Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2025 m. balandžio 3 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas T. S. skundas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. sausio 9 d. nutarimo pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. T. S. 2025 m. sausio 9 d. Institucijos nutarimu buvo pripažintas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 3 dalyje ir 417 straipsnio 7 dalyje, ir nubaustas 300 Eur bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams už tai, kad jis 2024 m. gruodžio 23 d., 14.40 val., Kauno miesto savivaldybėje, Kaune, Ateities pl., vairavo „B“ kategorijos automobilį, kurio didžiausioji leidžiamoji masė 2240 kg ir tempė savos gamybos priekabą, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios didžiausioji leidžiamoji masė 1800 kg. Bendra junginio didžiausių masių suma 4040 kg. Vadovaujantis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, tokį junginį vairuoti reikalinga „BE“ kategorija. Priekabai nebuvo atlikta privalomoji techninė apžiūra.

2. Nesutikdamas su Institucijos 2025 m. sausio 9 d. nutarimu paskirta administracinio poveikio priemone, T. S. šį nutarimą apskundė Kauno apylinkės teismui, prašydamas jį pakeisti – taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti iki 1 mėnesio.

3. Kauno apylinkės teismas 2025 m. balandžio 3 d. nutartimi skundą tenkino iš dalies, nurodydamas, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesių laikotarpiui būtų akivaizdžiai neproporcinga poveikio priemonė. T. S. padarytas administracinis nusižengimas, už kurį jam ir paskirta administracinio poveikio priemonė, vertintinas kaip mažesnio pavojingumo, jis savo kaltę pripažino, neginčijo pažeidimo fakto, žala tretiesiems asmenims nebuvo padaryta, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas darė išvadą, jog administracinės nuobaudos tikslams pasiekti pakanka trumpesnio administracinio poveikio priemonės termino taikymo, todėl nutarimą pakeitė, paskiriant švelnesnę administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 mėnesiams.

4. Skunde aukštesnės instancijos teismui T. S. prašo Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 3 d. nutartį pakeisti – taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti jam administracinės poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo trims mėnesiams arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti iki 1 mėnesio.

4.1. Skunde nurodo, kad jis turi pakankamai žinių, kaip vairuoti automobilį su priekaba, be to, valstybinės institucijos, įtvirtinusios supaprastintą teisės vairuoti automobilio junginio su priekaba suteikimo tvarką, pripažįsta, jog tokios teisės suteikimas labiau yra formalumas, kurio jis, dėl nežinojimo, neįgyvendino prieš vairuodamas tokį transporto priemonių junginį. Jis nesuprato, kad vairuojamų transporto priemonių masė skaičiuojama pagal maksimalią leistiną masę, o ne pagal faktinę transporto priemonės masę, todėl 2024 m. gruodžio 23 d. tempė priekabą, kurios tempti neturėjo teisės. Dėl šio poelgio labai gailisi, neturėjo tyčios padaryti ANK numatytą nusižengimą.

4.2. Skunde teigia, kad vairavimas automobilio, turint teisę vairuoti, tačiau neturint teisės vairuoti automobilio junginio su priekaba, išties yra mažesnio pavojingumo veika nei toji, kurią išties siekė užkardyti įstatymų leidėjas ANK 424 straipsnio 3 dalies teisės normoje. Jis vykdo individualią veiklą, teikia tinkavimo paslaugas ir variklinių transporto priemonių remonto ir techninės priežiūros paslaugas, dėl ko, ypač pagrindinės veiklos - tinkavimo paslaugų teikimui, specialiosios teisės turėjimas jam yra labai svarbus, nes kartu su savimi privalo vežiotis visas darbo priemones. Jo pajamos kas mėnesį yra 1500-2000 Eur. Be to, jo sutuoktinės pajamos siekia tik 1000 Eur ir jos vardu yra sudarytos dvi vartojimo kredito sutartys, taip pat jie išlaiko savo pilnametę dukrą, kuri vis dar mokosi mokykloje. Teisė vairuoti transporto priemonę jam yra reikalinga siekiant pasirūpinti sergančia motina M. S..

5. Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucija prašo šio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

5.1. Atsiliepime nurodoma, kad apeliantas apeliaciniame skunde nenurodė naujų aplinkybių, kurios nebūtų teismo išnagrinėtos ir įvertintos. Teisės normos aiškiai apibrėžia kokiai teisės vairuoti transporto priemones kategorijai priskirta maksimali leistina transporto priemonės ir jos junginio su priekaba masė, todėl apelianto aplaidus nepasitikrinimas ar jis galėjo tempti priekabą, kurios maksimalus leistinas svoris viršija 750 kg, atsakomybės pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį nešalina. Leistinas B kategorijai vairuoti svoris viršytas žymiai - 540 kg.

5.2. Atsiliepime teigiama, kad asmuo privalėjo susipažinti su transporto priemonių junginio techniniais duomenimis, o konkrečiai su jų maksimalių masių suma, bei būdamas pareigingas bei atsakingas vairuotojas, turėjo atsisakyti vairuoti tokį transporto priemonių junginį, nes jis žinojo kokias kategorijas jis turi ir kokias transporto priemones jis gali vairuoti, tačiau to nepadarė. Turintis tokią vairavimo patirtį asmuo elgėsi lengvabūdiškai, neatsakingai, toks pavojingas požiūris į padidinto pavojaus šaltinio - transporto priemonės ir priekabos junginio vairavimą, laikytinas asmens padėtį bloginančia aplinkybe.

5.3. Atsiliepime pažymima, kad apeliantui buvo paskirta minimali bauda ir pritaikyta privaloma administracinio poveikio priemonė teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, minimaliam sankcijoje numatytam terminui. Apelianto įvykdytas nusižengimas yra vienas iš pavojingiausių, asmuo nevykdė imperatyviai įstatymo jam deleguotų pareigų. Nusižengimas yra neatsakingo pareiškėjo požiūrio į eismo saugumą pasekmė. Apylinkės teismas pritaikė ANK 34 straipsnio 6 dalies reglamentavimą ir sušvelnino administracinio poveikio priemonę, tačiau asmuo toliau skundžia galutinę nuobaudą, o tai Institucijos nuomone tik byloja, kad nebuvo pasiekti ANK 22 straipsnyje nustatyti nuobaudos tikslai ir paskirtis.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

T. S. apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde apeliantas sutinka su jo patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį ir 417 straipsnio 7 dalį, neginčija savo kaltės ir jam paskirtos baudos dydžio, tačiau nesutinka su jam pritaikyta administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones, atėmimu ir jos terminu. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, sprendžia, kad T. S. yra pagrįstai ir teisėtai pripažintas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 424 straipsnio 3 dalyje ir 417 straipsnio 7 dalyje. Kadangi apeliaciniame skunde keliamas tik paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas, prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir šios poveikio priemonės netaikyti arba sumažinti jos terminą iki 1 mėnesio, apeliacinės instancijos teismas, neviršydamas apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde

7. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims, siekiant juos nubausti bei auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, taip pat, kad tiek pats pažeidėjas, tiek kiti asmenys nedarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 straipsnis). Ši nuobauda turi būti pakankamai griežta, kad pažeidėjui neatsirastų nebaudžiamumo jausmo, t. y. kad ji sukeltų jam tam tikras neigiamas pasekmes. Iš įstatymo formuluotės akivaizdu, kad nuobauda skiriama siekiant prevencinių tikslų, norint sukurti pažeidėjui suvaržymus, kuriais jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų ar panašių nusižengimų padarymo ateityje. Administracinės nuobaudos yra represinio, prievartinio pobūdžio sankcijos, kuriomis vykdoma specialioji ir bendroji teisės pažeidimų prevencija. Asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų bei apribojimų. Nuobaudos taptų beprasmiškos, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais. Šiame kontekste pažymėtina, kad kartu su nuobauda skiriamos administracinio poveikio priemonės turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas.

8. Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo, nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Pagal ANK 34 straipsnio 3 dalį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal ANK specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

9. ANK 424 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. To paties straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų. Taigi, už šį administracinį nusižengimą nustatytas imperatyvus įpareigojimas skirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą. Kitų alternatyvų, suteikiančių galimybes svarstyti administracinio poveikio priemonės neskyrimą, įstatymas nenustato, išskyrus atvejus, kai yra pagrindas administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Apygardos teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas už teisės pažeidimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje padarymą, to paties straipsnio 7 dalyje numatęs itin griežtas imperatyvaus pobūdžio administracinio poveikio priemones, tuo tik pabrėžė pažeidimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje.

10. Susipažinus su apeliaciniame skunde bei atsiliepime nurodytais argumentais, administracinio nusižengimo bylos medžiaga, patikrinus skundžiamos Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 3 d. nutarties ir Institucijos nutarimo teisėtumą bei pagrįstumą, darytina išvada, kad T. S. skirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 3 d. nutartimi individualizuota tinkamai. Apylinkės teismas į skundo dėl Institucijos nutarimo argumentus atsakė plačiai, išsamiai ir motyvuotai, pagrįstai nusprendė sumažinti apeliantui administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nuo 6 mėnesių iki 3 mėnesių, o kitoje dalyje skundą atmetė, todėl su skundžiamoje nutartyje padarytomis išvadomis nėra pagrindo nesutikti. Apygardos teismo vertinimu paskirta nuobauda – 300 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė 3 mėnesiams yra teisinga ir proporcinga, dar labiau švelninti apelianto teisinę padėtį nėra jokio pagrindo.

11. Priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, apylinkės teismas nagrinėjamu atveju taikydamas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas skundžiamoje nutartyje šį sprendimą tinkamai argumentavo, įvertino, jog apelianto padarytas pažeidimas, vertintinas kaip mažesnio pavojingumo, jis savo kaltę pripažino, neginčijo pažeidimo fakto, žala tretiesiems asmenims nebuvo padaryta, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kitų apelianto atsakomybę švelninančių išimtinių aplinkybių apylinkės teismas nenustatė, todėl pagrįstai sprendė, jog administracinės nuobaudos tikslams pasiekti pakaks pritaikyti švelnesnę administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 mėnesiams.

12. Pažymėtina, kad ANK 34 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) teisė paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022). Taip pat teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021). Aplinkybė, jog nuobauda (taip pat ir administracinio poveikio priemonė) asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė ir sudaranti pagrindą nuobaudos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011; 2AT-7-4-2013; 2AT-9-746/2015; 2AT-88-697/2016; 2AT-38-895/2019).Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teigiama asmens charakteristika, teisės vairuoti transporto priemones reikalingumas darbui, šeiminės aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytą išimtinį administracinių nusižengimų teisenos institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-11-303/2018, 2AT-13-693/2018, 2AT-54-489/2018, 2AT-15-788/2024 ir kt.).

13. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog apeliantas turi kreditinių įsipareigojimų, turi išlaikyti šeimą, teisė vairuoti yra būtina jo darbinėms funkcijoms atlikti ar kad jis turi rūpintis sergančia mama, jau buvo įvertintos pirmos instancijos teismo ir jų pagrindu vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis T. S. skirta švelnesnė nei įstatyme numatyta administracinio poveikio priemonė. Todėl pakartotinai jas vertinti ir dar labiau mažinti jos terminą ar iš viso neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nėra pagrindo.

14. Pažymėtina, jog asmeniniai pažeidėjo ar jo šeimos narių poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Kaip nustatyta šioje byloje, T. S., turėjo žinoti, jog tempia priekabą, kurios bendra masė su jo vairuojama transporto priemone leistiną ribą viršija net 540 kg. Jis vairavo „B“ kategorijos automobilį „BMW X3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio didžiausioji leidžiamoji masė 2240 kg ir tempė savos gamybos priekabą, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios didžiausioji leidžiamoji masė 1800 kg, kai bendra junginio didžiausių masių suma buvo 4040 kg. Pareiškėjas turėjo tik „B“ kategorijos vairuotojo pažymėjimą ir galėjo vairuoti transporto priemonių junginį, kurių didžiausioji leidžiamoji masė 3 500 kg. Todėl, tokio (4040 kg svorio) transporto priemonių junginio T. S. neturėjo teisės vairuoti ir tą turėjo žinoti. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į vieną iš pagrindinių administracinės atsakomybės nuostatų – įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia (ANK 2 straipsnio 2 dalis). Be to, dar iki inkriminuoto nusižengimo padarymo T. S. suprato, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina asmeninių ir darbo poreikių tenkinimui, tačiau ši aplinkybė nebuvo pakankama jį sulaikyti nuo nusižengimo padarymo. Apygardos teismo vertinimu, asmuo, norėdamas tinkamai pasirūpinti savo artimaisiais, turi pats būti itin atidus bei rūpestingas, nes tokios gyvenimiškos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi, suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti daug švelnesnes poveikio priemones arba iš visų jų neskirti, nei už analogiškus nusižengimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai. Todėl šiuo atveju pritartina apylinkės teismo išvadoms dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo, sumažinant specialiosios teisės atėmimo terminą iki trijų mėnesių, o dar labiau sušvelninti apelianto atsakomybę, remiantis tomis pačiomis jau apylinkės teismo teisingai įvertintomis faktinėmis aplinkybėmis, nėra teisinio pagrindo.

15. Be to, viena iš aplinkybių, sprendžiant klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo, yra išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. e2AT-33-303/2016, 2AT-38-303/2016, 2AT-58-697/2017 ir kt.). Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus patvirtina, kad T. S. administracine tvarka 5 kartus baustas už įvairius KET pažeidimus, vieną kartą baustas už transporto priemonės vairavimą be techninės apžiūros, ir vieną kartą be privalomo civilinės atsakomybės draudimo, du kartus už nustatyto greičio viršijimus. Paskirtos baudos galioja. Šie duomenys patvirtina, kad T. S. nėra pavyzdingas vairuotojas ir neleidžia teigti, kad dabartinis nusižengimas yra atsitiktinis įvykis administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gyvenime. Šis nusižengimas yra jo neatsakingo požiūrio į eismo saugumą pasekmė. Ankstesniais nutarimais jam taikytos švelnesnės nuobaudos jo nesulaikė nuo naujų administracinių nusižengimų darymo. Todėl nėra abejonės, kad visiškai neskirti arba dar labiau nei tai padarė apylinkės teismas sutrumpinti Institucijos paskirtą administracinio poveikio priemonę – specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, nėra jokio pagrindo. Kaip minėta, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tai, kad administracinį nusižengimą padariusio asmens pateiktus duomenis žemesnės instancijos teismas įvertino ne taip kaip tikėjosi pareiškėjas, nereiškia, jog priimta nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, o teismo, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, paskirta administracinio poveikio priemonė, bei Institucijos paskirta minimali bauda yra neproporcingos. Aukštesniojo teismo vertinimu, pažeidėjui paskirta bauda ir administracinio poveikio priemonė yra proporcingos jo padarytam nusižengimui, asmenybei ir atitinka visuomenės interesą. Tai, kad apeliantui paskirta administracinio poveikio priemonė nustatytą laiką sukels tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, savaime nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams.

16. Taigi, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šias bylos aplinkybes pagrįstai konstatavo, kad Institucijos priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje dėl 300 Eur baudos skyrimo buvo teisėtas ir pagrįstas, surašytas laikantis teisingumo ir proporcingumo principų, taip pat pirmos instancijos teismas teisingai pritaikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpino administracinio poveikio priemonės – specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 3 mėnesių, kas atitinka jo padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Apeliaciniame skunde jokių papildomų aplinkybių, į kurias nebuvo atsižvelgta nagrinėjant T. S. skundą pirmosios instancijos teisme, dėl kurių būtų pagrindas jam dar labiau švelninti atsakomybę, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, neskiriant administracinio poveikio priemonės – specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, arba dar labiau sušvelninant atsakomybę, nenustatyta.

17. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir visapusiškai įvertino byloje esančius įrodymus, kuriais buvo grindžiamos nusižengimų padarymo faktinės aplinkybės ir nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės skyrimas, pateikė aiškius ir išsamius motyvus dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo, todėl keisti ar naikinti skundžiamą nutartį apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

18. Esant išdėstytiems motyvams, Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 3 d. nutartis paliktina nepakeista, o T. S. apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą ir T. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutar tis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.