- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-11-22
- Bylos Nr.
- 1-1013-1083/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30596-2021-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marius Jankauskas
- Kaltinamasis
- L. Š.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), našlė, turinti specialųjį vidurinį išsilavinimą, dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. L. Š. 2021 m. rugsėjo 4 d., apie 14 val., (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) sankryžoje, vairavo automobilį „Ford Fiesta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi (alkoholio kiekio matuokliu 14.04 val. jai buvo nustatytas 2,25 ‰ girtumas, o 14.20 val. jai buvo nustatytas 2,38 ‰ girtumas).
Motyvuojamoji dalis
2. Įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
2.1. Kaltinamoji L. Š. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad 2021 m. rugsėjo 3 d. ji šventė draugo gimtadienį ir vartojo alkoholį. 2021 m. rugsėjo 4 d., apie 10 val., savo automobiliu „Ford Fiesta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvyko į sodą, esantį (duomenys neskelbtini). Sode ji dirbo sodo darbus, taip pat išgėrė alkoholio. Prieš 14 val. (maždaug apie 13.45 val.) išvažiavo į namus. Prieš sėsdama už automobilio vairo ji žinojo, kad draudžiama vairuoti automobilį būnant neblaivia, kad dėl automobilio vairavimo būnant neblaivia gali būti konfiskuotas jos automobilis ir atimta teisė vairuoti. Ji nesijautė apsvaigusi, bet suprato, kad negali vairuoti automobilio dėl prieš tai išgerto alkoholio. Tačiau ji norėjo grįžti į namus, todėl vis tiek važiavo automobiliu. Automobiliu važiavo viena. Važiuodama (duomenys neskelbtini) gatve, ketino sukti į (duomenys neskelbtini). Jai sustojus, prie jos sustojusio automobilio pribėgo moteris, kuri atidarė automobilio dureles ir iš jos automobilio spynelės ištraukė užvedimo raktelį. Po to moteris iškvietė policijos pareigūnus. Neužilgo atvyko policijos pareigūnai, kurie alkoholio kiekio matuokliu 2 kartus patikrino jos (kaltinamosios) girtumą. Pamena, kad antro patikrinimo metu jai buvo nustatytas 2,38 ‰ ar 2,36 ‰ girtumas, o pirmo patikrinimo metu buvo nustatytas mažesnis girtumas. Su nustatytu girtumu sutiko, į gydymo įstaigą girtumo patikrinimui nevyko. Policijos pareigūnai įteikė jai šaukimą atvykti į policijos įstaigą ir pavežė iki namų, o jos automobilį nuvežė į automobilių saugojimo aikštelę. Tokį savo poelgį – automobilio vairavimą būnant neblaiviai – vertina labai blogai, dėl jo nuoširdžiai gailisi. Automobilis „Ford Fiesta“ yra asmeninė jos nuosavybė, norėtų, kad automobilis nebūtų konfiskuotas. Neprieštarauja, jei jai būtų atimta teisė vairuoti. Teisę vairuoti transporto priemones ji turi 18 metų, per tą laiką ji nebuvo bausta administracine tvarka, jai nebuvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Palaiko savo sūnaus prašymą dėl jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Su sūnumi J. K. sutaria gerai, nesipyksta, bendrauja su juo susitikimų metu arba telefonu, sūnus jai padeda ir pataria. Sūnus labai smerkia ją dėl aptariamo įvykio. Ji problemų dėl alkoholio vartojimo neturi. Dirba (duomenys neskelbtini) ir dėl šio įvykio jai gresia atleidimas iš darbo, o netekus darbo jai bus sunku pragyventi.
2.2. Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąją nutrauktas, nes kaltinamoji L. Š. nėra kaltinama padariusi labai sunkų nusikaltimą, ji prisipažino esanti kalta dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Be to, kaltinamoji L. Š. ikiteisminio tyrimo metu sutiko, kad bylą nagrinėjant teisme būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas (117 b. l.). Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė bei kaltinamosios gynėjas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).
2.3. Be pirmiau paminėtų kaltinamosios parodymų, jos kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais:
2.3.1. liudytojos R. M. parodymais apie tai, kad 2021 m. rugsėjo 4 d., apie 14 val., važiuodama savo automobiliu (duomenys neskelbtini) gatvėje, žiedinėje sankryžoje (prie parduotuvių „Lidl“, „Maxima“, „Norfa“), pastebėjo įtartinai manevruojantį automobilį „Ford Fiesta“, kuris važiavo nuo Piniavos ir nepraleido jos automobilio, turėjusio pirmenybę. Automobilį „Ford Fiesta“ vairavo moteris. Ji (liudytoja) nutarė stebėti šį automobilį važiuodama iš paskos. Minėtas automobilis sustojo (duomenys neskelbtini) gatvėje, nes norėjo pasukti į kairę (į (duomenys neskelbtini)), tačiau nepataikė į įsukimą ir pravažiavo jį, todėl važiuodamas atbuline pavara bandė išsitiesinti. Matydama, kad minėto automobilio vairuotoja blaškosi po kelią, paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė apie įtartinai manevruojantį automobilį, kurio vairuotoja galimai neblaivi. Po to priėjo prie stovinčio automobilio „Ford Fiesta“ ir paėmė iš spynelės užvedimo raktelį. Už minėto automobilio vairo sėdėjo vyresnio amžiaus moteris, kuri visiškai nesiorientavo. Ištraukusi automobilio raktelį sulaukė policijos pareigūnų, kurie nustatė, jog minėta moteris buvo neblaivi (41–42 b. l.);
2.3.2. liudytojo (policijos pareigūno) P. K. tarnybiniu pranešimu ir parodymais apie tai, kad 2021 m. rugsėjo 4 d. apie 14 val. dirbdamas su kolege I. P. gavo nurodymą vykti į S. (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) sankryžą (duomenys neskelbtini), kur sulaikyta neblaivi vairuotoja. Nuvykus į nurodytą vietą juos pasitiko pranešėja R. M., kuri paaiškino, kad pastebėjo įtartinai manevruojantį automobilį „Ford Fiesta“, kad ji ištraukė minėto automobilio užvedimo raktelį iš spynelės. Priėjusi kita įvykio liudytoja L. L. paaiškino tokias pačias aplinkybes. Priėjęs prie automobilio „Ford Fiesta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad jį vairavo L. Š., nuo kurios sklido alkoholio kvapas, kurios judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli ir kuri išlipusi iš automobilio svirdinėjo į šalis. Alkoholio kiekio matuokliu L. Š. 2 kartus patikrinus neblaivumą abu kartus buvo nustatytas didesnis nei 2 promilių girtumas. L. Š. su tikrinimo rezultatais sutiko, vykti į gydymo įstaigą pasitikrinti girtumą ji nepageidavo. L. Š. buvo įteiktas šaukimas atvykti į policijos įstaigą, o jos automobilis „Ford Fiesta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę (47–48, 51 b. l.);
2.3.3. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, jog įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) sankryžoje. Įvykio vietoje stovi automobilis „Ford Fiesta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Iš įvykio vietos paimtas automobilis ir jo raktelis (7–13 b. l.);
2.3.4. neblaivumo nustatymo aktu, kuriame nurodyta, jog 2021 m. rugsėjo 4 d. 14.04 val. L. Š. buvo nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba ir nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę L. Š. eiti tiesia linija (pėda po pėdos), o taip pat stovėdama pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkusi ir užsimerkusi) negali. Alkoholio kiekio matuokliu 14.04 val. pirmojo tikrinimo metu L. Š. buvo nustatytas 2,25 ‰ girtumas, 14.20 val. antrojo tikrinimo metu – 2,38 ‰ girtumas (16 b. l.);
2.3.5. alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo kopija, iš kurios matyti, kad 2021 m. rugsėjo 4 d. kaltinamajai L. Š. alkoholio kiekio matuokliu 14.04 val. buvo nustatytas 2,25 ‰ girtumas, o 14.20 val. – 2,38 ‰ girtumas (18 b. l.);
2.3.6. daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad kaltinamoji L. Š. pateikė automobilio „Ford Fiesta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) (74–75 b. l.);
2.3.7. duomenimis apie automobilį, iš kurių matyti, kad automobilis „Ford Fiesta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra kaltinamosios L. Š. (19 b. l.).
2.4. Kaltinamajai L. Š. nustatytas girtumas (2,25 ‰ ir 2,38 ‰) nepalieka abejonių, jog kaltinamoji L. Š. suprato, kad ji yra neblaivi ir negali vairuoti transporto priemonių. Tai patvirtino ir pati kaltinamoji (teisiamojo posėdžio metu ji nurodė, kad suprato, jog negali vairuoti automobilio dėl prieš tai išgerto alkoholio). Todėl pirmiau paminėtą nusikalstamą veiką kaltinamoji L. Š. padarė veikdama tyčia.
2.5. Ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis teismas nustatė, kad įrodymai byloje surinkti BPK nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Be pačios kaltinamosios visiško prisipažinimo ir duotų parodymų, visi paminėti įrodymai įrodo, jog kaltinamoji L. Š. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė nusikalstamą veiką, kuri pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
2.6. Kaltinamosios L. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
3.1. 2021 m. lapkričio 10 d. teisiamojo posėdžio metu buvo gautas kaltinamosios L. Š. sūnaus J. K. prašymas atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą jo (J. K.) atsakomybei (135–144 b. l.).
3.2. BK 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas gali taikyti BK 40 straipsnį tik esant visų paminėtų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga – laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.
3.3. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji L. Š. ir laiduotojas J. K. palaikė prašymą atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laiduotojas nurodė, kad kaltinamoji gyvena atskirai, bet tame pačiame mieste. Jiedu susitinka pagal poreikį (jis padeda mamai buityje, sode, nuvažiuoja pas ją savaitgaliais), taip pat susiskambina telefonu. Kaltinamoji konsultuojasi su juo svarbiais klausimais bei atsižvelgia į jo (laiduotojo) nuomonę. Po aptariamo įvykio jiedu su mama pasirašė pasižadėjimus ir įgaliojimus, kad jis (laiduotojas) galėtų tvarkyti mamos finansus, kad galėtų ją kontroliuoti, todėl laiduotojas gali daryti kaltinamajai teigiamą įtaką. Taip pat laiduotojas J. K. nurodė, kad sutinka būti savo mamos laiduotoju ir supranta savo kaip laiduotojo atsakomybę, supranta, kad jis turės daryti teigiamą įtaką savo mamai. Mano, kad mama nebekartos tokių veikų, bet jeigu ji vėl norėtų vairuoti būdama neblaivi, tai reikštų, kad jai reikalinga specialistų pagalba ir jis ieškotų tokios pagalbos (pavyzdžiui, kreiptųsi į gydytojus). Visa tai jiedu su mama jau aptarė ir nuosekliai išanalizavo. Anksčiau kaltinamoji L. Š. nėra nusikaltusi, ji nėra vairavusi automobilio būdama neblaivi, jam nėra žinomi tokie atvejai. Apie kaltinamosios L. Š. padarytą nusikalstamą veiką jis sužinojo tą pačią dieną iš sodo kaimyno. Tada nuvažiavo pas mamą, bet ji buvo neblaivi, todėl su mama nepabendravo. Iš pačios kaltinamosios apie įvykį sužinojo ir su ja pakalbėjo praėjus 2 dienoms po aptariamo įvykio, kuomet lydėjo mamą į policijos įstaigą. Kaltinamoji dėl savo veikos labai pergyvena, geria vaistus, jie kalbėjo apie įvykį. Kaltinamoji L. Š. su juo (laiduotoju) elgiasi pagarbiai, mano, kad jis yra autoritetas savo mamai. Jo paties požiūris į asmenis, kurie automobilius vairuoja būdami neblaiviais, yra neigiamas. Mano, kad mama neturi problemų dėl alkoholio vartojimo. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad laiduotojas neteistas, baustas administracine tvarka (vieną kartą už nusižengimą, susijusį su prekyba, finansų sistema ir oficialiąja statistika, jam buvo paskirtas įspėjimas; ankstesnis baustumas už Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimą išnyko), jis vykdo individualią veiklą, laiduotoją neigiamai charakterizuojančių duomenų byloje nėra (104–110, 139, 144–146 b. l.). Pasak paties laiduotojo J. K., jo sveikatos būklė netrukdys jam būti mamos laiduotoju. Šios aplinkybės nesuteikia pagrindo teismui abejoti kaltinamosios sūnaus J. K. galimybe būti laiduotoju ir daryti teigiamą įtaką kaltinamajai L. Š.
3.4. Kaltinamoji L. Š. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo poelgio. Be to, kaltinamoji L. Š. neteista, administracine tvarka nebausta, ji dirba ir darbovietėje charakterizuojama teigiamai, nėra įrašyta į psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitas (89–92, 94, 98, 100–102, 136–138, 140–143 b. l.). Svarbu įvertinti kaltinamosios L. Š. padarytos veikos pavojingumą – kaltinamoji padarė vieną tyčinį, nesunkų, baigtą nusikaltimą, kuriuo sukėlė pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ar turtui. Visos šios aplinkybės suteikia pagrindą manyti, kad kaltinamoji L. Š. padarys tinkamas išvadas, ateityje elgsis atsakingai, laikysis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nebedarys.
3.5. Atsižvelgdamas į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, į prokurorės poziciją, o taip pat į laiduotojo turtinę padėtį (bendros jo šeimos pajamos nėra didelės (apie 1500 eurų); šeimoje auga vienas vaikas; šeima turi finansinių įsipareigojimų (moka įmokas už paskolą būstui)), teismas mano, kad šiuo konkrečiu atveju galima kaltinamąją L. Š. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, perduodant ją pagal laidavimą laiduotojo J. K. atsakomybei be užstato ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nutraukti (BK 40 straipsnio 1 dalis).
3.6. BK 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laidavimo terminas nustatomas nuo 1 iki 3 metų. Atsižvelgdamas į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, o taip pat siekdamas sulaikyti kaltinamąją nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, paveikti ją taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, teismas laidavimo terminą nustato 1 metams 6 mėnesiams.
4.1. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaroma BK 281¹ straipsnyje numatyta nusikalstama veika, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti minėtą priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones – atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje įvykio aplinkybes, kaltininko kaltę, jo padarytus konkrečius KET pažeidimus.
4.2. Šiuo atveju kaltinamoji L. Š. jai inkriminuojamą nusikaltimą padarė naudodamasi jai suteikta teise vairuoti transporto priemones. Ji vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, jai nustatytas vidutinis, tačiau artimas sunkiam girtumas. Kaltinamosios padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų tiek eismo saugumui, tiek žmonių sveikatai, gyvybei ir turtui. Atsižvelgdamas į tai, teismas mano, kad nagrinėjamu atveju atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslai (o ypač – paveikti kaltą asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų) bus pasiekti kaltinamajai paskyrus BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones.
4.3. Kaip jau buvo paminėta pirmiau, kaltinamoji L. Š. nebausta administracine tvarka, anksčiau ji nebuvo teista ar bausta už transporto priemonės vairavimą būnant neblaivia, jai anksčiau nebuvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Svarbu paminėti tai, kad kaltinamosios L. Š. vairuotojos stažas yra daugiau kaip 18 metų (nuo 2003 m. liepos 26 d.) ir per tą laikotarpį ji už KET pažeidimus nebuvo bausta (94 b. l.). Tai leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamoji L. Š. nėra linkusi piktybiškai pažeisti teisės aktų reikalavimus ir jai inkriminuojama nusikalstama veika yra labiau atsitiktinio pobūdžio. Atsižvelgdamas į visas pirmiau paminėtas aplinkybes, į kaltinamajai nustatytą girtumo laipsnį, teismas mano, jog šiuo konkrečiu atveju atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslus bus galima pasiekti kaltinamajai paskyrus draudimą vairuoti transporto priemones, kurio terminas nustatomas švelnesnis už numatytą tokios baudžiamojo poveikio priemonės vidurkį, t. y. 1 metams 6 mėnesiams (numatytas terminas nuo 1 iki 5 metų).
4.4. Šioje vietoje teismas pažymi, kad nustatydami teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą panašaus pobūdžio bylose (asmuo charakterizuojamas teigiamai, iki įvykio buvo drausmingas kelių eismo dalyvis ir pan.) aukštesnės instancijos teismai laikosi panašios nuomonės (pavyzdžiui, Panevėžio apygardos teismo byla Nr. 1A-84-337/2021; Panevėžio apygardos teismo byla Nr. 1A-152-366/2020; Vilniaus apygardos teismo byla Nr. 1A-197-851/2018 ir kt.).
4.5. 2021 m. rugsėjo 6 d. nutarimu kaltinamajai L. Š. buvo taikyta kardomoji priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas (81–82 b. l.) ir po to ji teisės vairuoti transporto priemones neatgavo. Todėl aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas nuo faktinio kaltinamosios teisės vairuoti transporto priemones suvaržymo momento, t. y. nuo 2021 m. rugsėjo 6 d.
5.1. Atleidęs asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės teismas gali spręsti klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonių, taip pat ir turto konfiskavimo, taikymo.
5.2. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.).
5.3. Nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas skiriasi. Nuteistam asmeniui baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Nuteisus asmenį pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, automobilio kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo privalomumas taip pat nekelia abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). Išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016). Kita vertus, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje ir pan. (Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).
5.4. Nagrinėjamu atveju kaltinamosios vairuota transporto priemonė neabejotinai atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Tokia išvada darytina įvertinus ne tik pirmiau aptartą nusikalstamos veikos padarymo priemonės išaiškinimą, bet ir BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispoziciją, kurioje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip minėtoje teisės normoje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios šiuo konkrečiu atveju rodytų, jog transporto priemonės konfiskavimas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Aptariamo įvykio metu kaltinamosios L. Š. vairuota transporto priemonė yra jos pačios nuosavybė (19 b. l.), šia transporto priemone daugiau niekas nesinaudoja. Be to, kaltinamajai L. Š. buvo nustatytas vidutinis, tačiau artimas sunkiam girtumas, ji, būdama neblaivi, automobilį vairavo šviesiu paros metu, mieste, kur automobilių eismas keliuose yra pakankamai intensyvus ir tokiu būdu sukėlė pakankamai didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, jų gyvybei, sveikatai ir turtui. Ne mažiau svarbu ir tai, jog šiuo konkrečiu atveju nekonfiskavus automobilio kaltinamoji L. Š. po teismo procesinio sprendimo priėmimo galėtų toliau netrukdomai naudotis minėtu automobiliu, o tai sustiprina prevencinę automobilio konfiskavimo reikšmę. Šiuo konkrečiu atveju nekonfiskavus nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio, būtų pažeista asmeninių kaltinamosios interesų bei valstybės intereso užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją pusiausvyra, būtų formuojamos asmens nebaudžiamumo nuotaikos, nepagarba baudžiamajam įstatymui. Atsižvelgiant į tai, o taip pat siekiant kaltinamajai L. Š. užkirsti kelią daryti naujus teisės pažeidimus panaudojant tą pačią transporto priemonę, jai taikoma BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – transporto priemonės konfiskavimas.
6.1. Kaltinamajai L. Š. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas (78–79, 81–82, 84–85 b. l.), kurios paliekamos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikinamos.
6.2.1. automobilis „Ford Fiesta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jo raktelis (saugomi automobilių saugojimo aikštelėje, 14 b. l.) ir registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (saugomas byloje) perduodami konfiskavimą vykdančiai ikiteisminį tyrimą atlikusiai institucijai – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariatui;
6.2.2. kaltinamajai L. Š. išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (saugomas byloje) perduodamas baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones, vykdančiai institucijai – VĮ „Regitra“.
6.3. Byloje valstybė patyrė išlaidas už teismo procesinių dokumentų įteikimą ir už kaltinamosios L. Š. automobilio transportavimą bei saugojimą. Tačiau BPK 105 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog kai procesas nutraukiamas <...>, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal suformuotą teismų praktiką priėmus procesinį sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukus, proceso išlaidos iš asmens negali būti išieškomos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-93-788/2017 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, išlaidos už teismo procesinių dokumentų įteikimą ir automobilio transportavimą bei jo saugojimą, iš kaltinamosios L. Š. neišieškomos.
6.4. Kaltinamoji L. Š. nebuvo sulaikyta, civilinio ieškinio byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 teismas
nusprendžia:
L. Š., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant ją laiduotojo J. K. atsakomybei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, paskirti L. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2021 m. rugsėjo 6 d.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsnio 1–3 dalimis, automobilį „Ford Fiesta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuoti.
L. Š. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
- automobilį „Ford Fiesta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jo raktelį ir registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti konfiskavimą vykdančiai ikiteisminį tyrimą atlikusiai institucijai – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariatui;
- L. Š. išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones, vykdančiai institucijai – VĮ „Regitra“.
Išaiškinti L. Š., kad tuo atveju, jeigu ji, būdama atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje gali būti panaikintas ir gali būti sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu ji laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojui J. K., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.