Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Savinijaus Katausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aurelijos Sadauskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. Č. atstovo advokato V. Žylės apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024-06-10 nuosprendžio, kuriuo G. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, G. S. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 6 dalimi, G. S. įpareigotas per visą bausmės laikotarpį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Nuosprendžiu nukentėjusiajam M. Č. iš G. S. priteista 400 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. G. S. nuteistas už tai, kad 2023-08-12, 23.57 val., (duomenys neskelbtini), ant plytelėm kloto grindinio, nukentėjusiajam M. Č. spyrė vieną kartą į galvą, dėl ko pastarasis nukrito ant žemės, po to, nukentėjusiam atsikėlus nuo žemės, kumščiu sudavė vieną kartą M. Č. į galvą, dėl ko pastarasis vėl nukrito ant žemės, o po to, M. Č. vėl atsistojus, nuvertė jį ant žemės, kur gulinčiam ant grindinio M. Č.sudavė kumščiu du kartus į veidą, taip savo veiksmais padarydamas odos nubrozdinimus kairiame antakyje, kas nukentėjusiajam M. Č. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

3. Teismo posėdyje nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. Č. atstovas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė ir nuteistojo gynėja advokatė prašė apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-118-746/2016, 2K-226-1073/2019).???

5. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. Č. atstovo apeliaciniame skunde nesutinkama su civilinio ieškinio išsprendimu skundžiamame nuosprendyje, prašoma priteisti didesnę neturtinę žalą.

6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-244/2015, 2K-243-648/2015).

7. Nukentėjusysis M. Č. procese pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, teigė, jog dėl G. S. smurtinio elgesio jam padaryta didelė neturtinė žala, kuri pasireiškė fiziniu skausmu ir negalavimu, dvasiniu išgyvenimu, nepatogumu, dvasiniu sukrėtimu, dėl sumušimo G. S. draugų akivaizdoje patyrė didelę dvasinę žalą. Po įvykio nejauku buvo išeiti iš namų, kreiptis pagalbos, teisingumo. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui priteista 400 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Apeliaciniame skunde motyvuojant, jog priteistas per mažas neturtinės žalos dydis, nurodoma, jog tinkamai nesivadovauta įstatymų normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos dydžio nustatymą, ir teismų praktika. Tokie argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, žalos dydžio nustatymas skundžiamame nuosprendyje motyvuotas, atsižvelgta į tai, kad dėl G. S. pavartoto smurto, nukentėjusysis patyrė dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą, veide atsirado nubrozdinimų, laikinai buvo nežymiai sužalotas, taip pat atsižvelgta į sveikatos sutrikdymo mastą, į tai, kad netaikytas medikamentinis gydymas, taip pat įvertinta, jog kaltininkas yra sveikas, fiziškai stiprus, darbingo amžiaus vyras, todėl gali susirasti darbą ir atlyginti nukentėjusiajam priteistą neturtinę žalą, pažymėta, jog vadovaujamasi ir teismų praktika. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus ir kitas šio klausimo teisingam išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nukentėjusiajam nustatytas neturtinės žalos dydis – 400 Eur yra proporcingas padarytai žalai, nėra akivaizdžiai neteisingas, žymiai nesiskiria nuo aktualios teismų praktikos (pvz. kasacinė nutartis 2K-347/2018 ir kt.), atitinka byloje nustatytas aplinkybes, neturtinės žalos nustatymo kriterijus, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, nepažeidžia priešingų pusių interesų pusiausvyros, yra racionalus ir pakankamas kompensuoti M. Č. patirtus išgyvenimus. Nėra duomenų, jog nukentėjusiojo patirti sužalojimai būtų sukėlę ilgalaikes pasekmes, ilgesniam laikui sutrikdę gyvenimo kokybę, specialisto išvadoje užfiksuota, jog įvykio vietoje nukentėjusysis nesutiko vykti į ligoninę, atsisakė medikų pagalbos, taigi galima manyti, jog patirti sužalojimai nebuvo itin sudėtingi.

8. Taigi, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teismas nusikalstama veika padarytos atlygintinos neturtinės žalos dydį nustatė vadovaudamasis neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančiomis įstatymo nuostatomis ir pagal šioje konkrečioje byloje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą, kaip to ir reikalauja įstatymas. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai apie netinkamai išspręstą atlygintinos neturtinės žalos dydžio klausimą tokios išvados nepaneigia. Konkretus neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Dėl to teismų praktikoje nustatomas ir priteisiamas žalos atlyginimo dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas ir negali būti vienodas, nes įstatymas nenustato konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio visiems atvejams. Taigi, įvertinus neturtinės žalos dydžiui reikšmingų aplinkybių visumą, tenkinti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. Č. atstovo advokato apeliacinio skundo dėl neturtinės žalos padidinimo nėra pagrindo.

9. Dėl išvardytų motyvų pripažįstama, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovo advokato apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

10. Klaipėdos apygardos teisme buvo gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus prašymas „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ priteisimo, kuriame prašoma valstybei priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 106,25 Eur. Nagrinėjamu atveju prašomos teisinės pagalbos išlaidos nepriteisiamos. Atsižvelgiama į tai, kad pagal įstatymo reguliavimą gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teisme buvo būtinas. Posėdis apeliacinės instancijos teisme truko trumpai (10 min.), jokių įrodymų netirta, proceso dalyvių pasisakymai buvo trumpi, byla nedidelės apimties.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. Č. atstovo advokato Vidmanto Žylės apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl antrinės teisinės pagalbos neišieškoti.