- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-02
- Bylos Nr.
- e2S-2114-259/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06586-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Atsakovas
- V. Ž.
- Ieškovas
- V. A.
- Kategorijos
- 3.1.14.3Ieškinio trūkumų šalinimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. Ž. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. A. (buvusi pavardė – Ž.) ieškinį atsakovui V. Ž. dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė V. A. pateikė teismui ieškinį, kuriame prašė nustatyti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tarp bendraturčių tvarką: ieškovei paskirti naudotis gyvenamojo namo patalpomis, plane pažymėtomis 1-1 (7,14 kv. m); 1-2 (9,64 kv. m); 1-3 (2,92 kv. m); 1-4 (18,43 kv. m); 1-9 (10,37 kv. m); atsakovui paskirti naudotis patalpomis 1-12 (7,48 kv. m); 1-13 (13,14 kv. m), 1-14 (18,45 kv. m); 1-15 (15,74 kv. m); 1-16 (12,07 kv. m.); 1.-17 (1,60 kv. m); šalių bendram naudojimui paskirti patalpas 1-5 (2,30 kv. m); 1-6 (4,35 kv. m); 1-7 (3,99 kv. m); 1-8 (4,28 kv. m); 1-10 (10,10 kv. m); 1-11 (3,52 kv. m); R-2 (10,63 kv. m); R-l (16,47 kv. m); priteisti ieškovei iš atsakovo 3 755 Eur kompensaciją už ieškovei tenkančią mažesnę naudojamo gyvenamojo namo dalį; nustatyti žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), naudojimosi taip bendraturčių tvarką pagal ieškovės pateiktą 2017-03-17 UAB „Geodezininkai“ parengtą planą, kuriame ieškovei numatyta atskirai naudotis A raide pažymėta 48 kv. m teritorija, atsakovui - B raide pažymėta 48 kv. m teritorija, bendrataučiams bendrai naudotis numatyta C raide pažymėta teritorija, kurios bendras plotas sudaro 290 kv. m.Atsakovas V. Ž. pateikė priešieškinį, kuriame prašė: 1) Nustatyti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi patalpomis tvarką: įpareigoti atsakovą V. Ž., jo lėšomis per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo įrengti UAB „Architektai“ parengtų projektinių pasiūlymų gyvenamojo namo pirmo aukšto plane M 1:100 numatytą pertvarą, o taip pat panaikinti šiame plane nurodytą esamą durų angą; įpareigoti ieškovę V. Ž. jos lėšomis įrengti UAB „Architektai“ parengtų projektinių pasiūlymų gyvenamojo namo pirmo aukšto plane M 1:100 numatytas duris; atsakovui V. Ž., paskirti naudotis UAB „Architektai" projektiniuose pasiūlymuose nurodytas pirmo aukšto patalpas - 08 (2,33 kv. m), 11 (3,52 kv. m), antru aukšto patalpas - 12 (7,48 kv. m), 13 (13,14 kv. m), 14 (18,45 kv. m), 15 (15,74 kv. m), 16 (12,07 kv. m), 17 (1,60 kv. m). Bendras tenkančių gyvenamųjų patalpų plotas - 74,33 kv. m.; ieškovei V. Ž. paskirti naudotis UAB „Architektai“ projektiniuose pasiūlymuose nurodytas pirmo aukšto patalpas 01 (7,14 kv. m), 02 (9,64 kv. m), 03 (2,92 kv. m), 04 (18,43 kv. m), 05 (4,79 kv. m), 06 (4,35 kv. m), 07 (3,99 kv. m), 09 (10,37 kv. m), 10 (10,10 kv. m) bei rūsio patalpas R-l (16,47 kv. m), R-2 (10,63 kv. m). Bendras ieškovei tenkančių patalpų plotas - 98,83 kv. m.; atsakovui V. Ž., pripažinti teisę be ieškovės V. Ž. sutikimo, įvykdžius kitus teisės aktų reikalavimus, įsivesti į gyvenamojo namo antrą aukštą elektrą, vandentiekį ir kanalizaciją bei dujas, o taip pat įsirengti atskirus apskaitos prietaisus; 2) Nustatyti ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi patalpomis tvarką: įpareigoti atsakovą V. Ž., jo lėšomis per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo panaikinti UAB „Architektai“ parengtų projektinių pasiūlymų pagalbinio ūkio pastato schemoje numatytą durų angą, esančią tarp patalpų PI (22,03 kv. m) ir P2(10,70kv.m); paskirti atsakovui V. Ž. naudotis UAB „Architektai“ projektiniuose pasiūlymuose nurodyta patalpa P2 (10,70 kv. m); paskirti ieškovei V. Ž. naudotis UAB „Architektai“ projektiniuose pasiūlymuose nurodyta patalpa PI (22,03 kv. m); nustatyti, kad atsakovas V. Ž., turi teisę laikyti savo automobilį po šalia ūkinio pastato esančia stogine (automobilio parkavimo vieta pažymėta UAB „Architektas“ parengtų projektinių pasiūlymų situacijos schemoje 1:200 ir ūkio pastato schemoje); 3) Nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal UAB „Geodezininkai“ 2017-04-24 parengtą planą M 1:500: paskirti atsakovui V. Ž., naudotis žemės sklypo dalimis A (10 kv. m) ir A (43 kv. m.); ieškovei V. Ž. paskirti naudotis žemės sklypo dalimis B (10 kv. m.) ir B (43 kv. m); atsakovui V. Ž., ir ieškovei V. Ž. paskirti bendrai naudotis žemės sklypo dalimi C (280 kv. m);
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. birželio 30 d. nutartimi nustatė atsakovui V. Ž. iki 2017 m. rugpjūčio 18 d. terminą nutartyje nurodytiems priešieškinio trūkumams pašalinti.Pasisakydamas dėl atsakovo priešieškinyje pareikštų reikalavimų - įpareigoti atsakovą V. Ž., jo lėšomis per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo įrengti UAB „Architektai“ parengtų projektinių pasiūlymų gyvenamojo namo pirmo aukšto plane M 1:100 numatytą pertvarą, o taip pat panaikinti šiame plane nurodytą esamą durų angą; įpareigoti atsakovą V. Ž., jo lėšomis per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo panaikinti UAB „Architektai“ parengtų projektinių pasiūlymų pagalbinio ūkio pastato schemoje numatytą durų angą, esančią tarp patalpų PI (22,03 kv. m) ir P2 (10,70 kv. m), teismas nurodė, kad nėra suprantama, ko atsakovas siekia. Atsakovui pateikus atitinkamus projektus, pagal kuriuos turėtų būti daromi tam tikri pertvarų įrengimai ir esamų angų panaikinimai, jis pats pageidauja ir siekia savo aktyviais veiksmais nurodytą projektą įgyvendinti, todėl jo įpareigoti minėtus veiksmus atlikti, nėra prasmės. Teismo nuomone, minėti priešieškinio reikalavimai yra šalintini iš pareiškimo.Pasisakydamas dėl atsakovo pareikšto reikalavimo - pripažinti atsakovui teisę be ieškovės sutikimo, įvykdžius kitus teisės aktų reikalavimus, įsivesti į gyvenamojo namo antrą aukštą elektrą, vandentiekį ir kanalizaciją bei dujas, o taip pat įsirengti atskirus apskaitos prietaisus, teismas nurodė, jog tam, kad teismas galėtų byloje priimti teisėtą, pagrįstą ir vykdytiną teismo sprendimą, o ieškovė galėtų apsispręsti ir išreikšti nuomonę dėl reikalavime suformuluotų komunalinių paslaugų tinklų ir apskaitos prietaisų įvedimo, atsakovas turi parengti projektą, schemą ar brėžinį ir jį pateikti ieškovei ir tik šiai su tokiu pasiūlymu nesutikus, atitinkamus dokumentus teikti teismui. Minėto reikalavimo trūkumams pašalinti teismas nustatė atsakovui terminą, sudarant galimybę parengti tinklų ir prietaisų išsidėstymą pagrindžiančius projektą, schemą ar brėžinį bei juos pateikti ieškovei.Taip pat teismas nustatė, kad atsakovas reiškia penkis skirtingus neturtinius reikalavimus, o yra sumokėjęs tik už vieną iš jų, todėl įpareigojo atsakovą primokėti 124 Eur žyminį mokestį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskirajame skunde atsakovas V. Ž. prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismas nepagrįstai įpareigojo pašalinti iš priešieškinio skundžiamoje teismo nutartyje nurodytus reikalavimus. Apelianto nuomone, šie priešieškinio reikalavimai atitinka CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas ir iš priešieškinio neturėtų būti šalinami. Kartu su priešieškiniu pateiktuose projektiniuose pasiūlymuose yra numatyti vienos pertvaros ir vienų durų įrengimas bei dviejų esamų durų angų panaikinimai, kurie leistų nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu ir ūkiniu pastatu tvarką, nepaliekant jokių bendro naudojimo patalpų. Priešieškinio patenkinimo atveju teismas turėtų nustatyti, kokius konkrečius projektiniuose pasiūlymuose numatytus veiksmus privalės atlikti ieškovė ir kokius veiksmus privalės atlikti atsakovas. Todėl, formuluodamas priešieškinio reikalavimus, atsakovas nurodė kaip, jo nuomone, teismas turėtų šias pareigas paskirstyti. Pašalinus iš priešieškinio skundžiamoje nutartyje išvardintus reikalavimus, jie liktų neaptarti teismo sprendime, todėl būtų pažeistas teisinio aiškumo principas - liktų neaišku, kuri bylos šalis turės pareigą atlikti nurodytus veiksmus.Teismas be jokio pagrindo įpareigojimo atsakovą parengti tinklų ir prietaisų išsidėstymą pagrindžiančius projektą, schemą ar brėžinį bei juos pateikti ieškovei. Pareikštu ieškiniu ieškovė prašo nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką taip, kad pirmame aukšte esančios vonios-tualeto, virtuvės, katilinės patalpos, į kurias yra įvestas vandentiekis, kanalizacija bei dujos, liktų šalių bendram naudojimui. Akivaizdu, kad tokiu atveju vandens, dujų ir elektros apskaitos prietaisai turėtų likti bendri. Taigi, jau vien iš ieškovės ieškinio turinio aišku, jog ieškovė nesutinka, kad atsakovas įsivestų į gyvenamojo namo antrą aukštą elektrą, vandentiekį ir kanalizaciją bei dujas su atskirais apskaitos prietaisais, todėl teikti ieškovei projektus, schemas ar brėžinius ir prašyti jos sutikimo nėra prasmės. Be to, jokie teisės aktai nenumato ikiteisminės tvarkos tokiems reikalavimams pareikšti. Apeliantas nurodo, kad jis priešieškiniu siekia, jog būtų nustatyta naudojimosi patalpomis tvarka nepaliekant nei vienos bendro naudojimo patalpas. Ir ieškiniu, ir priešieškiniu siūloma, jog visos gyvenamojo namo antro aukšto patalpos liktų naudotis atsakovui. Taigi, ginčo dėl naudojimosi antro aukšto patalpomis tarp šalių nėra. Atsakovas priešieškiniu prašo pripažinti jam teisę be ieškovės sutikimo įsivesti į gyvenamojo namo antrą aukštą nurodytas komunikacijas tik įvykdžius visus kitus teisės aktų reikalavimus. Taigi, teismo sprendimas būtų tik viena iš sąlygų, o visi reikalingi projektai būtų rengiami teisės aktų nustatyta tvarka po teismo sprendimo. Šioje byloje teismas turėtų patikrinti tik tai, ar komunikacijų įvedimas į antrą aukštą ieškinio ir priešieškinio reikalavimų dėl naudojimosi tvarkos nustatymo kontekste nepažeidžia ieškovės teisių.Teismas nepagrįstai įpareigojo primokėti 124 Eur žyminį mokestį, nes šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad priešieškinį sudaro penki savarankiški neturtiniai reikalavimai. Apeliantas nurodo, kad priešieškiniu jis prašė nustatyti naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais, esančiais vienoje ir toje pačioje namų valdoje, tvarką. Visi reikalavimai yra tarpusavyje neatskiriamai susiję. Nė vienas reikalavimas negali būti išnagrinėtas atskirai kaip savarankiškas reikalavimas, nes nuo naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo priklauso naudojimosi žemės sklypu tvarka, galimybė įgyvendinti projektinius pasiūlymus, tikslingumas įsivesti į namo antrą aukštą komunikacijas, o naudojimosi žemės sklypu tvarka taip pat dar yra priklausoma ir nuo naudojimosi ūkiniu pastatu tvarkos. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad sutinka su skundžiamos nutarties argumentais, jog nutartyje nurodyti priešieškinio trūkumai turi būti pašalinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas priešieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo.Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai užtikrinti visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (teikiamų dokumentų formos ir turinio prasme), kurių nesilaikant, gali būti nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti (CPK 111, 138 straipsnis, 115 straipsnio 2 dalis). Papildomi reikalavimai, keliami ieškinio (priešieškinio) pareiškimui, kaip specialiam šalies procesiniam dokumentui, yra įtvirtinti CPK 135 straipsnyje. Nustatęs, kad ieškinys neatitinka formalių reikalavimų, vadovaudamasis CPK 115, 138 straipsniais, teismas priima nutartį skirti ieškovui terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti.LR Konstitucijos 30 straipsnis, CPK 5 straipsnio 1 dalis garantuoja kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Civilines teises teismas gina įstatymų nustatyta tvarka neviršydamas savo kompetencijos, LR CK 1.138 straipsnyje nurodytais būdais. Kokiu šioje normoje nustatytu būdu ginti savo teisę arba įstatymų saugomą interesą, pasirenka ieškovas, ieškinyje nurodydamas reikalavimą (ieškinio dalyką) ir aplinkybes, kuriomis grindžia šį reikalavimą (ieškinio pagrindas). Ginčo santykių teisinį kvalifikavimą atlieka teismas.Kaip nustatyta nagrinėjamos bylos atveju, atsakovas V. Ž. pareiškė teisme priešieškinį dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu – gyvenamojo namo, ūkio pastato ir žemės sklypo, esančių adresu (duomenys neskelbtini), tvarkos nustatymo. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas priešieškinio priėmimo klausimą, skundžiama nutartimi nustatė atsakovui terminą priešieškinio trūkumui pašalinti - įpareigojo atsakovą pašalinti iš priešieškinio reikalavimus - įpareigoti atsakovą savo lėšomis per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo įrengti UAB „Architektai“ parengtų projektinių pasiūlymų gyvenamojo namo pirmo aukšto plane M 1:100 numatytą pertvarą, o taip pat panaikinti šiame plane nurodytą esamą durų angą; įpareigoti atsakovą savo lėšomis per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo panaikinti UAB „Architektai“ parengtų projektinių pasiūlymų pagalbinio ūkio pastato schemoje numatytą durų angą, esančią tarp patalpų PI (22,03 kv. m) ir P2 (10,70 kv. m), tuo pagrindu, jog įpareigoti atsakovą atlikti minėtus veiksmus nėra prasmės, nes, teismo vertinimu, atsakovas pats siekia savo aktyviais veiksmais įgyvendinti projektus, pagal kuriuos turėtų būti daromi tam tikri pertvarų įrengimai ir esamų angų panaikinimai. Su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais nėra pagrindo sutikti.Neabejotina, kad tikslus ieškinio (priešieškinio) pagrindo ar dalyko suformulavimas leidžia tiek teismui, tiek kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, užtikrina sklandesnį bylos nagrinėjimą, sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus, dėl to įstatymų leidėjas yra numatęs procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą bei pasekmes. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje dėl minėto priešieškinio trūkumo šalinimo nurodomos aplinkybės, negali būti siejamos su procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutu, nes ieškinio trūkumų šalinimo institutas galėtų būti taikomas tik tada, kai apskritai iš pareikšto ieškinio (priešieškinio) yra neaiškus ieškovo (šiuo atveju atsakovo) reikalavimas, jo pagrindas ar ribos, ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negalėtų būti pradėtas. Kaip minėta, terminą trūkumams pašalinti galima skirti tik kai ieškinys (priešieškinis) neatitinka formalių reikalavimų, susijusių su teise kreiptis į teismą įgyvendinimu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsižvelgiant į teisės kreiptis į teismą teisinę prigimtinį, formalūs reikalavimai, įstatymo leidėjo keliami ieškinio (priešieškinio) turiniui, yra ne daugiau kaip būtina teismo proceso prielaida. Procesinio dokumento trūkumo šalinimo institutas negali būti taikomas remiantis tuo, kad ieškiniu (priešieškiniu) reiškiamas aiškiai neteisėtas reikalavimas ar jį pareiškė akivaizdžiai nesuinteresuotas, reikalavimo teisės neturintis asmuo. Termino trūkumams pašalinti negalimi skirti ir dėl motyvų, susijusių su teisės į ieškinio (priešieškinio) tenkinimą įgyvendinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1). Šiuo atveju, kaip matyti iš kartu su priešieškiniu pateiktų projektinių pasiūlymų, juose yra numatyti vienos pertvaros ir vienų durų įrengimas bei dviejų esamų durų angų panaikinimai, kurie leistų nustatyti šalims naudojimosi gyvenamuoju namu ir ūkiniu pastatu tvarką. Sutiktina su apelianto argumentu, jog priešieškinio patenkinimo atveju teismas turėtų nustatyti, kokius konkrečius projektiniuose pasiūlymuose numatytus veiksmus privalės atlikti ieškovė ir kokius veiksmus privalės atlikti atsakovas. Todėl, formuluodamas priešieškinio reikalavimus, atsakovas ir nurodė kaip, jo nuomone, teismas turėtų šias pareigas paskirstyti. Aplinkybė, kad atsakovas be pagrindo išplėtė priešieškinio dalyką, neriboja teismo teisės atitinkamą reikalavimą pašalinti. Toks netikslumas nesudaro kliūčių priimti priešieškinį, nes tai, ar priešieškinį teisme pareiškęs atsakovas turi teisę į visų priešieškinio reikalavimų tenkinimą, bus nustatyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Taip pat pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi kaip priešieškinio trūkumą įvardino tai, jog tam, kad ieškovė galėtų apsispręsti ir išreikšti nuomonę dėl priešieškinyje suformuluoto reikalavimo dėl komunalinių paslaugų tinklų ir apskaitos prietaisų įvedimo, atsakovas turi parengti projektą, schemą ar brėžinį ir jį pateikti ieškovei, ir tik šiai su tokiu pasiūlymu nesutikus, atitinkamus dokumentus teikti teismui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sutiktina su apelianto nuomone, jog šiuo atveju teikti ieškovei projektus, schemas ar brėžinius ir prašyti jos sutikimo nėra tikslinga. Be to, jokie teisės aktai nenumato ikiteisminės tvarkos tokiems reikalavimams pareikšti. Kaip matyti iš ieškovės pareikšto ieškinio turinio, ieškovė prašo nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką taip, kad pirmame aukšte esančios vonios-tualeto, virtuvės, katilinės patalpos, į kurias yra įvestas vandentiekis, kanalizacija bei dujos, liktų šalių bendram naudojimui. Akivaizdu, kad tokiu atveju vandens, dujų ir elektros apskaitos prietaisai turėtų likti bendri. Taigi, jau vien iš ieškovės ieškinio turinio aišku, jog ieškovė nesutinka, kad atsakovas įsivestų į gyvenamojo namo antrą aukštą elektrą, vandentiekį ir kanalizaciją bei dujas su atskirais apskaitos prietaisais. Apeliantas nurodo, kad jis priešieškiniu siekia, jog būtų nustatyta naudojimosi patalpomis tvarka nepaliekant nei vienos bendro naudojimo patalpas. Ir ieškiniu, ir priešieškiniu siūloma, jog visos gyvenamojo namo antro aukšto patalpos liktų naudotis atsakovui. Taigi, ginčo dėl naudojimosi antro aukšto patalpomis tarp šalių iš esmės nėra. Atsakovas vienu iš priešieškinio reikalavimu prašo pripažinti jam teisę be ieškovės sutikimo įsivesti į gyvenamojo namo antrą aukštą komunikacijas tik įvykdžius visus kitus teisės aktų reikalavimus. Taigi, teismo sprendimas šio priešieškinio reikalavimo patenkinimo atveju būtų tik viena iš sąlygų, o visi reikalingi projektai būtų rengiami teisės aktų nustatyta tvarka po teismo sprendimo priėmimo. Nagrinėjamu atveju teismas turėtų patikrinti tik tai, ar komunikacijų įvedimas į gyvenamojo namo antrą aukštą ieškinio ir priešieškinio reikalavimų dėl naudojimosi tvarkos turtu nustatymo kontekste nepažeidžia ieškovės teisių. Todėl pripažintinas pagrįstu atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė terminą ir šiam priešieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas atsakovą parengti komunalinių tinklų ir prietaisų išsidėstymą pagrindžiančius projektą, schemą ar brėžinį bei juos pateikti ieškovei.Pateiktu atskiruoju skundu atsakovas nesutinka ir su skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria buvo konstatuota, jog priešieškiniu atsakovas reiškia penkis neturtinius reikalavimus, dėl ko teismas įpareigojo atsakovą primokėti 124 Eur žyminį mokestį.CPK 80 straipsnio nuostatų darytina išvada, kad už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose yra mokamas atitinkamo dydžio paprastasis arba proporcinis žyminis mokestis, priklausomai nuo ginčo pobūdžio (turtinis ar neturtinis) ar teisenos formos. Be to, CPK 85 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu ieškinį sudaro keli savarankiški reikalavimai – ieškinio suma nustatoma pagal bendrą visų reikalavimų sumą. Taigi, žyminiu mokesčiu yra apmokestinamas kiekvienas savarankiškas reikalavimas, pareikštas iškeltoje byloje. Tuo tarpu už byloje pareikštus nesavarankiškus reikalavimus žyminis mokestis nemokamas.Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš priešieškinio turinio, atsakovas priešieškiniu prašo nustatyti naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais, esančiais vienoje ir toje pačioje namų valdoje, tvarką, todėl pripažintina, jog pareikštas vienas neturtinis reikalavimas, kuris turėjo būti apmokėtas CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punkte (redakcija, galiojusi priešieškinio padavimo metu) numatyto dydžio žyminiu mokesčiu. Kiti priešieškinio reikalavimai pripažinti išvestinai iš pagrindinio (savarankiško) reikalavimo ir laikytini nesavarankiškais reikalavimais, kurių tenkinimas tiesiogiai priklauso nuo pagrindinio (savarankiško) reikalavimo tenkinimo. Todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė procesines normas, susijusias su priešieškinio reikalavimų savarankiškumu, dėl ko nepagrįstai nustatė apeliantui ir terminą primokėti trūkstamą žyminio mokesčio sumą.Atsižvelgdamas į šioje nutartyje nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui, tačiau šis institutas negali būti formalia kliūtimi, užkertančia kelią proceso dalyviams kreiptis į teismą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias procesinio dokumento trūkumų šalinimą. Kadangi priešieškinio priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija ir apeliacinės instancijos teismas jo išspręsti negali (CPK 137 straipsnio 1 dalis), todėl skundžiama nutartis naikintina ir priešieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338, 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį panaikinti ir atsakovo V. Ž. priešieškinio priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.