Panevėžio apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. P., jo atstovei advokatei Kristinai Vezbergaitei,

Institucijos, priėmusios nutarimą – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui D. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal G. P. skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiojo tyrėjo D. B. 2024 m. vasario 27 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. vasario 27 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (toliau – nutarimas) G. P. nubaustas už tai, kad 2024 m. sausio 5 d. 22.45 val. vairuodamas automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), aerodromo teritorijoje, esant apsnigtai slidžiai dangai, bei veždamas du keleivius, demonstruodamas išskirtinumą bei nerodydamas savitarpio pagarbos bei atsargumo, tyčia iš chuliganiškų paskatų siekdamas atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, staigiais vairo judesiais keisdamas automobilio judėjimo kryptį, vingiuodamas automobilį bei staigiu judesiu priversdamas vairuojamo automobilio galinę dalį slysti, apsuko automobilį, taip priversdamas slysti patį automobilį apsnigta slidžia danga. Tokiais veiksmais kėlė pavojų savo bei keleivių saugumui bei aplink teritoriją esančiam turtui. Nurodyta, kad tokiu būdu G. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, (toliau – Kelių eismo taisyklės) 4, 9, 18, 236 punktus bei padarė nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalyje. G. P. paskirta 500 eurų dydžio bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 18 mėnesių.

4. Institucijos atstovas teismo posėdžio metu prašė skundo netenkinti ir palikti nutarimą nepakeistą.

5. Liudytojas D. D. teisme nurodė, kad tą dieną dirbo su kolege A. N.. Patruliavo (duomenys neskelbtini) mieste ir rajone, važiuodami pastebėjo, kad aerodrome važinėja du automobiliai. Ta vietovė yra atvira, vienas automobilis tik pravažiavo, o kitas automobilis (pagal šviesas galima buvo suprasti) slidinėja, staigiais judesiais apsisuka, „driftina“, kol nuvažiavo iki tos vietos visą laiką mašiną stebėjo, ji nebuvo dingusi iš akiračio. Privažiavus prie aerodromo, kolegė išlipo prie pirmojo automobilio, kuris pažeidimo nepadarė, tačiau nusprendė patikrinti. Kitas automobilis, kuris „driftino“, staiga sustojo, išjungė variklį, šviesas užgesino. Prieš tai šis automobilis pravažiavo pro pirmąjį automobilį. Jis (Dž.D.) nuvažiavo prie šios mašinos ir ten prie automobilio stovėjo trys asmenys, jaunuolis ir dvi merginos. Dalyviai buvo apklausti, viena iš merginų nurodė, kad vairavo vaikinas. Daugiau vyriškos lyties asmenų tuo metu šalia nebuvo, suprato, kad kalbama apie G. P.. Nuo mašinos buvo justi aitrus kvapas, tarsi važinėta ant aukštos temperatūros, variklio, stabdžių kvapas. Pagal kelio dangą (buvo šviežiai pasnigta), buvo nustatyta, kad ką tik važiuota, slydimo vėžės matyti.

6. Liudytoja A. N. teisme nurodė, kad tuo metu su kolega važiavo nuo (duomenys neskelbtini) link aerodromo, ten buvo du automobiliai, vienas buvo arčiau įvažiavimo, pagal šviesas matėsi, kad stovėjo; kitas, matėsi, kad važiuoja, vinguriuoja, „raižo“, „driftina“. Ji išlipo prie pirmo automobilio, kolega nuvažiavo prie kito, kuris „driftino“. Pirmame automobilyje buvo keturi asmenys. Jie nurodė, kad kitoje mašinoje asmenys nėra draugai. Pagal sniegą metamą, važiavimą, matė, kad kita mašina „driftina“. Kitų mašinų aerodrome, ar išvažiuojančių, įvažiuojančių, nebuvo. Dalyvavo mašinoje apklausiant asmenis iš tos mašinos, kuri „driftino“. Viena iš merginų nurodė, kad automobilį vairavo vaikinas.

7. Liudytoja G. L. nurodė, kad gyvena kartu su G. P., sutinka duoti paaiškinimus. Nurodė, kad tuo metu buvo kartu. Juos į aerodromą atvežė M. G., jie nuvyko pasiimti mašinos. Automobilis buvo apšalęs, juo nebuvo važiuota. Po 5-10 minučių atvyko pareigūnai, pradėjo klausinėti, kas vairavo automobilį. Nežino, kodėl jų to klausė. Kodėl mašina buvo palikta aerodrome, nežino. Mašina nebuvo atrakinta. Ta mašina tuo metu niekas nevažiavo. Tuo metu aerodrome dar buvo „VW Passat“. Ta mašina judėjo. Asmenys joje buvo pažįstami iš matymo. Pirminėje apklausoje nurodė, kad vairavo berniukas, nes jai pareigūnai grasino, kad atims vairuotojo pažymėjimą, ji tiksliai nenurodė, kad vairavo G. P., tuo metu aikštelėje buvo daugiau vaikinų.

8. Liudytoja G. G. teisme nurodė, kad tą dieną su drauge G. L. buvo kavinėje, jas paėmė jų draugas G. P. su M. G.. Atvažiavo su „Audi“ mašina. Vėliau nurodė, kad tiksliai nebepamena, su kokia mašina atvyko jų paimti. Nuvažiavo paimti G. P. automobilio į aerodromą. Tuo metu atvyko policijos pareigūnai. Jie visi pasakė, kad niekas nevairavo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

9. ANK 641 straipsnis numato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, administracinio nusižengimo byloje, patikrina Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

10. Vertinant ginčijamo nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą, būtina analizuoti, ar Institucija tirdama, kas padarė administracinį nusižengimą, ėmėsi visų įmanomų priemonių išsiaiškinti, kas administracinio nusižengimo padarymo metu vairavo automobilį, kuriuo buvo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas. Teismas, patikrinęs skundžiamą nutarimą, skundo argumentus ir bylos medžiagą, daro išvadą, jog skundžiamas Institucijos nutarimas G. P. atžvilgiu buvo priimtas ištyrus visas reikšmingas aplinkybes.

11. ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis KET pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo septynių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio eurų. ANK 420 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių iki dvejų metų.

12. Asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai: 1) padarytas bent vienas Kelių eismo taisyklių pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.

13. Pagal suformuotą teismų praktiką, chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-4-511/2018 ir kt.). Teismų praktikoje konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-976-2018). Chuliganišku vairavimu keliamas pavojus eismo arba savo ar kitų žmonių saugumui. Nesaugus manevravimas, lenkimas, kelio ženklų ignoravimas gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį. Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-72-2014, 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511/2018).

14. Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, G. P., liudytojų paaiškinimus, vaizdo įrašuose esančią medžiagą, rašytinę bylos medžiagą, teismas konstatuoja, kad G. P. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą. Teismas neturi pagrindo netikėti išsamiais ir vienas kitą atitinkančiais bei papildančiais įvykio vietoje buvusių, atlikusių savo tarnybines pareigas, policijos pareigūnų parodymais. Policijos pareigūnai Dž.D. ir A. N. kategoriškai tvirtino matę transporto priemonę pavojingai judant, vinguriuojant, „driftinant“ aerodromo teritorijoje, automobilis nebuvo dingęs iš jų akiračio, matomumas buvo geras, nuėjus prie mašinos, jautėsi specifinis kvapas, matėsi slydimo žymės, nekilo abejonių, kad mašina buvo važiuota. G. P. ir liudytojų G. G. ir G. L. parodymus duotus teismo posėdžio metu, teismas vertina kritiškai, kaip siekį padėti G. P. išvengti administracinės atsakomybės. Nei G. P., nei minėtos liudytojos negalėjo logiškai paaiškinti, kodėl tuo metu, naktį, važiavo pasiimti automobilio, kas jį ten paliko ir kodėl automobilis buvo paliktas būtent aerodrome. Be to, apklausiama G. G., teismui užtikrintai nurodė, kad tą vakarą iš kavinės jos su G. L. G. P. atvyko paimti „Audi“ mašina, tik vėliau, galimai siekdama padėti G. P. išvengti atsakomybės, nurodė, kad tiksliai nebepamena, kokia tai buvo mašina. Be to, iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad G. L. pareigūnams nurodo, kad automobilį vairavo „berniukas“, kalba ėjo būten apie „Audi“ mašinos vairavimą. Teismo posėdyje jos duotus paaiškinimus, kad tiksliai nenurodė, koks tai buvo berniukas, buvo išsigandusi, teismas vertina kaip siekį padėti jos gyvenimo draugui išvengti administracinės atsakomybės.

15. Įvertinus visą tai, sutiktina, jog G. P., staigiais vairo judesiais keisdamas automobilio judėjimo kryptį, vingiuodamas automobilį bei staigiu judesiu priversdamas vairuojamo automobilio galinę dalį slysti, apsukdamas automobilį, taip priversdamas jį slysti, kėlė pavojų savo bei dviejų keleivių saugumui bei aplink teritoriją esančiam turtui. Visa tai rodo, kad G. P. elgėsi ne tik pavojingai, bet ir iššaukiančiai, parodydamas aiškų kitų asmenų negerbimą, savo pranašumą kitų asmenų ar eismo dalyvių atžvilgiu, o tai vertintina kaip chuliganiškas vairavimas.

16. Netenkinus skundo, G. P. prašo netaikyti jam specialiosios teisės atėmimo.

17. Teismo vertinimu, skiriant nuobaudą G. P. pareigūnai atsižvelgė į pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvimą, pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę – darbą, asmenį charakterizuojančius duomenis, baustumus (eilę kartų baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus), bei kitą informaciją. Įvertinus šias aplinkybes visumoje, konstatuotina, kad G. P. institucijos nutarimu paskirta nuobauda – piniginė bauda, artima sankcijoje numatytam vidutiniam dydžiui su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu straipsnio sankcijoje numatytu terminu – yra pagrįsta ir proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui. G. P. skunde nurodyta, kad teisė vairuoti jam yra itin reikalinga dėl darbo specifikos, šeimos santykių. Tačiau teismo vertinimu, nei administracinėn atsakomybėn patraukto asmens darbo pobūdis, nei kitos šeiminės aplinkybės, nesudaro pagrindo teismui spręsti apie šias aplinkybes kaip ypatingai išskirtines tiek, kad tai įtakotų išskirtinį asmenybės vertinimą nagrinėjamo nusižengimo atžvilgiu, dėl ko būtų pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Teismas taip pat neabejoja, kad specialiosios teisės neturėjimas pareiškėjui sukelia ir kurį laiką sukels tam tikrus nepatogumus, tačiau poreikis jam vairuoti transporto priemonę egzistavo dar iki nusižengimo padarymo, tad jis dar prieš darydamas nusižengimą privalėjo numatyti bei įvertinti galimas neigiamas pasekmes, kilsiančias jam dėl šio nusižengimo padarymo. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-5-303/2017).

18. Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą nutarimą, pareiškėjo skundą ir atsižvelgdamas į teisinę reglamentaciją bei formuojamą teismų praktiką sprendžia, kad Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo vyriausiojo tyrėjo D. B. 2024 m. vasario 27 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje yra teisėtas ir pagrįstas, G. P. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą. Atsižvelgiant į visa tai skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas, o G. P. skundas netenkinamas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi, teismas

nutaria:

G. P. skundo netenkinti.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. B. 2024 m. vasario 27 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus.