Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą duodančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei J. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. G. ieškinį atsakovui E. G. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku nustatymo bei išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir turto padalijimo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė „Swedbank“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

II. Atsakovo argumentai

III. Išvadą duodančios institucijos ir trečiųjų asmenų argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovės R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalims santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė duktė A. G.. Šalys gyvena kartu, tačiau santuokinio gyvenimo negyvena ir bendro ūkio neveda.

IV. Dėl santuokos nutraukimo.

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.60 straipsnis nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės sąlygos. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsižvelgia į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu dėl santuokos išrimo sąlygas. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį, sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

CK 3.26 – 3.28 straipsniai numato, kad sudarę santuoką sutuoktiniai įgyja teises ir pareigas, privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo. Sudarę santuoką, sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. CK 3.27 straipsnyje išvardytų pareigų pažeidimas gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu (CK 3.60 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-254/2010).

V. Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo.

VI. Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos nustatymo.

Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad nepilnametė A. G. nuo gimimo nepertraukiamai gyvena su motina – ieškove R. G., taip pat ir su tėvu atsakovu E. G.. Vaikas su motina – ieškove R. G. gyvena savivaldybei priklausančiame bute. Ieškovė tinkamai rūpinasi savo nepilnamete dukterimi. A. E. G. sutinka, kad dukters A. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina R. G.. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas sutinka dėl dukters gyvenamosios vietos nustatymo, ginčo byloje dėl to nėra, todėl A. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su motina – ieškove R. G..

VII. Dėl išlaikymo priteisimo.

Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį tėvai turi teisę nustatyti išlaikymo tvarką ir formą bendru sutarimu. Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194 ir 3.196 straipsniai). Pagal CK 3.192 straipsnį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinus vaiko vystymosi sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Galima manyti, jog minimalų socialiai priimtiną poreikių tenkinimą šiuo metu atitinka 1 bazinė socialinė išmoka (BSI) – 38,00 Eur (Pagal 2006 m. gruodžio 7 d. Lietuvos Respublikos 2007 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą Nr. X-963 nuo 2007 m. sausio 1 d. minimalus gyvenimo lygis (MGL) – 130,00 Lt. Pagal 2008 m. liepos 15 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymą Nr. X-1710 nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. MGL yra tapatus ir lygus bazinei socialinei išmokai (BSI), kurios dydis prilyginamas tą dieną galiojusiam minimaliojo gyvenimo lygio dydžiui. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. gruodžio 30 d. nutarimą Nr. 1366 „Dėl bazinės socialinės išmokos dydžio patvirtinimo“ nuo 2009 m. sausio 1 d. BSI – 130,00 Lt, o pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarimą Nr. 924 „Dėl bazinės socialinės išmokos dydžio patvirtinimo“ nuo 2015 m. sausio 1 d. BSI – 38,00 Eur), – tačiau tai yra socialinės paramos skurstantiems kriterijus, su kuriuo sietina tik asmens teisė į socialinę paramą ir socialinių pašalpų dydis.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuo 2018 m. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatyme atsirado nauja sąvoka – minimalių vartojimo poreikių dydis (toliau – MVPD) – rodiklis, nurodantis asmens išlaidų sumą eurais, reikalingą minimaliems asmens maisto ir ne maisto (prekių ir paslaugų) poreikiams patenkinti per mėnesį, kas šiuo metu yra 238,00 Eur, tačiau jis taip taikomas bazinės socialinės išmokos, šalpos pensijų bazės, tikslinių kompensacijų bazės ir valstybės remiamų pajamų dydžiams nustatyti (https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=25318&p_k=1&p_t=253462; 2 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Siekiant, jog vaikas suaugęs taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Kurį laiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formavo praktiką, kad bylose dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo orientaciniu kriterijumi taikytina CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už 1 minimalią mėnesinę algą (MMA) (Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2013 m. sausio 1 d. MMA – 1000,00 Lt; pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimą Nr. 972 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. MMA – 1035,00 Lt, o nuo 2015 m. sausio 1 d. – 300,00 Eur; pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. birželio 22 d. nutarimą Nr. 644 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2016 m. liepos 1 d. MMA – 380,00 Eur; pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. spalio 11 d. nutarimą Nr. 814 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2018 m. sausio 1 d. MMA – 400,00 Eur; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 16 d. nutarimą Nr. 1025 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2019 m. sausio 1 d. MMA – 555,00 Eur) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis Nr. 3K-3-469/2006 ir kitos), – tačiau šiuo metu akcentuojama, jog vaikui priteistino išlaikymo dydis nesietinas su kokiu nors konkrečiu dydžiu ir turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei tėvų galimybėms, o pusiausvyrą tarp šių kriterijų padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių apsaugos principas, kuriuo visais atvejais turi vadovautis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis Nr. 3K-3-209/2013 ir kitos).

Įstatyminė pareiga tėvams išlaikyti vaiką suponuoja pareigą teikti įrodymus apie jų realią turtinę padėtį. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis). Įstatyme įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia tai, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Sunki tėvų turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau visais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku. Priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Teismas taip pat turi atsižvelgti į bendrus šeimos teisinių santykių reglamentavimo principus, bendras tėvų ir vaikų teises ir pareigas. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tačiau tai priklauso ir nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Tačiau šis principas reiškia, kad esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikų atžvilgiu turi būti lygios. Sprendžiant išlaikymo dydžio ir formos nustatymo ir jų pakeitimo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) faktinę turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis Nr. 3K-3-569/2008, 2010 m. spalio 8 d. nutartis Nr. 3K-3-37/2010 ir kitos). Tėvų faktinė turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-243/2010 ir kitos). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-294/2010 ir kitos).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis Nr. 3K-7-24/2013 ir kitos).

Nagrinėjamu atveju atsakovui E. G. esant nepilnametės A. G. tėvu, jam atsiranda pareiga išlaikyti savo nepilnametę dukterį. Ieškovė R. G. prašo priteisti iš atsakovo E. G. išlaikymą jų nepilnametei dukteriai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Atsakovas nesutinka su prašomu priteisti išlaikymo dydžiu, ir prašo priteisti po 150,00 Eur išlaikymą nepilnametei dukteriai.

Ieškovė ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas prisideda prie dukters išlaikymo tik nuo tada kai teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė šalių dukteriai laikiną 150,00 Eur išlaikymą, ši suma yra nuskaitoma nuo atsakovo sąskaitos ir pervedama ieškovei. Ieškinyje nurodė, kad per mėnesį dukteriai išlaikymo reikia minimalių poreikių tenkinimui 750,00 Eur: maistui apie 450,00 Eur, drabužiams – 80,00 Eur, avalynei – 50,00 Eur, higienos priemonėms – 15,00 Eur, apatiniai rūbai – 20,00 Eur, vaistai vitaminai – 40,00 Eur, mokymosi priemonėms, transportui – 50,00 Eur. Teismo vertinimu ieškovė neįrodė, kad nepilnametei dukters poreikiai yra 750,00 Eur per mėnesį, kadangi šalių dukteriai nėra nustatyti kokie nors specialūs poreikiai, kad maistui galėtų būti reikalinga tokia didelė suma. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Įvertintina ir tai, kad pati ieškovė prašo priteisti tik 200,00 Eur išlaikymo dydį, nors nurodo, kad dukters poreikiai yra žymiai didesni, todėl teismas atsižvelgdamas į šalių dukters amžių sprendžia (šešiolika metų), kad šalių dukters minimalius poreikius tenkina 450,00 Eur per mėnesį.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė dirba Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose, nurodė uždirbanti apie 700,00 Eur per mėnesį, nekilnojamojo turto neturi, jos vardu registruota viena transporto priemonė SAAB 9-5 LINEAR SPORTCOM, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovė daugiau nepilnamečių vaikų neturi. Bylos nagrinėjimo teisme metu taip pat nustatyta, kad atsakovas E. G. dirba ir gauna minimalų darbo užmokestį, jo mėnesinės pajamos apie 420,00 Eur atskaičius mokesčius (UAB „Palink“ pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį). Atsakovas daugiau nepilnamečių vaikų neturi. E. G. nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi. Šalys yra paėmusios kreditus iš „Swedbank“, AB, prievolės yra solidarios. Atsakovo įsiskolinimas kreditoriui „Swedbank“, AB, 2018 m. spalio 9 d. buvo 612,69 Eur, o atsakovės – kreditoriui „Swedbank“, AB, 2018 m. spalio 9 d. buvo 799,62 Eur. Abi šalys yra darbingos, todėl spręsti, kad kurios nors šalies sveikatos būklė leidžia jai teikti mažesnį išlaikymą, nėra pagrindo.

Taip pat įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškovės R. G. turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo E. G., kadangi ieškovė gauna didesnes pajamas, tačiau, kaip minėta, teismas neturi duomenų, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų dėl kurių negalėtų dirbti ir gauti didesnį darbo užmokestį, kad prisidėti prie vaikų išlaikymo tiek, kad patenkintų visus dukters poreikius. Atsižvelgiant į šalių dukters lytį (mergaitė), amžių (šešiolika metų), sveikatos būklę (neturi specialių poreikių) ir poreikius (maistas, apranga, būstas, vaistai ir vitaminai, higienos priemonės, ugdymas ir laisvalaikis), reikalingą išlaikymo sumą, kurią ieškovė nurodė teismo posėdyje ir ieškinyje, t. y. 200,00 Eur, šalių turtinę padėtį, vadovaujantis proporcingumo principu, ieškovės ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo nepilnametei dukteriai priteisimo tenkintinas visiškai, iš atsakovo priteistina išlaikymo suma nepilnametei dukteriai – po 200,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki dukters pilnametystės išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.198 straipsnis). Išlaikymo vaikui lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina vaiko motina – ieškovė R. G. (CK 3.203 straipsnis). Priėmus teismo sprendimą, Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

VII. Dėl santuokinio turto padalijimo.

Nutraukiant santuoką, turi būti išspręstas ir turto padalijimo klausimas (CPK 385 straipsnis). Byloje nustatyta, kad šalys santuokos metu nėra įgijusios nekilnojamojo turto. Ieškovės vardu registruota viena transporto priemonė – SAAB 9-5 LINEAR SPORTCOM, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuri įgyta santuokos metu. Atsakovo vardu transporto priemonių nėra registruota. Ieškovė prašo priteisti transporto priemonę jai, ginčo dėl transporto priemonės byloje nėra, atsakovas neprieštarauja, kad transporto priemonė būtų priteista ieškovei. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ieškovei R. G. priteistina jos vardu registruota transporto priemonė – SAAB 9-5 LINEAR SPORTCOM, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepriteisiant atsakovui kompensacijos, už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį.

VIII. Dėl įsipareigojimų kreditoriams.

Ieškovė ieškiniu reiškė reikalavimą įsiskolinimą kreditoriui akcinei bendrovei (toliau – AB) „Swedbank“ atsakovo E. G. vardu pagal 2017 m. kovo 14 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurio 2018 m. spalio 9 d. likutis 612,69 Eur, ir ieškovės R. G. vardu pagal 2017 m. gegužės 4 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) kurio 2018 m. spalio 8 d. likutis 799,62 Eur, laikyti solidariąją šalių prievole.

Atsakovas teismo posėdžio metu sutiko, kad prievolės kreditoriui „Swedbank“, AB, yra solidarios. Trečiasis asmuo „Swedbank“, AB, atsiliepimo dėl ieškovės reikalavimo nepateikė, prieštaravimų neišreiškė.

Bendromis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurias šie paprastai įgyja veikdami šeimos interesais, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Kadangi įsipareigojimai „Swedbank“, AB, kilo santuokos metu, aiškiai išreikšto kreditoriaus sutikimo dėl prievolės pobūdžio pakeitimo nėra, ieškovė ir atsakovas nereikalauja pakeisti prievolių kerditoriui į asmenines, todėl po santuokos nutraukimo už šių prievolių vykdymą laikytini atsakingais abu sutuoktiniai.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybės prievolė pagal 2017 m. kovo 14 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)sudaryta tarp E. G. ir „Swedbank“, AB, ir prievolė pagal 2017 m. gegužės 4 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sudaryta tarp R. G. ir „Swedbank“, AB, pripažintinos solidariosiomis prievolėmis.

IX. Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovės ieškinys tenkintas visiškai, todėl bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo E. G..

Ieškovė R. G. byloje pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimas Nr. 2.1-(NTP-2)-18-T-4380-16654 yra atleista 50 procentų nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Ieškovė byloje sumokėjo 10,00 Eur žyminio mokesčio, kuris priteistinas iš atsakovo E. G. ieškovei R. G. (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, kuri patvirtina, kad tarnyba už ieškovei R. G. suteiktą antrinę teisinę pagalbą patyrė 175,50 Eur išlaidų. Paminėtina, kad atsakovas E. G. pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018 m. spalio 31 d. sprendimą Nr. 2.1-(NTP-2)-18-T-5069-18881 yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo 50 procentų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, kuri patvirtina, kad tarnyba už atsakovui E. G. suteiktą antrinę teisinę pagalbą patyrė 158,21 Eur išlaidų. Kadangi atsakovas yra atleistas 50 procentų nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl iš atsakovo valstybei už R. G. suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteistina 87,75 Eur išlaidų, o už atsakovui E. G. suteiktą antrinę teisinę pagalbą – 79,10 Eur išlaidų. Iš viso iš atsakovo už valstybės suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteistina 166,86 Eur suma.

Šioje byloje mokėtinas 90,00 Eur žyminis mokestis (75,00 Eur – už reikalavimą nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, 15,00 Eur dėl turto pripažinimo asmenine ieškovės nuosavybe). Atsakovė yra sumokėjusi valstybei 10,00 Eur žyminį mokestį, todėl valstybei mokėtinas tik 80,00 Eur dydžio žyminis mokestis. Ieškovės reikalavimus tenkinus visiškai iš atsakovo valstybei priteistina 40,00 Eur žyminio mokesčio, kadangi jis 50 procentų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Byloje yra 7,63 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, todėl iš atsakovo priteistina 3,82 Eur valstybei, kadangi jis 50 procentų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 385 straipsniais teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovės R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo E. G., a. k. (duomenys neskelbtini), santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei R. G. palikti ikisantuokinę pavardę – R., o atsakovui E. G.- G. pavardę.

Nustatyti nepilnametės šalių dukters A. G., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina (ieškove) R. G., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo E. G., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei dukteriai A. G., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) po 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. spalio 16 d. (ieškinio pateikimo dienos) iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymą uzufrukto teise skirti ieškovę R. G., a. k. (duomenys neskelbtini)

Panaikinti 2018 m. gruodžio 3 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – laikinojo išlaikymo priteisimą iš atsakovo E. G. nepilnametei dukteriai A. G. išlaikyti nuo sprendimo priėmimo dienos.

Nustatyti sekančią atsakovo E. G., a. k. (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamete dukterimi A. G., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką: tėvas E. G. su nepilnametė dukterimi A. G. bendrauja ir dalyvauja jos auklėjime nevaržomai, apie tai iš anksto informavęs nepilnametės dukters motiną – ieškovę R. G., bei nepilnametei dukteriai sutinkant.

Pripažinti ieškovės G., a. k. (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe transporto priemonę – SAAB 9-5 LINEAR SPORTCOM, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Pripažinti kreditorinius įsipareigojimus pagal 2017 m. kovo 14 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sudaryta tarp E. G. ir „Swedbank“, AB, ir pagal 2017 m. gegužės 4 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sudaryta tarp R. G. ir „Swedbank“, AB, solidariomis ieškovės R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo E. G., a. k. (duomenys neskelbtini), prievolėmis.

Priteisti valstybei iš atsakovo E. G., a. k. (duomenys neskelbtini), 40,00 Eur (keturiasdešimt eurų 00 ct) žyminio mokesčio ir 3,82 Eur (tris eurus 82 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš E. G., a. k. (duomenys neskelbtini), 166,86 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt šešis eurus 86 ct) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų valstybei, sumokant priteistą sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“ AB, arba Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Šiaulių bankas“, arba Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos bankas“, arba (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas, arba (duomenys neskelbtini), esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, arba (duomenys neskelbtini), esančią Danske Bank a/s Lietuvos filialas, arba (duomenys neskelbtini), esančią AB ,,Citadele“ bankas; įmokos kodas – 5630, juridinio asmens kodas – 188659752, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdomas skubiai.

Teismo sprendimo patvirtiną kopiją ne vėliau nei sekančią darbo dieną po jo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Kaišiadorių miesto savivaldybės civilinės metrikacijos skyriui santuokos nutraukimo faktui įregistruoti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.