- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-13
- Bylos Nr.
- 2A-2201-264/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Lozoraitytė, Aušra Baubienė, Arūnas Rudzinskas
- Ieškovas
- V. S.
- Atsakovas
- UAB DK „PZU Lietuva“
- Kategorijos
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 73.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Lozoraitytės ir Arūno Rudzinsko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. S. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1161-4542012 pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovei UAB DK „PZU Lietuva“ dėl draudimo išmokos priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 12528,00 Lt draudimo išmoką, 5000,00 Lt neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidas. 2011-04-06 tarp šalių buvo sudaryta Kelionės finansinių nuostolių draudimo sutartis, kuria buvo apdrausti aviabilietai ir apgyvendinimas Maldyvuose. Šia sutartimi buvo apdrausti ieškovas ir jo šeimos nariai. Draudimo objektas – apdraustojo turtiniai interesai, susiję su finansinių nuostolių atlyginimu dėl turėtų nenumatytų išlaidų vykstant į užsienį ar kelionės metu pagal Kelionės finansinių nuostolių draudimo taisykles. Pagal sutartį buvo pasirinktas draudimo 2 variantas, t.y. dėl vieno asmens neišvykimo, kitų asmenų neišvykimas, kelionės nutraukimas yra draudiminis įvykis, nutrūkusios kelionės pasirinkta draudimo suma 100 proc. kelionės kainos. Draudimo apsauga įsigaliojo 2011-04-06. 2011-05-13 tarp šalių buvo sudaryta Kelionės finansinių nuostolių draudimo sutartis apdrausti Šri Lankos turui, kuria buvo apdrausti ieškovo šeimos nariai, bei pasirinktas variantas – dėl vieno asmens neišvykimo, kitų asmenų neišvykimas, kelionės nutraukimas. Sutartimi pasirinkta draudimo suma 100 proc. kelionės kainos, apsauga įsigaliojo 2011-05-13. Į kelionę turėjo išvykti 2011-06-02, tačiau dėl ieškovo tėvo mirties, dėl patirto streso pablogėjo sutuoktinės S. S. sveikata ir 2011-05-24 suplanuota kelionė buvo atšaukta, dėl ko patyrė 13920 Lt nuostolį. Buvo kreiptasi į atsakovą dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Atsakovas išmoką išmokėti atsisakė, kadangi sutuoktinės ligą pripažino nedraudžiamuoju įvykiu. Taip pat dėl atsakovo atsisakymo išmokėti draudimo išmoką, ieškovas patyrė dvasinius išgyvenimus, susijusius su tėvo mirtimi, bei dvasinį sukrėtimą, sąlygotą atsakovo ciniško požiūrio. Dėl didelės pinigų sumos neišmokėjimo buvo ribojamos ieškovo ir jo šeimos galimybės planuoti laisvalaikį ir atostogas. Dėl atsakovo veiksmų ieškovas patyrė neturtinę žalą.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad įvykis yra nedraudžiamasis pagal šalių sudarytos draudimo sutarties/draudimo taisyklių 8.2.1.5 punktą, kuris nustato, kad draudikas neatlygina finansinių nuostolių neišvykus į kelionę, jeigu draudimo liudijimo išdavimo dieną buvo ar galėjo būti žinoma apdraustojo sveikatos būklė, kuri galėjo būti pripažinta draudžiamojo įvykio priežastimi. Į kelionę S. S. neišvyko dėl sveikatos sutrikimo (arterinės hipertenzijos), kuris buvo žinomas draudimo liudijimo išdavimo dieną. Ieškovas turėjo visas galimybes su draudimo sutarties taisyklėmis susipažinti prieš sudarant draudimo sutartį bei pareikšti savo pastabas ir nesutikimus. Tuo tarpu, ieškovas pasirašydamas draudimo liudijime VIP Nr. (duomenys neskelbtini) savo parašu patvirtino, kad su draudimo rūšies taisyklėmis susipažino ir kad draudimo taisyklių kopija jam buvo įteikta, taip pat, jog susipažino ir sutinka su draudimo sutartyje nurodytomis sąlygomis ir jokių pastabų neturi, tuo pačiu įsipareigojo jų laikytis. Atsakovė neprivalo atlyginti ieškovo patirtos neturtinės žalos, kurios rizika nėra numatyta su ieškovu sudarytose draudimo sutartyse.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. liepos 2 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad S. S. nedarbingumo laikotarpis buvo nuo 2011-05-24 iki 2011-06-03, ieškovo šeimos kelionė turėjo prasidėti 2011-06-02. S. S. diagnozuota I11.9 (Hipertenzinė (širdies liga) kardiopatija be (stazinio) širdies (kraujotakos) nepakankamumo) bei I49(kitos širdies aritmijos). Hipertenzinė liga jai nustatyta dar 2003-09-23. Gydytoja ekspertė nurodžiusi, jog tai lėtinė liga, kuriai būdinga banguojanti eiga su didesniais ar mažesniais arterinio kraujospūdžio sutrikimais; tai ne ūmus ir staigus sveikatos sutrikimas.
Teismas nurodė, kad artimo žmogaus mirtis galėjo sukelti stresą, didesnius emocinius išgyvenimus, tai galėjo turėti įtakos S. S. sveikatos stoviui. Tačiau jai nustatyta lėtinė liga, kuriai būdinga padidėjęs kraujospūdis bei galimi papildomi simptomai. Pagal Kelionės finansinių nuostolių draudimo taisyklių 8.2.1.5 punktą yra nedraudiminis įvykis, kuriame nurodyta, kad draudikas neatlygina finansinių nuostolių neišvykus į kelionę, jeigu draudimo liudijimo išdavimo dieną buvo ar galėjo būti žinoma apdraustojo sveikatos būklė, kuri galėjo būti pripažinta draudžiamojo įvykio priežastimi. Minimos taisyklės yra standartinės, viešai paskelbtos draudimo kompanijos tinklapyje, ieškovas nurodė, kad keliauja ne pirmą kartą, vykstant į kelionę draudžiasi, ieškovui žinoma apie sutuoktinės diagnozuotą ligą. S. S. posėdyje paaiškino, kad ji pati medikė, prie diagnozuotos ligos paskirti vaistai, kuriuos vartoja, liga nustatyta nuo 2003 metų. Kelionės finansinių nuostolių draudimo taisyklių 8.1.2.1 punkte nurodyta, kad dėl apdraustojo sveikatos sutrikimų, dėl kurių iki pat kelionės pradžios ir/ar numatytą išvykimo į kelionę dieną jis buvo gydomas stacionarinėje gydymo įstaigoje ir/ar turėjo nedarbingumo pažymėjimą (ne trumpesniam kaip 10 dienų laikotarpiui) ar apdraustojo mirties pripažintina draudžiamuoju įvykiu. Tačiau S. S. nedarbingumo pažymėjimas buvo išduotas dėl lėtinės ligos paūmėjimo, todėl minimas taisyklių punktas netaikytinas. Nes tų pačių taisyklių 8.2.1.4 punkte numatyta, kad nedraudiminis įvykis, jei per paskutinius 6 mėnesius buvo reikalingas gydymas. Iki ligos paūmėjimo, S. S. pas gydytoją lankėsi 2011-01-31, todėl teismas sprendė, kad neišvykimas į kelionę, susirgus šeimos nariui, yra nedraudiminis įvykis ir ieškinį šioje dalyje atmetė. Ieškovas turizmo paslaugų teikimo sutartis sudarė ne su atsakove. Ieškovas ir atsakovė tarpusavio santykius aptarė pagal Kelionės finansinių nuostolių draudimo taisykles Nr. 61. Ieškovo patirtos neturtinės žalos, kurios rizika nėra numatyta su atsakove sudarytose sutartyse, nėra pagrindo priteisti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas V. S. apeliaciniu skundu (1 t. b. l. 209-218) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą apeliantas grindžia šiais argumentais:
1. Teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė CPK 268 str., 270 str. 4 d. 3 p. reikalavimus, nes nenurodė jokių argumentų, kodėl atmetė ieškovo pateiktus įrodymus, jo atstovų paaiškinimus, liudytojų parodymus. Teismas dėl visų ieškinio pagrindų nepasisakė arba pasisakė tik iš dalies.
2. Teismas rėmėsi atsakovės, kuri yra akivaizdžiai stipresnioji vartojimo teisinių santykių šalis, pozicija aiškindamas sutarties sąlygas. Motyvuodamas skundžiamą sprendimą išimtinai tik atsakovės minimais draudimo sutarties 8.1.2.5 ir 8.2.1.4 punktais, visiškai nepagrįstai atmetė apelianto argumentus dėl draudimo sutarties 8.1.2.1 punkto, kuriame yra pakankamai aiškiai apibrėžtas draudiminis įvykis - tai yra laikinojo nedarbingumo trukmė ne trumpesnė kaip 10 dienų. Apelianto sutuoktinės nedarbingumas tęsėsi net 11 dienų, pagal draudimo taisyklių 8.1.2.1 papunktį šis atvejis yra draudiminis.
2. Teismas pažeidė ne tik CPK 179 str. 3 d. ir CPK 270 str. 4 d. 4 p. reikalavimus, nes nenurodė įstatymų ir teisės aktų, kuriais vadovavosi spręsdamas širdies aritmijos (kodas I 49), kaip sveikatos sutrikimo ir laikinojo nedarbingumo vienos iš priežasčių, kaip draudžiamojo įvykio atmetimo klausimą. Vertinant Valstybinės ligonių kasos tinklapyje viešai skelbiamą Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtąjį pataisytą ir papildytą leidimą „Sisteminis ligų sąrašas“ ir jo įvade skelbiamą informaciją, akivaizdu, kad S. S. nustatytos ligos su kodais I11.9 ir I49 patenka 9 skyrių „Kraujotakos sistemos ligos (100-199)“, tačiau į visiškai skirtingus poskyrius. Hipertenzinės ligos patenka į vieną poskyrį („I I0 – I 15 Hipertenzinės ligos“), o širdies aritmijos į kitą poskyrį, priskiriamą kitoms širdies ligų formoms („I 30-I 52 Kitos širdies ligų formos“).
3. Teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje nepasisakė dėl svarbių liudytojos G. B. parodymų, kad širdies aritmija S. S. buvo diagnozuota pirmą kartą, t. y. atsirado naujas sveikatos sutrikimas. Taip pat teismas nepasisakė, kodėl šiuos parodymus atmeta ir taip pažeidė apelianto teisę į teisingą bylos nagrinėjimą. Liudytojos parodymai ypatingai svarbūs aiškinantis ir padedant išdiferencijuoti kuo skiriasi ligos ir „sveikatos sutrikimo“, kaip ji vartojama atsakovo patvirtintų taisyklių 8.1.2.1 punkte, sąvokos. Tokios kaip „sveikatos sutrikimas“ sąvokos atsakovės patvirtintose taisyklėse apskritai nėra.
4. Teismas nepagrįstai vadovavosi atsakovo suinteresuoto asmens Asmens žalų skyriaus gydytojos-ekspertės I. G. 2011-09-01 išvada, nes pačiam teismui 2012-02-09 parengiamojo teismo posėdžio metu kilo rimtų abejonių šios gydytojos nešališkumu bei išvados įforminimo tinkamumu.
5. Teismas visiškai nepagrįstai nepasisakė, kodėl atmetė apelianto atstovo paaiškinimus dėl esančių prieštaravimų atsakovės taisyklėse tarp aiškiai apibrėžto draudiminio įvykio pagal draudimo taisyklių 8.1.2.1 p. ir nedraudiminių įvykių pagal taisyklių 8.2.1.4 ir 8.2.1.5 punktus. Teismas nukrypo nuo LAT formuojamos teismų praktikos, nes esant prieštaravimų dėl sutarties sąlygų, jos buvo išaiškintos tas sąlygas pasiūliusios šalies naudai - tai yra draudiko naudai ir jas priėmusios šalies vartotojo, t.y. ieškovo nenaudai.
6. Byloje surinkti visi reikiami įrodymai, kad apdraustoji S. S. į kelionę neišvyko dėl daugybinių sveikatos sutrikimų, ne tik dėl hipertenzinės ligos (bet ir galvos skausmų, pykinimo, širdies aritmijos); byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad širdies aritmija atsirado pirmą kartą, tad ši liga nebuvo lėtinė; nedarbingumo pažymėjimas buvo išduotas ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, nedarbingumo pažymėjimas buvo galiojantis ir numatytą išvykimo į kelionę dieną, o išvykimas į kelionę būtų akivaizdus gydytojo paskirto gydymo režimo ir Nedarbingumo pažymėjimų išdavimo taisyklių pažeidimas. Todėl esant visoms šioms draudžiamojo įvykio sąlygoms, teismas visiškai nepagrįstai rėmėsi išimtinai atsakovo pozicija dėl tų pačių taisyklių 8.2.1.5 punkto, kaip eliminuojančiu draudiminį įvykį. Akivaizdu, kad draudimo sutarčių sudarymo dieną tokia apelianto sutuoktinės sveikatos būklė negalėjo būti žinoma, nes nebuvo žinoma, kad po draudimo sutarčių sudarymo apelianto tėvą ištiks mirtis, kad dėl to apelianto sutuoktinė patirs didžiulį stresą ir jai pirmą kartą atsiras širdies aritmija. Net jei teismui kilo abejonių dėl draudimo sutarčių sąlygų, ir buvo remiamasi paties atsakovės darbuotojos - draudiko gydytojos ekspertės išvada, privalėjo būti taikoma palankiausio vartotojo atžvilgiu sutarties sąlygos aiškinimo taisyklė.
7. Teismas nepagrįstai atmetė ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo. Apeliantas ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo grindė ne draudimo sutartimi, o atsakovės veiksmais (neveikimu), tai yra visiškai nepagrįstu atsisakymu išmokėti draudimo išmoką. Dėl atsakovės neteisėto ir nepagrįsto sprendimo įvykį pripažinti nedraudžiamuoju, tiek apeliantas, tiek jo sutuoktinė patyrėme daug nepatogumų, buvo priversti gaišti laiką, pakartotinai patyrė dvasinius išgyvenimus susijusius su apelianto tėvo mirtimi (nes net ir nevalingai šis įvykis buvo primenamas ir prisimenamas), o taip pat patyrė ir dvasinį sukrėtimą, sąlygotą atsakovės ciniško požiūrio. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų atsirado bendravimo galimybių sumažėjimas (su šeimos nariais, draugais), sutuoktiniai patyrė emocinę depresiją, kas pagal CK 6.250 str. priskirtina neturtinei žalai.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB DK „PZU Lietuva“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (1 t. b. l. 122-127) prašo apeliacinį skundą atmesti. Apeliantas, pasirašydamas draudimo liudijime patvirtino, jog sutinka su draudimo sutartyje numatytomis sąlygomis ir jokių pastabų ar prieštaravimų neturi, be to, įsipareigojo laikytis minėtų sąlygų. Taisyklių sąlygos yra aiškiai atskleistos, konkrečios bei yra neatsiejama ir sudėtinė draudimo sutarties dalis. Apeliantas sąmoningai klaidina teismą pateikdamas tik kai kurias, galimai jam palankesnes žodinio ginčo bylos nagrinėjimo ištraukas, kurios nėra išsamios, teisingos, be to pateiktos be konteksto ir galimai visai ar iš dalies, prieštarauja šalių pasakytų kalbų turiniui. Teismo sprendimas priimtas su tinkamai išdėstytais ginčo bylos motyvais, pagrįstais abiejų šalių teisiniais ir faktiniais argumentais. Apeliantas aiškina Taisyklių punktus itin atsietai ir glaustai, prisidengdamas jo, kaip silpnesniosios šalies, statusu. Byloje aiškiai ir nedviprasmiškai buvo konstatuota (iš pateiktų S. S. medicininių dokumentų), jog S. S. 2003 m. diagnozuota hipertenzinė liga, kuri nuolatos gydoma. Hipertenzinė liga yra lėtinė liga, kuriai būdinga banguojanti eiga su didesniais ar mažesniais arterinio kraujospūdžio pakilimais, kuriuos gali provokuoti stresas (kaip, kad ginčo atveju, artimo žmogaus mirtis), alkoholis, rūkymas, fizinio aktyvumo sumažėjimas, didelis druskos kiekis maiste, gydymo režimo pažeidimai. Sergant šia liga pakinta širdies raumuo, vystosi hipertenzinė kardiopatija (iš ginčo byloje esančių duomenų, diagnozuota 2003 m.). Dėl šios priežasties, širdis visą laiką apkrauta ir per tam tikrą laikotarpį - vieniems greičiau, kitiems lėčiau - kairysis skilvelis didėja, širdis plečiasi į kairę ir taip atsiranda ritmo sutrikimų, stenokardijos, infarkto grėsmė. Todėl apelianto atvejis negali būti pripažintas draudžiamuoju pagal jo nurodytą 8.1.2.1 papunktį, kadangi apdraustosios S. S. sveikatos sutrikimas nebuvo ūmus ir netikėtas. Be to, dėl minėtos ligos apdraustoji pas gydytojus lankėsi ne tik ieškovo ieškinyje nurodytomis datomis, t.y. 2011-05-23, 2011-05-30, 2011-06-03, bet į gydymo įstaigą ji dėl hipertenzinės ligos buvo kreipusis ir 2011-01-31, t.y. šis sveikatos sutrikimas reikalavo gydymo per paskutinius 6 mėnesius iki sutarties sudarymo dienos. Todėl, vadovaujantis draudimo taisyklių specialiųjų sąlygų 8.2.1.4. punktu, draudikas neatlygina finansinių nuostolių neišvykus i kelionę dėl apdraustojo sveikatos sutrikimo, kuris reikalavo gydymo per paskutinius 6 mėnesius iki draudimo sutarties įsigaliojimo datos. Neturtinės žalos atlyginimas nėra su apeliantu sudarytų draudimo sutarčių draudimo objektas, apeliantas neįrodė ir nepagrindė, kad neturtinė žala ieškovui buvo padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo, taip pat, kad atsakovė neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė išmokėti draudimo išmoką. Šios bylos ir apelianto minimų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo bylų faktinės aplinkybės nesutampa ir minėtose byloje suformuotos ir apelianto minimos teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės šiuo atveju negali būti taikomos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė 2011-05-13 ir 2011-04-06 sudarė kelionės finansinių nuostolių draudimo sutartis, draudimo laikotarpis 2011-06-02 – 2011-06-18, draudimo objektas – apdraustojo turtiniai interesai, susiję su finansinių nuostolių atlyginimu dėl turėtų nenumatytų išlaidų vykstant į užsienį ar kelionės metu pagal Kelionės finansinių nuostolių draudimo taisykles Nr. 061, pagal 2 variantą (dėl vieno asmens neišvykimo, kitų asmenų neišvykimas, kelionės nutraukimas-draudiminis įvykis), sulygta dėl 10 proc. išskaitos. Sutarties sudarymą patvirtina draudimo liudijimas VIP Nr. (duomenys neskelbtini) ir VIP Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 9, 10, 65, 66) (CK 6.989 straipsnio 2 dalis).
Atsakovė atsisakė ieškovui išmokėti draudimo išmoką, nustačiusi, kad į 2011-06-02 kelionę neišvyko dėl ieškovo sutuoktinės S. S. sveikatos sutrikimo (arterinės hipertenzijos), kuris buvo žinomas ieškovui draudimo liudijimo išdavimo metu, todėl įvykį pripažino nedraudžiamuoju draudimo taisyklių Nr.061 prasme (1 t. b. l. 67-92, 110).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienoje civilinėje byloje yra labai svarbu nustatyti bylos nagrinėjimo ribas ir įstatymo nustatyta tvarka teisingai paskirstyti šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktiniu duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).
Dėl draudimo išmokos.
CK 6.987 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudimo sutartimi draudikas įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti draudėjui arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Draudimo įstatymo 82 straipsnio (straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2007 m. gruodžio 10 d. iki 2012 m. sausio 1 d.) 2 dalyje nustatyta, kad draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, padariniams ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas; 3 dalyje – kad draudikas neturi teisės: 1) išmokėti draudimo išmoką ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinęs draudžiamojo įvykio buvimu; 2) atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, nepatikrinęs visos jam prieinamos informacijos. Taigi pagrindas draudimo išmokai sumokėti yra faktas, patvirtinantis draudžiamojo įvykio buvimą, o visos kitos atsirandančios aplinkybės, neatitinkančios draudžiamojo įvykio požymių, taip pat sutartyje iš anksto išvardyti nedraudžiamieji įvykiai nėra pagrindas draudimo išmokai sumokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Khaled Kh Kh Y Alghunaim v. AB ,,Lietuvos draudimas”, bylos Nr. 3K-3-213/2006). Byloje nustatyta, kad
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovo atsisakymas sumokėti ieškovui draudimo išmoką atitinka Taisyklių Nr. 061 8.1.2.4 ir 8.1.2.5 punktų nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga ir įvertinęs šalių pateiktus įrodymus, neturi pagrindo nesutikti su minėta pirmosios instancijos teismo pozicija.
Taisyklių, kurios yra sudėtinė šalių sudarytos draudimo sutarties dalis, Specialiųjų sąlygų 8.2.1.5 punktas nustato, kad draudikas neatlygina finansinių nuostolių neišvykus į kelionę, jeigu draudimo liudijimo išdavimo dieną buvo ar galėjo būti žinoma apdraustojo, jo giminaičių ar kito ta pačia draudimo sutartimi apdrausto asmens ar jo giminaičių sveikatos būklė, kuri galėjo būti pripažinta draudžiamojo įvykio priežastimi. Tų pačių taisyklių 8.2.1.4 punkte numatyta, kad nedraudiminis įvykis, jei per paskutinius 6 mėnesius buvo reikalingas gydymas.
Apelianto procesiniuose dokumentuose išdėstyta pozicija, kad į 2011-06-02 planuotą kelionę jis su šeimos nariais neišvyko dėl apelianto sutuoktinės ūmaus sveikatos sutrikimo, kurį galėjo iššaukti jo tėvo mirtis 2011-05-20, vertintina atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumą. Byloje esantys medicininiai duomenys patvirtina, kad S. S. 2003 m. diagnozuota hipertenzinė liga, kuri buvo nuolat gydoma, lėtinio pobūdžio ir buvo žinoma ieškovui draudimo liudijimo išdavimo dieną. Iš įrašų S. S. sveikatos istorijoje, informacijos apie jai išduotą elektroninį nedarbingumo pažymėjimą nustatyta, kad S. S. nedarbingumo pažymėjimas išduotas 2011-05-23 laikotarpiui iki 2011-05-30 pagal nustatytą diagnozė 111.9 (hipertenzinė širdies liga be stazinio širdies (kraujotakos) nepakankamumo, o 2011-05-30 nedarbingumo laikotarpis pratęstas 3 dienas iki 2011-06-03, nustačius tą pačią diagnozę kodu 111.9 bei kitą diagnozę kodu 149 (kitos širdies aritmijos).
Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad S. S. nustatytos ligos su kodais I 11.9 ir I 49 patenka į 9 skyrių „Kraujotakos sistemos ligos (100-199)“, tačiau į visiškai skirtingus poskyrius, kad S. S. diagnozuota širdies aritmija yra naujas sveikatos sutrikimas, ką patvirtino ir teisme apklausta liudytoja gydytoja G. B., kurios parodymų teismas nevertino. Tačiau šie apelianto argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų. Sutiktina su apelianto teiginiu, kad liudytoja S. S. diagnozuota širdies aritmija yra naujas sveikatos sutrikimas, nes šią aplinkybę nurodė pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja gydytoja G. B., byloje nėra medicininių išvadų dėl S. S. diagnozuoto sveikatos sutrikimo - širdies aritmijos atsiradimo priežasties. Tačiau ši aplinkybė negali būti vertinama atsietai nuo visumos įrodymų. Iš teismo posėdžio protokole užfiksuotų liudytojos G. B. paaiškinimų (1 t. b. l. 158-159) matyti ir tai, kad ji patvirtino aplinkybę, kad nedarbingumo pažymėjimas S. S. negalėjo būti išduotas dėl širdies aritmijos, S. S. negalėjo dirbti dėl pakilusio kraujospūdžio. Nagrinėjamoje byloje yra duomenys, kad atsakovė nagrinėdama apelianto sutuoktinės S. S. prašymą išmokėti draudimo išmoką dėl 2011-06-02 neįvykusios kelionės kreipėsi į UAB Saulės šeimos kliniką dėl papildomos informacijos (1 t. b. l. 31, ), gavo medicininius duomenis, kurių pakako 2011-09-01 specialisto išvadai parengti (1 t. b. l. 101-109, 126). Nors skundžiamame sprendime nėra pasisakyta dėl liudytojos G. B. parodymų, tačiau jie neprieštarauja atsakovo suinteresuoto asmens Asmens žalų skyriaus gydytojos-ekspertės I. G. 2011-09-01 išvadai, kurioje nurodyta, kad kraujospūdžio padidėjimas ir ekstrasistolija atsirado įvykusio streso ir jau buvusių lėtinių pakitimų fone (1 t. b. l. 126). Todėl teisėjų kolegijos nuomone, apelianto abejonės dėl atsakovo suinteresuoto asmens Asmens žalų skyriaus gydytojos-ekspertės I. G. 2011-09-01 išvados teisingumo, nepagrįstos.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad S. S. nedarbingumo pažymėjimas buvo išduotas ir nedarbingumo laikotarpis truko 11 dienų dėl lėtinės ligos paūmėjimo, o ne dėl sveikatos sutrikimo, diagnozuoto 2011-05-30 kodu 149 (kitos širdies aritmijos), todėl apelianto atvejis negali būti pripažintas draudžiamuoju pagal jo nurodytą taisyklių 8.1.2.1 papunktį, kadangi apdraustosios S. S. sveikatos sutrikimas nebuvo ūmus ir netikėtas.
Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, byloje esantys medicininiai duomenys patvirtina, kas dėl minėtos ligos apdraustoji pas gydytojus lankėsi ne tik 2011-05-23, 2011-05-30, 2011-06-03, bet į gydymo įstaigą ji dėl hipertenzinės ligos buvo kreipusis ir 2011-01-31, t.y. šis sveikatos sutrikimas reikalavo gydymo per paskutinius 6 mėnesius iki sutarties sudarymo dienos. Todėl, vadovaujantis draudimo taisyklių specialiųjų sąlygų 8.2.1.4. punktu, draudikas neatlygina finansinių nuostolių neišvykus į kelionę dėl apdraustojo sveikatos sutrikimo, kuris reikalavo gydymo per paskutinius 6 mėnesius iki draudimo sutarties įsigaliojimo datos.
Nenustačius fakto, patvirtinančio draudžiamojo įvykio buvimą, atsakovas pagrįstai atsisakė mokėti draudimo išmoką ieškovui, tai atitinka CK 6.987 straipsnio bei CPK 178 straipsnio nuostatas.
Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, jog atsakovės taisyklėse yra prieštaravimų tarp aiškiai apibrėžto draudiminio įvykio pagal draudimo taisyklių 8.1.2.1 p. ir nedraudiminių įvykių pagal taisyklių 8.2.1.4 ir 8.2.1.5 punktus, kurie yra aiškūs. Draudimo liudijime ieškovas savo parašu patvirtino, kad su draudimo rūšies taisyklėmis susipažino ir kad draudimo taisyklių kopija jam buvo įteikta, taip pat, jog susipažino ir sutinka su draudimo sutartyje nurodytomis sąlygomis ir jokių pastabų neturi, tuo pačiu įsipareigojo jų laikytis.
Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimo sutartis yra fiduciarinė, t. y. grindžiama jos šalių didžiausio tarpusavio pasitikėjimo principu (lot. uberrimae fidei), sutartis; dėl to draudimo sutarties šalys privalo būti viena kitai absoliučiai atviros ir atskleisti viena kitai visą informaciją, kuri gali būti reikšminga šiai sutarčiai sudaryti bei jos sąlygoms nustatyti ir vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-06-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-397/2001; 2008-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2008; kt.). Taisyklių specialių sąlygų 1. 5 p. sąvoka- lėtinė liga - tai sveikatos būklė, kuri jau egzistuoja sudarant draudimo sutartį (net jeigu ji buvo neteisingai diagnozuota arba jos egzistavimas dar ir nebuvo patvirtintas kvalifikuoto gydytojo) ar/ir dėl kurios apdraustasis konsultavosi, gydėsi ar vartojo vaistus paskutinių 6 mėnesių laikotarpiu iki sutarties sudarymo dienos. Draudėjui numatytos informavimo pareigos netinkamas vykdymas šiuo atveju buvo esminė priežastis, kuri atsakovui suteikė pagrįstą teisę atsisakyti ieškovui išmokėti visą jo prašomą draudimo išmokos sumą.
Proceso normų nereikalaujama sprendime perteikti įrodymų turinio, o tik juos įvertinti, jų pagrindu nustatant tam tikras aplinkybes, t. y. teismas glausta forma motyvuojamojoje dalyje turi nurodyti nustatytas aplinkybes, pateikti įrodymų vertinimą, argumentus, dėl kurių atmeta kai kuriuos įrodymus (CPK 270 straipsnio 4 dalies 1–3 punktai). Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus dėl CPK 268 str., 270 str. 4 d. 3 p. pažeidimo, nes pirmosios instancijos teismo sprendimo tiek aprašomojoje, tiek motyvuojamojoje dalyse glausta forma aptarti įrodymai bei padarytos pagrįstos išvados.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Apeliantas nurodo, kad ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo grindė ne draudimo sutartimi, o atsakovės veiksmais (neveikimu), tai yra visiškai nepagrįstu atsisakymu išmokėti draudimo išmoką. Teisėjų kolegijos nuomone tokie argumentai nesudaro pagrindo skundžiamo sprendimo šioje dalyje panaikinimui. Kaip teisingai pažymėta skundžiamame sprendime neturtinė žala gali būti atlyginama tik CK 6. 250 str. 2 d. įstatymų numatytais atvejai ar dėl padaryto nusikaltimo. Jeigu įstatymas specialiai jos atlyginimo nenustato, ji neatlyginama. Netenkinus reikalavimo dėl draudimo išmokos priteisimo, reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstai atmestas (CPK 178 str.).
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Vadovaujantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmestinas, skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.