- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-21
- Bylos Nr.
- AN2-356-574/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01109-2023-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurgita Mačionytė
- Pažeidėjas
- A. R.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patrauktos A. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 30 d. nutarties, kuria netenkintas A. R. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-18545-2023 panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius (toliau – ir Institucija) 2023 m. rugpjūčio 3 d. priėmė nutarimą Nr. 10-ANR_N-18545-2023, kuriuo už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalyje, padarymą, A. R. skirta administracinė nuobauda – 75 Eur dydžio bauda. A. R. nubausta dėl to, kad ji Pilaitės pr., Vilniuje, 2023 m. birželio 15 d., 8.40 val. pažeidė Kelių eismo taisyklių 20 punktą – vairuodama automobilį rankomis naudojosi mobilaus ryšio priemone – telefonu.
2. A. R. dėl Institucijos nutarimo Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Apylinkės teismas 2023 m. spalio 30 d. nutartimi skundo netenkino ir Institucijos 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutarimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
3. Administracinėn atsakomybėn patraukta A. R. skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 30 d. nutartį ir, vadovaujantis ANK 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu, administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
3.1. Skunde nurodo, kad skundžiama nutartis priimta neobjektyviai, paviršutiniškai, išsamiai neišnagrinėjus faktinių ir teisinių aplinkybių. Teismas nutartyje rėmėsi teismų praktika, kuri neaktuali ginčo atvejui, todėl, nagrinėjamu atveju, negali būti taikoma. Ginčo atveju aktualios ANK 417 straipsnio 3 dalis ir Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 20 straipsnio nuostatos įsigaliojo tik 2023 m. gegužės 1 d. Teismas nutartyje plečiamai išaiškino ginčo santykyje neaktualią teismų praktiką (susijusią su teisės aktų nuostatų redakcijomis, kurios nuo 2023 m. gegužės 1 d. yra negaliojančios), ir nepagrįstai konstatavo, jog „Atsižvelgiant į tai, automobiliui važiuojant telefono laikymas rankoje yra neleistinas jo naudojimas ANK 417 straipsnio 3 dalies prasme, todėl laikytinas administraciniu nusižengimu“.
3.2. Vertindamas byloje esančius įrodymus, pirmosios instancijos teismas rėmėsi nepagrįstomis prielaidomis. Nutartyje padaryta išvada, kad „Teismui nekyla abejonių, kad mobiliojo ryšio telefoną A. R. užfiksuotose nuotraukose laikė rankose (A. R. rankų nelaiko ant vairo ar kitur kur jos galėtų būti matomos, o telefonas matomas jos krūtinės lygyje)“. Tokia teismo išvada negali būti laikoma pagrįsta, kadangi ji paremta tik įsivaizdavimu ir prezumpcija, o ne konkrečiais faktiniais duomenimis.
3.3. Teismas byloje rėmėsi duomenimis, kurie apskritai nėra tinkami įrodymai procese. Teismas nutartyje įvertinęs pareigūno P. Š. tarnybinį pranešimą nurodė, jog „techninės rašymo klaidos nesudaro pagrindo nesivadovauti byloje pateiktu P. Š. tarnybiniu pranešimu“. Atkreiptinas dėmesys, jog minėtas 2023 m. gegužės 15 d. vyriausiojo patrulio P. Š. tarnybinis pranešimas „Dėl KET pažeidimo ROIK 232116379115“ ne tik kad surašytas su faktinėmis klaidomis, bet ir nėra aišku, ar jis surašytas teisėtai, t. y. ar nebuvo pažeistos pagrindinę tarnybinę veiklą reglamentuojančios procedūros (teismas nevertino fakto, ar patrulis galėjo fiksuoti galimus pažeidimus būdamas vienas). Teismas taip pat neatsižvelgė ir į tai, kad Institucija minėto tarnybinio pranešimo nelaiko įrodymu administracinėje byloje, kadangi jis apeliantei nebuvo pateiktas kartu su kitais bylos dokumentais (2023 m. rugpjūčio 4 d.), atsakant į 2023 m. liepos 12 d. prašymą leisti susipažinti su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, taip pat juo nėra remiamasi skundžiamos institucijos atsiliepime į skundą pirmos instancijos teisme.
3.4. Iš teismo argumentų susidaro įspūdis, jog policijos pareigūnams yra leistina ir toleruotina pažeidimus fiksuoti nerealiuoju laiku, apytiksliai, o gal ir visai nekonkrečiai. Teismas daro išvadą, jog „Minėtos aplinkybės neleidžia tvirtinti, jog A. R. veiklos padarymo metu negalėjo būti inkriminuoto nusižengimo padarymo vietoje. Priešingai, pačios A. R. pateikti duomenys dėl laiko, kada ji atvyko į darbą, patvirtina, kad nusižengimo padarymo laiku, ji kaip tik buvo toje teritorijoje (o ne kitoje tolimesnėje miesto vietoje), kurioje padarytas administracinis nusižengimas“. Tokia išvada vertintina kaip nepagrįsta ir nelogiška. Vadovaujantis prielaida, jog apeliantė „kaip tik buvo toje teritorijoje (o ne kitoje tolimesnėje miesto vietoje)“, galima būtų manyti, jog apeliantė galėjo būti ir bet kurioje kitoje miesto vietoje 3 km spinduliu nuo savo darbo vietos.
3.5. Teismas nevertino skundžiamos Institucijos padarytų procedūrinių pažeidimų. Iki nutarimo priėmimo apeliantei nebuvo suteikta teisė susipažinti su administracinio nusižengimo bylos medžiaga (pateikusi prašymą susipažinti su bylos medžiaga apeliantė pagrįstai tikėjosi, jog nebus atliekami jokie jos atžvilgiu neigiamas pasekmes sukeliantys veiksmai, iki kol nebus realizuota teisė į informavimą). Nutarimas priimtas neatsižvelgus į 2023 m. birželio 30 d. pateiktus paaiškinimus, jog nutarime nurodytą dieną, nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje apeliantė apskritai nebuvo, todėl ir pažeidimo padaryti negalėjo. Teismas nesigilindamas į tai, kad susipažinti su bylos medžiaga apeliantė turėjo teisę iki nutarimo priėmimo, o ne tada kai jau buvo inicijuotas teisminis procesas, patvirtino, jog teisėsaugos institucijoms leidžiama ignoruoti procesines taisykles ir savavališkai priiminėti sprendimus, negerbiant besikreipiančių asmenų teisių.
Žemesnės instancijos teismas
3.6. Teismas iš esmės nesprendė klausimo dėl nutarimu paskirtos baudos dydžio adekvatumo, o tik konstatavo: „Nagrinėjamu atveju A. R. kaltės nepripažino, nėra jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, todėl nuobaudos dydis atitinkamai parinktas lygus sankcijoje numatytam baudos vidurkiui. Institucijos paskirta nuobauda nustatyta tinkamai vadovaujantis įstatymo nuostatomis bei neprieštarauja teisingumo ir protingumo principams“. Nesant sunkinančių aplinkybių ir nesiaiškinant ar yra lengvinančių aplinkybių, nėra draudžiama įstatymu nustatyta tvarka skirti minimalią baudą (žinoma, su sąlyga, kad ir pats pažeidimo/ administracinio nusižengimo faktas būtų neginčijamai įrodytas).
3.7. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į skundą Institucija prašo palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 30 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-953-1202/2023 ir A. R. apeliacinio skundo netenkinti.
4.1. Atsiliepime nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį netenkinti A. R. skundo ir Institucijos priimtą nutarimą palikti nepakeistą.
4.2. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aplinkybę, kad A. R. administracinis nusižengimas užfiksuotas, stebint vairuotoją iš nežymėto tarnybinio automobilio. Nusižengimas užfiksuotas dienos metu, esant geram apšvietimui, automobilio „Honda Civic 4DR“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) priekiniai šoniniai langai nėra tamsinti, dėl ko gerai buvo matomi vairuotojos veiksmai, nurodyti policijos pareigūno tarnybiniame pranešime, kuriuo netikėti nėra pagrindo, kadangi byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti apie pareigūnų suinteresuotumą apkalbėti pareiškėją. Be to, A. R. vairuojamą automobilį stebėjo iš nedidelio atstumo ir turėjo galimybę matyti, kad vairuotoja rankomis naudojasi mobilaus ryšio priemone – telefonu. Taip pat pabrėžtina, kad peržiūrėjus administracinio nusižengimo byloje nusižengimo faktą patvirtinančių nuotraukų detalizaciją, nustatyta, kad nuotrauka pavadinimu „IMG_8578.JPG“ padaryta 2023 m. birželio 15 d., 8 val. 40 min., nuotraukos, kurių pavadinimai: „IMG_8579.JPG“, „IMG_8580.JPG“ ir „IMG_8581.JPG“ – 2023 m. birželio 15 d., 8 val. 41 min., kas patvirtina, kad teisės pažeidimo laikas užfiksuotas ir procesiniuose dokumentuose nurodytas tinkamai.
4.3. Nesutinkama su apeliantės pozicija, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartyje plečiamai išaiškino ginčo santykyje neaktualią teismų praktiką (susijusią su teisės aktų nuostatų redakcijomis, kurios nuo 2023 m. gegužės 1 d. yra negaliojančios). Nors iš tikrųjų nuo 2023 m. gegužės 1 d. ANK 417 straipsnio 3 dalies dispozicija iš dalies buvo pakeista bet draudimas naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis liko nepakeistas. Skundžiamoje Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje Nr. II-953-1202/2023 nurodant Klaipėdos apygardos teismo nutarimą Nr. AN2-231-462/2018 ir Kauno apygardos teismo nutartis Nr. AN2-598-498/2017, ATP-266- 634/2017 buvo įvertinta teismų praktika, kurioje būtent plačiąja prasme pasisakyta aiškinant naudojimosi mobiliojo ryšio priemonėmis rankomis sąvoką.
4.4. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartyje detaliai aprašė ir komentavo skundžiamus argumentus, tyrė ir analizavo visus byloje surinktus įrodymus, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės bei nurodė motyvus, dėl kurių priimta nutartis, todėl vien dėl to, kad A. R. nepriimtinos išvados dėl įrodymų ir byloje esančių duomenų bei faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. II-953-1202/2023 yra nepagrįsta ir neteisėta. Tai, kad A. R. nesutinka su nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir išvadomis bei pateikia subjektyvų byloje esančių įrodymų vertinimą, pats savaime, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, o skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
5. ANK 567 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad, nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, teismas privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, turi būti laikomasi tiesioginio nagrinėjimo teisme principo, pagal kurį teismas, nagrinėdamas bylą, privalo išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus ir eksperto išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus, balsu perskaityti protokolus ir kitus dokumentus. Teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta, teismas privalo būti aktyvus, siekdamas nustatyti byloje tiesą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 31 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-27-976/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 12 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-18-693/2016). Nustatant bylai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų duomenų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei jų šaltinių patikimumas (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-84-935/2020). Pažymėtina ir tai, kad proceso dalyviai taip pat turi teisę teikti teismui, jų nuomone, bylai reikšmingus duomenis, kelti versijas ir kt. Teismo sprendimas atmesti proceso dalyvių pateiktus prašymus ar versijas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso šalys, savaime ANK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas yra motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-648/2020).
6. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. R. nubausta pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį už tai, kad ji, Pilaitės pr., Vilniuje, 2023 m. birželio 15 d., 8.40 val. pažeidė Kelių eismo taisyklių 20 punktą – vairuodama automobilį rankomis naudojosi mobilaus ryšio priemone – telefonu. Byloje yra pateikti Institucijos duomenys, iš kurių matyti, kad pažeidimas užfiksuotas nufotografavus automobilį, nuotrauka padaryta dienos metu, esant geram apšvietimui, automobilio „Honda Civic 4DR“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) priekiniai šoniniai langai nėra tamsinti, dėl ko buvo gerai matomi vairuotojos veiksmai. Iš padarytų nuotraukų detalios informacijos nustatyta, kad nuotrauka pavadinimu „IMG_8578.JPG“ padaryta 2023 m. birželio 15 d., 8.40 val., nuotraukos, kurių pavadinimai: „IMG_8579.JPG“, „IMG_8580.JPG“ ir „IMG_8581.JPG“ – 2023 m. birželio 15 d., 8.41 val. A. R. nesutikdama su pažeidimu pateikė duomenis iš savo darbovietės (išrašą iš praėjimo sistemos), (duomenys neskelbtini), kuriuose užfiksuota, kad ji, 2023 m. birželio 15 d. 8.42 val. įėjo pro (duomenys neskelbtini) pagrindinį įėjimą.
7. Pirmosios instancijos teismas vertindamas šiuos duomenų neatitikimus padarė išvadą, kad tai nepaneigia, jog inkriminuotu laiku ir vietoje A. R. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje, kadangi administracinis nusižengimas užfiksuotas Laisvės pr. – Pilaitės pr. sankryžoje, kuri yra netoli A. R. darbovietės. Be to, teismas nurodė, kad byloje nėra aišku ar (duomenys neskelbtini) praėjimo sistemos laikas fiksuojamas tiksliai, taip pat neaišku koks šios sistemos fiksuojamo laiko santykis atitinkamai su nusižengimą fiksavusio pareigūno nurodytu laiku (pareigūno fiksuotas laikas ir sistemoje nustatytas laikas, natūraliai galėjo skirtis), todėl nagrinėjamu atveju pagrįsta kelių minučių paklaidos galimybė. Minėtos aplinkybės neleidžia tvirtinti, jog A. R. veikos padarymo metu negalėjo būti inkriminuoto nusižengimo padarymo vietoje. Taigi kaip matyti iš motyvų, teismas išvadas pagrindė prielaidomis.
8. Kaip pagrįstai skunde nurodo A. R., pažeidimo padarymo laikas kelia abejonių. Per dvi minutes, netgi vieną (vertinant nuo paskutinių padarytų nuotraukų), važiuojant anksti ryte atsidurti kitoje vietoje dviejų kilometrų atstumu, objektyviai vertinant yra sunkiai įgyvendintina. Konkreti padaryto pažeidimo vieta, kurią nurodo teismas (Pilaitės pr. ir Laisvės pr. sankryža), yra nurodyta remiantis tarnybinio pranešimo dėl KET pažeidimo ROIK 232116379115 duomenimis. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pats taip pat nurodo, jog byloje yra neaiškumų, tačiau vertina juos priešingai teisės principams (administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nenaudai).
9. Administracinio nusižengimo protokolas surašytas laikantis ANK 609 straipsnyje numatytų reikalavimų, jame nurodyti esminiai nusižengimų sudėčių požymiai, tačiau esant pagrįstų abejonių dėl užfiksuoto pažeidimo laiko bei vietos, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą turėjo būti aktyvus ir nepaisant to, jog pagal ANK 630 straipsnio nuostatas nedraudžiama nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, byla turi būti išnagrinėta išsamiai, aiškinantis visas bylos teisingam išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes.
10. ANK 630 straipsnio, reglamentuojančio administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimą teisme, 3 dalyje nurodyta, kad, kai į teismo posėdį neatvyksta nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo, jeigu apie teismo posėdžio vietą ir laiką administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nukentėjusiajam ir institucijai, kurios pareigūnas atliko tyrimą, buvo tinkamai pranešta, teisėjui nutarus administracinio nusižengimo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, bylos nagrinėjimas vyksta rašytinio proceso tvarka. Administracinio nusižengimo byla rašytinio proceso tvarka gali būti nagrinėjama ir tais atvejais, kai asmuo pripažįsta kaltę ir atskiru pareiškimu prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, teisėjas priimto nutarimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje nurodo priežastis ir sprendimą dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka. Kaip matyti iš bylos duomenų, A. R. kaltės nepripažįsta, apylinkės teismui apskundė nutarimą, kuriuo jai paskirta bauda. Atkreiptinas dėmesys, jog nei skunde apylinkės teismui, nei papildomuose paaiškinimuose (b. l. 82-83), nei skunde apygardos teismui A. R. nenurodo jokių jai inkriminuojamo nusižengimo faktinių aplinkybių, dėl kurių ji turi būti apklausta, taip pat, aiškinantis nusižengimo padarymo laiką, būtina apklausti pažeidimą užfiksavusį pareigūną, spręsti klausimą dėl duomenų iš (duomenys neskelbtini) įeinančių asmenų fiksavimo sistemos išreikalavimo ir tik tuomet gali būti daromos išvados apie laiko paklaidą, nes, išvada dėl šių aplinkybių yra grindžiama prielaida.
11. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 30 d. nutartis priimta tinkamai neišnagrinėjus esminių skundo argumentų ir taip neužtikrinus asmens teisės į tinkamą teisinį procesą. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir byla grąžinama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Priėmus sprendimą grąžinti bylą nagrinėti iš naujo, dėl likusių apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų apygardos teismas nepasisako, nes visos reikšmingos bylos aplinkybės turės būti įvertintos administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Administracinėn atsakomybėn patrauktos A. R. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 30 d. nutartį ir administracinio nusižengimo bylą perduoti iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.