Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aušra Bielskė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo V. S. (V. S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 14 d. nutarimo, kuriuo A. M. administracinio nusižengimo bylos teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 119 straipsnio 1 dalį nutraukta, nenustačius jo veikoje šio nusižengimo įvykio ir sudėties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimto sprendimo esmė ir nustatytos faktinės aplinkybės

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei prašymai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas

Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 119 straipsnio 1 dalyje

10. Pareiškėjas savo skunde nurodo, kad bendrovės vadovas A. M. tinkamai jam nepranešė apie pakartotinį akcininkų susirinkimą. Vadovaudamasis ABĮ 23 straipsnio 6 dalimi pažymi, kad joje aiškiai nurodyta, kada šaukiamas pakartotinis susirinkimas, tai yra visais atvejais neįvykus visuotiniam akcininkų susirinkimui, o to paties įstatymo 26 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad apie pakartotinį akcininkų susirinkimą turi būti pranešta ne vėliau kaip likus 5 dienoms iki pakartotinio susirinkimo. Tačiau patikrinus byloje esančius duomenis matyti, jog šie Pareiškėjo teiginiai neatitinka objektyvių faktinių byloje nustatytų aplinkybių. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, 2020 m. kovo 20 d. Pareiškėjui buvo išsiųstas pranešimas apie eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą, vyksiantį 2020 m. balandžio 23 d., tuo pačiu pranešimu Pareiškėjas buvo informuotas, jog neįvykus eiliniam susirinkimui, pakartotinis eilinis akcininkų susirinkimas vyks 2020 m. balandžio 30 d. Pastarasis pranešimas Pareiškėjui išsiųstas jo gyvenamosios vietos adresu, taip pat jo atstovei advokatei Zitos Vizbarienei darbo vietos adresu (b. l. 4). Apklausiamas bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu Pareiškėjas nurodė, kad jam apie akcininkų susirinkimą, įvyksiantį 2020 m. balandžio 23 d., buvo žinoma, pranešimą jis gavo, matė, kad jame nurodyta ir pakartotinio susirinkimo data (b. l. 29). Iš Pareiškėjo 2020 m. gegužės 21 d. prašymo UAB (duomenys neskelbtini) vadovui matyti, kad jis 2020 m. balandžio 23 d. susirinkime nedalyvavo, tačiau jame patvirtino, kad apie susirinkimą jam buvo pranešta tinkamai (b. l. 5). Taigi, iš byloje esančių duomenų akivaizdu, jog V. S. apie dvi numatytų susirinkimų datas žinojo. Įvertinus turimą informaciją konstatuotina, kad šiuo atveju ABĮ nuostatos, reglamentuojančios pakartotinio susirinkimo organizavimo tvarką, pažeistos nebuvo, kadangi aptariamas įstatymas nedraudžia vienu pranešimu nustatyti ir visuotinio akcininkų susirinkimo, ir pakartotinio akcininkų susirinkimo datas. Svarbu paminėti, kad šiuo atveju Pareiškėjas akivaizdžiai ignoruoja susiklosčiusią praktiką bendrovėje, nes tokiu būdu apie akcininkų susirinkimus (kai vienu pranešimu akcininkai informuojami apie visuotinį akcininkų susirinkimą ir pakartotinį susirinkimą) akcininkai informuojami jau daug metų iš eilės ir ankščiau jokių pastabų dėl to Pareiškėjas nėra pareiškęs (b. l. 45). Atsižvelgus į tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) ilgą laiką turi tik du akcininkus, tai yra V. S. ir E. M. (A. M. sutuoktinę), toks pranešimo būdas apie akcininkų susirinkimus gana logiškas. Vertinant, ar nebuvo pažeista visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo tvarka, privalu atsižvelgti į bendrovės įstatuose nustatytos pranešimo apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą tvarkos įgyvendinimo racionalumą, į susiklosčiusią bendrovėje tokio pranešimo praktiką, akcininko, kuriam nebuvo pranešta apie susirinkimą, turimų akcijų skaičių ir tokio akcininko galimą įtaką balsavimo rezultatams, jeigu jis būtų dalyvavęs susirinkime ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-383/2000, 3K-3-482-687/2015).

11. Dėl apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog Pareiškėjas pateikė įrodymus apie jo nedarbingumą visuotinio akcininko susirinkimo metu, pažymėtina, kad tokia informacija byloje iš tiesų yra, tačiau byloje nėra duomenų, kad tokią informaciją jis pateikė akcininkų susirinkimą organizuojančiam UAB (duomenys neskelbtini) vadovui, taip pat Pareiškėjas nenurodė, kad kokiu nors būdu jis būtų prašęs pakeisti susirinkimo datą. Tuo labiau, jog iš byloje esančių duomenų matyti, kad Pareiškėjas ir UAB (duomenys neskelbtini) vadovas seniai pažįsta vienas kitą, ankščiau turėjo bendrą verslą ir nors dabar jų santykiai konfliktiški, tačiau pastarojo asmens kontaktinius duomenis jis turi. Šį faktą patvirtina aptariamų asmenų susirašinėjimai 2020 m. balandžio 15-18 d. el. paštu (b. l. 6, 83). Be to Pareiškėjas, nesutikdamas su apylinkės teismo padaryta išvada, kad jis privalėjo informuoti bendrovės vadovą apie savo ligą, pažymi, kad tokios sąlygos ABĮ nenustato. Apeliaciniame skunde apygardos teismui Pareiškėjas nurodė, kad akcininkas, gavęs tinkamai atsiųstą informaciją apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą, dėl dalyvavimo jame sprendžia pats ir neturi pranešti bendrovės vadovui apie ketinimus dalyvauti ar nedalyvauti susirinkime. Taigi, įvertinus turimą informaciją, pilnai sutiktina su apylinkės teismo padaryta išvada, kad ne visada nuo bendrovės vadovo gali priklausyti galimybė sušaukti susirinkimą, pvz., į šaukiamą susirinkimą sąmoningai tyčia neatvyksta nė vienas akcininkas ir t. t. Atitinkamai ne kiekvieno susirinkimo nesušaukimas gali būti pripažįstama akcininko neturtinių teisių pažeidimu. Tokiu būdu eilinio visuotino akcininkų susirinkimo organizavimo teisinis reglamentavimas aiškintinas siekiant užtikrinti bendrovės vadovo teisių apsaugą nuo galimo piktnaudžiavimo akcininkų teisėmis ir nesąžiningų jų veiksmų.

12. Atsižvelgdamas į tai apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamame nutarime padarytai išvadai, kad A. M. veiksmuose nesušaukiant visuotinio akcininko susirinkimo nėra ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką apibūdinančio būtinojo subjektyviojo požymio – kaltės, nes nei eilinis, nei pakartotinis visuotiniai akcininkų susirinkimai neįvyko ne dėl bendrovės vadovo kaltės, o nesant būtino ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos subjektyviojo pobūdžio, nėra ir šio administracinio nusižengimo sudėties.

13. Dėl Pareiškėjo kaltinimo A. M. nepateikus visuotinio akcininko susirinkimo protokolo pažymėtina, kad ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių ir tarpinių pranešimų, auditoriaus išvadų ir finansinių ataskaitų audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat kitų bendrovės įstatuose nurodytų dokumentų kopijas. Iš aptariamo įstatymo reglamentavimo akivaizdu, kad šią akcininkų teisę bendrovės vadovas privalo realizuoti tik gavęs rašytinį akcininko prašymą. Nors byloje yra V. S. 2020 m. gegužės 21 d. prašymo kopija adresuota bendrovės vadovui, kuriame išdėstytas prašymas išduoti 2020 m. balandžio 30 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą (b. l. 5), tačiau byloje nėra duomenų, kad tokį prašymą A. M. gavo. Kaip jau minėta šioje nutartyje, Pareiškėjui A. M. kontaktiniai duomenys buvo žinomi, tačiau minėtas prašymas Pareiškėjo atstovės buvo išsiųstas tik el. paštu (duomenys neskelbtini) kas sudaro pagrindą spręsti, jog taip buvo elgiamasi sąmoningai, siekiant, kad žinutė nepasiektų adresato. Bylos nagrinėjo apylinkės teisme metu A. M. parodė, kad minėto el. laiško nėra gavęs. Pats Pareiškėjas bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino, kad šio prašymo registruotu paštu nesiuntė (b. l. 27-30). Esant šioms nustatytoms aplinkybėms apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad nėra neabejotinų nustatytų aplinkybių, galinčių patvirtinti, jog bendrovės vadovas el. paštu siųstą V. S. prašymą gavo. Tuo labiau, kad Pareiškėjo atstovė advokatė pateikė A. M. 2017 m. spalio 12 d. ir 2019 m. sausio 29 d. pateiktus raštus, kuriais pastarasis informuoja apie tai, kad bendrovė su akcininkais bendraus tik popierinių dokumentų pavidalu ir elektroninio pašto nebeturi (b. l. 84, 85).

14. Taigi, apibendrinant turimus duomenis spręstina, jog nepašalinus abejonės, kad A. M. gavo V. S. 2020 m. gegužės 21 d. prašymą, atitinkamai nėra pagrindo išvadai, kad jis turėjo pareigą pateikti pastarajam bendrovės eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo kopiją. Kartu nėra pagrindo spręsti, kad A. M. pažeidė ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus.

15. Todėl teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad šiuo atveju A. M. veikoje taip pat nėra ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką apibūdinančio būtinojo subjektyviojo šios veikos požymio – kaltės. Kaip jau minėta, nesant būtino ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos subjektyviojo požymio, nėra ir šio administracinio nusižengimo sudėties.

Dėl proceso išlaidų priteisimo

16. Pareiškėjas skunde nurodo, kad teismas, priteisdamas jam mokėti procesines išlaidas, nenurodė teisingo teisinio pagrindo, vadovavosi neaktualiomis BPK normomis. Atkreipė teismo dėmesį, kad BPK 105 straipsnio 6 dalies normų taikymas, kuris yra tiesiogiai susijęs su privataus kaltinimo institutu, šiuo metu yra panaikintas, neteko prasmės ir šiuo konkrečiu atveju negali būti taikomas.

17. Apygardos teismas, pasisakydamas dėl šių skundo argumentų, pažymi, jog ANK 666 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikomos BPK nuostatos. BPK 105 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. Pažymėtina, kad BPK naikinant privataus kaltinimo institutą, BPK 105 straipsnio 6 dalis nebuvo panaikinta, tad yra tebegaliojanti.

18. ANK 590 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad administracinių nusižengimų teisena dėl šio kodekso 119, 120, 204 straipsniuose nurodytų administracinių nusižengimų pradedama atitinkamai pagal akcininko, žemės ūkio bendrovės, kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) nario ar kreditoriaus pareiškimą, kuriame turi būti išvardyti asmenys, traukiami administracinėn atsakomybėn už akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių ar kreditorių teisių pažeidimus. Taigi, ANK yra išlikęs bylos pradėjimo išimtinai pagal pareiškėjo skundą institutas, kas atitinka BPK 105 straipsnio 6 dalyje numatytą reglamentavimą. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip minėta, BPK 105 straipsnio 6 dalies galiojimas nebuvo panaikintas, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ANK 666 straipsniu, jį taikė pagrįstai. Tai atitinka ir esamą teismų praktiką (Kauno apygardos teismo nutartis Nr. Nr. AN2-46-579/2019, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-409-929/2020). Pareiškėjo skunde nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Nr. 2AT-16-1073/2020 šiuo atveju negalima vadovautis kaip teisminiu precedentu, nes joje nagrinėtas atvejis nėra analogiškas. Minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi buvo spręsta situacija, kuomet administracinio nusižengimo byla buvo pradėta surašant administracinio teisės nusižengimo protokolą.

19. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad nebuvo padaryta ANK 119 straipsnyje numatyta nusikalstama veika, skundžiama nutartimi administracinę teiseną A. M. atžvilgiu nutraukė. Proceso metu A. M., siekdamas tinkamai apginti savo teises ir teisėtus interesus, kreipėsi teisinės pagalbos į advokatą dėl profesionalaus teisinio atstovavimo. Dėl to A. M. patyrė išlaidų, kurios laikytinos procesinėmis. Pirmosios instancijos teismas nusprendė iš pareiškėjo priteisti visas A. M. patirtas procesines išlaidas, kurios sudarė 680 Eur, kas, atsižvelgus į bylos sudėtingumą, parengtų procesinių dokumentų kiekį, posėdžiams skirtą laiką, nėra aiškiai per didelis ir nepažeidžia nei proporcingumo, nei protingumo principų.

20. Taigi, aukštesniojo teismo vertinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 14 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant ANK nuostatų, o Pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro teisinio pagrindo šį nutarimą panaikinti.

21. Atsiliepime į apeliacinį skundą A. M. advokatas Tadas Zaremba taip pat prašo pripažinti jo atstovaujamojo patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti proceso išlaidomis ir jas priteisti iš P. V. S., pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus, sąskaitą už teisines paslaugas Nr. TZ 0503 bei banko pavedimo kopiją, kuriose nurodyta, kad A. M. turėjo papildomas 160 Eur išlaidas. Pareiškėjo apeliacinis skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas, tad, vadovaujantis anksčiau išdėstytais argumentais bei ANK 666 straipsniu, BPK 105 straipsnio 6 dalimi, šis prašymas yra tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 14 d. nutarimą palikti nepakeistą ir V. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Priteisti iš pareiškėjo V. S. (V. S.) A. M. 160 (vieną šimtą šešiasdešimt) Eur proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.