Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Oksanai Pavliukevičienei,

trečiojo asmens – Švenčionių rajono socialinių paslaugo centro – atstovei Joanai Jurkevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams E. L. ir J. L. (J. L.) dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo bei vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nuo neterminuoto tėvų valdžios apribojimo dienos iki nuolatinės globos nustatymo, trečiasis asmuo Švenčionių rajono socialinių paslaugų centras.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. 2024 m. birželio 3 d. teismo rūmuose gautas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinys, kuriuo prašoma:

1.1. neterminuotai apriboti atsakovės E. L. motinos valdžią nepilnamečio vaiko P. L. (P. L.), gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu;

1.2. neterminuotai apriboti atsakovo J. L. (J. L.) tėvo valdžią nepilnamečio vaiko P. L. (P. L.), gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu;

1.3. priteisti iš atsakovų E. L. ir J. L. (J. L.) išlaikymą nepilnamečiam vaikui P. L. (P. L.), gimusio (duomenys neskelbtini), po 250 Eur nuo ieškinio pateikimo dienos periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją;

1.4. tenkinus ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo dienos, nustatyti nepilnamečio vaiko P. L. (P. L.) gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) centro budinčio globėjo šeimoje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

8. Byloje nustatyta, kad atsakovai E. L. ir J. L. (J. L.) yra nepilnamečio vaiko P. L. (P. L.), gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. P. L. (P. L.) nuo 2023 m. gegužės 9 d. iki 2025 m. gegužės 8 d. nustatytas lengvas neįgalumo lygis bei antrojo lygio nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.

9. Dėl socialinių įgūdžių stokos ir vaikų nepriežiūros nuo 2010 m. gruodžio 7 d. iki 2017 m. balandžio 5 d. šeima įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimu neterminuotai apribota E. L. motinos valdžia K. K., gimusio (duomenys neskelbtini), ir A. K., gimusios (duomenys neskelbtini) atžvilgiu ir priteistas išlaikymas po 60 Eur kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės. Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimu neterminuotai apribota E. L. motinos valdžia dukters J. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. Nuo 2022 m. rugpjūčio 2 d. šeimai taikoma atvejo vadyba (duomenys neskelbtini) centre.

Dėl tėvų valdžios apribojimo.

10. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Tėvų pareiga dorai auklėti, prižiūrėti vaikus, rūpintis jų sveikata, išsimokslinimu, išlaikyti juos, sudaryti palankias sąlygas jų visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnyje. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali apriboti tėvų valdžią, kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-916/2021, 17 punktas). Jei tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas apriboti tėvų valdžią. Tėvų valdžiai apriboti pakanka nustatyti, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Tėvų pareigų nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms jau laikytina jų kaltais veiksmais, pagrindžiančiais netinkamą tėvų valdžios įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2008). Tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra ultima ratio (iš lot. kraštutinė priemonė), taikoma tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-916/2021, 17 punktas).

11. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad šeimoje 2022 m. rugsėjo 23 d., 2022 m. lapkričio 20 d., 2023 m. rugsėjo 15 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko P. L. (P. L.) teisių pažeidimai.

11.1. 2022 m. lapkričio 20 d. apie 15.29 val. gautas pranešimas apie tai, kad namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kūdikis yra su neblaivia motina nesaugioje aplinkoje. Specialistams nuvykus į vietą, E. L. nustatytas 3,56 promilių girtumas, J. L. (J. L.) – 2,78 promilių girtumas. Specialistai, atlikę vaiko situacijos vertinimą, nustatė vaikui P. L. (P. L.) apsaugos poreikį ir nuo 2022 m. lapkričio 25 d. buvo taikoma laikinojo priežiūra socialinę priežiūrą teikiančioje socialinių paslaugų įstaigoje kartu su motina E. L..

11.2. 2024 m. sausio 15 d. laikinoji priežiūra socialinę priežiūrą teikiančioje socialinių paslaugų įstaigoje nutraukta atsižvelgus į tai, kad pagalbos priemonės vykdomos, teigiami pokyčiai šeimoje vyksta, aplinkybės, dėl kurių buvo taikomas vaiko apsaugos poreikis, išnykę.

11.3. 2024 m. sausio 23 d. apie 10.35 val. gautas tarnybos koordinatorių pranešimas apie tai, kad vaiko tėvai neblaivūs. E. L. iškvėptame ore nustatyta 3,26 promilių girtumas, tėvas J. L. (J. L.) buvo visiškai neblaivus ir nepajėgė įpūsti į alkotesterį. Namuose buvo mažametis P. L. (P. L.), atvykus specialistams vaikas buvo ramiai gulėjo lovytėje, šiek tiek slogavo, kartais kosėjo. E. L. buvo nusiteikusi priešiškai, grasino, kad sau ką nors pasidarys, todėl iškvieti medikai ir ji paguldyta į (duomenys neskelbtini) ligoninę. 2024 m. sausio 29 d. E. L. sugrįžo namo. 2024 m. sausio 26 d. vaiko motina bendraudama su ieškovės specialistai teigė, kad gyvenimas (duomenys neskelbtini) jai nepadėjo pasveikti nuo priklausomybės alkoholiui, ketina dėl gydymosi kreiptis į specialistus, todėl sutinka, kad vaikas iš šeimos būtų paimtas. Tą pačią dieną vaiko tėvas specialistui taip pat nurodė, kad nesutinka apsigyventi (duomenys neskelbtini). Atlikusi vaiko situacijos vertinimą, ieškovė 2024 m. sausio 30 d. kreipėsi dėl mobilios komandos sudarymo ir atvejo vadybininko paskyrimo, 2024 m. sausio 30 d. vaiko tėvai atsisakė su sūnumi P. L. (P. L.) vykti į (duomenys neskelbtini). Nepilnametis P. L. (P. L.) nuo 2024 m. sausio 30 d. laikinai apgyvendintas (duomenys neskelbtini) centro budinčio globotojo šeimoje. Socialinės darbuotojo teigimu, vaikas per savaitę numatė 1 kg, buvo išsekintas, nestovėjo ant kojų, vaiko kojos ir rankos buvo šaltos, matėsi, kad vaikas alkanas. (duomenys neskelbtini), kuris ir anksčiau prižiūrėjo vaiką, pastebėjo, kad motinai nevykdant (duomenys neskelbtini), vaiko būklė pakito, vaikas turi specialiųjų poreikių, todėl jam reikia ypatingo dėmesio, masažų, jį lavinti.

11.4. 2024 m. sausio 31 d. ieškovė kreipėsi į teismą su prašymu išduoti leidimą paimti nepilnametį P. L. (P. L.) iš jo atstovų pagal įstatymą. Įsiteisėjusia Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. vasario 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-2854-405/2024 prašymas patenkintas ir leista paimti nepilnametį P. L. (P. L.) iš jo tėvų E. L. ir J. L. (J. L.), motyvuojant, kad vaiko tėvai neužtikrino savo vaikui saugios aplinkos, nesirūpino juo, dėl to kilo pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi bei saugumui; tokia situacija kartojasi ir nėra duomenų apie tai, kad tėvų elgesys artimiausiu metu gali pasikeisti – vaiko tėvai atsisako kartu su vaiku apsigyventi (duomenys neskelbtini).

11.5. Švenčionių rajono savivaldybės administracijos mero 2024 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui P. L.(P. L.) nustatyta laikinoji globa, laikinąja globėja budinti globėja.

11.6. 2024 m. vasario 28 d. mobiliosios komandos rekomendacijose atvejo vadybininkui dėl tolimesnio darbo su šeima nurodoma, kad šeimos problema – sutuoktinių priklausomybė alkoholiui, rizikos veiksniai: moteris neturi darbo patirties (per visą savo gyvenimą yra dirbusi 3 mėnesius), moteris turi daugiau 12 000 Eur skolą dėl neteikto išlaikymo nepilnamečiams vaikams, jai buvo apribota motinos valdžia kitų vaikų atžvilgiu, nesutvarkyti gyvenamosios vietos nuosavybės dokumentai, mažamečiam P. L. (P. L.) nustatytas neįgalumas, jo raida atsilikusi (nevaikšto, valgo tik trintą maistą), vaiko tėvas neturi motyvacijos gydytis priklausomybės alkoholiui; saugumo veiksniai – vyras oficialiai dirba, šeima turi gyvenamąją vietą. Šeima nėra pasirengusi pokyčiams, iš pradžių motina, norėdama susigrąžinti vaiką, žadėjo gydytis, bet vėliau viltis išblėso, atsisakė vykti į gydymo įstaigą, ėmė vartoti alkoholį. Šeimos finansinė padėtis sudėtinga, nes šeimoje oficialiai dirba tik vyras. Šeima gyvena atokiai nuo miesto, miškuose. Praeityje situacija šeimoje buvo pakitusi, bet E. L. iš (duomenys neskelbtini) sugrįžus namo sutuoktiniai sugrįžo senojo gyvenimo būdo, alkoholio vartojimo. Dėl (duomenys neskelbtini) E. L. buvo paguldyta į (duomenys neskelbtini) ligoninę, sugrįžus jai buvo rekomenduota tęsti gydymą pas psichiatrą. Tėvystės įgūdžiai silpni, E. L. neaugino trijų vyresnių savo vaikų, o J. L. (J. L.) P. L. (P. L.) yra pirmas ir vienintelis vaikas. Kalbėdama apie sūnų E. L. graudinasi, matosi, kad sūnus jai rūpi, tačiau nesiryžta žengti esminio žingsnio važiuoti gydytis priklausomybės.

12. Nors atsakovė pateikė duomenis, patvirtinančius, kad nuo 2024 m. liepos 4–18 d. gydėsi priklausomybę stacionariai, lankėsi pas priklausomybės ligų konsultantą, psichologą, tačiau pasitaiko atkryčiu, pavyzdžiui, 2024 m. gegužės mėn. Byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad atsakovė E. L. dėl alkoholio vartojimo problemos negali užtikrinti saugios aplinkos savo mažamečiam vaikui, nors ji lankė priklausomybės ligų konsultacijas, 14 d. gydėsi stacionariai, tačiau, teismo vertinimu, nustatyti teigiami elgesio pokyčiai nėra tokie ženklūs, todėl ieškinys tenkintinas iš dalies ir terminuotai apribotina atsakovės motinos valdžia jos sūnaus atžvilgiu.

13. Teismas pažymi, kad laikinoji globa trunka apibrėžtą laiką, ne ilgiau kaip dvylika mėnesių, o tėvams dedant pastangas keisti savo elgesį, gali būti pratęsta neviršijant maksimalaus aštuoniolikos mėnesių termino (CK 3.253 straipsnio 2 dalis), nes tai yra laikinas sprendimas vaikui, todėl laikinosios globos periodu yra labai svarbus aktyvus tėvų elgesys ir bendradarbiavimas tiek su socialines paslaugas teikiančiomis, vaiko teises užtikrinančiomis institucijomis, tiek su vaiko globėju, kad būtų neprarastas ryšys su vaiku ir tėvai galėtų geriau pažinti vaiko poreikius ir jų tenkinimo galimybes. Tėvai, iš kurių vaikas yra paimtas, yra informuojami apie vaiko globos tvarką ir sąlygas jį susigrąžinti, todėl šeimos ryšiai turi būti gyvi, puoselėjami ir palaikomi aktyviais tėvų veiksmais nuolat, vaiko teisės turi būti užtikrinamos nenutrūkstamai, o ne tik tada, kai iškyla grėsmė prarasti tėvų valdžią vaikui. Nustačius laikinąją globą siekiama, kad vaikas po kurio laiko, išnykus priežastims, dėl kurių laikinoji globa buvo nustatyta, galėtų grįžti į tėvų šeimą, jeigu tai atitiktų jo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020, 60 punktas).

14. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad atsakovas vengia atlikti savo kaip tėvo pareigas, nesirūpina sūnumi, tai rodo jo abejingumą savo tėviškoms pareigoms. Nėra duomenų, kad atsakovas galėtų pakeisti savo gyvenimo būdą ir labiau įsitraukti į sūnaus auklėjimą, rūpinimąsi, todėl neterminuotai apribotina jo kaip tėvo valdžia sūnaus atžvilgiu.

15. Pažymėtina, kad neterminuotai apribojus atsakovo kaip tėvo valdžią vaiko atžvilgiu, sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku, jie tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis), taip pat išlieka pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką (CK 3.195 straipsnis).

16. Išaiškintina atsakovams, kad tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad motina ar/ir tėvas pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). Jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu (CK 3.181 straipsnio 3 dalis).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki globos nustatymo

17. CK 3.183 straipsnio 4 dalis įpareigoja sprendimą apriboti tėvų valdžią priėmusį teismą tuo pačiu sprendimu nustatyti vaikų gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo. Atsižvelgiant į tai, kad ilgą laiko tarpą mažamečiu vaiku budinti globėja, nes Švenčionių rajono savivaldybės mero įsakymu P. L. (P. L.) nustatyta laikinoji globa, paskirta laikinąja globėja, byloje nėra duomenų, kad šis asmuo netinkamai vykdytų savo pareigas, todėl teismas nutaria iki teismo sprendimo dėl vaikų nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo abiejų nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti (duomenys neskelbtini) centro budinčio globėjo šeimoje.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui

18. Teismas pažymi, kad tėvai turi pareigą vaikui užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kokios yra reikalingos jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai turi teisę nustatyti išlaikymo tvarką ir formą bendru sutarimu. Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Įstatyme nėra reglamentuota, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-916/2021, 54, 58, 59 punktai).

19. Nagrinėjamu atveju kreipdamasi į teismą ieškovė prašė iš kiekvieno atsakovo priteisti periodinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 250 Eur iki jo pilnametystės.

20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 3 straipsnio 2 punktas nuostatas vaikui teikiama išmoka skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti, tokiu būdu valstybė padeda nepilnamečių vaikų tėvams, kurie pagal CK 3.192 straipsnį turi lygias pareigas išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 53 punktas, 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 32–36 punktai). Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Įvertinus tai, kad trečiasis asmuo gauna išmoką vaikui, tai reiškia, kad šia suma sumažėja abiejų tėvų našta teikti išlaikymą nepilnamečiams sūnums.

21. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, tačiau tėvų pareigos teikti vaikui išlaikymą nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-916/2021, 60 punktas). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 29 punktas; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018, 21 punktas; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 22 punktas). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad niekur nedirba, nors jos darbingumas nėra apribotas, tuo tarpu atsakovas nuo 2019 m. liepos 11 d. dirba, gauna pastovias pajamas, neturi nekilnojamojo ar kito turto. Išanalizavęs duomenis apie atsakovų turtinę padėtį, teismas daro išvadą, kad nepilnamečių vaiko poreikiams ir atsakovų turtinei padėčiai proporcingas iš atsakovų priteistinas išlaikymo dydis – po 200 Eur kas mėnesį. Teismo vertinimu, ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis (po 250 Eur per mėnesį) yra pernelyg didelis įvertinus atsakovų turtinę padėtį, neatitinka proporcingumo principo. Todėl iš atsakovų priteistinas išlaikymas nepilnamečiam sūnui periodinėmis, kas mėnesį mokamomis išmokomis, po 200 Eur, išlaikymą teikiant iki sūnaus pilnametystės nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. birželio 4 d.) (CK 3.200 straipsnis).

22. Nepilnamečiam vaikui priteistų piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teisėmis skirtinas globėjas (rūpintojas), su kuriuo nustatoma vaikų gyvenamoji vieta (CK 3.190 straipsnio 1 dalis), kuris vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas išimtinai tik vaikų interesams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

23. Šalims taip pat išaiškintina, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo vaikams priteisimo periodinėmis išmokomis neužkerta kelio ateityje, atsiradus naujų aplinkybių, pavyzdžiui, pasikeitus vaikų poreikiams ar šalių turtinei padėčiai, pakeisti tiek išlaikymo formą, tiek dydį (jį sumažinti arba padidinti) (CK 3.169 straipsnio 3 dalis, 3.201 straipsnio 1 dalis).

24. Vadovaujantis CPK 282 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

25. Nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis, 85 straipsnio 1 dalies 3, 10 punktai), nes vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktu šalys yra atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimą už reikalavimus dėl tėvų valdžios apribojimo. Nors ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), iš dalies tenkinus reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo ir priteisus iš atsakovų po 200 Eur dydžio periodinį išlaikymą vaikui, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, iš atsakovų priteistina po 54 Eur žyminio mokesčio.

26. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 15,84 Eur (du laiškai po 7,92 Eur), tačiau šias bylinėjimosi išlaidas paskirsčius po lygiai iš atsakovės bei atsakovo priteistina suma neviršytų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl jos iš bylą pralaimėjusių šalių nepriteisiamos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalimi, 96 straipsnio 6 dalimi, 259–260 straipsniais, 263–265 straipsniais, 268–271 straipsniais, 402 straipsniu, 406 straipsniu, 407 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Terminuotai apriboti atsakovės E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią sūnaus P. L. (P. L.), gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu;

Neterminuotai apriboti atsakovo J. L. (J. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią sūnaus P. L. (P. L.), gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo nepilnamečio P. L. (P. L.), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti (duomenys neskelbtini) centro budinčio globėjo šeimoje

Priteisti iš atsakovės E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui P. L. (P. L.), gimusiam (duomenys neskelbtini), po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį, nuo bylos iškėlime teisme (2024 m. birželio 4 d.), mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo J. L. (J. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui P. L. (P. L.), gimusiam (duomenys neskelbtini), po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį, nuo bylos iškėlime teisme (2024 m. birželio 4 d.), mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Išaiškinti, kad vaiko išlaikymui priteistomis lėšomis disponuoja globėjas (rūpintojas) uzufrukto teisėmis.

Sprendimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti valstybei iš atsakovės E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 54 Eur (penkiasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio. Išaiškinti, kad žyminį mokestį reikia sumokėti reikia sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.

Priteisti valstybei iš atsakovo J. L. (J. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 54 Eur (penkiasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio. Išaiškinti, kad žyminį mokestį reikia sumokėti reikia sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.

Sprendimo patvirtintas kopijas per 3 (tris) darbo dienas nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos išsiųsti dalyvaujantiems byloje asmenims, jų atstovams.