Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

2024-06-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-220-351/2024

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2024-06-10Tauragės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2024-10-03Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-06-10
Bylos Nr.
1-220-351/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-32805-2023-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Virgina Pankauskienė
Kaltinamasis
G. S.
Baudžiamoji byla Nr. 1-220-351/2024Proceso Nr. 1-01-1-32805-2023-8
Procesinių sprendimų kategorija 1.2.4.6.1.;2.3.6.4.5.2.TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. birželio 10 d.Šilutė
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėja Virgina Pankauskienė,sekretoriaujant Rasai Vindžigelskytei,dalyvaujant prokurorei Stefai Daliai Ramanauskienei,

kaltinamajam G. S.

viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kauno m., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. S. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) val(duomenys neskelbtini), ties namu Nr. 7, ant plytelėm kloto grindinio, nukentėjusiajam M. Č. spyrė vieną kartą į galvą, dėl ko pastarasis nukrito ant žemės, po to, nukentėjusiam atsikėlus nuo žemės, kumščiu sudavė vieną kartą M. Č. į galvą, dėl ko pastarasis vėl nukrito ant žemės, o po to, M. Č. vėl atsistojus, nuvertė jį ant žemės, kur gulinčiam ant grindinio M. Č.sudavė kumščiu du kartus į veidą, taip savo veiksmais padarydamas odos nubrozdinimus kairiame antakyje, kas nukentėjusiajam M. Č. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis G. S. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad (duomenys neskelbtini) vakare su iš matymo pažįstamais asmenimis girtavo prie upės (duomenys neskelbtini). Maždaug prieš vidurnaktį, jų kompanijai ruošiantis eiti link miestelio centro, prie jų priėjo iš matymo žinomas vaikinas vardu M., kuris buvo stipriai apsvaigęs, elgėsi keistai, visus norėjo apsikabinti. Jį bandantį apsikabinti M. Č. nuo savęs atstūmė, liepė prie jo nelįsti. Tuomet visi nuėjo į miestelio centrą, prie seniūnijos, M. Č. ėjo kartu, vėl lindo prie vaikinų, todėl susinervinęs dėl įkyraus M. Č. elgesio, spyrė jam koja ir sudavė kelis kartus delnu. Kur pataikė nepamena, nes ir pats buvo neblaivus. Su nukentėjusiuoju M. Č. po įvykio buvo susitikę, tačiau nepavyko susitarti dėl žalos atlyginimo. Mano, kad M. Č. prašoma 1500 eurų neturtinė žala yra per didelė.

Nukentėjusysis M. Č. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val., ėjo į parduotuvę (duomenys neskelbtini), bet ji jau buvo uždaryta. Grįždamas šalia savo namo tik prie kitos laiptinės pamatė automobilį, kuriame sėdėję du iš matymo pažįstami vyriškiai ir pasiūlė išgerti alkoholio. Jis sutiko, po to užkandai iš savo namų atsinešė košės, po to nuvažiavo pas vieną vyriškį į namus, kur tą košę valgė, gėrė degtinę, kalbėjosi. Automobilio vairuotojas jau buvo išvažiavęs. Po to su vyru, kurio namuose buvo, ėjo iki savo namų pasiimti laido telefonui pasikrauti, ten vėl gėrė degtinę. Tas nepažįstamas vyras pasiūlė susitikti su pastarojo draugais ir jiedu kartu nuėjo iki vadinamo "(duomenys neskelbtini)" krepšinio aikštelės už seniūnijos pastato, kur buvo 7-12 žmonių. Vienas iš tų žmonių be jokios priežasties ėmė jį mušti, sudavė apie 5 smūgius į galvą. Mušusio asmens neįsidėmėjo, nes buvo tamsu. Paskui nuo aikštelės jie visi nuėjo iki seniūnijos, kur vėl vienas kažkuris asmuo jį pradėjo mušti. Jis buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, negali pasakyti ar jį visada mušė vienas ir tas pats asmuo. Gavo ne vieną smūgį, bandė stotis, bet jį vėl mušė, praktiškai visi smūgiai kliuvo į galvą. Alkoholio įtakotas ir dėl sumuštos galvos nesuvokė, kad jam geriau eiti šalin. Po to atvyko policijos pareigūnai ir jį parvežė iki namų. Visi asmenys pasakojo pareigūnams, kad jis pats girtas krito ir taip susižalojo, niekas neklausė jo pasakojimo, kad buvęs sumuštas. Grįžus iki namų ir užėjus į laiptinę, po to, kai pareigūnai išvažiavo ir kai jis dėl buvusio girtumo, sumušimo nesugebėjo patekti į savo butą, vienas vyras iš tos pačios kompanijos laiptinėje jam sudavė 3 smūgius į galvą, nuo kurių jis nugriuvo, ėmė jį gąsdinti, liepė atiduoti, ką turintis, sugriebė jo turėtą rankinę ant juosmens - nematė, ką darė. Gal ir ne vieną kartą tas vyras buvo atėjęs į laiptinę, gerai visko neatsimena. Jis po kurio laiko pabeldė į artimiausi kaimyno duris, kaimynas iškvietė policiją. Atvykę pareigūnai iš kažkur turėjo informacijos, kad jis kažkur krito ir jo pasakojimu nepatikėjo. Laukdamas policijos, pasigedo turėtos rankinės ir rakto, pradėjo jų ieškoti. Savo rankinę po to rado kitoje laiptinėje, ten nebebuvo pinigų 80 eurų- trys kupiūros po 20 € dvi po 10 €. Suprato, kad pinigus pavogė laiptinėje jį sumušęs asmuo, pinigų negalėjo pamesti. Žmogus, gyvenantis toje laiptinėje, vėliau rado jo buto raktą. Savo batus rado prie seniūnijos, kitoje gatvės pusėje. Policijos pareigūnai jam surašė administracinio nusižengimo protokolą. Apie savaitę laiko jis bijojo išeiti iš namų skaudėjo, nebuvo sveikatos kreiptis į teisėsaugą, tik kiek atsigavęs parašė pareiškimą policijai (t.1. b.l. 22-25).

Papildomos apklausos ((duomenys neskelbtini)) metu nukentėjusysis M. Č. patikslino, jog jis iki įvykio buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Neprisimena, kiek turėjo pinigų su savimi - 80 eurų ar 60 eurų. Prisimena, kad su pažįstamu vaikinu pastarojo namuose gėrė alkoholį, kad abu su tuo vaikinu grįžo į jo namus apie vidurnaktį, vėliau jį prikalbino kažkur eiti, išeidamas iš savo buto turėjo raktą ir piniginę, apjuosiamą aplink juosmenį. Nepamena, kur jie su pažįstamu ėjo. Nežino, kodėl prie upės kažkas sudavė jam vieną smūgį į veidą - dėl buvusio didelio girtumo nepamena, kas vyko. Pamena, kad, būnant prie (duomenys neskelbtini), atvažiavo policijos pareigūnai, nežino, kas iškvietė. Jam surašė protokolą už girtumą, nes jis buvo labiausiai girtas, jautė stresą dėl patirto smūgio į veidą. Pareigūnai jį parvežė į namus, palydėjo iki durų, o tada jis pamatė, kad nebeturi rakto. Laiptinėje rakto neradęs, nuėjo prie (duomenys neskelbtini) seniūnijos. Tada piniginės aplink juosmenį pakabinamos neturėjo, dėl didelio girtumo nežino, kur ji pasidėjo. Prie (duomenys neskelbtini) seniūnijos jis buvo sumuštas- nepamena, dėl kokios priežasties ir kodėl buvo iki pusės nuogas. Po to jis rado prie seniūnijos batus, kaip jie ten atsidūrė- neatsimena. Atsimena, kad kaimynas paryčiais, tarp 05 ir 06 val., atnešė jo buto raktą, sakėsi radęs gretimoje laiptinėje. Savo piniginę rado laiptinėje, be pinigų. Pripažįsta, kad dėl buvusio girtumo daug kartų buvo nugriuvęs ant žemės, sunkiai orientavosi aplinkoje. Pamena, kad du kartus buvo atvažiavusi policija, tačiau nepamena pirmo atvažiavimo aplinkybių, kad buvo surašytas protokolas, neatsimena, kur galėjo pamesti jam priklausančius daiktus, tik atsimena, kad juos paryčiais rado gretimoje laiptinėje. Savo parodymų patikrinti vietoje negali, nes dėl buvusio labai didelio girtumo sunkiai prisimena įvykio aplinkybes. Nepamena, jog jį apžiūrėjo atvykę medikai. Jis vėliau nesikreipė į gydymo įstaigą (t.1. b.l. 26-29).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus (duomenys neskelbtini) specialisto išvados Nr. G 483/2023 (10) nustatyta, kad M. Č. padaryti odos nubrozdinimai kairiajame antakyje, galimai vienu smūgiu ar trauminiu poveikiu, kietais bukais daiktais, kurių pobūdžio, remiantis medicinos dokumentų įrašais, nėra galimybės nustatyti kategoriškai. Įvertinus sužalojimų lokalizaciją, galėjo veikti tiek kūno dalis, tiek aplinkos daiktas, pagrindas ar pan. Nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1. b.l. 59).

Liudytojas K. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), naktį, tarp (duomenys neskelbtini) val. ir (duomenys neskelbtini) val., sūnus, miegojęs prie atverto lango, pasakė, kad kažkas guli lauke prie lango. Pažvelgęs per langą, matė, kaip nepažįstamas jaunuolis laikė jaunuolį ilgais plaukais, pastarasis buvo visiškai girtas. Matė, kad vos tik paleisdavo tą ilgaplaukį, šis iškart nukrisdavo ant žemės. Jis girdėjo, kaip vaikinas, laikęs tą ilgaplaukį, klausinėjo kur yra pastarojo butas, kur nuvesti, sakė, kad reikia skambinti į kaimynų duris iš eilės ir taip gal sužinos, kur gyvena. Vaikinas ilgais plaukais nuolat kartojo, jog gyvenantis šioje laiptinėje, sakėsi nerandantis buto rakto. Tada jis persisvėrė per langą ir pasakė, kad vaikinas ilgais plaukais gyvena kitoje laiptinėje, tada ten abu vaikinai ir nuėjo. Vaikinas ilgais plaukais buvo iki pusės nuogas, nepastebėjo, jog būtų kur nors buvęs sužalotas, jokių daiktų su savimi neturėjo, ne vieną kartą krito ant žemės, vis griuvinėjo, nepastovėjo. Vaikino, kuris bandė padėti, nepažįsta, matė pirmą kartą, neatpažintų. Po to jis atsidarė savo buto duris ir laiptinėje pamatė išmėtytus daiktus- buvo kojinės, ar tai maikutė ar tai džemperis, nepamena, nuo alkotesterio vamzdelis. Suprato, kad to ilgaplaukio vaikino daiktai. Po to praėjus maždaug 10-15 min. sūnus pasakė, kad atvažiavo policijos pareigūnai. Jis atsidarė langą ir žiūrėjo, kas vyksta. Jis išgirdo, kaip vaikinas ilgais plaukais pasakė, kad sumušė ir rodė visą laiką į jų laiptinę. Tada jis išėjo į lauką prie policijos pareigūnų ir pastariesiems pasakė, kad niekas to ilgaplaukio laiptinėje nesumušė. Vaikinas ilgais plaukais nieko nebesakė, jis matė, kad vaikinas ilgais plaukais buvo sumuštas, nes matėsi mėlynės po abiem akim, tačiau tai nebuvo ką tik padarytas sumušimas, nebuvo ant vaikino veido kraujo žymių. Jam būnant kartu su pareigūnais atvažiavo medikai, kurie apžiūrėjo vaikiną ilgais plaukais. Pareigūnui parodė savo laiptinėje besimėtančius ilgaplaukio vaikino daiktus - buvo numesta piniginė, kojinės, maikutė ir vamzdelis - vėliau juos tas vaikinas susirinko. Ryte, savo laiptinėje radęs raktą, suprato, kad priklauso tam ilgaplaukiui ir, sutikęs šį lauke, atidavė. Tada vaikinas ilgais plaukais pasakė, kad buvęs sumuštas prie savivaldybės. Tą ilgaplaukį, kurio močiutė gyvena kitoje laiptinėje, iš matymo pažįsta, vardo, pavardės nežino (t. 1. b.l. 79-82).

Iš (duomenys neskelbtini) įvykio vietos apžiūros protokolo (t. 1 b.l. 13-15) bei jo priedo - fotolentelės (t.1. b.l. 16-19) nustatyta, kad apžiūrėta nusikaltimo padarymo vieta (duomenys neskelbtini), prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) val. užfiksuotas fizinio asmens pranešimas (duomenys nurodyti), kad atėjęs kaimynas prašo iškviesti policiją, nes kitas kaimynas atėmė rankinę ir sumušė, medikai nereikalingi, taip pat aplinkybės, nustatytos aiškinantis apie nurodytą įvykį - (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) val. ekipažas T2084 nuvyko nurodytu adresu, kur pasitiko M. Č. gim. (duomenys neskelbtini) ( nustatytas girtumas 1,94 prom.), kuris teigė, kad sumušė kartu su juo girtavęs draugas (nei vardo, nei pavardės nežino), sumušimo aplinkybių nurodyti negalėjo, teigdamas, kad neatsimena. Paklausus M. Č., kaip čia atsidūrė, paaiškino, kad atlydėjo kažkoks vyriškis. (Buvo žinoma, kad (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val. ekipažas T1740, būdamas (duomenys neskelbtini) mstl., stipriai neblaivų asmenį parvežė namo. Kaip vėliau paaiškėjo, jog kolegos parvežė tą patį asmenį iki (duomenys neskelbtini) mstl. ir iki pat buto durų nelydėjo, nes išskubėjo į kitą įvykį). Taip pat M. Č. teigė, kad sumušęs vyriškis iš jo pavogė rankinę su visais jo daiktais. Bendraujant su M. Č., priėjo daugiabučio gyventojas K. M. gim. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad beveik viską matė, kad, išgirdęs triukšmą laiptinėje, išėjo pažiūrėti, kas vyksta ir pamatė kaip M. Č., gyvenantis kitoje namo laiptinėje, bandė patekti į svetimą butą, pasakojo, kad bandė paaiškinti, kad šis yra ne šioje laiptinėje ir turi eiti į sekančią, bet M. Č. netikėjo ir vis tiek buvo prie svetimų durų. Po kurio laiko K. M. pamatęs, kad prie M. Č. atėjo kažkoks pastarojo draugas, kalbino šį eiti namo, o tada pamatė, kaip M. Č. nukrito nuo laiptų. K. M. nusprendęs eiti namo, o pažįstamas toliau bandė parvesti M. Č.. K. M. pasakojo, kaip, grįžęs į butą, per langą matė kaip M. Č. lauke griuvinėjo, vartėsi ir sunkiai pastovėjo ant kojų, o pastarąjį vedęs vaikinas nuėjo. K. M. garantavo, kad M. Č. niekas nemušė ir visi sužalojimai yra patirti nuo pastarojo pastovaus griuvinėjimo. M. Č. persakius K. M. pasakojimą, šis teigė, jog galbūt dėl stipraus neblaivumo viskas pasirodė kitaip nei buvo, dėl įvykio pretenzijų nebeturėjo, pareiškimą rašyti atsisakė, teigė, jog nieko nebeatsimena, o visus daiktus rado vidurinėje laiptinėje, kurioje ir virto nuo laiptų (t.1. b.l. 63-64).

Iš Tarnybinio automobilio T- 1740 videoregistratoriumi daryto vaizdo ir garso įrašo, kurio pradžia (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) val., nustatyta, kaip tarnybinis automobilis privažiavo prie penkių asmenų grupės, iš kurių du sėdi ant laiptų kiti trys stovi, o vienas vaikinas atėjo iš dešinės pusės. Visi asmenys atsistoja ir bendrauja su pareigūnais, o vaikinas, nešinas kuprine su užrašu "Fila" prieina arčiau prie policijos automobilio. Vienas policijos pareigūnas, pasišviesdamas žibintuvėliu, nueina prie dešinėje toliau susmukusio asmens, kitas lieka, kalbasi su vaikinais. Matyti, kaip (duomenys neskelbtini) val. pareigūnas sėda į tarnybinį automobilį (t. 1. b.l. 83-85).

Iš Šilutės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pateikto teritorijos vaizdo stebėjimo kamera daryto įrašo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) val. užfiksuoti besistumdantys M. Č. (ilgais plaukais, be viršutinių rūbų) ir G. S. (dėvintis sportinius rūbus, megztinį su gobtuvu, ant nugaros užsidėjęs kuprinę su užrašu "FILA"). Užfiksuota, kaip G. S. (duomenys neskelbtini) val. kaire koja spyrė M. Č. į galvą, šis nuo smūgių nuvirto į gėlyną, po to atsistojo ir tada jį G. S. tempė už kairės rankos ir kaire ranka sudavė M. Č. vieną smūgį į galvą- šis nukrito ant grindinio. (duomenys neskelbtini) val. matyti, kaip M. Č. ir G. S. tarpusavyje stumdosi ir G. S., pargriovęs M. Č. ant grindinio, laikė ir sudavė šiam smūgį į veidą kaire ranka, po to atsistojo, nuėjo, tuoj grįžo prie M. Č. ir vėl pastarajam sudavė vieną smūgį į veidą. Toliau užfiksuota, kaip G. S. dar su vienu vaikinu bando pakelti M. Č., po to apsistumdo su M. Č., šis griūna ant žemės, po to vis bando stotis- tačiau nepavyksta, po to sėdi ant grindinio. Užfiksuota, kaip (duomenys neskelbtini) val. policijos pareigūnų tarnybinis automobilis, stabtelėjęs pagrindinėje gatvėje, privažiavo prie seniūnijos esančių asmenų, su jais kalbasi, vienas pareigūnas nueina prie sėdinčio M. Č. (t.1. b.l. 94-96).

Iš Policijos pareigūnų kūno kamera daryto vaizdo ir garso įrašo nustatyta, kad apklausiamas M. Č. nurodė, kad jį mušė lauke, kad jis paprašė iškviesti policiją kaimyno ir negali nurodyti, kur tas kaimynas gyvena, svarsto, kur galėtų gyventi vaikinas, su kuriuo M. Č. sakosi buvęs kartu ir gėręs alkoholį bei bando apibūdinti išvaizdą, po to teigia, kad to vaikino pažįstamas atėmė jo rankinę su dokumentais, pinigais, raktais. Užfiksuota, kaip policijos pareigūnai kitoje laiptinėje rado rankinę. M. Č. pasako, kad pats ten ją paslėpė, tvirtina, jog į kitą laiptinę nuėjo dėl buvusio girtumo (alkotesteriu nustatytas 1, 94 prom. girtumas), teigia, kad rankinėje nebėra pinigų 80 eurų, tvirtina, kad jį dar mušė laiptinėje draugas, kurio negali įvardinti, paskui teigia, kad per daug girtas ir painiojasi, pasakodamas apie įvykį, neigia, susižalojęs nugriuvęs. Atvykusiems medikams M. Č. nurodo, jog pagalbos nereikia. Policijos pareigūnai telefonu susisiekia su kito ekipažo pareigūnais- pastarieji pasitikslino, kad M. Č. nebuvo susižalojęs, kai jį parvežė ir kad šis su savimi turėjo pinigų (t. 1. b.l. 103-109).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamas tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šis nusikaltimas padaromas tyčia, siekiant sukelti fizinį skausmą, kankinti, nežymiai sužaloti ar trumpam susargdinti arba sąmoningai leidžiant kilti tokiems padariniams.

Byloje esančių ir teisiamajame posėdyje ištirtų, aukščiau aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis G. S. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tai yra, kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, tyčia spyrė nukentėjusiajam M. Č. į galvą, šiam nugriuvus ir atsistojus sudavė kumščiu į veidą, nuo smūgio nugriuvusiam nukentėjusiajam kumščiu sudavė du kartus į veidą. Kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes jis, nukentėjusįjį mušdamas, nežymiai jį sužalojo.

Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.). G. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis anksčiau neteistas, nebaustas.

Aptartų aplinkybių pagrindu kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Iki nuosprendžio vykdymo pradžios kaltinamajam paliktina paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 155-158).

Nukentėjusysis M. Č. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1500 eurų neturtinės žalos atlyginimo (t. 1. b.l. 40-41). Civiliniame ieškinyje nukentėjusysis nurodė, kad dėl patirto smurto jam padaryta didelė neturtinė žala, kuri pasireiškė fiziniu skausmu ir negalavimu, dvasiniu išgyvenimu, nepatogumu, dvasiniu sukrėtimu. Dėl sumušimo G. S. draugų akivaizdoje patyrė didelę dvasinę žalą. Po įvykio nejauku buvo išeiti iš namų. Prašo neturtinę žalą priteisti iš kaltinamojo G. S..

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Civilinio kodekso nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą turi teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytais kriterijais. CK 6.250 straipsnio išvardytų kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, gali vadovautis ir kitais kriterijais.

Kaltinamasis M. Č. civilinį ieškinį pripažįsta, tačiau mano, kad prašoma priteisti suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė.

Nukentėjusiojo M. Č. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismui nekyla abejonių, kad dėl kaltinamojo pavartoto smurto, nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, nes nuo kaltinamojo suduotų smūgių į gyvybiškai svarbią vietą – galvą, nukentėjusiojo veide atsirado nubrozdinimų. Šie ir kai kurie kiti pažeidimai užfiksuoti specialisto išvadoje. Akivaizdu, kad dėl kaltinamojo panaudoto smurto nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus.

Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusysis dėl kaltinamojo suduotų smūgių patyrė fizinį skausmą, laikinai buvo nežymiai sužalotas, jis patyrė asmeninius neturtinio pobūdžio sužalojimus, todėl M. Č. privalo gauti tam tikrą piniginę satisfakciją iš kaltinamojo. Kaltinamasis yra sveikas, fiziškai stiprus, darbingo amžiaus vyras, todėl darytina išvada, kad jis gali susirasti darbą ir atlyginti nukentėjusiajam priteistą sumą neturtinei žalai atlyginti. Teismas įvertina ir aplinkybes, kad nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, medikamentinis gydymas netaikytas.

Dėl aptartų priežasčių, taip pat vadovaudamasis teismų praktika analogiško pobūdžio bylose, teismas sprendžia, kad yra pagrindas iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai priteisti 400 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 7 d., teismas

nusprendžia:

G. S. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės apribojimą devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, G. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę – laisvės apribojimą šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 6 dalimi, G. S. įpareigoti per visą bausmės laikotarpį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Nukentėjusiojo M. Č. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies – priteisti jo naudai iš kaltinamojo G. S. 400 Eur (keturis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Likusioje dalyje M. Č. civilinį ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.

Teisėja Virgina Pankauskienė