- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-29
- Bylos Nr.
- 2A-1192-275/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05838-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Danutė Kutrienė, Zita Smirnovienė
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- M. Z., T. G., A. G.
- Kategorijos
- 2.5.10.2.4Žala
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Ritos Kisielienės ir Zitos Smirnovienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovams M. Z. (M. Z.), T. G. (T. G.) ir A. G. (A. G.) dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas A. B. 2015 m. vasario 20 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti nukentėjusįjį A. B. civiliniu ieškovu, priteisti iš atsakovų M. Z., T. G. ir A. G. 16 161 Eur turtinei žalai atlyginti, 202 734 Eur neturtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2012-03-26 nuosprendžiu M. Z., T. G., A. G. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad veikdami grupe, panaudodami psichologinę prievartą bei fizinį smurtą, prievartavo turtą iš ieškovo, bendrais veiksmais padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir pagrobė turtą. Lietuvos apeliacinis teismas 2014-02-24 nusprendžiu bei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-12-16 nutartimi atsakovus taip pat pripažino kaltais. Baudžiamojoje byloje ieškovas pripažintas nukentėjusiuoju, tačiau civilinio ieškinio nereiškė, nes kol vyko teismai ieškovo ir šeimos narių atžvilgiu buvo daromas psichologinis spaudimas, grasinimai, bauginimai ir kt. Dėl atsakovų kaltės ieškovui padaryta turtinė žala, kurią sudaro pagrobti daiktai: laikrodis, mobilieji telefonai, sugadinti rūbai, batai. Dėl atsakovų grasinimų ir pavojaus gyvybei ieškovas su šeimos nariais išsikraustė iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), į kitą gyvenamąjį būstą. Gyvenamąsias vietas teko keisti keletą kartų. Nuo 2010 m. gegužės mėnesio iki 2014 m. gruodžio mėnesio vien būsto nuomai ieškovas išleido 11 584 EUR. Už nenaudojamojo buto, esančio (duomenys neskelbtini), šildymą, komunalines paslaugas nuo 2010 m. gegužės mėnesio iki 2015 metų pradžios teko sumokėti 3 940 EUR. Po grasinimų sudeginti butą, teko kreiptis į draudimo kompaniją ir už draudimą nuo 2010-05-01 iki 2015-04-30 sumokėta 208,52 EUR. Atsakovai atliko nusikalstamus veiksmus, kurių neįmanoma pamiršti. Atsakovai ieškovą kankino, vežė į mišką, grasino peršauti kojas, nužudyti ieškovą ir jo šeimos narius, smaugė, mušė kumščiais, pagrobė asmeninius daiktus, reikalavo pinigų, privertė iškasti sau duobę, sutrikdė sveikatą. Dėl jų veiksmų ieškovas patyrė fizinį skausmą, dvasinius sukrėtimus, pažeminimą ir emocinę depresiją, negalėjo pastoviai lankyti mokyklos, sumažėjo bendravimo galimybės. Dėl grasinimų ieškovas su šeima keitė gyvenamąsias vietas, gyvena išsinuomotame bute, nenurodo adreso, neturi draugų, nes bijo dėl artimųjų gyvybės. Visa tai kelia dvasinius išgyvenimus, ieškovas pastoviai serga depresija. Neturtinę žalą, kurią padarė atsakovai, ieškovas vertino 202 734 EUR.
Atsiliepimas
Atsakovai T. G. ir A. G. su ieškiniu nesutiko, atsiliepimuose į ieškinį prašė jį atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 5 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovui A. B. solidariai iš atsakovų M. Z., T. G. ir A. G. 428,62 EUR turtinės žalos atlygimo ir 7 500 EUR neturtinės žalos atlygimo, likusius ieškovo reikalavimus atmetė. Teismas patenkino ieškovo reikalavimą dėl ieškovo pripažinimo civiliniu ieškovu ir padarė išvadą, jog sprendžiamam ginčui taikytinos deliktinės civilinės atsakomybės nuostatos. Teismas pažymėjo, jog atsakovų neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, nustatyti įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, be to, atsakovų atžvilgiu yra pagrindas taikyti solidariąją atsakomybę. Ieškovo reikalavimą dėl būsto nuomos išlaidų priteisimo teismas atmetė kaip neįrodytą, konstatavęs, jog vien netiesiogiai įrodymai (ieškovo paaiškinimai, ieškovo motinos, kaip liudytojos, parodymai, duoti teismo posėdžio metu) be jokių rašytinių įrodymų negali būti pripažįstami pakankamais įrodymais, patvirtinančiais ieškovo reikalavimo dalį dėl nuomos išlaidų priteisimo. Iš baudžiamosios bylos teismas nustatė, jog tik ieškovui A. B., kuris ikiteisminio tyrimo metu buvo pilnametis, buvo nerekomenduota gyventi savo gyvenamojoje vietoje ir tai buvo siūloma daryti tik iki tyrimo užbaigimo, tuo tarpu tyrimas baigtas ir kaltinamasis aktas baudžiamojoje byloje buvo surašytas 2010-11-22. Teismui nebuvo pateikta duomenų apie tai, kad ieškovas nuomojo kitas gyvenamąsias patalpas. Teismo vertinimu, išlaidų, kurios ieškovo buvo siejamos su mokėtais komunaliniais mokesčiais, butui, esančiam (duomenys neskelbtini), nebuvo pagrindo pripažinti ieškovo patirta žala dėl atsakovų padarytų nusikaltimų, todėl ieškovo reikalavimą šioje dalyje atmetė. Teismas konstatavo, kad ieškovo prašomų priteisti buto draudimo išlaidų taip pat nėra pagrindo laikyti kaip dėl atsakovų nusikalstamų veikų patirtų ieškovo išlaidų, nes pirmiau paminėtas butas nuosavybės teise priklausė ne ieškovui, be to, mokėjimai už jo draudimą buvo atlikti taip pat ne ieškovo. Be to, teismui nepateikta duomenų apie tai, kad draudžiant butą, tai buvo daroma susiejant su ieškovui reiškiamais grasinimais, kad draudimo kompanija buvo informuota apie tokias aplinkybes, todėl nurodytą reikalavimą teismas laikė neįrodytu ir jo netenkino. Likusius ieškovo reikalavimus dėl turtinės žalos atlyginimo (dėl pagrobtų daiktų ir sugadintų rūbų) teismas patenkino, konstatavęs, jog ieškovui priteistina turtinė žala (nuostoliai) yra susijusi su atsakovų veiksmais, nulėmusiais atsakovų civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi atsakovų veiksmų rezultatu, t. y. tarp ieškovo patirtos žalos ir atsakovų neteisėtų veiksmų egzistuoja priežastinis ryšys (CK 6.247 str.). Spręsdamas klausimą dėl ieškovo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovai veikė grupėje; kad jie naudojo psichologinę prievartą bei fizinį smurtą; atsakovai nuosprendžiu nuteisti už tris nusikaltimus, siejamus su ieškovu; nusikaltimai tyčiniai; ieškovui padaryti sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas; medicininiai dokumentai patvirtina, kad ieškovas patyrė neturtinę žalą; atsakovams baudžiamoji atsakomybė taikyta ne už sveikatos sužalojimą, o už turto prievartavimą ir plėšimus (du nusikaltimai); į nusikalstama veika sukeltus padarinius; į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus; ir ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies, priteisdamas solidariai iš atsakovų, teismo vertinimu, teisingą, sąžiningą ir pagrįstą neturtinės žalos 7 500 EUR sumą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia tokiais motyvais:
1. Teismas teisingai išvardijo aplinkybes, į kurias būtina atsižvelgti, sprendžiant neturtinės žalos priteisimo klausimą, tačiau nepagrįstai sumenkino jų svarbą, kas įtakojo neteisingos ir per mažos 7 500 EUR piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymą.
Šalies argumentai
2. Teismas nepagrįstai atmetė netiesioginius įrodymus, kuriais ieškovas įrodinėjo turtinę žalą atsiradusią ieškovui su šeima nuomojant kitas gyvenamąsias patalpas, mokant už ieškovo motinai priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), šildymą ir jam teikiamas komunalines paslaugas, mokant draudimo įmokas, nes šių įrodymų atsiradimas susietas su atsakovų padarytomis nusikalstamomis veikomis, šios aplinkybės atsispindi Vilniaus apygardos teismo 2012-03-26 nuosprendyje, t. y. tarp ieškovo patirtos žalos ir atsakovų veiksmų yra priežastinis ryšys (CK 6.247 str.).
Atsiliepimas
Atsakovas A. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Nurodo, jog teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, įvertino tai, kad nors sveikatos sužalojimas ieškovui buvo padarytas tyčiniais atsakovų veiksmais, ieškovo sveikatos sutrikdymas yra nesunkus, neturintis ilgalaikių išliekamųjų fizinių ir dvasinių padarinių asmeniui, neapribojo jo galimybės pasirinkti norimą dirbti darbą, taip pat atsižvelgė į ieškovo patirtus ir patiriamus fizinius ir dvasinius išgyvenimus, atsižvelgė ir į tai, kad jo sveikatos būklei turėjo įtakos ir kiti veiksniai, jo gyvenimo būdas, naudoti psichotropiniai preparatai. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą ir formuojamą teismų praktiką priteistinos neturtinės žalos dydis, be kita ko, turi būti kompensacinio, bet ne baudinio pobūdžio, be to, teismas turi pareigą parinkti žalos atlyginimo dydį, panašų į analogiško pobūdžio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Pagal teismų praktiką analogiškais atvejais teismai priteisia apie 3 000 – 3 500 EUR neturtinės žalos atlyginimui. Nesant įrodymų apie tariamai nuomotą kitą gyvenamąjį plotą, apie nuomos sutarties buvimą, nėra galimybės nustatyti, kokio dydžio nuomą mokėjo ieškovas (jei iš vis mokėjo), todėl reikalavimas dėl nuomos mokesčio priteisimo atmestas pagrįstai. Ieškovas taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis turėjo kokių nors išlaidų, susijusių J. B. priklausančio buto komunaliniais mokesčiais ir draudimu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Skundas atmestinas.
Ieškovas byloje pateikė du reikalavimus - priteisti ieškovui A. B. iš atsakovų M. Z., T. G. ir A. G. 428,62 EUR turtinės žalos atlygimo ir 7 500 EUR neturtinės žalos atlygimo, nors nenurodė, jog prašo priteisti šias sumas iš atsakovų solidariai, tačiau pagal nurodytas ieškinyje aplinkybes, teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovas prašo priteisti žalą iš atsakovų solidariai. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, tačiau pagal nurodytas aplinkybes matyti, kad jis siekia, jog sprendimas būtų pakeistas ir padidintos priteistos turtinės ir neturtinės žalos sumos, todėl kolegija daro išvadą, kad iš esmės ieškovas prašo, jog teismo sprendimas būtų pakeistas ir būtų padidintos jam priteistos sumos atitinkamai dėl turtinės žalos nuo 428,62 EUR iki 16 1561 Eur, dėl neturtinės žalos priteisimo – nuo 7 500 EUR iki 202 734 Eur.
Dėl neturtinės žalos dydžio
Vilniaus apygardos teismo 2012-03-26 nuosprendyje dėl turtinės žalos dydžio Spręsdamas klausimą dėl ieškovui padarytos neturtinės žalos dydžio, teismas nurodė, kad atsižvelgia į tokias aplinkybes, kaip atsakovų veikimą grupėje, naudojimą psichologinės prievartos ir fizinio smurto, į tai, kad atsakovai nuosprendžiu nuteisti už tris nusikaltimus, siejamus su ieškovu, kad nusikaltimai tyčiniai. Iš Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. nuosprendžio, priimto baudžiamojoje byloje Nr. N1-44/2012, bei Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 24 d. nuosprendžio, priimto baudžiamojoje byloje Nr. 1A-43/2014, kuriuo apygardos tesimo nuosprendis dalyje dėl A. G. nuteisimo pagal BK 302 straipsnio 1 dalį buvo panaikintas ir šioj dalyje nuteistasis A. G. išteisintas, matyti, kad atsakovai M. Z., T. G. ir A. G. nuteisti dalyje už tai, kad panaudojo psichologinę prievartą prieš A. B., pasireiškusią šaukimu, gąsdinimu, reikalavimu 600 Lt už tai, kad jis nepardavė jų tiekiamų narkotinių ir psichotropinių medžiagų, tuo prievartavo A. B. turtą, atėmė laisvę iš A. B., prievarta nuveždami jį į mišką, naudojo fizinį smurtą, gąsdino, reikalavo 1100 Lt ir aukso už tai, kad šis prarado jų tiekiamas narkotines medžiagas, dėl smūgių sudavimo nukentėjusiajam, jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Laikotarpyje nuo 2010-04-03 iki 2010-04-10 d. atsakovai vykdė šiuos nusikalstamus veiksmus ieškovo atžvilgiu keletą kartų. Šios kategorijos bylose teismas nustato padarytos neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog neturtinės žalos atlyginimo bylose teismo pareiga parinkti žalos atlyginimo dydį, panašų į analogiško pobūdžio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, tačiau nenurodė, kokia analogiško pobūdžio byla remdamasis parinko neturtinės žalos dydį 7500 Eur. Ieškovas apeliaciniame skunde taip pat nenurodė, kokia analogiška byla turėjo vadovautis teismas, nustatydamas, kokio dydžio neturtinė žala priteistina ieškovui. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas A. G. nurodo teismų praktiką, t.y. kasacinės instancijos nutartis, priimtas bylose Nr. Nr. 2K-469/2010, 2K-325/2010, 2K-509/2010, 2K-534/2009, 2K-510/2005, kuriose išsamiai išnagrinėti neturtinės žalos atlyginimo dydžio kriterijai, kai asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nurodo, kad šiose bylose priteista asmeniui buvo apie 3 000 – 3 500 EUR neturtinės žalos atlyginimas.
Atsižvelgus į paskutiniu metu nagrinėtas kasacinio teismo bylas, kuriose buvo daromos išvados dėl neturtinės žalos, padarytos nusikaltimu nukentėjusiajam, dydžio, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje teismas padarė pagrįstą išvadą, jog tenkintinas ieškovo reikalavimas dalyje dėl 7500 Eur neturtinės žalos priteisimo. Kaip reikšmingos, nustatant neturtinės žalos dydį nagrinėjamoje byloje, yra tokios kasacinės instancijos teismo nagrinėtos bylos:
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. lapkričio 10 d. nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-467-976/2015, padaryta išvada, kad apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas 4344 Eur (15 000 Lt) neturtinės žalos, tinkamai vadovavosi CK nuostatomis, adekvačiai įvertino visas reikšmingas neturtinės žalos ir jos dydžio nustatymui aplinkybes ir įstatymo taikymo aspektu šį klausimą išsprendė iš esmės nepažeidus įstatymo reikalavimų. Bylos aplinkybės - R. C. , A. M. , L. K. apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nuteisti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2012 m. birželio 3 d., apie 2.00 val., viešoje vietoje: sodyboje „Ž“, prie namo Nr. 12, veikdami bendrai, neturėdami jokių apibrėžtų tikslų ir motyvų, turėdami tyčią įžūliais veiksmais ir patyčiomis, nukreiptais prieš A. Š., demonstruoti nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką, įžūliai, neleistinai, akivaizdžiai agresyviai ir moralės požiūriu nepriimtinai, aplinkinius šokiruojančiai elgdamiesi ir tyčiodamiesi, demonstratyviai ciniškai žemindami nukentėjusiojo orumą, pobūvio svečių akivaizdoje prieš A. Š. valią išnešė jį iš minėtos sodybos teritorijoje esančio pastato antrojo aukšto miegamojo kambario į koridorių, A. M. namelyje sudavė nukentėjusiajam A. Š. vieną smūgį į pakaušį, ištempė jį į lauką, sudavė 2–3 smūgius, L. K. sudavė A. Š. prie namelio 2–3 smūgius į kūną, o vėliau bėgančiam A. Š. sudavė dar vieną smūgį į galvą, R. C. užšokęs ant A. Š. , prispaudęs jį koja, sudavė vieną smūgį į veidą, jį smaugė ir kratė, tokiais fizinio smurto veiksmais nukentėjusiajam A. Š. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. kovo 29 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-115-648/2016 paliktas nepakeistas nuosprendis , kuriuo E. N. nuteistas už tai, kad sunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą: 2013 m. balandžio 12 d., apie 3.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, prie naktinio klubo (duomenys neskelbtini) įėjimo-išėjimo laiptų, keršydamas V. J. D., su kuriuo prieš tai naktiniame klube susiginčijo ir tarpusavio konflikto metu susigrūmė, ir veikdamas bendrininkų grupe su M. U., A. B., A. P., tyčia plaktuko galvos plokščia dalimi ne mažiau kaip du kartus smogė jam į viršugalvį ir ne mažiau kaip vieną kartą į viršutinę nugaros dalį; taip savo veiksmais padarė nukentėjusiajam muštinę žaizdą viršugalvio dešinėje pusėje, dešinio momenkaulio atvirą įspaustinį skeveldrinį lūžį, lengvą galvos smegenų sukrėtimą – tai sukėlė V. J. D. sunkų sveikatos sutrikdymą. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis V. J. D. pareiškė ieškinį dėl 170 000 Lt (49 235,40 Eur) neturtinės žalos atlyginimo E. N. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs CK 6.250 straipsnyje numatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, priėjo prie išvados, kad nukentėjusiajam V. J. D. turi būti priteista 8200 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš E. N., ši teismo nuosprendžio dalis nebuvo pakeista.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. lapkričio 24 d. nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-504-139/2015, kaltinamieji R. B., V. R., V. V. nuteisti už tai, kad iš anksto susitarę, veikdami bendrininkų grupe tarpusavyje ir su nuteistuoju D. N. bei nenustatytais asmenimis, 2012 m. gruodžio 14 d. apie 1 val., žinodami, kad miške, Klaipėdos r., Endriejavo sen., Pažvelsio k., D. K. ir L. G. gamina naminę degtinę, turėdami tikslą įbauginti ir užvaldyti svetimą turtą, ten juos užpuolė. D. N., R. B., V. R., V. V. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, matydami vienas kito neteisėtus veiksmus ir jiems pritardami, grasino D. K. ir L. G. su jais susidoroti ir sumušti, t. y. grasino prieš juos panaudoti fizinį smurtą. Bendrininkams saugant, kad nukentėjusieji nepabėgtų, prieš D. K. ir L. G. buvo panaudotas fizinis smurtas: nukentėjusieji buvo pargriauti ant žemės, D. K. ir L. G. gulint, jiems buvo suduota ne mažiau kaip po keturis smūgius kojomis į įvairias kūno vietas. Tęsiant neteisėtus smurtinius veiksmus, V. V. nukentėjusiesiems grasino ir daužė esančius daiktus beisbolo lazda bei sudavė beisbolo lazda vieną smūgį L. G.. V. R. beisbolo lazda prispaudė ant žemės gulintį nukentėjusįjį D. K., o tuo pačiu metu kitas bendrininkas vieną kartą peiliu dūrė D. K. į kairės kojos šlaunį. Grasinant prieš nukentėjusiuosius tęsti fizinį smurtą bei sunaikinti ir sugadinti jų turtą, girdint kitiems bendrininkams ir jiems pritariant, V. V. savo ir kitų asmenų naudai atvirai pareikalavo D. K. perduoti pinigus – 3 000 Eur (10 350 Lt) – už tai, kad nepraneštų policijai, jog D. K. ir L. G. užsiima neteisėta veikla – naminės degtinės gamyba. Saugant, kad D. K. nepabėgtų, D. N., R. B., V. R., V. V. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys tuoj pat nuvyko pas D. K. į namus, esančius Klaipėdos r., kur nukentėjusysis D. K. perdavė reikalaujamus 3 000 Lt. Tęsiant nusikalstamą veiką, 2012 m. gruodžio 18 d., apie 16 val., D. N. ir R. B. atvyko pas nukentėjusįjį D. K. į namus, esančius Klaipėdos raj. ir paėmė iš nukentėjusiojo D. K. reikalautą pinigų dalį – 600 Eur (2 070 Lt). Taip D. N., R. B., V. R. ir V. V., panaudodami fizinį smurtą, prievartavo turtą, padarydami nukentėjusiajam D. K. 5 070 Lt turtinę žalą. Teismai nustatė, kad smurtas prieš nukentėjusiuosius buvo naudojamas, jiems buvo grasinama, ir, atsižvelgus į tai, kad didesni sužalojimai nepadaryti, neturtinės žalos dydis buvo sumažintas iki 4 000 Lt.
Artimiausia nagrinėjamai bylai pagal aplinkybes yra pastaroji byla, todėl padarius išvadą, kad 4000 Lt neturtinės žalos atlyginimo suma pripažinta tinkamu žalos atlyginimu, nėra pagrindo padidinti priteistą ir ieškovui neturtinės žalos atlyginimą už analogiškus nusikalstamus veiksmus ieškovo atžvilgiu. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos, kurioje nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, tuo atveju jam buvo priteista 8200 Eur neturtinė žala. Taigi, bylos aplinkybėmis nustačius, kad ieškovo atžvilgiu šioje byloje buvo naudojamas ne vieną kartą psichologinis smurtas, grąsinama, jis verčiamas daryti nusikaltimus, tačiau bauginant jam padarius nesunkų sveikatos sutrikdymą, priteista žalos atlyginimo suma neturėtų būti didesnė, nei priteista nukentėjusįjį sužalojus sunkiai. Prietsita neturtinės žalos negali būti mažinama, nes nėra pateikta atsakovų apeliacinio skundo.
Dėl turtinės žalos atlyginimo
Ieškovas skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė netiesioginius įrodymus, kuriais ieškovas įrodinėjo turtinę žalą, atsiradusią ieškovui su šeima nuomojant kitas gyvenamąsias patalpas, mokant už ieškovo motinai priklausančio buto, esančio Taikos g. 93-35, Vilnius, šildymą ir jam teikiamas komunalines paslaugas, mokant draudimo įmokas, nes šių įrodymų atsiradimas susietas su atsakovų padarytomis nusikalstamomis veikomis, šios aplinkybės atsispindi Vilniaus apygardos teismo 2012-03-26 nuosprendyje. Patikrinus šį teismo nuosprendį, nenustatyta, kad teismas baudžiamojoje byloje yra padaręs išvadą dėl turtinės žalos, atsiradusios ieškovui, jo motinai nuomojant gyvenamąsias patalpas, mokant už motinai priklausiusio buto šildymą, komunalines paslaugas, draudimą. Tai, kad žala dėl atsakovų nusikalstamų veiksmų galėjo atsirasti nukentėjusiojo motinai, su kuria ieškovas gyveno, nėra pagrindu jai atsiradusią žalą priteisti ieškovui. Jo prašomų priteisti buto draudimo išlaidų teismas nelaikė įrodytu, motyvuodamas tuo, kad butas nuosavybės teise priklausė ne ieškovui, mokėjimai už jo draudimą buvo atlikti ne ieškovo. Taigi, net ir pripažistant, kad ieškovo šeima galėjo turėti nuostolių dėl nusikalstamų atsakovų veiksmų, nustačius aplinkybę, kad mokėjimus už galimai nenaudojamą butą atliko Belickienė, ( b. . 67-132, t.I ) teismas pagrįstai tik dalinai patenkino ieškovo reikalavimus šioje dalyje.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.