- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-21
- Bylos Nr.
- e2A-157-755/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eigirdas Činka
- Ieškovas
- UAB „Gelvora“
- Atsakovas
- E. R.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-157-755/2018
Teisėja Jurgita Šimonėlytė Teisminio proceso Nr. 2-11-3-01714-2017-0
2018 m. vasario 21 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Gelvora“ apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1867-1027/2017 pagal ieškovės UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovui E. R. (E. R.) dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Gelvora“ prašė priteisti iš atsakovo E. R. 238,11 Eur skolą, 57,05 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Prašė priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį ar parengiamojo procesinio dokumento.
2. Nurodė, kad 2006 m. liepos 19 d. AB „Telia Lietuva“ ir E. R. sudarė sutartį dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo, pagal kurią AB „Telia Lietuva“ atsakovui suteikė mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugas, o pastarasis įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis už jas sumokėti. AB „Telia Lietuva“ už suteiktas paslaugas išrašė ir pateikė apmokėjimui PVM sąskaitas faktūras, tačiau atsakovas jų neapmokėjo. Nurodė, kad 2012 m. gruodžio 28 d. UAB „Gelvora” ir AB „Telia Lietuva“ pasirašė Skolų portfelio pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią AB „Telia Lietuva“ perleido UAB „Gelvora” naudai visas reikalavimo teises pagal PVM sąskaitas faktūras atsakovo atžvilgiu. Palūkanas – 57,05 Eur paskaičiavo už laikotarpį nuo 2012 m. gruodžio 28 d. iki 2017 m. rugsėjo 18 d.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Visagino miesto apylinkės teismas, atsakovui atsiliepimo į ieškinį nurodytu terminu nepateikus, esant ieškovės prašymui, 2017 m. spalio 20 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė ieškovei iš E. R. 238,11 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (238,11 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. rugsėjo 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 12,10 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė.
4. Teismas nustatė, kad 2006 m. liepos 19 d. tarp UAB „Telia Lietuva“ (buvusi – UAB „Omnitel“) ir E. R. buvo sudaryta Viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų sutartis Nr. OM 641927, pagal kurią UAB „Telia Lietuva“ sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais suteikė mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio paslaugas, atsakovui taip pat buvo perduotas telefonas LG KE500, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais sumokėti už minėtas paslaugas. Atsakovas savo prievolės tinkamai nevykdė ir su UAB „Telia Lietuva“ neatsiskaitė, liko skolingas 238,11 Eur. Taip pat nustatė, kad 2012 m. gruodžio 28 d. UAB „Gelvora“ ir UAB „Telia Lietuva“ pasirašė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. TR3700-12218/12-20-78, pagal kurią UAB „Telia Lietuva“ perleido UAB „Gelvora“ naudai visas reikalavimo teises atsakovo atžvilgiu. Ieškovė nustatyta tvarka pranešė atsakovui apie reikalavimo perleidimą ir pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus, tačiau atsakovas reikalavimų neįvykdė.
5. Atsižvelgdamas į tai, kad į bylą nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškove atsiskaitė, atsakovas per nustatytą terminą atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, neginčijo ieškovės reikalavimų, teismas ieškovės naudai iš atsakovo priteisė 238,11 Eur skolą.
6. Spręsdamas klausimą dėl 57,05 Eur palūkanų priteisimo, teismas konstatavo, kad ieškovė, prašydama priteisti šias palūkanas, teismui nepateikė įrodymų apie patirtus dėl atsakovo prievolės nevykdymo nuostolius. Pažymėjo, jog ieškovei pirminio kreditoriaus perduotas reikalavimas sudaro 238,11 Eur. Duomenų, kad už sutarties sąlygų nesavalaikį vykdymą pirminis kreditorius skaičiavo atsakovui palūkanas, byloje nėra. Ieškovė su atsakovu dėl palūkanų mokėjimo, palūkanų dydžio nesitarė, tačiau 2013 m. sausio 16 d. pranešime dėl reikalavimo perleidimo ieškovė nurodė atsakovui sumokėti ne tik 822,16 Lt(238,11 Eur) skolą, bet ir skolos išieškojimo išlaidas (198,96 Lt) bei delspinigius (136,64 Lt). CK 6.210 straipsnyje nustatyta bendroji taisyklė, kad, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, skolininkas privalo mokėti palūkanas. Tačiau kitos CK normos numato tokios taisyklės išimtis, kai pirkėjui (fiziniam asmeniui, sudarančiam pirkimo sutartį savo asmeniniams poreikiams tenkinti), praleidus mokėjimo terminus, palūkanos už laiku nesumokėtą sumą neskaičiuojamos (galiojusio CK 6.360 straipsnio 5 dalis).
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Gelvora“ prašo panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 20 d. sprendimo už akių dalį, kuria atmestas prašymas priteisti 57,05 Eur palūkanų, ir ieškinį patenkinti visiškai bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
8. Nurodo, kad palūkanų teismas nepriteisė neteisėtai ir nepagrįstai. Šiuo atveju 5 procentų dydžio palūkanos atsakovei paskaičiuotos remiantis 6.210 straipsnio 1 dalimi, kuri numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Apeliacinis skundas atmestinas.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
11. Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė ieškovei iš atsakovo 57,05 Eur dydžio palūkanų už laikotarpį nuo 2012 m. gruodžio 28 d. iki 2017 m. rugsėjo 18 d. Ieškovė teigė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialines teisės nuostatas, reglamentuojančias palūkanų priteisimo pagrindus, todėl šioje dalyje priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
12. Teismas, įvertinęs bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus (CPK 185 straipsnis), iš esmės pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams, kurių nekartoja, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, tinkamai taikė ir aiškino tiek procesinės, tiek materialinės teisės normas, visapusiškai įvertino šiai bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ( keisti) nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo (CPK 176, 263, 320, 327 straipsniai).
13. Apeliacinio skundo prašymas priteisti ieškovei kompensacines palūkas yra nepagrįstas. Įvertinus bylos medžiagą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovės prašymo priteisti tokias palūkas iš skolininko E. R. ieškovei perleistos reikalavimo teisės pagrindu, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir jų nepažeidė. Būtent CK 6.716 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog vartojimo paslaugų sutarčiai taikomos šio kodekso normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis. Pastarosios teisės normos redakcija, galiojusi iki 2014 m. birželio 13 d., nustatė, jog tais atvejais, kai klientas yra fizinis asmuo vartotojas, paslaugų sutarčiai taikomos CK 6.188, 6.350 – 6.370 straipsnių, CK 6.360 straipsnio 5 dalies nuostatos, nustačiusios, kad palūkanos už laiku nesumokėtą sumą neskaičiuojamos. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju šios teisės normos turėjo būti taikomos.
14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė savo skundu nepagrindė reikalavimo priteisti jai kompensacines palūkanas jos nurodomais CK 6.210 straipsnio 1 dalies bei CK 6.261 straipsnyje numatytais pagrindais.
15. Pažymėtina, kaip jau nurodė pirmosios instancijos teismas, naujasis kreditorius, šiuo atveju ieškovė, negalėjo įgyti daugiau nei teisių, nei jų turėjo pradinis kreditorius. Pirma, teismas nustatė, kad skolininkui, kaip vartotojui, atsižvelgiant į galiojusias CK 6.360 straipsnio 5 dalies nuostatas, pirminis kreditorius negalėjo skaičiuoti palūkanų už laiku nesumokėtą sumą. Šios pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės apeliaciniu skundu ieškovė neginčija. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad palūkanų skaičiavimas nagrinėjamam atvejui įstatymu nėra numatytas. Antra, byloje nustatyta, jog ieškovei pirminio kreditoriaus buvo perduotas tik reikalavimas į pagrindinę skolą bei netesybas. Byloje nenustatyta duomenų, kad už sutarties sąlygų nevykdymą pirminis kreditorius skaičiavo atsakovui palūkanas. Kadangi sutartimi palūkanų mokėjimas tarp pirminio kreditoriaus ir atsakovo nebuvo numatytas, tad tokios teisės į palūkanas ieškovė neperėmė ir negalėjo perimti. Visos prieš tai paminėtos aplinkybės leidžia spręsti, jog ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 57,05 Eur palūkanų nepagrįstas nei įstatymu, nei sutartimi.
16. Atsižvelgdamas į virš išdėstytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą bei į tai, kad ieškovė, prašydama priteisti palūkanas, nepateikė jokių įrodymų apie patirtus nuostolius dėl atsakovo prievolės nevykdymo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad byloje nėra pagrindo iš atsakovo ieškovei priteisti jos prašomo dydžio palūkanas. Esant tokioms aplinkybėms, naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o Visagino miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 20 d. sprendimas už akių paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
17. Netenkinus apeliacinio skundo, apeliantei bylinėjimosi išlaidos, turėtos tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame procese, nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti, Visagino miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 20 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.