Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovui advokatui Renaldui Baliūčiui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gedarta“ atstovei advokato padėjėjai Giedrei Gudžiūnaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gedarta“ dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Dėl tinkamo atsakovo

15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. kovo 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-62-1075/2021, pasisakė dėl nukentėjusio asmens turto draudiko subrogacinio reikalavimo žalą padariusiems asmenims ir tiesioginio reikalavimo civilinės atsakomybės draudikui teisės bei išaiškino, kad savanoriško civilinės atsakomybės draudimo atveju Lietuvos Respublikos draudiko įstatymo 111 straipsnyje įtvirtinta nukentėjusio asmens teisė, bet ne pareiga, reikalauti, kad draudikas, apdraudęs atsakingo už žalą asmens civilinę atsakomybę, išmokėtų draudimo išmoką, todėl nėra teisinio pagrindo nukentėjusiam asmeniui suteiktą privilegiją aiškinti kaip jam tenkančią pareigą, tokiu būdu susiaurinant šios teisės nulemtas nukentėjusiojo pasirinkimo galimybes. Įvykus draudžiamajam įvykiui, kurio metu savo civilinę atsakomybę apdraudęs asmuo padaro žalos trečiajam asmeniui, pastarasis įgyja teisę reikalauti žalos atlyginimo ne tik iš žalą padariusio asmens (draudėjo pagal civilinės atsakomybės draudimo sutartį), bet ir tiesiogiai reikalauti, kad ją atlygintų šio asmens civilinės atsakomybės draudikas. Šie reikalavimai turi savarankiškus pagrindus: reikalavimas atsakingam už žalą asmeniui atsiranda iš delikto, o reikalavimas draudikui – iš civilinės atsakomybės draudimo sutarties. Prievolių teisės požiūriu savanoriško draudimo sutarties sudarymas nereiškia, kad taip atsakingas už žalą asmuo (draudėjas) perkelia skolą draudikui išvengdamas savo prievolės nukentėjusiajam (trečiajam asmeniui) ar kaip nors kitaip apribodamas šio asmens teisę gauti žalos atlyginimą iš kaltininko. Kartu tai taip pat nereiškia, kad abu (iš delikto ir draudimo sutarties) reikalavimai turi būti tenkinami juos sumuojant, nes tai neatitiktų civilinės atsakomybės paskirties ir reikštų nukentėjusio asmens nepagrįstą praturtėjimą gaunant dvigubą žalos atlyginimą. Dėl to savanoriško civilinės atsakomybės draudimo atveju kreditoriaus reikalavimai įgyja solidariųjų skolininkų daugetui būdingą procesinę išraišką – kreditorius turi teisę ieškinyje reikalauti, kad žalą atlygintų abu skolininkai bendrai, tiek bet kuris jų skyrium, tiek jas visas, tiek ir dalį. Kiekvieno iš reikalavimų pagrįstumas bei apimtis sprendžiami pagal jų pagrindus. Kai kreditorius reikalavimus pareiškia bendrai ir atsakingam už žalą asmeniui, ir draudikui, tai dėl tos dalies, dėl kurios sutampa, jie tenkinami solidariai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-701/2016, 28 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Kasacinis teismas pažymėjo, kad tiesioginio reikalavimo teisės turinio nėra pagrindo aiškinti kitaip atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad tiesioginio reikalavimo teisę įgyvendina ne pats nukentėjęs asmuo, bet jam pagal turto draudimo sutartį išmoką išmokėjęs draudikas. Subrogacijos institutas lemia, kad nukentėjusiam asmeniui pagal turto draudimo sutartį išmoką išmokėjęs draudikas turi lygiai tiek pat teisių, kiek jų turi nukentėjęs asmuo.

16. Pažymėtina, kad kasacinis teismas 2021 m. kovo 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-62-1075/2021, taip pat pasisakė ir dėl naujų išaiškinimų santykio su ankstesne teismo praktika, kuria savo teiginius grindžia ir atsakovė šioje byloje. Teisėjų kolegija atmetė argumentą, kad pagal analogiją turi būti vadovaujamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016 pateiktais išaiškinimais, jog pirmiausia turi būti vykdomos prievolės, atsirandančios iš civilinės atsakomybės draudimo sutarties, t. y. nukentėjęs asmuo turi tenkinti savo reikalavimą pareikšdamas jį tiesiogiai draudikui; nukentėjusio trečiojo asmens tiesioginio reikalavimo teisė draudikui reiškia, kad jis negali atsisakyti šios teisės CK 6.191 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Kasacinis teismas pabrėžė, kad nurodyti išaiškinimai pateikti byloje dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo ir grindžiami šio draudimo ypatumais – privalomumu, nukentėjusiojo teisių apsaugos, įtvirtintos įstatyme, pagrindu, tikslu garantuoti eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą įstatyme ir sutartyje nustatyta draudimo suma, taip pat užtikrinti transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę. Atsižvelgiant į tai, jog byloje buvo keliamas klausimas dėl savanoriško civilinės atsakomybės draudimo, kuriam netaikytinos specialiosios Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo normos ir kuris nepasižymi pirmiau nurodytais ypatumais, aptartos civilinės bylos faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių, taigi nurodytos nutarties kaip precedento taikymas yra negalimas, nes tai neatitiktų teismo precedento taikymo sąlygų. Atsižvelgiant į tai, konstatuota, kad nėra pagrindo vadovautis nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016 pateiktais išaiškinimais sprendžiant dėl nukentėjusio trečiojo asmens tiesioginio reikalavimo teisės draudikui įgyvendinimo savanoriško civilinės atsakomybės draudimo atveju.

17. Atsižvelgiant į nurodytus naujausius kasacinio teismo išaiškinimus, konstatuotina, kad ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka, savanoriškojo draudimo atveju turi teisę pasirinkti, kuriam asmeniui tokį reikalavimą reikšti – ginčo draudžiamąjį įvykį sukėlusiai ir žalą padariusiai UAB ,,Gedarta“ ar jos civilinės atsakomybės draudikei. Dėl to atsakovės argumentai dėl netinkamo atsakovo byloje atmestini.

Dėl draudžiamojo įvykio tyrimo

18. Byloje nėra ginčo dėl to, kad įvykis, kurio metu buvo vandeniu aplietos UAB ,,Kristiana“ patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), įvyko 2019 m. vasario 15 d. (penktadienį). UAB ,,City Service Engineering“ 2019 m. vasario 18 d. raštas – pranešimas apie įvykį patvirtina, kad apie užlietas patalpas nurodyta įmonė buvo telefonu informuota 2019 m. vasario 15 d., o, gavusi pranešimą, nuvyko į įvykio vietą bei nustatė užliejimo priežastis. Ieškovės informacinės sistemos įrašo apie įvykio užregistravimą vaizdo kopija patvirtina, kad ieškovė (draudikė) apie įvykį informuota 2019 m. vasario 18 d. (pirmadienį) (dubliko DOK-221187 priedas Nr. 2). Šie įrodymai patvirtina, kad ieškovė apie ginčo įvykį informuota laikantis Verslo turto draudimo taisyklių Nr. 68-1 33.10 punkte įtvirtintos tvarkos, pagal kurios (b) papunktį draudėjas, atsitikus įvykiui, privalo apie įvykį nedelsiant pranešti kompetentingoms institucijoms (šiuo atveju – avarinei tarnybai ar už avarijų likvidavimą atsakingam asmeniui), o pagal (c) papunktį draudėjas privalo per 1 parą (poilsio ir švenčių dienos neskaičiuojamos) pranešti draudikui ar jo atstovui apie įvykį. Įvertinus tai, kad įvykis įvyko penktadienį, o draudikė informuota pirmadienį, konstatuotina, kad draudėja nepraleido nustatyto 1 paros pranešimo apie įvykį termino. Ieškovės atstovas ir įvykį tyręs ieškovės darbuotojas liudytojas R. K. paaiškino, kad ieškovės (draudikės) atstovas į įvykio apžiūrą atvyko 2019 m. kovo 12 d., nes dėl tokios vėlesnės ir visiems tinkamos apžiūros datos buvo susitarta su draudėja UAB ,,Kristiana“, kuri pagal Verslo turto draudimo taisyklių Nr. 68-1 33.10 punkto (d) papunktį iki įvykio apžiūros išsaugojo nepakeistą visą likusį, taip pat ir sugadintą, apdraustą turtą (statinius, įrengimus, atsargas ir pan.) arba jo liekanas. Tokią vėlesnę apžiūrą draudimo taisyklės leidžia, jei draudikas ir draudėjas dėl to susitaria, kaip ir buvo šiuo atveju.

19. Atsižvelgiant į tai, atmestinos kaip nepagrįstos ir bylos medžiagos neatitinkančios atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstytos abejonės, jog nėra aišku, ar nukentėjusi UAB ,,Kristiana“ tinkamai bei laiku pranešė apie įvykį draudikei, ar laikėsi draudimo sutartyje nustatytų terminų, ar ieškovė įvykus įvykiui, nedelsiant atvyko apžiūrėti ir įvertinti įvykio vietą bei pažeistas atsargas ir pan. Bylos medžiaga patvirtina, kad apie įvykį pranešta ir jo tyrimas atliktas laikantis draudimo taisyklių, o atsakovė priešingai neįrodė, t. y. nepagrindė, jog būtų buvusios sąlygos draudikei atsisakyti mokėti draudimo išmoką ar ją mažinti dėl pranešimo apie įvykį tvarkos pažeidimų ar pažeidus nustatytą įvykio tyrimo tvarką.

Dėl žalos fakto ir dydžio

20. Nagrinėjamu atveju bylos medžiagoje yra duomenų, kad patalpas apliejęs vanduo sugadino ,,Amstrong“ tipo lubas, baldų stalviršį ir atsargas, tačiau šioje byloje prašoma priteisti žala yra siejama tik su sugadintomis draudėjos atsargomis. Ieškovė, prašydama priteisti 11 979,08 Eur žalos atlyginimą subrogacijos tvarka, nurodė, kad vanduo apliejo parfumerijos, kosmetikos gaminius ir sugadino jų įpakavimus, deformavo dėžutes. Žalos padarymo faktą ir dydį ieškovė įrodinėjo pateikdama tokius rašytinius įrodymus: 1) fotonuotraukas; 2) 2019 m. kovo 12 d. pranešimą-apskaičiavimą su nuostolių aprašymu (žalos bylos Nr. 2139577); 3) 2019 m. vasario 15 d. atsargų nurašymo aktą Nr. N.DEL8B.(duomenys neskelbtini) 4) 2019 m. kovo 22 d. prekių naikinimo aktą ir 2019 m. kovo 22 d. prekių, skirtų utilizuoti, išvežimo važtaraštį; 5) 2019 m. balandžio 26 d. pranešimą apie žalos atlyginimą dėl atsargų; 6) Swedbank banko sąskaitos išrašą, patvirtinantį draudimo išmokos išmokėjimą; 7) 2019 m. gegužės 28 d. raštą Nr. R0002193542 dėl išmokos išieškojimo.

22. Šios išvados nepaneigia atsakovės teiginiai, kad žalos faktas bei dydis nenustatyti. Atsakovė nurodė, jog 2019 m. kovo 12 d. pranešimas-apskaičiavimas patvirtina, jog buvo apžiūrėtos ir vertintos tik patalpos, o apie atsargų pakuotes nėra nurodyta. Atsakovė teigė, kad draudikė nefiksavo žalos fakto bei dydžio, nes pranešime-apskaičiavime nėra įrašyta nė vieno vieneto atsargų, nefiksuotas sugadintų prekių kiekis, nėra nurodyta reikalinga informacija pagal grafas, atsargos nekonkretizuotos, nenurodytas sugadintų prekių kiekis ir sugadinimų pobūdis. Teismas atmeta šiuos atsakovės teiginius, kaip neatitinkančius nurodyto dokumento – 2019 m. kovo 12 d. pranešimo-apskaičiavimo – turinio, nes, kaip matyti iš šio dokumento, aprašant nuostolius atsargoms yra daroma nuoroda į pridedamus dokumentus – įsigijimo dokumentus ir atsargų nurašymo aktą. Atsižvelgiant į atsargų nurašymo akto apimtį ir jame išvardintų prekių pozicijų skaičių, toks nuorodos darymas laikytinas racionaliu ir neduoda pagrindo pripažinti, kad nenurodytas sugadintų prekių kiekis, atsargų vienetai ar nenuorodyta reikalinga informacija pagal grafas, nes reikiama informacija pateikia dokumento priede, o priedas įvardijamas pačiame dokumente. Taip pat iš dokumento matyti, kad yra nurodytas ir sugadinimų pobūdis – aplieti įpakavimai, deformuotos dėžutės. Tai, jog informacija pateikiama prieduose, kurie dokumente yra konkrečiai įvardinti, o tekstas netiksliai atitinka grafas, neduoda pagrindo konstatuoti, kad dokumente nėra nurodyti reikšmingi duomenys fiksuojant įvykio metu padarytos žalos faktą bei dydį.

23. Atsakovė argumentavo, kad žalos faktas nenustatytas dėl to, jog iš pateiktų nuotraukų nematyti tokių pažeidimų, dėl kurių atsargos galėjo būti nurašytos ir sunaikintos. Atsakovės teigimu, matyti tik kelios vandens lašų dėmelės ant pakuočių celofaninio apvalkalo, todėl negalima laikyti, jog pakuotės pažeistos. Pakuočių celofaninį apvalkalą buvo galima pakeisti, prekes perpakuoti, o lašų dėmeles nuvalyti. Atsakovė pabrėžė, kad nėra įrodytas atsargų nurašymo ir ginčo įvykio ryšys, kartu – ir žalos dydis, nes nebuvo pagrįsta, jog atsargas buvo būtina nurašyti, jog jos buvo visiškai sugadintos ir negalėjo būti realizuotos mažesnėmis kainomis ar pan.

24. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovės pateiktą medžiagą, vertina, jog nurodyti atsakovės argumentai iš esmės grindžiami tik hipotetiniais atsakovės teiginiais, tačiau nepateikta realių įrodymų apie tai, kad prekių sugadinimai galėjo būti lengvai pašalinti (nuvalyti), kad dėžučių celofaninis apvalkalas nelaikytinas pakuotės dalimi ir galėjo būti keičiamas (bei kiek tai kainuotų) ir pan. (CPK 178 straipsnis). Kita vertus, šioje byloje yra reikšminga tai, kad sugadintos parfumerijos prekės priskirtinos prabangos prekių kategorijai, yra susijusios su įvairių žinomų prekės ženklų gamintojų gaminių pristatymu bei platinimu, o tai lemia specifinius kokybės reikalavimus ir įgalioto prekių platintojo įsipareigojimus. Iš UAB ,,Kristiana“ 2020 m. lapkričio 12 d. pažymos matyti, kad ieškovės draudėja paaiškino, jog prekiauja selektyvios parfumerijos-kosmetikos prekėmis, yra sudariusi įgalioto mažmeninko sutartis su tiekėjais dėl galimybės prekiauti selektyvios parfumerijos-kosmetikos produktais, kurių pardavimui, kokybei, išstatymui parduotuvėse, reklamai, konsultantams ir pan. yra taikomi itin griežti reikalavimai – pagal susitarimus su prekių tiekėjais yra draudžiamas prekių nukainojimas UAB ,,Kristiana“ parduotuvių tinkle, yra griežtas įsipareigojimas parduoti prekes tik originalioje pakuotėje, atitinkančioje aukščiausius kokybės reikalavimus, taip pat prekes draudžiama parduoti ar perduoti, dovanoti ar neatlygintinai atiduoti nekokybiškas prekes su sugadintomis ar pažeistomis pakuotėmis, o prekės, kurių originalios pakuotės buvo sugadintos ar pažeistos, turi būti nedelsiant utilizuotos, kad nepatektų į rinką. Taip pat iš pateiktos 2008 m. rugsėjo 1 d. UAB ,,Kristiana“ prekių tiekimo sutarties ištraukos matyti, kad yra įsipareigota prekes parduoti tik originalioje pakuotėje, tik geros kokybės ir neleidžiama parduoti jokio parduotuvėje pažeisto, pasenusio, suteptos ar sugadintos kitaip pakuotės produkto. Toks produktas turi būti sunaikintas, jeigu jo neatsiima pardavėjas pagal sutarties nuostatas. Pagal sutarties 2.3 punktą, prekių atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika pereina pirkėjui (UAB ,,Kristiana“) nuo prekių perdavimo pirkėjui momento. UAB ,,Kristiana“ generalinė direktorė 2021 m. gegužės 13 d. el. laiške paaiškino, kad pagal nurodytos sutarties su tiekėjais 9.4 punktą prekių tiekėjas turi teisę atsiimti pažeistas, apgadintas, suteptas ir t. t. prekes tik tuo atveju, jeigu prekės pirkėjui (UAB ,,Kristiana“) buvo pristatytos netinkamos kokybės (įskaitant ir pakuotės pažeidimus). Tuo tarpu po 2019 m. vasario 15 d. draudžiamojo įvykio prekės buvo aplietos vandeniu ir pakuotės sugadintos dėl vandens poveikio pirkėjo patalpose, o ne dėl tiekėjo kaltės. Pagal tiekėjo reikalavimus prekės gali būti parduodamos tik nepraradusios prekinės išvaizdos, o prekės su sugadinta pakuote ir neatitinkančios gamintojo kokybės reikalavimų buvo utilizuotos, kad nepatektų į rinką, vartotojams. Ieškovė paaiškino, kad, parduodant kvepalus be originalių gamintojų įpakavimų, būtų pažeisti gamintojų interesai, gadinama tiek gamintojų, tiek draudėjos dalykinė reputacija, taip pat pažeidžiami sutartiniai įsipareigojimai tarp draudėjos ir gamintojų. Atsižvelgdamas į pateiktus duomenis, paaiškinimus ir įvertinęs draudėjos UAB ,,Kristiana“ sutartinių įsipareigojimų tiekėjams turinį, teismas pripažįsta įrodytu ieškovės teiginį, kad nagrinėjamu atveju ginčo atsargos negalėjo būti realizuojamos sumažinta kaina, o, vykdant draudėjos sutartinius įsipareigojimus, turėjo būti utilizuojamos, t. y. jų sunaikinimas buvo būtinas (CPK 185 straipsnis). Atsakovės nuomonė dėl tam tikrų sugadinimų laipsnio ar galimybių defektuotas prekes realizuoti pigiau, nepaneigia prekių gamintojų, tiekėjų ar įgaliotų platintojų tarpusavio įsipareigojimų, kurie konkrečiu atveju lėmė, jog UAB ,,Kristiana“ negalėjo pasirinkti mažinti nuostolius realizuodama defektuotas prekes, nes tai būtų reiškę sutartinių įsipareigojimų tiekėjams pažeidimą. Atsakovė priešingai neįrodė (CPK 178 straipsnis).

25. Šios išvados nepaneigia atsakovės argumentai dėl UAB ,,Kristiana“ ir jos tiekėjų susietumo ir priklausymo tam pačiam akcininkui (DOK-98580), nes įmonės akcijų priklausymas tam tikram asmeniui nepaneigia įmonės, kaip atskiro teisinių santykių subjekto – juridinio asmens, savarankiškumo, įsipareigojimų, turimo turto ar patiriamų nuostolių, o įmonių grupės tarpusavio verslo santykiai nepaneigia aplinkybės, jog prekės turėjo būti utilizuojamos, atsižvelgiant į pirmiau aptartas aplinkybes, susijusias su siekiu išlaikyti kokybę bei dalykinę reputaciją.

26. Atsakovė taip pat pabrėžė, kad, nustatant nuostolių dydį, buvo būtina įvertinti atsargų likutinę vertę ir nuostoliu (žala) galėtų būti pripažinta tik buvusios prekių vertės ir likutinės vertės skirtumas. Teismo vertinimu, šie argumentai neatitinka nagrinėjamu atveju susidariusios situacijos. Nors atsakovė pagrįstai nurodė, kad pagal Verslo turto draudimo taisyklių Nr. 68-1 46 punktą atsargų nuostoliu laikoma jų atkūrimo vertė, buvusi prieš pat draudžiamąjį įvykį, kai atsargos dėl draudžiamojo įvykio sunaikintos arba pavogtos, arba atsargų draudimo vertės ir jų vertės po prekinės išvaizdos, vartojamųjų savybių praradimo dėl draudžiamojo įvykio, skirtumas, kai atsargos sugadintos. Tačiau pačiose draudimo taisyklėse, įvadinėje jų dalyje, taip pat konkrečiai įtvirtinta, kad jeigu draudimo sąlygos, nurodytos draudimo liudijime ir šiose taisyklėse, skiriasi, vadovaujamasi draudimo liudijime nurodytomis sąlygomis. Taigi, prieštaros atveju pirmenybė taikoma draudimo liudijimui, kaip individualiai draudimo sutarties šalių aptartai sutarčiai ir jos sąlygoms. Nagrinėjamu atveju ieškovės ir draudėjos UAB ,,Kristiana“ sutartame Verslo draudimo liudijime Nr. 112402232 susitarta dėl papildomų sąlygų, kurių 2 punkte nustatyta, kad atsitikus draudžiamajam įvykiui, nepriklausomai nuo to, turtas sunaikintas ar sugadintas, draudėjai pageidaujant, draudimo išmoka mokama iš nuostolio sumos neatėmus likusios naudingo turto vertės (liekanų vertės); draudėjai pristačius utilizavimo aktą, nuostolis atlyginamas pilnai visa suma, tame tarpe atlyginant ir utilizavimo išlaidas. Toks šalių susitarimas nuosekliai dera su prieš tai aptarta atsargų – parfumerijos prekių – specifika ir draudėjos įsipareigojimais tiekėjams dėl jų kokybės standartų. O tai, kad atsakovė turi savo nuomonę dėl prekių tinkamumo ar galimybių jas parduoti su nuolaidomis, negali būti priežastis spręsti, jog nuostoliai, patirti vykdant sutartinius įsipareigojimus tiekėjams ir dėl to sunaikinus sugadintas prekes, perkeltini draudėjai ar draudikei, o ne įvykį sukėlusiam ir už prekių sugadinimą atsakingam asmeniui. Atsakovė pagrįstai nurodė, kad negali būti priteisiama žalos atlyginimo daugiau, nei realiai patirta žala, tačiau nagrinėjamoje byloje pateikti įrodymai apie tai, jog vandens sugadintos prekės buvo sunaikintos, nes nebuvo galimybių jų realizuoti dėl kitų sutartinių įsipareigojimų. Taigi, nėra jokio pagrindo nustatyti, jog prašomas priteisti žalos atlyginimas neatitinka realių patirtų nuostolių. Atsakovė priešingai neįrodė (CPK 178 straipsnis).

27. Atmestini kaip hipotetiniai ir jokiais įrodymais nepagrįsti atsakovės teiginiai dėl to, kad ginčo prekės galėjo būti realiai nesunaikintos. Minėta, byloje pateikti rašytiniai įrodymai, kad prekės buvo sunaikintos, tą patvirtino ir šį procesą stebėjęs liudytojas, o atsakovė priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis).

28. Atmestini atsakovės teiginiai, kad žalos faktas neįrodytas, nes 2019 m. vasario 15 d. atsargų nurašymo aktas yra vienašališkai suinteresuoto asmens UAB ,,Kristiana“ parengtas dokumentas, o prekių defektams fiksuoti padarytos tik kelios nuotraukos, nepatvirtinančios visų nurodytų prekių sugadinimo. Kaip buvo minėta pirmiau šiame sprendime, žalos faktas ir dydis grįstas ne tik atsargų nurašymo aktu ar nuotraukomis, tačiau, visų pirma – draudikės atstovo – vyresniojo žalų vertintojo R. K. surašytu 2019 m. kovo 12 d. pranešimu-apskaičiavimu, kurio priedais yra nurodytas atsargų nurašymo aktas, nuotraukos. Apklaustas kaip liudytojas vyresnysis žalų vertintojas R. K. paaiškino, kad, remdamasis pateiktu atsargų nurašymo aktu kaip prekių sąrašu, patikrino kiekvieną nurodytą poziciją ir įsitikino, jog yra realiai pateiktos visos atsargų nurašymo akte nurodytos prekės ir visos jos yra fiziškai paveiktos vandens, t. y. sugadintos. Nuotraukos darytos tik iliustruojant sugadinimų pobūdį. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog CK 6.994 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudikas turi teisę apžiūrėti draudžiamą turtą, o jeigu reikia, paskirti ekspertizę turto vertei nustatyti. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad ekspertizė gali būti skiriama tik prireikus, konstatuotina, kad šios nuostatos suteikia draudikui teisę vertinti draudžiamą turtą. Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo nuostatos turto vertinimą įvardija kaip su draudimo veikla susijusią leistiną veiklą, t. y. taip pat įtvirtinta, kad draudimo bendrovės turi įgaliojimus atlikti draudžiamo turto vertinimą. Taigi, ieškovės žalų vertintojo atliktas atsargų vizualinis patikrinimas ir užfiksuotas vandens poveikis joms bei žalos vertinimas laikytinas tinkamu ir pagrįstu, kol nėra įrodyta priešingai. Dėl to aplinkybė, jog vertintojas dėl patogumo sugadinimus fiksavo tikrindamas pagal draudėjos pateiktą atsargų nurašymo aktą, nėra pagrindas abejoti žalos fakto buvimu ar nustatytu dydžiu. Ieškovė į bylą pateikė žalos faktą ir dydį pagrindžiančius rašytinius įrodymus, atsakovė šių duomenų nenuginčijo ir kitokias išvadas dėl žalos dydžio leidžiančių daryti įrodymų neteikė (CPK 178 straipsnis).

30. Apibendrinant nurodytą, atmestini kaip nepagrįsti ir bylos medžiagos neatitinkantys atsakovės teiginiai, jog nagrinėjamu atveju nebuvo įrodytas prašomos priteisti žalos faktas bei dydis. Teismo vertinimu, ieškovės pateikti pirmiau aptarti rašytiniai įrodymai, liudytojo parodymai bei šalių paaiškinimai leidžia konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju įrodytas tiek žalos faktas, tiek jos dydis, o atsakovė nurodytų duomenų nepaneigė, keldama iš esmės hipotetines abejones, tačiau nepateikdama realių duomenų apie žalos nustatymo nepagrįstumą, galimą sumažinimą ar kt. (CPK 178, 185 straipsniai).

31. Taigi, bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė UAB „Gedarta“ rūpestingai ir atidžiai neatliko remonto darbų, nesiėmė veiksmų, jog būtų išvengta žemiau esančių patalpų užliejimo, dėl remonto darbų metu įvykusios vandentiekio avarijos buvo sugadintos draudėjai priklausiusios atsargos. Atsakovė pažeidė bendrą pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.248 straipsnio 3 dalis) ir dėl to buvo padaryta žala ieškovės draustam turtui. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovė įrodė visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas (neteisėtus veiksmus ir kaltę, turtinę žalą, priežastinį ryšį) (CPK 178 straipsnis, CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai, 6.263 straipsnio 1 dalis). Nustačius atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, konstatuotina, kad ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti, įgijo teisę į žalos atlyginimą subrogacijos tvarka (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, ieškinio reikalavimas dėl 11 979,08 Eur priteisimo tenkintinas kaip pagrįstas.

Dėl kompensacinių palūkanų

34. Šie atsakovės argumentai atmestini ir nepaneigia ieškovės pateikto palūkanų skaičiavimo nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę – 2019 m. gegužės 28 d. pretenzijoje nurodyto termino – pagrįstumo bei teisėtumo. Pritartina ieškovės argumentams, kad, pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, juridiniam asmeniui taikoma pareiga atskleisti duomenis, be kita ko, apie savo buveinę, juridinių asmenų registrui; juridinis asmuo turėtų taip pat pasirūpinti, kad jo buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018). Juridinio asmens nepasirūpinimas duomenų apie savo buveinę atskleidimu iš esmės reiškia, jog pats juridinis asmuo, žinodamas jam tenkančią įstatymo nustatytą atskleidimo pareigą ir jos teisines pasekmes, sąmoningai pasirenka tokį savo elgesio būdą, kuriuo atsisako savo pasiekiamumo ir prieinamumo bei su tuo susijusių savo teisių. Taigi, juridinio asmens nepasirūpinimas duomenų apie savo buveinę atskleidimu iš esmės suponuoja ir tai, kad juridinis asmuo sąmoningai prisiima riziką būti neinformuotam apie vykstantį teismo procesą ir nerealizuoti savo teisės būti išklausytam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019). Taigi, juridinis asmuo turi prisiimti atsakomybę dėl to, kad jam siunčiamos pašto siuntos būtų jam realiai įteiktos juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu.

35. Šios išvados nepaneigia atsakovės teiginiai, jog ieškovės elgesys, kai ji vėliau siuntė dokumentus ir kitais žinomais atsakovės veiklos adresais, patvirtina, jog ieškovei buvo žinoma informacija apie faktinę atsakovės buveinę. Aplinkybė, kad ieškovė vėliau išsiaiškino, kokiu adresu atsakovei galima įteikti dokumentus, nepaneigia pirmiau aptartos atsakovės, kaip juridinio asmens, pareigos atskleisti aktualius kontaktinius duomenis juridinių asmenų registrui ir užtikrinti, kad šiame registre nurodytu adresu siunčiami dokumentai ją pasiektų. Dėl to situacijos, kai juridinių asmenų registre nurodytu adresu korespondencija nepasiekia juridinio asmens, rizika tenka pačiai atsakovei ir vėlesnės ieškovės pastangos įteikti dokumentus nesudaro pagrindo kitaip vertinti įteikimo momento ir tinkamumo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ieškovė pagrįstai termino pradžią palūkanoms skaičiuoti siejo su pretenzijos dėl prievolės įvykdymo siuntimu atsakovės juridinių asmenų registre nurodytu adresu.

36. Atsakovei nenuginčijus ieškovės prašomų priteisti palūkanų dydžio bei skaičiavimo pagrįstumo, ieškinio reikalavimas dėl nurodytų palūkanų priteisimo tenkintinas.

Dėl procesinių palūkanų

37. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Remiantis nurodytu teisiniu reguliavimu, ieškovės reikalavimas dėl 6 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų, skaičiuojamų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, priteisimo iš atsakovės tenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

38. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškinys patenkintas, ieškovei iš atsakovės priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas – 290 Eur žyminio mokesčio, 570 Eur išlaidos už teisinę pagalbą (DOK-194193), iš viso – 860 Eur (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Prašomų priteisti išlaidų teisinei pagalbai dydis atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodomus dydžius, kriterijus, protingumo, proporcingumo principus, todėl šios išlaidos priteistinos ieškovei iš atsakovės (CPK 98 straipsnis).

39. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje (3,80 Eur) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), todėl jų atlyginimas valstybei iš atsakovės nepriteistinas (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ (j. a. k. 110051834) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Gedarta“ (j. a. k. 301507027) 11 979,08 Eur (vienuolika tūkstančių devynis šimtus septyniasdešimt devynis eurus 08 ct) žalos atlyginimo subrogacijos tvarka, 892,03 Eur (aštuonis šimtus devyniasdešimt du eurus 03 ct) kompensacinių palūkanų, 6 (šešių) proc. dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (12 871,11 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugsėjo 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 860 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.