- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-03
- Bylos Nr.
- e2A-47-544/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-11-3-01141-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Ieškovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Atsakovas
- R. Č.
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. e2A-47-544/2017
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. sausio 3 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-1306-724/2016 pagal ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei R. Č. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovė pateikė pirmosios instancijos teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės R. Č. 106,39 Eur skolos, 39,60 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį ar kito parengiamojo procesinio dokumento, prašė priimti sprendimą už akių.Nurodė, kad 2003 m. birželio 10 d. „(duomenys neskelbtini)“ ir R. Č. sudarė Mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovei, atsižvelgiant į Sutartyje numatytus terminus ir sąlygas, suteikė mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugas, o atsakovė įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis sumokėti už minėtas paslaugas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ už suteiktas paslaugas atsakovei išrašė ir pateikė apmokėjimui PVM sąskaitas – faktūras, tačiau atsakovė jų neapmokėjo.2009 m. kovo 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)” ir UAB „(duomenys neskelbtini)” pasirašė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Reikalavimo perleidimo sutartis), pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)” atlygintinai perleido UAB „(duomenys neskelbtini)” naudai visas reikalavimo teises pagal minėtu laikotarpiu pateiktas PVM sąskaitas – faktūras atsakovės atžvilgiu. Ieškovė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 str. nustatyta tvarka pranešė atsakovei apie reikalavimo perleidimą ir pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus pagal minėtas sąskaitas – faktūras, tačiau atsakovė jų neįvykdė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą už akių ieškinį tenkinti iš dalies, nes atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai 2016 m. rugpjūčio 23 d., tačiau ji per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 str. 1 d., 142 str. 4 d.).Atlikęs formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovės R. Č. ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 106,39 Eur, skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 106,39 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2016 m. rugpjūčio 10 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 10,95 Eur bylinėjimosi išlaidų. Likusią ieškinio dalį atmetė.Teismas sprendė, kad, jeigu pasitvirtintų byloje esančių įrodymų turinys, būtų pagrindas daryti išvadą, jog atsakovė nei su pradine kreditore, nei su jos teisių ir pareigų perėmėja ieškove neatsiskaitė, dėl ko ieškovės naudai iš atsakovės yra pagrindas priteisti 106,39 Eur skolą, 5 procentus metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas.Tačiau pirmosios instancijos teismas vertino, jog iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė su atsakove dėl palūkanų mokėjimo ir jų dydžio nesitarė. Palūkanos nuo 2009 m. kovo 31 d., kada ieškovei buvo perduota reikalavimo teisė į atsakovės skolą, nebuvo skaičiuojamos, nes 2009 m. gegužės 4 d. pranešime dėl reikalavimo perleidimo ieškovė nurodė atsakovei sumokėti ne tik 106,39 Eur (367,36 Lt) skolą, 29,12 Eur (100,55 Lt) skolos išieškojimo išlaidas ir 19,15 Eur (66,12 Lt) delspinigių. Teismo nuomone, CK Šeštos knygos IV dalies nuostatos (galiojusios iki 2014-06-13), apibrėžiančios vartojimo pirkimo – pardavimo sutarčių ypatumus, numatė, kad, pirkėjui (fiziniam asmeniui, sudarančiam pirkimo sutartį savo asmeniniams poreikiams tenkinti) praleidus mokėjimo terminus, palūkanos už laiku nesumokėtą sumą neskaičiuojamos (CK 6.360 str.5 d.). Kartu teismas pažymėjo, jog reikšminga ir tai, jog, prašydama priteisti palūkanas, ieškovė teismui nepateikė jokių įrodymų apie patirtus nuostolius dėl atsakovės prievolės nevykdymo.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į skundą teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo pakeisti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį dėl kompensacinių palūkanų priteisimo bei priteisti iš atsakovės 39,60 Eur palūkanų bei apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės nuostatas, kas sąlygojo neteisingo teismo sprendimo priėmimą. Pabrėžia, jog palūkanos gali atsirasti pagal įstatymą ar šalių susitarimą, o, pažeidęs prievolę laiku grąžinti paskolą skolininkas, CK 6.210 str. pagrindu privalo mokėti paskolos davėjui nustatytas palūkanas ar sutartines palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta. Apeliantė tvirtina, kad, remiantis CK 101 str. 2 d. nuostatomis, Reikalavimo perleidimo sutartimi ieškovė įgijo reikalavimo teisę ne tik į pagrindinę skolą, tačiau ir į papildomą teisę reikalauti kompensacinių bei procesinių palūkanų. Todėl mano, kad apskaičiuotos kompensacinės palūkanos nuo Reikalavimo perleidimo sutarties pasirašymo iki ieškinio padavimo teismui turi būti iš atsakovės priteistos. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas, o 2016 m. rugsėjo 13 d. Visagino miesto apylinkės teismo sprendimas už akių paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė ieškovei iš atsakovės 39,60 Eur dydžio palūkanų už laikotarpį nuo 2009 m. kovo 31 d. iki 2016 m. rugpjūčio 1 d. Ieškovė teigė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialines teisės nuostatas, reglamentuojančias palūkanų priteisimo pagrindus, todėl šioje dalyje priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.Vertinant apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad vartojimo sutartimi yra laikoma sutartis dėl prekių ir paslaugų įsigijimo, kurią fizinis asmuo (vartotojas) su prekių ar paslaugų pardavėju (tiekėju) sudaro su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, tai yra vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti (CK 1.39 str. 1 d.; Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 str. 14 d.). Remiantis šia vartojimo sutarties samprata, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės – komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-397/2011; Nr. 3K-3-67/2012). Taigi pirmosios instancijos teismo padarė teisingą išvadą, kad atsakovę ir pirminį kreditorių (UAB „(duomenys neskelbtini)“) siejo vartojimo sutartiniai santykiai ir byloje taikytinos vartojimo santykius reglamentuojančios teisės normos. CK 6.716 str. 4 d. nustatyta, jog vartojimo paslaugų sutarčiai taikomos šio kodekso normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis. Pastarosios teisės normos redakcija, galiojusi iki 2014 m. birželio 13 d., nustatė, jog tais atvejais, kai klientas yra fizinis asmuo vartotojas, paslaugų sutarčiai taikomos CK 6.188, 6.350 – 6.370 str., CK 6.360 str. 5 d. nuostatos, nustačiusios, kad palūkanos už laiku nesumokėtą sumą neskaičiuojamos. Dėl to pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju šios teisės normos turėjo būti taikomos. Vartotojas, kaip sutarties šalis, dėl objektyvių priežasčių – informacijos, patirties, laiko stokos ir kitų panašių aplinkybių - yra akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – pardavėju ar paslaugų teikėju. Todėl vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesnės sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina, kuri reiškia sutarties laisvės principo ribojimą. Vartojimo sutartys dažniausiai sudaromos prisijungimo būdu, naudojant standartines sutarčių sąlygas, kurios nėra individualiai aptariamos, todėl vartotojas yra priverstas priimti jam primetamas stipraus kontrahento siūlomas sutarties sąlygas arba apskritai atsisakyti sutarties. Nurodytos aplinkybės lemia, kad sutartiniuose santykiuose su vartotojais negali būti remiamasi vien sutarčių laisvės principu – būtinos teisės normos, saugančios silpnesniąją šalį ir įpareigojančios pardavėją ar paslaugų teikėją atsižvelgti į vartotojo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-536/2008; Nr. 3K-3-541/2009).CK 6.37 str. 1 d. nustatyta, kad palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys susitarimu. Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra jokių duomenų, kad už Sutarties sąlygų nesavalaikį vykdymą pirminis kreditorius (UAB „(duomenys neskelbtini)“) pagal sutartį buvo nustatęs ir skaičiavo atsakovei palūkanas. Ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2009 m. kovo 31 d. įgijusi reikalavimo teisę į atsakovės skolą, su atsakove dėl palūkanų dydžio nesusitarė, o 2009 m. gegužės 4 d. pranešime dėl reikalavimo perleidimo nurodė atsakovei sumokėti tik 106,39 Eur skolą, skolos išieškojimo išlaidas bei delspinigius. Tai išties patvirtina, kad atsakovei palūkanos nuo 2009 m. kovo 31 d., t. y. nuo tada, kai jas priteisti reikalauja apeliantė, nebuvo skaičiuojamos. Pagal pirminės Sutarties ir Reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymo metu galiojusį teisinį reglamentavimą palūkanos už laiku nesumokėtą sumą negalėjo būti skaičiuojamos (CK 6.360 str. nuostatos neteko galios nuo 2014 m. birželio 13 d.).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovė nepagrindė reikalavimo priteisti jai kompensacines palūkanas ir neįrodė, jog, sudarydama Reikalavimo perleidimo sutartį, įgijo daugiau teisių, nei turėjo pradinis kreditorius, juo labiau, kad pateiktame apeliaciniame skunde ieškovė neginčija skundžiamame sprendime išdėstytų CK 6.360 str. 5 d. nuostatų taikymo tinkamumo (CPK 178 str.). Pateiktame apeliaciniame skunde ieškovė dėsto argumentus, susijusius su palūkanų, skaičiuojamų už laiku negrąžintą paskolą, priteisimo pagrindais, tačiau nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai nėra susiję su paskolos suteikimu atsakovei. Priešingai, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovei R. Č. buvo teikiamos mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugos. Todėl šioje dalyje skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti, nes nesusiję su šioje byloje nagrinėjamomis faktinėmis aplinkybės ir teisiniais santykiais. Atsižvelgdamas į virš išdėstytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą bei į tai, kad ieškovė, prašydama priteisti palūkanas, nepateikė jokių įrodymų apie patirtus nuostolius dėl atsakovės prievolės nevykdymo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai vertino, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo iš atsakovės ieškovei priteisti jos prašomo dydžio palūkanas. Vadovaudamasis išdėstytu daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.