Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kursevičienės ir Eglės Žakevičiūtės, teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

V. K. pripažintas kaltu, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, ir nuteistas areštu 40 (keturiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė V. K. paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, V. K. paskirtą bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, V. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 5 (penkerius) metus vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2024 m. spalio 28 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 5 dalimi, V. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuotino turto (automobilio „(duomenus neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos – 1 050 Eur (vieno tūkstančio penkiasdešimt eurų) – išieškojimas į valstybės biudžetą.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas – paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Iš V. K. valstybės naudai priteista 108,33 Eur (duomenys neskelbtini) išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. K. nuteistas už tai, kad vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ir vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas: V. K., žinodamas, kad jis Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2024 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu yra nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 4 metus naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), tyčia vengė atlikti šią teismo nuosprendžiu jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. 2024 m. spalio 12 d., apie 20.43 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviems, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,21 promilių neblaivumas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo V. K. apeliacinis skundas netenkintinas, o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. lapkričio 14 d. nuosprendis paliktinas galioti nepakeistas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas priimamo procesinio sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

5. Šiuo atveju apeliaciniame skunde nėra keliami įrodymų vertinimo, padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagrįstumo ir nuteistojo kaltės klausimai, tačiau prašoma sušvelninti paskirtą bausmę. Taigi apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje nei dėl veikų kvalifikavimo, nei dėl V. K. kaltės, padarius nusikalstamas veikas, dėl kurių buvo nuteistas skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, nepasisako. Teisėjų kolegija nutartyje aptaria būtent esminį apeliacinio skundo klausimą, t. y. šiame procesiniame sprendime pasisakoma dėl to, ar V. K. buvo paskirta teisinga ir proporcinga bausmė, ar esama pagrindo ją švelninti.

6. Apygardos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai pritaikė bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, apylinkės teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino, kad V. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016).

7. Pirmosios instancijos teismas įvertino tokias svarbias aplinkybes, jog V. K. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis). V. K. anksčiau ne kartą teistas, keletą kartų teistas ir už transporto priemonių vairavimą, esant neblaiviam, būdamas nuteistas Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2024 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu vėl padarė analogiškas nusikalstamas veikas, už tokias pat veikas nuteistas ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. spalio 13 d. nuosprendžiu laisvės atėmimo bausme (Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 20 d. nuosprendžiu pakeista dalis dėl bausmių subendrinimo), šiuo metu atlieka jam anksčiau paskirtą laisvės atėmimo bausmę (t. 1, b. l. 140–151). V. K. ne kartą baustas administracine tvarka, nusikalstamų veikų padarymo metu turėjo galiojančių nuobaudų, 2024 m. vasario 26 d. nutarimu buvo baustas administracine tvarka už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 5 dalyje, 424 straipsnio 3 dalyje ir 420 straipsnio 1 dalyje, paskirtos baudos nesumokėjęs (t. 1, b. l. 152–162). Kartu su apeliaciniu skundu V. K. pateikė darbo sutartį, kuri patvirtina, jog jis nuo 2025 m. rugsėjo 8 d. dirba (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 2, b. l. 65–66), tačiau reikia pažymėti, kad ši aplinkybė pirmosios instancijos teismui buvo žinoma ir, skirdamas bausmę, teismas ją įvertino. Apeliacinio skundo argumentai, kad paskirta bausmė apsunkina V. K. socialinę ir (duomenys neskelbtini) padėtį, negali būti laikomi pagrindu bausmei švelninti, nes aptartos aplinkybės nėra išskirtinės ir negali nusverti nusikalstamos veikos pavojingumo, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio ir būtinybės užtikrinti visuomenės saugumą.

8. Visos aptartos aplinkybės iš tiesų labiau neigiamai charakterizuoja V. K. asmenybę, nusikalstamas veikimas rodo jo aiškų nenorą laikytis įstatymų ir polinkį daryti priešingus teisei veiksmus, taip pat aptartos aplinkybės leidžia pripažinti, kad nuteistojo pataisos procesas be laisvės atėmimo nebūtų itin efektyvus ir kad jis turi įdėti pakankamai daug pastangų tam, jog pakeistų savo mąstymą, elgesį ir gyvenimo stilių. Įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti, paskyrus švelnesnės rūšies bausmę. Teismo funkcija ir užduotis yra pateikti teisinį veiksmų vertinimą (kvalifikaciją) ir už nusikalstamas veikas skirti bausmes, teismas, net ir žmogiškai suprasdamas proceso dalyvius, negali jų asmeninių interesų iškelti aukščiau už visuomenės interesą likti saugiai, teismas neturi pareigos padėti proceso dalyviams. Priešingu atveju susidarytų situacija, kuomet proceso dalyviai galėtų manipuliuoti teisingumu ir bandyti išvengti atsakomybės, sureikšmindami savo asmeninę situaciją. Bausmės švelninimas gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos nuteistojo V. K. veiksmams ir pasirinktam gyvenimo būdui keisti, dėl to ateityje jis gali toliau vykdyti analogiško pobūdžio ir kitas nusikalstamas veikas, jų nevertindamas kritiškai. Taigi, siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingo nuteistojo elgesio ir siekiant užkardyti galimas naujas nusikalstamas veikas, paskirta laisvės atėmimo bausmė ir nustatyta jos trukmė atitiks bausmės tikslus ir įgyvendins teisingumo principą.

9. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, konstatuoja, kad šios instancijos teismas tinkamai įvertino tiek įstatymo taikymo galimybes, tiek visas bylos aplinkybes. Teisės taikymo aspektu paskirtoji laisvės atėmimo bausmė atitinka padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir nuteistojo asmenybę. Pirmosios instancijos teismas už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskyrė laisvės atėmimo bausmę, o už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, paskyrė arešto bausmę, vertindamas, jog paskyrus kitas bausmių rūšis, jų tikslai nebūtų įgyvendinti. Be to, bausmės buvo subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, o galutinė bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, buvo sumažinta vienu trečdaliu, nes byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Tokia paskirtoji bausmė negali būti laikoma per griežta. Apygardos teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingus, tiek su padarytomis nusikalstamomis veikomis, tiek su nuteistojo asmenybe susijusius duomenis, jų visumą, vadovaudamasis aptartomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, daro išvadą, kad V. K. paskirta bausmė yra teisinga, atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį, todėl nesama pagrindo jos švelninti.

10. Nuteistojo V. K. asmenybės ir jo padarytų nusikalstamų veikų analizė rodo, kad, remiantis bylos medžiagos duomenimis, yra nustatyta daug V. K. ir jo veiksmus neigiamai charakterizuojančių aplinkybių. Jo neteisėtų veiksmų – tiek nusikalstamų veikų, tiek administracinių nusižengimų – sistemingumas leidžia tvirtinti, jog nesama pagrindo daryti išvadą, kad ateityje V. K. nebenusikals. Visos aptartos aplinkybės iš tiesų labiau neigiamai charakterizuoja jo asmenybę, ankstesnis nusikalstamas veikimas ir teistumas rodo jo aiškų nenorą laikytis įstatymų ir polinkį daryti priešingus teisei veiksmus. Atkreiptinas dėmesys, jog bylos medžiagoje nesama duomenų, kaip tiksliai (kokiais būtent veiksmais) V. K. prisideda prie (duomenys neskelbtini) gerovės, yra tik duomenys, kurie patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) jam (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 68), tačiau patys savaime tokie duomenys tvirtų socialinių ir (duomenys neskelbtini) ryšių neįrodo. Taigi nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija daro išvadą, jog nesama pagrindo švelninti V. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės, t. y. keisti bausmės rūšį ar trumpinti paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. K. apeliacinį skundą atmesti.