei straipsnio sankcijos vidurkis. Nuteistojo M. A. apeliaciniame skunde prašoma panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. kovo 29 d. nuosprendį, taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies, 62 straipsnio nuostatas ir skirti bausmę švelnesnę nei numatyta BK 284 straipsnio sankcijoje, t. y. baudos dydį mažesnį nei 50 BBND, bei nustatyti mokėjimo laikotarpį iki trejų metų. Taip pat prašoma atnaujinti įrodymų tyrimą ir ištirti įrodymus, liudytojų bei ekspertų išvadas iš naujo.
Šalies argumentai
3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas nuosprendyje nurodė, kad M. A. išlaiko ir turi mažametį vaiką, kad jo išlaikymui kas mėnesį yra atskaičiuojama 80 Eur. Tokiu būdu pažeidžiamas BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas, nes neatsižvelgiama į nuteistojo asmenybę ir finansinę padėtį. Šios aplinkybės nebuvo įvertintos skiriant bausmę, sprendžiant dėl baudos dydžio ir laikotarpio baudai sumokėti. Nuteistojo mėnesio pajamos sudaro tiktai 171 Eur, pragyvenimui lieka tik 91 Eur, o dar medikamentai. Teismas skirdamas aštuoniolikos mėnesių laikotarpį baudos sumokėjimui neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis realiai negalės sumokėti baudos per tokį trumpą laiką ir neturės iš ko gyventi. Teismas privalėjo į tai atsižvelgti ir skirti ilgesnį laiko tarpą baudos sumokėjimui, nors iki 36 mėnesių. M. A. nebando išvengti atsakomybės, bet ikiteisminio tyrimo metu ir teismo metu, jam nebuvo išaiškinta teisė, kad yra laidavimo institutas, o tai grubiai pažeidė jo teisę į gynybą. Jeigu būtų išaiškinta teisė dėl laidavimo, butų radęs laiduotoją.
3.2. Apelianto teigimu, teismas pripažįsta, kad įtakos turėjo ir pačios nukentėjusios elgesys, kuris buvo provokuojantis ir rizikingas BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas, nelaikė to lengvinančia aplinkybe. Nors nukentėjusiosios atžvilgiu, kaip paminėjo teismas yra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 284 straipsnį. Kaip matyti iš bylos rašytinių įrodymų, anksčiau M. A. neteistas, išlaiko mažametį vaiką, yra nedarbingas, kaltę pripažino, įvertinant nukentėjusiosios provokuojantį elgesį ir aplinkybių visumą, teismas galėjo ir privalėjo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies, 62 straipsnio nuostatas ir skirti švelnesnę bausmę nei numatyta sankcijoje.
3.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas pažeidė teisę į teisingą, nešališką teismą, įtvirtintą LR Konstitucijoje, Europos žmogaus teisių konvencijoje, Jungtinių Tautų Tarptautinių pilietinių ir politinių teisių Pakte. Teismas, surašydamas baigiamąjį aktą, nesilaikė baigiamojo akto motyvuotumo, motyvavimo racionalumo, sprendimo aiškumo reikalavimų. Buvo pažeista teisė į nešališką bylos išnagrinėjimą. Pagal baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas teismo baigiamasis aktas turi būti teisėtas ir pagrįstas, jame padarytos išvados dėl bylai reikšmingų aplinkybių būti išsamiai pagrįstos ir įvertintos. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos ir nuosprendžio aprašomosios dalies, teismas laikė patikimais nukentėjusios parodymus, o M. A. ir liudytojo parodymai, teismo įvertinti tik dalinai.
3.4. Apelianto nuomone, teismas tinkamai neįvertino liudytojos S. J. ir M. A. duotų parodymų, kurie ikiteisminio tyrimo metu, teismo posėdžiu metu buvo nuoseklūs ir nekito. Teismas vertino tiktai tai, kad nuteistojo ir nukentėjusios parodymai sutampa dalinai, bet rėmėsi pagrinde nukentėjusios parodymais, nenurodydamas motyvų, kodėl atmeta M. A. ir liudytojos parodymus. Teismas neatsižvelgė į duotą eksperto išvadą ir paaiškinimą teismo posėdyje, kad nukentėjusiajai traumos galėjo būti padarytos kai buvo pastumta arba sudavus kumščiu. Visos abejonės turi būti traktuojamos kaltinamojo naudai. M. A. teismui aiškino, kad smūgio kumščiu nukentėjusiai nesudavė, o tik pastūmė ją, po ko ji nugriuvo. Nors nukentėjusioji tvirtina, kad sudavė kumščiu, to nebuvo, nes ji turi tikslą ir motyvą apkalbėti M. A., kad pasunkinti jo padėtį ir atimti galimybę bendrauti su savo vaiku. Pirmos instancijos teismas tinkamai neįvertino visų esančių įrodymų byloje ir nepašalino esančių prieštaravimų tarp nukentėjusios parodymų, nuteistojo ir liudytojo, todėl tokio nuosprendžio neįmanoma laikyti teisėtu ir pagrįstu.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdyje nuteistasis M. A. ir jo gynėja advokatė R. Budrytė prašė apeliacinį skundą tenkinti ir paskirtą baudą mažinti ir ilginti jos sumokėjimo terminą. Prokurorė D. Augustauskaitė prašė nuteistojo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo M. A. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
6. Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu, dalyje dėl nukentėjusiajai suduoto smūgio. Apelianto teigimu, teismas netinkamai įvertino surinktus duomenis byloje, todėl nepagrįstai nustatė, jog jis nukentėjusiajai sudavė smūgį kumščiu. Teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus ir išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo yra nepagrįsti, todėl atmetami.
Žemesnės instancijos teismas
7. Įrodymų vertinimo bendrosios taisyklės ir principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-284-648/2016).
8. Nagrinėjamoje byloje teismas pripažindamas jog M. A. kaltu pagal BK 284 straipsnį, šių taisyklių vertindamas įrodymus nepažeidė, išsamiai ir nešališkai ištyrė įrodymus, išanalizavo tiek asmenų parodymų, tiek ir kitų byloje ištirtų įrodymų turinį, juos lygindamas ir gretindamas tarpusavyje tinkamai įvertino jų patikimumą, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti teismo išvadų pagrįstumu dėl faktinių veikos padarymo aplinkybių.
9. Nors apeliantas kategoriškai neigia, jog sudavė nukentėjusiajai smūgį kumščiu į veidą, teigia jog sužalojimai atsirado pastūmus nukentėjusiąją, tačiau pirmosios instancijos teisme išsamiai ištirti įrodymai, jų visuma neabejotinai leidžia daryti priešingą išvadą. Atsižvelgiant į tai, kad analizuojamame konflikte dalyvavo M. A., jo sugyventinė S. J., ir nukentėjusioji R. K., šiuo atveju aptartinos šių asmenų nurodomos analizuojamo įvykio aplinkybės ir rašytinė byloje esanti medžiaga susijusi su ginčijama faktine aplinkybe (smūgio sudavimu nukentėjusiajai į veidą).
10. Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji R. K. teigė, kad M. A. jai trenkė kumščiu į veidą, į viršutinė lūpą, šiek tiek kairiau, smūgio metu nuskilo dalis danties. Nuo šio smūgio krito, bordiūro nepasiekė, daiktų į ką galėjo atsitrenkti, susižeisti nebuvo, veido kontakto į kažką kitą nebuvo. Netikėti šiais R. K. parodymais, teisinio pagrindo nėra. Viso proceso metu nukentėjusioji aplinkybes susijusias su jos sužalojimo mechanizmu, būtent, kad M. A. sudavė jai smūgį kumščiu į veidą nurodė detaliai ir nuosekliai. Tai patvirtina Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyr. tyrėjo 2017 m. lapkričio 24 d. Tarnybiniame pranešime nurodoma informacija, jog atvykusiam policijos pareigūnui iš karto po įvykio nukentėjusioji R. K. nurodė, jog buvęs vyras sudavė jai rankos kumščiu į veido sritį. Tarnybiniame pranešime nurodytas patirtas sužalojimas – suduotas smūgis, ant žmogaus silueto nurodyta vieta, apibraukta veido lūpų sritis (1 t., b. l. 6–9). Protokole – pareiškime R. K. taip pat nurodė, jog M. A. sudavė jai vieną smūgį dešinės rankos kumščiu į veido sritį (1 t., b. l. 10). Nukentėjusioji apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad pamatė M. A. dešinės rankos kumštį su dideliu ir storu sidabrinės spalvos žiedu, kuris jai pataikė į veidą (1 t., b. l. 15–16). Įvertinus nukentėjusiosios R. K. nuo pat pradžių nurodomas aplinkybes, matyti, jog ji nuosekliai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nurodė, jog M. A. jai sudavė smūgį kumščiu į veido sritį. Tai, kad analizuojamo įvykio metu R. K. nuteistasis sudavė smūgį rankos kumščiu į veidą patvirtina ir leidžia nukentėjusiosios parodymus vertinti kaip patikimus ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti ir pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu tinkamai ištirti įrodymai.
11. M. A. pateikto mobiliuoju telefonu daryto vaizdo ir garso įrašo apžiūros protokolas, patvirtina, kad garso įrašas prasideda riksmu „pataikei į akį“, vaizdo įraše matyti, jog nukentėjusi atsisėda, valosi veidą, jai kraujuoja iš viršutinės lūpos (1 t., b. l. 59–66). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 834/2017(09) nurodoma, kad R. K. konstatuota pilvo, viršutinės lūpos ir galvos sumušimas, taip pat muštinė žaizda ir kraujosruva viršutinės lūpos srityje, dalinis viršutinio žandikaulio kairės pusės II-o kandžio vainiko lūžimas. Konstatuoti sužalojimai nukentėjusiajai galėjo būti padaryti 2017 m. lapkričio 24 d., vienu trauminiu poveikiu, nukentėjusiai esant bet kokioje padėtyje, suduodant ranka, ar spiriant koja, ar kontaktuojant su kitais kietų bukų savybių turinčiais daiktais. Konstatuotieji kūno sužalojimai sukėlė nežymų nukentėjusios sveikatos sutrikdymą. (1 t., b. l. 28). Teisiamajame posėdyje apklaustas ekspertas V. V. paaiškino, kad nukentėjusiai konstatuoti sužalojimai lūpoje ir dantyje pagal jų pobūdį, lokalizaciją ir kitus požymius galėjo būti padaryti tiek suduodant tiesioginį smūgį kumščiu, tiek ir atrėmus jį į šią nukentėjusios veido sritį ir ją stiprokai pastumiant, pastūmimas teismo medicinos ekspertinėje praktikoje taip pat yra laikomas smūgio sudavimu. Abu sužalojimai nukentėjusiai atsirado nuo to paties trauminio poveikio. Tikimybė, kad jai konstatuotus kūno sužalojimus nukentėjusi patyrė krisdama ant lygaus asfaltuoto aikštelės paviršiaus, yra labai menkai tikėtina (t. 2, b. l. 64–65) Tai, kad ekspertas nenurodo tikslaus sužalojimo mechanizmo, nurodo galimus veiksmus, kurie gali lemti tokio pobūdžio sužalojimus, abejonių bylos įrodymų visuma nekelia. Teismas darydamas išvadas vertina įrodymų visetą, jungdamas juos į vientisą grandinę, o ne remiasi viena aplinkybe, kaip, tai daro savo skunde apeliantas, nurodydamas, jog ekspertas paaiškino, jog nukentėjusiosios sužalojimai galėjo būti padaryti ir pastūmus nukentėjusiąją. Juo labiau, vertinant eksperto nurodytų sužalojimų mechanizmą matyti, jog ekspertas patvirtino, kad sužalojimai galėjo būti padaryti ir suduodant smūgį. Taip pat nurodė, jog jeigu nuketėjusioji buvo pastumta krentant turėjo būti kontaktas į buką daiktą, kad į asfaltą mažai tikėtina. Tuo tarpu nukentėjusioji nurodo, jog kontakto į kitą daiktą nebuvo, tokio kontakto pėdsakai neužfiksuoti ir apžiūrint įvykio vietą, tame tarpe ir automobilį.
12. Šiame kontekste įvertinus nukentėjusiosios nuoseklius parodymus, aptartus juos patvirtinančius kitus bylos duomenis, atmetami apeliacinio skundo argumentai, jog nukentėjusioji apkalba M. A., siekdama suvaržyti jo galimybes bendrauti su vaiku.
13. Nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, sudėties požymius vadovautis vien tik kaltinamojo/nuteistojo paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis nuo pareikšto kaltinimo, suvokdamas gresiančią baudžiamąją atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų jam inkriminuojamo nusikaltimo aplinkybių. Be to, sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos BPK nuostatos, dėl ko, sprendžiant kaltininko parodymų patikimumo ir objektyvumo klausimą, ypatingą reikšmę įgyja ne tik kitų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apklaustų asmenų parodymai, bet ir rašytiniai bylos duomenys, patvirtinantys/paneigiantys kaltininko poziciją dėl jam pareikštų kaltinimų. Vertinant nuteistojo parodymus patikimumo aspektu, būtina įvertinti jo parodymų nuoseklumą viso proceso metu. Bylos duomenys patvirtina, kad iš karto po įvykio apklausiamas M. A. nurodė, jog nukentėjusioji pradėjo tempti sūnų iš automobilio, jis paėmė sūnui už kairės rankos, sūnaus ji neišsitempė, pati neišlaikius pusiausvyros krito šonu ant žemės, krisdama galbūt atsitrenkė į automobilio dureles, jis nukentėjusiosios atžvilgiu jokio smurto nenaudojo (1 t., b. l. 80–81). Tačiau vėliau ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas M. A. nurodė, jog smūgio nesudavė, tiesiog nukentėjusiąją išstūmė iš automobilio (1 t., b. l. 90-91). Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu M. A. paaiškino, jog stūmė nukentėjusiąją iš automobilio ir ji iškrito. Trenkėsi į dureles, kad lūpa ir dantis nuskilo. Trenkėsi į dureles ar staktą. Iš aptartų M. A. parodymų matyti, jog dalyje dėl atliktų jo veiksmų nukentėjusiosios atžvilgiu, jie nebuvo nuoseklūs. Iš karto po įvykio apklausiamas M. A. nurodė, jog nukentėjusioji pati neišlaikė pusiausvyros tempdama sūnų ir krito, vėliau ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog jis stūmė nukentėjusiąją. Taigi vertinti nuteistojo parodymus matyti, jog jie nėra nuoseklūs dėl jo atliktų smurtinių veiksmų prieš nukentėjusiąją. Šias abejones nuteistojo parodymais sustiprina ir byloje esantys duomenys jog iš karto po įvykio buvo apžiūrėta įvykio vieta, tame tarpe automobilis, tačiau pėdsakų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti nerasta. Be to, ekspertas V. V. apklausiamas teisiamajame posėdyje nurodė, kad kontaktas buvo į buką daiktą. Įvertinus bylos įrodymų visumą matyti, jog vienintelis įrodymas byloje patvirtinantis M. A. teiginį, jog smūgio nukentėjusiajai jis nesudavė yra liudytojos S. J. parodymai ikiteisminio tyrimo metu. Liudytoja nurodė, kad M. A. nukentėjusiąją stūmė iš automobilio. Tačiau vertinant šios liudytojos parodymų patikimumą pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad liudytoja yra M. A. sugyventinė, todėl siekdama padėti sušvelninti M. A. teisinę padėtį, tikrųjų įvykio aplinkybių nenurodo. Todėl pagrįstai šios liudytojos parodymai įvertintini, kaip nepatikimi.
14. Aukštesniojo teismo vertinimu, išdėstytų aplinkybių analizė leidžia spręsti, jog pirmosios instancijos teismas, pagrįstai M. A. smurtinius veiksmus pagrindė nuosprendyje išdėstytais nukentėjusiosios, eksperto parodymais ir rašytiniais įrodymais. Apylinkės teismas teisingai šiuos įrodymus sujungė į vieną nuoseklią ir logišką grandinę, vertino visus įrodymus bendrame (visumos) kontekste ir pagrįstai sprendė, kad jų pakanka išvadai, jog M. A. fiziškai smurtavo prieš nukentėjusiąją – sudavė jai smūgį kumščiu į veidą.
15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu M. A. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą, tačiau jam skirta savo dydžiu per griežta bausmė.
16. Pažymėtina, jog bausmė skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikantis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, visais atvejais skiriant bausmę turi būti vadovaujamasi BK 41 straipsnyje nurodyta bausmės paskirtimi, t. y. turi būti skiriama tokia bausmė, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, juos nubaustų, atimtų galimybę asmeniui daryti naujas nusikalstamas veikas, paveiktų taip, kad jie vėl nenusikalstų bei užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą.
17. Skiriant bausmę pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad padarytas vienas, tyčinis, baigtas, nesunkus, smurtinis (suduotas vienas smūgis) nusikaltimas. Nagrinėjamu atveju smūgis suduotas rankos kumščiu, nepanaudojant jokių įrankių ar priemonių galėjusių didinti pasekmių sunkumą. Įvertinta, jog konfliktas kilo viešoje vietoje, nukentėjusiajai buvo padaryti sužalojimai, kurie sukėlė ne tik fizinį skausmą, bet ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Tokie veiksmai sukėlė išgąstį ir baimę mažamečiui vaikui bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Teisingai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad M. A. charakterizuojamas teigiamai, teisiamas pirmą kartą ( ankstesni teistumai išnykę), galiojančių administracinių nuobaudų neturi. M. A. gyvenamosios vietos seniūnija nenurodo, jog būtų gavusi nusiskundimų jo atžvilgiu, kitokių neigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų nepateikia. M. A. išsako apgailestavimą dėl savo poelgio, atsiprašė nukentėjusiosios.
18. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė M. A. atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Be to, visiškai pagrįstai nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jog jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nes M. A. nepripažino visų veikos padarymo aplinkybių pirmosios instancijos teisme, neigia sudavęs smūgį nukentėjusiajai ir apeliaciniame skunde. Todėl pripažinti, jog jis nuoširdus pagrindo nėra. Priešingai nei teigiama nuteistojo apeliaciniame skunde, iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog teismas nustatė lengvinančią M. A. atsakomybę aplinkybę, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiosios asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Teismas šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę aptarė ir į ją atsižvelgė skirdamas bausmę.
19. Skundžiamame nuosprendyje įvertinta M. A. sveikatos būklė. Bylos duomenys patvirtina, kad M. A. yra neįgalus ir nedarbingas (praradęs 80 procentų bendrojo darbingumo), (duomenys neskelbtini), įsteigė individualią įmonę, siekia gyventi iš savo darbo, tačiau kol kas gyvena iš socialinių išmokų, gaunamos pajamos yra nedidelės, turi nekilnojamojo turto, du automobilius, gyvena faktinėje šeimoje, prisideda prie mažamečio vaiko N. A. išlaikymo. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog teismas nors ir įvertino svarbias bausmės skyrimui aplinkybes, tačiau paskyrė bausmę – 2259, 60 Eur dydžio baudą, kuri teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, nuteistojo nedarbingumo lygį, gaunamas pajamas, pareigą išlaikyti mažametį vaiką, yra per griežta ir aiškiai prieštarauja teisingumo principui.
20. Įvertinus aptartas aplinkybes, tai, kad M. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe nebuvo pripažinta tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, galimybių taikyti laidavimo institutą, o taip pat taikyti BK 62 straipsnio nuostatas, kaip to prašoma apeliaciniame skunde ir skirti švelnesnę negu numatyta įstatyme bausmę nebuvo įstatyminio pagrindo. Atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus ir prašymus, matyti, jog paskirtos bausmės rūšies keisti nuteistasis neprašo, todėl apeliacinės instancijos teismas keisti bausmės rūšies į griežtesnę (laisvės apribojimą) negali, kadangi būtų apsunkinta nuteistojo padėtis. Iš bylos duomenų matyti, jog paskirti viešųjų darbų M. A. taip pat nėra galimybės, dėl nustatyto nedarbingumo lygio, neįgalumo. Todėl atsižvelgiant į aukščiau aptartų aplinkybių visumą, bausmės tikslams pasiekti M. A., vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, sumažintinas paskirtos bausmės – baudos dydis iki 20 MGL, t. y. 753,20 Eur (septynių šimtų penkiasdešimt trijų eurų 20 centų). Sumažinus paskirtos baudos dydį, baudos sumokėjimo terminas, kurį nustatė pirmosios instancijos teismas nekeistinas, kadangi sumokėti mažesnio dydžio baudą, atsižvelgiant į gaunamas pajamas jis yra pakankamas.
21. Nors skundžiamu nuosprendžiu teismas baudą skyrė nurodydamas baudos rodiklį BBND (Bazinį bausmių ir nuobaudų dydį), tačiau pagal BK nuostatas baudos skiriamos nustatant jų dydį pagal MGL (minimalaus gyvenimo lygio dydį). Todėl teismas baudą M. A. nustato pagal MGL rodiklį. Toks baudos dydžio rodiklio pakeitimas nuteistojo padėties neblogina, kadangi Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, jog šie dydžiai yra tapatūs.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
nuteistojo M. A. skundą tenkinti iš dalies.
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. kovo 29 d. nuosprendį dalyje dėl M. A. skirtos bausmės pakeisti.
M. A. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskirtą bausmę – baudą sumažinti iki 20 MGL, t. y.753,20 Eur (septynių šimtų penkiasdešimt trijų eurų 20 centų).
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.