- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-09
- Bylos Nr.
- I1-341-422/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01800-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir procesinių palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. G. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir procesines palūkanas.
Pareiškėjas skunde (b. l. 1–9) nurodė, jog jis Kybartų pataisos namuose (po reorganizavimo Marijampolės pataisos namai) buvo kalinamas nuo 2014 m. spalio 16 d. iki 2019 m. rugpjūčio 12 d. Kalinimo metu buvo sistemingai pažeidžiamos jo teisės, kurias aktyviai gynė tiek pataisos namuose, tiek teisme, dėl to buvo persekiojamas už kritiką, pažeidžiant jo konstitucinę teisę, įtvirtintą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnyje.
Tvirtino, jog 2019 m. balandžio 8 d., gegužės 20 d. ir liepos 11 d. kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą dėl specialiosios teisės, įtvirtintos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 104 straipsnyje, sistemingo pažeidinėjimo, kelis kartus atsisakius pagal jo prašymus suteikti trumpalaikę išvyką į namus, šiais veiksmais jam padaryta neturtinė žala.
Tvirtino, jog 2019 m. kovo 26 d. Kybartų pataisos namų pareigūnas nepagrįstai surašė tarnybinį pranešimą dėl pareiškėjo buvimo bibliotekoje laisvalaikiui skirtu laiku, dėl to, kad jis buvo atėjęs į biblioteką keliomis minutėmis anksčiau. 2019 m. kovo 29 d. Kybartų pataisos namų Drausmės komisijai (toliau – ir Drausmės komisija, Komisija) nepagrįstai rekomendavus, jam neteisėtai buvo skirta drausminė nuobauda – papeikimas. Drausminė nuobauda skirta už tai, kad jis, realizuodamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtintą teisę, Komisijoje išsakė nuomonę, jog teisės aktų reikalavimą įkalinimo įstaiga turėjo vykdyti (įrengti būrių koridoriuose sieninius laikrodžius). Pareiškėjo teigimu, drausminės nuobaudos neteisėtumo pagrindai yra akivaizdūs, nes jam nebuvo paaiškinta kaltinimo esmė.
Mano, jog minėtais veiksmais Marijampolės PN pareigūnai pažeidė jo specialiąją teisę, numatytą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 104 straipsnyje bei konstitucinę teisę už tą patį veiksmą nebūti baudžiamam pakartotinai.
Teigė, jog Drausmės komisija, nagrinėdama jo prašymus dėl trumpalaikės išvykos, veikė neteisėtai, pažeidė jai suteiktą kompetenciją, taip pat buvo pažeistos viešiesiems teisės subjektams įstatymais nustatytos administracinės procedūros. BVK 104 straipsnyje numatyta specialioji nuteistųjų teisė į trumpalaikę išvyką nėra nulemta ar ribojama jokiais įstatyme numatytais vertinamaisiais kriterijais, o formaliuosius kriterijus pareiškėjas atitiko. Bausmių vykdymo kodeksas numato, jog minėtos specialiosios teisės realizavimas yra įkalinimo įstaigos pareiga, todėl Marijampolės PN administracija, atsisakydama vykdyti įstatyme reglamentuotas funkcijas, pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatytą teisėtų lūkesčių principą.
Akcentavo, jog Marijampolės PN pareigūnai savo neteisėtais veiksmais sistemingai bei piktybiškai pažeidinėja pareiškėjo teises, jis yra persekiojamas už kritiką, todėl dėl minėtų aplinkybių patyrė neturtinę žalą, kurią prašo priteisti iš Lietuvos valstybės.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN, Pataisos namai), atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 12–16) su pareiškėjo skundu nesutiko. Tvirtino, jog pareiškėjui buvo paskirta nuobauda, nes 2019 m. kovo 26 d. apie 15.45 val. buvo pastebėtas sėdintis prie kompiuterio nuteistųjų bendrabutyje esančioje bibliotekoje ne pagal Kybartų PN direktoriaus įsakymu Nr. 1/10-370 „Dėl Nuteistųjų naudojimosi taksofonu, lankymosi koplytėlėje, salėje ir bibliotekoje grafiko patvirtinimo“ patvirtinto grafiko reikalavimus. Iš karto po įvykio jam buvo suteikta teisė pasiaiškinti dėl pažeidimo.
Pažymėjo, jog Marijampolės PN Kybartų sektoriaus pareigūnai atliko teisėtus veiksmus, vadovaudamiesi galiojančių teisės aktų nuostatomis, pareiškėjo teiginiai dėl tariamo persekiojimo už kritiką neatitinka tikrovės. Tvirtino, jog Pataisos namų administracija nepersekiojo pareiškėjo už kritiką, jo nediskriminavo, pareiškėjas neįrodė valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, tuo pačiu pagrindu yra iškėlęs kitas bylas, todėl skundas nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl atlyginimo neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais, pažeidžiant jo teisę ir teisėtus lūkesčius, nesuteikus trumpalaikės išvykos į namus, baudžiant pakartotinai, persekiojant už kritiką, pažeidus drausminės nuobaudos ir jo prašymų dėl trumpalaikės išvykos nesuteikimo nagrinėjimo procedūras.
Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Taigi, CK 6.271 straipsnyje numatytas civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
Pažymėtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Bausmių vykdymo kodeksas bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės).
Trumpalaikių išvykų į namus skyrimo nuteistiesiems tvarką reglamentuoja BVK (bylai aktuali redakcija, galiojusi nuo 2019 m. balandžio 3 d. iki 2019 m. liepos 6 d.) 104 straipsnis. Minėto straipsnio 1 dalis numato teisę į trumpalaikę išvyką nuteistiesiems, laikomiems pataisos įstaigose lengvosios ir paprastosios grupių laikymo sąlygomis ir atlikusiems ne mažiau kaip pusę, o nepilnamečiams – atlikusiems ne mažiau kaip vieną trečdalį teismo paskirtos bausmės, gali būti leista vieną kartą per tris mėnesius trims paroms parvykti į namus. Leidimą parvykti į namus duoda pataisos įstaigos direktorius įsakymu, atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, kokia bausmės dalis atlikta, elgesį bausmės atlikimo metu (2 dalis). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos teisės neturi šio Kodekso 154 straipsnio 4 dalyje nurodyti nuteistieji (3 dalis). BVK 154 straipsnio 4 dalyje reglamentuota, kad teisės į trumpalaikę išvyką neturi pavojingi recidyvistai, asmenys, kurie nuteisti už labai sunkius nusikaltimus ir kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė viršija dešimt metų, nuteistieji, iš kurių ši teisė buvo atimta dėl padarytų pažeidimų, užsieniečiai, ribotai pakaltinami, pavojingomis ir ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, kurios plinta lašeliniu būdu per orą, sergantys nuteistieji.
Nuteistųjų trumpalaikių išvykų trims paroms į namus tvarką nustato ir detalizuoja Taisyklės. Pagal Taisyklių 305 punktą, pataisos įstaigos direktorius, gavęs nuteistojo prašymą leisti išvykti trims paroms į namus, paveda pareigūnui parengti išvadą (58 priedas). Išvadą pasirašo ją parengęs pareigūnas. Ji suderinama su pataisos įstaigos direktoriaus pavaduotoju.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad pataisos įstaigos direktorius tokį leidimą gali duoti arba neduoti, atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, kokia bausmės dalis atlikta, elgesį bausmės atlikimo metu. Taigi BVK nuostatose yra įtvirtinta plati pataisos įstaigos direktoriaus diskrecija. Pataisos įstaigos direktorius, įgyvendindamas šią diskreciją, vadovaujasi ne tik asmens noru išleisti jį į namus, bet ir viešuoju interesu. Viešasis interesas šiuo atveju apima inter alia (be kita ko) siekį saugoti ir ginti asmenį ir visuomenę nuo nusikaltimų ir kitų pavojingų teisės pažeidimų, ir tai daryti veiksmingai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2325-1062/2018). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nuteistųjų teisė į trumpalaikę išvyką į namus, net ir atsižvelgiant į siekį reintegruoti šiuos asmenis į visuomenę, nėra absoliuti, o tai, be kita ko, pagrindžia ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacija Nr. R (82) 16 „Dėl trumpalaikių išvykų (atostogų) kaliniams“, kurioje ne tik rekomenduojama valstybėms Europos Tarybos narėms suteikti kaliniams atostogas dėl medicininių, mokymosi (švietimo), darbo (profesijos), šeimos ir kitų socialinių priežasčių, tačiau ir, suteikiant tokias atostogas, atsižvelgti į nusikalstamos veikos pobūdį ir sunkumą, paskirtos bausmės trukmę, į tai, koks įkalinimo periodo laikotarpis jau atliktas (užbaigtas), kalinio asmenybę ir elgesį bei pavojų (riziką), jei tokia yra, kurį jis gali sukelti visuomenei, kalinio šeimos ir socialinę padėtį, kuri galėjo pasikeisti įkalinimo metu, atostogų tikslą, jo trukmę ir sąlygas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-451-520/2018, 2018 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1828-442/2018).
Nors nuteistasis ir atitinka BVK 104 straipsnio 1 dalyje reglamentuotus reikalavimus teisei į trumpalaikę išvyką įgyvendinti (kaip yra nustatyta ir konkrečiu šios bylos atveju), tačiau pagal minėtą teisminę praktiką ir pirmiau nurodytą teisinį reguliavimą, pataisos įstaigos direktorius, priimdamas minėtą sprendimą, taip pat privalo įvertinti nuteistojo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, viešąjį interesą bei kitas aplinkybes.
Žemesnės instancijos teismas
BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių XI skyrius reglamentuoja nuteistųjų elgesio taisykles. Taisyklių 73 punkte nurodyta, jog nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių.
Taisyklių 205 punkte įtvirtinta, jog kiekvienas nuteistasis prieš baudžiamas turi būti informuotas apie nusižengimą, kuriuo jis įtariamas, ir jam turi būti suteikta galimybė apsiginti. BVK 143 straipsnyje, reglamentuojančiame nuobaudų skyrimo atliekantiems laisvės atėmimo bausmę nuteistiesiems tvarką, nustatyta, jog nuobaudos skiriamos tam įgalioto pareigūno nutarimu arba įsakymu, turinčių teisę skirti nuobaudas pareigūnų sąrašą ir jų įgaliojimus nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (1 dalis). Skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį (2 dalis); nuobauda gali būti skiriama tik pažeidimą padariusiam nuteistajam. Už kelis vienu metu padarytus pažeidimus skiriama viena nuobauda (3 dalis). Nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per dešimt parų nuo pažeidimo atskleidimo dienos, o jei dėl pažeidimo buvo atliekamas tyrimas, – nuo tyrimo pabaigos dienos, bet ne vėliau kaip per du mėnesius nuo pažeidimo padarymo dienos (4 dalis).
Administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog Kybartų PN Resocializacijos skyriaus specialistas 2019 m. kovo 26 d. surašė tarnybinį pranešimą „Dėl 2-o būrio A. G. veiksmų“ (b. l. 18). Minėtame pranešime nurodė, kad 2019 m. kovo 26 d. apie 15.45 val. į nuteistųjų bendrabutyje esančią biblioteką atnešė nuteistiesiems užsakytą laikraštį ir joje rado prie kompiuterio sėdintį pareiškėją. Pareiškėjas, paklaustas, ką veikia bibliotekoje, paaiškino, jog atėjo pasinaudoti kompiuteriu 2-ojo būrio nuteistųjų lankymosi bibliotekoje metu. Kybartų PN pareigūnas pareiškėjui paaiškino, jog 2-ojo būrio nuteistieji gali lankytis bibliotekoje kiekvieną antradienį nuo 16 val., todėl jis pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei Kybartų PN direktoriaus 2018 m. lapkričio 5 d. įsakymo Nr. 1/10-370 „Dėl Nuteistųjų naudojimosi taksofonu, lankymosi koplytėlėje, salėje ir bibliotekoje grafiko patvirtinimo“ reikalavimus. Iš Kybartų PN Drausmės komisijos posėdžio protokolo Nr. 19 (b. l. 20) turinio matyti, jog posėdžio metu buvo nutarta Kybartų PN direktoriui siūlyti nuteistajam skirti drausminę nuobaudą – papeikimą, kadangi jis buvo bibliotekoje ne savo būrio nustatytu laiku. Kybartų PN direktorius, susipažinęs su faktinėmis aplinkybėmis bei vadovaudamasis BVK 142–143 straipsniais, 2019 m. kovo 29 d. nutarimu Nr. 5/48-260 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ (b. l. 17) nutarė pareiškėjui skirti nuobaudą – papeikimą.
Administracinėje byloje taip pat nustatyta, jog pareiškėjas 2019 m. kovo 18 d., 2019 m. gegužės 2 d., 2019 m. birželio 3 d., 2019 m. liepos 12 d. (b. l. 22, 28, 31, 34) Marijampolės PN direktoriui teikė prašymus suteikti trumpalaikę išvyką į namus. Prašymai buvo apsvarstyti Marijampolės PN Drausmės komisijoje ir Komisijos protokolais nutarta siūlyti direktoriui nesuteikti trumpalaikės išvykos į namus iš esmės dėl to, kad nuteistasis turi galiojančią drausminę nuobaudą (b. l. 24, 30, 32, 35). Nagrinėjant prašymus dėl trumpalaikės išvykos suteikimo buvo priimtos Pataisos įstaigos 2-ojo Resocializacijos skyriaus viršininko išvados (2019 m. balandžio 4 d. ir gegužės 9 d. (b. l. 23, 29) dėl trumpalaikės išvykos nesuteikimo. Marijampolės pataisos namai, atsakydami į pareiškėjo prašymus, pateikė atsakymus, kuriais atsisakyta suteikti trumpalaikę išvyką į namus (b. l. 21, 25, 27, 33).
Dėl neturtinės žalos atlyginimo, atsisakius tenkinti prašymus išleisti trumpalaikei išvykai į namus, pareiškėjas yra kreipęsis į Regionų apygardos administracinį teismą, iškeldamas administracinius ginčus (Kauno rūmų administracinė byla Nr. I-4963-402/2019, Klaipėdos rūmų administracinės bylos Nr. I-5987-583/2019, Nr. I-4463-402/2019). Minėtos bylos yra išnagrinėtos ir priimti sprendimai (dar neįsiteisėję), todėl nėra pagrindo atsakovės atsiliepime pareikštam prašymui dėl jų sujungimo, taip pat nėra pagrindo bylos nutraukimui (skundo pagrindas minėtose bylose panašaus, o ne analogiško pobūdžio).
Iš pareiškėjo skundo turinio spręstina, jog pareiškėjas atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumą, be kita ko, ir persekiojimą už kritiką sieja su nuobaudos dėl buvimo bibliotekoje skyrimu, Pataisos namų administracijos atsisakymais tenkinti jo prašymus skirti trumpalaikę išvyką, jo prašymų nagrinėjimo procedūrų pažeidimais Drausmės komisijoje, pataisos namų pareigūnams surašant tarnybinio pobūdžio dokumentus, pataisos namų direktoriui priimant sprendimus. Tvirtino, jog 2019 m. kovo 26 d. Kybartų pataisos namų pareigūnas nepagrįstai surašė tarnybinį pranešimą dėl pareiškėjo buvimo bibliotekoje laisvalaikiui skirtu laiku, tačiau iš pareiškėjo paaiškinimo (b. l. 19) matyti, jog jis pripažino, kad pažeidė Pataisos namų direktoriaus įsakymu patvirtintą grafiką dėl jo būrio nuteistųjų lankymosi bibliotekoje prieš 16 val., nurodydamas, jog būrio koridoriuje nėra privalomo sieninio laikrodžio ir jis nepaklausė bibliotekininko, ar jau yra 16 val., todėl atsiprašo pareigūno už sudarytą nepatogumą (b. l. 19). Nors pareiškėjas teigė, jog drausminės nuobaudos neteisėtumo pagrindai yra akivaizdūs, nes jam nebuvo paaiškinta kaltinimo esmė, be to, jis nubaustas nepagrįstai dėl Drausmės komisijoje išsakytos nuomonės apie būtinumą būrių koridoriuose įrengti sieninius laikrodžius, todėl, jo tvirtinimu, nuobauda skirta kaip atsakas į pareigūnų kritiką, tačiau iš jo paaiškinimo ir į bylą pateiktų drausminės procedūros metu surinktų duomenų akivaizdu, jog pareiškėjui buvo suprantama ir aišku, dėl kokių priežasčių pradėta drausminės nuobaudos taikymo procedūra ir paskirta drausminė nuobauda (dėl buvimo bibliotekoje grafike nenustatytu laiku, o ne dėl nuomonės išsakymo). Byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas tinkamai informuotas apie nusižengimą, kuriuo jis įtariamas, ir jam buvo suteikta galimybė apsiginti, kuria jis naudojosi.
Teismas pažymi, jog Drausmės komisijos sudarymo tvarką, jos kompetenciją numato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių XXXVIII skyriaus nuostatos (236–246 punktai), kuriose įtvirtinta, jog Drausmės komisija sudaroma pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu. Drausmės komisija yra pataisos įstaigos direktoriaus patariamoji institucija (236 p.). Drausmės komisijos posėdžiai organizuojami pataisos įstaigos direktoriui arba šios komisijos pirmininkui pavedus (239 p.), kai reikia pataisos įstaigos Drausmės komisijos teikimo, ši privalo svarstyti klausimą dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalyje nurodytų nuobaudų nuteistiesiems paskyrimo, apie būtinybę pataisos įstaigos Drausmės komisijai svarstyti kitus klausimus sprendžia pataisos įstaigos direktorius (24 p.). Medžiagą apie nuteistojo padarytą bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą pataisos įstaigos Drausmės komisijos posėdžiui rengia pataisos įstaigos direktoriaus įgaliotas darbuotojas (241 p.). Nuteistajam pageidaujant, jis pristatomas į Drausmės komisijos posėdį, kai svarstomas klausimas dėl jo padaryto bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimo (242 p.); svarstant nuteistąjį pataisos įstaigos Drausmės komisijos posėdyje, jam dalyvaujant, su medžiaga apie šio nuteistojo padarytą bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą supažindina vienas iš pareigūnų, nurodytų šių taisyklių 241 punkte (243 p.). Pataisos įstaigos Drausmės komisijos posėdžiai protokoluojami, protokolą pasirašo šios komisijos pirmininkas, komisijos posėdyje dalyvavę jos nariai ir sekretorius (244 p.); drausmės komisijos sprendimas (teikimas) pataisos įstaigos direktoriui nėra privalomas (245 p.); drausmės komisija, priėmusi sprendimą siūlyti pataisos įstaigos direktoriui paskirti nuteistajam Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalyje numatytą nuobaudą, pateikia teikimą (12 priedas) (246 p.).
Iš 2019 m. kovo 29 d. Kybartų PN Drausmės komisijos posėdžio protokolo Nr. 19 (b. l. 20) matyti, jog buvo laikomasi Drausmės komisijos veiklą, jos kompetenciją reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, svarstant drausmės pažeidimo aplinkybes, protokolu įforminant siūlymą Pataisos namų direktoriui skirti pareiškėjui drausminę nuobaudą.
Iš teismui pateiktų duomenų matyti, jog Drausmės komisijoje buvo apsvarstyti ir pareiškėjo prašymai dėl trumpalaikės išvykos suteikimo (b. l. 24, 32, 35). Tokią teisę pataisos įstaigos direktoriui suteikia Taisyklių 240 punkto nuostatos, tačiau teismas pažymi, jog tiek drausminės nuobaudos paskyrimas, tiek sprendimų dėl trumpalaikės išvykos priėmimas priklausė išimtinai Pataisos namų direktoriaus ar kito jo funkcijas atliekančio asmens kompetencijai ir pagal teisės aktus jo nesaistė Drausmės komisijos teikimai (rekomendacijos), todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog konkrečiu atveju Drausmės komisijos veiksmai lėmė nepalankių sprendimų pareiškėjui priėmimą.
Nagrinėjant bylą, nenustatyta esminių teisės aktais įtvirtintos tvarkos ir procedūrų pažeidimų, tiek skiriant drausminę nuobaudą, tiek sprendžiant prašymus dėl trumpalaikės išvykos į namus skyrimo. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pataisos namų direktorius atsisakė suteikti trumpalaikę išvyką pagal pareiškėjo prašymus, vadovaudamasis šiuos teisinius santykius reglamentuojančiais teisės aktais, atsižvelgdamas į juose numatytas sąlygas ir kriterijus, įvertinęs nuteistojo asmenybę ir jo elgesį bausmės atlikimo metu, laikydamasis teisės aktais nustatytų procedūrų ir tvarkos.
Be to, pažymėtina, kad BVK 183 straipsnyje, reglamentuojančiame Bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų apskundimą, numatyta, jog viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami atitinkamą bausmę vykdančios institucijos ar įstaigos vadovui. Šis skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo skundo gavimo dienos (1 dalis), šio straipsnio 1 dalyje nurodytas bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui. Šis skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo jo gavimo dienos, o jei dėl skundo atliekamas tyrimas, – per dvidešimt darbo dienų nuo tyrimo baigimo dienos (2 dalis); Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui (3 dalis).
Nors pareiškėjas atsakovės veiksmų neteisėtumą sieja su 2019 m. kovo 29 d. nutarimu Nr. 5/48-260 „Dėl nuteistojo nubaudimo“, kuriuo pareiškėjui skirta nuobauda – papeikimas, tačiau minėta nuobauda teisės aktų nustatyta tvarka nėra nuginčyta. Jo nuomone, buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, jais nustatytos procedūros nagrinėjant pareiškėjo prašymus dėl trumpalaikės išvykos nesuteikimo, tačiau pareiškėjas pataisos pareigūnų veiksmų teisės aktų nustatyta tvarka taip pat neginčijo, savo teisių gynimui pasirinkdamas žalos atlyginimo būdą. Teisės aktų nustatyta tvarka nenuginčyti bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiksmai ir sprendimai yra teisėti. Pažymėtina, kad analogiškos pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., LVAT 2019 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-186-1062/2019, 2018 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1901-520/2018 ir kt.).
Siekiant žalos atlyginimo, privalu įrodyti neteisėtus valstybės institucijų (pareigūnų) veiksmus.
Konkrečiu atveju duomenų apie atsakovės neteisėtus veiksmus byloje nesurinkta. Abstraktaus, deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti konkrečiomis aplinkybėmis ir įrodymais pareiškėjo argumentai dėl atsakovės neteisėtų veiksmų negali būti pagrindu valstybės civilinei atsakomybei kilti.
Pareiškėjo teiginiai, kad drausminės nuobaudos skyrimas, nesuteikimas išvykos į namus yra persekiojimas už kritiką, grindžiami prielaidomis, subjektyviais vertinimais, paneigti byloje surinktais įrodymais, todėl vertinami kaip nepagrįsti ir neįrodyti. Pataisos namų pareigūnų teisėtų funkcijų vykdymas negali būti vertinamas neteisėtais veiksmais, nėra pagrindo konstatavimui, jog buvo pažeisti pareiškėjo teisėti interesai, skunde nurodytų teisės aktų normos.
Teismui nebuvo pateikti jokie įrodymai, pagrindžiantys, kad atsakovė veikė nepagrįstai ir neteisėtai. Nenustačius Marijampolės PN administracijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) kaip conditio sine qua non (lot. – būtina, privaloma sąlyga) turtinei ar neturtinei žalai kilti, nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovės atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas dėl žalos atlyginimo netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.