Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantės antstolės V. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2YT-23294-936/2017 pagal pareiškėjo E. Š. (E. Š.) skundą dėl antstolės V. M. veiksmų, suinteresuoti asmenys išieškotojas SĮ „Susisiekimo paslaugos“ ir antstolė V. M.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas E. Š. pateikė skundą dėl antstolės V. M. veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolės patvarkymu uždėtą areštą pareiškėjo lėšoms, esančioms įkalinimo įstaigoje, dalyje, kuria yra apribojama jo teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigoje. Patvarkymas priimtas vykdomosiose bylose Nr. 0015/13/05280, Nr. 0015/13/07290, Nr. 0015/13/08735, Nr. 0015/13/09649, Nr. 0015/13/09885, Nr. 0015/13/10735, Nr. 0015/13/11931, Nr. 0015/14/11094, Nr. 0015/15/01155, Nr. 0015/15/10989. Pareiškėjo teigimu, jis neturi galimybės įsigyti būtiniausių maisto produktų ir reikmenų laisvoje rinkoje, todėl vienintelė galimybė įsigyti tokių reikmenų yra įkalinimo įstaigos parduotuvė. Laisvės atėmimo įstaigos režimas nenumato kitokių galimybių įsigyti tokių reikmenų kitaip, kaip tik nuteistojo artimiesiems pervedus pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą, iš kurios ir yra atsiskaitoma už būtiniausius reikmenis. Pareiškėjas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016-03-23 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016. Nurodė, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto. Pareiškėjo teigimu, išieškojimas iš skolininko turto gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA. Nurodė, kad pagal antstolės priimtą patvarkymą iš jo yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant to, ar jos viršija vieną MMA, todėl nelieka jokių pajamų, kurias būtų galima panaudoti savo reikmėms. Antstolė V. M. 2017-04-24 patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą. Antstolės teigimu, CPK 668 str. 1 d. įtvirtintas draudimas išieškoti pinigines lėšas, neviršijančias 1 MMA, nėra absoliutus. Prie lėšų, kurioms turėtų būti taikomos minėtos straipsnio nuostatos, priskirtinos lėšos, likusios iš darbo užmokesčio be kitų pajamų, po CPK 736 str. nurodytų išskaitų išieškojimo. Pažymėjo, kad skolininkas nedirba, negauna darbo užmokesčio ar jam prilyginamų pajamų, jokie atsiskaitymai iš skolininko darbo užmokesčio ar jam prilyginamų pajamų nėra daromi. Nurodė, jog skolininkas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių piniginių lėšų gavimą į sąskaitą, galimai gautinų piniginių lėšų kilmę, dydį, poreikių, kuriems reikalingos piniginės lėšos, pagrįstumą. Antstolės teigimu, skolininkas turi galimybę patenkinti savo papildomus poreikius, t. y. naudotis kanceliarinėmis priemonėmis, domėtis įstatymais ir teismų praktika, siųsti laiškus, tačiau savo pareigos padengti įsiskolinimus nevykdo. Pažymėjo, kad jokios piniginės lėšos antstolei nėra pervestos, todėl nėra pagrįsti skolininko teiginiai, kad iš jo yra išieškomos visos lėšos. Suinteresuotas asmuo išieškotojas SĮ „Susisiekimo paslaugos“ atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 30 d. nutartimi pareiškėjo E. Š. (E. Š.) skundą dėl antstolės V. M. veiksmų tenkino ir nutarė panaikinti vykdomosiose bylose Nr. 0015/13/05280, Nr. 0015/13/07290, Nr. 0015/13/08735, Nr. 0015/13/09649, Nr. 0015/13/09885, Nr. 0015/13/10735, Nr. 0015/13/11931, Nr. 0015/14/11094, Nr. 0015/15/01155, Nr. 0015/15/10989 priimtą 2017-03-27 patvarkymą Nr. S1-13423 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Teismas nustatė, jog antstolė minėtose vykdomosiose bylose priėmė 2017-03-27 patvarkymą Nr. S1-13423 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuriuo areštavo 202,41 Eur skolos ir 357,59 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 560 Eur sumą, iš skolininkui E. Š. priklausančių lėšų, esančių įstaigos Vilniaus pataisos namų sąskaitoje, nurodė areštuotas lėšas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą. Teismas pažymėjo, jog CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XL VII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius). Nors skolininko kaip parama gaunamos lėšos nėra nurodytos CPK 733–743 straipsniuose, tačiau tai nereiškia, kad šie straipsniai tokioje situacijoje negali būti taikomi. Kadangi skolininkui giminaičių pervedamų lėšų statusas nėra aiškiai reglamentuotas, šiuo atveju remiantis analogija (CPK 3 str. 6 d.) taikytini CPK 733–743 str. CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA. Teismas nurodė, jog antstolei skundžiamu patvarkymu vykdant išieškojimą iš skolininko lėšų pataisos namų administruojamoje sąskaitoje, kurias jis periodiškai gauna iš artimųjų po išieškojimo pradėjimo, šios lėšos laikytinos ne pareiškėjos iki tol turėtu turtu, o kitomis pajamomis, todėl antstolio veiksmai vertintini pagal CPK nuostatas, reglamentuojančias išieškojimą iš skolininko pajamų (CPK 733-743 straipsniai). Prie pinigų sumų, kaip turto rūšies, be kita ko priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų ir skolininko turimo pradėjus išieškojimą. Taigi išieškojimas iš pareiškėjo lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos sąskaitoje, pagal CPK 688 straipsnį yra galimas, tačiau tik skolininko iki pradedant išieškojimą turėtų lėšų apimtyje. Teismas pripažino, jog antstolė, priimdama skundžiamą patvarkymą, nukreipė išieškojimą į pareiškėjo gaunamas lėšas, nesilaikydama CPK 733-743 straipsniuose nustatytų ribojimų išieškojimui iš skolininko pajamų.

III. Atskirojo skundo argumentai

Apeliantė antstolė V. M. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį bei klausimą išspręsti iš esmės – skolininko skundą atmesti. Nurodo, jog nesutinka su teismo pozicija, kad skolininko iš artimųjų gautinos lėšos turėtų būti kvalifikuojamos kaip gaunamos kitos skolininko pajamos, todėl išskaitoms iš tokio pobūdžio pajamų turėtų būti taikomos proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios išieškojimą iš skolininko pajamų (LR CPK 733-743 str.). LR CPK 737 straipsnyje, reglamentuojančiame išieškojimą iš kitų skolininko pajamų, prilygintų darbo užmokesčiui, į skolininko sąskaitą įkalinimo įstaigoje gautinos piniginės lėšos nėra prilygintinos darbo užmokesčiui, ir tokio prilyginimo negali būti, kadangi apskritai dažnai būna neaiški skolininko galimai į sąskaitą gautinų piniginių lėšų kilmė. Tokios lėšos taip pat nėra laikytinos ir daviniais.Skolininkas į sąskaitą įkalinimo įstaigoje gali gauti pinigines lėšas ne tik iš artimųjų, ne tik pinigines lėšas, iš kurių išieškojimas negalimas ar ribojamas, tačiau ir kitas pinigines lėšas, iš kurių išieškojimas yra galimas be jokių įstatyme įtvirtintų apribojimų. Į tai teismas neatsižvelgė ir vadovavosi deklaratyviais skolininko skunde išdėstytais teiginiais apie neva iš artimųjų gaunamas pajamas, neturėdamas jokių duomenų nei apie realiai skolininko gaunamas pinigines lėšas, nei jų kilmę ar jų dydį. Taigi nesuprantama teismo pozicija dėl neegzistuojančių, sąskaitoje nesančių piniginių lėšų kvalifikavimo kaip pajamų, kurioms turi būti taikomas LR CPK 736 str. Antstolė tiksliai laikėsi teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir priėmė Sprendimų vykdymo instrukcijos prieduose nurodytos formos patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai

Atskirasis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).Byloje kilo ginčas dėl išieškojimo iš įkalinimo bausmę atliekančio asmens piniginių lėšų tvarkos.Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis), t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko teisių bei teisėtų interesų. CPK 613 straipsnyje nustatyta, kad vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu. Antstolio priimti patvarkymai skundžiami CPK 510 str. nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų teismas turi išnagrinėti ir nustatyti, ar antstolio veikimas – atlikti veiksmai ar atsisakymas juos atlikti – atitinka įstatymo nuostatas.Byloje nustatyta, kad antstolė V. M. vykdo vykdomąsias bylas Nr. 0015/13/05280, Nr. 0015/13/07290, Nr. 0015/13/08735, Nr. 0015/13/09649, Nr. 0015/13/09885, Nr. 0015/13/10735, Nr. 0015/13/11931, Nr. 0015/14/11094, Nr. 0015/15/01155, Nr. 0015/15/10989 dėl įsiskolinimų išieškojimo iš skolininko E. Š. išieškotojo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ naudai. 2017 m. kovo 27 d. patvarkymu vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S1-13423 antstolė, vadovaudamasi CPK 688 straipsnio nuostatomis, areštavo skolininkui priklausančias lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, bendrai 560 Eur sumai, nurodė, kad patvarkymas galioja iki visiško jo įvykdymo (el. b.l 22). 2017-04-14 E. Š. pateikė skundą „Dėl areštuotos sąskaitos įkalinimo įstaigoje ir išskaičiuojamų asmeninių piniginių lėšų grąžinimo“. Antstolei skundo netenkinus, o pirmosios instancijos teismui 2017-05-30 nutartimi tenkinus skundą ir panaikinus 2017-03-27 patvarkymą Nr. S1-13423 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, antstolė pateikė atskirąjį skundą dėl minėtos nutarties.Atskirajame skunde teigiama, jog nėra aiški į skolininko sąskaitą gautinų piniginių lėšų kilmė ir šios lėšos negali būti prilyginamos darbo užmokesčiui ar daviniams. Anot antstolės, ji tiksliai laikėsi teisės aktuose nustatytų reikalavimą ir priėmė Sprendimų vykdymo instrukcijos prieduose nurodytos formos patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuriame aiškiai nurodyta, jog išieškojimas iš skolininko lėšų vykdomas vadovaujantis CPK 688 straipsniu. Be kita ko, antstolės teigimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjas turėjo pareigą pateikti antstolei piniginių lėšų kilmę pagrindžiančius dokumentus. Su tokiais antstolės teiginiais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 98 straipsnis įtvirtina nuteistųjų teisę gauti pinigines perlaidas, taip pat teisę atnešti grynuosius pinigus nuteistiesiems į pataisos įstaigą. Perlaidomis gauti pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą, o nuteistiesiems, turintiems teisę turėti grynųjų pinigų, įteikiami. Lėšos, įrašytos į nuteistojo asmeninę sąskaitą, yra nuteistojo asmeninė nuosavybė, kurią nuteistasis gali naudoti BVK ir kitų bausmės vykdymą reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat ir savo būtiniausiems poreikiams patenkinti. BVK nenustato apribojimų išieškoti iš skolininkui priklausančias lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, o CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos taip pat neįtvirtina draudimo nukreipti išieškojimą į šias lėšas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433-219/2017). Bendrosios išieškojimo iš skolininko turto taisyklės yra įtvirtintos CPK XLVII skyriuje. Šio skyriaus 668 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje; be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, aiškindama vykdymo proceso teisės normų, reglamentuojančių išieškojimo iš skolininkams fiziniams asmenims priklausančių pajamų tvarką išaiškino, kad apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią MMA, apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017, 27 punktas). Kartu išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio išskaitų dydį, nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017, 45 punktas). Išskaitų iš skolininko pajamų ribojimas MMA dydžio atžvilgiu yra taikomas, atsižvelgiant į per vieną mėnesį gaunamas skolininko pajamas, nepriklausomai nuo to, ar jos gaunamos periodiškai, ar kartą, ar kelis kartus per mėnesį. Toks aiškinimas išplaukia iš aplinkybės, kad įstatymo leidėjas kaip atskaitos tašką, nustatant ir diferencijuojant išskaitų dydį, pasirinko būtent teisės aktais nustatyto dydžio – vienos minimaliosios mėnesinės algos – pajamų dalį, taip siekdamas apsaugoti ir skolininko teises, kad jam liktų dalis gaunamų pajamų kas mėnesį būtiniesiems poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017, 47 punktas). Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, jog antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininko fizinio asmens turtą, įskaitant jam priklausančius pinigus (tiek pas skolininką ar kitus asmenis esančius grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose), privalo laikytis CPK nustatytų išieškojimo iš skolininko turto taisyklių, inter alia (be kita ko), CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatyto apribojimo, draudžiančio nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Toks teisinis reglamentavimas skirtas skolininko teisėms bei teisėtiems interesams apsaugoti, kad jis galėtų disponuoti pinigų suma, užtikrinančia minimalių, gyvybiškai svarbių, būtiniausių jo poreikių tenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433-219/2017).Įvertinus ginčo patvarkymo turinį, matyti, kad antstolė šiuo patvarkymu areštavo iš viso 560 Eur iš pareiškėjui priklausančių lėšų, esančių Vilniaus pataisos namų sąskaitoje ir nurodė areštuotas lėšas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą, taip pat nurodant, kad patvarkymas galioja iki visiško jo įvykdymo (el. b.l. 22). Nagrinėjamu atveju antstolė areštavo visas pareiškėjo sąskaitoje esančias lėšas, nenurodydama, kad areštuojamos pareiškėjo sąskaitoje esančios lėšos (turtas), viršijančios CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą sumą (vieną MMA), t. y. nukreipė šį išieškojimą į visas pareiškėjo sąskaitoje galbūt tuo metu buvusias lėšas, kaip skolininko turtą, tokiu būdu pažeidžiant CPK 668 straipsnio nuostatas. Skundžiamas antstolės patvarkymas pažeidžia pareiškėjo kaip skolininko teises bei teisėtus interesus, kadangi užkerta galimybę pareiškėjui disponuoti pinigų suma, užtikrinančia minimalių, gyvybiškai svarbių, būtiniausių jo poreikių tenkinimą. Atsižvelgiant į tai, ginčo patvarkymas yra neteisėtas, prieštaraujantis imperatyviajai proceso teisės normai, įtvirtintai CPK 668 straipsnio 1 dalyje ir panaikintas pagrįstai.Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas ginčo patvarkymą pripažino neteisėtu, nurodydamas, jog antstolė, priimdama skundžiamą patvarkymą, nukreipė išieškojimą į pareiškėjo gaunamas lėšas, nesilaikydama CPK 733-743 straipsniuose nustatytų ribojimų išieškojimui iš skolininko pajamų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nevisiškai tiksliai taikė civilinio proceso teisės normas. Pažymėtina, kad pradėdamas vykdymą, antstolis pirmiausia turi įvertinti skolininko turimą turtą ir tai, ar išieškojimas yra galimas pagal CPK 668 straipsnio 1 dalį, t. y. atsižvelgti į šiame straipsnyje nustatytą apribojimą nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Kaip jau buvo minėta, CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią vienos MMA, taikytinas kaip vienkartinis apribojimas, nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą. Savo ruožtu CPK 736 straipsnis, reglamentuojantis išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydį, taikomas, jei po CPK 668 straipsnio 1 dalyje nurodytos išskaitos skolininko turto neužtenka vykdomam išieškojimui padengti. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, panaikindamas skundžiamą patvarkymą dėl netaikytų išskaitų dydžio, nors ir taikė ne išieškojimą iš skolininko turto, o išieškojimą iš skolininko pajamų ir jo apribojimus reglamentuojančias normas, tačiau iš esmės pagrįstai antstolės veiksmus pripažino neteisėtais. Todėl netinkamas proceso teisės normų taikymas neturėjo įtakos priimant iš esmės teisėtą pirmosios instancijos instancijos teismo nutartį.Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisakytina.Remdamasis aukščiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalimi, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistą.