Utenos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB ,,Gelvora“ ieškinį atsakovui S. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė UAB „Gelvora“ pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo S. S. 71,75 Eur skolos, 19,60 Eur palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas – 15 Eur žyminio mokesčio, taip pat visas kitas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas prašė priimti sprendimą už akių, jei atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį ar parengiamojo procesinio dokumento.

Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 str. 1 d. nustatyta tvarka 2018 m. gegužės 29 d. Atsakovas atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, byla nesidomėjo, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 str. 4 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Atlikus formalų įrodymų vertinimą nustatyta, kad 2004 m. gegužės 21 d. tarp AB „Telia Lietuva“ (buvusi UAB „Omnitel“) ir S. S. buvo sudaryta Viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo sutartis Nr. OM449056, pagal kurią UAB „Omnitel“ sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais suteikė viešojo judriojo telefono ryšio paslaugas, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais sumokėti už minėtas paslaugas. Atsakovas savo prievolės tinkamai nevykdė ir su UAB „Omnitel“ neatsiskaitė, liko skolingas 71,75 Eur (247,73 Lt). 2012 m. gruodžio 28 d. UAB „Gelvora“ ir AB „Telia Lietuva“ pasirašė Skolų portfelio pirkimo - pardavimo sutartį Nr. TR3700-12218/12-20-78, pagal kurią AB „Telia Lietuva“ atlygintinai perleido UAB „Gelvora“ naudai visas reikalavimo teises atsakovo atžvilgiu. Ieškovas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 str. nustatyta tvarka 2013 m. sausio 16 d. pranešė atsakovui apie reikalavimo perleidimą ir pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus, tačiau atsakovas iki ieškinio parengimo dienos reikalavimų neįvykdė.

CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. CK 6.59 straipsnis draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Pagal CK 6.101 straipsnio 1 dalį, kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu.

Atsižvelgiant į tai, kad į bylą nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškove atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, kad atsakovas per nustatytą terminą atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, neginčijo ieškovo reikalavimų, ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 71,75 Eur skola (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.101 straipsnio 1 dalis, 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis, 6.881 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 19,60 Eur palūkanų, paskaičiuotų pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį už laikotarpį nuo reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo 2012-12-28 iki 2018-05-18, t. y. už 1967 dieną.

Reikalavimo perleidimu (cesija) (CK 6.101 straipsnis) pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi. Naujasis kreditorius negali įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo pradinis kreditorius, pradinis ir naujasis kreditorius negali keisti prievolės įvykdymo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Tuo klausimu yra formuojama ir Panevėžio apygardos teismo praktika, kurioje nurodyta, kad naujasis kreditorius negali įgyti daugiau nei teisių, nei jų turėjo pradinis kreditorius, skolininkui, kaip vartotojui, atsižvelgiant į iki 2014-06-13 galiojusias CK 6.360 straipsnio 5 dalies nuostatas, palūkanų skaičiavimas įstatymu nebuvo numatytas, kai sutartimi palūkanų mokėjimas tarp pirminio kreditoriaus ir atsakovo nebuvo numatytas, tad tokios teisės į palūkanas naujasis kreditorius neperėmė ir negalėjo perimti (Panevėžio apygardos teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1037-755/2016, 2017 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-47-544/2017, 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-157-755/2018, 2018 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-269-280/2018).

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovei pirminio kreditoriaus perduotas reikalavimas – 71,75 Eur. Duomenų, kad už sutarties sąlygų nesavalaikį vykdymą pirminis kreditorius skaičiavo atsakovui palūkanas, byloje nėra. Reikalavimo teisė į atsakovo skolą ieškovei perduota 2012 m. gruodžio 28 d. Ieškovė su atsakovu dėl palūkanų mokėjimo, palūkanų dydžio nesitarė, 2013 m. sausio 16 d. pranešime dėl reikalavimo perleidimo ieškovas nurodė atsakovui sumokėti ne tik 247,73 Lt, t. y. 71,75 Eur skolą, bet ir skolos išieškojimo išlaidas (59,95 Lt) bei delspinigius (33,69 Lt). Todėl darytina išvada, kad palūkanos atsakovui nuo 2012-12-28 nebuvo skaičiuojamos. CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys susitarimu. Palūkanos gali būti kaip kompensacija už kreditoriaus patirtus nuostolius, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo piniginę prievolę ar kaip atlyginimas kreditoriui už skolininko naudojimąsi svetimais pinigais. CK 6.210 straipsnyje nustatyta bendroji taisyklė, kad, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, skolininkas privalo mokėti palūkanas. Tačiau kitos CK normos numato tokios taisyklės išimtis. Sutarties sudarymo metu galiojo CK 6.716 straipsnio 4 dalyje nuostata, kurioje nurodyta, kai klientas yra fizinis asmuo vartotojas, paslaugų sutarčiai taikomos šio kodekso 6.188, 6.350 - 6.370 straipsnių taisyklės, t. y. taikomos šio kodekso normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis. CK 6.360 straipsnio 5 dalies nuostatos, numatė, kad palūkanos už laiku nesumokėtą sumą neskaičiuojamos (įstatymo redakcija galiojo iki 2014-06-13). Todėl teismas, vadovaudamasis aukščiau nurodytu, įvertinęs, jog ieškovė, prašydama priteisti palūkanas, teismui nepateikė jokių įrodymų apie patirtus nuostolius dėl atsakovo prievolės nevykdymo, šią ieškinio dalį atmeta.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 71,75 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018-05-25 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Vadovaujantis CPK 93 str. 2 d., jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovės reikalavimai patenkinti 78,54 proc. todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 11,78 Eur (15 Eur x 78,54 proc.) žyminio mokesčio.

Valstybei bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių nepriteisiamos, nes jų suma būtų mažesnė už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“) (2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. 1R-298/1K-290 redakcija)).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 285 – 287 straipsniais,

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 71,75 Eur (septyniasdešimt vieną eurą 75 ct) skolos, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 71,75 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2018-05-25, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 11,78 Eur (vienuolika eurų 78 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „Gelvora“, įmonės kodas 125164834, naudai.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmams pareiškimą, atitinkantį CPK 287 str. 2 - 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių, tačiau prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Visagino rūmus.