- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-21
- Bylos Nr.
- 2S-1252-777/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04419-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Gailevičienė
- Pareiškėjas
- N. S.
- Kategorijos
- 3.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.5.21.1Išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.11Išlaidų advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos N. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos N. S. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Jonas Petrikas, V. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja kreipėsi į antstolį su skundu, prašydama panaikinti antstolio Jono Petriko 2018 m. gegužės 3 d. patvarkymą Nr. S18-13962, kuriuo antstolis nutarė vykdyti išieškojimą iš skolininkei priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Pareiškimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad pareiškėja kartas nuo karto gauna iš trečiųjų asmenų (padeda dukra) piniginių lėšų, kurios jai yra būtinos įsigyti higienos priemonių. Teigia, jog ji dirba Panevėžio pataisos namuose, gauna atlyginimą, bei sutinka, kad antstolis iš jos darbo užmokesčio išskaitytų po 20 procentų atlyginimo.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. birželio 4 d. nutartimi pareiškėjos skundą dėl antstolio Jono Petriko veiksmų atmetė. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:
2.1. Nurodė, kad nustačius turtą ir pinigines lėšas, kurios priklauso skolininkui, yra pas skolininką ar trečiuosius asmenis, pradėjus išieškojimą negalima išieškoti iš nustatytos sumos, jeigu ji tuo metu neviršija Vyriausybės nustatytos MMA. Tačiau skolininkui gavus papildomų įplaukų ateityje, iš jų sumos, gautos per vieną mėnesį, daromos išskaitos pagal CPK 736 straipsnį, kurio 1 dalis numato, jog iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus, – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
2.2. Nurodė, jog antstolis 2018 m. gegužės 3 d. patvarkymu Nr. S18-13962 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, areštavo 18 784,63 Eur skolininkei priklausančių piniginių lėšų, esančių Panevėžio pataisos namų sąskaitoje, iš skolininkės darbo užmokesčio, kitų jam prilygintų išmokų ir kitų lėšų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuojant 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio, kitų jam prilygintų išmokų ir kitų lėšų dalies, viršijančios vieną MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio, kitų jam prilygintų išmokų ir kitų lėšų sumos, neviršijančios vienos MMA. Nurodė ir tai, jog patvarkyme taip pat nurodoma, kad vadovaujantis CPK 668 straipsniu, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią vienos MMA. Konstatavo, kad apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią vienos MMA, yra taikytinas kaip vienkartinis apribojimas, nustačius visą skolininkės turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
3. Atskiruoju skundu pareiškėja prašo peržiūrėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 3 d. nutartį. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
3.1. Nurodė, kad pareiškėja pati kreipėsi į antstolį dėl skolos išmokėjimo, informavo jį, jog dirba Panevėžio pataisos namuose, bei prašė, kad iš jos darbo užmokesčio būtų išskaitoma 20 procentų.
3.2. Nurodė, jog iš trečiųjų asmenų gauna tik tiek, kad pinigų užtenka tik būtiniausioms higienos reikmėms įsigyti. Mano, jog yra neteisinga, kad antstolis skundžiamame patvarkyme nurodė išskaitas atlikti iš visų įplaukiančių lėšų.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolis Jonas Petrikas prašo pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti bei Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 4 d. nutartį palikti nepakeistą. Taip pat priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
4.1. Nurodė, kad teisinis reglamentavimas nenumato draudimo išieškoti iš bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančių piniginių lėšų, esančių pataisos namų sąskaitoje. Atkreipė dėmesį į tai, kad antstolis 2018 m. gegužės 3 d. patvarkymu Nr. S18-13962 nenurodė apribojimų skolininkei įsigyti maisto produktų ir būtinųjų reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems. Teigia, jog Bausmių vykdymo kodeksas nenustato apribojimų išieškoti iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, o CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos taip pat neįtvirtina draudimo nukreipti išieškojimą į šias lėšas.
4.2. Pažymėjo, kad LR CPK 443 straipsnio 6 dalyje punkte įtvirtinta nuostata, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų interesai yra priešingi, teismas gali turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Teigia, jog suinteresuoto asmens Jono Petriko teisinės pagalbos išlaidos sudaro 80 Eur, todėl Jonas Petrikas prašo teismą priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme metu turėtas advokato teisinių paslaugų išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konst at uoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai
Atskirasis skundas atmestinas.
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
6. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, kuriais nukreiptas išieškojimas į skolininko pinigines lėšas, esančias įkalinimo įstaigos sąskaitoje, teisėtumo ir pagrįstumo.
7. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad antstolis Jonas Petrikas vykdo 3 vykdomąsias bylas (Nr. 0172/18/00523; Nr. 0172/18/00523; Nr. 0172/18/00524) pagal Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 19 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-12-361/2018 dėl atitinkamai 1 516,75 Eur turtinės žalos atlyginimo; dėl 700 Eur skolos išieškojimo; dėl 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo išieškojimo iš skolininkės N. S. išieškotojai V. B.. 2018 m. gegužės 3 d. antstolis Jonas Petrikas priėmė patvarkymu Nr. S18-13962, kuriuo nutarė vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, bei areštavo 18 784,63 Eur skolininkei priklausančių piniginių lėšų, esančių Panevėžio pataisos namų sąskaitoje.
8. Atskirasis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad pareiškėja atlikdama laisvės atėmimo bausmę neturi pakankamai lėšų, už kurias galėtų įgyti higienos reikmenų. Teigia, jog jai padeda dukra ir kartas nuo karto atsiunčia pinigų į jos laisvės atėmimo vietoje esančią sąskaitą, todėl, pareiškėjos vertinimu, yra neteisinga tai, kad antstolis daro išskaitas iš visų jos gaunamų lėšų.
9. Taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Siekiant kuo efektyviau ir sparčiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų (CPK 688 straipsnio 1 dalis).
10. Civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius).
11. Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalyje numatyta, į kokį fizinio asmens turtą išieškojimas negali būti nukreipiamas (buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis). CPK 668 straipsnyje nustatytas vienos MMA dydžio išskaitų ribojimas yra aktualus tik išieškant iš skolininko turto, įskaitant ir pinigų sumas, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 03 23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016).
12. Išplėstinė teisėjų kolegija 2017 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 suformulavo tokią vykdymo proceso teisės normų, reglamentuojančių išieškojimo iš skolininkams fiziniams asmenims priklausančių pajamų tvarką, aiškinimo ir taikymo taisyklę: skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio išskaitų dydį, nuostatas.
13. Esant formuojamai teismų praktikai, kad CPK 668 straipsnyje nustatytas vienos MMA dydžio išskaitų ribojimas yra aktualus tik išieškant iš skolininko turto, įskaitant ir pinigų sumas, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, bei esant kasacinio teismo išaiškinimui, jog skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos prie kitų pajamų, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio nuostatos, darytina išvada, kad CPK 668 straipsnio ribojimas nukreipti išieškojimą į mažesnę nei viena MMA pinigų sumą, kai išieškoma iš trečiųjų asmenų pervedamų lėšų, netaikytinas.
14. Iš skundžiamo patvarkymo matyti, kad antstolis skolos išieškojimą nukreipė į pareiškėjo darbo užmokestį ir kitas jam prilygintas išmokas ir į pinigines lėšas, gaunamas iš trečiųjų asmenų, reikalaudamas iš pareiškėjo darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios vieną MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vienos MMA, išskaičiuotas sumas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Taigi matyti, jog antstolis nukreipė išieškojimą į pareiškėjos pajamas bei kitas joms prilyginamas išmokas, todėl esant anksčiau nurodytai teismų praktikai, darytina išvada, kad antstolis, nukreipdamas išieškojimą į pareiškėjos iš trečiųjų asmenų gaunamas lėšų įplaukas, pagrįstai jas priskyrė pajamoms ir pagrįstai nukreipė išieškojimą į jas laikydamasis CPK 736 straipsnyje nustatytų išskaitų dydžių. Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo sutikti su pareiškėja, jog antstolis pažeidė išieškojimo vykdymą reglamentuojančias teisės normas. Taigi darytina išvada, kad antstolis 2018 m. gegužės 3 d. patvarkymu įpareigodamas atlikti išskaitas iš pareiškėjos pajamų nepažeidė CPK 736 straipsnyje nustatytos tvarkos.
15. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
16. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas (CPK 668 straipsnis, 736 straipsnis, 688 straipsnis), nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo naikinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
17. Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Šioje teisenoje paprastai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2013). Pažymėtina, jog CPK 443 straipsnio 6 dalyje yra nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
18. Byloje kilo ginčas dėl antstolio veiksmų teisėtumo bei prašoma panaikinti antstolio 2018 m. gegužės 3 d. patvarkymą, kuriuo antstolis nutarė vykdyti išieškojimą iš skolininkei priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Šiuo atveju pareiškėjos ir suinteresuoto asmens antstolio interesai bei suinteresuotumas bylos baigtimi akivaizdžiai yra priešingi, kadangi pareiškėja skundžia antstolio veiksmus bei siekia, jog nebūtų atliekamos išskaitos iš jos sąskaitos, esančios laisvės atėmimo vietoje. Taigi, esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog yra teisinis pagrindas priteisti iš pareiškėjos suinteresuotam asmeniui antstoliui Jonui Petrikui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
19. Atsiliepimu į atskirąjį skundą, antstolis Jonas Petrikas prašo priteisti iš pareiškėjos visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 80 Eur sumą, bei pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus, t. y. 2015 m. birželio 10 d. Teisinių paslaugų sutartį Nr. 109, Sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 25-2018 bei sąskaitos išrašo kopiją, kurioje nurodyta, jog už advokato paslaugas antstolis sumokėjo 80 Eur. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į Rekomendacijų 8.15 punktą, kuris numato, jog už atsiliepimą į atskirąjį skundą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 0,4 koeficiento, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) (šiuo konkrečiu atveju – 884,80 Eur), į byloje pateiktus įrodymus dėl patirtų atstovavimo išlaidų, konstatuoja, kad suinteresuoto asmens prašymas priteisti 80 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, patirtų apeliacinės instancijos teisme, yra pagrįstas, nes neviršija maksimalaus Rekomendacijose nustatyto dydžio, todėl tenkintinas (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti suinteresuotam asmeniui antstoliui Jonui Petrikui iš pareiškėjos N. S. 80 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.