Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1967-638/2016

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2016-10-26
Bylos Nr.: e2A-1967-638/2016
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-14155-2015-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Diana Labokaitė, Arūnas Rudzinskas, Mindaugas Šimonis
Ieškovas: V. Ž.
Atsakovas: V. Ž.
Trečiasis asmuo: akcinė bendrovė Swedbank, uždaroji akcinės bendrovė „Mokilizingas“, L. T. Ubespieczen

Kategorijos

2.5.10.2.4.2Neturtinė žala

Civilinė byla Nr. e2A-1967-638/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14155-2015-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.10.2.4.2.; (S) 2.6.2.6.1.; 2.6.2.7.; 2.6.2.8.

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Rudzinsko ir Mindaugo Šimonio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. Ž. atstovės advokatės A. G. ir atsakovo V. Ž. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. Ž. ieškinį atsakovui V. Ž., tretieji asmenys akcinė bendrovė Swedbank, uždaroji akcinės bendrovė „Mokilizingas“, L. T. Ubespieczen na Zycie i R. S. Akcyjna, Compensa TU S.A. V. I. G. Lietuvos filialas dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, neturtinės žalos priteisimo, santuokoje įgyto turto padalinimo ir pagal atsakovo V. Ž. priešieškinį ieškovei V. Ž. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl kaltės nustatymo nutraukiant santuoką ( CK 3.60 straipsnis), santuokos metu įgyto turto padalinimo būdo (CK 3.117 straipsnis), bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ( CPK 93 straipsnis). Ieškovė ieškinyje prašė teismo: 1) nutraukti santuoką, registruotą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto CMS tarp ieškovės V. Ž. ir atsakovo V. Ž. (įrašo Nr. 2699) dėl sutuoktinio V. Ž. kaltės; 2) priteisti ieškovės V. Ž. naudai iš atsakovo V. Ž. 4344 Eur neturtinės žalos dėl santuokos nutraukimo atlyginimą; 3) padalinti bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą priteisiant ieškovei V. Ž. 2/3 dalis turto, o atsakovui V. Ž. 1/3 dalį turto tokiu būdu: 3.1. I. V. Ž. asmeninės nuosavybės teise priteisti žemės sklypą, gyvenamąjį namą, ūkio pastatą, esančius adresu (duomenys neskelbtini), 94000 Eur vertės; 3.2. I. V. Ž. asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį MITSUBISHI LANCER v/n (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), 590 Eur vertės; 3.3. I. V. Ž. asmeninės nuosavybės teise priteisti kilnojamuosius daiktus: dvi įmontuotas spintas (po 250 Eur/vnt.), virtuvės baldų komplektą su integruota dujine virykle, orkaite ir garų surinkėju (2000 Eur), skalbimo mašiną (100 Eur), WC bei vonios įrangą ir baldus (200 Eur), kieto kuro šildymo pečius (400 Eur), dujinius pečius (200 Eur), pirties pečius (300 Eur), iš viso 3700 Eur vertės; 3.4. I. V. Ž. asmeninės nuosavybės teise priteisti planšetinį kompiuterį Samsung galaxy Tab4, 383,43 Eur vertės; 3.5. atsakovui V. Ž. asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį ?PEL ASTRA v/n (duomenys neskelbtini) 1490 Eur vertės; 3.6. A. V. Ž. asmeninės nuosavybės teise priteisti svetainės baldus (800 Eur), staliuką (100 Eur), sekciją (500 Eur), priepirčio baldus (800 Eur), miegamojo lovą ir komodą (300 Eur), šaldytuvą (200 Eur), virtuvės stalą, kėdes ir sėdimą kampą (200 Eur), sofą – lovą (200 Eur), televizorių (600 Eur), iš viso 3700 Eur vertės; 4) nustatyti, jog ieškovė V. Ž. asmeniškai atsako už 316,01 Eur prievolę pagal 2015-03-23 kredito sutartį Nr. 23154502380098, sudarytą su UAB „Mokilizingas“, prievolės likutis - 220,54 Eur; 5) nustatyti, jog ieškovė V. Ž. ir V. Ž. solidariai atsako už 495 Eur prievolę pagal 2015-08-14 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą su UAB „Mokilizingas“, prievolės likutis - 433,14 Eur; 6) nustatyti, jog ieškovė V. Ž. asmeniškai atsako už 648,69 Eur prievolę ir ieškovei V. Ž. asmeniškai priklauso turtinės teisės pagal 2010-07-30 kredito sutartį, sudarytą su AB „Swedbank“ (kreditinė sąskaita (duomenys neskelbtini)); 7) nustatyti, jog ieškovė V. Ž. asmeniškai atsako už prievoles ir ieškovei V. Ž. asmeniškai priklauso turtinės teisės pagal 2007 m. L. T. Ubezpieczen na Zycie i R. S. Akcyjna filialo išduotą gyvybės draudimo liudijimą Nr. 20008808, metinė įmoka sudaro 108,64 Eur, sutarties terminas 15 metų, įmokų likutis sudaro 760,48 Eur; 8) nustatyti, jog ieškovė V. Ž. asmeniškai atsako už prievoles ir ieškovei V. Ž. asmeniškai priklauso turtinės teisės pagal 2015-12-23 C. L. Vienna I. G. SE Lietuvos filialo išduotą turto draudimo liudijimą Nr. C/19056/9050567, metinė įmoka sudaro 122 Eur, sutarties terminas 1 metai; 9) priteisti atsakovo V. Ž. naudai iš ieškovės V. Ž. 28960,1 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančią mažesnę santuokinio turto dalį; 10) priteisti ieškovės V. Ž. naudai iš atsakovo V. Ž. 1066,67 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą.; 11) nutraukus santuoką palikti ieškovei pavardę – Ž; 12) priteisti bylinėjimosi išlaidas.Atsakovas priešieškinyje prašė teismo: 1) nutraukti V. Ž. ir V. Ž. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto CMS (įrašo Nr. 2699) dėl V. Ž. kaltės; 2) priteisti V. Ž., iš V. Ž. 3000 Eur neturtinę žalą; 3) padalinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esantį turtą taip: V. Ž. priteisti: ½ dalį žemės sklypo, ½ dalį gyvenamojo namo ir ½ dalį ūkio pastato 700 Eur vertės; virtuvės baldų komplektą su integruota dujine virykle, orkaite ir garų surinkėju 2800 Eur vertės; skalbimo mašiną 200 Eur vertės; WC bei vonios įrangą ir baldus esančių (duomenys neskelbtini) 47 000 Eur vertės; automobilį M. L., valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) 250 Eur vertės; pirmame namo aukšte įmontuotą spintą 800 Eur vertės; kieto kuro šildymo krosnį 850 Eur vertės; dujinę krosnį 700 Eur vertės; pirties krosnį 350 Eur vertės; V. Ž. visa tenkančio turto vertė - 53 650 ; 4) V. Ž. priteisti: ½ dalį žemės sklypo, ½ dalį gyvenamojo namo ir ½ dalį ūkio pastato, esančius (duomenys neskelbtini) 47 000 Eur vertės; automobilį O. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1 100 Eur vertės; pirmame namo aukšte įmontuotą spintą 700 Eur vertės; sėdimus svetainės baldus 850 Eur vertės; staliuką, 100 Eur vertės; sekciją 850 Eur vertės; priešpirties baldus 900 Eur vertės; miegamojo baldus ir komodą 750 Eur vertės; šaldytuvą 100 Eur vertės; virtuvės stalą, kėdes ir sėdimą kampą 100 Eur vertės; sofą-lovą 250 Eur vertės; televizorių 250 Eur vertės; V. Ž. visa tenkančio turto vertė - 52 950 Eur; 5) priteisti V. Ž. iš V. Ž. 350 Eur piniginę kompensaciją už V. Ž. tenkančią didesnę turto dalį; 6) ieškovei palikti Ž. pavardę, atsakovui palikti Ž. pavardę; 7) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. gegužės 23 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką, sudarytą 1989-08-17 Kauno miesto CMS, įrašo Nr. 2699, dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo paliko ieškovei V. Ž. pavardę „Ž.“, atsakovui V. Ž. – „Ž.“; priteisė iš V. Ž. 2000 Eur neturtinę žalą V. Ž.; pripažino asmenine V. Ž. nuosavybe sofą – lovą 150 Eur vertės; pripažino asmenine V. Ž. nuosavybe planšetinį kompiuterį Samsung G. T. 4, įgytą 2015-08-14 kredito sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „Mokilizingas“; padalino santuokoje įgytą turtą – asmeninėn V. Ž. nuosavybėn priteisė: ½ dalį žemės sklypo, ½ dalį gyvenamojo namo, ½ dalį ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini) bendros 47000 Eur vertės, automobilį M. L., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 250 Eur vertės; pirmame namo aukšte įmontuotą spintą 412,50 Eur vertės, virtuvės stalą, kėdes ir sėdimą kampą 150 Eur vertės, virtuvės baldų komplektą su integruota dujine virykle, orkaite ir garų surinkėju 2400 Eur vertės, WC ir vonios įrangą ir baldus 500 Eur vertės, kieto kuro šildymo katilą 625 Eur vertės, dujinį katilą 450 Eur vertės; asmeninėn V. Ž. nuosavybėn priteisė: ½ dalį žemės sklypo, ½ dalį gyvenamojo namo, ½ dalį ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini) bendros 47000 Eur vertės, automobilį O. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eur vertės, sėdimus svetainės baldus 825 Eur vertės, staliuką 100 Eur vertės, sekciją 675 Eur vertės; priešpirties baldus 850 Eur vertės, miegamojo lovą ir komodą 525 Eur vertės, šaldytuvą 150 Eur vertės, virtuvės stalą, kėdes ir sėdimą kampą 150 Eur vertės, televizorių 425 Eur vertės, antrame namo aukšte įmontuotą spintą 412,50 Eur vertės, pirties katilą 325 Eur vertės; pripažino V. Ž. asmenine prievole pagal 2015-03-23 kredito sutartį Nr. 23154502380098, sudarytą su UAB „Mokilizingas“; pripažino V. Ž. asmenine prievole pagal 2015-08-14 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą su UAB „Mokilizingas“; pripažino V. Ž. asmenine prievole ir asmeninėmis turtines teises pagal 2010-07-30 kredito sutartį, sudarytą su AB „Swedbank“ (kreditinė sąskaita (duomenys neskelbtini)); pripažino V. Ž. asmenine prievole ir asmeninėmis turtines teises pagal 2007 m. L. T. Ubezpieczen na Zycie i R. S. Akcyjna filialo išduotą gyvybės draudimo liudijimą Nr. 20008808; pripažino V. Ž. asmenine prievole ir asmeninėmis turtines teises pagal 2015-12-23 C. L. Vienna I. G. SE Lietuvos filialo išduotą turto draudimo liudijimą Nr. C/19056/9050567; priteisė iš V. Ž. 375 Eur kompensaciją už didesnę tenkančią turto dalį V. Ž.. Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį teismas atmetė. Priteisė iš V. Ž. 2704 Eur žyminį mokestį ir 6,79 Eur pašto išlaidas valstybei. Priteisė iš V. Ž. 1771,21 Eur ir 6,79 Eur pašto išlaidas valstybei.Teismas nurodė, kad ieškovė prašė santuoką nutraukti dėl atsakovo V. Ž. kaltės. Ieškovė tokį reikalavimą motyvavo dviem pagrindais: atsakovo psichiniu smurtavimu prieš ieškovę ir atsakovo neištikimybe. Teismas sprendė, kad neištikimybės samprata ir jos konstatavimas nėra vien tik lytinių santykių tarp vyro ir moters konstatavimas. Neištikimybės samprata apima ir lojalumo sutuoktinės atžvilgiu nebuvimą, atsakovo bendravimą su kita moterimi ir tų santykių pavertimą tokiais, kad jie yra svarbesni nei santykiai su sutuoktine, šių santykių slėpimą nuo sutuoktinės. Teismas, įvertinęs įrodymų visumą, jų tarpusavio ryšį, vadovaudamasis pateiktų įrodymų tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas, reiškiantis, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę, padarė išvadą, kad atsakovas buvo neištikimas ieškovei ir tai buvo santuokos iširimo priežastis. Taip pat teismas sprendė, kad byloje nėra pakankamai duomenų, pagrindžiančių atsakovo psichologinį smurtą prieš ieškovę. Atsakovas ieškovės kaltę dėl santuokos nutrūkimo įrodinėjo tuo, kad ieškovė be jo žinios imdavo iš banko paskolas, mokėjo dideles palūkanas, be to, turi polinkį į azartinius žaidimus, dideliais kiekiais perka loterijos bilietus. Tačiau, teismo nuomone, atsakovas ieškovės kaltės dėl santuokos nutraukimo neįrodė.Teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra pagrįstas, nes šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, ieškovė dėl atsakovo neištikimybės buvo užkrėsta lytiniu keliu plintančiomis ligomis, patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus dėl atsakovo elgesio, jo kaip sutuoktinio pareigų pažeidimo, gėdą, sveikatos pablogėjimą, turėjo vartoti vaistus – antibiotikus. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgė į neturtinės žalos pasekmes – ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus dėl atsakovo elgesio, jo kaip sutuoktinio pareigų pažeidimo, į atsakovo kaltę dėl žalos padarymo, kuri pasireiškė tyčine forma, į šalių turtinę padėtį, į tai, kad santuokoje šalys gyveno 26 metus. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendė, kad yra pagrindas ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovo ieškovei 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.Teismas dėl bendrąja jungtine sutuoktinių įgyto turto padalinimo sprendė, kad šalių dalys bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje yra lygios. Teismas konstatavo, kad nors ieškovė pateikė į bylą įrodymus, kad jos mama padovanojo ieškovei 15 000 Lt, kurie buvo panaudoti gyvenamojo namo, į kurį buvo išmainytas šalių butas, rekonstrukcijai, tačiau iš kitų byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad ir atsakovas savo asmeninėmis lėšomis prisidėjo prie namo rekonstrukcijos - 2001 metais jis pardavė senelių žemę, lėšas panaudojo namo stogui uždengti. Ieškovė šios aplinkybės neginčijo. Be to, teismo vertinimu, asmeninės lėšos, kuriomis šalys prisidėjo prie bendro turto sukūrimo, sudaro tik nežymią šio turto vertės dalį. Teismas sprendė, kad šalys, kol šeimos santykiai buvo geri, kartu, bendromis jėgomis, išnaudodami visas galimybes kūrė gerbūvį, ir toks šalių elgesys, kad vienas turi stabilias pajamas, o kitas turi įgūdžius ir žinias, buvo tinkamas abiem šalims. Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad didesnė turto dalis turi būti priteista jai, nes atsakovas pripažintinas kaltu dėl santuokos nutrūkimo, kaip teisiškai nepagrįstus. Nurodė, kad ieškovė yra sveika, darbinga, šalys nepilnamečių vaikų ar pilnamečių vaikų, kuriuos pagal įstatymą turi pareigą išlaikyti, neturi, todėl nėra pagrindo nukrypti nuo lygių turto dalių principo. Teismas taip pat atmetė ieškovės argumentus, kad su ja lieka gyventi pilnametė dukra, todėl turi būti priteista didesnė turto dalis. Bylos nagrinėjimo metu teismas nustatė, kad šalių dukra gyvena kitame būste, kurį nuomojasi su draugu. Teismas nurodė, kad tarp šalių yra konfliktiški santykiai, ieškovė dėl tokių santykių iš namų yra išsikrausčiusi. Akivaizdu, kad tarp šalių, turtą padalinus natūra, kils ginčai. Tačiau teismas pažymėjo, kad pagal ieškovės prašomą turto padalinimo variantą jai tektų išmokėti atsakovui 47362 Eur. Ieškovė neįrodė, kad gautų jos nurodomą kreditą, kurį galėtų skirti atsakovui kompensacijai. Be to, net ir ieškovei gavus tokio dydžio kreditą, jai nepakaktų lėšų visai kompensacijai atsakovui sumokėti, o įvertinus tai, kad po kredito gavimo ji turėtų bankui mokėti periodines įmokas, ji negalėtų sukaupti lėšų kredito grąžinimui. Teismo nuomone, siekiant išvengti šalių konfliktų ateityje, tikslingiausia būtų realizuoti turtą ir pasidalinti gautas lėšas lygiomis dalimis. Tačiau vienai iš šalių nesutinkant, siekiant maksimaliai užtikrinti šalių teisę į būstą, šalių nekilnojamasis turtas padalintinas natūra po ½ dalį kiekvienai šaliai. Atsižvelgiant į tai, kad šalių nekilnojamasis turtas yra dviejų aukštų gyvenamasis namas su žemės sklypu ir ūkiniu pastatu, t. y. šalys gyvendamos turės atskiras erdves, teismas sprendė, kad šis turtas yra dalus, t. y. jam nereikalinga esminė rekonstrukcija pritaikyti patogesniam kartu negyvenančių asmenų gyvenimui. Teismas nurodė, kad atsakovo pateikti paaiškinimai, atsižvelgiant ir į jo žinias bei įgūdžius, dėl galimybės namą pritaikyti gyventi dviem šeimoms, yra logiški, įtikinami.Teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą: nepriteisė šalims vienai iš kito advokato išlaidų atlyginimo, o žyminio mokesčio dalį, kurios mokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo, priteisė iš ieškovės ( 2704 eur) nes sprendė, kad iš esmės buvo patenkinti atsakovo priešieškinio reikalavimai. Iš ieškovės atsakovui teismas taip pat priteisė išlaidas už turto įvertinimą- 175 eurus.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. sprendimą dalyje dėl turto padalinimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - priteisti ieškovei V. Ž. asmeninės nuosavybės teise žemės sklypą, gyvenamąjį namą, ūkio pastatą, esančius adresu (duomenys neskelbtini) 94000 Eur vertės, o atsakovui V. Ž. priteisti iš ieškovės V. Ž. 47000 Eur kompensaciją už atsakovui V. Ž. tenkančią mažesnę santuokinio turto dalį, o atsakovui V. Ž. asmeninės nuosavybės teise priteisti virtuvės stalą, kėdes ir sėdimą kampą 150 Eur vertės, ieškovei V. Ž. asmeninės nuosavybės teise priteisti pirties katilą 325 Eur vertės, paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, prijungti naujus įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Skundžiamu sprendimu nepagrįstai šalių santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas padalintas po ½ dalį kiekvienai šaliai. Atsakovo padėtis šiuo atveju yra geresnė – jis vienas jau beveik metus naudojasi visu šalių nekilnojamuoju turtu. Atsakovas turtą parduoti ir dalintis gautomis lėšomis atsisako, išpirkti ieškovės dalį taip pat atsisako. Tuo tarpu ieškovė neturi galimybės parduoti tik jai priteistos turto dalies kitiems asmenims. Dėl šios priežasties, nors faktiškai ieškovei yra priteista pusė šalims priklausančio nekilnojamojo turto, ieškovė neturi galimybės nei jo naudoti, nei parduoti ir įsigyti kitą būstą. Taigi padalijus turtą tokiu būdu, kokiu jis yra padalintas skundžiamu sprendimu – ieškovė faktiškai turto netenka. Faktą, jog šalių santykiai yra konfliktiški, patvirtino beveik visi byloje apklausti liudytojai. Šalių pilnamečiai vaikai patvirtino faktą, jog šalių santykiai yra konfliktiški, o taip pat yra konfliktiški atsakovo santykiai su vaikais. Nekilnojamojo turto padalijimas natūra abiem šalims neatitinka ieškovės ir šalių pilnamečių vaikų interesų. Byloje nėra patikimų įrodymų, jog šalims priklausantis turtas yra dalus. Priešingai, byloje esantys įrodymai – liudytojų parodymai, vertinimo ataskaitos išvadoje esančios turto nuotraukos ir net paties atsakovo teismui pateiktos gyvenamojo namo nuotraukos, patvirtina faktą, jog namas yra nedalus. Šalims priklausantis gyvenamasis namas yra įrengtas vienai šeimai – yra tik vienas šildymo katilas, viena virtuvė, viena vonia ir tualetas, bendri inžineriniai tinklai, pirtis, laiptai. Taip pat nėra galimybės atskirti ir žemės sklypo, kadangi namas yra žemės sklypo kraštinėje dalyje, yra tik vienas įvažiavimas į žemės sklypą. Taigi turto atidalijimas yra neįmanomas, o priešinga skundžiamo sprendimo išvada yra nepagrįsta. Ieškovės turimi kreditoriniai įsipareigojimai panaikinti, AB DNB bankas informavo ieškovę, jog suteiks jai didesnio dydžio paskolą. Ieškovė kreipėsi į banką su paraiška dėl 47000 Eur kredito suteikimo. Banko sprendimas šiai dienai nėra priimtas, tačiau bankas informavo, jog mėnesio laikotarpyje sprendimas bus priimtas. Atsakovo galimybė išieškoti kompensaciją iš ieškovės bus užtikrinta pačiu ieškovei priteistu turtu. Įsiteisėjus teismo sprendimui, antstolis pradės priverstinį priteistos kompensacijos išieškojimą iš ieškovei priklausančio turto – teismo sprendimu priteisto turto. Taigi turtas bus areštuotas ir parduodamas iš varžytinių tuo atveju, jeigu ieškovė nesumokėtų atsakovui priteistos kompensacijos sumos. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo abejoti, jog atsakovo teisė gauti kompensaciją už mažesnę tenkančią santuokinio turto dalį, bus užtikrinta bei atsakovas galės įsigyti kitą gyvenamąjį būstą. Skundžiamu sprendimu nepagrįstai abiem šalims priteistas tas pats kilnojamasis daiktas – virtuvės stalas, kėdės ir sėdimas kampas 150 Eur vertės. Galimai šis turtas abiem šalims priteistas per klaidą. Virtuvės stalas, kėdės ir sėdimas kampas 150 Eur vertės, turi būti priteisti atsakovui. Tuo atveju, jeigu apeliacinis skundas būtų patenkintas ir ieškovei būtų priteistas visas nekilnojamasis turtas, tikslinga kilnojamuosius daiktus šalims būtų padalinti paliekant ieškovei daiktus, kurių nėra galimybės atskirti nepadarant gyvenamajam namui žalos (integruoti baldai) bei daiktus, kurie išimtinai pritaikyti pagal gyvenamojo namo planą, o atsakovui priteisti daiktus, kurie gali būti nesunkiai pritaikomi kitam gyvenamam būstui apstatyti, ir gali būti atskirti nepadarant šalių turtui žalos. Pirties katilas yra integruotas į gyvenamąjį namą, todėl jo nėra galimybės atskirti nepadarant namui žalos. Skundžiamu sprendimu netinkamai paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, nes neatsižvelgta į patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas, neatsižvelgta į tai, kad byla nagrinėta elektronine forma, todėl žyminiam mokesčiui yra taikoma lengvata, ir netinkamai paskirstytas žyminio mokesčio mokėjimas. Turto įvertinimo išlaidos turi būti priteistos iš šalių lygiomis dalimis. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. sprendimo dalį, kuria teismas nusprendė, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės; panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. sprendimo dalį, kuria teismas iš atsakovo priteisė ieškovei 2000 Eur neturtinę žalą, ir šią ieškovės ieškinio dalį atmesti; panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. sprendimo dalį, kuria teismas nusprendė atmesti atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo ir priteisti atsakovui V. Ž. iš ieškovės V. Ž. 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; kitas teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas; priteisti bylinėjimosi išlaidas; paskirti ieškovei V. Ž. 1000 Eur baudą, 50 procentų iš šios baudos skiriant atsakovui; prijungti rašytinius įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismas skundžiamame sprendime padarė nepagrįstą išvadą, kad santuokos iširimo priežastis – atsakovo neištikimybė. Pirmosios instancijos teismas nevertino priešieškinio argumentų, žodinių paaiškinimų, neatsižvelgė į tai, kad ieškovės ieškinio motyvai ir žodiniai paaiškinimai prieštarauja byloje esantiems įrodymams, prieštaringi ir nelogiški. Niekada atsakovas neslėpė to fakto, kad pažįsta R. J., tačiau su ja neturėjo nei lytinių santykių, nei jokių kitokių santykių, kurie leistų įtarti santuokine neištikimybe. Jokiais įrodymais nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad atsakovas galėjo užkrėsi ieškovę kokiomis nors lytiškai plintančiomis ligomis, kadangi niekada jomis nėra sirgęs. Niekada neieškojo jokių pažinčių nei internetu, nei tariamai nuo ieškovės slepiamais telefonais, taip pat niekada nesinaudojo jokiais nelegaliais portalais. Byloje nėra nė vieno tai patvirtinančio įrodymo, teismas jokių konkrečių faktų sprendime nenurodė. Atsakovo teistumas šioje byloje neturi jokios reikšmės. Teismas pažymėjo, kad abiejų vaikų pasirinkimas liudyti prieš tėvą taip pat atspindi šalių elgesį šeimoje, tačiau nekreipė dėmesio į atsakovo pateiktus įrodymus, patvirtinančius, kad abu vaikai davė prieš atsakovą melagingus parodymus pagal ieškovės iš anksto parengus atsakymus. Pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovo argumentų ir pateiktų įrodymų, patvirtinančių tikrąsias santuokos išrimo priežastis. Santuokos iširimo priežastis yra ieškovės ilgalaikis visiškai neatsakingas elgesys su pinigais, paskolų be atsakovo žinios ėmimas, finansinių problemų bei priklausomybės nuo lošimų slėpimas. 2016-02-23 teismo posėdžio metu ieškovė pripažino faktą, kad naujai paimtus kreditus naudojo ankstesniems kreditams apmokėti. Siekdama gauti maksimalios naudos ir padaryti spaudimą, pradiniu ieškiniu ieškovė prašė padalinti namą itin maža kaina, paskiriant jį visą natūra ieškovei, o atsakovui išmokant 1/3 dalies kompensaciją. Ieškovės ieškinio argumentai dėl tariamos atsakovo neištikimybės, dėl tariamo užkrėtimo venerinėmis ligomis, dėl neva per mažo indėlio kuriant šeimos gerovę tebuvo pretekstas, kad galėtų gauti maksimalios materialinės naudos. Dėl nepagarbaus požiūrio į atsakovą, lojalumo stokos, nepagrįsto įtarinėjimo atsakovas patyrė didelius dvasinius išgyvenimus bei emocinę depresiją. Ypatingai pasijuto pažemintas, kai sužinojo, kad ieškovė kaltina ją užkrėtus venerinėmis ligomis. Kad paneigtų šiuos nepagrįstus kaltinimus, privalėjo atlikti medicininius tyrimus. Ieškovė paskleidė šmeižiančias žinias apie jos tariamą užkėtimą venerinėmis ligomis ir tariamą atsakovo neištikimybę vaikams ir savo mamai, dėl ko patyrė didžiulį dvasinį sukėtimą. Didžiulę emocinę įtampą jaučia iki šiol. Ieškovė savanaudiškais tikslais nuteikė abu vaikus prieš atsakovą, netgi įkalbėjo duoti melagingus parodymus. Atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus bei CK 6.250 straipsnyje nustatytus kriterijus, patirtos neturtinės žalos dydį atsakovas vertina 3000 Eur suma, kurią prašo priteisti iš ieškovės.Tam, kad nebūtų atskleistas tikrasis ieškovės finansinių problemų mastas ir tikrosios santuokos iširimo priežastys, ieškovė nuo teismo sąmoningai nuslėpė asmeninius kreditorius, kuriuos pagal įstatymą privalėjo nurodyti ieškinyje. Ieškovė sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, todėl, vadovaudamasis CPK 95 straipsniu atsakovas prašo skirti ieškovei 1000 Eur baudą, 50 procentų iš šios baudos skiriant atsakovui. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Skundžiamu sprendimu buvo tinkamai ir visapusiškai įvertinti byloje esantys įrodymai, teisingai nustatytos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės ir pagrįstai padaryta išvada, jog atsakovas buvo neištikimas ieškovei. Atsakovo neištikimybės faktą patvirtina medicinos pažyma apie ieškovei nustatytą lytiškai plintančią ligą. Atsakovo neištikimybės faktą patvirtina kiti byloje esantys įrodymai - slaptas nuo ieškovės naudojimasis kitu telefonu, naršymas internete pažinčių ir pornografiniuose portaluose, ankstesnis teistumas už seksualinio pobūdžio nusikaltimą.Atsakovas apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, jog šalių santuoka turėjo būti nutraukta dėl ieškovės kaltės, t. y., kad šalių santuokos iširimo priežastis yra ieškovės paskolų 2007-2009 metais ėmimas. Atsakovui buvo žinoma apie paskolas. Atsakovas pripažino faktą, jog padėjo ieškovei grąžinti paskolas. Nei paskolų gavimo, nei paskolų grąžinimo metu atsakovas santuokos nutraukimo neinicijavo. Tai sudaro pagrindą išvadai, jog santuoka iširo ne dėl to, jog ieškovė skolinosi pinigines lėšas. Šalių vaikai nurodė, jog ieškovė visas lėšas naudojo šeimos poreikių, o ne savo poreikių tenkinimui. Taigi ieškovė dėl finansinių sunkumų ir atsakovo neteikiamos materialinės paramos buvo priversta skolintis lėšas. Visos paskolintos lėšos buvo grąžintos. Atsakovas nepateikė teismui jokių patikimų įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovė turi polinkį į lošimus. Atsakovas nepagrįstai nurodo, jog santuokos iširimą lėmė tai, jog ieškovė nuolat be pagrindo atsakovą įtarinėjo santuokine neištikimybe.Skundžiamu sprendimu nutraukus šalių santuoką dėl atsakovo kaltės, pagrįstai ieškovės naudai iš atsakovo priteista 2000 Eur neturtinė žala. Dėl santuokos iširimo yra kaltas atsakovas, todėl jis nepatyrė jokios žalos ir neturi teisės reikalauti iš ieškovės neturtinės žalos priteisimo. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kuriais atsakovas ginčija liudytojų V. Ž. ir S. Ž. parodymus, yra nepagrįsti.Atsakovo prašymas skirti ieškovei 1000 Eur baudą ir 50 procentų skirti atsakovui, yra nepagrįstas bei turi būti atmestas. Atsakovas nepagrįstai nurodo, jog ieškovė tyčia nuslėpė asmeninius kreditorius, dėl ko vieną kartą buvo atidėtas teismo posėdis. Ieškovė paaiškino, jog netinkamai suprato kreditoriaus sąvoką ir nelaikė kreditoriais atsakovo nurodytų asmenų, dėl to padarė klaidą. Ieškovė nedelsiant pateikė teismui patikslintą ieškinį ir pateikė įrodymus apie visus kreditorius. Byla pirmajame posėdyje negalėjo būti nagrinėjama, kadangi dar nebuvo pasiruošta bylos nagrinėjimui iš esmės ir tai lėmė kitos aplinkybės – reikėjo išreikalauti rašytinius įrodymus, iškviesti liudytojus. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, nepriimti ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Atsakovas niekada neatliko ieškovės atžvilgiu jokių veiksmų, dėl kurių ieškovė būtų turėjusi išsikraustyti. Niekada prieš ieškovę nenaudojo nei fizinio, nei psichologinio smurto. Pati ieškovė apeliaciniame skunde pažymėjo, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu nebuvo nustatytas psichologinio smurto faktas ieškovės atžvilgiu, o taip pat nurodė, kad šios skundžiamo sprendimo dalies ji neginčija. Ieškovė prieš vienerius metus išsikėlė iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, tačiau tikroji išsikėlimo priežastis yra ne atsakovo konfliktiškas elgesys, o tai, jog atsakovas ieškovei nustojo davęs pinigus jos asmeninėms skoloms apmokėti.Ieškovė apeliaciniame skunde klaidina teismą nurodydama, kad namas yra skirtas gyventi vienai šeimai. Priešingai nei apeliaciniame skunde teigia ieškovė, gyvenamasis namas yra visiškai dalus. Jame esančios patalpos yra išsidėsčiusios per du aukštus, abu aukštai yra maždaug lygiaverčiai ir nesunkiai atidalijami. Žemės plotas negali turėti kokios nors įtakos turto padalinimo būdui, nes jis yra toks mažas, kad iš esmės skirtas pastatų aptarnavimui ir jokiems kitiems tikslams negali būti naudojamas. Ieškovė apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad ateityje neabejotinai kils teisminiai ginčai dėl naudojimosi tvarkos. Atsakovas pareiškia, kad nemato jokių kliūčių nusistatyti naudojimosi tvarką šalių susitarimu.Ieškovė nurodė, kad AB DNB bankas per mėnesį priims sprendimą suteikti jai didesnio dydžio (47000 Eur) kreditą. Net jeigu ir ieškovė tokį įrodymą ir pateiks, jis neturės jokios įtakos, nes gyvenamasis namas yra visiškai dalus ir nėra jokių CK numatytų pagrindų nukrypti nuo prioritetiniu laikomo turto padalijimo natūra principo. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad atsakovo galimybė išieškoti kompensaciją iš ieškovės bus užtikrinta pačiu ieškovei priteistu turtu. Jeigu ieškovės apeliacinis skundas būtų patenkintas ir visas nekilnojamasis turtas būtų priteistas ieškovei, ieškovė nedelsdama visą nekilnojamąjį turtą parduotų, o atsakovas liktų ir be turto, ir be pinigų.Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė abiem šalims tuos pačius kilnojamuosius daiktus - virtuvės stalą, kėdes ir sėdimą kampas 150 Eur vertės. Šis trūkumas gali būti ištaisytas kaip rašymo apsirikimas CPK 276 straipsnio nustatyta tvarka, pašalinant iš teismo sprendimo rezoliucinės dalies pastraipą dėl šių daiktų priteisimo ieškovei. Atsakovas nesutinka, kad ieškovei būtų priteistas visas nekilnojamasis turtas, nesutinka, kad jai būtų priteistas name esantis pirties katilas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: pažymas iš Swedbank ir UAB „Mokilizingas“, patvirtinančias, kad ieškovė jau išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme padengė savo kreditorinius įsipareigojimus. Taip pat ieškovė pateikė savo pareiškimą policijos įstaigai, rašytą 2016 gegužės 18 d., kuriuo ieškovė pranešė, kad atsakovas ją persekioja, ir Kauno apskrities VPK Žaliakalnio policijos komisariato nutarimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos ( e-bylos t.5, b.l. 189-193). Ieškovė nurodė, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė atsirado jau išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme. Be to, ieškovė pateikė 2016 m. liepos 29 d. kreditavimo sutartį, pagal kurią DNB bankas įsipareigojo suteikti ieškovei 40 000 eurų paskolą namo daliai pirkti. Taip pat ieškovė pateikė dvi paskolos sutartis su L. N. ir J. P., pagal kurias ieškovė pasiskolino iš šių asmenų po 2500 eurų iš kiekvienos. Šiomis sutartimis ieškovė įrodinėja, kad ji sumokės atsakovui kompensaciją už nekilnojamojo turto dalį, jeigu visa namų valda bus priteista ieškovei. Taip pat ieškovė pateikė UAB „Naujas būstas“ atliktą ginčo namų valdos vertinimo ataskaitą, pagal kurią 2016 m. rugpjūčio 17 d. namų valdos (duomenys neskelbtini), vertė yra 91 000 eurų ( e-bylos t.6, b.l.110-128). Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė ginčo namo patalpų planus ir kadastro duomenų suvestinę ( e-bylos t.6, b.l. 30-34). Be to atsakovas pateikė UAB „Lituka ir Ko“ turto vertinimo ataskaitą, pagal kurią 2016 m. rugpjūčio 22 d. šalių nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), vertė yra 101 000 eurų ( e-bylos t.6, b.l.66-87). Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti, ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau ( CPK 314 straipsnis). Kasacinio teismo yra pasisakyta, jog sprendžiant dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme, būtina atsižvelgti į tai, kad teismas ginčą nagrinėja ne formaliai, bet vykdydamas konstitucinį imperatyvą – vykdo teisingumą. Tai lemia, kad teismo atsisakymas priimti kad ir vėliau pateikiamą, bet turintį bylai svarbią įrodomąją reikšmę įrodymą, nuo kurio priklausytų bylos išnagrinėjimo rezultatas, būtų nepateisinamas protingumo, sąžiningumo ir teisingumo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2013). Šiuo atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad visi šalių naujai pateikti įrodymai yra priimtini į bylą ir tirtini kartu su apeliaciniais skundais. Ieškovės pateiktos pažymos, kad ji padengė dalį savo asmeninių skolų ir kad ketina gauti paskolą iš DNB banko bei fizinių asmenų, gali būti priimti ir tiriami, kadangi iš esmės tik pagrindžia aplinkybes, kurias ieškovė nurodė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, t.y. kad ji yra pasirengusi sumokėti atsakovui kompensaciją už turto dalį. Ieškovės pateiktas nutarimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos yra pateiktas ir atsakovo, todėl prijungtinas, nes abiems bylos šalims šis įrodymas yra žinomas ir tik patvirtina, kad šalių santykiai yra konfliktiški. Šalių pateikti įrodymai apie namų valdos įvertinimus priimtini į bylą ir tirtini kartu su kitais įrodymais, nes pagrindžia aplinkybę, kad šalys nesutaria dėl turto vertės. Atsakovo pateikti ginčo namo patalpų planai ir kadastro duomenys yra priimtini, nes patalpų planai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme jau buvo teikiami ieškovės, tačiau pateiktos kopijos yra sunkiai įskaitomos, todėl atsakovo pateikti planai nelaikytini naujais įrodymais byloje pagal savo turinį, o tik patikslinančiais jau byloje esančius įrodymus ( patalpų planus).

Dėl sutuoktinių kaltės

CK 3.60 straipsnis nustato sąlygas, kurioms esant santuoka gali būti nutraukiama dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos yra nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis pažeidė lojalumo sutuoktinei pareigą, keletą metų bendravo su kita moterimi ir pavertė tuos santykius svarbesniais negu kad santykiai su žmona, slėpė šį bendravimą nuo ieškovės. Atsakovas su tokiomis teismo išvadomis nesutinka. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavo šalių paaiškinimus, pateiktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir pagrįstai nusprendė, kad atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo. Pirmosios instancijos teismas sprendime akcentavo, kad atsakovas pats neneigė bendravęs su R. J., du kartus buvo sanatorijoje tuo pačiu metu, kaip ir R. J., vieną kartą kartu su J. buvo atostogauti Tenerifėje. Iš atsakovo paaiškinimo, duoto teismo posėdyje 2016 m. vasario 23 d. ( įrašas Nr.1, nuo 01:48 min.) matyti, kad atsakovas žino apie J. gyvenimo aplinkybes daugiau, negu kad atsitiktinis pažįstamas, žino, kad ji yra kavinės savininkė, todėl ne bet kada gali atvykti į sanatoriją, atsakovas nurodė kalbėjęsis su J. telefonu, jų pažintis prasidėjo 2013 metais. Atsakovas pripažino, kad J. vykdavo į sanatoriją ir į kelionę Tenerifėje be savo sutuoktinio, atsakovas irgi nekvietė ieškovės važiuoti kartu. Toks atsakovo elgesys ( bendravimas su kita moterimi) prasidėjo, šalių teigimu, 2013 metais ir tęsėsi iki 2015 metų birželio, šalims gyvenant kartu vienoje šeimoje. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovo elgesys ieškovės kaip sutuoktinės atžvilgiu buvo netinkamas, nes sukėlė ieškovei pagrįstus įtarimus dėl atsakovo neištikimybės, dėl ko šeimoje kilo įtampa, tarpusavio nepasitikėjimas, galiausiai atvedęs į santuokos iširimą. Be to, ieškovė teikė įrodymus, kad susirgo lytiniu keliu plintančiomis ligomis ( e-bylos t.1, b.l.16), o atsakovas nepaneigė, kad jis būtent tomis ligomis, kurių rezultatas ieškovei nustatytas teigiamas, nėra užsikrėtęs (e-bylos t.1, b.l.97), į ką pagrįstai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas. Nesutikti su teismo išvadomis nėra pagrindo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės kaltė dėl santuokos nutrūkimo yra neįrodyta. Atsakovo aiškinimai, kad santuoka nutrūko dėl ieškovės paimtų paskolų, yra neįtikinami. Ieškovė daugelį paskolų ėmė 2010-2012 metais, todėl atsakovas, jeigu būtų laikęs paskolų paėmimą priežastimi nutraukti santuoką, būtų pats kreipęsis dėl santuokos nutraukimo dar 2010-2012 metais. Tačiau atsakovas tokios iniciatyvos nerodė. Kaip teigė 2016 m. vasario 23 d. teismo posėdyje apklaustas liudytojas D. R. ( 2016 m. vasario 23 d. garso įrašo Nr.2, nuo 19:28 min.), atsakovas apie 2012 metus buvo nustebęs, liudytojo žodžiais „pritrenktas“, dėl žmonos paskolų, tačiau paskui viskas tarp jų ( ieškovės ir atsakovo) susitvarkė. Atsakovo argumentai, kad ieškovė pirkdavo loterijos bilietus, pirko dukrai telefoną, yra netaupi, grįžo iš gimtadienio neblaivi, nėra pakankami išvadai, kad ieškovė būtų kalta dėl santuokos iširimo. Nusprendęs, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovei neturtinės žalos atlyginimą, nes kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo ( CK 3.70 straipsnio 2 dalis). Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Teismas pagal teisinius kriterijus nustato priteistiną neturtinės žalos dydį, o ne svarsto, ar nukentėjusiojo nurodytą žalos dydį sumažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Z. ir kt. v. VšĮ Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-7-255/2005; kt.). Neturtinės žalos nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatant neturtinės žalos dydį turi būti tinkamai įvertintos visos bylos aplinkybės, visa neteisėtų veiksmų apimtis bei jų pasekmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 3K-3-177/2007). Kolegijos nuomone, neturtinės žalos dydis nustatytas tinkamai, nes teismas įvertino, kad šalys santuokoje pragyveno 26 metus, kas sudaro didelę žmogaus gyvenimo dalį, užaugino du vaikus, todėl ieškovės lūkesčiai vyresniame amžiuje turėti patikimą gyvenimo draugą ir partnerį, buvo nuvilti ir sužlugdyti, kas neabejotinai sukėlė ieškovei skaudžius išgyvenimus. Nepaneigta, kad atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo pasireiškė ilgalaike neištikimybe, tai yra tyčiniais veiksmais, kurie dėl savo pobūdžio buvo kliūtis šalims susitaikyti. Taip pat nepaneigta, kad dėl atsakovo kaltės ieškovei netgi buvo sutrikdyta sveikata dėl atsiradusių lytinių keliu plintančių ligų. Pažymėtina, kad teismo nustatytas neturtinės žalos dydis šioje byloje atitinka teismų praktiką ( pvz., Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1090-553/2016 priteista 1500 eurų neturtinės žalos atlyginimo iš kaltojo sutuoktinio nutraukiant santuoką, sudarytą 2009 metais, Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-150-479/2016, priteista iš kaltojo sutuoktinio 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimo). Teisėjų kolegija sprendžia, kad šios sprendimo dalies naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Dėl nekilnojamojo turto padalinimo

Teismas padalino šalių nekilnojamąjį turtą priteisdamas šalims po ½ dalį žemės sklypo, ½ dalį gyvenamojo namo, ½ dalį ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini), bendros 94 000 Eur vertės, nes teismas nenustatė pagrindų nukrypti nuo lygių dalių principo. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė galinti gauti iš banko kreditą, kurį galėtų skirti išmokėti atsakovui kaip kompensaciją už pusę nekilnojamojo turto. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad šalių gyvenamasis namas yra nedalus, įrengtas vienai šeimai, todėl šalims po santuokos nutraukimo atsižvelgiant į konfliktiškus tarpusavio santykius, bus neįmanoma naudotis vienu namu. Duomenys apie šalių gyvenamąjį namą yra pateikti turto vertinimo ataskaitoje, parengtoje UAB „Lituka ir Ko“, ( e-bylos t.2, b. l. 27-82, taip pat popierinėje byloje t.2, b.l. 188-192). Gyvenamasis namas yra 172,62 kv.m. bendro ploto, rūsio plotas yra 27,1 kv.m., pagrindinio pastato 145,52 kv.m. Gyvenamojo namo pirmame aukšte yra 69,24 kv.m. ploto, neįskaitant patalpos I-11 (3,52 kv.m.), per kurią įeinama į namą ir koridoriaus I-8 (4,28 kv.m.), per kurį lipama į antrą aukštą. Namo antrame aukšte yra 68,48 kv.m. ploto. Vadinasi, namo pirmojo ir antrojo aukšto plotai yra iš esmės lygūs. Iš kadastro duomenų taip pat matyti, kad perdanga tarp rūsio ir pirmojo aukšto, taip pat tarp pirmojo ir antrojo aukšto yra gelžbetonio ( t.2, b. l. 191-192), tai patvirtina ir turto vertinimo ataskaitoje užfiksuoti duomenys apie namo aukštų perdangą (e-bylos t.2, b.l.39). Atsakovas nurodė, kad į namą yra galimi du įėjimai, iš gatvės ir iš kiemo pusės, antrajame aukšte galima įsirengti atskirą šildymo sistemą pastačius katilą ir atjungus nuo pirmojo aukšto šildymo sistemos keturis vamzdžius (2016 m. vasario 23 d. posėdžio įrašas Nr.1, nuo 02:02:44). Įvertinusi šalių gyvenamojo namo kadastro duomenis, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad gyvenamasis namas yra dalus, nes abiejų aukštų plotai yra lygūs, į namą yra du įėjimai, perdanga tarp aukštų yra gelžbetoninė. Todėl sutiktina su teismo argumentais, kad namą įmanoma nesunkiai pritaikyti dviems atskiriems namų ūkiams, tam nereikalinga esminių rekonstrukcijų. Atsakovas teismo posėdyje yra nurodęs, kad sutinka su bet kuriuo turto padalinimo variantu, be to, sutinka leisti ieškovei pasirinkti, kuriame aukšte ji nori gyventi ( 2016 m. vasario 23 posėdžio garso įrašas Nr.1, nuo 02:06:28). Be to, atsakovas nurodė, kad jis sutiks įsirengti atskirus apskaitos prietaisus ir atliks reikalingus pertvarkymus, kurie leis naudotis namo aukštais izoliuotai ir nepalikti jokių bendro naudojimo patalpų. Civilinio kodekso 3.123 straipsnis numato, kad spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalinimo būdo teismas turi atsižvelgti į sutuoktinių sveikatos būklę, turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Teisėjų kolegija reikšmingomis aplinkybėmis dalinant šalių bendrą turtą laiko tai, kad atsakovui yra nustatytas neįgalumas, jo darbingumo lygis yra 55 proc. ( e-bylos t.2, b.l.86). Atsakovas turi staliaus staklininko kvalifikaciją, įvairiais laikotarpiais dirba pagal verslo liudijimą, todėl atsakovui būtų naudinga turėti ne tik gyvenamojo namo, bet ir ūkinio pastato dalį, kurioje jis galėtų sukaupti reikalingas darbo priemones, įrankius. Be to, atsižvelgtina, kad šalys nepilnamečių vaikų neturi, todėl poreikio ateityje tartis dėl vaikų auklėjimo ar kitų panašaus pobūdžio klausimų šalims nekyla, tuo pačiu nebus poreikio ir apskritai bendrauti bei konfliktuoti. Atsakovas neturi kito nekilnojamojo turto, be to, yra savo asmeniniu darbu nemažai prisidėjęs prie ginčo namo rekonstrukcijos, todėl būtų neteisinga atsakovui apskritai išsikelti iš namų valdos, kurią pats yra savo darbu kūręs. Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai išsprendė šalių bendro turto padalinimo klausimą, padalindamas nekilnojamąjį turtą natūra po ½ dalį, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais šios sprendimo dalies keisti nėra pagrindo. Pažymėtina, kad šalys nesutaria ir dėl dalinamo nekilnojamojo turto vertės. Pagal ieškovės pateikiamą namų valdos įvertinimą, namo su ūkiniu pastatu ir žemės sklypu vertė yra 91 000 eurų ( e-bylos t.6, b.l.110-128). Atsakovas pateikė „Lituka ir Ko“ įvertinimą, kad to paties turtinio komplekso vertė yra 101 000 eurų ( e-bylos t.6, b.l.66-87). Ši aplinkybė leidžia teisėjų kolegijai spręsti, kad padalinus nekilnojamąjį turtą ieškovės prašomu būdu ir priteisiant kompensaciją pagal ieškovės nurodomą turto kainą, galėtų būti pažeistos kito bendraturčio, atsakovo, teisės. O atsakovas, nors ir vertina turtą didesne kaina, tačiau neprašo priteisti visą valdą jam ir nepageidauja išmokėti 50,5 tūkst. eurų kompensacijos ieškovei. Kolegija pažymi ir tai, kad padalinus turtą natūra po ½ dalį, bendraturčiams neužkertamas kelias ir po bylos išnagrinėjimo derėtis dėl įvairių atidalijimo variantų, taip pat ir atidalijimo išmokant vienas antram piniginę kompensaciją ( CK 4.80 straipsnis).

Dėl kilnojamojo turto padalinimo

Ieškovė nurodė, kad skundžiamu sprendimu nepagrįstai abiem šalims priteistas tas pats kilnojamasis daiktas – virtuvės stalas, kėdės ir sėdimas kampas, 150 Eur vertės. Su šiuo apeliacinio skundo argumentu teisėjų kolegija sutinka. Pirmosios instancijos teismas abiems šalims priteisė tuos pačius daiktus, 150 eurų vertės. Ieškovė prašė priteisti virtuvės stalą, kėdes ir sėdimą kampą atsakovui, o atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą neprieštaravo, kad ši sprendimo dalis būtų pakeista pašalinant virtuvės baldus iš ieškovei priteistų daiktų sąrašo. Todėl virtuvės stalas, kėdės ir sėdimas kampas, 150 eurų vertės, pašalintini iš ieškovei priteistų daiktų sąrašo ir priteistini atsakovui. Pašalinus 150 eurų vertės daiktus iš ieškovei priteistų daiktų sąrašo, jai priteisto kilnojamojo turto vertė sumažėja, todėl iš atsakovo ieškovei priteistinos piniginės kompensacijos dydis pakeistinas iš atsakovo ieškovei priteisiant iš viso 450 eurų piniginę kompensacija už didesnę jam tenkančio turto dalį. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė nesutinkanti, kad atsakovui būtų priteistas pirties katilas, nes jis yra įmontuotas į namą ir negali būti atskirtas. Teisėjų kolegija mano, kad skundas šioje dalyje yra neargumentuotas, nepateikta įrodymų, kad pirties katilo neįmanoma atskirti nuo kitų įrenginių, todėl skundas šioje dalyje netenkintinas. Be to, padalinus šalių gyvenamąjį namą po ½ dalį, gali išnykti poreikis atskirti pirties katilą nuo kitų namo konstrukcijų.

Dėl baudos skyrimo

Atsakovas, remdamasis CPK 95 straipsniu, prašė paskirti ieškovei 1000 eurų baudą, kurios 50 proc. įpareigoti sumokėti atsakovui. Baudą prašė skirti už tai, kad ieškovė sąmoningai nuslėpė savo asmeninius kreditorius ir veikė prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą.CPK 95 straipsnyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. <...> Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti ieškovę nesąžiningai pareiškus ieškinį ar apeliacinį skundą. Tai, kad ieškovė, prašydama padalinti turtą, nurodė tokį padalinimo būdą, kuris teismo nebuvo pasirinktas išsprendžiant šalių ginčą, nereiškia, kad ieškovės reikalavimas buvo nepagrįstas ar nesąžiningas. Tai, kad ieškovė, pateikdama pradinį ir patikslintą ieškinius, nenurodė savo asmeninių kreditorių, taip pat neduoda pagrindo laikyti ieškovę veikus prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Bylos nagrinėjimas dėl duomenų surinkimo apie ieškovės buvusius ir esamus asmeninius kreditorius užsitęsė nuo 2015 m. rugsėjo 23 d., kai atsakovas paprašė liudijimo gauti duomenis iš kredito įstaigų, iki 2016 m. sausio 26 d., kai teismas, gavęs duomenis, įtraukė į bylos nagrinėjimą trečiuosius asmenis ( LITEKO duomenys). Tačiau per tą patį laikotarpį šalys naudojosi teismine mediacija, kuri tęsėsi nuo 2015 m. lapkričio 3 d. iki 2015 m. gruodžio 15 d. Teismo posėdžiai, vykę 2016 m. vasario 23 d., 2016 m. kovo 21 d.- kovo 29 d., buvo atidėti dėl to, kad neatvyko šalių prašyti apklausti liudytojai, todėl teisėjų kolegija negali daryti išvados, kad bylos nagrinėjimas buvo užvilkintas dėl ieškovės kaltės. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti ieškovę užvilkinus bylos nagrinėjimą ir skirti baudą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Ieškovė nurodė, kad teismo sprendimu yra netinkamai paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, nes teismas nepriteisė jai iš atsakovo išlaidų už advokato pagalbą. Be to, ieškovės teigimu, teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovės žyminio mokesčio dalį, kurios mokėjimas šalims buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo ir priteisė iš ieškovės 2704 eurų žyminio mokesčio valstybei. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės argumentais dėl netinkamo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Santuokos nutraukimo byloje pagrindinis reikalavimas yra santuokos nutraukimas, tuo tarpu visi kiti šį klausimą lydintys ir įstatymo pagrindu privalomai spręstini klausimai yra išplaukiantys iš pirmojo ir su juo tiesiogiai susiję, nors ir apmokestinami žyminiu mokesčiu bendra tvarka. Atsiradus teisiškai reikšmingai aplinkybei, t. y. sutuoktinio prašymu teismui sprendime konstatavus santuokos nutraukimą dėl kito sutuoktinio kaltės, kitam sutuoktiniui įstatymas garantuoja teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu ( Civilinio kodekso 3.70 straipsnio 2 dalis). Akivaizdu, kad nekalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio turėtos bylinėjimosi išlaidos yra susijusios su santuokos nutraukimu. Santuokos nutraukimas konstatavus vieno iš sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo reiškia bylos išnagrinėjimą taip, kad sprendimas priimamas nekalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio naudai. Šio teismo priimto sprendimo įvertinimui neturi įtakos visų kitų kartu su santuokos nutraukimu nagrinėtų klausimų išsprendimo modifikacijos (bendro turto padalijimo variantai ir pan.). Bylinėjimosi išlaidos nereiškia (nesudaro) savarankiško ieškinio reikalavimo (ieškinio dalyko), todėl šalies prašymas dėl jų priteisimo gali būti sprendžiamas tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme. Sutuoktinio reikalavimu šį išlaidų klausimą teismas turi išspręsti vadovaudamasis ne tik proceso normomis, bet ir CK 3.70 straipsnio 2 dalies norma. ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2011, 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2010). Šioje byloje pagrįstai kaltu dėl santuokos iširimo (nutraukimo) pripažintas atsakovas, todėl iš jo ieškovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 500 eurų žyminio mokesčio pirmosios instancijos teisme (e-bylos t.1, b.l. 11), 200 eurų apeliacinės instancijos teisme ( e-bylos t.5, b.l.187), 1631,70 eurų išlaidų advokato pagalbai apmokėti (abiejose instancijose, e-bylos t.5, b.l.77, t.6, b.l.166-167), iš viso 2331,70 eurų. Atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos jam neatlygintinos ( CPK 93 straipsnis). CPK 96 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimo tvarka. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, o atsakovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tai bylinėjimosi išlaidos išieškomos į biudžetą iš ieškovo, neatleisto nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, proporcingai atmestai reikalavimų daliai.Ieškovė, pateikdama ieškinį, sumokėjo 500 eurų žyminio mokesčio, o likusios dalies ( 602 eurų) žyminio mokesčio mokėjimas ieškovei buvo atidėtas (Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 27 d. nutartis, t.1, b.l.28-29). Atsakovas, pateikdamas priešieškinį, sumokėjo 100 eurų žyminio mokesčio, o nuo likusios dalies mokėjimo prašė atleisti (priešieškinys, e-bylos t.2, b.l.15). Pirmosios instancijos teismas priešieškinį priėmė, papildomai sumokėti žyminio mokesčio nereikalavo, todėl laikytina, kad atleido atsakovą nuo likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Šiuo atveju teismo sprendime nurodymas, kad atsakovui likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimas yra atidėtas, neturi teisinės reikšmės, nes tokios nutarties (atidėti atsakovui žyminio mokesčio mokėjimą) byloje nėra. Kadangi ieškovės ieškinys yra laikomas patenkintu pilnai ( žr. 34 ir 35 pastraipas), dalis žyminio mokesčio mokėjimo ieškovei buvo atidėta, o atsakovas nuo likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleistas, tai ieškovės nesumokėta žyminio mokesčio dalis iš atsakovo nepriteistina. Ieškovė, pateikdama apeliacinį skundą, sumokėjo 200 eurų žyminio mokesčio, o likusios dalies ( 728,70 eurų) mokėjimas ieškovei buvo atidėtas Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. nutartimi. Atsakovas, pateikdamas apeliacinį skundą sumokėjo 113 eurų žyminio mokesčio, prašymo atleisti nuo kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atsakovas neteikė, todėl iš atsakovo, neatleisto nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, priteistina valstybei likusi žyminio mokesčio dalis (728,70 Eur), kurios mokėjimas ieškovei buvo atidėtas. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ( 13,58 Eur) priteistinos iš atsakovo ( CPK 96 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovės apeliacinį skundą patenkinti iš dalies. Atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. sprendimą.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškovei V. Ž. priteistas virtuvės stalas, kėdės ir sėdimas kampas, 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimt eurų) vertės.

Pakeisti teismo sprendimo dalį dėl 375 eurų piniginės kompensacijos iš atsakovo V. Ž. priteisimo V. Ž. padidinant piniginę kompensaciją iki 450 Eur ( keturių šimtų penkiasdešimt eurų).

Panaikinti teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir bylinėjimosi išlaidas paskirstyti taip:

priteisti ieškovei V. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo V. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) 2331,70 Eur (du tūkstančius tris šimtus trisdešimt vieną eurą ir 70 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo V. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) 728,70 Eur (septynis šimtus dvidešimt aštuonis eurus ir 70 ct) žyminio mokesčio ir 13,58 Eur ( trylika eurų ir 58 ct) pašto išlaidų sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660.

Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Diana LabokaitėArūnas RudzinskasMindaugas Šimonis