- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-11-07
- Bylos Nr.
- 1A-716-530/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10099-2018-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Paštuolis, Danutė Giačaitė, Algirdas Jaliniauskas
- Nuteistasis
- V. Č.
- Advokatai
- Raimundas Vasiliauskas
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Algirdo Jaliniausko ir Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Tomui Žukauskui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Č. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2018 m. birželio 28 d. nuosprendžio, kuriuo V. Č. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje ir jam paskirta bausmė – 50 MGL (2500 eurų) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, V. Č. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus.
Vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuotas V. Č. priklausantis turtas – „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Vadovaujantis BK 72 straipsniu, automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti valstybės nuosavybėn kartu su konfiskuota transporto priemone.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. V. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį už tai, kad jis 2018 m. kovo 2 d., apie 12 val. 40 min., (duomenys neskelbtini), vairavo nedraustą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, su neatlikta privalomąja transporto priemonių technine apžiūra, automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai 2018 m. kovo 2 d. 12 val. 59 min. viešojoje įstaigoje (duomenys neskelbtini) paimtame jo kraujo mėginyje buvo rasta 2.02 promilės etilo alkoholio.
Žemesnės instancijos teismas
2. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2018 m. birželio 28 d. nuosprendyje konstatuota, kad V. Č. veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį. Teismas nustatė, jog yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos svarstyti klausimą dėl V. Č. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau nepadarė išvados, jog V. Č. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat, nepadarė išvados jog laiduotoja ateityje gali padaryti teigiamą poveikį V. Č. elgesiui.
3. Nuteistojo V. Č. apeliaciniame skunde prašoma panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2018 m. birželio 28 d. nuosprendį ir atleisti V. Č. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojai V. Č. Taip pat prašoma įskaityti į paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo 2 metus naudotis teise vairuoti transporto priemones laiką, viso baudžiamojo proceso metu – vairuotojo pažymėjimo atėmimo, laikotarpį, t. y. nuo 2018 m. kovo 2 d. iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo, paskyrimo dienos, t. y. nuo 2018 m. kovo 2 d. Neatleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, paskirtą baudą pakeisti į areštą iki 45 parų.
Šalies argumentai
3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad V. Č. kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir gailisi, kas pripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Teisme V. Č. pareiškė, kad kaltę pripažįsta, sutinka duoti parodymus ir prašė bylą nagrinėti pagreitinto proceso tvarka. V. Č. ir gynėjas prašė jo seserį V. Č. paskirti laiduotoja. Sesuo V. Č. teismui pateikė raštu motyvuotą prašymą perduoti kaltininką jos atsakomybėn pagal laidavimą pridėdama visus reikiamus dokumentus. V. Č. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad yra baigusi (duomenys neskelbtini). Jie gyvena kartu, prižiūri ligotą mamą G. Č., gimusią (duomenys neskelbtini), kuriai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Su seserimi kalbasi, bendrauja, ji turi apelianto atžvilgiu autoritetą, gali daryti tik teigiamą įtaką. Su seserimi sieja labai artimi santykiai, kartu ūkininkauja. Nuosavybės teise V. Č. valdo tris žemės sklypus, kurių bendras plotas tik 6.1100 ha. Ūkininkui tai labai mažas plotas ir iš jo gaunamos menkos pajamos, praktiškai pelno negauna, lėšų užtenka tik pragyvenimui. Sesuo charakterizuojama tik teigiamai.
3.2. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad posėdžio metu laiduotoja V. Č. sutiko laiduoti už V. Č. ir įrodė, kad yra verta teismo pasitikėjimo, kadangi yra neteista, nebausta administracine tvarka, turi (duomenys neskelbtini) išsilavinimą ir praktiką, aktyvi, yra dirbanti, šeimoje gerbiama ir vertinama. Be to, ji nurodė, kad jie gyvena kartu ir turi autoritetą apeliantui, kuris įsiklauso į jos patarimus, jie yra artimi, dažnai kalbasi apie iškilusias problemas. Po įvykio irgi kalbėjosi, toks elgesys apeliantui nėra būdingas, jis labai išgyvena dėl savo neapgalvoto poelgio, supranta savo poelgio žalą ir pasižadėjo daugiau tokių klaidų nedaryti. Laiduotoja teismui paaiškino, kad supranta laidavimo esmę.
3.3. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl V. Č. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismo vertinimu, V. Č. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo. Tačiau aplinkybė, kad V. Č. pagal amžių yra subrendęs asmuo (duomenys neskelbtini) ir susiformavusi asmenybė, alkoholį vartojo ir vairavo transporto priemonę nuslėpdamas nuo kartu gyvenančios sesers, neleido teismui daryti išvados, kad ji ateityje gali padaryti teigiamą poveiki kaltinamojo elgesiui, kad jis nedarytų įstatymais uždraustų veikų. Tačiau teismas skeptiškai vertino duomenis, jog apeliantas gyvena kartu su laiduotoja (seserimi), kartu prižiūri savo ligotą mamą G. Č. gimusią (duomenys neskelbtini), kuriai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, kartu ūkininkauja, o tai reiškia, kad kartu praleidžia daug laiko, nevertino jų, kaip brolio ir sesers abipusių santykių, bendrų problemų sprendimo ieškojimų būdų, kad teigiamai charakterizuojami. Teismas diskrecijos pagrindu atsisakė V. Č. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Padarė nepagrįstą ir nemotyvuotą išvadą, rėmėsi tik savo vidiniu įsitikinimu ir abejonėmis dėl papildomo auklėjimo poreikio bei jo rezultatų ir manė, kad laidavimo instituto taikymas šioje byloje prieštarautų teisingumo principui.
3.4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas neatsižvelgė į V. Č. materialinę padėtį, kad baudai mokėti neturi piniginių lėšų, nors ir ūkininkauja, tačiau gaunamos menkos pajamos, todėl neturi galimybės sumokėti nors ir minimalią 50 MGL dydžio baudą (2500 Eur.), nebent teismas būtų nustatęs terminą baudai sumokėti per 12 mėnesių. Teisingiausia ir protingiausia bausmės rūšis, teismui netaikius laidavimo, būtų arešto bausmė iki 45 parų.
3.5. Apeliacinio skundo autoriaus teigimu, padaryta nusikalstama veika nebuvo iš anksto suplanuota, gerai apgalvota, priešingai padaryta spontaniškai susiklosčius aplinkybėmis dėl motinos ligos. Apeliantas labai gailisi dėl savo poelgio, jam gėda prieš savo artimuosius, visuomenę, padarė išvadas, kalbėjosi su savo seserimi, ji, kaip (duomenys neskelbtini) padėjo ir ateityje padės, apeliantas ją gerbia ir yra įsitikinęs, kad sesers pagalba toliau ves tik teisingą gyvenimo būdą. Ikiteisminis tyrimas bei teismo procesas padarė didelį poveikį, kad ateityje elgtųsi atsakingai, laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Pasižada, kad niekada nedarys jokių neteisėtų veiksmų, nenusižengs įstatymui.
3.6. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad apeliantas neskundžia automobilio konfiskavimo, kuris jau yra bausmė, tačiau mano, kad teismas netinkamai savo vidiniu įsitikinimu aiškino įstatymą, BK 40 straipsnį, laidavimo institutą. Teismas nevertino, kad padarė nesunkų nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, materialinė žala niekam nebuvo padaryta, anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nebuvo teistas ir nebuvo padaręs administracinių nusižengimų, yra dirbantis, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, laiduotoja sesuo V. Č. sutinka laiduoti, nėra jokio teisinio pagrindo nepasitikėti V. Č. kaip laiduotoja, nes ji neteista, administracine tvarka nebausta, V. Č. yra artimiausias žmogus ir objektyviai sesuo gali daryti jam įtaką, kadangi jį gerai pažįsta, pasitiki ir atitinka visas sąlygas pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartį Nr. 2K-323/2007, t. y. verta teismo pasitikėjimo, turinti autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galimybę daryti jam teigiamą įtaką.
3.7. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas, paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, nenurodė, nuo kada šis terminas turi būti skaičiuojamas, ar nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, ar nuo 2018 m. kovo 2 d. - vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos, todėl neaišku, kaip turi būti vykdoma ši baudžiamojo poveikio priemonė. Nuo 2018 m. kovo 2 d. V. Č. realiai buvo suvaržyta galimybė naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones ir jis nevairavo ir nevairuoja, nors, vairuotojo pažymėjimo - paėmimas šiuo atveju neatėmė teisės vairuoti transporto priemones, vertinant de facto (faktiškai) apelianto patirtus suvaržymus, matyti, jog galimybės vairuoti transporto priemonę neteko iš karto po to, kai policijos pareigūnai paėmė vairuotojo pažymėjimą, t. y. nuo 2018 m. kovo 2 d.
2. Teismo posėdyje nuteistasis V. Č. ir jo gynėjas advokatas R. Vasiliauskas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė D. Augustauskaitė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
3. Nuteistojo V. Č. apeliacinis skundas tenkinamas.
4. Apeliaciniame skunde neginčijama V. Č. kaltė, nusikalstamos veikos kvalifikavimas, tačiau nesutinkama su teismo sprendimu netaikyti laidavimo, taip pat prašoma pašalinti neaiškumus dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones – termino skaičiavimo. Būtent šiose skundo ribose ir pasisako apygardos teismas (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
5. Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Šio baudžiamojo įstatymo straipsnio sąlygų visuma, tame tarpe ir BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančios sąlygos apsprendžia galimą laidavimo instituto taikymo svarstymą. Teisminėje praktikoje laikomasi nuostatos, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).
6. Bylos duomenys patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad yra visos formalios BK 40 straipsnyje nustatytos sąlygos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės taikymui. V. Č. pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą tyčinę nusikalstamą veiką, kuri yra priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Apelianto pozicija dėl nusikalstamos veikos padarymo viso proceso metu buvo nuosekli – pripažino, kad transporto priemonę vairavo išgėręs, dėl tokių savo veiksmų nuoširdžiai gailisi. Baudžiamosios bylos duomenimis V. Č. neteistas (b. l. 54). Žala padaryta nebuvo.
7. Nagrinėjamu atveju būtina nustatyti dar vieną būtinąją atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygą, nustatytą BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte, t. y. pagrindą manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Ši sąlyga, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų veikų yra vertinamojo pobūdžio ir, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrindas tokiam manymui nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, jog teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, liudijančiais asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės, apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje. Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių ar asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, ar jis nėra linkęs nusikalsti, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, o tuo pačiu ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas (LAT nutartis Nr. 2K-329/2013). Tuo tarpu skundžiamu nuosprendžiu sprendimas neatleisti nuteistojo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nesant pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, nepagrįstai grindžiamas vien tik padarytos veikos aplinkybių išvardinimu ir jų vertinimu (miesto centrinėje dalyje dienos metu, esant intensyviam eismui vairavo transporto priemonę, kai nustatytas 2,02 promilių girtumas, matėsi, kad yra neblaivus, kalbėjo nerišliai, jautėsi alkoholio kvapas, ir kt.), bei V. Č. kaltinamasis pagal amžių yra subrendęs asmuo (duomenys neskelbtini) ir susiformavusi asmenybė, todėl suabejojo jo sesers, kuri gyvena kartu, galimybe padaryti teigiamą poveikį jo elgesiui.
8. Kaip matyti iš bylos duomenų, V. Č. dirba (duomenys neskelbtini) (b. l. 95). Įmonėje charakterizuojamas teigiamai (b. l. 93). Byloje pateiktas V. Č. (duomenys neskelbtini) pažymėjimas (b. l. 94). Kaip minėta praeityje neteistas, vieną kartą (2018 metais) baustas administracine tvarka už tai, kad savo automobilyje buvo pasidėjęs vieną pakelį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka nepaženklintų cigarečių, baudą sumokėjęs (b. l. 108–109). Nusikalstama veika nebuvo padaryta žala. Apeliantas į psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitą neįrašytas (b. l. 56). Vertinant bylos duomenis apibūdinančius pažeidėjo asmenybę, jo elgesį iki įstatymo pažeidimo ir po, nesant duomenų, kad po analizuojamos veikos buvo nusižengta ar kitaip ignoruoti įstatymai, jų nesilaikyta, konstatavus ir įvertinus V. Č. administracinį nusižengimą, padarytą 2018 m. kovo mėnesį, kuris nėra susijęs su transporto priemonių vairavimu, bei tai, kad paskirtoji nuobauda sumokėta, teisėjų kolegijos nuomone, ketvirtoji laidavimo instituto taikymui būtina sąlyga pakankamai išpildyta. Teisėjų kolegija pažymi, kad V. Č. baudžiamojo įstatymo nesilaikymas, nors ir kaip Kelių eismo taisyklių pažeidimas pripažintinas šiurkščiu, tačiau nepadarė žalos nei pačiam kaltininkui, nei kitiems asmenims, jis pripažįstamas atsitiktiniu, nėra jokių pakartotinumo požymių. Be to, ir iš V. Č. pozicijos proceso metu, bei skundo turinio galima spręsti, jog apeliantas pats savo elgesį dėl padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų vertina kritiškai, pasižada nenusižengti įstatymui, nedaryti nusikalstamų veikų. Šios nustatytos aplinkybės, teisėjų kolegijos nuomone, leidžia pagrįstai manyti, jog V. Č. nėra linkęs pažeidinėti įstatymų nuostatas. Teisėjų kolegijos manymu, jau vien tik baudžiamasis procesas leido kaltininkui pakankamai neigiamai įvertinti savo veiksmus ir ateityje nenusikalsti.
9. Pažymima, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nėra besąlygiškas veiksmas ir priklauso nuo asmens, kuriam jis taikytas savo neteisėtų veiksmų suvokimo ir tolesnio elgesio koregavimo. Konstatuojant šią išvadą pažymėtina, kad pagal BK 40 straipsnio 7 dalį, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Tuo tarpu sutinkamai su komentuojamo straipsnio 8 dalimi, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Be to, V. Č. skirtos BK 68 ir 72 straipsniuose numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždrausta vairuoti kelių transporto priemonę dviems metams ir konfiskuotas automobilis. Todėl ir šios priemonės padės užtikrinti, kad asmuo nepadarytų analogiško pobūdžio nusikalstamos veikos.
10. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas spręsdamas, dėl laidavimo instituto taikymo suabejojo laiduotojos galimybėmis daryti teigiamą poveikį V. Č., kad jis daugiau nenusikalstų. BK 40 straipsnio nuostatos numato, kad laiduotoju turi teisę būti kaltinamojo tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. V. Č. yra apelianto sesuo. Ji neteista, (b. l. 102), įgijusi aukštąjį išsilavinimą (b. l. 98), (duomenys neskelbtini) seniūnija jokių nusiskundimu jos atžvilgiu nėra gavusi, nurodo, jog V. Č. užsiima (duomenys neskelbtini) veikla. (b. l. 99), deklaruota gyvenamoji vieta kartu su apeliantu V. Č. (b. l. 101), prižiūri ligotą motiną, kuriai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (b. l. 103). Pagal teismų praktiką išvadas apie laiduotojo tinkamumą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-71/2011, 2K-312/2011). Aptartų duomenų kontekste konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog V. Č. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo yra teisinga, tačiau nepagrįstai teismas suabejojo jos galimybe daryti teigiamą įtaką V. Č. elgesiui. Aptarti teigiamai V. Č. charakterizuojantys duomenys ir teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu duoti V. Č. paaiškinimai (jog gali daryti broliui teigiamą įtaką, kad jis ateityje nenusižengtų, ji kaip (duomenys neskelbtini) yra autoritetas, mano, jog užteks pokalbio apie padarytą nusižengimą), patvirtina, jog ji turi realias galimybes įgyvendinti savo, kaip laiduotojos pareigas, ir nekyla abejonių, kad darys teigiamą įtaką apelianto elgesiui. Juo labiau, kaip matyti iš V. Č. parodymų ir bylos medžiagos, jie kartu gyvena. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje akcentuojamas V. Č. amžius ir tai, kad jis yra subrendusi asmenybė, kuriai negalima padaryti teigiamos įtakos. Tačiau, įvertinus tai, kad asmuo nėra linkęs pažeidinėti įstatymo nuostatų (tokio pobūdžio nusikalstamą veiką jis padarė pirmą kartą, administracine tvarka už vairavimą būnant neblaiviu taip pat nebuvo baustas), negali būti vienintelis faktorius lemiantis išvadą, dėl asmens pakartotinio nusikalstamumo, bei menkinantis V. Č. teigiamą poveikį jo elgesiui. Aptartų duomenų visumos pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, jog yra visos BK 40 straipsnyje nurodytos sąlygos, todėl V. Č. taikytinas laidavimas, laiduotoja paskiriant jo seserį V. Č.
11. Nustatydamas laidavimo terminą, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, V. Č. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jo asmenybę, taip pat teigiamą laiduotojos V. Č. asmenybę, ir daro išvadą, jog laidavimas vienerių metų ir šešių mėnesių terminui bus pakankama poveikio priemonė kaltininkui. Atsižvelgiant į apelianto nurodytus argumentus dėl jo finansinės padėties, laidavimas skiriamas be užstato.
12. Apeliaciniame V. Č. skunde prašoma įskaityti į skundžiamu nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminą, laikotarpį nuo 2018 m. kovo 2 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir šį terminą skaičiuoti nuo 2018 m. kovo 2 d.
13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 29 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018, kurioje buvo sprendžiamas klausimas, nuo kada reikėtų skaičiuoti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, išaiškinta, kad: 1) šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę; 2) pagrindas skaičiuoti baudžiamojo poveikio priemonės pradžią nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos yra tas, kad asmeniui taikytos kardomosios priemonės (dokumento paėmimas) turinys faktiškai atitinka baudžiamojo poveikio priemonės turinį, t. y. asmeniui taikomi tokio paties pobūdžio ir griežtumo apribojimai (visiškas apribojimas naudotis teise vairuoti transporto priemones), kokie yra taikomi ir paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Be to, išplėstinė septynių teisėjų kolegija pažymėjo, kad, vadovaujantis generalinio prokuroro 2015 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. I-306 patvirtintų Rekomendacijų dėl kardomųjų priemonių, išskyrus suėmimą, skyrimo ikiteisminio tyrimo metu tvarkos ir nustatytų sąlygų laikymosi kontrolės 7 skyriaus „Dokumentų paėmimo sąlygų laikymosi kontrolės tvarka“ nuostatomis, vairuotojo pažymėjimas paimamas siekiant pasunkinti asmens judėjimą, užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, kurios gali būti padarytos vairuojant transporto priemonę, ir ji laikoma paskirta, kai priimamas nutarimas ar nutartis bei dokumentas paimamas. Kai paimamas vairuotojo pažymėjimas, įtariamasis, kuriam skirtas dokumentų paėmimas, įspėjamas, kad išduota pažyma (apie kardomosios priemonės dokumento paėmimą) nelaikytina dokumentu, patvirtinančiu teisę vairuoti transporto priemones. Tokios pačios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 12 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-155-895/2018.
14. Nagrinėjamoje V. Č. baudžiamojoje byloje susidarė panaši situacija, kuri buvo nagrinėjama išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 29 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos I. L. 2018 m. kovo 2 d. Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu paimtas V. Č. vairuotojo pažymėjimas. Iš bylos duomenų matyti, jog kardomoji priemonė – dokumento paėmimas (vairuotojo pažymėjimas) skirta nebuvo, tačiau tai, kad nebuvo tinkamai įformintas dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas, negali pabloginti V. Č. padėties. Iš aukščiau aptartų duomenų matyti, jog vairuotojo pažymėjimas paimamas uždraudžiant asmeniui vairuoti. Todėl ir nagrinėjamu atveju, paėmus vairuotojo pažymėjimą, V. Č. iš karto buvo realiai suvaržyta galimybė naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas V. Č. skaičiuotinas nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos. Šią išvadą apeliacinės instancijos teismas daro atsižvelgdamas ir į tai, kad administracinę atsakomybę numatantys teisės aktai, kurie mutatis mutandis gali būti vertinami ir nagrinėjamu atveju taip pat numato, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vykdomas paimant vairuotojo pažymėjimą (ANK 682 straipsnio 1 dalis). Skaičiuojant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos, nėra pagrindo papildomai įskaityti jo paėmimo laikotarpį, kaip to prašoma apeliaciniame skunde.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu,
nutaria:
nuteistojo V. Č. apeliacinį skundą tenkinti.
Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2018 m. birželio 28 d. nuosprendį dėl V. Č. nuteisimo pagal BK 281 straipsnio 7 dalį panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį.
V. Č., vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį pagal laidavimą be užstato, nustatant laidavimo terminą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Laiduotoja paskirti V. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) Baudžiamąją bylą V. Č. atžvilgiu nutraukti.
Išaiškinti V. Č., kad jam, laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojai V. Č., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nustatyti, kad V. Č. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas yra skaičiuotinas nuo V. Č. vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos, tai yra nuo 2018 m. kovo 2 d.
Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nuosprendis įsiteisėja jo priėmimo dieną.