Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Daivos Jankauskienės ir Rimo Švirino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios I. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 9 d. nuosprendžio, kuriuo I. Š. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį ir paskirta bausmė laisvės atėmimas devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas šešiems mėnesiams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Š. nuteista už tai, kad apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)", įmonės kodas (duomenys neskelbtini), naudai įgijo turtinę teisę į 130557,81 Lt (37812,16 Eur) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, o būtent: ji 2013 m. kovo mėn. - 2014 m. liepos mėn. laikotarpiu, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), Jonavos mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, valdydama ir naudodama neteisėtai veiklai nuslėpti įgytą juridinį asmenį - UAB „(duomenys neskelbtini)", kodas (duomenys neskelbtini), registruotą juridiniu adresu (duomenys neskelbtini), veikdama vieninga tyčia, siekdama įgyti turtinę teisę į UAB „(duomenys neskelbtini)" kodas (duomenys neskelbtini), registruotos juridiniu adresu (duomenys neskelbtini), valstybės biudžetui mokėtiną PVM, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui išrašius realiai jokios veiklos nevykdančios UAB „(duomenys neskelbtini)" PVM sąskaitas - faktūras: 2013-08-30 ELRM Nr. 46-1301, 2014-01-22 ELRM Nr. 46-1401, 2014-01-22 ELRM Nr. 46-1402, 2014-01-22 ELRM Nr. 46-1403, 2014-01-22 ELRM Nr. 46-1404, 2014-01-22 ELRM Nr. 46-1405, 2014-01-22 ELRM Nr. 46-1406, 2014-06-16 ELRM Nr. 46-1407, 2014-06-16 ELRM Nr. 46-1408, 2014-06-16 ELRM Nr. 46-1409, 2014-06-16 ELRM Nr. 46-1410, 2014-06-16 ELRMNr. 46-1411, 2014-06-16 ELRM Nr. 46-1412, 2014-06-16 ELRM Nr. 46-1413, kuriose buvo nurodyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)" neva pardavė, o UAB „(duomenys neskelbtini)" neva nupirko paslaugų iš viso už 748382,17Lt (217870.07 Eur) tame tarpe 130557,81 (37812,16 Eur) PVM, ir šiuos suklastotus dokumentus pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)" direktorei R. R., kuri, nežinodama, kad šie dokumentai neatitinka tikrovės, šiuos žinomai suklastotus dokumentus pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)" finansininkei, nieko nežinojusiai apie planuojamą nusikalstamą veiką, kuri, nežinodama, kad pateiktose UAB „(duomenys neskelbtini)" PVM sąskaitose-faktūrose nurodytos paslaugos realiai UAB „(duomenys neskelbtini)" parduotos nebuvo ir šios PVM sąskaitos – faktūros yra suklastotos, įtraukė jas į UAB „(duomenys neskelbtini)" buhalterinę apskaitą ir į UAB „(duomenys neskelbtini)" PVM deklaracijas forma „FR0600": 2013-09-23 PVM deklaracijoje 25 eilutėje „Įgytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM" įrašė 48074 Lt didesnį PVM, eilutėje 36 „Mokėtina į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM" 48074 Lt didesnę grąžintino PVM sumą už 2013 m. rugpjūčio mėn.; 2014-03-17 25 PVM deklaracijoje eilutėje „Įgytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM" įrašė 67184 Lt didesnį PVM, eilutėje 36 „Mokėtina į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM" 67184 Lt didesnę grąžintino PVM sumą už 2014-m. sausio mėn.; 2014-07-15 25 PVM deklaracijoje eilutėje „Įgytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM" įrašė 77647 Lt didesnį PVM, eilutėje 36 „Mokėtina į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto didesnę grąžintino PVM sumą už 2014 m. birželio mėn. , tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)" naudai įgyjant turtinę teisę į valstybės biudžetui mokėtino PVM bei šias deklaracijas elektroniniu būdu 2013-09-23, 2014-03-17, 2014-07-15 pateikus Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, šiais nusikalstamais veiksmais ji apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)" naudai įgijo turtinę teisę į Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas 130557,81 (37812,16 Eur) PVM, ko pasėkoje dalis lėšų 48074 Lt (13923,19 Eur) buvo pervestos į 130557,81 (37812,16 Eur UAB "(duomenys neskelbtini)" sąskaitą, padarant valstybės biudžetui 48074 Lt (13923,19 Eur) nuostolį.Pirmosios instancijos teismas, priimdamas I. Š. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad jos kaltė dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos neabejotinai įrodyta byloje surinktų duomenų visuma. Skirdamas nuteistajai bausmę, teismas atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį, jo pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamosios asmenybę ir konstatavo, kad I. Š. skirtina vienintelė sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, kurios dydis artimas minimaliam.Apeliaciniame skunde nuteistoji nesutinka su apylinkės teismo nuosprendžiu jai paskirtos bausmės individualizavimu ir prašo nuosprendį pakeisti, pritaikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir jai paskirtos bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams. Apeliantė nurodo, kad nors savo kaltę pripažino visiškai, tačiau atkreipia aukštesniojo teismo dėmesį į tai, kad skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis yra visiškai nemotyvuotas, t.y. neatitinkantis nuosprendžiui keliamų įstatymo reikalavimų ne tik išvardinti byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, tačiau ir motyvuoti savo priimtas išvadas.

3.3. Apeliantės įsitikinimu, visos aptartos aplinkybės leidžia teigti, kad teismo jai paskirta laisvės atėmimo bausmė yra neekonomiška ir neefektyvi poveikio priemonė asmeniui, padariusiam savanaudišką ir turtinę žalą sukėlusią nusikalstamą veiką. Padarytas nusikaltimas, nors priskiriamas sunkių nusikaltimų grupei, tačiau pagal savo kokybinę charakteristiką teisinių gėrių skalėje, yra mažiau pavojingas, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje turėtų būti pakeistas dėl neteisingai paskirtos bausmės.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas pritarė apeliaciniame skunde pareikštam prašymui ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras nuteistosios skundo tenkinimui taip pat neprieštaravo.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistosios I. Š. apeliacinis skundas tenkinamas.

6. Apeliaciniu skundu nėra ginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, įrodymų vertimo ar veikos kvalifikavimo klausimai, nuteistoji skunde kelia jai paskirtos bausmės individualizavimo klausimą, todėl apeliacinės instancijos teis­mas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina bau­džia­mąją bylą tiek, kiek to prašoma ape­liaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).

7. BK 75 straipsnio 1 dalyje (straipsnio redakcija galiojusi nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 6 d., 2015 m. kovo 19 d. įstatymas Nr. XII-155 (TAR, 2015, Nr. 2015-04087)) numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už dėl neatsargumo padarytus vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamojoje byloje esančią medžiagą, konstatuoja, jog yra pagrindo I. Š. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, todėl skundžiamas nuosprendis yra keičiamas dėl netinkamai pritaikymo baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.).

7.1. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir kad ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais bei šeima ir pan.), todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą. Bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-183/2014, 2K‑61-895/2015, 2K‑66-303/2015).

7.2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą skirti apeliantei bausmę, įvertino padaryto nusikaltimo pobūdį, jo pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamosios asmenybę. I. Š. padarytas nusikaltimas priskiriamas prie sunkių, dėl padaryto ji prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, kas buvo pripažinta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta, praeityje ji neteista, administracine tvarka nebausta. Atsižvelgęs į visas šias aplinkybes teismas I. Š. skyrė vienintelę sankcijoje numatytą bausmę, parinkdamas artimą minimaliam jos dydžiui. Pabrėžtina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skirtinos bausmės klausimą, nepasisakė dėl galimybės I. Š. atidėti bausmės vykdymą remiantis BK 75 straipsniu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad aptariamu atveju paminėti bylos duomenys sudaro prielaidas susiformuoti teisėjų kolegijos vidiniam įsitikinimui, jog I. Š. paskirtos bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Skundžiamu nuosprendžiu apeliantė nuteista už vieno sunkaus nusikaltimo padarymą, už kurį jai paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams. Tai atitinka nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusio BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytas pirmąsias dvi sąlygas, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas asmeniui, nuteistam ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Tačiau toje pačioje BK normoje suformuluota dar viena sąlyga, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

7.3. Nusikaltimus padarę asmenys turi būti nubausti teisingai, t. y. skiriama bausmė turi priklausyti nuo pažeistos baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės reikšmingumo, padaryto nusikaltimo pobūdžio, jo padarinių, teisę pažeidusio asmens pavojingumo laipsnio, visuomenės intereso ir kitų svarbių aplinkybių. Teisingumo principas reikalauja atsižvelgti ir į teisiamojo interesus, jo pataisymo galimybes. Bausmės vykdymo atidėjimo taikymas neturi prieštarauti BK 41 straipsnyje įtvirtintam teisingumo principui ir kitiems bausmės tikslams – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti už padarytus nusikaltimus, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenis taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Pažymėtina, jog sprendžiant dėl apeliantės padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio, turi būti įvertinta tai, jog nuteistosios padaryta nusikalstama veika nėra smurtinio pobūdžio, nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo gana ilgas laiko tarpas. Nagrinėjamu atveju negalima teigti, kad I. Š. realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas padarytų itin teigiamą įtaką jo ankstesniam elgesiui. Pagal bylos duomenis nuteistoji turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, charakterizuojama išimtinai teigiamai, nors ir dirba, tačiau yra silpnos sveikatos, iš pateiktos darbingumo lygios pažymos kopijos matyti, kad sveikatos būklė nėra gera, nes jos darbingumo lygis tik 55 procentai, jos sutuoktinis dėl ligos taip pat iš dalies nedarbingas. Šios aplinkybės teisėjų kolegijai suteikia pagrindą daryti pagrįstą išvadą, kad realus bausmės atlikimas neigiamai paveiktų nuteistosios turimus teigiamus socialinius ryšius, padarytas nusikaltimas nėra tokio sunkumo, o nuteistoji nėra tiek pavojinga, jog bausmės tikslai būtų pasiekti skiriant jam tik realią laisvės atėmimo bausmę. Taip pat atsižvelgiama į probacijos instituto galimybes taisyti nusikaltusius asmenis laisvėje, teisėjų kolegija daro išvadą, kad bausmės tikslai I. Š. atžvilgiu gali būti pasiekti jai suteikiant galimybę koreguoti savo netinkamą elgesį ne įkalinimo įstaigoje, o laisvėje, todėl apeliantui taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas.

8. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistajam, kuriam atidedamas bausmės vykdymas, teismas skiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šioje normoje išvardytas pareigas. Įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį, aptartų I. Š. asmenybės, sveikatos būklės ypatumus, jai skirtinas įpareigojimas neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą prižiūrinčios institucijos leidimo (BK 75 str. 2 d. 8 p.). Kolegijos vertinimu, atidėjus bausmės vykdymą, apeliantė bus pakankamai nubausta, jai skirtas įpareigojimas, jos teisių ir pareigų išaiškinimas dėl atsakomybės pažeidus bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, apribos galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, ji laikysis įstatymų, nenusikals, ir tokiu būdu individualizuota bausmė užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą, nebus pažeisti jos socialiniai ryšiai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 9 d. nuosprendį pakeisti.

Taikyti I. Š. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį (straipsnio redakcija galiojusi nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 6 d., 2015 m. kovo 19 d. įstatymas Nr. XII-155 (TAR, 2015, Nr. 2015-04087) ir paskirtos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieniems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 8 punktu, I. Š. paskirti įpareigojimą per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą prižiūrinčios institucijos leidimo.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.