Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (skolininkės) uždarosios akcinės bendrovės „Juice & water group“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-13329-1158/2023 pagal pareiškėjos (skolininkės) uždarosios akcinės bendrovės „Juice & water group“ skundus suinteresuotiems asmenims antstoliui M. P., išieškotojai Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Kauno miesto savivaldybės administracijai, individualiai įmonei Ž. R. projektavimo biurui, dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja (skolininkė) uždaroji akcinė bendrovė „Juice & water group“ (toliau – ir pareiškėja, skolininkė arba apeliantė) pateikė 2023 m. birželio 8 d. skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė: 1) patenkinti skundą ir vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti – 2023 m. gegužės 18 d. patvarkymą Nr. S-23-123-6480, 2023 m. gegužės 18 d. raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-23-123-6496, 2023 m. gegužės 18d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-23-123-6497; 2) atsisakius tenkinti skundą, skundą su vykdomosios bylos medžiaga perduoti tolimesniam nagrinėjimui Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Skunde nurodė, kad antstolis M. P. (toliau – ir antstolis) 2023 m. gegužės 18 d. užvedė vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Vykdomoji byla) pagal suinteresuoto asmens (išieškotojos) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) 2023 m. gegužės 3 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-3129-959/2020 (toliau – Vykdomasis raštas). 2023 m. gegužės 18 d. antstolis priėmė šiuos dokumentus: patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-23-123-6480 (toliau – Patvarkymas), raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-23-123-6496 (toliau – Raginimas) ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-23-123-6497 (toliau – Išlaidų apskaičiavimas). Šie antstolio procesiniai dokumentai priimti nepagrįstai, nes Vykdomasis raštas galėjo būti perduotas antstoliui priverstiniam vykdymui tik tuo atveju, jeigu būtų atsiradusios visos Vykdomajame rašte nurodytos faktinės sąlygos, apibrėžiančios pareiškėjos atsisakymą įvykdyti įsiteisėjusius teismo sprendimus bei nutartis gera valia. Antstolis, surašydamas Patvarkymą ir Raginimą, turėjo būti visiškai įsitikinęs ir gauti papildomus įrodymus, kad yra atsiradusios visos įstatyminės prielaidos Vykdomojo rašto priverstiniam vykdymui atlikti, įskaitant ir tas aplinkybes, jog pareiškėja yra praleidusi terminą namo griovimui savo iniciatyva. Antstoliui neturint duomenų, kad pareiškėja yra išnaudojusi visą jai skirtą laiką namo griovimo darbams atlikti, tiek Patvarkymo, tiek Raginimo reikalavimai laikytini savavališku ir neleistinu įsiteisėjusių teismo sprendimo bei nutarčių rezoliucinių dalių interpretavimu. Dėl to antstolio veiksmai laikytini neteisėtais, o jo priimti dokumentai (Patvarkymas, Raginimas, Išlaidų apskaičiavimas) turi būti panaikinti. Anot pareiškėjos, tik nuo 2023 m. kovo 16 d. jos atžvilgiu teisinę galią įgijo Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-3129-959/2020, ir Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2A-15-324/2021, nuostatos, susijusios su privalomu šių teismų procesinių dokumentų įvykdymo tarpiniu etapu, kuriuo buvo numatyta pareiga pareiškėjai per 6 mėnesių laikotarpį pačiai atlikt namo griovimo darbus. Terminas pareiškėjai turėjo baigtis 2023 m. gegužės 16 d., todėl Patvarkymo ir Raginimo surašymo metu 6 mėnesių terminas namo griovimo darbams atlikti dar nebuvo pasibaigęs.

3. Suinteresuotas asmuo antstolis M. P. 2023 m. birželio 15 d. patvarkymu dėl skundo Nr. S-23-123-8415 skolininkės 2023 m. birželio 8 d. skundą atmetė kaip nepagrįstą ir jį persiuntė nagrinėti Kauno apylinkės teismui. Nurodė, kad skolininkė nepagrįstai teigia, jog terminas sprendimui įvykdyti turi būti skaičiuojamas nuo Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 16 d. nutarties priėmimo. Skolininkės pakartotinis kreipimasis į teismą dėl sprendimo vykdymo termino pratęsimo ir teismo atsisakymas pratęsti jau įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo terminą nepakeičia teismo sprendimo įsigaliojimo datos.

4. Suinteresuotas asmuo (išieškotoja) Inspekcija atsiliepimu į 2023 m. birželio 8 d. skundą prašė skundo netenkinti. Nurodė, kad Inspekcijos 2023 m. balandžio 13 d. teismo įpareigojimo pašalinti statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinius įvykdymo patikrinimo aktu Nr. FOPPA-20-230413-00004 (toliau – Patikrinimo aktas) buvo nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo sprendimas, pakeistas Kauno apygardos teismo nutartimi, neįvykdytas, todėl Inspekcija kreipėsi į antstolį dėl priverstinio vykdymo veiksmų pradėjimo. Kauno apylinkės teismo sprendimo, pakeisto Kauno apygardos teismo nutartimi, vykdymo terminas suėjo 2022 m. gruodžio 7 d. Išieškotoja taip pat pažymėjo, kad skolininkei buvo žinoma, jog sprendimo vykdymo terminas po antro kreipimosi į teismą neatidedamas dar 2022 m. lapkričio 29 d., kai Kauno apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 29 d. nutartimi skolininkės pakartotinio prašymo netenkino, o atskirojo skundo padavimas dėl šios teismo nutarties nesustabdė nei procesinių terminų skaičiavimo eigos, nei vykdymo veiksmų.

5. Pareiškėja taip pat pateikė antstoliui 2023 m. birželio 23 d. skundą, kuriuo prašė: 1) patenkinti šį skundą ir Vykdomojoje byloje panaikinti antstolio 2023 m. birželio 5 d. patvarkymą Nr. S-23-123-7723; 2) netenkinus skundo, perduoti jį kartu su vykdomosios bylos medžiaga Kauno apylinkės teismui tolimesniam nagrinėjimui; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

6. Skunde nurodė, kad 2023 m. gegužės 23 d. pareiškimu, kurį vėliau patikslino, pareiškėja kreipėsi į antstolį, prašydama nutraukti Vykdomąją bylą pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 629 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatas, kadangi antstolis Vykdomąjį dokumentą priėmė vykdyti neteisėtai. 2023 m. birželio 5 d. patvarkymu Nr. S-23-123-7723 (toliau – Patvarkymas 2) antstolis atmetė prašymą nutraukti Vykdomąją bylą. Šiame skunde pareiškėja iš esmės nurodė analogiškas faktines aplinkybes dėl antstolio veiksmų, kokias buvo nurodžiusi ankstesniame 2023 m. birželio 8 d. skunde.

7. Suinteresuotas asmuo antstolis M. P. 2023 m. liepos 3 d. patvarkymu dėl skundo Nr. S-23-123-9317 skolininkės 2023 m. birželio 23 d. skundo netenkino ir atsisakė nutraukti Vykdomąją bylą, skundą persiuntė nagrinėti Kauno apylinkės teismui. Nurodė, kad skolininkės subjektyvus terminų skaičiavimo interpretavimas, jog terminas skaičiuojamas ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o nuo teismo sprendimo, kuriuo netenkintas prašymas dėl termino pratęsimo įsiteisėjimo dienos, nesudaro teisinio pagrindo nutraukti Vykdomąją bylą CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

8. Suinteresuotas asmuo (išieškotoja) Inspekcija atsiliepimu į 2023 m. birželio 23 d. skundą prašė skundo netenkinti. Nurodė, kad skolininkė netinkamai skaičiuoja procesinius terminus, todėl antstolis neturėjo pagrindo tenkinti jos skundo ir nutraukti Vykdomąją bylą.

9. Suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime nurodė, kad palieka teismo nuožiūra spręsti terminų skaičiavimo klausimą ir juo grindžiamo prašymo nutraukti Vykdomąją bylą pagrįstumą. Kauno miesto savivaldybės administracija laikėsi pozicijos, kad netinkamas teismo nutarčių įsiteisėjimo skaičiavimas gali būti laikomas atitinkančiu CPK 651 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytą pagrindą, taigi, šioje byloje teismas turi nustatyti esmines faktines aplinkybes, susijusias su pareiškime nurodytų terminų skaičiavimu ir konstatuoti, ar antstolis pagrįstai priėmė Vykdomąjį raštą vykdymui. Taip pat vertintina kitų procesų dalyvių procesinė elgsena ginčo atveju. Pareiškime nurodoma, kad skolininkė informavo antstolį el. paštu apie akivaizdžias kliūtis priimti vykdomąjį dokumentą, todėl darytina išvada, kad pareiškėja buvo aktyvi ir vykdė pareigą bendradarbiauti.

10. Suinteresuotas asmuo individuali įmonė (toliau – IĮ) Ž. R. projektavimo biuras atsiliepime į skundus prašė juos tenkinti. Nurodė, kad pateiktais skundais pareiškėja nekalba apie procesinių terminų atitinkamiems procesiniams veiksmams atlikti skaičiavimą, kurį reglamentuoja CPK 72–78 straipsniuose numatytos normos. Pareiškėja akcentuoja CPK 18 straipsnio nuostatą, kad tik įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pareiškėjos atžvilgiu Kauno apygardos teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-337-1043/2023, pradėjo veikti išimtinai tik nuo 2023 m. kovo 16 d., ir tik nuo šios datos pareiškėjos atžvilgiu ėmė veikti minėtos nutarties vykdymo pasekmės. 2023 m. gegužės 3 d. išduotas Vykdomasis raštas galėjo būti priimtas priverstiniam vykdymui tik tuomet, kai būtų pasibaigęs tarpinis 6 mėnesių terminas pareiškėjai gera valia atlikti namo griovimo darbus, t. y. 2023 m. gegužės 3 d. išduoto Vykdomojo rašto pagrindu Vykdomoji byla galėjo būti iškelta tik nuo 2023 m. rugsėjo 16 d. Kitoks susiklosčiusios situacijos aiškinimas ir taikymas nėra galimas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

11. Kauno apylinkės teismas 2023 m. spalio 25 d. nutartimi pareiškėjos skundus atmetė.

12. Teismas nustatė, kad: antstoliui buvo pateiktas Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 3 d. išduotas Vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. e2-3129-959/2020 pagal įsiteisėjusį Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3129-959/2020, pakeistą Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-15-324/2021; antstoliui 2023 m. gegužės 3 d. Vykdomąjį raštą pateikė vykdyti tam teisę turintis asmuo (išieškotoja – Inspekcija); Vykdomasis raštas vykdytinas to antstolio (M. P.) veiklos teritorijoje; jis atitiko CPK 648 straipsnio reikalavimus bei pateiktas nepraleidus CPK 606 straipsnio 2 dalyje numatyto termino; duomenų, jog egzistavo akivaizdžios Vykdomojo rašto priėmimo vykdyti kliūtys, dėl kurių antstolis turėjo atsisakyti priimti Vykdomąjį raštą vykdyti ir vykdomąjį dokumentą grąžinti jį pateikusiam asmeniui, byloje nėra.

13. Teismas pareiškėjos argumentus, kad antstolis neišsireikalavo papildomų dokumentų, leidžiančių tiksliai skaičiuoti Vykdomajame rašte nustatytus įsiteisėjusių teismo procesinių dokumentų įvykdymo terminus ir tarpinius etapus, atmetė ir nurodė, kad Vykdomajame rašte yra aiškiai nurodytos proceso šalys, jų kodai, adresai, suformuluota teismo sprendimo / nutarties rezoliucinė dalis (įpareigojimas pareiškėjai), nurodyta teismo procesinių sprendimų įsiteisėjimo data, todėl abejoti įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu antstolis neturėjo teisinio pagrindo. Teismas pažymėjo ir tai, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų, jog iki antstolio veiksmų apskundimo ar suėjus pareiškėjos nurodytam terminui, t. y. 2023 m. rugsėjo 16 d., pareiškėja būtų vykdžiusi ar pradėjusi vykdyti minėtuose teismo procesiniuose sprendimuose nurodytą pareigą ir atlikusi realius namo griovimo darbus.

14. Teismas, įvertinęs tai, kad 2023 m. balandžio 13 d. teismo įpareigojimo pašalinti statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinius įvykdymo patikrinimo aktas Nr. FOPPA-20-230413-00004 patvirtina, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 28 d. teismo sprendimas, pakeistas Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-15-324/2021, neįvykdytas, bei kad, nenustatyta duomenų, jog 2023 m. gegužės 3 d. Vykdomojo rašto teisėtumas būtų kvestionuojamas, padarė išvadą, jog Vykdomasis raštas yra galiojantis ir vykdytinas.

15. Teismas, nenustatęs, kad antstolis, priimdamas 2023 m. gegužės 3 d. Vykdomąjį raštą vykdyti, pažeidė įstatymo nuostatas, sprendė, jog antstolis pagrįstai pradėjo priverstinį vykdomojo dokumento vykdymą bei atliko procesinius veiksmus, t. y. priėmė Patvarkymą, Raginimą bei Išlaidų apskaičiavimą.

16. Teismas nurodė, kad nustačius, jog antstoliui pateiktas Vykdomasis raštas yra galiojantis ir nenuginčytas, nesant kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir antstoliui pagrįstai priėmus Vykdomąjį raštą vykdyti, nėra teisinio pagrindo Vykdomosios bylos nutraukimui.

17. Teismas atkreipė pareiškėjos dėmesį, kad bylos dalykas nėra teismo išduoto Vykdomojo rašto teisėtumo klausimas, todėl pareiškėjos pateiktų argumentų dėl teismo procesiniuose sprendimuose nurodytų terminų skaičiavimo nutartyje nenagrinėjo, ir pažymėjo, jog pareiškėja, teikdama skundus, iš esmės siekia sustabdyti įsiteisėjusių ir vykdytinų teismo procesinių sprendimų įvykdymą – atidėti gyvenamosios paskirties pastato (namo) griovimo darbus, o ne apginti savo, kaip skolininkės, pažeistas teises ir teisėtus interesus, todėl tokiu būdu tik sudaromos prielaidos vilkinti vykdymo procesą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

18. Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „Juice & water group“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti antstolio M. P. 2023 m. gegužės 18 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-23-123-6480, 2023 m. gegužės 18 d. raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-23-123-6496, 2023 m. gegužės 18 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-23-123-6497 ir 2023 m. birželio 5 d. patvarkymą Nr. S-23-123-7723, kuriuo atsisakyta nutraukti vykdomąją bylą; pareiškėja taip pat prašo iš antstolio priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

18.1. Skundžiama nutartis yra priimta grubiai pažeidžiant civilinio proceso teisės normas, materialinės teisės normas, reglamentuojančias antstolių veiklą, joje yra aiškiai nukrypta nuo vieningos teismų praktikos panašaus pobūdžio civilinėse bylose. Be to, pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje pateikdamas pareiškėjos veiksmų, kuriais buvo siekiama apginti pažeistus jos turtinius interesus dėl neteisėto antstolio veikimo / neveikimo, individualų vertinimą, akivaizdžiai parodė, kad jis yra šališkas pareiškėjos atžvilgiu, kas sąlygoja skundžiamos nutarties neteisėtumą, o tuo pačiu ir būtinybę šią nutartį panaikinti.

18.2. Vykdomasis raštas yra išduotas dviejų mišrių teismo sprendimų pagrindu, kurių priverstinis vykdymas buvo galimas tik konstatavus faktą, jog pareiškėja jų neįvykdė gera valia per teismo nustatytą ir įtvirtintą pareiškėjos teisę laisvai veikti namo griovimo procese per 6 mėnesių laikotarpį nuo to momento, kai nebus gautas statybas leidžiantis dokumentas. Faktą, ar Vykdomajame rašte minimas 6 mėnesių terminas pačiai pareiškėjai nugriauti namą yra suėjęs, privalėjo nustatyti antstolis Vykdomojo rašto priėmimo stadijoje, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, nurodytos pareigos antstolis neįvykdė, kas sąlygojo neteisėtą Patvarkymo bei Raginimo surašymą ir vykdymo veiksmų pradėjimą.

18.3. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad byloje nebuvo jokių duomenų apie tai, jog būtų nustatytos akivaizdžios kliūtys Vykdomajam raštui priimti vykdyti, nes, anot pareiškėjos, įsiteisėjusio mišraus teismo sprendimo priverstinis vykdymas yra apsprendžiamas ne paties Vykdomojo rašto išdavimo faktu, bet minėtame sprendime numatytų konkrečių sąlygų neįgyvendinimu, kas leidžia tokio mišraus teismo sprendimo pagrindu išduotą Vykdomąjį raštą priimti vykdyti, todėl antstolis galėjo priimti priverstiniam vykdymui Vykdomąjį raštą tik po nuodugnios Vykdomojo rašto turinio analizės, konstatavęs, jog pareiškėja nepasinaudojo jai teismo suteikta teise nurodytą mišrų teismo sprendimą įgyvendinti gera valia per nustatytą terminą. Byloje yra aiškiai nustatytas faktas, kad išieškotoja kartu su Vykdomuoju raštu nepateikė antstoliui reikšmingų procesinių dokumentų, iš kurių būtų matyti, kad Vykdomajame rašte nurodytų įsiteisėjusių teismo sprendimų įvykdymo terminai buvo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų tęsiami, taip perkeliant priverstinio šių teismų sprendimų įvykdymo datas tolyn į ateitį. Todėl prie byloje nustatytų faktinių aplinkybių, antstolio pasyvumas renkant reikalingus dokumentus, patvirtinančius, kad 2023 m. gegužės 18 d. jau yra pasibaigęs Vykdomajame rašte pareiškėjai nustatytas 6 mėnesių terminas namui nugriauti gera valia, yra pripažintinas tiek CPK 651 straipsnio 1 d. nustatytos pareigos, tiek CPK 651 straipsnio 2 dalies 8 punkto reikalavimų nevykdymu, kas daro antstolio veiksmus, priimant Patvarkymą bei Raginimą, neteisėtais.

18.4. Skundžiamojoje nutartyje pirmosios instancijos teismas atsisakė vertinti pareiškėjos skundų argumentus, o tuo pačiu ir byloje esančius rašytinius įrodymus, dalyje dėl įsiteisėjusiuose teismo sprendimuose nustatytų terminų reikšmės, suteikiant pačiai pareiškėjai galimybę atlikti namo griovimo darbus. Nurodyta pirmosios instancijos teismo pozicija, išdėstyta skundžiamoje nutartyje, ne tik pažeidė CPK 185 straipsnyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, bet ir leido teismui nutolti nuo byloje keliamos teisinės Vykdomojo rašto priėmimo neteisėtumo problematikos atskleidimo, kas iškreipė pareiškėjos pateiktų skundų esmę. Toks netinkamas pareiškėjos inicijuotos bylos teisinės problematikos identifikavimas sąlygojo ir klaidingų teismo išvadų atsiradimą.

18.5. Vykdomosios bylos iškėlimas, Patvarkymas bei Raginimas nedelsiant griauti namą iš esmės suvaržo pareiškėjos teises, numatytas Lietuvos Respublikos teritorinio planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje. Įsiteisėję teismų sprendimai pareiškėjos teisę gauti statybas leidžiantį dokumentą yra pripažinę, todėl vėlesni antstolio veiksmai, kreipiantis į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus dėl įsiteisėjusių teismo procesinių dokumentų vykdymo namo griovimo dalyje perdavimo išieškotojai, įrodo, kad antstolis Vykdomosios bylos iškėlimu nuosekliai siekia sukurti ultima ratio (liet. paskutinė priemonė), t. y. nebeatkuriamas, teisines pasekmes, kas pareiškėjai, kaip namo statytojai, daro žymią materialinę žalą.

18.6. Vertinant skundžiamos nutarties motyvus, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas visiškai nesilaikė nešališkumo principo, kas suponavo neteisėto teismo procesinio dokumento priėmimą. Skundžiamos nutarties motyvuose teismas atliko tiesioginį pareiškėjos atliktos savo procesinės teisės – skųsti jos interesus pažeidžiančius antstolio neteisėtus veiksmus – įgyvendinimo būdo vertinimą, teigdamas, jog šitaip pareiškėja siekia vilkinti įsiteisėjusių teismo sprendimų įvykdymą. Minėtas vertinimas aiškiai peržengia CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatytas įrodymų vertinimo taisyklių ribas. O tai rodo, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, jau turėjo išankstinį nusistatymą dėl bylos baigties. Teismas, veikdamas ne pareiškėjos naudai, atsisakė tenkinti visą eilę jos procesinių prašymų, įskaitant prašymą dėl žodinio bylos nagrinėjimo, atsisakė vertinti teisiškai itin reikšmingas bylos aplinkybes, įrodančias antstolio veiksmų neteisėtumą, todėl tokio išankstinio teismo nusistatymo dėl bylos baigties pasėkoje priimta skundžiama nutartis negali būti pripažinta teisėta ir palikta galioti, nes ji pažeidžia ir CPK 21 straipsnio reikalavimus.

19. Suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė atskirojo skundo pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

19.1. Pirmosios instancijos teismas turėjo pasisakyti dėl esminio skundo motyvo, t. y. terminų skaičiavimo klausimo, kadangi iš to kildinamas antstolio veiksmų neteisėtumas. To nepadarius skundžiama nutartis iš esmės laikytina nemotyvuota, kadangi pirmosios instancijos teismas tiesiog atsisakė tirti šias aplinkybes priskirdamas jų aktualumą kitam teisiniam santykiui – Vykdomojo rašto išdavimo etapui. Tačiau apeliantė skundžia būtent antstolio veiksmus ir teismas privalėjo vertinti juos, t. y. priėmimo Vykdomojo rašto vykdymui savalaikiškumą ir pagrįstumą, o ne tiesiog grįsti prezumpcija, kad išieškotojai pasikreipus į antstolį su Vykdomuoju raštu savaime preziumuojamas neįvykdymas ir vykdymo gera valia terminų pasibaigimas. Šios bylos atveju automatinė prezumpcija negalėjo būti taikoma, kadangi tiek išieškotoja, tiek skolininkė žinojo apie sudėtingą vykdymo gera valia procesą, skirtingus terminus bei teisinius procesus, siekiant įvykdyti gera valia ir teisminius procesus, siekiant patęsti vykdymo gera valia terminus.

19.2. Vykdomojo rašto priėmimo teisėtumo klausimas yra aktualus nustatyti, ar pats vykdymo procesas yra pradėtas teisėtai, o jei jis nėra pradėtas teisėtai, tokia vykdomoji byla nutrauktina. Atitinkamai neapgrįstais laikytini pirmosios instancijos teismo motyvai, kad vykdymo proceso pradžia tėra formalus aktas, kai išieškotojas pateikia antstoliui vykdyti vykdomąjį dokumentą, o šiam užtenka išieškotojo nurodymo apie neįvykdymą.

19.3. Suinteresuotas asmuo sutinka su apeliante, kad antstolis, turėdamas teisinį išsilavinimą, be jokių papildomų pastangų galėjo įsitikinti vykdomųjų dokumentų pateikimo savalaikiškumu. Be to, pareiškime, kurį nagrinėjo pirmosios instancijos teismas, nurodoma, kad pareiškėja papildomai informavo antstolį apie tebevykstančius teisminius ginčus bei pasibaigusių teisminių ginčų nutarčių įsiteisėjimą, tačiau nepaisant šių aplinkybių antstolis priėmė vykdomąjį dokumentą vykdymui.

19.4. Netinkamas teismo nutarčių įsiteisėjimo skaičiavimas gali būti laikomas atitinkančiu CPK 651 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytą pagrindą, todėl šioje byloje pirmosios instancijos teismas turėjo iš esmės ištirti esmines faktines aplinkybes, susijusias su pareiškime nurodytų terminų skaičiavimu, ir konstatuoti, ar antstolis pagrįstai priėmė Vykdomąjį raštą vykdymui.

19.5. Suinteresuotas asmuo taip pat nesutinka su skundžiamos nutarties motyvu, kad skolininkės teisės nėra pažeistos, ji tiesiog vilkina vykdymą. Pastarasis motyvas iš esmės įrodo pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumą, priimant ją, neištyrus visų faktinių aplinkybių, net ir tų, kurios buvo nurodomas skunduose apie skolininkės veiksmus, siekiant įteisinti statybą, taip pat teismas nevertino (teisių pažeidimo kontekste), kiek kainuotų ir koks sudėtingas būtų priverstinis vykdymas griaunant daugiabutį namą, greta esant kitiems gyvenamiesiems namams. Dėl šių priežasčių paties vykdomojo proceso teisėtumas yra ne tik tiesiogiai įtakojantis skolininkės teises ir pareigas, bet ir netiesiogiai įtakojantis kitų asmenų teises ir pareigas.

20. Suinteresuotas asmuo Inspekcija pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirojo skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 25 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

20.1. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai išanalizavęs byloje esančią medžiagą, skundžiamoje nutartyje teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad „įvertinus tai, kad 2023 m. balandžio 13 d. teismo įpareigojimo pašalinti statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinius įvykdymo patikrinimo aktas Nr. FOPPA-20-230413-00004 patvirtina, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 28 d. teismo sprendimas, pakeistas Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-15-324/2021, neįvykdytas, bei kad, nenustačius duomenų, jog 2023 m. gegužės 3 d. Vykdomojo rašto teisėtumas būtų kvestionuojamas, darytina išvada, jog Vykdomasis raštas yra galiojantis ir vykdytinas“.

20.2. Nenustačius, kad antstolis, priimdamas Vykdomąjį raštą vykdyti, pažeidė įstatymo nuostatas, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisėtai ir pagrįstai nutarė, kad „antstolis pagrįstai pradėjo priverstinį vykdomojo dokumento vykdymą bei atliko procesinius veiksmus, t. y. priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą, raginimą įvykdyti sprendimą bei vykdymo išlaidų apskaičiavimą“, taip pat nutarė, kad „nustačius, kad antstoliui pateiktas Vykdomasis raštas yra galiojantis ir nenuginčytas, nesant kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir antstoliui pagrįstai priėmus Vykdomąjį raštą vykdyti, nėra teisinio pagrindo Vykdomosios bylos nutraukimui“.

20.3. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant procesinės teisės normų, tinkamai taikant ir aiškinant materialinės teisės normas, visapusiškai įvertinus bylos faktines aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, tad atskirajame skunde nurodytais motyvais naikinti jos nėra pagrindo.

21. Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329 ir 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta.

Dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo

23. Apeliantės atstovas 2024 m. sausio 23 d. pateikė prašymą atidėti atskirojo skundo nagrinėjimą vėlesniam laikui ir suteikti galimybę apeliantei pateikti prie šios civilinės bylos medžiagos naujus rašytinius įrodymus dalyje dėl valstybinės žemės kaimyninio sklypo perdavimo Kauno miesto savivaldybės administracijos valdymo žinion iki 2024 m. vasario 15 d. įskaitytinai. Prašymą apeliantė argumentuoja tuo, kad ji negalėjo gauti statybas leidžiančio dokumento išskirtinai dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) Kauno skyriaus darbuotojų veiksmų, atsisakant duoti sutikimą statyti pastatą arčiau kaimyninio žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – kaimyninis sklypas), normatyvinės ribos. Iki 2024 m. sausio 1 d. sutikimą duoti galėjo NŽT Kauno skyrius, tačiau nuo 2024 m. sausio 1 d. valstybinė žemė patikėjimo teise buvo perduota valdyti savivaldybėms, taigi, šiuo atveju - Kauno miesto savivaldybės administracijai, kuri kaimyninį žemės sklypą privalo perimti iki 2024 m. vasario 1 d. Todėl byloje atsirado naujos faktinės aplinkybės, apie kurių egzistavimą atskirojo skundo surašymo metu apeliantei nebuvo žinoma. Žinant Kauno miesto savivaldybės administracijos nuomonę ginčo klausimu, apeliantei atsiranda reali galimybė gauti statybą leidžiantį dokumentą.

24. CPK 162² straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas atideda bylos nagrinėjimą tais atvejais, kai negalima nagrinėti bylos tame teismo posėdyje dėl to, kad neatvyko vertėjas arba kad pareikštas priešieškinis, arba kad būtina išreikalauti naujus įrodymus, arba kai teismas pasiūlo dalyvaujantiems byloje asmenims pasirūpinti tinkamu atstovavimu procese, arba dėl kitų svarbių priežasčių.

25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti teismo posėdžio atidėjimo institutą ir atidėti atskirojo skundo nagrinėjimą apeliantės prašyme nurodytų argumentų pagrindu. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju bylos esmę sudaro ne aplinkybės susiję su neteisėtos statybos įteisinimu, o išimtinai su jau faktiškai atliktais antstolio veiksmais priimant išieškotojos pateiktą vykdomąjį dokumentą vykdyti ir netenkinant prašymo dėl Vykdomosios bylos nutraukimo. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pareigos vertinti aplinkybių, susijusių su gyvenamojo namo statybų įteisinimu.

26. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliantės prašymas dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo ir galimybės pateikti naujus rašytinius įrodymus suteikimo yra netenkinamas.

Dėl ginčo esmės

27. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkinti pareiškėjos skundai dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

28. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl to, ar antstolis M. P. pagrįstai ir teisėtai priėmė vykdyti išieškotojos Inspekcijos pateiktą 2023 m. gegužės 3 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-3129-959/2020, kuris išduotas Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-3129-959/2020, ir Kauno apygardos teismo 2021 liepos 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2A-15-324/2021, pagrindu.

29. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, kuriam viena iš valstybės suteiktų funkcijų – vykdomųjų dokumentų vykdymas, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010). Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos antstolio pareigos savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus.

30. CPK 586 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK XLI skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. CPK 651 straipsnis ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktas numato, jog antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas, patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių, nurodytų CPK 651 straipsnio 2 dalyje, vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Nors CPK 651 straipsnio 2 dalyje išvardintas sąrašas, kliūčių, kurioms esant, antstolis turi atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, nėra baigtinis, tačiau pažymėtina, kad sprendimas dėl kitų CPK 651 straipsnio 2 dalyje nedetalizuotų akivaizdžių kliūčių, trukdančių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, priklauso nuo faktinių konkrečios bylos aplinkybių nustatymo ir įvertinimo. Akivaizdžiomis laikomos labai aiškios, gerai matomos aplinkybės, kurių pagrindu antstolis savo patvarkymu atsisako priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui. Nenustatęs CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti (CPK 651 straipsnio 3 dalis).

31. Antstolis neturi teisės spręsti vykdomojo rašto teisėtumo klausimo, tačiau, pagal CPK 651 straipsnio 1 dalį, prieš pradėdamas vykdomuosius veiksmus, turi išspręsti vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti klausimą – patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir jam vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019).

32. Nagrinėjamu atveju iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2020 m. liepos 28 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-3129-959/2020, panaikino Kauno miesto savivaldybės administracijos 2017 m. spalio 17 d. išduoto leidimo statyti naują (-us) statinį (-ius) Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria suteikiama teisė statytojui žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), statyti naują statinį – gyvenamosios paskirties (daugiabutį) pastatą (toliau – Pastatas), kurio paskirtis – gyvenamoji (trijų ir daugiau butų – daugiabučiai pastatai), kategorija – ypatingas statinys; leido UAB „Juice & water group“ per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti Pastatą ar jo dalį taip, kad visas Pastatas atitiktų teisės aktų reikalavimus; UAB „Juice & water group“ šių veiksmų neatlikus per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, įpareigojo ją per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Kauno miesto savivaldybės administracijos lėšomis (95 procentai išlaidų) bei atsakovo IĮ Ž. R. projektavimo biuro lėšomis (5 procentai išlaidų) nugriauti Pastatą ir sutvarkyti statybvietę; UAB „Juice & water group“ per teismo nustatytą terminą neįvykdžius įpareigojimo nugriauti Pastatą ir sutvarkyti statybvietę, suteikė teisę Inspekcijai atlikti šiuos veiksmus išieškant patirtas išlaidas iš Kauno miesto savivaldybės administracijos (95 procentai išlaidų) bei Ž. R. projektavimo biuro (5 procentai išlaidų); taip pat buvo paskirstytos byloje dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidos.

33. Kauno apygardos teismas 2021 m. liepos 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-15-324/2021, Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 28 d. sprendimą pakeitė ir jo rezoliucinės ketvirtą, penktą ir šeštą pastraipas išdėstė taip – leido UAB „Juice & water group“ per 8 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti Pastatą ar jo dalį taip, kad visas Pastatas atitiktų teisės aktų reikalavimus; UAB „Juice & water group“ šių veiksmų neatlikus per 8 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, įpareigojo ją per 6 mėnesius nuo 2022 m. kovo 7 d. savo lėšomis (35 procentai išlaidų), Kauno miesto savivaldybės administracijos lėšomis (60 procentų išlaidų) ir IĮ Ž. R. projektavimo biuro lėšomis (5 procentai išlaidų) nugriauti Pastatą ir sutvarkyti statybvietę; UAB „Juice & water group“ per teismo nustatytą terminą neįvykdžius įpareigojimo nugriauti Pastatą ir sutvarkyti statybvietę, suteikė teisę Inspekcijai atlikti šiuos veiksmus išieškant patirtas išlaidas iš Kauno miesto savivaldybės administracijos (60 procentų išlaidų), UAB „Juice & water group“ (35 procentai išlaidų) ir IĮ Ž. R. projektavimo biuro (5 procentai išlaidų).

34. Kauno apylinkės teismas 2022 m. birželio 6 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-3129-959/2020, pratęsė Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 28 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2-3129-959/2020, ir Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-15-324/2021, nustatytus terminus neteisėtos statybos padariniams pašalinti papildomam 3 mėnesių laikotarpiui.

35. Kauno apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-3129-959/2020, UAB „Juice & water group“ prašymo dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 28 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2-3129-959/2020, ir Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-15-324/2021, nustatytų terminų neteisėtos statybos padariniams pašalinti papildomam 4 mėnesių laikotarpiui netenkino. Kauno apygardos teismas 2023 m. kovo 16 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-337-1043/2023, Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartį paliko nepakeistą.

36. 2023 m. gegužės 3 d. Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-3129-959/2020 Inspekcijai buvo išduotas Vykdomasis raštas, su kuriuo išieškotoja kreipėsi į antstolio M. P. kontorą.

37. Antstolis Vykdomojoje byloje 2023 m. gegužės 18 d. priėmė Patvarkymą, kuriame nurodė, jog patikrino ir patvirtino, kad nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, dėl ko priėmė Vykdomąjį raštą vykdyti. Taip pat 2023 m. gegužės 18 d. buvo priimtas Raginimas, kuriuo skolininkė buvo raginama nedelsiant nuo Raginimo gavimo dienos nugriauti Pastatą ir sutvarkyti statybvietę bei sumokėti vykdymo išlaidas, bei priimtas Išlaidų apskaičiavimas.

38. Skolininkė antstoliui pateikė 2023 m. gegužės 29 d. patikslintą pareiškimą dėl Vykdomosios bylos nutraukimo, dėl kurio antstolis kreipėsi į išieškotoją, prašydamas pateikti nuomonę, ir 2023 m. birželio 5 d. priimtu Patvarkymu 2 prašymo nutraukti Vykdomąją bylą netenkino, nurodydamas, jog skolininkė netinkamai skaičiuoja teismų nustatytus terminus, per kuriuos turi būti atlikti Vykdomajame rašte nurodyti veiksmai. Antstolis šiame patvarkyme, be kitų argumentų, taip pat nurodė, kad jau yra praėję ne tik Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 5 d. sprendimu ir Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartimi nustatyti terminai, tačiau taip pat ir Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. nutartimi pratęstas 3 mėnesių terminas.

39. Pareiškėja, nesutikdama su antstolio priimtais dokumentais Vykdomojoje byloje, pateikė 2023 m. birželio 8 d. skundą dėl Patvarkymo, Raginimo ir Išlaidų apskaičiavimo panaikinimo bei 2023 m. birželio 23 d. skundą dėl Patvarkymo 2 panaikinimo. Šie skundai iš esmės buvo grindžiami tuo, kad tik nuo 2023 m. kovo 16 d. skolininkei tapo žinoma, jog teismai nebepratęsia jai nustatyto termino, būtino statybas leidžiančiam dokumentui gauti, todėl, anot skolininkės, tik nuo 2023 m. kovo 16 d. skolininkės atžvilgiu ėmė veikti Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 28 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 5 d. nutarties nuostatos, susijusios su privalomu šiais teismo procesiniais sprendimais nustatytu įpareigojimu atlikti namo griovimo darbus. Būtent dėl to skolininkė laikė, jog antstolis nepagrįstai Patvarkymu priėmė Vykdomąjį dokumentą vykdyti ir Patvarkymu 2 nenutraukė Vykdomosios bylos.

40. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje skundžiama nutartimi skolininkės skundų dėl antstolio veiksmų netenkino, konstatuodamas, jog antstoliui priimant Patvarkymą neegzistavo akivaizdžios Vykdomojo rašto priėmimo vykdyti kliūtys, dėl kurių antstolis turėjo atsisakyti priimti Vykdomąjį raštą vykdyti ir vykdomąjį dokumentą grąžinti jį pateikusiam asmeniui. Teismas sprendė, jog antstolis pagrįstai pradėjo priverstinį vykdomojo dokumento vykdymą bei atliko procesinius veiksmus, t. y. priėmė Patvarkymą, Raginimą bei Išlaidų apskaičiavimą, o nustačius, jog antstoliui pateiktas Vykdomasis raštas yra galiojantis ir nenuginčytas, pagrįstai priimtas vykdyti, nebuvo ir teisinio pagrindo Vykdomosios bylos nutraukimui. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat nurodė, kad sprendžiant skolininkės skundus dėl antstolio veiksmų, išduoto Vykdomojo rašto teisėtumo klausimas nėra šios bylos dalykas, todėl skolininkės argumentų dėl teismo procesiniuose sprendimuose nurodytų terminų skaičiavimo skundžiamoje nutartyje nenagrinėjo, su kuo nesutinka tiek apeliantė, tiek suinteresuotas asmuo.

41. Apeliantė, nesutikdama su skundžiama nutartimi, atskirajame skunde iš esmės nurodo, kad Vykdomojo rašto antstolis neturėjo pagrindo priimti, nes nebuvo pasibaigęs jai nustatytas terminas savavalinės statybos padarinių šalinimui. Išieškotoja nepateikė antstoliui duomenų apie terminų pratęsimą teisme, antstolis šių aplinkybių taip pat nepatikrino, nepareikalavo iš išieškotojos papildomų duomenų, todėl Patvarkymą, Raginimą ir Išlaidų apskaičiavimą priėmė neteisėtai. Apeliantė atskirajame skunde akcentuoja tai, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė vertinti įsiteisėjusiais teismo sprendimais nustatytų terminų reikšmę, dėl to pažeidė CPK 185 straipsnyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais.

42. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pati apeliantė netinkamai skaičiuoja Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 28 d. sprendimu ir Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 5 d. nutartimi nustatytus bei Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. nutartimi pratęstus terminus. Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos teismui 2021 m. liepos 5 d. nutartyje, kuria iš dalies pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 28 d. sprendimu nustatyti terminai, aiškiai nurodyta, kad pareiškėjai 8 mėn. terminas įteisinti statybą baigiasi 2022 m. kovo 6 d., o nuo 2022 m. kovo 7 d. pradedamas skaičiuoti 6 mėn. terminas pačiai pareiškėjai nugriauti pastatą. Be to, tai, kad terminas pareiškėjai įteisinti statybą baigiasi 2022 m. kovo 6 d. patvirtina ir Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. nutartyje nurodyti argumentai, kad tenkinus pareiškėjos prašymą, jai pratęstas 3 mėn. terminas baigsis 2022 m. birželio 7 d., t. y. 3 mėnesius skaičiuojant būtent nuo 2022 m. kovo 7 d., o ne nuo 2022 m. birželio 6 d. nutarties įsiteisėjimo. Taigi, nurodytos aplinkybės tik patvirtina, kad pirmasis įpareigojimas pareiškėjai (įteisinti Pastato statybą) net ir po to, kai Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 5 d. nutartimi nustatytas terminas buvo pratęstas 3 mėn., baigėsi 2022 m. birželio 7 d. Todėl nuo 2022 m. birželio 8 d. prasidėjo 6 mėn. terminas pačiai pareiškėjai nugriauti Pastatą ir jis baigėsi 2022 m. gruodžio 7 d., o pridėjus Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. nutartimi pratęstą 3 mėn. laikotarpį, galutinis terminas pačiai pareiškėjai nugriauti Pastatą suėjo – 2023 m. kovo 7 d. Įvertinus tai, kas nurodyta, akivaizdu, jog pareiškėjai nustatyti terminai baigėsi dar iki to momento, kai Išieškotojai teisme 2023 m. gegužės 3 d. buvo išduotas Vykdomasis raštas, todėl nagrinėjamu atveju antstoliui priimant Patvarkymą, Raginimą ir Išlaidų apskaičiavimą, atsižvelgiant į tai, kad terminas jau buvo pasibaigęs, o išieškotojos 2023 m. balandžio 13 d. teismo įpareigojimo pašalinti statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinius įvykdymo patikrinimo aktas Nr. FOPPA-20-230413-00004 tik patvirtino aplinkybes, jog pareiškėja įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais nustatytų įpareigojimų nustatytais terminais neįvykdė, nebuvo būtinybės reikalauti kažkokių papildomų duomenų ar papildomai aiškintis faktines aplinkybes. Pažymėtina, kad teismo nutarties, kuria atsisakyta pratęsti įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu nustatytą terminą, apskundimas nesustabdo tokio termino skaičiavimo. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi neturėjo vertinti įsiteisėjusiais teismo sprendimais nustatytų terminų reikšmės, o tik įvertinti, ar nebuvo kliūčių priimti Vykdomąjį raštą vykdyti, kas ir buvo padaryta. Juo labiau, kad iš apeliacinės instancijos teismo nustatytų aplinkybių matyti, jog terminai buvo akivaizdžiai pasibaigę dar iki Vykdomojo rašto išdavimo.

43. Apeliantė atskirajame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, jau turėjo išankstinį nusistatymą dėl bylos baigties, nes teismas, veikdamas ne pareiškėjos naudai, atsisakė tenkinti visą eilę jos procesinių prašymų, įskaitant prašymą dėl žodinio bylos nagrinėjimo, atsisakė vertinti teisiškai itin reikšmingas bylos aplinkybes, įrodančias antstolio veiksmų neteisėtumą, todėl tokio išankstinio teismo nusistatymo dėl bylos baigties pasekmėje priimta skundžiama nutartis negali būti pripažinta teisėta ir palikta galioti, nes ji pažeidžia ir CPK 21 straipsnio reikalavimus.

44. Nagrinėjamu atveju apeliantė pirmosios instancijos teismo šališkumą įrodinėja, teigdama, kad pirmosios instancijos teismas turėjo išankstinį nusistatymą jos atžvilgiu ir šį nusistatymą grindžia bendro pobūdžio teiginiais apie netenkintus prašymus, atsisakymą vertinti, anot apeliantės, teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, tačiau apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Vien tai, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo tenkinami apeliantės prašymai, pavyzdžiui, netenkintas prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, nors įstatymas neįpareigoja skundų dėl antstolių veiksmų nagrinėti žodinio proceso tvarka, ar nebuvo įvertintos visos pareiškėjos skunduose nurodytos aplinkybės, dar nereiškia, jog pirmosios instancijos teismas turėjo išankstinį nusistatymą jos atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jokių konkrečių argumentų savo teiginiams pagrįsti apie išankstinį teismo nusistatymą apeliantės atžvilgiu ji nepateikė. Pareiškėjos netenkinantis ar jai nepalankus priimtas procesinis sprendimas savaime nereiškia teismo šališkumo.

45. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad procesinių veiksmų atlikimas ir atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas savaime negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-916/2019).

46. Atskiruoju skundu apeliantė prašydama panaikinti skundžiamą nutartį ir priimti naują sprendimą taip pat prašo panaikinti ir Patvarkymą 2. Patvarkymo 2 neteisėtumą apeliantė grindžia tuo, jog Vykdomasis raštas buvo neteisėtai priimtas vykdyti Patvarkymu. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas jau pasisakė dėl Vykdomojo rašto priėmimo vykdyti ir Patvarkymo teisėtumo, todėl plačiau dėl Patvarkymo 2 ir Vykdomosios bylos nutraukimo (ne) teisėtumo nepasisako, nes konstatavus, kad Vykdomasis raštas Patvarkymu buvo priimtas vykdyti pagrįstai ir teisėtai, vadovautis CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punktu bei nutraukti Vykdomąją bylą taip pat nebuvo ir nėra jokio teisinio pagrindo.

47. Išdėstytų argumentų pagrindu, teismas daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

48. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė CPK nuostatas, susijusias su vykdomųjų dokumentų priėmimu vykdyti ir vykdomosios bylos nutraukimu, nuo formuojamos teismų praktikos nagrinėjamu klausimu nenukrypo, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Dėl šių priežasčių Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 25 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

49. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

50. Apeliantė atskirajame skunde buvo pareiškusi prašymą priteisti iš antstolio bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės atskirasis skundas yra atmestas, nėra pagrindo jai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.