Kauno apygardos teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

3. Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą dokumentinio proceso tvarka, 2018 m. sausio 12 d. preliminariu teismo sprendimu visiškai patenkino ieškovės reikalavimus, iš atsakovės ieškovei priteisė 7 056,44 Eur skolą, 250,45 Eur delspinigių, 8 (aštuonių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 7 306,89 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2018 m. sausio 12 d., iki teismo sprendimo įvykdymo ir 445 Eur bylinėjimosi išlaidas (I t., b. l. 31–33).

6. Kauno apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 2 d. galutiniu sprendimu Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 12 d. preliminarų sprendimą, kuriuo iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Aurimėja“ ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Vinbarta“ buvo priteista 7 056,44 Eur skola, 250,45 Eur delspinigiai, 8 (aštuonių) procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (7 306,89 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme –2018 m. sausio 12 d., iki teismo sprendimo įvykdymo ir 445 Eur bylinėjimosi išlaidos, paliko nepakeistą, taip pat priteisė iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Aurimėja“ ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Vinbarta“ 2 223 Eur bylinėjimosi išlaidas, turėtas procese dėl preliminaraus teismo sprendimo panaikinimo, bei tenkino ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vinbarta“ prašymą ir paskyrė atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Aurimėja“ 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų šios baudos, t. y. 2 500 Eur, priteisė ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Vinbarta“, tenkino ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vinbarta“ prašymą ir paskyrė atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Aurimėja“ įgaliotai atstovei (direktorės pavaduotojai) I. Š. 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų šios baudos, t. y. 2 500 Eur, priteisė ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Vinbarta“.

7. Teismas sprendime nurodė, kad Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog ieškovė UAB „Vinbarta“ 2014–2015 m. vykdė rangos darbus 2 ir 3 pastatuose (byloje yra pateiktas brėžinys (projektas), iš kuriame pažymėti trys pastatai: 1) rekonstruojamas gyvenamasis namas į gyvenamąjį namą su komercinėmis patalpomis, 2) rekonstruojama daržinė į pagalbinį ūkio pastatą su komercinėmis patalpomis ir 3) tvartas ir malkinė rekonstruojami į pagalbinį ūkio pastatą su komercinėmis patalpomis). Pagal šalių sudarytą 2014 m. birželio 2 d. rangos darbų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovė vykdė elektros montavimo darbus 2 ir 3 pastatuose (I t., b. l. 93–94). Darbai 2015 m. buvo atlikti ir perduoti atsakovei. Už šiuos darbus atsakovė su ieškove neatsiskaitė (sumokėjo tik už medžiagas), tačiau šalys susitarė, kad atsakovė apmokės už darbus, todėl ieškovė vykdė darbus toliau kitame pastate. Šalys 2015 m. birželio 11 d. pasirašė rangos darbų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė įsipareigojo atsakovei atlikti pastato 1A2p, esančio (duomenys neskelbtini), elektros montavimo darbus, o atsakovė įsipareigojo už tai sumokėti sutartą kainą (I t., b. l. 9–10). Šalys susitarė, kad darbų kaina bus nustatyta pagal atliktų darbų aktą. Darbų pradžia – 2015 m. birželio 11 d., o pabaiga – 2015 m. rugsėjo 18 d. Ieškovė 2015 m. birželio 8 d. išrašė pažymą apie 2015 m. birželio mėnesį atliktus statybos ir remonto darbus (I t., b. l. 11). Atsakovė priėmė šiuos darbus ir tą patvirtino parašu. Šalys 2015 m. birželio 23 d. parašais patvirtino ir 2015 m. birželio mėnesį atliktų darbų priėmimo aktą Nr. 1, kuriame detalizuoti atlikti darbai (I t., b. l. 12–13). Atlikti darbai įvertinti 6 956,98 Eur, šiai sumai ieškovė išrašė PVM sąskaitas faktūras. Atsakovė atliko mokėjimus, kuriais buvo dengiamos vėlesnės skolos (tarp ieškovės ir atsakovės buvo ir kitų teisinių santykių). Atsakovė už faktiškai atliktus darbus 1 pastate sumokėjo 1 532,43 Eur. Tačiau atsakovė neatsiskaitė su ieškove už 2 ir 3 pastatuose atliktus darbus, todėl ieškovė 1 pastate vykdomus darbus sustabdė kol bus visiškai padengtas įsiskolinimas. Mokėjimai pagal minėtą sutartį nebuvo atlikti. Atsakovės skola ieškovei susidaro iš šių sumų: 99,46 Eur likutis pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (678,70 Eur – 579,24 Eur), 5 508,88 Eur ir 1 448,10 Eur. Iš viso 7 056,44 Eur. Atsakovė 2016 m. gegužės 13 d. šalių tarpusavio atsiskaitymo suderinimo akte pripažino 4 929,64 Eur skolą, tačiau 678,70 Eur nepripažino, motyvuodama tuo, kad negavo 2014 m. rugsėjo 14 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), nors ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad sąskaita buvo išsiųsta tinkamu atsakovės el. pašto adresu, kuriuo nuolat vyko susirašinėjimas tarp šalių. Be to, atsakovė dalį 2014 m. rugsėjo 14 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) apmokėjo (sumokėjo 579,24 Eur). Ieškovės atliktus darbus 2 ir 3 pastatuose ir atsakovės įsipareigojimą už juos sumokėti patvirtina pažyma apie 2015 m. birželio mėnesį atliktus statybos ir remonto darbus, 2015 m. birželio mėn. atliktų darbų aktas. Šie dokumentai patvirtina, kad ieškovė atliko darbus už 6 956,98 Eur pagal 2014 m. birželio 2 d. rangos darbų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir juos perdavė atsakovei. Byloje pateiktos PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 14, 15) bei abiejų šalių pasirašytas 2016 m. gegužės 13 d. tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktas (I t., b. l. 16) patvirtina, kad už 2 ir 3 pastatuose atliktus darbus buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Kad ieškovė pradėjo vykdyti darbus 1 pastate patvirtina tai, jog pagal 2015 m. birželio 11 d. rangos darbų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 1 532,43 Eur sumai (I t., b. l. 95). Šią sumą atsakovė 2015 m. rugpjūčio 12 d. sumokėjo ieškovei. Tą patvirtina byloje pateiktas abiejų šalių parašais patvirtintas 2016 m. gegužės 13 d. tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktas. Ieškovė, nepasitikėdama atsakove, t. y. negavusi apmokėjimo už anksčiau atliktus darbus, sustabdė darbų vykdymą kol nebus visiškai atsiskaityta už kituose atsakovės objektuose atliktus darbus. Iš 2016 m. gegužės 13 d. tarpusavio atsiskaitymo suderinimo akto matyti, kad po 2015 m. rugpjūčio 12 d. mokėjimo atsakovės skola ieškovei sudarė 5 608,34 Eur. Atsakovė minėtame akte visiškai neginčijo 4 929,64 Eur skolos sumos (5608,34 – 4929,64 = 678,70), o dėl 678,70 Eur teigė negavusi 2014 m. rugsėjo 14 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), nors byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė minėtą sąskaitą gavo el. paštu, kuriuo vyko susirašinėjimas tarp šalių (I t., b. l. 17, 18, 19). Ieškovė už faktiškai atliktus darbus 1 pastate pateikė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 1 448,10 Eur sumai (iš pateiktų dokumentų matyti, kad darbų atlikta už 6 956,98 Eur, o šią sumą sudaro išrašytos sąskaitos 5 508,88 Eur ir 1 448,10 Eur sumoms). Ieškovė raštu ragino atsakovę sumokėti skolą, bet į tai nebuvo tinkamai reaguojama (I t., b. l. 20).

8. Taip pat sprendime teismas nurodė, kad jis kritiškai vertina atsakovė prieštaravimuose nurodytas aplinkybes, jog ieškovė neatliko 2015 m. birželio 11 d. rangos darbų sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) numatytų darbų, o juos tik pradėjo, bet nebaigė, be to atsakovės vadovė neva buvo apgauta, t. y. jai buvo pateikti pasirašyti abejotini dokumentai, ji juos pasirašė, nesupratusi kokius dokumentus pasirašo. Teismas tai motyvavo tuo, kad atsakovės direktorė vadovavo įmonei nuo 2011 m. lapkričio mėnesio, taigi turėjo patirties pasirašant įvairius dokumentus, pateiktus įvairių juridinių asmenų, be to verslininkams keliami aukštesni nei vidutiniai atidumo, rūpestingumo, profesionalumo standartai. Atsakovės direktorė R. R. be to pasirašė ne tik ieškovės pateiktą pažymą apie atliktus darbus, atliktų darbų priėmimo aktą, tačiau ir kitus su tuo susijusius dokumentus: PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir tarpusavio skolų suderinimo aktą (I t., b. l. 16). Pastarajame dokumente direktorė savo ranka parašė pastabą apie negautą PVM sąskaitą faktūrą. Tai rodo, kad ji analizavo dokumento turinį, suprato, kad atsakovės skola susidaro už atliktus darbus ir patvirtino įsiskolinimą, t. y. pripažino dalį prievolės, o tai atitinkamai rodo pripažinimą, kad egzistavo teisiniai santykiai dėl 2014 m. rangos sutarties ir atliktų darbų. Be to, visi aukščiau minėti dokumentai pasirašyti skirtingu laikotarpiu, todėl darytina išvada, kad atsakovės direktorė suprato ir žinojo, ką pasirašo bei aiškiai suvokė už ką ir kaip susidarė tarpusavio skolų suderinimo akte nurodytas įsiskolinimas.

9. Teismas sprendime įvertino ir atsakovės atstovės I. Š. 2018 m. balandžio 23 d. paaiškinimuose (I t., b. l. 131–132) nurodytas aplinkybes, kad atsakovė nebuvo pasirašiusi su ieškove 2014 m. birželio 2 d. rangos darbų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. sausio 24 d. tarp atsakovės UAB „Aurimėja“ ir trečiojo asmens UAB „Elarema“ buvo pasirašyta statybos rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl statybos/rekonstrukcijos darbų pastatuose 1A2p, 2I1m, 3I1m ir 4I1m (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „Elarema“ tapo generaliniu rangovu, kuris turėjo atlikti visus statybos/rekonstrukcijos darbus minėtuose pastatuose, vykdant šią sutartį UAB „Elarema“ sudarė lokalines sąmatas visiems darbams, atliko darbus ir pridavė juos atliktų darbų aktais, o UAB „Aurimėja“ atliktus darbus priėmė ir už juos sumokėjo gen. rangovui UAB „Elarema“. Ieškovė UAB „Vinbarta“ iš tiesų atliko elektros montavimo darbus pastatuose 2I1 m, 3I1 p, 4I1 m (valgomajame pastate ir virtuvėje), tačiau kaip subrangovas, pagal sutartį su rangovu UAB „Elarema“. Darbus pridavė ir apmokėjimą už juos gavo UAB „Elarema“. Taigi, atsakovei nebuvo jokio reikalo 2014 m. sudarinėti su ieškove papildomą sutartį dėl darbų, kuriuos ji atliko pagal sutartį su UAB „Elarema“. Taip pat ieškovė neturi jokio pagrindo reikalauti iš atsakovės apmokėjimo už darbus, už kuriuos jie jau atsiskaitė su rangove UAB „Elarema“.

10. Teismas pripažino, kad nurodyti atsakovės atstovės I. Š. teiginiai tėra nesąžiningas siekis išvengti atsiskaitymo. Atsakovės 2018 m. kovo 14 d. prieštaravimus pasirašė taip pat I. Š., kuri buvo pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-64-598/2018 ir Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 8 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-423-319/2018. Šiose bylose buvo nustatyta, jog I. Š. 2013 m. kovo mėn. – 2014 m. liepos mėn. laikotarpiu valdydama ir naudodama neteisėtai veiklai nuslėpti įgytą juridinį asmenį UAB „Elarema“, veikdama vieninga tyčia, pateikė UAB „Aurimėja“ direktorei R. R. suklastotas realiai jokios veiklos nevykdančios UAB „Elarema“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kuriose nurodyti žinomai melagingi duomenys. Paminėtos PVM sąskaitos faktūros ir juose fiksuoti duomenys buvo panaudoti ir šioje civilinėje byloje (I t., b. l. 144–147). Kartu teismas pažymėjo, kad 2014 m. birželio 2 d. tarp ieškovės UAB „Vinbarta“ ir atsakovės UAB „Aurimėja“ rangos darbų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašymą ir buvimą patvirtina byloje esanti šios sutarties kopija ir būtent šios sutarties pagrindu ieškovės ir atsakovės pasirašyti dokumentai: pažyma apie atliktus darbus (I t., b. l. 11), atliktų darbų priėmimo aktas (I t., b. l. 12–13), sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 14) ir tarpusavio skolų suderinimo aktas (I t., b. l. 16). Visi šie dokumentai pasirašyti skirtingu laikotarpiu, jie pasirašyti atsakovės direktorės R. R.. Teismo vertinimu, tiek skirtingų dokumentų, skirtingomis datomis, fiksuojančių mokėtiną sumą ir faktišką įsiskolinimą už darbus pagal 2014 m. birželio 2 d. rangos darbų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), negalėjo būti pasirašyti, nesant pagrindinio dokumento – rangos darbų sutarties. Be to, nagrinėjamu atveju, sutarties egzistavimą patvirtina ne tik rašytiniai dokumentai, bet ir šalių konkliudentiniai veiksmai (CK 1.71 straipsnis). Šiuo atveju tokie veiksmai – statybos ir apskaitos dokumentų pasirašymas, skolos, susidariusios už darbus 2 ir 3 pastatuose, pripažinimas. Jie patvirtina, kad 2014 m. sutartis tikrai buvo sudaryta.

11. Teismas sprendė, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovė nevykdė prievolės atsiskaityti, kurią įsipareigojo tinkamai vykdyti pagal šalių susitarimą, ieškovė turi teisę į tinkamą atlyginimą. Todėl teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 7 056,44 Eur skolą. Sprendime teismas nurodė, kad ši skola susidarė nuo 2015 m. birželio mėnesio. Ieškovei dar pasitikint atsakove buvo pradėti darbai 1 pastate, bet netrukus tapo aišku, kad atsakovė piktnaudžiauja ieškovės pasitikėjimu ir vengia atsiskaityti už 2 ir 3 pastatuose atliktus darbus, todėl ieškovė negalėjo tęsti darbų pagal atsakovės užsakymą, kai pagrįstai matė jos vengimą atsiskaityti už atliktus rangos darbus. Kadangi atsakovė vengė sumokėti pagrįstą skolą už faktiškai atliktus ir priimtus darbus, ieškovė buvo priversta stabdyti darbų vykdymą 1 pastate, nes tapo aišku, jog atsakovė gali vengti atsiskaityti ir už kitus (būsimus) darbus (CK 6.46, 6.58 straipsniai).

12. Taip pat teismas, pripažinęs, jog atsakovė pažeidė savo sutartinę prievolę nustatyta tvarka ir terminais sumokėti ieškovei už atliktus rangos darbus, sprendė, jog ji privalo atlyginti ieškovei dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius ir sumokėti netesybas, nustatytus sutartyje. Ieškovės paskaičiuotų delspinigių (0,02 proc.) suma – 250,45 Eur priteistina iš atsakovės ieškovės naudai. Ieškovei prašant, kadangi šalys nebuvo susitarę dėl palūkanų dydžio, teismas priteisė palūkanas, paskaičiuotas pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą – 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme –2018 m. sausio 12 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

13. Teismas patenkino ir ieškovės prašymus paskirti už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atsakovei UAB „Aurimėja“ 5 000 Eur baudą, 50 proc. priteistos baudos sumos skiriant ieškovei, ir atsakovės atstovei I. Š. 5 000 Eur baudą, 50 proc. baudos sumos skiriant ieškovei. Tenkindamas šiuos prašymus teismas nurodė, jog atsakovė UAB „Aurimėja“ ir jos atstovė I. Š. piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, kadangi pateikė byloje suklastotus dokumentus, aiškiai siekė suklaidinti teismą, veikė prieš teisingą bylos išnagrinėjimą. Nagrinėjamu atveju byloje yra pateikti Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-64-598/2018 ir Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 8 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-423-319/2018. Iš įsiteisėjusio Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d. nuosprendžio matyti, kad jau 2018 m. kovo 9 d. teismas konstatavo, jog I. Š. 2013 m. kovo mėn. – 2014 m. liepos mėn. laikotarpiu valdydama ir naudodama neteisėtai veiklai nuslėpti įgytą juridinį asmenį UAB „Elarema“, veikdama vieninga tyčia, pateikė UAB „Aurimėja“ direktorei R. R. suklastotas realiai jokios veiklos nevykdančios UAB „Elarema“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kuriose nurodyti žinomai melagingi duomenys. Šias aplinkybes patvirtina ir Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 8 d. nuosprendis. Nuosprendžiuose išvardytos UAB „Elarema“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros yra atsakovės atstovės I. Š. pateiktos ir nagrinėjamoje civilinėje byloje. Atsakovės atstovė I. Š. 2018 m. balandžio 23 d. paaiškinimuose nurodė, jog šios PVM sąskaitos faktūros tikros, neva išrašytos už UAB „Elarema“ atlikus darbus ginčo objekte, nors, kaip matyti iš nuosprendžių, tai neatitinka tikrovės. Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d. nuosprendyje užfiksuota, jog nėra pagrindo teigti, kad tarp UAB „Aurimėja“ ir UAB „Elarema“ ūkinės operacijos vyko tokiomis aplinkybėmis, kaip nurodyta apskaitos dokumentuose, t. y. kaip apskaityta bendrovės „Aurimėja“ apskaitoje pagal UAB „Elarema“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Todėl, pasitvirtino ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės, kad bendrovei „Aurimėja“ statybos rekonstravimo darbus atliko juridiniai ir fiziniai asmenys o ne bendrovė „Elarema“. Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d. nuosprendyje konstatuota, jog I. Š. pripažino savo kaltę, apeliaciniu skundu nustatytų aplinkybių neginčijo, todėl akivaizdu, jog I. Š. jau iki 2018 m. kovo 9 d. žinojo, kad UAB „Elarema“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros, taip pat ir kiti dokumentai yra suklastoti, o nurodytos aplinkybės apie UAB „Elarema“ veiklą ir neva atliktus darbus neatitinka tikrovės. Atsakovė, atstovaujama I. Š., pateikė 2018 m. kovo 14 d. prieštaravimą, kuriame nurodė, jog ieškovė neva neatliko darbų ginčo objekte. Vėliau, daugiau nei po mėnesio, 2018 m. balandžio 23 d. ji pateikė paaiškinimus raštu, nurodydama, kad neva atsakovės užsakymu darbus atliko UAB „Elarema“, o atsakovė neva darbų iš ieškovės neužsakė. Tam pagrįsti ji pateikė įvairius dokumentus, kurie formaliai rodo, jog UAB „Elarema“ įvykdė darbus, kuriuos iš tikrųjų atliko ieškovė. Tačiau paaiškėjo, jog pateikti dokumentai yra suklastoti, o nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės. Nors atsakovei ir I. Š. buvo žinomos visos minėtos aplinkybės, atsakovė ir jos atstovė I. Š. pateikė nagrinėjamoje civilinėje byloje tuos pačius suklastotus dokumentus (1 t., b. l. 144–147), kurie neatitinka tikrovės, raštu paaiškino aplinkybes, kurios yra akivaizdžiai melaginos ir prieštarauja minėtiems nuosprendžiams.

Žemesnės instancijos teismas

2.3. Teismas skundžiamame sprendime aiškiai sumaišė ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. UAB „Vinbarta“ sutartinius santykius su UAB „Aurimėja“, bei santykius tarp UAB „Elarema“ ir UAB „Aurimėja“, o taip pat asmeninius atsakovės atstovės I. Š. santykius su UAB „Elarema“ ir UAB „Aurimėja“. Vertindamas šalių pateiktus įrodymus, teismas juos vertino ne ieškinio įrodinėjimo ar atsakovės atsikirtimo į ieškinio reikalavimus prasme, o kažkodėl tiktai atsakovės atstovės I. Š. santykio su UAB „Elarema“ ir UAB „Aurimėja“ prasme, darydamas iš to tikrovės neatitinkančias išvadas, neva pagrindžiančias ieškinio reikalavimus.