- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-10
- Bylos Nr.
- e2A-28-253/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25640-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Pupeikienė, Aurimas Brazdeikis, Milda Skersienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Albinos Pupeikienės (pirmininkės ir pranešėjos) ir Mildos Skersienės, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė draudimo bendrovė „(duomenys neskelbtini)“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – ir AB) ,,(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) ,,(duomenys neskelbtini)“ dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka, prašydama priteisti iš atsakovės 11 979,08 Eur žalos, 892,03 Eur kompensacinių palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 27 d. iki 2019 m. spalio 26 d. verslo draudimu buvo apdraudusi draudėjos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ verslo turtą. 2019 m. vasario 15 d. ieškovės draustas turtas – atsargos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pirmame prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ aukšte, parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, buvo užlietos. Dėl užliejimo metu padarytos žalos yra atsakinga atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri antrame prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ aukšte vykdė priešgaisrinio vandentiekio sprinklerių remonto darbus. Remonto metu nudrenuojant vandens likučius į praustuvo kanalizaciją išsinėrė kanalizacijos vamzdis, dėl to vanduo pateko į „(duomenys neskelbtini)“ patalpas. Užlietose patalpose buvusios atsargos buvo sugadintos, nurašytos ir utilizuotos. Patirta 11 979,08 Eur žala. Ieškovė įvykį pripažino draudžiamuoju ir išmokėjo nurodyto dydžio draudimo išmoką. Ieškovės teigimu, atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ rūpestingai ir atidžiai neatliko remonto darbų, nesiėmė veiksmų, kad būtų išvengta žemiau esančių patalpų užliejimo, t. y. pažeidė bendrą pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.248 straipsnio 3 dalis), o ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką (atlyginusi žalą), įgijo subrogacijos teisę į žalos atlyginimą (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis). Taip pat ieškovė prašė priteisti 892,03 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuotų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (15 dienų nuo 2019 m. gegužės 28 d. pretenzijos atsakovei išsiuntimo) iki ieškinio pareiškimo dienos.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė: 1) pasiūlyti ieškovei atsakove byloje įtraukti akcinę draudimo bendrovę (toliau – ir ADB) ,,(duomenys neskelbtini)“; 2) netenkinus nurodyto prašymo, į bylą trečiuoju asmeniu įtraukti ADB ,,(duomenys neskelbtini)“, stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-36806-905/2020 pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei ADB „(duomenys neskelbtini)“ dėl 2019 m. vasario 15 d. įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir 12 291,11 Eur draudimo išmokos priteisimo trečiojo asmens AB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, išnagrinėjimo; 3) ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
4. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad atsakove byloje turėtų būti traukiama jos civilinės atsakomybės draudikė ADB „(duomenys neskelbtini)“, o atsakovės atsakomybė pagal ieškinį galėtų būti nebent 580 Eur dydžio suma, kuri yra nustatyta besąlyginė išskaita pagal atsakovės ir jos civilinės atsakomybės draudikės sudarytą draudimo sutartį. Atsakovės teigimu, ji kreipėsi į savo civilinės atsakomybės draudikę ADB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau pastaroji atsisakė išmokėti draudimo išmoką dėl ginčo įvykio, todėl atsakovė Vilniaus miesto apylinkės teismui yra pateikusi ieškinį atsakovei ADB „(duomenys neskelbtini)“ dėl ginčo įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir draudimo išmokos priteisimo ieškovės šioje byloje AB ,,(duomenys neskelbtini)“ naudai (Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-36806-905/2020). Atsakovė taip pat nurodė, kad jai nebuvo įteikta ieškovės 2019 m. gegužės 28 d. pretenzija, nes dokumentas buvo siunčiamas ne atsakovės buveinės adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius), kuris nurodytas tiek atsakovės interneto puslapyje kontaktų skiltyje, tiek Google paieškoje įvedus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavadinimą, o tik atsakovės registracijos adresu, kuriuo atsakovė nevykdo jokios veiklos. Atsižvelgdama į tai, kad, atsakovės teigimu, ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, atsakovė nurodė nevertinanti ir nepasisakysianti dėl to, ar tinkamai buvo nustatytas žalos faktas, ar buvo laikytasi draudimo sutartyje nustatytų terminų kreiptis į draudikę ir ar nebuvo sąlygų ieškovei atsisakyti mokėti draudimo išmoką, ar nustatytas žalos dydis ir draudimo išmokos dydis yra pagrįsti, nes nėra aišku, kodėl atsargos buvo sunaikintos, o ne realizuotos sumažinta kaina, ar visos sunaikintos atsargos buvo sužalotos įvykio metu ir pan.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. liepos 30 d. sprendimu ieškovės AB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ tenkino, priteisė ieškovei iš atsakovės 11 979,08 Eur žalos atlyginimo subrogacijos tvarka, 892,03 Eur kompensacinių palūkanų, 6 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (12 871,11 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugsėjo 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 860 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Pagrindiniai teismo motyvai:
5.1. Atsižvelgdamas į naujausią Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką teismas konstatavo, kad ieškovė savanoriškojo draudimo atveju reikšdama reikalavimą dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka turi teisę pasirinkti, kuriam asmeniui tokį reikalavimą reikšti – ginčo draudžiamąjį įvykį sukėlusiai ir žalą padariusiai UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ar jos civilinės atsakomybės draudikei ADB „(duomenys neskelbtini)“, todėl atmetė atsakovės argumentus dėl netinkamos atsakovės šioje byloje.
5.2. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ir bylos medžiagos neatitinkančius atsakovės argumentus, jog nėra aišku, ar nukentėjusi UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ tinkamai bei laiku pranešė apie įvykį draudikei, ar laikėsi draudimo sutartyje nustatytų terminų, ar ieškovė, įvykus įvykiui, nedelsiant atvyko apžiūrėti ir įvertinti įvykio vietą bei pažeistas atsargas ir pan. Teismo vertinimu, bylos medžiaga patvirtina, kad apie įvykį buvo pranešta ir jo tyrimas atliktas laikantis draudimo taisyklių, o atsakovė neįrodė (nepagrindė), jog būtų buvusios sąlygos draudikei atsisakyti mokėti draudimo išmoką ar ją mažinti dėl pranešimo apie įvykį tvarkos pažeidimų ar pažeidus nustatytą įvykio tyrimo tvarką.
5.3. Teismas nustatė, kad šioje byloje prašomos priteisti žalos atlyginimas yra siejamas tik su sugadintomis draudėjos atsargomis. Išanalizavęs ieškovės teismui pateiktus įrodymus, įvertinęs šalių paaiškinimus ir liudytojo R. K. parodymus, teismas padarė išvadą, kad žalos faktas ir dydis šioje byloje yra įrodyti, o atsakovė nurodytų duomenų nepaneigė, keldama iš esmės hipotetines abejones, tačiau nepateikdama realių duomenų apie žalos nustatymo nepagrįstumą, galimą sumažinimą ar kt.
5.4. Teismo vertinimu, bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ rūpestingai ir atidžiai neatliko remonto darbų, nesiėmė veiksmų, kad būtų išvengta žemiau esančių patalpų užliejimo, dėl remonto darbų metu įvykusios vandentiekio avarijos buvo sugadintos draudėjai priklausiusios atsargos. Atsakovė pažeidė bendrą pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.248 straipsnio 3 dalis) ir dėl to buvo padaryta žala ieškovės draustam turtui. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas nusprendė, kad ieškovė įrodė visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas (neteisėtus veiksmus ir kaltę, turtinę žalą, priežastinį ryšį), o nustatęs atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas konstatavo, kad ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti, įgijo teisę į žalos atlyginimą subrogacijos tvarka (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškinio reikalavimą dėl 11 979,08 Eur priteisimo tenkino kaip pagrįstą.
5.5. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė nenuginčijo ieškovės prašomų priteisti iš atsakovės 892,03 Eur kompensacinių palūkanų dydžio bei skaičiavimo pagrįstumo, todėl tenkino ieškinio reikalavimą dėl minėtų palūkanų priteisimo.
5.6. Teismas nurodė, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Atsižvelgdamas į aptartą teisinį reguliavimą teismas tenkino ieškovės reikalavimą dėl 6 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų, skaičiuojamų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, priteisimo iš atsakovės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 30 d. sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti; 2) iš ieškovės AB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
6.1. Skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė visą ieškovės reikalautą žalos atlyginimą, nors byloje nėra jokių duomenų, kad buvo sugadintos visos 275 kosmetikos pakuotės, t. y. ieškovė neįrodė visos žalos fakto ir prašomo priteisti atlyginimo dydžio. Byloje nepaneigta, kad prekės galėjo būti realizuotos su nuolaida arba perpakuotos siekiant tokiu būdu sumažinti ieškovės neva patirtos žalos dydį. Paskutiniojo pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovė teikė į bylą įrodymą (pažymą), kad net ir esant pažeistai pakuotei minėtus nuostolius buvo galima žymiai sumažinti. Nuostolio dydį ieškovė turėjo vertinti pagal tai, už kokią kainą būtų buvę galima parduoti atsargas, praradusias prekinę išvaizdą.
6.2. Draudimo išmoka nagrinėjamu atveju buvo išmokėta remiantis visiškai nepatikimais ir niekiniais dokumentais. Į bylą pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. lapkričio 12 d. pažyma ir Sutartis nepatvirtina, kad ginčo prekės negalėjo būti realizuojamos. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad byloje aptariamas neva sugadintas prekes UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo pati iš savęs, t. y. prekes susijusios įmonės grupės viduje pirko viena iš kitos (tai paneigia ieškovės dėstomą gynybinę poziciją neva UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo kitaip pasielgti kaip tik sunaikinti prekes, nes prekių pardavėjas (iš esmės ta pati bendrovė) tariamai taiko griežtus reikalavimus prekių pakuotei). Apeliantės nuomone, tai patvirtina atsakovės keliamas abejones, ar prekių utilizavimas buvo būtina ir vienintelė priemonė šioje byloje dėl žalos. Prekių utilizavimo poreikio bei būtinybės nepagrindžia ir ieškovės pateikta 2008 m. rugsėjo 1 d. Pirkimo–pardavimo sutartis, nes joje nėra jokių nuostatų dėl tariamai sugadintų prekių grąžinimo kriterijų. Sutartyje numatyta, kad prekės gali būti utilizuojamos, tik jeigu pardavėjas nesutiko prekių priimti atgal (Sutarties 9.4 punktas). Tokias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų žalos administravimo byloje nėra.
6.3. Ieškovė, siekdama civilinės atsakomybės taikymo atsakovei nagrinėjamoje byloje, turėjo įrodyti, kad draudėjas patyrė žalą ir būtent tokio dydžio, kiek buvo išmokėta draudimo išmokos, taip pat tai, kad tai lėmė atsakovo veiksmai ar neveikimas (priežastinis ryšys).
6.4. Remiantis CK 6.253 straipsnio 5 dalimi, atsakingo už žalą asmens atsakomybės apimtis mažinama arba atsakomybė netaikoma, jeigu nukentėjusiojo asmens veiksmai prisidėjo prie žalos padidėjimo. Jei teismas nuspręstų, kad atsakingas už žalą asmuo yra atsakovė, jos atsakomybės apimčiai ypač svarbu paties nukentėjusio asmens veiksmai, kuriais žala ne sumažėjo, o netgi padidėjo. Šiuo atveju ieškovė tik savo bylos nagrinėjimo metu parengtais raštais (įskaitant 2021 m. gegužės 13 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ el. laišką) įrodinėja, kad prekės turėjo būti utilizuotos, tačiau šie paaiškinimai tėra gynybinė pozicija.
6.5. Skundžiamame sprendime teismas nepagrįstai teigia, kad ieškovės apskaičiuotos žalos faktą ir dydį patvirtino liudytojas R. K.. Apeliantė pažymi, kad atsakovė liudytoją kvietė dėl to, kad ieškovės atstovas advokatas negalėjo konkrečiai atsakyti į nė vieną klausimą, susijusį su faktinėmis aplinkybėmis. Be to, liudytojas dirba žalų vertintoju pas ieškovę, t. y. yra bylos baigtimi suinteresuoto asmens atstovas, todėl jo parodymai turi būti vertinami visų pirma kitų byloje esančių įrodymų kontekste. Apklausiamas liudytojas negalėjo paaiškinti, kodėl žalos administravimo byloje nėra įrodymų apie visas neva sugadintas pakuotes, nors, kaip teigė liudytojas, jis neva visas pakuotes tikrino ir žymėjosi. Liudytojas patvirtino, kad atvykęs į ginčo patalpas 2019 m. kovo 12 d. atskiro defektinio akto nerašė, naudojosi trečiojo asmens parengtais nurašymo aktais, negalėjo pateikti įrodymų, kad sutikrino visas pakuotes, netikrino, kas buvo pakuočių viduje. Nagrinėjamu atveju žalos nustatymo aplinkybės yra neaiškios, dviprasmiškos ir keliančios abejonių, nes byloje nėra nustatyta priežastinio ryšio tarp vandens išsiliejimo ir ieškovės nurodytos patirtos žalos dydžio.
6.6. Priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, civilinės bylos Nr. e2-2395-905/2021 iškėlimą sąlygojo būtent ieškovės netinkamas procesinis elgesys. Ieškovė ieškinį pareiškė ne tiesiogiai atsakovės draudikui, o draudėjai – atsakovei. Dėl to atsakovė turėjo iškelti naują civilinę bylą Nr. e2-2395-905/2021, kurioje prašo šioje byloje ieškovės pareikštą pretenziją tiesiogiai priteisti AB „(duomenys neskelbtini)“ naudai. Tai patvirtina, kad atsakovė ieškiniu civilinėje byloje e2-2395-905/2021 nukreipė ieškovės šioje byloje pareikštas pretenzijas į civilinės atsakomybės draudiką. Aptartas atsakovės procesinis elgesys niekaip negali būti vertinamas kaip ieškovės ieškinio reikalavimų ir jame nurodytų aplinkybių pripažinimas. Atsiliepime atsakovė nurodė, kad nevertina nei ieškovės ieškinio pagrindo, nei dalyko pagrįstumo, kadangi atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatsako pagal šį ieškinį, nes reikalavimai pagal šį ieškinį turėjo būti pareikšti draudikui.
6.7. Tai, kad atsakovė ieškinyje civilinėje byloje Nr. e2-2395-905/2021 nurodo, jog AB „(duomenys neskelbtini)“ atliko įvykio tyrimą ir dėl įvykio UAB „(duomenys neskelbtini)“ išmokėjo 11 979,08 Eur dydžio draudimo išmoką, reiškia ne atsakovės kaltės pripažinimą ir (ar) ieškovės atlikto žalos tyrimo teigiamą įvertinimą, o rėmimąsi imperatyviomis įstatymo nuostatomis, nustatančiomis draudiko pareigą ištirti visas draudžiamojo įvykio aplinkybes ir draudimą išmokėti draudimo išmoką, neįvertinus visos prieinamos informacijos.
6.8. Ieškovė ir pirmosios instancijos teismas netinkamai interpretuoja ir traktuoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ kitoje civilinėje byloje Nr. e2-36806-905/2020 pareikšto ieškinio turinį, teigdami, jog atsakovė tariamai ieškinyje pripažino įvykio faktą, savo kaltę dėl įvykio, draudžiamojo įvykio pasekmes ir kt. Tokias klaidingas ieškovės išvadas nulėmė ieškovės referavimas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinyje, pareikštame civilinėje byloje Nr. e2-36806-905/2020 cituojamą teismų praktiką, kurioje išaiškinta, kokią įtaką vieno draudiko atliktas draudžiamojo įvykio tyrimas daro kito draudiko teisėms ir pareigoms, konkrečiai – pareigai atlikti draudžiamojo įvykio tyrimą.
Atsiliepimas
7. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašė: 1) apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 30 d. sprendimą palikti nepakeistą; 2) priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
Šalies argumentai
7.1. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad paskutiniojo teismo posėdžio metu pateikė į bylą įrodymą (UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. liepos 15 d. pažymą dėl kilnojamojo turto vertės po 2019 m. vasario 15 d. įvykio). Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti šį įrodymą kaip visiškai nepagrįstą, todėl atsakovė nepagrįstai remiasi šiuo įrodymu apeliaciniame skunde.
7.2. Apeliacinio skundo teiginys, jog nuostoliu turi būti laikomas tik skirtumas tarp draudimo vertės ir vertės po prekinės išvaizdos praradimo yra nepagrįstas ir prieštarauja tarp ieškovės ir ieškovės draudėjo sudarytai Verslo draudimo sutarčiai.
Atsiliepimas
7.3. Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad net ir sugadintas prekes ieškovo draudėjas galėjo lengvai nuvalyti, perpakuoti ir parduoti. Taip pat nepagrįstai teigia, jog po įvykio atsargos negalėjo būti sunaikintos, o turėjo būti realizuotos sumažinta kaina. Tokie atsakovės teiginiai yra ne tik nepagrįsti ir nelogiški, bet ir prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Akivaizdu, jog ieškovės draudėjas negali ir neturi teisės gamintojų originalių prekių perpakuoti ir perparduoti. Tai būtų prekių gamintojo interesų ir Prekių tiekimo sutarties 9.1–9.4 punktų pažeidimas. Be to, atsakovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad sugadintas prekes būtų galima nuvalyti.
7.4. Apeliaciniame skunde klaidinamai nurodoma, jog liudytojas R. K. buvo kviečiamas dėl to, jog ieškovės atstovas negalėjo atsakyti į klausimus, o liudytojas nepatvirtino aplinkybių, jog patikrino prekes prieš jas utilizuojant. Taip pat nepagrįstai teigiama, kad nebuvo nustatytas priežastinis ryšys tarp vandens išsiliejimo ir ieškovės nurodytos patirtos žalos dydžio. Ieškovės nuomone, žalos dydis yra nustatytas tinkamai, minėtas liudytojas patvirtino, jog prekes patikrino, įsitikino, jog jos buvo sugadintos. Akivaizdu, jog priežastinis ryšys tarp vandens išsiliejimo ir ieškovės nurodytos patirtos žalos dydžio yra įrodytas.
Šalies argumentai
7.5. Apeliantė, iškreipdama faktines aplinkybes, bando suklaidinti teismą teigdama, jog vien tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra tarpusavyje susijusios įmonės, o prekes ieškovės draudėjas įsigijo neva iš savęs (viena bendrovė iš kitos), leidžia spręsti, jog prekių utilizavimas nebuvo būtinas ir nėra pagrindo vadovautis Sutarties 9.4 punktu. Ieškovės vertinimu, aplinkybę, kad prekes buvo būtina utilizuoti, patvirtina Sutarties 2.3 ir 9.4 punktas, tai buvo nurodyta ir ieškovės draudėjo generalinės direktorės V. G. el. laiške. Šiuo atveju prekės pirkėjui (ieškovės draudėjui) buvo pristatytos tinkamos kokybės, tačiau buvo sugadintos dėl atsakovės kaltės, o tokiais atvejais pardavėjas sugadintų prekių neatsiima, nes jos buvo sugadintos ne dėl pardavėjo kaltės.
7.6. Apeliantė nepagrįstai teigia, jog ieškinys buvo pareikštas ne tam asmeniui ir tai yra netinkamas ieškovės procesinis elgesys. Tokia atsakovės pozicija prieštarauja ne tik įstatymų numatytam reglamentavimui, tačiau ir Aukščiausiojo Teismo praktikai. Akivaizdu, jog ieškovė tinkamai pasirinko pateikti ieškinį kaltininkei atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“.
7.7. Priešingai nei nurodo apeliantė, kitoje civilinėje byloje Nr. e2-2395-905/2021 (2020 m. Nr. e2-36806-905/2020) atsakovė pripažįsta, jog ieškovė, kaip profesionali draudikė, išsamiai atliko įvykio aplinkybių tyrimą. Todėl apeliantės teiginiai, jog žalos dydis yra nustatytas netinkamai ir turi būti mažesnis, yra visiškai nepagrįsti ir prieštarauja pačios atsakovės ieškinyje išdėstytai pozicijai minėtoje civilinėje byloje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.
9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
10. Apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 30 d. sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės AB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinys atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
11. Ieškovė AB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir draudėja UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sudarė verslo draudimo sutartį, kurios pagrindu laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 27 d. iki 2019 m. spalio 26 d. buvo apdraustas draudėjos verslo turtas: statiniai, įrengimai, atsargos, investicijos į nuomojamas patalpas, investicijos ir papildomos išlaidos draudimo vietai sutvarkyti (2018 m. rugsėjo 17 d. Verslo draudimo liudijimas, serija LD Nr. 112402232, TIA Nr. 449836472). 2019 m. vasario 15 d. parduotuvės ,,(duomenys neskelbtini)“ patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilnius, pirmame prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ aukšte, buvo aplietos vandeniu. Avarija įvyko dėl to, kad atsakovei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ antrame prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ aukšte vykdant priešgaisrinio vandentiekio sprinklerių remonto darbus ir nudrenuojant vandens likučius į praustuvo kanalizaciją, išsinėrė kanalizacijos vamzdis ir buvo aplietos apačioje buvusios parduotuvės ,,(duomenys neskelbtini)“ patalpos. Ieškovė, ištyrusi įvykį, nustatė, kad užliejus vandeniu buvo sugadintos draudėjos atsargos: aplietos parfumerijos bei kosmetikos prekių pakuotės, deformuotos dėžutės ir patirta 11 979,08 Eur žala (pagal 2019 m. vasario 15 d. Atsargų nurašymo aktą Nr. N.DEL8B.KVS001). 2019 m. kovo 22 d. prekių naikinimo aktas patvirtina, kad 2019 m. vasario 15 d. atsargų nurašymo akte išvardytos prekės buvo sunaikintos. Ieškovė 2019 m. vasario 15 d. įvykį pripažino draudžiamuoju ir išmokėjo draudėjai 11 979,08 Eur draudimo išmoką (2019 m. balandžio 30 d. mokėjimo nurodymas Nr. 15965705). 2019 m. gegužės 28 d. raštu dėl išmokos išieškojimo Nr. R0002193542 ieškovė kreipėsi į atsakovę UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dėl išmokėtos draudimo išmokos išieškojimo regreso tvarka pagal CK 6.1015 straipsnį. Negavusi atsakymo, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl išmokėtos išmokos priteisimo iš atsakovės. Byloje nėra ginčo dėl to, kad 2019 m. vasario 15 d. įvykio metu dėl atsakovės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vykdytų darbų įvyko vandentiekio avarija ir buvo užlietos ieškovės draudėjos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ patalpos, o ieškovė draudėjai išmokėjo 11 979,08 Eur draudimo išmoką. Skundžiamu sprendimu apylinkės teismas ieškinį visiškai tenkino.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
12. Įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, nagrinėjamos civilinės bylos medžiagą, šiai bylai aktualų teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms. Priešingai nei mano apeliantė, apylinkės teismas, visiškai tenkindamas ieškovės ieškinį dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka, savo sprendime tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes bei tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
13. Apeliacinio skundo esmę sudaro argumentai, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė visą ieškovės reikalautą žalos atlyginimą, nes ieškovė neįrodė visos žalos fakto ir prašomo priteisti atlyginimo dydžio, draudimo išmoka buvo išmokėta remiantis visiškai nepatikimais, niekiniais dokumentais, nėra nustatytas priežastinis ryšys tarp vandens išsiliejimo ir ieškovės nurodytos patirtos žalos dydžio. Šie argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog šioje byloje yra įrodytas visos prašomos atlyginti 11 979,08 Eur žalos dydis ir faktas, taip pat yra nustatytas priežastinis ryšys tarp vandens išsiliejimo ir draudėjos patirtos žalos dydžio.
14. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad 2019 m. vasario 15 d. įvyko įvykis, kurio metu buvo vandeniu aplietos draudėjos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ patalpos, esančios prekybos centre ,,(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Šioje byloje prašomas priteisti žalos atlyginimas yra siejamas tik su sugadintomis draudėjos atsargomis. Ieškovė, prašydama priteisti 11 979,08 Eur žalos atlyginimą subrogacijos tvarka, nurodė, kad vanduo apliejo parfumerijos, kosmetikos gaminius ir sugadino jų pakuotes, deformavo dėžutes. Žalos padarymo faktui ir dydžiui įrodyti ieškovė pateikė tokius rašytinius įrodymus: 1) fotonuotraukas; 2) 2019 m. kovo 12 d. pranešimą–apskaičiavimą su nuostolių aprašymu (žalos bylos Nr. 2139577); 3) 2019 m. vasario 15 d. atsargų nurašymo aktą Nr. N.DEL8B.KVS001; 4) 2019 m. kovo 22 d. prekių naikinimo aktą ir 2019 m. kovo 22 d. prekių, skirtų utilizuoti, išvežimo važtaraštį; 5) 2019 m. balandžio 26 d. pranešimą apie žalos atlyginimą dėl atsargų; 6) „Swedbank“ banko sąskaitos išrašą, patvirtinantį draudimo išmokos išmokėjimą; 7) 2019 m. gegužės 28 d. raštą Nr. R0002193542 dėl išmokos išieškojimo. Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, aplinkybę, kad atsargos buvo sugadintos vandens poveikiu, patvirtina pateiktos kvepalų dėžučių nuotraukos ir liudytojo R. K., kuris yra AB „(duomenys neskelbtini)“ vyresnysis žalų vertintojas, paaiškinimai. Pirmosios instancijos teismo posėdyje jis nurodė, kad atvykęs į įvykio vietą pagal draudėjos pateiktą atsargų nurašymo aktą sutikrino visas kaip sugadintas pateiktas prekes ir įsitikino, jog atsargų nurašymo akte nėra nurodyta daugiau pozicijų, nei realiai pateiktų vandens paveiktų prekių. Jis patvirtino vizualiai įvertinęs pakuočių išvaizdą ir įsitikinęs, kad į atsargų nurašymo aktą įtrauktos pakuotės yra pažeistos vandens. Aplinkybę, kad šios atsargos buvo sugadintos įvykio metu, taip pat patvirtina 2019 m. kovo 12 d. pranešimas-apskaičiavimas, kurio atsargoms skirtoje grafoje aprašant nuostolius nurodyta, jog įvykio metu sugadintos atsargos, identifikuojamos pagal pridedamus įsigijimo dokumentus ir atsargų nurašymo aktą. Taip pat minėtame dokumente fiksuotas ir sugadinimo pobūdis – aplietospakuotės, deformuotos dėžutės. Teismas pagrįstai nurodė, jog 2019 m. vasario 15 d. atsargų nurašymo aktas, 2019 m. kovo 22 d. prekių naikinimo aktas, 2019 m. kovo 22 d. prekių, skirtų utilizuoti, išvežimo važtaraštis, 2019 m. kovo 22 d. PVM sąskaita faktūra Nr. IMR000041492 ir 2019 m. kovo 25 d. mokėjimo nurodymas leidžia nustatyti faktinę aplinkybę, kad atsargų nurašymo akte identifikuotos ir 11 979,08 Eur suma įkainotos draudėjos atsargos (parfumerijos prekės) buvo nurašytos ir sunaikintos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Dokumentuose nurodyti atsargų kiekiai sutampa, dokumentai yra neprieštaringi. Liudytojas patvirtino dalyvavęs prekių naikinime – įsitikinęs, jog pakuotės yra pilnos, ir stebėjęs jų sunaikinimo procesą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad aptartų duomenų visuma leidžia pripažinti, jog yra įrodyta, kad 11 979,08 Eur vertės parfumerijos prekės dėl apliejus vandeniu padarytų sugadinimų buvo pripažintos netinkamomis, nurašytos ir sunaikintos, todėl draudėjai padaryta būtent 11 979,08 Eur dydžio žala.
15. Apeliaciniame skunde skiriamas didelis dėmesys liudytojo R. K. parodymų ir jo atlikto draudžiamojo įvykio tyrimo kritikai, nurodoma, kad apklausiamas teismo posėdyje jis negalėjo paaiškinti, kodėl žalos administravimo byloje nėra įrodymų apie visas neva sugadintas pakuotes, teigiama, jog jis patvirtino, kad atvykęs į ginčo patalpas 2019 m. kovo 12 d. atskiro defektinio akto nerašė, naudojosi trečiojo asmens parengtais nurašymo aktais, negalėjo pateikti įrodymų, jog sutikrino visas pakuotes, netikrino, kas buvo pakuočių viduje, todėl jo parodymai turi būti vertinami visų kitų byloje esančių įrodymų kontekste, be to, jis yra bylos baigtimi suinteresuotos ieškovės darbuotojas. Šie argumentai yra nepagrįsti, todėl atmestini.
16. Iš bylos medžiagos matyti, jog pati atsakovė paprašė šį liudytoją apklausti pirmosios instancijos teismo posėdyje ir šis prašymas buvo tenkintas. Teismo posėdžio metu liudytojas R. K. davė aiškius ir neprieštaringus parodymus, patvirtino, jog asmeniškai patikrino prekes, įsitikino, kad jos tikrai sugadintos, prekes palygino su 2019 m. vasario 15 d. draudėjos atsargų nurašymo aktu ir įsitikino, jog visos akte nurodytos prekės buvo sugadintos, taip pat dalyvavo prekių utilizavimo procese. Minėti liudytojo parodymai neprieštarauja bylos įrodymų visumai ir atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes. Byloje nėra jokių duomenų, kurie teisėjų kolegijai suteiktų pagrindą abejoti šio liudytojo parodymų ir (ar) jo atlikto draudžiamojo įvykio tyrimo rezultatų patikimumu. Be to, skundžiamo sprendimo turinys patvirtina, jog minėto liudytojo parodymai buvo vertinami, laikantis CPK įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, kartu su kitais šios nutarties 14 punkte nurodytais byloje esančiais įrodymais, nė vieniems iš šių įrodymų nesuteikiant nepagrįsto pranašumo.
17. Apeliaciniame skunde teigiama, jog byloje nepaneigta, kad aptariamos kosmetikos prekės galėjo būti ne sunaikintos, o realizuotos (parduotos su nuolaida arba perpakuotos) siekiant tokiu būdu sumažinti ieškovės nurodomą neva patirtos žalos dydį. Paskutiniojo pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovė teikė į bylą įrodymą (pažymą), kad net ir esant pažeistai pakuotei minėtus nuostolius buvo galima žymiai sumažinti. Nuostolio dydį ieškovė turėjo vertinti pagal tai, už kokią kainą būtų buvę galima parduoti atsargas, praradusias prekinę išvaizdą, nes iš pateiktų fotonuotraukų matyti tik lašų dėmės ant plastikinio pakuočių paviršiaus. Su šiais argumentais negalima sutikti.
18. Pažymėtina, kad nors 2021 m. liepos 15 d. vykusio pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovė teikė į bylą įrodymą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. liepos 15 d. pažymą dėl kilnojamojo turto vertės po 2019 m. vasario 15 d. įvykio, o ši pažyma, apeliantės nuomone, patvirtina, kad net ir esant pažeistoms prekių pakuotėms patirtus nuostolius šiuo atveju buvo galima žymiai sumažinti minėtas prekes realizavus, tačiau Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) esančiame minėto teismo posėdžio garso įraše užfiksuota, jog teismas šį rašytinį įrodymą motyvuotai atsisakė priimti atsižvelgdamas į tai, kad dokumentas buvo pateiktas labai pavėluotai, paskutinio teismo posėdžio metu, nesant svarbių tokio pavėluoto pateikimo priežasčių, jo priėmimas užvilkintų bylos nagrinėjimą, nes reikėtų aiškintis dėl jį surašiusio asmens kompetencijos ir jame nurodomų duomenų pagrįstumo. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija neturi jokio teisinio pagrindo vertinti ir pasisakyti dėl šio dokumento ir (ar) jame nurodomų aplinkybių pagrįstumo.
19. Jau minėti apeliaciniame skunde plačiai dėstomi argumentai dėl ieškovės nurodytos patirtos žalos dydžio, galimo sugadintų draudėjos atsargų pažeidimų pobūdžio, pažeistų prekių realizavimo (perpakavimo, pardavimo su nuolaida) galimybių ir sunaikinimo būtinybės nebuvimo jau buvo nurodyti pirmosios instancijos teismui, ir teismas dėl šių argumentų labai išsamiai pasisakė. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog minėti atsakovės argumentai iš esmės yra tik hipotetiniai, tačiau atsakovė nepateikė realių įrodymų apie tai, kad prekių sugadinimai tikrai galėjo būti lengvai pašalinti, o prekės realizuotos.
20. Pasisakydamas dėl minėtų argumentų pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad aptariamos sugadintos parfumerijos prekės priskirtinos prabangos prekių kategorijai, yra susijusios su įvairių žinomų prekės ženklų gamintojų gaminių pristatymu bei platinimu, o tai lemia specifinius kokybės reikalavimus ir įgalioto prekių platintojo įsipareigojimus. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. lapkričio 12 d. pažymoje nurodyta, kad ieškovės draudėja prekiauja selektyvios parfumerijos-kosmetikos prekėmis, yra sudariusi įgalioto mažmenininko sutartis su tiekėjais dėl galimybės prekiauti selektyvios parfumerijos-kosmetikos produktais, kurių pardavimui, kokybei, išstatymui parduotuvėse, reklamai, konsultantams ir pan. yra taikomi itin griežti reikalavimai – pagal susitarimus su prekių tiekėjais yra draudžiamas prekių nukainojimas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ parduotuvių tinkle, yra griežtas įsipareigojimas parduoti prekes tik originalioje pakuotėje, atitinkančioje aukščiausius kokybės reikalavimus, taip pat prekes draudžiama parduoti ar perduoti, dovanoti ar neatlygintinai atiduoti nekokybiškas prekes su sugadintomis ar pažeistomis pakuotėmis, o prekės, kurių originalios pakuotės buvo sugadintos ar pažeistos, turi būti nedelsiant utilizuotos, kad nepatektų į rinką. Byloje esančioje 2008 m. rugsėjo 1 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ prekių tiekimo sutartyje nurodyta, kad yra įsipareigota prekes parduoti tik originalioje pakuotėje, tik geros kokybės ir neleidžiama parduoti jokio parduotuvėje pažeisto, pasenusio, suteptos ar sugadintos kitaip pakuotės produkto. Toks produktas turi būti sunaikintas, jeigu jo neatsiima pardavėjas pagal sutarties nuostatas. Pagal minėtos sutarties 2.3 punktą, prekių atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika pereina pirkėjui (UAB ,,(duomenys neskelbtini)“) nuo prekių perdavimo pirkėjui momento. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ generalinė direktorė V. G. 2021 m. gegužės 13 d. el. laiške paaiškino, kad pagal nurodytos sutarties su tiekėjais 9.4 punktą prekių tiekėjas turi teisę atsiimti pažeistas, apgadintas, suteptas ir t. t. prekes tik tuo atveju, jeigu prekės pirkėjui (UAB ,,(duomenys neskelbtini)“) buvo pristatytos netinkamos kokybės (įskaitant ir pakuotės pažeidimus). Tuo tarpu po 2019 m. vasario 15 d. draudžiamojo įvykio prekės buvo aplietos vandeniu ir pakuotės sugadintos dėl vandens poveikio pirkėjo patalpose, o ne dėl tiekėjo kaltės. Pagal tiekėjo reikalavimus prekės gali būti parduodamos tik nepraradusios prekinės išvaizdos, o prekės su sugadinta pakuote ir neatitinkančios gamintojo kokybės reikalavimų buvo utilizuotos, kad nepatektų į rinką, vartotojams. Pažymėtina, kad ieškovė motyvuotai paaiškino, kad, parduodant kvepalus be originalių gamintojų pakuočių, būtų pažeisti gamintojų interesai, gadinama tiek gamintojų, tiek draudėjos dalykinė reputacija, taip pat pažeidžiami sutartiniai įsipareigojimai tarp draudėjos ir gamintojų.
21. Atsižvelgdama į aptartų duomenų ir faktinių aplinkybių visumą teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju ginčo atsargos (kosmetikos ir parfumerijos prekės) negalėjo būti realizuojamos, nes vykdant draudėjos sutartinius įsipareigojimus turėjo būti utilizuojamos. Jų sunaikinimas buvo būtinas dėl prekių gamintojų, tiekėjų ir įgaliotų platintojų tarpusavio įsipareigojimų, kurie aptariamu atveju lėmė, jog UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ negalėjo pasirinkti mažinti nuostolius realizuodama pažeistas prekes, nes tai būtų reiškę sutartinių įsipareigojimų tiekėjams pažeidimą. Šios išvados niekaip nepaneigia iš esmės deklaratyvūs apeliacinio skundo teiginiai dėl tam tikrų sugadinimų laipsnio, galimybių pažeistas prekes realizuoti jas nukainojus ir draudėjos sutartinių santykių su tiekėjais turinio.
22. Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog nuostolio dydį ieškovė turėjo vertinti pagal tai, už kokią kainą būtų buvę galima parduoti atsargas, praradusias prekinę išvaizdą, todėl nuostoliu galėtų būti laikomas tik skirtumas tarp draudimo vertės ir vertės po prekinės išvaizdos praradimo, tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išdėstyta pozicija, jog šis argumentas prieštarauja tarp ieškovės ir draudėjos sudarytai verslo draudimo sutarčiai.
23. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame sprendime ir atsiliepime į apeliacinį skundą, šiuo atveju įvadinėje Verslo turto draudimo taisyklių Nr. 68-1 dalyje yra įtvirtinta, kad jeigu draudimo sąlygos, nurodytos draudimo liudijime ir šiose taisyklėse, skiriasi, vadovaujamasi draudimo liudijime nurodytomis sąlygomis. Todėl prieštaros atveju pirmenybė taikoma draudimo liudijimui, kaip individualiai draudimo sutarties šalių aptartai sutarčiai ir jos sąlygoms. Nagrinėjamu atveju ieškovės ir draudėjos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sutartame Verslo draudimo liudijime Nr. 112402232 susitarta dėl papildomų sąlygų, kurių 2 punkte nustatyta, kad atsitikus draudžiamajam įvykiui, nepriklausomai nuo to, turtas sunaikintas ar sugadintas, draudėjai pageidaujant, draudimo išmoka mokama iš nuostolio sumos neatėmus likusios naudingo turto vertės (liekanų vertės); draudėjai pristačius utilizavimo aktą, nuostolis atlyginamas visa suma, taip pat ir atlyginant utilizavimo išlaidas. Toks šalių susitarimas visiškai atitinka anksčiau aptartą atsargų – parfumerijos prekių – specifiką ir draudėjos įsipareigojimais tiekėjams dėl jų kokybės standartų. Dėl šios priežasties apeliantės teorinio pobūdžio pasvarstymai dėl prekių tinkamumo ir (ar) galimybių jas parduoti su nuolaidomis negali būti priežastis nuspręsti, jog nuostoliai, patirti vykdant sutartinius įsipareigojimus tiekėjams ir dėl to sunaikinus sugadintas prekes, perkeltini draudėjai ar draudikei, o ne įvykį sukėlusiam ir už prekių sugadinimą atsakingam asmeniui (šiuo atveju – UAB „(duomenys neskelbtini)“). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje buvo pateikti patikimi įrodymai apie tai, jog vandens sugadintos prekės buvo sunaikintos, nes nebuvo galimybių jų realizuoti dėl kitų sutartinių įsipareigojimų, nėra ir pagrindo teigti, jog ieškovės prašomas priteisti žalos atlyginimas neatitinka realių patirtų nuostolių.
24. Atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog byloje aptariamas neva sugadintas kosmetikos prekes UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo „pati iš savęs“, nes prekių pardavėja yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, o abi šios įmonės yra labai susijusios, be to, priklauso tam pačiam akcininkui B. G., todėl prekių utilizavimas šiuo atveju nebuvo būtinas. Dėl šio argumento pirmosios instancijos teismas pagrįstai pasisakė, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir šios įmonės tiekėjų priklausymas tam pačiam akcininkui nepaneigia įmonės, kaip atskiro teisinių santykių subjekto – juridinio asmens, savarankiškumo, įsipareigojimų, turimo turto ar patiriamų nuostolių, o įmonių grupės tarpusavio verslo santykiai nepaneigia aplinkybės, jog prekės turėjo būti utilizuojamos, atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, susijusias su sutartiniais įsipareigojimais ir siekiu išlaikyti kokybę bei dalykinę reputaciją. Be to, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek šios įmonės tiekėja UAB „(duomenys neskelbtini)“, prekiaudamos prabangiomis originaliomis kosmetikos ir parfumerijos prekėmis, turi laikytis sutartinių įsipareigojimų šių prekių gamintojams, o gamintojai kelia griežtus reikalavimus parduodamų (platinamų) prekių kokybei (originalioms pakuotėms, būklei ir pan.) ir reikalauja tokių reikalavimų neatitinkančias prekes sunaikinti, todėl nėra galimybės jų perpakuoti ir (ar) perparduoti sumažinta kaina.
25. Apeliantė nepagrįstai teigia, jog nagrinėjamu atveju ieškinys buvo pareikštas netinkamai atsakovei (mano, jog ieškinio reikalavimai turėjo būti pareikšti ne UAB „(duomenys neskelbtini)“, o jos draudikei ADB „(duomenys neskelbtini)“), o tai yra netinkamas ieškovės procesinis elgesys.
26. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame sprendime, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. kovo 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-62-1075/2021 pasisakė dėl nukentėjusio asmens turto draudiko subrogacinio reikalavimo žalą padariusiems asmenims ir tiesioginio reikalavimo civilinės atsakomybės draudikui teisės bei išaiškino, kad savanoriško civilinės atsakomybės draudimo atveju Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 111 straipsnyje įtvirtinta nukentėjusio asmens teisė, bet ne pareiga reikalauti, kad draudikas, apdraudęs atsakingo už žalą asmens civilinę atsakomybę, išmokėtų draudimo išmoką, todėl nėra teisinio pagrindo nukentėjusiam asmeniui suteiktą privilegiją aiškinti kaip jam tenkančią pareigą, tokiu būdu susiaurinant šios teisės nulemtas nukentėjusiojo pasirinkimo galimybes. Įvykus draudžiamajam įvykiui, kurio metu savo civilinę atsakomybę apdraudęs asmuo padaro žalos trečiajam asmeniui, pastarasis įgyja teisę reikalauti žalos atlyginimo ne tik iš žalą padariusio asmens (draudėjo pagal civilinės atsakomybės draudimo sutartį), bet ir tiesiogiai reikalauti, kad ją atlygintų šio asmens civilinės atsakomybės draudikas. Šie reikalavimai turi savarankiškus pagrindus: reikalavimas atsakingam už žalą asmeniui atsiranda iš delikto, o reikalavimas draudikui – iš civilinės atsakomybės draudimo sutarties. Prievolių teisės požiūriu savanoriško draudimo sutarties sudarymas nereiškia, kad taip atsakingas už žalą asmuo (draudėjas) perkelia skolą draudikui išvengdamas savo prievolės nukentėjusiajam (trečiajam asmeniui) ar kaip nors kitaip apribodamas šio asmens teisę gauti žalos atlyginimą iš kaltininko. Kartu tai taip pat nereiškia, kad abu (iš delikto ir draudimo sutarties) reikalavimai turi būti tenkinami juos sumuojant, nes tai neatitiktų civilinės atsakomybės paskirties ir reikštų nukentėjusio asmens nepagrįstą praturtėjimą gaunant dvigubą žalos atlyginimą. Dėl to savanoriško civilinės atsakomybės draudimo atveju kreditoriaus reikalavimai įgyja solidariųjų skolininkų daugetui būdingą procesinę išraišką – kreditorius turi teisę ieškinyje reikalauti, kad žalą atlygintų abu skolininkai bendrai, tiek bet kuris jų skyrium, tiek jas visas, tiek ir dalį. Kiekvieno iš reikalavimų pagrįstumas bei apimtis sprendžiami pagal jų pagrindus. Kai kreditorius reikalavimus pareiškia bendrai ir atsakingam už žalą asmeniui, ir draudikui, tai dėl tos dalies, dėl kurios sutampa, jie tenkinami solidariai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-701/2016, 28 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Kasacinis teismas pažymėjo, kad tiesioginio reikalavimo teisės turinio nėra pagrindo aiškinti kitaip atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad tiesioginio reikalavimo teisę įgyvendina ne pats nukentėjęs asmuo, bet jam pagal turto draudimo sutartį išmoką išmokėjęs draudikas. Subrogacijos institutas lemia, kad nukentėjusiam asmeniui pagal turto draudimo sutartį išmoką išmokėjęs draudikas turi lygiai tiek pat teisių, kiek jų turi nukentėjęs asmuo.
27. Atsižvelgdama į aptartą Aukščiausiojo Teismo praktiką teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė, pareikšdama reikalavimą dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka, savanoriškojo draudimo atveju turi teisę pasirinkti, kuriam asmeniui tokį reikalavimą reikšti – ginčo draudžiamąjį įvykį sukėlusiai ir žalą padariusiai UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ar jos civilinės atsakomybės draudikei. Tai reiškia, jog aplinkybė, kad šioje byloje ieškovė ieškinį dėl žalos atlyginimo pareiškė tiesiogiai UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne jos draudikei ADB „(duomenys neskelbtini)“, niekaip negali būti pripažįstama netinkamu ieškovės procesiniu elgesiu.
28. Įvertinęs visus kitus apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
Dėl procesinės bylos baigties
29. Vadovaudamasi šioje nutartyje išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
30. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
31. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės nepriteistinos.
32. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 280 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą. Ieškovės atstovas advokatas pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad už advokato pagalbą, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, ieškovė sumokėjo 280 Eur (2021 m. rugsėjo 16 d. PVM sąskaita faktūra, serija RB Nr. 41, ir AB „Swedbank“ 2021 m. rugsėjo 29 d. mokėjimo nurodymo Nr. SEPA0804/6 išrašas). Atsiliepimas yra išsamus, susijęs su byloje sprendžiamais klausimais, užmokestis už šią teisinę pagalbą nėra viršijantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatyto rekomenduojamo maksimalaus užmokesčio dydžio už tokio pobūdžio teisinę pagalbą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės prašomos priteisti 280 Eur bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, jos ieškovei iš atsakovės priteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 280 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.