- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-29
- Bylos Nr.
- e2A-1059-773/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06586-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Rimdeikaitė, Mindaugas Šimonis, Dalė Burdulienė
- Ieškovas
- V. A.
- Atsakovas
- V. Ž.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Albinos Rimdeikaitės ir Mindaugo Šimonio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. A. ieškinį atsakovui V. Ž. dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo ir atsakovo V. Ž. priešieškinį ieškovei V. A. dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė V. A. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu ir prašė nustatyti tokią nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tarp bendraturčių tvarką: 1) ieškovė asmeniškai naudojasi gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – gyvenamasis namas) patalpomis, plane pažymėtomis: 1-1 (7,14 kv.m.), 1-2 (9,64 kv. m.), 1-3 (2,92 kv m.), 1-4 (18,43 kv.m.), 1-9 (10,37 kv.m.), iš viso 48,5 kv. m. ploto; atsakovas asmeniškai naudojasi gyvenamojo namo patalpomis, plane pažymėtomis: 1-12 (7,48 kv.m.), 1-13 (13,14 kv.m.), 1-14 (18,45 kv.m.), 1-15 (15,74 kv.m.), 1-16 (12,07 kv.m.), 1-17 (1,60 kv.m.), iš viso 68,48 kv. m. ploto; ieškovė ir atsakovas bendrai naudojasi gyvenamojo namo patalpomis, plane pažymėtomis: 1-5 (2,30 kv.m.), 1-6 (4,35 kv.m.), 1-7 (3,99 kv.m.), 1-8 (4,28 kv.m.), 1-10 (10,10 kv.m.), 1-11 (3,52 kv.m.), iš viso 28,54 kv.m. ploto; atsakovas asmeniškai naudojasi gyvenamojo namo pastoge; ieškovė asmeniškai naudojasi gyvenamojo namo rūsio patalpomis, plane pažymėtomis: R-2 (10,63 kv. m.), R-1 (16,47 kv.m.); 2) nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – žemės sklypas) naudojimosi tarp bendraturčių tvarką pagal ieškovės pateiktą UAB „Geodezininkai“ 2017 m. kovo 17 d. parengtą planą, kuriame ieškovei paskirta atskirai naudotis B raide pažymėta 48 kv.m. teritorija, atsakovui paskirta A raide pažymėta 48 kv.m. teritorija, bendraturčiams bendrai naudotis paskirta C raide pažymėta teritorija, kurios bendras plotas 290 kv.m.; 3) tenkinti priešieškinio reikalavimą dėl naudojimosi ūkio pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ūkio pastatas), tvarkos nustatymo ir nustatyti, jog ieškovė asmeniškai naudojasi pastogės patalpa, esančia virš garažo, UAB „Architektas“ parengtame plane pažymėto A dalimi. Ieškovė taip pat prašė priteisti ieškovės naudai iš atsakovo 4 080 Eur kompensaciją už ieškovei tenkančią mažesnę naudojamo gyvenamojo namo dalį bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad dėl konfliktiškų šalių santykių ji neturi galimybės naudotis jai priklausančia nekilnojamojo turto dalimi. Pažymėjo, kad atsakovas nori atlikti gyvenamojo namo rekonstrukciją ir atidalinti gyvenamąjį namą iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau tam ieškovė neturi pakankamai lėšų, o atsakovo siūlomas planas pažeidžia jos interesus.
Atsiliepimas
Atsakovas V. Ž. atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas, o ieškinio reikalavimai prieštarauja socialinės taikos, proporcingumo, naudojimosi daiktu racionalumo ir efektyvumo kriterijams. Pažymėjo, jog gyvenamasis namas yra dalus, abiejų aukštų plotai yra lygūs, į namą yra du atskiri įėjimai, namą įmanoma nesunkiai pritaikyti dviem atskiriems namų ūkiams, todėl vonios-tualeto, virtuvės, katilinės, verandos ir koridoriaus patalpas palikti bendram naudojimui yra neracionalu. Ieškovė siekia, kad jai būtų paskirta mažiau namo ploto, nes nori gauti piniginę kompensaciją skoloms padengti. Pažymėjo, kad kompensacijai piniginių lėšų neturi. Nurodė, kad žemės sklypo naudojimosi tvarka tvirtintina pagal priešieškiniu pateiktą 2017 m. balandžio 24 d. UAB „Geodezininkai“ sklypo naudojimosi planą, nes tokia tvarka yra patogesnė ir racionalesnė. Ieškovės atsakovui siūloma naudotis pastogė, esanti virš garažo, yra neapšiltinta, jos kadastriniai matavimai nėra atlikti, todėl ji negali būti įrengta kaip gyvenamoji patalpa.
Šalies argumentai
Atsakovas priešieškiniu prašė nustatyti tokią nekilnojamojo turto naudojimosi tarp bendraturčių tvarką pagal UAB „Architektai“ pateiktą planą: 1) įpareigoti atsakovą jo lėšomis per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo įrengti pertvarą ir panaikinti nurodytą esamą durų angą; 2) įpareigoti ieškovę jos lėšomis įrengti pirmo aukšto plane numatytas duris; 3) atsakovui paskirti naudotis pirmo aukšto patalpomis - 08 (2,33 kv.m.), 11 (3,52 kv.m.), antro aukšto patalpomis - 12 (7,48 kv.m.), 13 (13,14 kv.m.), 14 (18,45 kv.m.), 15 (15,74 kv.m.), 16 (12,07 kv.m.), 17 (1,60 kv.m.), iš viso - 74,33 kv.m.; 4) ieškovei paskirti naudotis šiomis pirmo aukšto patalpomis - 01 (7,14 kv.m.), 02 (9,64 kv.m.), 03 (2,92 kv.m.), 04 (18,43 kv.m.), 05 (4,79 kv.m.), 06 (4,35 kv.m.), 07 (3,99 kv.m.), 09 (10,37 kv.m.), 10 (10,10 kv.m.) bei rūsio patalpomis R-l (16,47 kv.m.), R-2 (10,63 kv.m.), iš viso - 98,83 kv.m.; 5) atsakovui pripažinti teisę be ieškovės sutikimo, įvykdžius kitus teisės aktų reikalavimus, įsivesti į gyvenamojo namo antrą aukštą elektrą, vandentiekį, kanalizaciją bei dujas, o taip pat įsirengti atskirus apskaitos prietaisus; 6) nustatyti tokią ūkio pastato naudojimosi patalpomis tvarką: a) įpareigoti atsakovą jo lėšomis per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo panaikinti pagalbinio ūkio pastato schemoje numatytą durų angą, esančią tarp patalpų P1 (22,03 kv.m.) ir P2 (10,70 kv.m.); b) paskirti atsakovui naudotis patalpa P2 (10,70 kv.m.); c) paskirti ieškovei naudotis patalpa P1 (22,03 kv.m.); d) nustatyti, kad atsakovas turi teisę laikyti savo automobilį po šalia ūkio pastato esančia stogine; 7) nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal UAB „Geodezininkai“ 2017 m. balandžio 24 d. parengtą planą: a) paskirti atsakovui naudotis žemės sklypo dalimis A (10 kv.m.) ir A (43 kv.m.); b) ieškovei paskirti naudotis žemės sklypo dalimis B (10 kv.m.) ir B (43 kv.m.); c) atsakovui ir ieškovei paskirti bendrai naudotis žemės sklypo dalimi C (280 kv.m.). Atsakovas priešieškiniu taip pat pateikė prašymą priteisti atsakovui iš ieškovės žyminį mokestį ir visas kitas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2016 m. spalio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1967-638/2016 pažymėjo, jog ginčo gyvenamasis namas yra dalus, nes abiejų aukštų plotai yra lygūs, į namą yra du įėjimai. Atsakovo teigimu, įrengus pertvarą, panaikinus vienas duris ir įrengus vienas naujas duris, šalys galėtų naudotis namu nepaliekant nė vienos bendro naudojimo patalpos.
Ieškovė atsiliepimu į atsakovo priešieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad priešieškiniu prašomos šalims priskirti gyvenamojo namo patalpos yra nevienodos vertės, nes atsakovui tektų 74,33 kv.m. gyvenamosios paskirties patalpų, o ieškovei 67,38 kv.m. Ieškovė taip pat nesutinka su namo rekonstrukcija ir nurodė, kad neturi piniginių lėšų įrengti duris, o įstatyme nėra nustatytas įpareigojimas atlikti statybos darbus. Pažymėjo, kad atsakovo prašoma nustatyti naudojimosi tvarka gyvenamuoju namu yra nepatogi ieškovei, nes įrengus pertvarą, koridoriuje bus tamsu. Ši tvarka taip pat pažeidžia ieškovės teisę tinkamai naudotis katiline, nes ieškovė neturės patogaus įėjimo iš namo fasado. Ieškovė taip pat prašo netenkinti atsakovo prašymo pripažinti atsakovui teisę įvesti elektrą, vandentiekį, kanalizaciją ir dujas į antro namo aukštą be ieškovės sutikimo, nes atsakovas nepateikė jokių planų, iš kurių galima būtų įvertinti atliekamų darbų apimtį.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. vasario 23 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, atsakovo priešieškinį tenkino visiškai, priteisė iš ieškovės atsakovui 484,65 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė gyvenamojo namo naudojimosi tvarką pagal UAB „Architektai“ parengtus projektinius pasiūlymus. Teismas atsakovui V. Ž. paskyrė naudotis pirmo aukšto patalpomis - 08 (2,33 kv. m.), 11 (3,52 kv. m.), antro aukšto patalpomis - 12 (7,48 kv.m.), 13 (13,14 kv.m.), 14 (18,45 kv.m.), 15 (15,74 kv.m.), 16 (12,07 kv.m.), 17 (1,60 kv.m.) bei neįrengta pastoge. Ieškovei V. A. paskyrė naudotis pirmo aukšto patalpomis 01 (7,14 kv.m.), 02 (9,64 kv.m.), 03 (2,92 kv.m.), 04 (18,43 kv.m.), 05 (4,79 kv.m.), 06 (4,35 kv.m.), 07 (3,99 kv.m.), 09 (10,37 kv.m.), 10 (10,10 kv.m.) bei rūsio patalpomis R-l (16,47 kv.m.), R-2 (10,63 kv.m.). Teismas įpareigojo atsakovą jo lėšomis per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo įrengti pirmo aukšto plane numatytą pertvarą, panaikinti esamą durų angą. Teismas taip pat įpareigojo ieškovę savo lėšomis įrengti pirmo aukšto plane numatytas duris į patalpą 09. Teismas atsakovui pripažino teisę be ieškovės sutikimo, įvykdžius teisės aktų reikalavimus, įsivesti į gyvenamojo namo antrą aukštą elektrą, vandentiekį, kanalizaciją ir dujas, įsirengti atskirus apskaitos prietaisus.
Teismas nustatė, kad bendras gyvenamojo namo plotas yra 172,62 kv.m., naudingas plotas 145,52 kv.m., gyvenamas plotas 88,20 kv.m., rūsių plotas 27,10 kv.m., todėl pagal bendraturčių turimas nuosavybės dalis (po ½), šalims priklausytų gyvenamojo namo ploto po 86,31 kv.m., naudingojo ploto po 72,76 kv.m., gyvenamojo ploto po 44,10 kv.m., rūsių ploto po 13,55 kv.m. Pažymėjo, kad šalys iš esmės sutiko su tuo, jog ieškovė naudosis gyvenamo namo pirmo aukšto, o atsakovas antro aukšto patalpomis. Tarp šalių kilo ginčas dėl to, kad ieškovė siūlo virtuve, tualetu, vonia, koridoriumi, katiline, įėjimu į namą naudotis bendrai, o atsakovas siūlo atlikti tam tikrus pertvarkymus ir patalpomis naudotis atskirai, nesant jokių bendro naudojimo patalpų.
Teismas nustatė namo naudojimosi tvarką pagal atsakovo priešieškinį, nes pagal šią tvarką šalys galėtų naudotis namu nepaliekant nė vienos bendro naudojimo patalpos, taip išvengiant konfliktiškų santykių ateityje. Teismas pažymėjo, kad tokia naudojimosi tvarka yra tinkamesnė, nes ieškovė gyvenamajame name negyvena, todėl suformavus du atskirus namų ūkius, ieškovės dalis tampa daug patrauklesnė ją nuomoti ar parduoti. Nurodė, kad ieškovės turtinė padėtis nepablogės - jai priskirtinoje gyvenamojo namo dalyje galėtų gyventi iš karto, nes jai liktų virtuvės, sanitarinės ir katilinės patalpos, tik reikėtų įsirengti namo pirmo aukšto plane numatytas duris. Teismas atmetė ieškovės argumentus kaip neįrodytus, kad po rekonstrukcijos koridorius bus tamsus, kuro parsinešimas į katilinę bus apsunkintas, o patalpos nepakankamai vėdinamos.
Teismas ūkio pastato naudojimosi tvarką nustatė pagal UAB „Architektai“ parengtus projektinius pasiūlymus. Teismas paskyrė atsakovui naudotis patalpa P2 (10,70 kv.m.), o ieškovei naudotis patalpa P1 (22,03 kv. m.) su virš jos esančia pastoge. Įpareigojo atsakovą jo lėšomis per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo panaikinti durų angą, esančią tarp patalpų P1 (22,03 kv. m.) ir P2 (10,70 kv. m.). Nustatė, kad atsakovas turi teisę laikyti automobilį šalia ūkio pastato.
Tarp šalių nekilus ginčui dėl naudojimosi žeme tvarkos, teismas pagal UAB „Geodezininkai“ 2017 m. balandžio 24 d. parengtą planą paskyrė atsakovui naudotis žemės sklypo dalimis A (10 kv.m. ir 43 kv.m.), o ieškovei žemės sklypo dalimis B (10 kv.m. ir 43 kv.m.). Atsakovui ir ieškovei paskyrė bendrai naudotis žemės sklypo dalimi C (280 kv. m.).
Teismas patenkino atsakovo priešieškinio reikalavimą ir pripažino teisę be ieškovės sutikimo, įvykdžius teisės aktų reikalavimus, įsivesti į gyvenamojo namo antrą aukštą elektrą, vandentiekį, kanalizaciją ir dujas, įsirengti atskirus apskaitos prietaisus nustatęs, kad ieškovė nesutinka, jog atsakovas įsivestų nurodytas komunikacijas. Likusią ieškinio dalį teismas atmetė.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė V. A. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 23 d. sprendimo dalis, kuriomis teismas patenkino atsakovo V. Ž. priešieškinio reikalavimus nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, įpareigojo atsakovą jo lėšomis per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo įrengti pirmo aukšto plane numatytą pertvarą, panaikinti esamą durų angą, įpareigojo ieškovę savo lėšomis įrengti pirmo aukšto plane numatytas duris į patalpą 09, atsakovui pripažino teisę be ieškovės sutikimo, įvykdžius teisės aktų reikalavimus, įsivesti į gyvenamojo namo antrą aukštą elektrą, vandentiekį, kanalizaciją ir dujas, įsirengti atskirus apskaitos prietaisus ir šiose dalyse priimti naują sprendimą — ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Teismo sprendimo dalis, kuria nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka užkertant kelią ieškovei patekti į patalpą, pažymėtą 09 (10,37 kv.m.), yra nepagrįsta ir negali būti palikta galioti, nes durys į patalpą 09 yra atsakovui asmeniškai naudotis skirtoje patalpoje, pažymėtoje 08 (2,33 kv.m.). Įstatymas draudžia nustatyti tokią naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, kuri pažeidžia kito bendraturčio teisę tinkamai naudotis jam priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi.
Teismas nepagrįstai ieškovę įpareigojo savo lėšomis įrengti pirmojo aukšto plane numatytas duris į patalpą 09. Reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo gali būti reiškiamas tik tada, kai tokių veiksmų atlikimas numatytas sutartyje arba įstatyme. Nei įstatymas, nei jokia šalių sutartis nenumato pareigos atlikti statybos darbus - įrengti naujas duris, o ieškovė nėra išreiškusi valios būti statytoja.
Teismas nepagrįstai atsakovui suteikė teisę atlikti gyvenamojo namo rekonstrukciją - įrengti pirmo aukšto plane numatytą pertvarą, panaikinti esamą durų angą. Teismas neatsižvelgė, kad įrengus pertvarą pirmame aukšte, ieškovė nebegalės naudotis gyvenamojo namo įėjimu iš kiemo pusės, todėl kietąjį kurą turės nešti per svetainę. Pažymi, kad rūsys yra drėgnas, todėl ten kietasis kuras nėra laikomas. Nurodo, kad įrengus pertvarą, bus pabloginamas namo vėdinimas, nes katilinė yra įrengta viduryje namo, o namas vėdinamas per langą, esantį hole. Be to, įrengus pertvarą, ieškovė negalės prieiti prie lango, susiaurės įėjimas į virtuvę.
Teismas neteisėtai suteikė teisę atsakovui įvykdžius teisės aktų reikalavimus įsivesti į gyvenamojo namo antrą aukštą elektrą, vandentiekį, kanalizaciją ir dujas, įsirengti atskirus apskaitos prietaisus, nepateikus jokio darbo projekto. Patenkinus tokį neapibrėžtą reikalavimą, esant konfliktiškiems santykiams tarp šalių, atsakovui yra suteikta teisė įvesti komunikacijas savo nuožiūra, pavyzdžiui, įvesti tualeto arba vonios vamzdžius virš bet kurio ieškovei priskirto kambario.
Teismas asmeniškai naudojamas namo patalpas paskirstė nevienodai, nes atsakovui yra priskirta daugiau gyvenamosios paskirties ir naudingo ploto patalpų nei ieškovei, kas pažeidžia šalių lygiateisiškumo principą. Atsakovui priskirtos šios gyvenamosios paskirties patalpos: 13, 14, 15, 16, iš viso 59,40 kv.m. Ieškovei priskirtos šios gyvenamosios paskirties patalpos: 04, 09, iš viso 28,80 kv.m. Taigi, atsakovui priskirta naudotis 30,60 kv.m. gyvenamosios paskirties patalpų daugiau nei ieškovei. Be to, ieškovei priskirta mažiau naudingo ploto. Atsakovui priskirtas šių patalpų naudingas plotas: 11, 08, 12, 13, 14, 15, 16, 17, iš viso 74,33 kv.m. Ieškovei priskirtas šių patalpų naudingas plotas 01, 02, 03, 04, 05, 07, 09, 10, iš viso 67,38 kv.m. Taigi, atsakovui priskirta naudotis 6,95 kv.m. naudingo ploto daugiau nei ieškovei. Ieškovės teigimu, jai paskirtą didesnį plotą sudaro tik rūsio patalpos, kurios turėjo būti prilygintos palėpės patalpoms ir neturi būti skaičiuojamos vertinant šalims skiriamų gyvenamosios paskirties ir naudingo ploto patalpų kiekį. Atsakovui paskyrus daugiau ir didesnės vertės patalpas, teismas turėjo spręsti klausimą dėl ne mažesnės nei 7 669,94 Eur kompensacijos ieškovei priteisimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nepagrįstai suteikė prioritetą atsakovo pasiūlytam naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos planui bei rekonstrukcijos atlikimui dėl to, jog ieškovė name nebegyvena ir ketina savo dalį išnuomoti ar parduoti. Teismas neatsižvelgė, kad ieškovės siūloma naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką nepažeidė bendraturčių interesų ir atitiko teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus.
Atsiliepimas
Atsakovas V. Ž. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Atmestini ieškovės teiginiai, kad įpareigojus ją įsirengti įėjimą į ieškovei priskirtą naudotis patalpą, ji taptų statytoja prieš savo valią, kas prieštarauja įstatymui. Įrengus numatytoje vietoje naujas duris, ieškovei būtų užtikrinta galimybė pateikti į patalpą 09 iš patalpos 04, o naujų durų įrengimas iš apeliantės pareikalautų minimalių sąnaudų.
Atmestinas apeliantės teiginys, kad įrengus pertvarą, jai bus užkirstas kelias naudotis įėjimu į namą iš kiemo pusės, todėl ji turės nešti kurą per svetainę. Pažymi, kad pagrindinis namo šildymo būdas yra dujinis, apeliantei atitenka katilinės patalpa 06 su joje esančiu šildymo katilu. Apeliantės teiginys, jog kieto kuro negalima laikyti rūsyje yra nepagrįstas, nes jis rūsyje buvo laikomas daug metų.
Šalies argumentai
Apeliantė nepagrįstai teigia, kad namas bus nepatrauklus nuomininkams / pirkėjams dėl nepatogaus naudojimosi namo įėjimu iš gatvės pusės. Atsakovas pažymi, kad žemės, kuriame pastatytas namas, plotas yra tik 3,86 a, taigi atstumas iš bet kurios kiemo vietos iki apeliantei tenkančio įėjimo į namą yra labai mažas, todėl aplinkybė, kad apeliantė negalės naudotis įėjimu iš kiemo pusės, neturi jokios reikšmės.
Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad teismas atsakovui suteikė neribotus įgalinimus įvesti komunikacijas savo nuožiūra bet kurioje gyvenamojo namo vietoje, nepateikus jokio projekto ar plano. Atsakovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pripažino teisę atsakovui be ieškovės sutikimo, įvykdžius teisės aktų reikalavimus, įsivesti į gyvenamojo namo antrą aukštą elektrą, vandentiekį, kanalizaciją ir dujas, įsirengti atskirus apskaitos prietaisus. Tai reiškia, kad komunikacijas galima įvesti tik tuomet, kai teisės aktų nustatyta tvarka bus parengti projektai pagal kiekvieno iš komunalinių paslaugų tiekėjų reikalavimus.
Atmestini apeliantės teiginiai dėl netinkamo patalpų vėdinimo įrengus pertvarą. Pažymi, kad byloje esančios nuotraukos patvirtina, jog katilinės patalpoje yra ventiliacijos anga su grotelėmis, ventiliacijos sistema yra veikianti, todėl jokie dūmai nepatenka į kitas namo patalpas. Apeliantė taip pat nepagrįstai teigia, jog įrengus pertvarą, patalpa (05) bus tamsi. Pažymėtina, kad į koridorių šviesa patenka iš patalpų 04 ir 10, kurių duryse yra stiklai. Atkreiptinas dėmesys, kad įėjimas į virtuvės patalpą 10 taip pat galimas iš patalpos 05.
Apeliantė, skaičiuodama šalims tenkantį gyvenamosios paskirties plotą ir ginčydama atsakovui paskirtą naudotis didesnį gyvenamosios paskirties plotą, neįvertina, kad apeliantei pirmosios instancijos teismo sprendimu yra paskirtos neįtrauktos į gyvenamosios paskirties patalpų gyvenamąjį plotą esančios virtuvės, dušo, tualeto ir katilinės patalpos su visa jose veikiančia įranga. Apeliantės pateikiamas plotų skaičiavimas yra ydingas, nes atsakovas savo lėšomis turės antrame namo aukšte paskirtų gyvenamųjų patalpų sąskaita įsirengti virtuvės, dušo, tualeto ir katilinės patalpas.
Šalies argumentai
Apeliantė neteisingai nurodė, kad jai sprendimu yra priskirta 67,38 kv. m., o atsakovui 74,33 kv. m. gyvenamosios paskirties patalpų naudingojo ploto. Pažymi, kad apeliantei tenka ir 4,35 kv. m. katilinės patalpos, kurios apeliantės pateiktame kadastrinių matavimų byloje yra priskirtinos gyvenamosios paskirties patalpų naudingajam plotui. Apeliantė taip pat neteisingai nurodė, kad atsakovui paskirtos palėpės patalpos yra vertingesnės už rūsio patalpas ir jose gali būti įrengtos gyvenamosios patalpos. Atkreipia dėmesį, kad apeliantės minima palėpė yra neįrengta pastogė, o kadangi namo stogas yra uždengtas vien tik skardine danga, nėra apšiltinimo medžiagų, todėl gyvenamosios patalpos įrengimas pastogėje yra neįmanomas. Be to, ši pastogė nėra inventorizuota kaip patalpa.
Apeliantės siūloma naudojimosi tvarka, paliekant šalių bendram naudojimui virtuvės, dušo, tualeto ir katilinės patalpas, prieštarauja socialinės taikos, proporcingumo, naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo), efektyvumo kriterijams. Atsakovas pažymi, kad piniginių lėšų ar kito nekilnojamojo turto išmokėti kompensaciją ieškovei neturi. Nurodo, kad tris metus apeliantė neprisideda prie namo išlaikymo ir priežiūros. Apeliantės pozicija turėtų būti vertinama kaip kerštas atsakovo atžvilgiu, siekiant kelti konfliktines situacijas, pažeisti privataus gyvenimo neliečiamumą, kliudyti racionaliai ir efektyviai naudotis namo patalpomis ir papildomai kompensacijos forma gauti iš atsakovo pinigų.
Šalies argumentai
Apeliantės nurodyti kasacinio teismo išaiškinimai yra pateikiami deklaratyvia forma ir jie niekaip nesuderinti nei su apeliantės pasiūlyta nustatyti naudojimo gyvenamuoju namu tvarka, nei su faktinėmis šios bylos aplinkybėmis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo teismas nustatė bendraturčiams naudojimosi nekilnojamuoju turto tvarką, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
Bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovei V. A. (buvusiai (duomenys neskelbtini)) ir atsakovui V. Ž. priklauso po ½ žemės sklypo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), po ½ ūkio pastato (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) ir po ½ gyvenamojo namo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 177-181). Esant konfliktiškiems santykiams šalys siekia nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tarp bendraturčių tvarką.
Pirmosios instancijos teismas sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, atsakovo priešieškinį tenkino visiškai. Teismas naudojimosi gyvenamuoju namu ir ūkio pastatu tvarką nustatė pagal 2017 m. UAB „Architektai“ parengtus projektinius pasiūlymus (1 t., e. b. l. 176-198), o žemės sklypu – pagal 2017 m. balandžio 24 d. UAB „Geodezininkai“ planą (1 t., e. b. l. 182-184).
Teisėjų kolegija iš ieškovės V. A. apeliacinio skundo nustatė, kad ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimis dėl gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos nustatymo, kuriomis teismas:
Atsakovui paskyrė naudotis pirmo aukšto patalpomis – 08 (2,33 kv. m. - koridorius), 11 (3,52 kv. m. - koridorius), antro aukšto patalpomis - 12 (7,48 kv.m. - koridorius), 13 (13,14 kv.m. - kambarys), 14 (18,45 kv.m. - kambarys), 15 (15,74 kv.m. - kambarys), 16 (12,07 kv.m. - kambarys), 17 (1,60 kv.m. - tualetas) ir neįrengta pastoge.
Ieškovei paskyrė naudotis pirmo aukšto patalpomis 01 (7,14 kv.m. - prieangis), 02 (9,64 kv.m. - vonia), 03 (2,92 kv.m. – pirties patalpos), 04 (18,43 kv.m. - kambarys), 05 (4,79 kv.m. - koridorius), 06 (4,35 kv.m. - katilinė), 07 (3,99 kv.m. - tualetas), 09 (10,37 kv.m. - kambarys), 10 (10,10 kv.m. - virtuvė) bei rūsio patalpomis R-l (16,47 kv.m.), R-2 (10,63 kv.m.).
Įpareigojo atsakovą savo lėšomis įrengti pertvarą, panaikinti esamą durų angą, o ieškovę savo lėšomis įrengti pirmo aukšto plane numatytas duris į patalpą 09.
Pripažino atsakovui teisę be ieškovės sutikimo įvykdžius teisės aktų reikalavimus įsivesti į gyvenamojo namo antrą aukštą elektrą, vandentiekį, kanalizaciją ir dujas, įsirengti atskirus apskaitos prietaisus.
Teisėjų kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas iš viso atsakovui paskyrė naudotis 74,33 kv. m. pirmo ir antro aukšto patalpomis bei neįrengta pastoge, o ieškovei paskyrė naudotis 71,73 kv. m. pirmo aukšto patalpomis ir 27,10 kv. m. rūsio patalpomis, iš viso 98,83 kv.
Dėl naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo
CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.
Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad ginčas dėl naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos sprendžiamas vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, jog, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas pagal bendrąją dalinę nuosavybės teisę, į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas namo patalpas. Ar yra galimybių nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką, priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės aplinkybių; teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalinti šalių konfliktinę situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-611/2017).
Kasacinio teismo praktikoje nurodyta ir tai, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka, inter alia (be kita ko), nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015).
Teisėjų kolegija atmeta ieškovės apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo principą, naudojamas patalpas šalims paskirstydamas nevienodai. Teisėjų kolegija, įvertinusi UAB „Architektas“ projektą (1 t., e. b. l. 176-198), pagal kurį buvo nustatyta ginčijama naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka, sprendžia, kad visų pirma, teismas nustatė tokią naudojimosi tvarką, kad šalims neliko nė vienos bendro naudojimo erdvės. Teismas, atsižvelgęs į konfliktiškus šalių santykius, atskyrė du namo ūkius, ieškovei paskyrė naudotis pirmame aukšte esančiais dviem kambariais, koridoriumi, vonia, tualetu, prieangiu, pirties patalpomis, katiline, iš viso 71,73 kv. m. ir 27,10 kv. m. rūsiu. Atsakovui teismas paskyrė naudotis antrame aukšte esančiais keturiais kambariais, tualetu ir koridoriais pirmame ir antrame aukšte, taip siekiant užtikrinti patekimą į antrąjį namo aukštą, iš viso 74,33 kv.m. bei neįrengta pastoge. Vertinant paskirtų naudotis patalpų be rūsio ir be palėpės dydį, atsakovui paskirta naudotis 2,6 kv.m. daugiau nei ieškovei. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tik atsakovui paskirta naudotis patalpa 08 (koridorius, kuriame yra laiptai) sudaro 2,33 kv. m., ši patalpa yra būtina užtikrinti patekimą į antrąjį namo aukštą, todėl sprendžiama, kad 2,6 kv.m. paklaida yra proporcinga, nustatant naudojimosi šiuo konkrečiu namu tvarką, jei vienas iš bendraturčių naudosis pirmuoju, o kitas – antruoju namo aukštu. Taip pat pažymėtina, kad ieškovei paskirta naudotis 27,10 kv.m. inventorizuotomis rūsio patalpomis, kuriose laikomas kuras, o atsakovui paskirta naudotis neįrengta ir neinventorizuota palėpe, todėl nėra pagrindo teigti, kad teismas pažeidė lygiateisiškumo principą, nustatydamas patalpų naudojimosi tvarką ir paskirdamas atsakovui naudotis didesniu gyvenamojo namo plotu (CK 1.2 straipsnis).
Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė nepagrįstai teigia, jog neįrengta palėpė turėtų būti prilyginta rūsio patalpoms ir šios abi patalpos neturėtų būti skaičiuojamos vertinant gyvenamosios paskirties ir naudingojo ploto patalpų kiekį. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad neįrengta palėpė nėra inventorizuota, todėl prilyginti ją inventorizuotoms rūsio patalpoms, kurios yra naudojamos, nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija pažymi, kad palėpė nėra apšiltinta, nėra atlikti jos matavimai, todėl ieškovė nepagrįstai teigia, kad ši patalpa galėtų būti įrengta kaip gyvenamoji patalpa (CPK 178 straipsnis).
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal ieškovės pateiktą Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą (1 t., e. b. l. 20-21) visos patalpos, išskyrus neinventorizuotą palėpę, kurių naudojimosi tvarką nustatė teismas, yra gyvenamosios paskirties patalpos, todėl ieškovės teiginys, jog atsakovui paskirta naudotis 30,60 kv.m. daugiau gyvenamosios paskirties patalpų, nes atsakovui yra paskirta naudotis 4 kambariais (13,14,15,16), sudarančiais 59,40 kv.m., o ieškovei 2 kambariais (04,09), sudarančiais 28,80 kv.m., yra nepagrįstas. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovei yra paskirta naudotis 2 kambariais, tačiau taip pat ir vonia, virtuve, katiline, pirties patalpa su visa ten esančia įranga, o atsakovui paskirtame naudoti plote šių patalpų nėra, todėl net ir įvertinus, kad atsakovui tenka 2 gyvenamojo ploto kambariais daugiau nei ieškovei (28,80 kv.m.), dalis šių kambarių atsakovo lėšomis turės būti rekonstruoti į vonios, virtuvės ir katilinės patalpas, nupirkta nauja įranga, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju lygiateisiškumo principas taip pat nėra pažeidžiamas (CK 1.2 straipsnis).
Teisėjų kolegija kritiškai vertina ieškovės argumentą, kad atsakovui yra priskirta 6,95 kv.m. daugiau naudingojo ploto nei ieškovei. Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovė pagal apeliaciniame skunde pateiktus skaičiavimus į nurodomą naudingąjį plotą (01, 02, 03, 04, 05, 07, 09, 10) neįtraukia jai pirmosios instancijos teismo sprendimu priskirtos naudotis katilinės patalpos 06, sudarančios 4,35 kv. m. Pažymėtina, kad pagal Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą (1 t., e. b. l. 20), katilinės patalpos yra laikomos naudinguoju plotu. Todėl atsakovui yra priskirta naudotis ne 6,95 kv.m., tačiau 2,6 kv.m. daugiau naudingojo ploto (6,95 kv. m. – 4,35 kv. m. = 2,6 kv.m.), kas nepažeidžia proporcingumo principo, palyginti su viso ieškovei (71,73 kv.m.) ir atsakovui paskirto naudotis naudingojo ploto suma (74,33 kv.m.), atsižvelgiant į tai, kad turtas padalintas nepaliekant nei vienos bendro naudojimo patalpos bei įvertinus tai, kad ieškovei bendro inventorizuoto ploto (98,83 kv.m.) yra paskirta daugiau nei atsakovui (71,73 kv.m.).
Pažymėtina, kad apeliantė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atsakovas įpareigotas pastatyti pertvarą ir panaikinti esamą durų angą, nepagrįstumą iš esmės grindžia tuo, jog įrengus pertvarą, ieškovė negalės naudotis gyvenamojo namo įėjimu iš kiemo pusės, kurą turės nešti per svetainę, o dėl pertvaros pablogės namo vėdinimas. Apeliantė taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas įpareigojo ieškovę savo lėšomis įsirengti duris į patalpą 09. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovė, kreipdamasi į teismą dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo, patikslintą ieškinį grindė tuo, kad dėl konfliktiškų šalių santykių ji negali naudotis jai priklausančia nekilnojamojo turto dalimi (2 t., e. b. l. 48), tačiau prašė nustatyti tokią gyvenamojo namo tvarką, kad ieškovė ir atsakovas naudotųsi bendrai 28,54 kv. m. ploto patalpomis, įskaitant katilinę, tualetą, virtuvę ir kt. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs konfliktiškus šalių santykius ir siekdamas nustatyti efektyvų bei ekonomišką gyvenamojo namo naudojimą ir atskirti du namo ūkius, pagrįstai patenkino priešieškinio reikalavimą įpareigoti atsakovą pastatyti pertvarą bei panaikinti esamą durų angą. Kitokia patalpų naudojimosi tvarka būtų neracionali, atsižvelgiant į šalių nesutarimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės argumentas, jog ji neišreiškė valios būti statytoja, šios bylos aplinkybių kontekste yra nepagrįstas, nes naujos durys yra reikalingos siekiant realiai įgyvendinti nustatytą naudojimosi tvarką, t.y. užtikrinti ieškovės patekimą į patalpą 09 ir tai yra objektyviai būtina ir pagrįsta. Teismas ieškovei tenkančias durų įrengimo išlaidas vertina kaip proporcingas, atsižvelgiant į tai, kad atsakovui savo lėšomis reikės įrengti pertvarą, virtuvę, vonią, nusipirkti visą reikalingą buitinę techniką. Pažymėtina, kad ieškovė įrodymų, jog dėl pastatytos pertvaros namo vėdinimas būtų pablogintas, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, kad byloje esančios katilinės ventiliacijos angų nuotraukos (2 t., e. b. l. 66-67) pagrindžia katilinėje įrengtą ventiliaciją, todėl nėra pagrįsta teigti, kad dūmai iš katilinės pateks į kitas namo patalpas.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nors apeliantė teigia, jog pastačius pertvarą, jai kurą reikės neštis per svetainę, įvertintina ir tai, kad name yra įrengtas dujinis šildymas, kietasis kuras yra laikomas ieškovei priskirtam naudotis rūsyje, ką patvirtina į bylą pateiktos nuotraukos (1 t., e. b. l. 79), o atsakovui reikės ne tik įsirengti pačią katilinę, bet kurą nešti į antrą aukštą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog dėl to, kad ieškovei kurą reikės įnešti per svetainę, o atsakovui jį nešti į antrą aukštą bei įsirengti pačią katilinę, bus pažeidžiama šalių interesų pusiausvyra, o vienos iš šalių interesai suvaržyti neproporcingai ir neracionaliai.
Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai patenkino atsakovo priešieškinio reikalavimą ir suteikė teisę atsakovui įvykdžius teisės aktų reikalavimus, įsivesti į gyvenamojo namo antrą aukštą elektrą, vandentiekį, kanalizaciją ir dujas, įsirengti atskirus apskaitos prietaisus, nepateikus jokių darbo projektų. Teisėjų kolegija pažymi, kad Kauno apygardos teismas 2017 m. spalio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2114-259/2017 konstatavo, jog teismo sprendimas atsakovo priešieškinio reikalavimo patenkinimo atveju būtų tik viena iš sąlygų, o visi reikalingi projektai būtų rengiami teisės aktų nustatyta tvarka po teismo sprendimo priėmimo. Teisėjų kolegija sprendžia, jog projektų pateikimas nėra privaloma sąlyga leisti įsirengti komunikacijas be ieškovės sutikimo. Pažymėtina, kad kiekvienos komunikacijos įrengimui bus reikalingas projektas ir derinimas teisės aktų nustatyta tvarka, todėl ieškovės teiginys, jog atsakovui yra suteikta teisė savo nuožiūra įvesti komunikacijas, nėra pagrįstas.
Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog teismas yra atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010).
Atsižvelgdama į nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta ieškovei ir atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto tvarka nesuteikė pirmenybės vienam iš bendraturčių, neįtvirtino prielaidos kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo, nes nustačius naudojimosi tvarką neliko nei vienos bendro naudojimo patalpos. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atmetus ieškovės V. A. apeliacinį skundą, atsakovui V. Ž. priteistinos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 punktas, 98 straipsnis). Nustatyta, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą V. Ž. 2018 m. balandžio 16 d. advokatui R. M. sumokėjo 575 Eur (2 t., e. b. l. 135). Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nurodytos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus 8.11 punkte nustatyto dydžio (1,3 x 884,80 Eur = 1150,25 Eur), todėl jos yra pagrįstos ir priteistinos iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 punktas, 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 punktu, 98 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 575 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų atsakovo V. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.