Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-10-07 · Administracinė byla Nr. I-5987-583/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-10-07Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-04-21Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-10-07
Bylos Nr.
I-5987-583/2019
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01140-2019-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Remigijus Arminas
Pareiškėjas
A. G.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-5987-583/2019Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01140-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 7 d.Klaipėda
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Remigijus Arminas,sekretoriaujant Živilei Račkauskienei,

2019 m. rugsėjo 9 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), priteisti 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Teigia, jog atlieka 8 metų laisvės atėmimo bausmę ir nuo 2014 m. spalio 16 d. yra laikomas Kybartų įkalinimo įstaigoje (toliau – ir Kybartų PN). Kybartų PN pareigūnas 2019 m. kovo 26 d. surašė tarnybinį pranešimą, kadangi pareiškėjas buvo pataisos namų bibliotekoje ne Kybartų PN direktoriaus įsakyme numatytu laiku, t. y. bibliotekoje buvo apie 15.45 val., o Kybartų PN direktoriaus įsakyme numatyta, jog pareiškėjas bibliotekoje gali būti aptarnaujamas nuo 16 val. iki 17 val. Įvertinusi minėtas aplinkybes, Kybartų PN Drausmės komisija rekomendavo, o Kybartų PN direktorius 2019 m. kovo 29 d. įsakymu skyrė pareiškėjui drausminę nuobaudą – papeikimą.

Pareiškėjas nurodo, jog Marijampolės PN (įstaiga veikianti po reorganizacijos) administracijai pateikė prašymą jam suteikti trumpalaikę išvyką į namus, tačiau 2019 m. balandžio 3 d. Marijampolės PN Kybartų sektoriaus Drausmės komisija rekomendavo, o Marijampolės PN direktorius 2019 m. balandžio 5 d. sprendimu atsisakė patenkinti prašymą, sprendimą motyvuodamas aplinkybe, jog pareiškėjas turi galiojančią drausminę nuobaudą. Dėl specialiosios teisės, numatytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 104 str. pažeidimo kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą.

2019 m. gegužės 2 d. įkalinimo įstaigos administracijai pareiškėjas pateikė pakartotinį prašymą suteikti jam trumpalaikę išvyką į namus. 2019 m. gegužės 7 d. Marijampolės PN Drausmės komisija nutarė siūlyti neleisti trumpalaikės išvykos metu parvykti į namus, nes 2019 m. kovo 29 d. baustas drausmine tvarka. 2019 m. gegužės 9 d. Marijampolės PN Kybartų sektoriaus 2-ojo Resocializacijos skyriaus viršininkas išvada pateikė siūlymą nesuteikti trumpalaikės išvykos trims paroms už pataisos įstaigos ribų į namus.

Pareiškėjo nuomone, minėtais veiksmais Marijampolės PN pareigūnai pažeidė jo specialiąją teisę, numatytą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 104 straipsnyje bei konstitucinę teisę už tą patį veiksmą nebūti baudžiamam pakartotinai. BVK 104 straipsnyje numatyta specialioji nuteistųjų teisė į trumpalaikę išvyką nėra sąlygojama ar ribojama jokiais įstatyme numatytais vertinamaisiais kriterijais, o formaliuosius kriterijus pareiškėjas atitinka. BVK numato, jog minėtos specialiosios teisės realizavimas yra įkalinimo įstaigos pareiga ir Marijampolės PN administracija, atsisakydama vykdyti įstatyme reglamentuotas pareigas, pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatytą teisėtų lūkesčių principą. Asmuo pagrįstai tikisi, kad jo turimos teisės nebus paneigtos, apribotos ar kitaip susiaurintas jų turinys, jeigu tam nėra neišvengiamos būtinybės. Atkreipia dėmesį, kad sprendimai atsisakyti suteikti trumpalaikę išvyką į namus buvo priimti vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis, o BVK yra numatyta, kad asmenų teises riboti gali tik įstatymas. Pažymi, jog praeityje pataisos namų administracija yra ne kartą tenkinusi jo prašymus suteikti trumpalaikę išvyką, jų metu teisės aktuose numatyti reikalavimai nebūdavo pažeisti, į pataisos namus visada sugrįždavo laiku.

Marijampolės PN pareigūnai savo neteisėtais veiksmais sistemingai bei piktybiškai pažeidinėjo pareiškėjo teises, jis yra persekiojamas už pareigūnų darbo kritiką, todėl dėl minėtų aplinkybių patyrė neturtinę žalą, kurią prašo priteisti iš Lietuvos valstybės.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės pataisos namų, atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad nesutinka su jame pateiktais argumentais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pareiškėjas 2019 m. kovo 26 d. apie 15.45 val. buvo pastebėtas sėdintis prie kompiuterio nuteistųjų bendrabutyje esančioje bibliotekoje. Vadovaujantis Kybartų PN direktoriaus įsakymu Nr. 1/10-370 „Dėl Nuteistųjų naudojimosi taksofonu, lankymosi koplytėlėje, salėje ir bibliotekoje grafiko patvirtinimo“, pareiškėjas bibliotekoje esančiu kompiuteriu naudojosi ne pagal minėto grafiko reikalavimus ir, atsižvelgiant į tai, jam buvo paskirta drausminė nuobauda.

BVK 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi ne tik visas piliečiams įstatymų nustatytas teises ir laisves, bet ir bausmių vykdymo tvarką reglamentuojančių teisės aktų nustatytas pareigas su apribojimais. Bausmių vykdymo teisėje nuteistojo pareigos apibūdinamos kaip teisės normose nustatytos bausmių vykdymo teisinio santykio subjekto privalomojo elgesio ribos ir taisyklės, kurių subjektas negali atsisakyti vykdyti ar laikytis. Pareigos neatlikimas ar netinkamas jos atlikimas yra bausmių vykdymo teisės pažeidimas ir tai sudaro drausminės atsakomybės vykdymo pagrindą.

BVK 104 straipsnyje yra įtvirtinti nuteistųjų trumpalaikės išvykos į namus reikalavimai. Atkreipia dėmesį, kad teisės aktai reglamentuoja, jog nuteistajam, kuris pažeidė jam nustatyto režimo reikalavimus arba elgesio taisykles, pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos direktoriaus nutarimu gali būti atimta teisė išvykti be sargybos arba be palydos. Akivaizdu, kad pataisos įstaigos direktoriui yra suteikta diskrecijos teisė suteikti leidimą nuteistajam parvykti į namus, atsižvelgus į tam tikrus kriterijus, t. y. nuteistojo asmenybę, atliktos bausmės dalį, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu. Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog pataisos įstaigos direktorius, įgyvendindamas šią diskreciją, vadovaujasi ne tik asmens noru išleisti jį į namus, bet ir viešuoju interesu. Viešasis interesas šiuo atveju apima inter alia siekį saugoti ir ginti asmenį ir visuomenę nuo nusikaltimų ir kitų pavojingų teisės pažeidimų, ir tai daryti veiksmingai. Marijampolės PN nuomone, aplinkybė, kad pareiškėjas pažeidė bausmės atlikimo režimo reikalavimus, yra svarbi priežastis netenkinti jo prašymo dėl trumpalaikės išvykos į namus.

Kadangi pataisos įstaigos pareigūnai elgėsi teisėtai netenkindami pareiškėjo prašymo dėl trumpalaikės išvykos į namus, todėl šiuo aspektu negali egzistuoti valstybės civilinės atsakomybės sąlygos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme. Pareiškėjas siekia žalos atlyginimo, todėl privalo visas aplinkybes tinkamai įrodyti. Jis savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veiksmo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra teisinio pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas A. G. kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas priteisti neturtinę žalą, jo teigimu, atsiradusią dėl neteisėtų Marijampolės pataisos namų pareigūnų veiksmų.

Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Taigi, CK 6.271 straipsnyje numatytas civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Pažymėtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu.

Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina iš to, kad Marijampolės PN administracija atsisakė patenkinti jo 2019 m. gegužės 2 d. (b. l. 32) prašymą jam suteikti trumpalaikę išvyką į namus.

Pažymėtina, kad dėl žalos atlyginimo, netenkinus 2019 m. kovo 18 d. prašymo suteikti trumpalaikę išvyką į namus, klausimas yra išnagrinėtas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų administracinėje byloje Nr. I-4963-402/2019 ir šioje byloje nenagrinėjamas.

Trumpalaikių išvykų į namus skyrimo nuteistiesiems tvarką reglamentuoja BVK (bylai aktualios redakcijos, galiojusios nuo 2018-07-01 iki 2019-04-03 ir nuo 2019-04-03 iki 2019-07-06) 104 straipsnis. Minėto straipsnio 1 dalis numato teisę į trumpalaikę išvyką nuteistiesiems, laikomiems pataisos įstaigose lengvosios ir paprastosios grupių laikymo sąlygomis ir atlikusiems ne mažiau kaip pusę, o nepilnamečiams – atlikusiems ne mažiau kaip vieną trečdalį teismo paskirtos bausmės, gali būti leista vieną kartą per tris mėnesius trims paroms parvykti į namus. Leidimą parvykti į namus duoda pataisos įstaigos direktorius įsakymu, atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, kokia bausmės dalis atlikta, elgesį bausmės atlikimo metu (2 dalis). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos teisės neturi šio Kodekso 154 straipsnio 4 dalyje nurodyti nuteistieji (3 dalis). BVK 154 straipsnio 4 dalyje reglamentuota, kad teisės į trumpalaikę išvyką neturi pavojingi recidyvistai, asmenys, kurie nuteisti už labai sunkius nusikaltimus ir kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė viršija dešimt metų, nuteistieji, iš kurių ši teisė buvo atimta dėl padarytų pažeidimų, užsieniečiai, ribotai pakaltinami, pavojingomis ir ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, kurios plinta lašeliniu būdu per orą, sergantys nuteistieji.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 305 punkte numatyta, kad pataisos įstaigos direktorius, gavęs nuteistojo prašymą leisti išvykti trims paroms į namus, paveda pareigūnui parengti išvadą (58 priedas). Išvadą pasirašo ją parengęs pareigūnas. Ji suderinama su pataisos įstaigos direktoriaus pavaduotoju.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad pataisos įstaigos direktorius tokį leidimą gali duoti arba neduoti, atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, kokia bausmės dalis atlikta, elgesį bausmės atlikimo metu. Taigi BVK nuostatose yra įtvirtinta plati pataisos įstaigos direktoriaus diskrecija. Pataisos įstaigos direktorius, įgyvendindamas šią diskreciją, vadovaujasi ne tik asmens noru išleisti jį į namus, bet ir viešuoju interesu. Viešasis interesas šiuo atveju apima inter alia siekį saugoti ir ginti asmenį ir visuomenę nuo nusikaltimų ir kitų pavojingų teisės pažeidimų, ir tai daryti veiksmingai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2325-1062/2018). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nuteistųjų teisė į trumpalaikę išvyką į namus, net ir atsižvelgiant į siekį reintegruoti šiuos asmenis į visuomenę, nėra absoliuti, o tai, be kita ko, pagrindžia ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacija Nr. R (82) 16 „Dėl trumpalaikių išvykų (atostogų) kaliniams“, kurioje ne tik rekomenduojama valstybėms Europos Tarybos narėms suteikti kaliniams atostogas dėl medicininių, mokymosi (švietimo), darbo (profesijos), šeimos ir kitų socialinių priežasčių, tačiau ir, suteikiant tokias atostogas, atsižvelgti į nusikalstamos veikos pobūdį ir sunkumą, paskirtos bausmės trukmę, į tai, koks įkalinimo periodo laikotarpis jau atliktas (užbaigtas), kalinio asmenybę ir elgesį bei pavojų (riziką), jei tokia yra, kurį jis gali sukelti visuomenei, kalinio šeimos ir socialinę padėtį, kuri galėjo pasikeisti įkalinimo metu, atostogų tikslą, jo trukmę ir sąlygas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-451-520/2018, 2018 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1828-442/2018). Atsižvelgiant į minėtą teisinį reguliavimą bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą teisminę praktiką, konstatuotina, kad aplinkybė, jog nuteistasis atitinka BVK 104 straipsnio 1 dalyje reglamentuotus reikalavimus, dar nesuponuoja pareigos pataisos įstaigos direktoriui tenkinti nuteistojo prašymą suteikti trumpalaikę išvyką į namus. Pataisos įstaigos direktorius, priimdamas minėtą sprendimą, taip pat privalo įvertinti nuteistojo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, viešąjį interesą bei kitas aplinkybes.

Pareiškėjo 2019 m. gegužės 2 d. prašymas suteikti trumpalaikę išvyką į namus buvo svarstytas 2019 m. gegužės 7 d. vykusio Marijampolės PN Drausmės komisijos posėdžio metu (b. l. 34). Marijampolės PN Kybartų sektoriaus 2-ojo Resocializacijos skyriaus viršininkas 2019 m. gegužės 9 d. išvadoje Nr. 14/07K-714 „Dėl trumpalaikės išvykos trims paroms už pataisos įstaigos teritorijos ribų suteikimo nuteistajam“ (b. l. 33) nurodė, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu drausmine tvarka baustas 7 kartus, viena nuobauda galiojanti, skatintas keturis kartus. Nuteistojo OASys vertinamas vidutine 57 balų pakartotinio nusikalstamumo rizika, išvykoje anksčiau išleistas buvo. Svarstant Drausmės komisijoje nuspręsta neleisti trumpalaikės išvykos į namus, nes yra skirta drausminė nuobauda. Marijampolės PN Kybartų sektoriaus direktorius 2019 m. gegužės 15 d. sprendimu Nr. 4.19-146 „Dėl atsakymo į prašymus“ (b. l. 31) nutarė netekinti pareiškėjo 2019 m. gegužės 2 d. prašymo suteikti trumpalaikę išvyką į namus. Minėtame sprendime teigiama, kad Marijampolės PN Drausmės komisija nustatė, jog už padarytą režimo pažeidimą pareiškėjui yra skirta drausminė nuobauda, kuri galioja, todėl buvo priimtas sprendimas netenkinti prašymo. Įvertinus minėtas aplinkybes akivaizdu, jog abiem atvejais pareiškėjo prašymai skirti trumpalaikes išvykas į namus buvo atmesti atsižvelgiant į aplinkybę, kad pareiškėjas turi galiojančią drausminę nuobaudą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kybartų PN Resocializacijos skyriaus specialistas 2019 m. kovo 26 d. surašė tarnybinį pranešimą „Dėl 2-o būrio A. G. veiksmų“ (b. l. 22). Minėtame pranešime pareigūnas teigia, kad 2019 m. kovo 26 d. apie 15.45 val. į nuteistųjų bendrabutyje esančią biblioteką atnešė nuteistiesiems užsakytą laikraštį ir joje rado prie kompiuterio sėdintį pareiškėją. Pareiškėjas, paklaustas, ką veikia bibliotekoje, nurodė, jog atėjo pasinaudoti kompiuteriu 2-ojo būrio nuteistųjų lankymosi bibliotekoje metu. Kybartų PN pareigūnas pareiškėjui paaiškino, jog 2-ojo būrio nuteistieji gali lankytis bibliotekoje kiekvieną antradienį nuo 16 val., todėl jis pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei Kybartų PN direktoriaus 2018 m. lapkričio 5 d. įsakymo Nr. 1/10-370 „Dėl Nuteistųjų naudojimosi taksofonu, lankymosi koplytėlėje, salėje ir bibliotekoje grafiko patvirtinimo“ reikalavimus. Iš Kybartų PN Drausmės komisijos posėdžio protokolo Nr. 19 (b. l. 24) turinio nustatyta, jog posėdžio metu buvo nutarta Kybartų PN direktoriui siūlyti nuteistajam skirti drausminę nuobaudą – papeikimą, kadangi jis buvo bibliotekoje ne savo būrio nustatytu laiku. Kybartų PN direktorius, susipažinęs su faktinėmis aplinkybėmis bei vadovaudamasis BVK 142–143 straipsniais, 2019 m. kovo 29 d. nutarimu Nr. 5/48-260 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ (b. l. 21) nutarė pareiškėjui skirti nuobaudą – papeikimą.

BVK 143 straipsnio 9 dalis nustato, kad jeigu nuteistajam per vienerius metus, o nepilnamečiam nuteistajam per šešis mėnesius nuo nuobaudos atlikimo dienos nepaskiriama nauja nuobauda, jis laikomas neturinčiu nuobaudų. Remiantis minėtomis aplinkybėmis darytina išvada, kad 2019 m. gegužės 2 d. prašymo svarstymo metu buvo pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjas turi galiojančią drausminę nuobaudą. Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde neprašo teismo panaikinti Kybartų PN direktoriaus 2019 m. kovo 29 d. nutarimo Nr. 5/48-260, taip pat nėra jokių duomenų, kad jis būtų su skundu kreipęsis į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ar į teismą dėl paskirtos nuobaudos panaikinimo. Pareiškėjas atsikirtime į Marijampolės PN atsiliepimą (b. l. 45–49) nurodė, kad jis neprivalo kreiptis į teismą dėl Kybartų PN direktoriaus 2019 m. kovo 29 d. nutarimo Nr. 5/48-260 panaikinimo, kadangi jis yra akivaizdžiai neteisėtas bei nepagrįstas. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad pataisos įstaigos direktoriaus nutarimas, kurio pagrindu jam buvo paskirta nuobauda – papeikimas, yra galiojantis bei nepanaikintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ar teismo sprendimu. Šiuo atveju nėra nustatyti neteisėti pareigūnų veiksmai, kurie pareiškėjo teigimu kilo jam nepagrįstai skiriant nuobaudą, nes kaip jau paminėta, nuobaudos teisėtumas ir pagrįstumas nebuvo nagrinėjamas įstatymo nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad analogiškos pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje (žr., pvz., LVAT 2019 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-186-1062/2019; 2018 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1901-520/2018).

Kaip minėta, leidimą parvykti į namus suteikia pataisos įstaigos direktorius įsakymu, atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, kokia bausmės dalis atlikta, elgesį bausmės atlikimo metu, t. y. pataisos įstaigos direktorius, įvertinęs visas svarbias aplinkybes, turi diskrecijos teisę spręsti, ar nuteistajam suteikti trumpalaikę išvyką į namus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad viena iš bausmės ir bausmių vykdymo proceso funkcijų yra reintegruoti asmenį į visuomenę, o viena iš priemonių pasiekti šį tikslą yra sąlygų palaikyti ryšius su asmenimis laisvėje sudarymas tam, kad atlikus bausmę asmeniui su artimųjų pagalba būtų lengviau pasiekti minėtą tikslą. Tačiau akcentuojama, kad teisė dėl suteikimo trumpalaikės išvykos į namus įstatymų nustatytais atvejais gali būti varžoma, siekiant skatinti nuteistuosius laikytis disciplinos reikalavimų bei užtikrinti gerą elgesį. Marijampolės PN direktorius, atsižvelgdamas į Marijampolės PN Drausminės komisijos protokolu priimtą nutarimą, Marijampolės PN 2-ojo Resocializacijos skyriaus viršininko išvadą bei aplinkybę, kad pareiškėjas turi galiojančią nuobaudą, turėjo teisę, vadovaudamasis BVK 104 straipsnio nuostatomis, priimti 2019 m. gegužės 15 d. sprendimą Nr. 4.19-146 neleisti nuteistajam išvykti trims paroms už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Sprendimo priėmimo teisinis bei faktinis pagrindas buvo aiškus, nurodyti motyvai yra paremti faktinėmis aplinkybėmis, kurios byloje nėra ginčijamos.

Įvertinus aukščiau išdėstytą konstatuojama, jog nenustatyta, kad Marijampolės PN pareigūnai būtų pažeidę teisės aktų reikalavimus nagrinėjant pareiškėjo 2019 m. gegužės 2 d. prašymą dėl trumpalaikės išvykos į namus suteikimo, todėl nėra pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Nenustačius institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra teisinio pagrindo kilti viešajai civilinei atsakomybei, todėl kitų sąlygų civilinei atsakomybei kilti egzistavimas plačiau nenagrinėtinas.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punkto pagrindu nenustačius būtinų civilinės atsakomybės sąlygų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjas Remigijus Arminas