- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-26
- Bylos Nr.
- e2S-155-657/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-01073-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Pareiškėjas
- E. S.
- Suinteresuotas asmuo
- G. S., UAB „Julianus Inkaso“, Centrinė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. S. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo E. S. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys G. S., UAB „Julianus Inkaso“, Centrinė kredito unija, AB „Neo Finance“, UAB „IPF Digital Lietuva“, antstoliai Danutė Marčiukaitienė ir Giedrius Salickas, bankroto administratorė Eglė Gabrėnienė,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas E. S. kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą, nemokumo administratore skirti Eglę Gabrėnienę, nustatant 300 Eur plius PVM sumą bankroto administravimo procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti pareiškėjo kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos; laikotarpiu nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinių asmenų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos patvirtinti pareiškėjo išlaidų sąmatą bendrai 800 Eur mėnesiui sumai, reikalingą pareiškėjo būtiniems poreikiams tenkinti; nustatyti 4 mėnesių terminą mokumo plano atkūrimo projekto parengimui ir pateikimui teismui tvirtinti, skaičiuojant nuo teismo nutarties iškelti pareiškėjui bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.
2. Nurodė, kad yra susituokęs su G. S., bet kartu negyvena. Turi du nepilnamečius vaikus – T. S., gimusį (duomenys neskelbtini) d., ir M. S., gimusį (duomenys neskelbtini) d. Pareiškėjas skolinosi iš bankų, norėdamas įsirengti kambarius bei įsigyti transporto priemonę. Sutuoktinė tuo metu prižiūrėjo vaiką, buvo motinystės atostogose, todėl pareiškėjas vienas dengė visus įsipareigojimus. Sūnui susirgus (duomenys neskelbtini), prasidėjo sunkumai. Sutuoktinė laukėsi antro vaiko, be to, būdavo su sūnumi ligoninėje. Sūnaus gydymas truko du su puse metų, reikėjo pinigų vaistams nuo šalutinių (duomenys neskelbtini) padarinių, kelionėms pas sūnų į Vilnių, kur jis buvo gydomas. Tuo metu visas dėmesys buvo sukoncentruotas į sūnaus gydymą, nebuvo galimybės mokėti kreditoriams, skolos didėjo, teko refinansuoti paskolas ir skolintis papildomai. Susidarė didelės skolų sumos, kad, dirbdamas ir gaudamas 650 Eur darbo užmokestį, pareiškėjas turėjo 500 Eur padengti skolas kreditoriams, o šeima likdavo be pinigų. Prasidėjo nesutarimai šeimoje, sutuoktinė prisiteisė vaikams išlaikymą, pareiškėjas išsikėlė gyventi kitur. Pareiškėjui dirbant lentpjūvėje, jam atsirado sveikatos problemų, todėl jis negali toliau dirbti šio darbo, kurį geriausiai išmano. Šiuo metu jis dirba AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), jau ketverius metus pagal galimybes atskaitomas išlaikymas vaikams. Darbas nuo gyvenamos vietos yra apie 45 km į vieną pusę, todėl per mėnesį susidaro didelės išlaidos kurui, transporto priemonės remontui, taip pat išlaidos vaistams, nes dažnai juos tenka naudoti nuo neuralgijos. Pareiškėjas gauna nuo (duomenys neskelbtini) Eur / mėn. į rankas darbo užmokestį. Didesnį atlyginimą gauna tik už viršvalandžius ar dirbdamas per išeigines. Pareiškėjui šiuo metu gaunamų pajamų po visų nuskaitymų nepakanka arba vos pakanka būtinųjų poreikių tenkinimui, nes jis dar turi išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pareiškėjas neturi jokio nekilnojamojo turto ar transporto priemonių, kuriuos galėtų parduoti ir pasidengti susidariusį įsiskolinimą, gyvena pas gimines, prisidėdamas prie komunalinių patarnavimų išlaidų po 50 Eur. Bendra pareiškėjo skola kreditoriams, įskaitant antstolių vykdymo išlaidas, sudaro 50 993,18 Eur. Pareiškėjas patvirtino, kad nėra sudarytų sandorių, galinčių ar galėjusių lemti neatsiskaitymą su kreditoriais, kad neturi jokių žalingų įpročių, nėra baustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, jam nėra iškelta ar nutraukta fizinio asmens bankroto byla, nėra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla, pareiškėjo atžvilgiu nėra iškelta civilinių ar/ir baudžiamųjų bylų. Pareiškėjo sąskaitoje esančios lėšos neviršija 1 MMA. Pareiškėjas neturi akcijų ir/ar kitų vertybinių popierių. Skolininkų pareiškėjas neturi.
3. Suinteresuotas asmuo AB „NEO Finance“ prašė atsisakyti iškelti bankroto bylą E. S..
4. Nurodė, kad pareiškėjas, negrąžinęs vienų paskolų, ėmė kitas paskolas ankstesnėms dengti. Be to, pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog jo dabartinėje darbovietėje atlyginimas padidės, kad bandė susirasti geriau apmokamą darbą, ėmėsi realių pastangų, siekdamas mažinti turimus skolinius įsipareigojimus.
Atsiliepimas
5. Suinteresuoti asmenys UAB „Julianus Inkaso“, Lietuvos centrinė kredito unija, antstolė Danutė Marčiukaitienė, G. S., UAB „IPF Digital Lietuva“, antstolis Giedrius Salickas, bankroto administratorė Eglė Gabrėnienė atsiliepimų į pareiškimą nustatytu terminu nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. spalio 26 d. nutartimi atsisakė iškelti pareiškėjui E. S. fizinio asmens bankroto bylą.
7. Teismas nurodė, kad nėra ginčo, jog pareiškėjas yra nemokus, kadangi jo įsiskolinimai viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas ir sudaro 30 909,88 Eur. Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo teisme priimtas 2022 m. rugsėjo 22 d., todėl pareiškėjo sąžiningumas vertintinas 2019 m. rugsėjo 22 d. – 2022 m. rugsėjo 22 d. laikotarpiu.
8. Pareiškėjas neteistas, priklausomybės ligų neturi. Pareiškėjo vardu registruotų transporto priemonių bei nekilnojamojo turto nėra, jis nedalyvauja juridinių asmenų veikloje. Pareiškėjui diagnozuota (duomenys neskelbtini).
9. Bylos duomenimis 2020 m. rugsėjo 3 d. pareiškėjas su sutuoktine sudarė povedybinę sutartį, kuria susitarė, jog paimti kreditai ir kiti skoliniai įsipareigojimai vieno iš sutuoktinių vardu yra asmeninė sutuoktinio prievolė, taip pat kiekvienas sutuoktinis asmeniškai atsako už savo prievoles, tai yra, asmeninio turto teisinis režimas taikomas taip pat ir turtinėms sutuoktinių prievolėms. Sutuoktiniai sutartimi nustatė, kad bet koks turtas, vienos iš šalių bet kokiu būdu įgytas šalims gyvenant susituokus, yra tą turtą įgijusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Vien povedybinės sutarties sudarymo faktas iš esmės nesuponuoja vienareikšmiškos išvados apie pareiškėjo nesąžiningumą jo kreditorių atžvilgiu, tačiau tokio pobūdžio sutarties sudarymas, atsižvelgus, kad notarės A. B. vykdomųjų įrašų Nr. 2-3893, Nr. 2-3890 ir Nr. 2-3894 pagrindu reikalaujama iš E. S. ir / ar laiduotojos G. S. išieškotojos Lietuvos centrinės kredito unijos naudai išieškoti atitinkamas pinigų sumas, įgalina spręsti, kad tokio pobūdžio sutartimi vis tik buvo siekiama nustatyti atskiro turto ir prievolių teisinį režimą, kas yra pakankamas pagrindas pareiškėjui išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.
10. Pareiškėjas pateikė teismui savo gyvenimo aprašymą (CV) iš interneto svetainės CVbankas.lt., tačiau šios aplinkybės taip pat vienareikšmiškai nepatvirtina, kad pareiškėjas ieškosi geriau apmokamo ar papildomo darbo. Byloje nėra objektyvių duomenų, pagrindžiančių sąmoningą pareiškėjo elgesį, nukreiptą į didesnių pajamų gavimą bei norą atsiskaityti su kreditoriais, taip pat nėra ir duomenų, patvirtinančių jam suteiktą dėl nurodomų turimų sveikatos problemų neįgalumą / dalinį darbingumą.
11. Pareiškėjas nuo 2019 m. gegužės 1 d. dirba AB „(duomenys neskelbtini)“. Jo vidutinis gaunamas darbo užmokestis per šešis pirmuosius šių metų mėnesius sudaro apie (duomenys neskelbtini) Eur, atskaičius mokesčius. Per minėtą laikotarpį iš pareiškėjo gaunamo darbo užmokesčio atskaičiuota 1 820,59 Eur suma vaikui išlaikyti, kas sudaro apie 303 Eur/mėn. Pareiškime pareiškėjas nurodė, jog darbovietėje jo gaunamas atlyginimas sudaro nuo (duomenys neskelbtini) Eur/mėn. iki (duomenys neskelbtini) Eur/mėn. Poreikių lentelėje nurodė, kad jam reikalinga kas mėnesį būtiniesiems poreikiams tenkinti 800 Eur suma su įskaičiuota 400 Eur suma nepilnamečiams vaikams išlaikyti. Tuo tarpu pareiškėjas prašo bankroto administravimo procedūroms atlikti nustatyti 300 Eur plius PVM dydžio sumą nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti pareiškėjo kreditorinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos. Taigi, pareiškėjas planuoja skirti ženkliai didesnę sumą bankroto administratoriaus paslaugoms apmokėti (300 Eur + 21 proc. PVM = 363 Eur), tačiau nieko nepaaiškino ir nepateikė įrodymų, pagrindžiančių planuojamas gauti ženkliai didesnes pajamas.
12. Pagal pareiškėjo nurodytas aplinkybes jo finansinė padėtis pradėjo blogėti dar 2015 metais. Nepaisant sunkios finansinės situacijos, pareiškėjas, kaip pats nurodė, refinansavo savo paskolas Taupkasėje, kuri šiuo metu bankrutavusi ir kurios teises yra perėmusi Lietuvos centrinė kredito unija, pasirašydamas vekselius 3 000 Eur, 3 000 Eur ir 1 900 Eur sumoms. Nežiūrint, kad pareiškėjo ankstesni kreditoriniai reikalavimai galimai buvo beviltiški, tačiau jis nei pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo, nei teismo posėdyje nenurodė, kokią naudą iš tokio refinansavimo gavo. Tokie pareiškėjo veiksmai vertintini kaip nesąžiningi pareiškėjo kreditorių atžvilgiu. Aplinkybė, kad pareiškėjo finansinė padėtis, sudarant refinansavimo sandorius, buvo bloga, nereiškia, kad ji ateityje negalėjo pasikeisti, sudarant galimybę grąžinti skolą. Pareiškėjas, žinodamas savo įsipareigojimų mastą bei tai, kad negali laiku įvykdyti savo įsipareigojimų, sudarydamas papildomus sandorius ir pasirašydamas vekselius, atėmė nors ir hipotetišką, tačiau galimybę didesne apimtimi tenkinti savo kreditorių finansinius reikalavimus, dėl ko tokie pareiškėjo veiksmai laikytini nesąžiningais.
13. Be to, nors pareiškėjas pareiškime patvirtino, kad skolininkų nei fizinių, nei juridinių asmenų jis neturi, tačiau iš pareiškėjo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, išrašo matyti, kad 2022 m. liepos 14 d. jis A. F. pervedė 250 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „Paskolinimas“. Iš kitos pareiškėjo turimos sąskaitos banke išrašo akivaizdu, kad pareiškėjas per paskutinių trejų metų laikotarpį, kuris aktualus įrodymų šioje byloje įrodymų vertinimo prasme, antstoliams, kurie vykdo išieškojimą jo atžvilgiu, tėra sumokėjęs 186,47 Eur, kas paneigia pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl siekio refinansuoti turimus skolinius įsipareigojimus, kadangi, net ir sudarius naujas kreditavimo sutartis, ankstesni įsipareigojimai nebuvo padengti.
14. Be to, pareiškėjo atstovė teismo posėdyje patvirtino, kad pareiškėjo santuoka su sutuoktine šiai dienai nėra nutraukta, tačiau jie nuo 2018 metų kartu negyvena, tarpusavio santykiai nėra geri. Tuo tarpu Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-10049-1060/2018 iš E. S. priteistas išlaikymas jo nepilnamečiams vaikams T. S. ir M. S., po 200 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo 2018 m. gruodžio 21 d. iki vaikų pilnametystės, taip pat 14 400 Eur išlaikymo įsiskolinimas už paskutinius trejus metus, vadinasi, už laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 21 d. iki 2018 m. gruodžio 21 d. Šios aplinkybės iš esmės rodo, kad praktiškai nuo antrojo vaiko gimimo ((duomenys neskelbtini) d.) pareiškėjas nevykdė pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nes išlaikymo įsiskolinimas iš jo priteistas už laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 21 d., kas iš esmės rodo, kad pareiškėjas, nors gyveno ir vedė bendrą ūkį su sutuoktine ir, kaip tvirtino, rėmė šeimą materialiai, tačiau iš esmės pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus tinkami nevykdė.
15. Kritiškai vertintinos ir pareiškėjo atstovės nurodytos aplinkybės, kad, jog pareiškėjas su sutuoktine kartu negyvena nuo 2018 metų, juolab, atsižvelgus, kad 2020 m. rugsėjo 3 d. tarp sutuoktinių buvo sudaryta povedybinė sutartis, kas, nors ir netiesiogiai, vis dėlto rodo, kad tokiu būdu buvo siekiama pabloginti šeimos materialinę padėtį ir išvengti išieškojimo nukreipimo į sutuoktinio dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. G. S., kaip pareiškėjo sutuoktinė ir viena didžiausių kreditorių pagal skolinio įsipareigojimo dydį bei suinteresuotas asmuo šioje byloje, atsiliepimo į prašymą neteikė, jokių argumentų ir įrodymų nei patvirtinančių, nei paneigiančių aplinkybes nenurodė.
16. Aptartų duomenų sąsajoje nustatytas pareiškėjo nesąžiningumas sudaro pagrindą atsisakyti iškelti pareiškėjui fizinio bankroto bylą pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
17. Atskirajame skunde pareiškėjas E. S. prašė panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. spalio 26 d. nutartį ir grąžinti bylą pirmos instancijos teismui klausimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Teismas nepagrįstai atsisakė iškelti pareiškėjui bankroto bylą, užkirsdamas kelią pasinaudoti įstatymo suteikta teise atkurti savo mokumą, tuo pažeisdamas teisingumo, sąžiningumo ir teisėtumo principus. Teismas nenustatė nei vieno iš FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtintų pagrindų pareiškėjo nesąžiningumui konstatuoti. Konstatuodamas pareiškėjo nesąžiningumą, teismas nesąžiningų veiksmų nesusiejo su jo nemokumu, abstrakčiai vertino pareiškėjo pateiktus įrodymus, nesivadovavo nuosekliai formuojama teismų praktika fizinių asmenų bankroto bylose. Nustatęs, kad yra pagrindas abejoti pareiškėjo sąžiningumu, jei tokių duomenų nepakanka pagrįstai išvadai, jog nemokumą lėmė nesąžiningi pareiškėjo veiksmai, teismas turėjo būti aktyvus ir pareikalauti, kad pareiškėjas pateiktų papildomus įrodymus apie prisiimtų prievolių vykdymo ar kitas reikšmingas aplinkybes. Skundžiama nutartis neatitinka CPK 270 straipsnio 4 dalies 2 punkto reikalavimo teismo sprendime daromas išvadas pagrįsti konkrečių įrodymų vertinimu.
17.2. Teismas formaliai įvertino povedybinės sutarties sudarymo faktą, neanalizavo, ar jos sudarymas pakenkė pareiškėjo kreditorių interesams. Sutuoktinei reikalaujant, jis, siekdamas išsaugoti šeimą, sutiko sudaryti povedybinę sutartį. Kai buvo sudaryta povedybinė sutartis, pareiškėjo sutuoktinė niekur nedirbo, iš jos pajamų jokie išskaitymai skoloms nebuvo vykdomi. Kiek pareiškėjui žinoma, ir povedybinės sutarties sudarymo jo sutuoktinė niekur nedirba. Sudarius povedybinę sutartį, skolos ir toliau buvo dengiamos pareiškėjo.
17.3. Teismas nesiaiškino aplinkybių dėl 250 Eur sumos pervedimo, neklausė pareiškėjo atstovės, koks tai yra pavedimas, kam jis skirtas. Tai rodo, kad teismas nesiaiškino visų bylai svarbių aplinkybių. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas A. F. pervedė 250 Eur sumą, kadangi šią sumą draugas paskolino pareiškėjui. Iš banko išrašo matyti, kad 250 Eur suma yra įplaukos, o ne išlaidos. Papildomas skolinimas iš draugo tik dar kartą patvirtina, kad pareiškėjui sunku tenkinti savo poreikius.
17.4. Teismas nepagrįstai pareiškėjo nesąžiningumu laikė aplinkybę, kad pareiškėjas, refinansuodamas turimus skolinius įsipareigojimus, antstoliams per trijų metų laikotarpį tėra sumokėjęs 186,47 Eur. Paskolos refinansavimui buvo imtos iki antstolių atsiradimo. Kai pareiškėjas neturėjo galimybių dengti įsikolinimus dėl sunkios materialinės padėties, tik tada skola buvo priteista ir perduota išieškojimui.
Atsiliepimas
18. Atsiliepimų į atskirąjį skundą įstatymų nustatyta tvarka nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.
20. Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta apeliantui iškelti bankroto bylą Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
21. Pagal FABĮ 6 straipsnio 1 dalį teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą tuomet, jei nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti iškelti bankroto bylą.
22. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad pareiškėjas yra nemokus, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl šios sąlygos egzistavimo nepasisako.
23. Fizinio asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad fizinio asmens būklė neatitinka šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytosios. Nustatant fizinio asmens būklę, nėra įskaitomi kreditorių reikalavimai, kurie šio įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka negali būti nurašyti; 2) paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais; 3) paaiškėja, kad fizinis asmuo tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių (piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis, azartinių lošimų ir kitų); 4) paaiškėja, kad fizinis asmuo yra nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsniuose, ir jo teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus; 5) nuo fizinio asmens bankroto proceso nutraukimo ar pabaigos nepraėję 10 metų, išskyrus šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 7 punktuose nurodytus atvejus; 6) paaiškėja, kad yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla.
24. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas turi būti sistemiškai aiškinamas su FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nurodytu tikslu – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Taigi FABĮ nustatyta fizinio asmens bankroto tvarka turi teisę pasinaudoti tik sąžiningas fizinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-313/2021).
25. Teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).
26. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto pagrindo jo nesąžiningumui konstatuoti ir atsisakyti iškelti bankroto bylą egzistavimo, teigdamas, jog teismas abstrakčiai vertino pareiškėjo pateiktus įrodymus, nesivadovavo teismų praktika. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs byloje esančius įrodymus, darė pagrįstą išvadą dėl pareiškėjo nesąžiningumo.
27. Vertinant fizinio asmens sąžiningumą, kaip fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygą, taikytinas sąžiningumo vertinimas gali priklausyti nuo aplinkybių, susijusių su skolininko vykdyta veikla ir skolų kilme (skolos susidarė iš fizinio asmens kaip verslininko veiklos ar vartojimo), skolininko galimybėmis atsiskaityti su kreditoriais bei dedamomis pastangomis tai padaryti ir kitomis reikšmingomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-313/2021).
28. Skolininko sąžiningumas yra vertinamas individualiai, kiekvienu atveju vertinant subjektyvųjį ir objektyvųjį elementą, kurių visuma leidžia nuspręsti, ar asmuo laikytinas sąžiningu. Taip pat asmens pasyvumas, nesiekimas vykdyti skolinių įsipareigojimų, sudarymas sąlygų jiems didėti gali būti laikomi nesuderinamais su sąžiningumo reikalavimu ir yra laikytini atskiru (savarankišku) FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto taikymo pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-313/2021).
29. Teismas gali atsisakyti asmeniui iškelti bankroto bylą, taip nesuteikdamas jam galimybės atidėti skolų mokėjimą, išdėstyti jį palankesnėmis sąlygomis ar galiausiai būti atleistam nuo neišmokėtų skolų mokėjimo, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais leidžia daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi nepakankamai rūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-155-823/2022).
30. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus atskirojo skundo argumentus, kad povedybinė sutartis neturėjo neigiamos įtakos pareiškėjo kreditorių interesams, teismas formaliai vertino šios sutarties sudarymo faktą. Pareiškėjo su sutuoktine 2020 m. rugsėjo 3 d. sudaryta povedybinė sutartis nustatė atskiro jų turto ir prievolių teisinį režimą. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad vien povedybinės sutarties sudarymo faktas neduoda pagrindo vienareikšmiškai išvadai apie pareiškėjo nesąžiningumą jo kreditorių atžvilgiu, tačiau, įvertinus, kad šis sandoris patenka į paskutinių 3 metų iki pareiškėjo pareiškimo dėl bankroto bylos jam iškėlimo priėmimo laikotarpį, jis turi esminės reikšmės, vertinant pareiškėjo sąžiningumą pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą. Pareiškėjas, žinodamas savo skolinius įsipareigojimus kreditoriams ir kad jų įvykdyti negalės, kaip matyti iš 2020 m. rugsėjo 3 d. povedybinės sutarties dalies „III. Sutarties turinys“, šia sutartimi savo sutuoktinei suteikė galimybę apsaugoti ne tik šiuo metu, tačiau ir ateityje jos vardu įgyjamą turtą, įskaitant darbines pajamas, draudimo išmokas ir kt., todėl apelianto nurodyta aplinkybė, kad jo sutuoktinė nedirbo ir prieš, ir po vedybų sutarties sudarymo nėra teisiškai reikšminga. Byloje nėra duomenų, kad santuoka būtų nutraukta, o tokias pajamas pareiškėjo sutuoktinė gali gauti ateityje. Be to, nustatyta, kad antstolė nuo 2020 m. lapkričio 3 d. vykdo išieškojimus iš skolininko E. S. pagal notarės A. B. 2020 m. rugsėjo 30 d. išduotus vykdomuosius įrašus Nr. 2-3893, Nr. 2-3890 ir Nr. 2-3894, pagal kuriuos G. S. yra laiduotoja. Todėl pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad tokio pobūdžio sutarties sudarymas yra pakankamas pagrindas pareiškėjui išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, kas rodo jo nesąžiningus veiksmus. Juo labiau, kad G. S., būdama ne tik pareiškėjo sutuoktine, bet ir viena didžiausių kreditorių bei suinteresuotu asmeniu šioje byloje, nei atsiliepimo į prašymą, nei jokių paaiškinimų ar įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių tam tikras aplinkybes, neteikė.
31. Nustatyta, kad antstolis Giedrius Salickas nuo 2019 m. birželio 21 d. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0182/19/01248 pagal Alytaus apylinkės teismo 2019 m. birželio 18 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-2454-1060/2019 dėl 6 604,79 Eur skolos, vykdomajame dokumente nurodytų palūkanų išieškojimo iš E. S. išieškotojos AB „NEO Finance“ naudai, likę išieškoti 9 326,54 Eur skolos ir palūkanų; nuo 2019 m. birželio 27 d. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0182/19/01286 pagal Alytaus apylinkės teismo 2019 m. birželio 20 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-2505-1060/2019 dėl 5 233,47 Eur skolos, vykdomajame dokumente nurodytų metinių palūkanų išieškojimo iš E. S. tos pačios išieškotojos naudai, likę išieškoti 7 863,70 Eur skolos ir palūkanų; nuo 2019 m. liepos 31 d. – vykdomąją bylą Nr. 0182/19/01500 pagal Alytaus apylinkės teismo 2019 m. liepos 25 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-3985-1023/2019 dėl 4 612,05 Eur skolos, vykdomajame dokumente nurodytų metinių palūkanų išieškojimo iš E. S. išieškotojos UAB „Julianus Inkaso“ naudai, likę išieškoti 7 718,07 Eur skolos ir palūkanų, bei 1 400,32 Eur vykdymo išlaidų minėtose vykdomosiose bylose išieškojimo. Antstolė Danutė Marčiukaitienė nuo 2020 m. lapkričio 3 d. vykdo išieškojimus vykdomosiose bylose Nr. 0100/20/00797, Nr. 0100/20/00798 ir Nr. 0100/20/00799 pagal Palangos miesto 1-ojo notaro biuro notarės A. B. 2020 m. rugsėjo 30 d. vykdomuosius įrašus Nr. 2-3893 dėl 3 753,58 Eur skolos, Nr. 2-3890 dėl 3 753,58 Eur skolos ir Nr. 2-3894 dėl 1 604,85 Eur skolos išieškojimo iš E. S. išieškotojos Lietuvos centrinės kredito unijos nauda; 2022 m. rugpjūčio 24 d. duomenimis liko sumokėti 228,36 Eur būtinosios vykdymo išlaidos, 7 507,16 Eur skola ir 879,31 Eur vykdymo išlaidos. Šios nustatytos aplinkybės paneigia pareiškėjo argumentus, kad paskolos refinansavimui buvo imtos dar nesant antstolių vykdomų išieškojimų. Be to, šiuo atveju vertintinas ir vėlesnis laikotarpis, nes pareiškėjo sąžiningumas vertintinas už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 22 d. iki 2022 m. rugsėjo 22 d.
32. Pareiškėjas nurodė, kad savo paskolas Taupkasėje (šiuo metu yra bankrutavusi, jos teises perėmė Lietuvos centrinė kredito unija) refinansavo, norėdamas grąžinti ankstesnes skolas. Byloje antstolių pateikti dokumentai ir pareiškėjo banko sąskaitų išrašai paneigia pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl siekio refinansuoti turimus skolinius įsipareigojimus, kadangi iš bylos duomenų matyti, jog ankstesni įsipareigojimai nebuvo padengti net ženklesne dalimi. Pareiškėjas, žinodamas apie savo įsipareigojimų mastą bei, kad negali laiku jų įvykdyti, sudarydamas papildomus sandorius, didino savo nemokumą, atitinkamai mažindamas kreditorių galimybes tenkinti savo finansinius reikalavimus. Tokie pareiškėjo veiksmai nesuderinami su sąžiningumo reikalavimu.
33. Apeliacinės instancijos teismas sutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra objektyvių duomenų, pagrindžiančių sąmoningą pareiškėjo elgesį, nukreiptą į didesnių pajamų gavimą, siekį atsiskaityti su kreditoriais ar duomenų, patvirtinančių dėl nurodytų sveikatos problemų jam suteiktą neįgalumą / dalinį darbingumą. Iš pareiškėjo pateikto skelbimo apie darbo paiešką nėra galimybės nustatyti jo paskelbimo svetainėje CVbankas.lt laikotarpio, be to, pavienis skelbimas apie darbo paiešką kryptingo siekio didinti pajamas, o kartu ir atsiskaitymo su kreditoriais galimybes, nepatvirtina. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad pareiškėjas ėmėsi realių pastangų, aktyviai siekdamas mažinti turimus skolinius įsipareigojimus kreditoriams ar bent siekį su jais susitarti dėl skolų modifikavimo (išdėstymo) (CPK 12 str., 178 str.). Pareiškėjas iš esmės visą gaunamą darbo užmokestį prašo skirti jo būtiniesiems poreikiams tenkinti, kas duoda pagrindą spręsti, kad jis siekia vien skolų nurašymo.
34. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismų nustatytos aplinkybės apie pasyvų pareiškėjo elgesį sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti jo sąmoningą neveikimą siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-313/2021). Nepagrindimas aplinkybių, iš kokių pajamų pareiškėjas ketina apmokėti jo nurodomas bankroto administratorės paslaugas, kelia abejones dėl galimo visų pajamų šaltinių neatskleidimo, kas taip pat yra reikšminga, vertinant pareiškėjo elgesį sąžiningumo aspektu.
35. Sutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai 250 Eur sumą vertino kaip A. F. pareiškėjo suteiktą paskolą. Iš AB SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad ši suma yra įplaukos, taigi, pareiškėjo gautos lėšos. Tačiau vien ši netiksliai nustatyta aplinkybė neturi esminės reikšmės padarytoms išvadoms dėl pareiškėjo nesąžiningumo, be to, ji rodo, kad pareiškėjas sąmoningai dar labiau didino įsiskolinimus kreditoriams.
36. Pažymėtina ir tai, kad asmens sąžiningumo kategorija FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme daugiausia apibūdinama pagal subjektyviuosius asmens elgesį charakterizuojančius kriterijus, kuriems tinkamai nustatyti būtinas asmens, kurio sąžiningumas vertinamas, aktyvus, bendradarbiavimu pagrįstas dalyvavimas. Dėl to sąmoningas vengimas atskleisti teismui tikrąją padėtį, t. y. visos reikalingos medžiagos nepateikimas laiku, vengimas atskleisti aplinkybes, susijusias su skolų kreditoriams atsiradimu, skolininko pareigų vykdymu, melagingų faktų nurodymas ir kt., trukdo teismui nustatyti tikrąją faktinę situaciją, neleidžia objektyviai jos įvertinti arba užkerta kelią teisingam teisiniam kvalifikavimui. Taigi asmeniui nevykdant pareigos bendradarbiauti, teismas remiasi esama bylos medžiaga ir gali atsirasti pagrindas pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis remdamasis asmuo prašo iškelti bankroto bylą (CPK 185 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394-415/2015).
37. Pareiškėjas, siekdamas bankroto bylos iškėlimo, turėjo ne tik teisę, tačiau ir pareigą bendradarbiauti su teismu ir teikti teismui visus reikšmingas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus. Teismo pareiga būti aktyviu neatleidžia pareiškėjo nuo įrodinėjimo pareigos (CPK 178 str.). Tuo tarpu pareiškėjas, deklaratyviai teigdamas, kad teismas privalėjo pareikalauti papildomų įrodymų, pagrindžiančių bankroto bylos iškėlimui reikšmingas aplinkybes, tokių įrodymų nepateikė ir su atskiruoju skundu.
38. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).
39. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino bei pagrindė savo išvadas. Teismas tinkamai taikė FABĮ 5 straipsnio 8 dalies reikalavimus, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos šiuo klausimu ir pagrįstai atsisakė iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą. Esant nustatytoms aplinkybėms, atskirasis skundas atmestinas, teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2022 m. spalio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.