Kauno apylinkės teismo sprendimas

trečiųjų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „Meitransa“, uždarosios akcinės bendrovės „SR Transport“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Mida LT“ atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Meitransa“, uždaroji akcinė bendrovė „SR Transport“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Mida LT“ bei atsakovės priešieškinį dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2017 m. liepos 3 d. buvo priimtas preliminarus teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-19210-615/2017, kuriuo ieškinys patenkintas (1 t., b. l. 32–34).

Atsakovė pateikė prieštaravimus (1 t., b. l. 43–48), prašydama 2017 m. liepos 3 d. preliminarų sprendimą panaikinti, ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovės atstovas į 2018 m. spalio 23 d. teismo posėdį neatvyko dėl teismui nežinomų priežasčių. 2018-08-20 teisme buvo gautas ieškovės atstovo pranešimas, kad teisinių paslaugų sutartis su advokatu M. Š. ir advokato padėjėja K. M. yra nutraukta, pranešime nurodyta, jog ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) yra informuota apie paskirtą 2018-10-23 dienos posėdį ir nustatytą įpareigojimą pateikti dokumentus. 2018-09-21 ieškovei pakartotinai per EPP sistemą buvo išsiųsta 2018-07-17 teismo nutartis, todėl konstatuotina, kad apie posėdį ieškovei pranešta tinkamai, byla nagrinėtina ieškovės atstovui nedalyvaujant.

Trečiųjų asmenų UAB „Meitransa“, UAB „SR Transport“ ir UAB „Mida LT“ atstovai į 2018 m. spalio 23 d. teismo posėdį neatvyko dėl teismui nežinomų priežasčių, apie bylą atstovams yra pranešta tinkamai, todėl atstovų neatvykimo priežastys nelaikytinos svarbiomis ir byla nagrinėtina trečiųjų asmenų atstovams nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

preliminarus sprendimas panaikinamas.

Ieškinys atmetamas, priešieškinis tenkinamas.

Byloje nustatyta, kad ieškovė 2016 m. lapkričio 4 d. su UAB „Mida LT“ sudarė krovinio pervežimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 8). 2016 m. lapkričio 7 d. ieškovė su atsakove sudarė vienkartinio krovinio pervežimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 26–27, 74–75). Tą pačią dieną siuntėja UAB „Mida LT“ krovinį pristatė atsakovei (1 t., b. l. 30–31; 3 t., b. l. 91). 2016 m. lapkričio 7 d. UAB „Mida LT“ išrašė siuntos gavėjai PVM sąskaitą-faktūrą 975 Eur sumai (3 t., b. l. 90). Atsakovė krovinį į Vokietiją pristatė 2016 m. lapkričio 11 d. (1 t., b. l. 12, 76). Atsakovė krovinį UAB „Mida LT“ grąžino 2016 m. gruodžio 2 d. (1 t., b. l. 13, 51, 81). Atsakovė ieškovei už suteiktas vežimo paslaugas 2016 m. lapkričio 25 d. ir 2016 m. gruodžio 30 d. išrašė PVM sąskaitas-faktūras 665,50 Eur sumai (1 t., b. l. 77, 82). Ieškovė UAB „Mida LT“ už suteiktas vežimo paslaugas 2016 m. gruodžio 30 d. išrašė PVM sąskaitą-faktūrą 423,50 Eur sumai (3 t., b. l. 84). 2017 m. sausio 27 d., 2017 m. vasario 7 d., 2017 m. vasario 17 d. ir 2017 m. kovo 1 d. atsakovė pateikė ieškovei įspėjimus dėl pradelstų mokėjimo terminų (1 t., b. l. 83–86). 2017 m. vasario 2 d. elektroniniu paštu ieškovė pateikė UAB „Mida LT“ situacijos paaiškinimą (3 t., b. l. 88). 2017 m. vasario 6 d. raštu UAB „Mida LT“ dėl apgadinto krovinio atsisakė apmokėti ieškovės sąskaitą (1 t., b. l. 20; 3 t., b. l. 89). 2017 m. vasario 17 d. UAB „Mida LT“ išrašė ieškovei PVM sąskaitą-faktūrą 350 Eur sumai (1 t., b. l. 19). Pagal 2017 m. vasario 21 d. buhalterinę pažymą ieškovė atlygino UAB „Mida LT“ 350 Eur nuostolius (1 t., b. l. 18). Ieškovė atsakovei pateikė pretenziją dėl 350 Eur už prekės ir pakuotės pažeidimą (1 t., b. l. 17, 87). Atsakovė atsisakė atlyginti ieškovei 350 Eur nuostolius (1 t., b. l. 50, 88). Byloje yra pateiktos krovinio fotonuotraukos (1 t., b. l. 9–11, 28–29; 3 t., b. l. 82, 92–95). Taip pat pateikti šalių bei trečiojo asmens UAB „Mida LT“ susirašinėjimai elektroniniu paštu apie krovinį (1 t., b. l. 14–16, 78–80; 3 t., b. l. 81–81, 83, 85–87, 96). Byloje yra pateikti išrašai iš juridinių asmenų registro ir internetinio portalo apie atsakovės bei trečiųjų asmenų UAB „SR Transport“, UAB „Meitransa“ buveinės adresus (1 t., b. l. 104–105, 117, 119; 2 t., b. l. 58). Pateiktas išrašas iš Creditinfo, jog atsakovė krovinių pervežimo nevykdo, jį tik organizuoja (2 t., b. l. 69–75).

Dėl ieškinio reikalavimų

Byloje ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 350 Eur nuostolių. Nurodė, jog atsakovė krovinį pristatė pavėluotai ir sugadintą. Atsakovė su ieškiniu nesutinka, nurodo, jog krovinys buvo pristatytas nesugadintas, gavėjas jį atsisakė priimti, nenurodydamas atsisakymo priežasčių, todėl gavus siuntėjo nurodymą, krovinys buvo grąžintas siuntėjui.

Krovinio vežimo sutartis – tai krovinio siuntėjo ir krovinio vežėjo susitarimas, kuriuo vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti gavėjui, o siuntėjas įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį (CK 6.808 str. 1 d.). Kai krovinio vežimas turi tarptautinių elementų (vežama iš vienos valstybės į kitą), taikytinos materialinės teisės klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į tai, kad tarptautinių sutarčių normos turi prioritetą nacionalinės teisės atžvilgiu jų konkurencijos atveju (CK 1.13 str.). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CMR konvencija turi būti taikoma visais atvejais, kai sutartis atitinka jos 1 straipsnyje įtvirtintus požymius: vežama kelių transporto priemone, vežama sausumos keliais, vežama už užmokestį, krovinio išsiuntimo ir gavimo vietos yra skirtingose valstybėse, krovinio išsiuntimo ir (ar) gavimo valstybės yra CMR konvencijos narės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-104/2006; 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2006; kt.). Taikant CMR konvenciją turi būti įvertinta tai, kad ši tarptautinė sutartis turi griežto (specialaus) reguliavimo efektą, t. y. klausimai, kurie patenka į jos reglamentavimo sritį, laikomi sureguliuotais išsamiai ir jokie nukrypimai nuo šio reglamentavimo negalimi – pagal CMR konvencijos 41 straipsnio 1 dalį visi susitarimai (išskyrus 40 str. leistus vežėjų susitarimus), kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai nukrypstama nuo šios Konvencijos normų, laikomi negaliojančiais.

2016 m. lapkričio 4 d. UAB „Mida“ su ieškove UAB (duomenys neskelbtini) sudarė krovinio pervežimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo vykdyti krovinio – stogo dangos (bituminių čerpių) – pristatymą 2016 m. lapkričio 7/8 d. paimant krovinį iš pakrovimo vietos Lietuvoje ((duomenys neskelbtini), UAB „Mida“) ir 2016 m. lapkričio 9/10 d. pristatant į iškrovimo vietą Vokietijoje ((duomenys neskelbtini)), o UAB „Mida“ už krovinio pervežimą įsipareigojo sumokėti pervežimo kainą – 350 Eur per 30 dienų nuo sąskaitos išrašymo ir CMR kopijos gavimo. Be to, minėtos pervežimo sutarties 2.6 punkto pagrindu šalys susitarė, kad ieškovė krovinio pristatymo vykdymui sutartyje nurodytu adresu ir laiku gali vykdyti savo ar samdytu transportu.

2016 m. lapkričio 7 d. ieškovė su atsakove UAB (duomenys neskelbtini) sudarė vienkartinio krovinio pervežimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo 2016 m. lapkričio 7 d. paimti ieškovės pateiktą krovinį iš Lietuvos ((duomenys neskelbtini), LEZ) ir pristatyti krovinio gavėjui Vokietijoje ((duomenys neskelbtini)) iki 2016 m. lapkričio 9 d.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė krovinį į paskirties vietą pristatė pavėluotai, t. y. 2016-11-11, tačiau jokių pastabų gavėjas CMR važtaraščio nei 24 langelyje, nei kitoje vietoje nenurodė. Iš krovinio siuntėjos UAB „Mida LT“ 2017 m. vasario 6 d. rašto krovinio vežėjai UAB (duomenys neskelbtini) matyti, kad atsisakymo priimti krovinį priežastis nurodoma ne pavėluotas pristatymas, o tik krovinio sugadinimas, kaip nurodoma rašte: pažeista pakuotė, pažeistas (nes suvirto) krovinys, buvo aplaužytos paletės, tai esą įrodo krovinio gavėjo atsiųstos nuotraukos, todėl užsakovė pareiškė, kad nemokės už pervežimą (1 t., b. l. 20). Iš šių įrodymų galima daryti išvadą, kad prekės buvo nepriimtos ne dėl vėlavimo jas pristatyti, nes vėlavimo faktu nei pirminėse pretenzijose, nei elektroniniuose laiškuose ( 1 t., b. l. 14–15) nesiremiama. Teismas 2018-07-17 nutartimi buvo nustatęs terminą ieškovei pateikti papildomus įrodymus dėl atsisakymo priimti krovinį priežasčių, tačiau jokie įrodymai teismui pateikti nebuvo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog ieškovė neįrodė, kad gavėjas krovinį atsisakė priimti dėl pavėluoto pristatymo ir kad būtent dėl to buvo patirti nuostoliai.

Kaip nurodė atsakovė, pristačius krovinį gavėjui, jis atsisakė jį priimti, tačiau iš važtaraščio neįmanoma nustatyti, dėl kokių priežasčių gavėjas tai padarė. Ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) 2016 m. vasario 6 d. pateikė atsakovei pretenziją, kad kroviniui atvykus į paskirties vietą pastebėtas krovinio apgadinimas: buvo pažeista pakuotė, buvo pažeistas krovinys, aplaužytos paletės, padarytos krovinio būklę atspindinčios nuotraukos, gavėjas atsisakė priimti pažeistą krovinį, prekė apžiūrėta ir konstatuoti pažeidimai, pažeidimų suma 350 Eur ( 1 t., b. l. 17). Prie pretenzijos pridėta krovinio savininko sąskaita ir pretenzija, užskaitos aktas, tačiau fotonuotraukų nepridėta. Į bylą ieškovė pateikė krovinio fotonuotraukas ( 1 t., b. l. 9–11, 28, 29, 151–153), tačiau iš jų negalima spręsti apie nustatytus sugadinimus, kurių pobūdis aprašomas pretenzijoje, nes nematyti nei pažeistų pakuočių, nei suvirtusio krovinio, nei aplaužytų palečių, neaiškus pateiktų nuotraukų padarymo laikas ir vieta.

Iš pervežto atgal iš Vokietijos į Lietuvą krovinio CMR važtaraščio 24 langelio matyti, kad krovinys buvo pristatytas atgal siuntėjui UAB „Mida LT“ 2016 m. gruodžio 2 d. (1 t., b. l. 14), tačiau ir vėl nei CMR važtaraščio 24 langelyje, nei kitoje važtaraščio vietoje nėra jokių pastabų, kokios būklės krovinys gautas ir kokiu būdu nustatyti krovinio pažeidimai. Nesant CMR važtaraštyje jokių gavėjo pastabų apie krovinio sugadinimus, būtent ieškovės pareiga yra įrodyti, kad krovinys buvo sugadintas (CPK 178 str.). Byloje trečiuoju asmeniu įtraukta UAB „Mida LT“ prie atsiliepimo pateikė nuotraukas, darytas krovinio gavėjo Vokietijoje (3 t., b. l. 92–95). Šiose nuotraukose matyti, jog buvo sulaužytas padėklas, prekės nuslydusios nuo padėklų, nuplyšusi pakuotė, tačiau iš šių nuotraukų nesimato, kad buvo pažeistas pats krovinys ir koks jo pažeidimo laipsnis. Kad krovinys nebuvo sugadintas patvirtina ir ta aplinkybė, jog UAB „Mida LT“, perpakavusi krovinį, jį pardavė.

Teismas pažymi, kad vežėjo pareiga yra atlyginti tik pagrįstus nuostolius. Reikalavimui atsirasti yra svarbios dvi aplinkybės: 1) padaryti nuostoliai (išlaidos, negautos pajamos ir kt.); 2) jų atlyginimas nukentėjusiajam ar kitam reikalavimo teisę į žalos (nuostolių) atlyginimą turinčiam asmeniui. Abu faktai turi būti įrodyti. Tam, kad nuostoliai būtų pripažinti patirtais, turi būti pagrįsta nuostolių kilmė, sudėtis ir jų dydis. Priešingu atveju sumokėtos sumos laikomos rizika, tenkančia jas sumokėjusiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2009; 2009 gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2009). Pažymėtina, kad nuostolius dėl krovinio sugadinimo gali patirti tik krovinio savininkas, todėl siuntėjo reikalavimas vežėjui atlyginti žalą bus nepagrįstas, jeigu siuntėjas pats nepatyrė arba neatlygino gavėjo patirtų nuostolių. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog ji patyrė tiesioginius nuostolius už pavėluotą krovinio pristatymą ir jo sugadinimą, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad gavėjas šiais pagrindais būtų reiškęs siuntėjai pinigines pretenzijas ir ieškovė faktiškai būtų atlyginusi UAB „Mida LT“ šiuos nuostolius. Remiantis UAB „Mida LT“ atsiliepimu, darytina išvada, jog gavėjas tik nesumokėjo ieškovei už krovinio pervežimą, todėl ieškovė šią sumą siekia susigrąžinti, bandydama ją, kaip nuostolius, prisiteisti iš atsakovės. Pagal CMR konvencijos 23 straipsnio 1 dalį, kai, remiantis šios konvencijos nuostatomis, vežėjas, praradus dalį arba visą krovinį, privalo atlyginti žalą, kompensacijos suma apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti. Krovinio vertė įvertinama pagal biržos kainas, o jeigu tokių nėra, – pagal rinkos, o jei nėra ir tokių, tai pagal to paties asortimento ir kokybės prekių vertę (CMR konvencijos 23 straipsnio 2 dalis). Be to, CMR konvencijos 23 straipsnio 4 dalis nustato, kad turi būti kompensuojamas visas užmokestis už vežimą, muitų rinkliavas ir mokesčius bei kitos su krovinio vežimu susijusios išlaidos, jeigu prarastas visas krovinys, ir proporcingai nuostolio dydžiui, praradus dalį krovinio; kiti nuostoliai nekompensuojami. Taigi, vežėjas privalo kompensuoti tik kitos sutarties šalies turėtas išlaidas, tačiau kitokio pobūdžio nuostolius vežėjas kompensuoti neprivalo. Teismas 2018-07-17 nutartimi buvo nustatęs terminą ieškovei pateikti papildomus įrodymus dėl krovinio sugadinimo fakto ir laipsnio, ieškovė tokių įrodymų teismui nepateikė, todėl konstatuotina, jog krovinio sugadinimo fakto ir patirtų tiesioginių nuostolių ieškovė byloje neįrodė.

Dėl priešieškinio reikalavimų

Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo reikalauja priteisti iš ieškovės 665,50 Eur skolą už atliktus krovinio vežimus. Ieškovė su atsakovės reikalavimu nesutinka, nurodė, kad atsakovė pažeidė 2016 m. lapkričio 7 d. sutarties 8 punktą ir be jos sutikimo perdavė užsakymo vykdymą tretiesiems asmenims.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė krovinių pervežimui pasitelkė trečiuosius asmenis (krovinį į Vokietiją gabeno UAB „SR Transport“). Atsakovė to neneigė, jos atstovė bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) tik organizuoja krovinių pervežimą, tačiau pati savo transporto neturi ir pervežimui samdo kitus asmenis. Šiuo atveju šalys susitarė, kad vežėjas (atsakovė) privalo vežti krovinius tik nuosavais automobiliais, užsakymo perdavimas tretiesiems asmenims galimas tik esant raštiškam sutikimui. Užsakymą perdavus tretiesiems asmenims be užsakovo (ieškovės) sutikimo, frachtas nebus apmokamas (2016 m. lapkričio 7 d. sutarties 8 punktas) (1 t., b. l. 26–27). Teismas pažymi, kad tokia sutarties nuostata prieštarauja CMR konvencijoje numatytam reguliavimui, kadangi jos nuostatos nedraudžia pervežimą vykdyti keliems vežėjams (VI skyrius). Be to, CMR konvencijos 14 straipsnis nors ir numato pareigą vežėjui gauti asmens, turinčio teisę disponuoti kroviniu, instrukcijas tuo atveju, jei dėl kokių nors priežasčių vežėjas sutarties negali vykdyti važtaraštyje numatytomis sąlygomis, iki krovinys pasieks paskirties vietą, pareigos ir imperatyvaus reikalavimo gauti rašytines instrukcijas (šiuo atveju – sutikimą toliau vežti krovinį kita transporto priemone kitam vežėjui) nėra numatyta (Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-2093-436/2017). Šiuo atveju atsakovė yra ekspeditorė ir krovinius veža per trečiuosius asmenis, be to, įmonei priklauso keleiviniai automobiliai, todėl akivaizdu, kad ji neturi tinkamo transporto krovinių pervežimui atlikti (2 t., b. l. 69–75). Kadangi CMR konvencija leidžia pervežimui pasitelkti trečiuosius asmenis, todėl sutarties sąlyga, leidžianti nemokėti atlyginimo vežėjui už rašytinio sutikimo neturėjimą, kai CMR konvencija įpareigoja apie krovinio vežimo metu atsiradusius nesklandumus ir pakeitimus tik pranešti (galima ir žodžiu), o esant reikalui (nesant galimybei susisiekti) pervežimą vykdyti užsakovo interesais pagal esamas aplinkybes, laikytina papildomų įsipareigojimų vežėjui prisiėmimu, kas pagal CMR konvenciją yra draudžiama. Atsižvelgiant į tai, kad tokia vežėjo atsakomybė CMR konvencijoje nėra numatyta, sutarties 8 punkto nuostatos ginčo atveju negali būti taikomos.

Ieškovė taip pat nurodė, kad ji neturi pareigos apmokėti atsakovės išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, kadangi 2016 m. lapkričio 25 d. sąskaitoje netinkamai nurodytos krovinio paėmimo ir pristatymo datos, nesutampa ID numeriai. Teismas pažymi, kad netikslus minėtų dokumento grafų užpildymas savaime nereiškia, jog yra paneigiamos šalių tarpusavio prievolės, kilusios iš vienkartinės krovinio pervežimo sutartimi apibrėžtų sutartinių teisinių santykių, todėl ieškovės argumentai, susiję su 2016 m. lapkričio 25 d. ir 2016 m. gruodžio 30 d. PVM sąskaitų-faktūrų užpildymo trūkumais, nėra pakankami paneigti ieškovės prievolę apmokėti jose nurodytas sumas už suteiktas paslaugas.

CMR konvencijos 16 straipsnio 1 dalis numato, kad vežėjas turi teisę pareikalauti padengti išlaidas, susijusias su instrukcijų gavimu ir jų vykdymu, kadangi šios išlaidos atsirado ne dėl jo kaltės. Šiuo atveju atsakovė, nors ir pasitelkusi trečiuosius asmenis, krovinį į Vokietiją gavėjui pristatė 2016 m. lapkričio 11 d. (dviem dienomis vėliau). Krovinio gavėjas atliko žymą važtaraštyje, tačiau krovinį priimti atsisakė, vežimo dokumente atsisakymo priežasčių nenurodė. Atsakovė gavusi iš ieškovės nurodymą parvežti krovinį siuntėjui sutiko tai padaryti bei nurodė, jog nepasitvirtinus krovinio pažeidimo faktui, atsakovė reikalaus ieškovės atlyginti instrukcijų vykdymo išlaidas pagal CMR konvenciją. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas konstatavo, jog gavėjas krovinį priimti atsisakė ne dėl vėlavimo jas pristatyti, krovinys sugadintas nebuvo ir ieškovė nuostolių nepatyrė, todėl atsakovė pagrįstai reikalauja padengti išlaidas, susijusias su instrukcijų gavimu ir jų vykdymu. Nors ieškovė reikalavo krovinį siuntėjui grąžinti iki 2016 m. lapkričio 30 d. (1 t., b. l. 15), tačiau atsakovės byloje nurodytos aplinkybės patvirtina, kad krovinys buvo parvežtas vėliau (2016 m. gruodžio 2 d.) dėl objektyvių priežasčių (gavus ieškovės nurodymą parvežti krovinį į Lietuvą, atsakovei teko surasti vežėją). Be to, atsakovei grąžinus krovinį, jį priėmė siuntėjo darbuotoja, pasirašė ant krovinio vežimo važtaraščio (1 t., b. l. 51), jokių įrašų apie krovinio ar pakuotės sugadinimą nenurodė. Įvertinus tai, teismas sprendžia, kad atsakovė tinkamai atliko savo įsipareigojimus, vežimo išlaidos susidarė ne dėl jos kaltės, todėl ieškovė turi pareigą atsakovei atlyginti 665,50 Eur.

Atsakovė prašo iš ieškovės priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog pagal prievolę neatsiskaitęs asmuo privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Prievolė tinkamai neįvykdyta, įstatymas (CK 6.210 straipsnis) numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl iš ieškovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį už priešieškinio pateikimą (1 t., b. l. 89), 23 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą (1 t., b. l. 122) bei 600 Eur išlaidas už advokato padėjėjos paslaugas (2 t., b. l. 64–67), kurios neviršija Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio. Taigi bendra bylinėjimosi išlaidų suma, kuria patyrė atsakovė yra 638 Eur.

Atmetus ieškinį ir patenkinus priešieškinį, iš ieškovės atsakovei priteistinos 638 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 80 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Atmetus ieškinį ir patenkinus priešieškinį, valstybei iš ieškovės priteistinos 24,14 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–270 straipsniais, 284 straipsniu, 307 straipsniu,

nusprendžia:

preliminarų sprendimą panaikinti.

Ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), 665,50 Eur (šešių šimtų šešiasdešimt penkių eurų 50 ct) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (665,50 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. birželio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 638 Eur (šešių šimtų trisdešimt aštuonių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 24,14 Eur (dvidešimt keturis eurus 14 ct) už procesinių dokumentų siuntimą. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752 į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.