Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka, mišriu būdu, garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis, naudojant kompiuterinę programą „ZOOM“, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas 2008 m. gruodžio 29 d. Zarasų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK)178 straipsnio 4 dalį, 3 mėn. viešųjų darbų (teistumas išnykęs), padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

1. Kaltinamasis I. B. 2024 m. gruodžio 16 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariate, adresu Dariaus ir Girėno g. 11, Zarasų m., pateikė melagingą pareiškimą apie padarytą nusikalstamą veiką, t. y. kad paprastasis vekselis yra suklastotas, kad jis jokio vekselio nepasirašė, dėl ko, patikslinus aplinkybes, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-50322-24 pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, dėl dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu.

II. Byloje surinkti įrodymai

Teismo posėdžio metu duoti parodymai.

5. Kaltinamasis I. B. parodė, kad po 2024 m. gruodžio 10 d. nuvažiavęs nusiimti pensijos, pamatė, kad jo lėšos areštuotos. Banke jam pasakė, kad kortelę užblokavo antstolis. Nuvykęs pas antstolę sužinojo, kad jie gavo iš Vilniaus tokį pranešimą, jog jis paėmė pinigus, pasirašė vekselį ir laiku negrąžino pinigų, dėl to buvo areštuota sąskaita. Nurodė, kad nieko neėmė ir nieko nepasirašinėjo. 2019 m. gruodžio 4 d. buvo Utenoje parduotuvėje SANITEX ir ten pirko alkoholį, cigaretes. Turi sąskaitą-faktūrą. 2019 metais įmonei viską sumokėjo. 2024 m. gruodžio 16 d. parašė pareiškimą policijai, kad jokio vekselio nepasirašinėjo ir jokių pinigų neėmė. Po pusantros savaitės į namus atvažiavo policijos mašina ir jie pasakė, kad apklausinės jį dėl to vekselio. Iš savo namų atėjo ir atsisėdo į policijos automobilį. Jį apklausė vairuotojas ir išvertė į rusų kalbą. Nurodė, kad nesuprato, ką jis vertė, nes jis neturėjo teisės versti. Vėl po pusantros savaitės atvažiavo policijos pareigūnai prie parduotuvės (duomenys neskelbtini). Pareigūnai atvažiavo pakartotinai apklausti, buvo du policininkai ir viena moteris. Atsisėdo į automobilį ir jį apklausė, jis pasirašė. Vertė V. V.. Mano, kad jis neteisingai išvertė. Paaiškino, kad neatsisako nuo parašo, bet jis tikrai nerašė vardo ir pavardės vekselyje, nepasirašinėjo vekselyje ir pinigų neėmė. Praėjus dviem savaitėms paskambino iš policijos ir pasakė, kad turi nurodytą dieną atvažiuoti tam, kad vėl apklaustų. Po apklausos pasakė, kad jis melagingai parašė pareiškimą. Bet jis tikrai nieko nepasirašinėjo, jokių pinigų neėmė. Tada vertėja buvo iš Visagino, ji buvo per internetą. Jis pasirašė ir paleido. Iki pensijos dirbo VRM Kelių policijoje. Praėjo 23 metai nuo to laiko, kai dirbo, ir ten kur gyvena visi kalba rusiškai, todėl jau pamiršo lietuvių kalbą. Supranta, bet ne viską lietuvių kalba. Vekselio nepasirašinėjo, mano, kad jį tiesiog jam pakišo, kai atvažiuodavo, nes jis pats vekselio nepasirašinėjo. Pasirašydavo, kai atveždavo prekes į parduotuvę, dar kažkokį lapą pasirašė. Pasirašydavo sąskaitą-faktūrą, pasirašydavo, kad gavo prekes. Rašydavo vardą, pavardę ir parašą. Pasirašinėjo Zarasuose. Nurodė, kad jam buvo pakištas švarus lapas, kur jis pasirašė, bet ne ant vekselio. Buvo švarus lapas, kuriame parašė vardą, pavardę ir pasirašė. Policijos pareigūnai pas jį į (duomenys neskelbtini) kaimą buvo atvažiavę du kartus ir du kartus vertė policijos darbuotojai.

6. Liudytojas R. B., parodė, kad su kaltinamuoju santykiai darbiniai, jis buvo įmonės klientas. Nurodė, kad I. susisiekė su juo dėl prekių tiekimo. Jis norėjo pirkti prekes, kadangi planavo 2019 m. spalio mėnesį atsidaryti parduotuvę (duomenys neskelbtini) gatvėje. 2019 m. rugsėjo 27 d. mes su juo pasirašė didmeninių prekių pirkimo - pardavimo sutartį ir apsitarė dėl tolimesnio prekių tiekimo. Kadangi jisai buvo žinomas kaip nepatikimas, nes iš anksčiau dar buvo likęs skolingas įmonei, tai jam buvo pasiūlyti du variantai: arba prekes tiekiame su išankstiniu apmokėjimu, tai reiškia, kad padarius užsakymą jisai sumoka už prekes ir tik tada jas gauna, arba pasirašo paprastąjį vekselį ir tada gauna prekes su atidėjimu. Tuomet mes apsitarėm ir sekančią savaitę, tai yra 2019 m. spalio 4 d. jis atvažiavo pas I. B. su iš anksto paruoštu, vekseliu. Ten tiktai jis turėjo parašyti savo vardą, pavardę ir pasirašyti. Tą dieną su juo pasirašė vekselį ir padarė pirminį prekių užsakymą į jo parduotuvę. Iš pradžių kažkiek mokėjo, o po to pradėjo delsti sumokėti už prekes ir taip nutrūko darbas. Jo parduotuvė ilgai neveikė. Atrodo iki Naujųjų metų jis ją uždarė. Dabar tiksliai neprisimena, atrodo, kad vekselyje buvo įrašyta galutinė apmokėjimo data, vekselio pasirašymo dienos data ir suma turbūt buvo įrašyta. O gal sumą ir kartu įrašė, nepamena. Žino, kad jis įrašinėjo ir turbūt tą dieną, kai pasirašinėjo, sumą įrašė. I. B. duomenis įrašė irgi pasirašinėdami vekselį. Dviejose vietose yra įrašytas jo vardas, pavardė ir parašas. Tiksliai neprisimena, kokia suma liko neapmokėta. Nurodė, kad I. B. savo ranka įrašė dvejose vietose vardą, pavardę ir pasirašė vekselyje. Vardas, pavardė lietuviškomis raidėmis įrašyta buvo, visose kalbose skamba vienodai. Nurodė, kad 2019 m. spalio, lapkričio, gruodžio mėnesį išrašė I. B. pinigų priėmimo kvitus. Buvo atsiskaitoma už prekes. Vekselis yra garantas, kad asmuo neliks skolingas įmonei. Jeigu jis nemoka įmonei, tai yra garantas išieškoti iš jo skolą. Vekselis buvo pasirašytas 2000 Eur sumai, iki kurios jis galėjo gauti prekių į skolą. Tai buvo garantas, kad jis nebus skolingas daugiau nei 2000 Eur. Buvo nustatomas limitas ir tokiam limitui išrašomas vekselis. I. B. suprato, kad pasirašo vekselį. Jam buvo paaiškinta, kad turi dvi pasirinkimo galimybes: arba gauna prekes į skolą ir pasirašo vekselį, arba moka iš anksto prieš prekių pristatymą. Jam buvo paaiškinta, kas yra vekselis.

7. Liudytojas A. S. parodė, kad jam reikėjo apklausti I. B. ir paimti kažkokį dokumentą, apklausinėjo du kartus dėl vekselio – ar pasirašė, ar nepasirašė. Buvo kažkoks skundas iš (duomenys neskelbtini), kad skolingas 2000 Eur. Apklausė I. B. gruodžio mėnesį ir šių metų pavasarį, balandį. Apklausinėjo lietuvių kalba. Pirmą kartą apklausė dalyvaujant V. M.-A., o balandį vertėjavo V. V., jie yra pareigūnai iš jo skyriaus. Nurodė, kad kiek pamena, I. B. kalbėjo rusų kalba. Rusų kalba nėra jo gimtoji, dvi klases mokėsi rusų mokykloje, o vėliau mokėsi lietuvių mokykloje ir gimtoji kalba buvo lietuvių. Rusų kalbą supranta ir kalba. Suprato, ką kalba I. ir suprato, ką kalba vertėjas, jo manymu, buvo išversta teisingai. Skaitė pats lietuviškai viskas buvo išversta teisingai. Jis darė apklausą, apklausė asmenį, užrašė jo žodžius taip, kaip jis sakė. Neturi jokio suinteresuotumo su Mineraliniais vandenimis. Jis parodymus skaitė lietuviškai, vertėja vertė rusiškai. Asmeniui buvo leista žiūrėti į monitorių, pasirašinėjo apklausos protokolą ir galėjo skaityti lietuvių kalba. Jam niekas nedraudė. Pastabų dėl vertimo nebuvo. I. B. pasirašė protokolus ir pasirašė priedus. Po apklausos atspausdino proceso veiksmo protokolo priedą, kuriame jis parašė rusų kalba, kad iš jo žodžių surašyta teisingai. I. B. pats pasirašė. Mano, kad minėtas asmuo lietuvių kalbą supranta. Versti parinktų pareigūnų atrankos nebuvo, bet pareigūnai buvo mokantys rusų kalbą. Kiek pamena, I. B. sakė, kad vekselių nepasirašinėjo, pirmą kartą jį pamatė, kai davė antstolis.

8. Liudytoja V. G. parodė, kad jai vyriausiojo tyrėjo buvo paskirtos užduotys, kurias reikėjo atlikti su I. B.. Kiek pamena, savanoriškai iš I. B. ėmė jo lyginamuosius ir eksperimentinius rašysenos pavyzdžius. Buvo apklausos, kad jis patvirtintų, jog šiuose savanoriškai pateikiamuose dokumentuose jis pats rašė savo vardą, pavardę, parašą. Kalbėjosi lietuvių kalba. Telefonu kelis kartus jį kvietė į policijos komisariatą atlikti šių procesinių veiksmų. Bendravome lietuvių kalba. I. B. atsakydavo lietuviškai. Dalyvavo vertėjas kolega V. V.. Pats I. B. pasakė, kad supranta lietuviškai, bet jo lygtai tautybė rusas, tai buvo pasiūlyta kad vertėjas papildomai viską išverstų į rusų kalbą, jog tikrai viską suprastų. Apklausiamas buvo lietuvių kalba, ji jam perskaitydavo tekstą, o kolega dar papildomai išvertė į rusų kalbą. Su ja I. B. daugiausiai bendravo lietuvių kalba, kadangi ji rusiškai laisvai nebendrauja, todėl lietuviškai su juo bendravo, o jis jai atsakinėjo. Gal kažkur įterpdavo rusišką žodį. Pagrinde jis bendravo lietuvių kalba. Ji užrašė liudytojo apklausos protokole tai ką jis pasakojo. I. B. pastabų dėl protokolo neturėjo ir pasirašė visus protokolus. Vertėjas turėjo dalyvauti, kadangi dirbame dviese su kolega. Mano, kad I. B. supranta viską lietuvių kalba, nes kaip minėjo, ne vieną kartą su juo bendravo, kvietė į procesinių veiksmų atlikimą, reikėjo lyginamųjų pavyzdžių, tai viskas vyko lietuvių kalba. Jis suprato ją, kokių dokumentų reikės, ir tuos dokumentus surado. Mano, kad jis lietuvių kalbą moka gerai, kalba ir viską supranta. Vertėjavo kolega, kuris yra išsilaikęs aukščiausią rusų kalbos lygį, kolega yra policijos pareigūnas. I. B. teigė, kad ant kažkokio dokumento yra ne jo vardas, pavardė ir parašas.

9. Liudytojas V. V. parodė, kad apklausose su I. B. dalyvavo kaip vertėjas iš lietuvių į rusų kalbą ir iš rusų į lietuvių kalbą. Rusų kalba yra jo gimtoji kalba. I. B. neturėjo pastabų dėl vertimo, vertė du kartus. Vieną tyrėjai G., kitą kartą tyrėjui S.. Parodymų neatsimena, bet kalba ėjo apie vekselį. Iš pradžių I. B. buvo supažindintas ir išverstos teisės ir pareigos, jis pasirašė. Tada tyrėjai atlikdavo apklausą, jie nespausdindavo, o iš kompiuterio jis jam išversdavo, jis pasakydavo, kad gerai ir tik tada tvirtindavo apklausos protokolą, atspausdindavo ir jis pasirašydavo. Kolega paklausdavo ar viskas gerai, jis jokių pastabų neturėdavo ir tik tada pasirašydavo. Mano, kad jis žino ir supranta lietuvių kalbą. Vertėju nedirba yra policijos pareigūnas.

10. Liudytoja V. M.-A. parodė, kad kolegai vieną kartą vertė I. B. apklausą. Apklausa buvo dėl parašų, pilietis nesutiko, kad ant vekselio buvo jo parašas. Jos vertimui I. B. pastabų neturėjo. Vertė iš lietuvių kalbos į rusų kalbą. Rusų kalba nėra jos gimtoji kalba, bet gimė ir augo rusų šeimoje, tai puikiausiai supranta ir moku rusų kalbą. Jos žiniomis šis asmuo puikiai supranta lietuvių kalbą, kadangi jis yra buvęs pareigūnas. Jis dažnai pranešinėja per BPC apie kitą pilietį ir visi pranešimai yra lietuvių kalba. Vertėja nedirba, yra policijos pareigūnė.

11. Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis pateikė pinigų priėmimo kvitus, iš kurių matyti, kad kaltinamasis mokėjo grynaisiais pinigais (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 101-105).

Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

12. Įtariamasis I. B. 2025 m. gegužės 13 d. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės nepripažino visiškai ir parodė, kad 2017 - 2019 metais Zarasuose turėjo parduotuvę, joje dirbo darbuotojai. Iš pardavėjų sužinojo, kad (duomenys neskelbtini) pigiau parduoda alkoholį savo bazėse. Gavęs kontaktus, susisiekė su jų darbuotoju, susitarė, kad vadybininkas užvažiuos pas jį į parduotuvę dėl sutarties sudarymo. Kai sudarė sutartį, gal po kokios savaitės, jam į parduotuvę atvežė jo užsakytas prekes. Paskambinęs jam, vadybininkas pasakė, kad atsiskaityti už prekes jis turės per dvi savaites. Kiekvieną kartą, kai atvykdavo vadybininkas, jis pateikdavo sąskaitą ir dviem egzemplioriais jie pasirašydavo pinigų priėmimo kvitą. Jį pasirašydavo abu. Vienas egzempliorius likdavo pas jį (kopija), o kitą – originalą, pasiimdavo vadybininkas. Jis visada vadybininkui mokėdavo grynaisiais, susitikus pas jį parduotuvėje. Kol jis imdavo iš jų prekes, tai truko apie metus laiko, jis visada su jais atsiskaitydavo grynaisiais pinigais, vietoje. Po kurio laiko jo verslas „nepaėjo“ ir jis nustojo imti iš jų prekes, nebedarė užsakymų. Jei jam ko reikėdavo, važiuodavo į Uteną ir „Promo“ bazėje pirkdavo viską, ko jam reikėdavo. Nežino, iš kur atsirado šis vekselis, apie kurį rašoma pranešime apie įtarimą. Nežino, kada jį rašė, jei jis jį ir pasirašė, tai buvo apgautas. Nematė nei prekių, nei pinigų pagal šį vekselį. Šiame vekselyje yra trimis skirtingomis rašysenomis padaryti įrašai. To vekselio surašymo dieną jis buvo Utenoje, turi tai patvirtinančius dokumentus, kad pirko prekes bazėje ir tuos dokumentus jau yra pateikęs kitoje ikiteisminio tyrimo byloje. Jis toje įmonėje pats nė karto nėra buvęs. Duodamas parodymus tame ikiteisminiame tyrime, sakė teisybę, nemelavo. Tvirtina savo parodymus, sakė teisybę, nes niekada tokio vekselio nepasirašinėjo. Atmintimi nesiskundžia, todėl tikrai būtų prisiminęs, jei kada nors būtų sąmoningai pasirašęs tokį dokumentą. Sąžiningai veda apskaitą, todėl visus tokio pobūdžio dokumentus renka ir saugo, o tokio vekselio kopijos pas jį nėra. Pirmą kartą jį pamatė tik gavęs laišką iš antstolio apie skolą. Sutinka, kad tame vekselyje gali būti jo ranka parašytas jo vardas, pavardė bei padėtas parašas, tačiau tai galėjo būti tik jeigu jį kažkaip apgavo, o kada ir kokiomis aplinkybėmis tai nutiko, tikrai nežino, nes net nesuprato, kad jį apgaudami davė pasirašyti tokį vekselį. Visą tą laiką bendravo tik su vienu vadybininku, nepamena jo nei vardo, nei pavardės (1 t., b. l. 134-138).

13. 2025 m. gegužės 29 d. papildomai apklaustas įtariamasis I. B. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės nepripažino visiškai ir parodė, kad pasilieka prie savo ankščiau duotų parodymų, t. y. jo apklausos bei akistatos metu, tvirtina juos. Jokio vekselio jis nepasirašinėjo, jo kopijos negavo. Jokių registruotų ar neregistruotų laiškų, skambučių, raginančių apmokėti neva jo sudarytą vekselį, jis niekada negavo. Jokių melagingų parodymų ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-50322-24 nedavė. Sakė tik teisybę, kad tame vekselyje yra ne jo parašas, jis jo nepasirašė. Parašas ant to vekselio gautas apgaulės būdu (1 t., b. l. 156-159).

14. 2025 m. birželio 18 d. papildomais apklaustas įtariamasis I. B. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės nepripažino ir parodė, kad jam išversto įtarimo į jam suprantamą kalbą, rusų kalbą, esmė aiški, su įtarimu nesutinka. Pasilieka prie prieš tai duotų parodymų, prie savo pozicijos. Tvirtina, kad jis ant vekselio nepasirašinėjo, jam kažką pakišo, kad pasirašytų. Apklausiamas ikiteisminiame tyrime, kuris buvo atliekamas dėl dokumentų klastojimo, jį apklausė policijos pareigūnai, apklausė (duomenys neskelbtini) kaime, policijos pareigūnas išvertė į rusų kalbą, jis neturi teisės versti ir būti vertėju, nežino, ką jam ten išvertė. Kai buvo išrašytas vekselis, jo tada nebuvo, jis buvo Utenoje, bazėje „Promo“, ten buvo išrašyta sąskaita - faktūra už produktus, cigaretes ir alkoholį, dokumentus pateikė tyrėjai. Antstoliai atsiuntė jam dokumentus, matė, kad ten parašyta, jog vekselis sudarytas Vilniuje, o jis tą dieną buvo Utenoje (2 t., b. l. 38-43).

15. 2025 m. gegužės 23 d. liudytojas R. B. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) nuo 2013 metų, (duomenys neskelbtini), ankščiau įmonė vadinosi (duomenys neskelbtini). Jis vienas aptarnauja Zarasų rajoną ir klientus, esančius toje pusėje, nuo tada, kai pradėjo dirbti. Jis priima užsakymus, gauna pinigus už juos, jei užsakovai moka grynaisiais, o vairuotojai pristato užsakytas prekes. 2019 metais jis į Zarasus dėl užsakymų priėmimo važiuodavo ir klientus aplankydavo penktadieniais. Pamena, kad dar iki 2019 metų jie yra bendravę su I. B., nes jis buvo atsidaręs parduotuvę Zarasuose, prie turgaus, tačiau gan greitai ją uždarė ir liko skolingas jų įmonei už prekes. Į (duomenys neskelbtini) kaimą jis niekada nėra važiavęs, į tą parduotuvę I. B. prekių iš jų neėmė. Praėjus keliems metams nuo to, t. y. 2019 metų rudenį, su juo vėl susisiekė I. B., sakė, kad vėl nori imti prekes iš jų įmonės, nes (duomenys neskelbtini), atsidaro parduotuvę. Tikslios dienos, kada tai buvo, nurodyti negali, tačiau tai buvo rudenį. Kas yra I. B. ir jo mokėjimo istorija jam jau buvo žinoma, kadangi I. B. buvo žinomas jų įmonėje, kaip nepatikimas pirkėjas, nes jis liko skolingas jų įmonei, todėl I. B. buvo pateikti du variantai: arba kaip garantą, kad jis atsiskaitys su įmone, surašyti ir pasirašyti paprastąjį vekselį, po kurio pasirašymo prekės bus vežamos prieš apmokėjimą iki vekselio nurodytos sumos, arba už prekes jis turi mokėti iš anksto, t. y. prieš pristatant prekes. I. B. pasirinko, kaip garantą, pasirašyti paprastąjį vekselį. Vekselis paprastasis, jame buvo numatyta, kad su įmone privalės atsiskaityti asmeniškai I. B., ne vėliau kaip per 4 metus nuo vekselio pasirašymo dienos, jeigu I. B. įmonė nesumokės už prekes. Dar prieš pasirašant vekselį, jis su I. B. įmone 2019 m. rugsėjo 27 d. pasirašė didmeninio pirkimo - pardavimo sutartį, kurioje buvo numatyta, kad už atvežtas prekes jis privalės sumokėti per 20 kalendorinių dienų nuo prekių pristatymo. Jeigu gerai pamena, tai I. B. norėjo, kad jam būtų tiekiamas alkoholis ir gaivieji gėrimai, o dėl tabako gaminių, nepamena, t. y. ar jis turėjo jiems licenciją ir ar jie juos jam tiekė. Sutartis galioja iki 2029 m. liepos 31 d. Vėliau sutartis pratęsiama neterminuotam laikotarpiui, jeigu yra laikomasi jos sąlygų. Šiai dienai ši sutartis galioja. Prieš priimant pirmą užsakymą į skolą iš I. B. įmonės, 2019 m. spalio 4 d. jis atvyko pas jį su kreditų skyriaus paruoštu ir iš kreditų skyriaus gautu paprastuoju vekseliu, kuriame buvo įrašyta vekselio apmokėjimo data, t. y. po 4-ių metų nuo pasirašymo dienos, t. y. 2023 m. spalio 4 d. Parduotuvė vekselio pasirašymo metu dar neveikė, bet I. B. jau skubėjo užsakinėti prekes, kad galėtų atsidaryti parduotuvę ir ji pradėtų vykdyti savo veiklą. Tą dieną jis pateikė I. B. pasirašyti paprastąjį vekselį, 2000 Eur sumai, t. y. maksimaliai sumai, kurią galės būti skolingas jų įmonei I. B. įmonė. Būtent vekselyje nurodytą dieną jie jį ir pasirašė. Vekselis buvo garantas, kad, jeigu jis liks skolingas, tai jis apmokės vekselyje nurodytą sumą, kurią bus skolingas vekselio apmokėjimo dieną. Vekselio forma numatyta Lietuvos Respublikos įstatyme, jame surašyta privaloma, standartinė informacija kompiuteriu, o kiti rekvizitai buvo pildomi ranka, atsižvelgus į su klientu, kreditų skyriumi suderintas aplinkybes. Vekselio pasirašymo dieną jis pats savo ranka įrašė sumą, I. B. privalomus asmens duomenis, o pats I. B. žemiau, dvejose vietose, savo ranka įrašė vardą, pavardę ir pasirašė. Tuo metu, kai jie pasirašinėjo vekselį, jokių žmonių nebuvo, jie buvo dviese. Taip buvo, vyksta dabar ir bus ateityje, kadangi vekselis yra konfidencialus dokumentas, nes jame pateikiami asmens duomenys. Vekselį pasiėmė jis ir jį nuvežęs perdavė K. R., kuris saugo visus įmonės vekselių originalus. Visa kita informacija ir duomenys, surašyti vekselyje, yra įrašyti jo ir įrašyti I. B. ranka. Pasirašant vekselį, ant jo kampo viršuje nebuvo užrašyti K. R. duomenys, nežino, iš kur jie atsirado I. B. pateikto vekselio kopijoje. Vekselio originale tokio įrašo nėra ir tikrai nebuvo. I. B. aiškiai suprato, kokį svarbų dokumentą pasirašo su jų įmone. Vekselio pasirašymo metu nebuvo jokių požymių, kad jis nesuprastų savo veiksmų. I. B. buvo paaiškinta, kad jie tieks jam prekes tik dviem atvejais, t. y. arba prieš tiekiant prekes jis sumoka pinigus ir prekės bus pristatytos, arba pasirašo garantą, kad, jeigu jo įmonė neatsiskaitys, tai asmeniškai I. B. teks mokėti pinigus įmonei (duomenys neskelbtini)(dabar (duomenys neskelbtini)). I. B., priimdamas jų įmonės pasiūlytas sąlygas, laisva valia, nieko neverčiamas pasirašė vekselį, suprasdamas visas iš to kylančias pasekmes. Po vekselio pasirašymo I. B. pateikė prekių užsakymą ir prekės jam buvo pristatytos. Kitą kartą atvykęs jis gavo iš I. B. pinigų už pristatytas prekes, jis mokėjo grynaisiais, nors turėjo galimybę tai daryti ir bankiniu pavedimu. Jo atsiskaitymas grynaisiais pinigais buvo įforminamas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Po kurio laiko, I. B. įmonė nesilaikė sutartyje numatytų apmokėjimo už prekes sąlygų, susidarė įsiskolinimas. Įmonė laukė, kol sueis vekselio apmokėjimo terminas. Tada I. B. buvo siunčiami pranešimai apie neapmokėtą paprastąjį vekselį. I. B. nereagavo į siunčiamus pranešimus apie susidariusią skolą, apie neapmokėtą vekselį. Kai įmonė perdavė vykdomąjį dokumentą antstoliams, tuomet I. B. pradėjo neigti savo laisva valia, niekieno neverčiamo, išreikštus veiksmus. Vekselio perdavimo antstoliams metu I. B. įmonė buvo skolinga dar už 2019 m. spalio 29 d. tiektas prekes. Šiai dienai jis negali pasakyti, kokiai sumai yra skola, nes skolos išieškojimą vykdo antstoliai (1 t., b. l. 81-84).

16. 2025 m. gegužės 23 d. akistatos tarp liudytojo R. B. ir įtariamojo I. B. protokolas patvirtina, kad liudytojas R. B. parodė, kad pažįsta I. B. iš darbinių santykių. 2019 m. rugsėjo 27 d. jis su I. B. pasirašė didmeninio pirkimo - pardavimo sutartį. Tuo metu jie aptarė prekių jam tiekimo sąlygas ir I. B. buvo pasiūlyti du variantai, t. y. arba jis pasirašo paprastąjį vekselį, kaip garantą, ir prekes gauna į skolą, arba jie daro užsakymą ir jis tą pačią dieną apmoka už tą užsakymą grynaisiais pinigais ir gauna prekes, t. y. su išankstiniu apmokėjimu. Kadangi jis pasirinko pirmąjį variantą, apie tai jis informavo kreditų skyrių ir gavo iš jų paprastojo vekselio formą su nurodytu vekselio apmokėjimo terminu. 2019 m. spalio 4 d. jis atvežė tą vekselį pasirašyti I. B.. Jie pasirašė jį (duomenys neskelbtini), dabar jau buvusios I. B. parduotuvės patalpose. Jis prie I. B. akių užpildė visus jo reikalingus duomenis, įrašė vekselio sumą ir I. B. viską perskaitė, parašė savo vardą, pavardę ir sudėjo parašus ant vekselio. Tuo metu jie buvo dviese. Matė, kad iki to, kai pasirašė sutartį, I. B. parduotuvėje buvo kažkokių prekių, bet negali pasakyti, kiek ir kokių tiksliai. Vekselis rašosi vienu egzemplioriumi, todėl I. B. negavo jo kopijos. Kiek žino, I. B. buvo informuotas apie tai, kad jam yra susidariusi skola įmonei (duomenys neskelbtini). Kai I. B. uždarinėjo šią savo parduotuvę, jis buvo atvažiavęs ir viską paaiškino, priminė, kad jis turi sumokėti, nes turi skolą, jeigu skolos nepadengs, tai turės apmokėti vekselį. Bet I. B. eilinį kartą sakė, kad nėra skolingas ir nemokės. Išklausęs įtariamojo I. B. parodymus, juos suprato, bet su jo parodymais visiškai nesutinka, pasilieka prie savo duotų parodymų. Įtariamasis I. B., nesutinka su R. B. parodymais. Negali tiksliai pasakyti, kas toks yra R. B., nes per daugelį metų žmogus pasikeitė. Ankščiau jis jį pažinojo, kai jis atvažiuodavo paimti pinigų už prekes. Užmiršo jo vardą ir pavardę. 2019 m. spalio 4 d. jis buvo Utenoje ir, kaip įrodymą, pateikė sąskaitas, kad pirko prekes „Sanitex“ bazėje. Tuo metu jokio vekselio vadybininkas jam neatvežė, jis nieko nepasirašė. Niekas nesiūlė jam jokių variantų. Pirmą savo parduotuvės darbo dieną jis pasirašė prekių tiekimo sutartį su (duomenys neskelbtini) vadybininku, nežino, su šiuo vadybininku ar ne, nes praėjo daug laiko, bet tik su šia viena įmone ir pasirašė. Sutartį pasirašė dėl alkoholio, cigarečių ir maisto produktų tiekimo. Sutarties sąlygos buvo tokios, kad vadybininkas atveža prekes ir po dviejų savaičių vadybininkas atvyksta ir jis su kvitu apmoka grynaisiais. Nežino, kaip tas kvitas vadinasi, kurį jie pasirašydavo dėl apmokėjimo už prekes. Vieną kopiją paimdavo vadybininkas, o kita likdavo pas jį. Taip vykdavo maždaug metus, gal daugiau. Kaip supranta, tą sutartį jie sudarė metams, turi sutarties kopiją. Jis sakė, kad vekselyje parašai yra panašūs į jo, tačiau nematė ekspertizės akto, kuriame būtų parašyta, kad jie tikrai yra rašyti jo ranka. Jo parašas ant vekselio buvo gautas apgaulės būdu. Vekselį jis gavo 2025 metais, kai nuėjo į bankomatą nusiimti pensijos pinigų ir bankomate jam parodė, kad jo sąskaita areštuota, tada antstoliai jam jį ir parodė. Tikriausiai jį apgavo, kai jis pasirašinėjo už atsiskaitymą už prekes. Kažkaip pakišo vadybininkas, pasakęs, kad reikia pasirašyti. Parduotuvė „Sanitex“ dirba nuo 08.00 val. iki 20.00 val., jis per valandą negrįžo, dar buvo servise. Ką tą dieną veikė pamena pagal sąskaitas – faktūras. Praėjo daug laiko, jis nepamena, kad 2019 m. rugsėjo 27 d. sumokėjo jam savo ankstesnę skolą. Tiksliai neprisimena, nuo kada pradėjo veikti jo parduotuvė (duomenys neskelbtini) Į Parduotuvę atvažiavo vadybininkas ir jie pasirašė aktą ar sutartį, nežino, gal sutartį dėl prekių tiekimo. Iki to, kai pasirašė sutartį, jis buvo į parduotuvę atsivežęs prekių iš kitur. Vėliau sužinojo, kad (duomenys neskelbtini) tiekia alkoholį pigiau. 2013 metais turėjo parduotuvę (duomenys neskelbtini), bet nepamena, kad būtų ėmęs prekes iš įmonės (duomenys neskelbtini). Jokių skolų šiai įmonei neturėjo. Mieste, vienoje vietoje, jis taip pat turėjo parduotuvę, vėliau išsinuomojo kitas patalpas. Įmonė (duomenys neskelbtini)tiekė jam prekes. 2017 metais ar 2019 metais jam pasakė, kad yra (duomenys neskelbtini), sakė, kad ten pigesnis alkoholis, todėl ir paskambino jiems. Gali būti, kad prekes jie jam vežė ir ankščiau, reikia žiūrėti sąskaitas – faktūras. Jis neturėjo skolos įmonei (duomenys neskelbtini). Kai su buhaltere patikrino buhalteriją, pamatė, kad tai įmonė (duomenys neskelbtini)liko jiems skolinga 400 Eur, t. y jie tiek jiems permokėjo, siuntė laiškus dėl permokos grąžinimo, tačiau jokio atsakymo negavo. Jeigu nebuvo prekių, tai reiškia jis ir nemokėjo. Jis mokėjo tik po dviejų savaičių nuo prekių atvežimo. Jokių laiškų iš įmonės (duomenys neskelbtini)jis negavo. Jis nežino tokio žodžio, kaip vekselis, nežino, kada jį jam surašė, tai buvo apgaulė. Niekas nebuvo pas jį atvažiavęs, neinformavo apie susidariusią skolą, tokio pokalbio nebuvo. Niekas su juo parduotuvėje apie tai nekalbėjo. Jie darė reviziją ir, pagal jį, tai įmonė (duomenys neskelbtini) yra jiems skolinga 400 Eur. Tokio, kaip vekselio, jis nepasirašė, kažką gal pasirašė apgaulės būdu (1 t., b. l. 145-151).

17. 2024 m. gruodžio 16 d. pareiškėjo I. B. pareiškimo kopija iš ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-50322-24 patvirtina, kad (duomenys neskelbtini), išdavė vykdomąjį raštą, kad I. B. privalo pagal vekselį atlyginti (duomenys neskelbtini) 2000 Eur. Jokio vekselio jis nepasirašė, vekselis yra suklastotas, tokio vekselio jis nepasirašė, prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 16-17).

18. 2019 m. spalio 4 d. paprastojo vekselio kopija iš ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-50322-24 patvirtina, kad I. B. besąlygiškai įsipareigoja sumokėti 2000 Eur (duomenys neskelbtini). Šis vekselis turi būti sumokėtas 2023 m. spalio 4 d. (1 t., b. l. 18).

19. 2024 m. gruodžio 18 d. įspėjimas dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą kopija iš ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-50322-24 patvirtina, kad I. B. buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, protokolą jis pasirašė 2024 m. gruodžio 18 d. (1 t., b. l. 19-20).

20. 2024 m. gruodžio 18 d. teisių ir pareigų liudytojui (nukentėjusiajam) išaiškinimo protokolo kopija iš ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-50322-24 patvirtina, kad I. B. buvo supažindintas su liudytojo (nukentėjusiojo) teisėmis ir pareigomis, protokolą jis pasirašė 2024 m. gruodžio 18 d., 16.44 val. (1 t., b. l. 21-22).

21. 2024 m. gruodžio 18 d. liudytojo I. B. apklausos protokolo kopija iš ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-50322-24 patvirtina, kad jis yra supažindintas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą ir patvirtina, kad viskas, ką sako, yra tiesa. Pareiškime nurodė, kad papildomai prideda tris dokumentus, tad šiandien savanoriškai pateiks trečią dokumentą. Jis jokio vekselio nepasirašinėjo, jokio vekselio iš (duomenys neskelbtini)neėmė, jokių pinigų ankščiau minėtos įmonės negavo, taip pat ir jų produkcijos skolon nėra gavęs. Jis su (duomenys neskelbtini)savo įmonės (duomenys neskelbtini) vardu buvo sudaręs sutartį, bet jau apie tris keturis metus iš (duomenys neskelbtini) jokios produkcijos neužsisako bei nieko negauna. Nori pažymėti, kad kai iš (duomenys neskelbtini) užsisakinėjo produkciją, atsiskaitydavo visada iš karto po prekių gavimo ir tai darydavo grynais pinigais. Paprastąjį vekselį, kurio kopiją pateikė policijai, gavo 2024 m. gruodžio 9 d. iš Zarasų antstolių kontoros darbuotojos G., kurios vardo nurodyti negali. Aukščiau minėtą paprastąjį vekselį matė pirmą kartą. Ant paprastojo vekselio ranka parašyti jo vardas, pavardė bei parašas, raštu, kuris yra labai panašus į jo raštą, bet pasikartos, kad šio vekselio nėra akyse matęs, kol jo negavo iš Zarasų antstolio kontoros darbuotojos, taip pat jo nepasirašinėjo. Daugiau papildymų neturi (1 t., b. l. 23-26).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

29. Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Kartu pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015).

30. BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatyto baudžiamojo nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma.

Dėl nusikalstamos veikos numatytos pagal BK 235 straipsnio 1 dalį

31. BK 235 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog tas, kas pateikė melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą veiką arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

32. Įstatymų leidėjas BK 235 straipsnio 1 dalyje nustatė atsakomybę už tokias alternatyvias veikas: a) asmenims už melagingo skundo, pareiškimo, pranešimo apie nusikalstamą veiką pateikimą; b) liudytojams ir (ar) nukentėjusiesiems už melagingą parodymų davimą; c) specialistams ir (ar) ekspertams už melagingų išvadų ar paaiškinimų pateikimą, d) vertėjams už melagingą ar žinomai neteisingą vertimą ikiteisminio tyrimo metu, teisme, Tarptautiniame baudžiamajame teisme ir (ar) kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje. Nustatant baudžiamąją atsakomybę už išvardintų veikų padarymą, siekiama apsaugoti teisingumą vykdančių institucijų normalią veiklą, užtikrinti tinkamą duomenų, įrodymų rinkimą fiksavimą ir vertinimą ikiteisminiuose, teisminiuose procesuose. BK 235 straipsnio sudėtis yra formalioji, todėl nusikalstama veika laikoma baigta, nuo pavojingos veikos požymio įvykdymo momento. Dėl pavojingos veikos padarymo iškilę padariniai (padarinių ir priežastinio ryšio požymiai), paprastai veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Be to, tam, kad patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn būtina nustatyti objektyviuosius požymius realizavusio asmens kaltę – tiesioginę tyčią.

33. Bylos duomenimis nustatyta, kad I. B. 2024 m. gruodžio 16 d. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariatui pateikė pareiškimą apie padarytą nusikalstamą veiką, t. y. kad paprastasis vekselis yra suklastotas, kad jis jokio vekselio nepasirašė, dėl ko, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-50322-24 pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, dėl dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu. 2024 m. gruodžio 18 d., laikotarpiu nuo 16.46 val. iki 17.37 val., (duomenys neskelbtini), būdamas įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą, apklausiamas kaip liudytojas aplinkybių tikslinimo metu, Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjui A. S. davė parodymus, parodydamas, kad jis jokio vekselio, ant kurio ranka parašyti jo vardas, pavardė ir parašas, nepasirašinėjo. 2025 m. vasario 3 d., laikotarpiu nuo 11.03 val. iki 11.09 val., Dariaus ir Girėno g. 11, Zarasų m., Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariate, būdamas įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą, apklausiamas kaip liudytojas ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-50322-24 dėl dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu, Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniajai tyrėjai V. G. davė parodymus, parodydamas, kad jis 2019 m. spalio 04 d. paprastajame vekselyje, kuriame dvejose vietose yra parašytas jo vardas, pavardė ir parašas, jis nei vardo, nei pavardės, nei parašo minėtame paprastajame vekselyje nerašė ir jo nepasirašinėjo. 2025 m. balandžio 15 d., laikotarpiu nuo 13.40 val. iki 14.40 val., (duomenys neskelbtini), būdamas įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą, apklausiamas kaip liudytojas ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-50322-24 dėl dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu, Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjui A. S. davė parodymus, parodydamas, kad 2019 m. spalio 04 d. paprastajame vekselyje jis savo ranka nerašė savo vardo bei pavardės ir jame nepasirašinėjo.

34. Nagrinėjamoje byloje aktualu, jog BK 235 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybę už a) melagingo skundo, pareiškimo, pranešimo apie nusikalstamą veiką pateikimą, b) liudytojams ir (ar) nukentėjusiesiems už melagingą parodymų davimą. Melaginga laikoma informacija, kai ji visiškai ar iš dalies neatitinka tikrovės, ji iškraipoma arba neigiami realūs egzistuojantys faktai ir nurodomi išgalvoti (2K-121-222/2019; 2K-107-511/2022). Nagrinėjamu atveju faktą, kad 2019 m. spalio 4 d. paprastasis vekselis yra suklastotas paneigia byloje surinkti įrodymai: 2025 m. vasario 21 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-465 (25) kopija iš ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-50322-24, kurioje nurodyta, kad dviejose eilutėse „Vekselio davėjo vardas, pavardė ir parašas“, rankraštinius įrašus „I. B.“ parašė ir šalia pasirašė I. B. (1 t., b. l. 50-52) liudytojo R. B. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai.

35. Kaip minėta, I. B. kaltinamas tuo, jog pateikė melagingą pareiškimą apie nebūtą nusikaltimą ir apklausiamas liudytoju davė apie nebūtą nusikaltimą melagingus parodymus. Pats kaltinamasis savo kaltę neigė, teigė, jog jokio vekselio neišdavinėjo ir nepasirašė, tačiau atlikus vekselio įrašų rašysenos ekspertizę buvo nustatyta, kad jame esantys parašai ir vardas pavardė yra I. B.. Po ko, I. B. iškėlė versiją, kad jam buvo paduotas tuščias lapas pasirašyti, o ne vekselis. Taigi, melagingą pareiškimą pateikęs I. B. suprato, kad informacija, kurią jis pateikia pareigūnams, neatitinka tikrovės, žinojo, jog nusikaltimo, apie kurį jis informuoja, nėra buvę, tačiau siekė, kad tokią melagingą informaciją institucijos ar pareigūnai gautų ir reaguotų, pradėdami tyrimą. Nors BK 235 straipsnio 1 dalies sudėtis yra formalioji, bet nagrinėjamu atveju I. B. pareiškimas sąlygojo teisėsaugos institucijų aktyvų veikimą pareiškimui patikrinti, t. y. kelis kartus apklaustas I. B. apklaustas kaip liudytojas R. B., buvo atlikta rašysenos ekspertizė ir kt. Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro 2025 m. balandžio 18 d. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, bet teisėsaugos institucija turėjo imtis anksčiau nurodytų veiksmų bei tam tikrus nepatogumus patyrė apklausti liudytojai ir kiti asmenys. Teismas pažymi, kad I. B. minėto nutarimo neskundė.

36. Melagingais parodymais laikytini liudytojo ar kito proceso dalyvio, įspėto dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, apklausos metu duoti parodymai dėl nusikalstamo įvykio ar su juo susijusių aplinkybių, dėl asmens, padariusio nusikaltimą, neatitinkantys tikrovės. Taigi, pagrindas baudžiamajai atsakomybei pagal BK 235 straipsnio 1 dalį kilti yra melagingi parodymai apie esmines aplinkybes, reikšmingas tiriamoje ar nagrinėjamoje byloje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24-222/2020). BK 235 straipsnio prasme melagingais laikomi parodymai, kai jie visiškai ar iš dalies neatitinka tikrovės, ji iškraipoma arba neigiami realūs egzistuojantys faktai ir nurodomi išgalvoti. Melagingi parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, paprastai trukdo atlikti ikiteisminį tyrimą ir nustatyti tiesą baudžiamojoje byloje. Jie gali pakreipti tyrimą ir baudžiamosios bylos nagrinėjimą neteisinga kryptimi ir būti viena esminių prielaidų priimti nepagrįstą ir neteisėtą nuosprendį (ar nutartį). Tokiais kaltininko veiksmais sutrikdoma normali ikiteisminio tyrimo institucijos ar teismo veikla (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-121-222/2019, 2K-107-511/2022). Šis nusikaltimas laikomas baigtu nuo melagingų parodymų davimo momento nepriklausomai nuo to, ar tai sukėlė kokių nors padarinių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-305-788/2015, 2K-566-895/2015, 2K-121-222/2019, 2K-159-628/2022). Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 235 straipsnio 1 dalį kilti visų pirma būtina nustatyti tikrovės neatitinkančių parodymų davimo faktą. Apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį, ir pagal objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-616/2006, 2K-353/2006, 2K-164/2010, 2K-455/2010, 2K-505/2013). Nusikalstamos veikos motyvas nėra būtinasis veikos subjektyvusis požymis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164/2010).

37. Nagrinėjamu atveju, I. B. apklausiamas 3 kartus: 2024 m. gruodžio 18 d., 2025 m. vasario 3 d., 2025 m. balandžio 15 d. buvo įspėtas apie gresiančią atsakomybę pagal BK 235 straipsnį ikiteisminio tyrimo metu, tačiau davė melagingus parodymus, nurodydamas, kad jokio vekselio, ant kurio ranka parašyti jo vardas, pavardė ir parašas, jis nepasirašinėjo. Visose trijose apklausose jis davė tuos pačius parodymus. Baudžiamoji atsakomybė kyla tik už veiką – melagingo pareiškimo pateikimą ar melagingų parodymų davimą – padarytą tiesiogine tyčia. Teismo vertinimu, darydamas šį nusikaltimą, I. B. suprato, jog jo surašytame pareiškime faktai melagingi ir suprato savo procesinę padėtį, teisinę pareigą duoti tikrovę atitinkančius parodymus, suprato, kad įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, ką ikiteisminio tyrimo metu ir teisme jis patvirtinęs savo parašu apklausos protokole, duoda tikrovės neatitinkančius parodymus, ir to nori. Pažymėtina ir tai, kad I. B. pareiškimą policijos komisariatui pateikė lietuvių kalba, pareiškimo turinys ir apklausų metų duoti parodymai iš esmės sutampa, be to, pats I. B. ant apklausų protokolų pasirašė, ir nurodė, kad iš jo žodžių surašyta teisingai, jam išversta, jokių pastabų dėl vertimo nepateikė. Teisiamojo posėdžio metu duodamas parodymus kaltinamasis taip pat nurodė, kad jokio vekselio (duomenys neskelbtini), nepasirašinėjo, kad galbūt jam buvo pakištas tuščias lapas ir ten jis parašė savo vardą pavardę ir pasirašė, tačiau jiems nėra skolingas. Policijos pareigūnams sakė tiesą. Taigi, šie kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai iš esmės nesiskiria nuo duotų ikiteisminio tyrimo metu, todėl kaltinamojo ir jo gynėjo iškelta versija, kad apklausų metų duodamas parodymus I. B. nesuprato lietuvių kalbos, ir galimai policijos pareigūnai kalbantys rusų kalba netinkamai viską išvertė, laikytina gynybinė kaltinamojo pozicija neparemta jokiais objektyviais įrodymais. Teisiamojo posėdžio metu gynėjas nurodė, kad kaltinamasis pateikdamas pareiškimą dėl suklastoto vekselio, tokiu būdu gynė savo pažeistas teises, nes skolos (duomenys neskelbtini)nebuvo. Teismas pažymi, kad I. B. savo pažeistas teisės nesant skolos (duomenys neskelbtini)galėjo realizuoti ir ginti civilinio proceso tvarka, o ne teikiant pareiškimą dėl suklastoto vekselio ikiteisminio tyrimo įstaigai. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuojama, jog kaltinamasis I. B., veikdamas tiesiogine tyčia, pateikė melagingą pareiškimą dėl nebūtos nusikalstamos veikos, pateiktame savo pareiškime nurodydamas, kad paprastasis vekselis yra suklastotas, kad jis jokio vekselio nepasirašė, ten ne jo parašai, ne jo ranka rašytas vardas ir pavardė, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, būdamas apklaustas 3 kartus, davė melagingus parodymus, nurodydamas, kad jokio vekselio, ant kurio ranka parašyti jo vardas, pavardė ir parašas, jis nepasirašinėjo, todėl kaltinamojo nusikalstama veika pagal BK 235 straipsnio 1 dalį kvalifikuota pagrįstai ir teisingai.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

38. Įstatymų leidėjas BK 54 straipsnio 1 dalyje nustato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalies nuostata, teismas skirdamas bausmę, atsižvelgia į 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

39. BK 235 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės rūšis: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas iki dvejų metų. Nagrinėjamoje byloje I. B. kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstama veika yra baigta, padaryta tiesiogine tyčia, byloje nėra nustatyta I. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, I. B. anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs, dirbantis, baustas administracine tvarka per paskutinius tris metus vieną kartą, bauda sumokėta, dirbantis, neigiamai charakterizuojančių duomenų negauta, duomenų apie kaltinamojo gydymą psichikos sveikatos įstaigose byloje taip pat nėra. Įvertinęs visas su nusikalstama veika ir bausmės paskyrimu susijusias aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės paskirtis ir tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus vieną iš švelniausių BK 235 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų bausmių – baudą, jos dydį nustatant artimą minimaliam – 60 MGL, t. y. 3000 Eur.

VII. Kiti klausimai

40. Kompaktinis diskas (vokas), kuriame įrašytas 2025 m. birželio 18 d. įtariamojo I. B. apklausos protokolo ir paskelbimo apie tyrimo pabaigimą vaizdo/garso įrašas, saugomas prisegtas prie 2-o tomo bylos galinio viršelio, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

41. Kaltinamajam I. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina nepakeista iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

I. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti, kad I. B. paskirta bauda per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas – 6801). Pinigų mokėjimo kvitas (kvitai), patvirtinantis (-tys) baudos sumokėjimą, turi būti pateiktas (-ti) Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų raštinei, adresu Laisvės g. 62, Ignalinos m.

I. B. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

- Kompaktinis diskas (vokas), kuriame įrašytas 2025 m birželio 18 d. įtariamojo I. B. apklausos protokolo ir paskelbimo apie tyrimo pabaigimą vaizdo/garso įrašas, saugomas prisegtas prie 2-o tomo bylos galinio viršelio– palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.