Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

gynėjams M. Navickui, Rimvydui Paulauskui, M. Kepeniui, Alvydui Kvaščevičiui, G. Aleknavičiui,

nukentėjusiesiems I. M., M. A., Ž. K., L. B., V. J., S. J., nukentėjusiajam (kuriam taikomas anonimiškumas) Nr. 1,

nukentėjusiųjų Ž. K., L. B., I. M., M. A., taip pat nukentėjusiųjų, kuriems taikomas anonimiškumas, Nr. 1 ir Nr. 2 įgaliotajam atstovui adv. Nr. 1 ir Nr. 2 įgaliotajam atstovui adv. Daliui Poviliui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. B., g. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, neteistas, kaltinamas pagal BK 147 str. 2 d., 157 str. 2 d., 189 str. 2 d., 300 str. 1 d., 233 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d.,

A. U., g. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nevedęs, neteistas, kaltinamas pagal BK 147 str. 2 d., 157 str. 2 d., 189 str. 2 d., 300 str. 2 d.,

L. B., g. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyv. (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, išsituokusi, neteista, kaltinama pagal BK 233 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 253 str. 1 d.,

L. D. – B., g. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyv. (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, ištekėjusi, neteista, kaltinama pagal BK 233 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d.,

A. M., g. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, teistas:

2010-02-08 (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo pagal BK 281 str. 2 d. 20 MGL dydžio bauda, 2011-06-21 (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo pagal BK 243 str. 15 parų arešto, BK 64 str. tvarka prijungus ankstesnę bausmę, galutinai nubaustas 15 parų arešto ir 20 MGL dydžio bauda, 2011-07-05 Klaipėdos apygardos teismo pagal BK 237 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams,2012-03-22 Austrijos Respublikos Insbruko federacinės žemės teismo pagal Austrijos Respublikos BK 278 str. 1 d., 127 str., 128 str. 2 d., 129 str. 1 ir 2 pastraipas, 130 str. paskutinįjį atvejį 12 str. 1 d., prijungus Klaipėdos apygardos teismo ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę ir Vilniaus m. apylinkės teismo 2013-04-22 nutartimi bausmę suderinus su Lietuvos Respublikos BK 178 str. 3 d., laisvės atėmimu 3 metams, Kaišiadorių r. apylinkės teismo 2013-10-22 nutartimi BVK 157 str. tvarka 2013-10-29 lygtinai paleistas iš pataisos namų, neatlikęs 5 mėn. 12 d. paskirtos bausmės,

Aprašomoji dalis

nustato:

Prekyba žmonėmis, nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas ir realizavimas

Kaltinamieji G. B. ir A. U., dalyvaudami organizuotoje grupėje, pasinaudodami nukentėjusiųjų pažeidžiamumu, verbavo ir gabeno juos į užsienį siekdami, kad nukentėjusieji būtų išnaudojami nusikalstamoms veikoms daryti, bei įgijo ir pasikėsino realizuoti didelės vertės turtą žinodami, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu, o būtent: G. B. ir A. U., veikdami organizuotoje grupėje, turėdami tikslą vykdyti prekybą žmonėmis, susitarė pasinaudojant asmenų pažeidžiamumu verbuoti juos ir išgabenti į užsienio valstybę, kur jie būtų išnaudojami nusikalstamomos veikoms daryti - vykdyti vagystes iš parduotuvių. Siekiant įgyvendinti savo nusikalstamus tikslus, organizuotos grupės nariai pasiskirstė vaidmenimis, jog A. U. suras pažeidžiamus asmenis, užverbuos juos, pritarus G. B. išgabens į N. K. vykdyti vagystes iš parduotuvių ir būdamas kartu kontroliuos juos, o G. B. realizuos vogtus rūbus Lietuvos Respublikoje ir telekomunikacijų priemonėmis duos nurodymus A. U., užsiimančiam asmenų kontrole N. K., kokias prekes vogti. Vykdant iš anksto aptartą planą, A. U. nuo 2012 m. liepos 13 d. iki 2014 m. birželio 21 d., pasinaudodamas M. A., N. K., Ž. K., J. Š., I. M., S. J., A. Z., T. K., L. B., M. J. pažeidžiamumu dėl to, kad pastarieji neturi darbo bei pragyvenimo šaltinio, tokiu būdu siekiant palaužti nukentėjusiųjų valią, įkalbinėdamas verbavo nukentėjusiuosius vykti į užsienio valstybę vogti iš parduotuvių prekes. Užverbavus paminėtus asmenis ir suderinus tai su G. B., A. U. automobiliais per kelis kartus išgabeno paminėtus asmenis į N. K., kur jie, prižiūrimi A. U., vykdė vagystes iš parduotuvių, vogdami G. B. nurodytus daiktus. Po įvykdytų vagysčių dalis pavogtų prekių nuo 2013-04-12 buvo gabenamos G. B. į (duomenys neskelbtini) realizavimui parduotuvėje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurioje A. U. vykdė individualią veiklą. Tokiu būdu kaltinamieji laikotarpiu nuo 2013-04-12 įgijo didelės 18947,27 EUR (65421 Lt) vertės žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą – iš parduotuvių Olandijoje pavogtas prekes, nurodytas 2014 m. rugsėjo 22 d. - 2015 m. vasario 3 d. apžiūros protokole (t. 3, b. l. 120-147), ir pasikėsino jį realizuoti parduotuvėje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tačiau realizavimo nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi nusikalstamu būdu gautą turtą 2014 m. birželio 21 d. kratos metu nurodytoje parduotuvėje rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Kaltinamasis G. B. kaltu neprisipažino ir parodė, kad niekuomet tarp jo ir A. U. nebuvo tokio susitarimo, kad A. U. ieškotų pažeidžiamų asmenų, ir kad naudojantis jų pažeidžiamumu, jie būtų vežami į užsienį vogti. Jie su A. U. buvo vagys, ir U. bendraudavo su vagimis. Jis pats asmeniškai vogdavo su magnetais, tų magnetų kitiems neduodavo. Magnetai buvo name, kuriame jie gyvendavo Olandijoje, prie radiatoriaus, ir kas norėdavo, tas paimdavo. Jo automobilyje kratos metu rado magnetų dėžutę. Krata buvo atlikta 2014-06-21 ir tų magnetų dėžutės nebuvo. Kai atliko kratą be jo, tai magnetai nežinia iš kur atsirado, tie magnetai ne jo. Jis žmonių neieškojo ir U. nebuvo sakęs surasti pažeidžiamus asmenis. Jie tardavosi ir pokalbiai telefonu buvo dėl subadytų padangų, jo grasinimų kitiems asmenims nebuvo. Į užsienį vykdavo dažnai darbo reikalais, užsiiminėjo mašinų verslu, prekyba žuvimi, neneigia, kad užsiimdavo ir vagystėmis, realizuodavo vogtus daiktus. Pažįsta beveik visus byloje minimus asmenis ir neneigia, kad turėjo bendrų reikalų. Nepažįsta tik L. B., M. J., nėra jų matęs. Niekam nesiūlė važiuoti į užsienį, nėra nei vieno asmens išvežęs ar užverbavęs, visus asmenis žino kaip vagis ir melagius. Nežinojo jų socialinės, materialinės padėties. Jų namuose nėra buvęs, nebendravo. Tie asmenys vienas kitą pasikviesdavo, jie iš Lietuvos važiuodavo poromis, buvo vagystės bendrininkai. Nebuvo atėmęs nė iš vieno paso ar telefono, uždraudęs išvykti, jų laisvės nebuvo suvaržytos. Pats M. A. pripažino, kad sumušė A. U.. Yra kartu su jais vogęs iš parduotuvių, iš jų finansinės naudos neturėjo, parduodavo savo paties pavogtus daiktus. Vagysčių pajamos nebuvo jo pagrindinės pajamos. Jie visi buvo vagys, lygiateisiai vagysčių bendrininkai, jei būtų prievarta, tai galėjo pasakyti policijos pareigūnams, bet asmenys nesikreipė. Kokiom sąlygom buvo nuomojamas namas, jis nežino, tai žino U.. Ten gyveno lenkai, lietuviai, rusai, gyveno daug žmonių, vieni dirbo, kiti vogė. P. T. vogtų daiktų nėra pardavinėjęs, jei U. pardavinėjo, tai jo reikalas, jis to nežinojo. Parduotuvė 16 kv., parduotuvę yra suremontavęs, bet rastų nėra keitęs. Kai buvo atliekamos kratos, parduotuvė priklausė A. U.. J. U. padėjo, pardavė už 16000 litų rūbų, sumokėdavo mokesčius. Artimai bendravo su L. B.. Su U. yra vaikystės draugais, bet tai nebuvo jų bendras verslas. Yra jam pardavęs rūbų, byloje yra visos sąskaitos. Rūbai iš Olandijos, su kodais, rūbai yra nevogti, ir U. tuos rūbus nusipirko. Paimtos sąskaitos yra legalios. U. 2014 m. balandžio 29 d. grįžo iš Olandijos, buvo deportuotas, norėjo viską sutvarkyti, bet paskui 2014 m. gegužės mėn. vėl išvažiavo į Olandiją. Jokių pajamų iš parduotuvės veiklos negaudavo. Jis rūbų nupirko už 10000-12000 litų, o U. pardavė už 16000 litų, pelno turėjo 5000 litų. Vogti rūbai per parduotuvę realizuojami nebuvo. U. buvo prašęs, jei ateis pažįstamas pakalbėti, kad būtų padaryta nuolaida. Dažnai būdavo lombarde, ten ateidavo pažįstami, ir jei paprašydavo padėti dėl nuolaidos, tai padėdavo. Jis padėdavo ir kitiems vagims realizuoti jų pavogtus daiktus, bet tai darydavo užsienyje. Pasiėmęs pinigus už savo pavogtas prekes, atsiskaitydavo su kitais vagimis, neneigia, kad ir Lietuvoje yra pinigus padavęs. Ž. K. yra melagė, ji atvažiavo su L. J., A. U., N. K. 2013 m., Olandijoje girtavo, kartu su M. A. miegojo ir vogė. Su A., Š., G., K., Z., M., K. susipažino kaip vagys Olandijoje, (duomenys neskelbtini). Su A. pirmas susitikimas įvyko (duomenys neskelbtini). Jam buvo iškelta byla už chuliganizmą, ir jis norėjo išvažiuoti į užsienį vogti. A. paskambino B. Š. ar jam, visi trys susitiko, vyko kalba apie išvežimą į užsienį. Jis išvažiavo su U. 2011 m. į Olandiją gyventi, vogti ar pasislėpti nuo policijos, išvažiavo po 5 dienų po pokalbio. Su Š. susipažino Olandijoje 2013-2014 m., išėjo pokalbis, kad turi parduoti vogtų daiktų, ir jis jiems padėjo realizuoti. Su G. susipažino 2010 m. Lietuvoje, o kokiomis aplinkybėmis - nepamena. Su K. susipažino Olandijoje 2011 m. name, kur gyveno visi vagystės bendrininkai ir vagys. Kur susipažino su Z., nepamena. Su M. susipažino 2011 m. (duomenys neskelbtini) viešbutyje. K. žino iš matymo, yra pirkęs iš jos vogtų daiktų. V. pažįsta, nes važinėja kaip verslininkas į Kaliningradą. S. J. pažįsta. Su šiais asmenimis bendrininkaudavo vagystėse, yra vogęs parduotuvėje su A., J., G.. Su vagimis jis bendraudavo, visi tardavosi, kur važiuoti vogti, kalbėjo apie tai, ką pavogė, apie savo darbo rezultatus. Prekes surinkdavo, parduodavo turguje rusams, kurie atsiskaitydavo vėliau. Telefonu bendravo vagių žargonu, diskutavo. Jis užsakymų neteikė, kalbėjo, kokių prekių reikia pavogti. Jo prekių paprašydavo rusai, o jis kai kada prašydavo bendrininkų, kad prašo tokių daiktų. Yra bendravęs telefonu su K., jis patarė, į kurią parduotuvę galima nueiti ir pavogti cigarečių. Žinutes rašydavo, kokių prekių reikia. Jis niekam negrasino, jokio smurto nenaudojo. Apie vieną iš pokalbių su U. gali pasakyti, kad susipyko su U. dėl padangų. Mašinų padangos buvo G. ir U.. U. turėjo parvažiuoti į Lietuvą su L. B. ir M., turėjo laikytis teises. Padangų nebuvo ir turėjo siųsti iš Lietuvos, kad U. užsidėti padangas. Jis yra emocionalus, gulėjo psichiatrinėje ligoninėje, linkęs į depresiją, greitai užsidega kaip degtukas, paskui greitai praeina. Kiekvienas, kuris užsiima nusikalstama veika, turi kažkokį tikslą. Jis buvo vagis ir norėjo turėti turtinę naudą. Buvo investavęs 1000€ į padangas, kurias subadė. Ten pastoviai būdavo konfliktai su kaimynais, rumunais. A. buvo apvogęs olandą. Tai buvo jo emocijos, bendri reikalai. 2013-12-07 U. buvo uždarytas kalėjime, tai tie vagys vogė patys ir niekas jų nekontroliavo, jie gyveno savo laisvą gyvenimą. Jis jiems nieko nenurodinėjo ir nieko nevertė. Jam kai kada parašydavo, kas kiek turi daiktų. Daiktus susirinkdavo ir išvažiuodavo, dirbo kaip logistas. Jam parašydavo, kiek ir kokių prekių yra, bet pagal tą skaičių atsiskaitoma nebuvo. Atsiskaitydavo pagal sąrašą, buvo vedamas žurnalas ir pagal jį buvo skaičiuojama. Rimčiausią klientūrą realizavimui turėjo jis ir U.. Žurnalas reikalingas tam, kad vagys tikrintųsi, kas kiek daiktų atgal susigrąžina sau. Savo pinigus pasiskaičiuodavo, o likusius pinigus atiduodavo vagims, jie pasiskaičiuodavo ir dalindavosi. Likusius pinigus paduodavo A. ar U., atsiskaitydavo ir grįžus į Lietuvą. Jo tėvo vardas K., ir aplinkiniai jį vadina pagal tėvo vardą. S. J. yra L. J. sesuo, o pastaroji buvo įslaptinta tyrėjos, kad nebūtų išsiaiškinta objektyvi bylos tiesa. L. J. su U., N. K., K. 2013 važiavo į Olandiją vogti. M. A. pirmoje apklausoje nurodyta, kad jam pasiūlė važiuoti vogti S. J. ir O. J.. Ikiteisminio tyrimo metu S. J. nurodo, kad jai pasiūlė A.. A. ieškojo vagystės bendrininkų. J. tik patvirtino, kad buvo fiktyvios santuokos. K. yra vogusi ir Anglijoje, Airijoje, tai tie patys vagystės bendrininkai. Į prokuroro klausimus dėl telefoninių kontaktų su A. U. kaltinamasis paaiškino:

dėl Nr. 63 - tai galėjo būti kalba, kuomet supirkinėjo buitinę techniką, K. su nupirktais šaldytuvais važiavo į Lietuvą,

dėl Nr. 64 - eina kalba apie siūlomus vogtus daiktus, kuriuos nori parduoti, nežino, kas yra „Š.“ , ir ar tai yra A. Z. pravardė,

dėl Nr. 328 - kalba eina apie vagystes. Vagių žargonu „suktis“ reiškia stengtis ir kažką padaryti. Gal buvo bendra investicija, gal kažką buvo bendrai nupirkę, reikėjo pinigų. Jie laikydavosi konspiracijos planų, galvojo, kad Olandijos teisėtvarka gali persekioti. „Šaltas ruduo“ reiškia, kad už kelių dienų atvažiuos. A. turėjo daug pravardžių, gali būti, kad turėjo pravardę ir „S.“,

dėl Nr. 345, 346 - kalba apie vagystes, kad reikia daugiau įvairių prekių. Reikalingos prekės realizacijai, bet ne jam, buvo prekių užprašymas ir jie aptardavo savo veiksmus, pasiūlymus. Gal buvo išgėręs, tai tokią žinutę matyt ir parašė, gal ištvirkaudavo, todėl ir pasakė tokiu žargonu. Darbu gal įvardijo važiavimą vogti,

dėl Nr. 363 - kalbama apie rūbus, kad reikalingi tokie rūbai. Gal jie vieną kitą ir vadino „š.“, gal prašo tokių daiktų pirkti. Reikia žinoti, kokį dydį paimti, kokias striukes, fasoną. Bet ką nepaimsi ir neparduosi,

dėl Nr. 377 – nežino, kokia įvardijama KPZ, apie kokius pinigus kalbama. Kalbama apie storus rūbus, gal reikia storesnių rūbų. Nežino, už ką turėtų visus keturis iškinkyti, tai nekalbama apie smurtą, tai vagių žargonas, kad išjudins. Kiekvienas žmogus yra asmenybė, yra vogęs su T., vogęs ir U., gal aptarinėja konfliktinę situaciją, kad nebūtų muštynių. Vagystės bendrininkai turėjo susėsti ir pasišnekėti, į kokią parduotuvę važiuoti, į kokį miestelį. Nežino, kodėl tokio turinio žinutės yra su U., tokio turinio žinutės turėjo būti ir su J. Š., M. A.. Jie visi bendrai tardavosi, kur geriau vogti. Jis nebuvo vadovas, ir bendrai tarėsi, kur geriau vogti. Parduotuvėje jis padėdavo U. kaip draugui. L. B. turėjo šalia lombardą, ten dažnai būdavo. Turėjo su L. B. romaną, buvo žmonai neištikimas,

dėl Nr. 018B - tai galėjo būti užvežti į parduotuvę jo pinigai ir paprašė, kad L. paimtų jo pinigus iš parduotuvės, tai buvo jo asmeniniai pinigai už jo daiktus,

dėl Nr. 734B - tai jo girto pokalbis, nesusigaudė, ar tai yra sekmadienis, ar penktadienis. Jis skambino girtas, gal buvo susitarimas tarp U. ir A., kad pinigus perduotų L.,

dėl Nr. 1120B - buvo nupirkęs prekes Vokietijoje ir gal tarėsi, kad parveš prekių į parduotuvę,

dėl Nr. 1270B - turėjo parsivežęs prekių, gal Aušra buvo užėjusi pas B. ir ji jam paskambino. Jis turėjo sąskaitas faktūras ne vien iš Olandijos, bet ir iš Vokietijos. Viskas paimta kratos metu ir yra byloje,

dėl Nr.1531B - gal ėjo kalba apie parduotas prekes, neneigia, kad pardavinėjo savo daiktus,

dėl Nr. 301A - jie atvažiavo į parduotuvę apsipirkti ir jis nereguliuodavo, jie prašydavo nuolaidų, jis paskambindavo A. ir jis viską žinojo, buvo savininkas. Jis visą laiką informuodavo, kas atvažiuodavo. D. S. pažįsta, ji draugo žmona. Jos buvo pasiėmusios rūbų ir prašė jo leidimo, ar gali pasiimti, jis leido išsivežti, garantavo, kad šitoms merginoms gali duoti prekes. Pardavėjos dažnai duodavo daiktus išsinešimui, paskui grąžindavo, jei negrąžindavo, pirkdavo ir čekis būdavo įmušamas į kasos aparatą. Tai buvo daroma su U. žinia. J. J. nenurodinėdavo, nes ji nebuvo jo darbuotoja. B., matyt yra rūbų pirkusi. Nežino, ar B. pažįstama su D.,

dėl Nr. 1748B - kažkas nesuėjo ir turėjo paduoti, ką turėjo paduoti, nežino. Gal tie daiktai buvo paimti ir jo paklausė.

Vogtas prekes realizuodavo Olandijos turguje, nes į Lietuvą tokį kelią vežti rūbus buvo nenaudinga. Asmenys, kurie ten gyveno ir patys parduodavo, turėjo savo taškų. P. Š., A., G.. Į Lietuvą nėra vogtų rūbų gabenęs, pagrinde parduodavo Olandijos turguje. Kiek gaus už rūbus asmenys žinojo, dėl to ir buvo daromas sąrašas, rašydavo, kiek pasivogę ir parsiduoda. Paimdamas prekes iš jų kai kada žinodavo, kai kada nežinodavo, kiek reikės atiduoti jiems už prekes, kai kada rusai prekių nenupirkdavo, nepriimdavo, nes būdavo brokuotų. Priduodant prekes, pinigus gaudavo ne iš karto. Jo žmona žinojo, kad važiuodavo dėl žuvies produkcijos, pirkti automobilių, bet apie jo nusikalstamas veikas nežinojo. Žmonai nėra pasakojęs, kad realizuoja vogtus daiktus. O. U. bausmę atlikinėjo daug kartų. Paskutinį kartą U. atlikinėjo bausmę kalėjime nuo 2013-12-04. Po to buvo deportuotas iš šalies ir į Lietuvą grįžo 2014-04-29. Tuo laikotarpiu name visą laiką kas nors gyveno, vagiliavo ir dirbo. Tuo metu, kai U. buvo suimtas, jis (G. B.) nieko nedarė ir nieko neprižiūrėdavo. Jie visi elgdavosi savo nuožiūra, ką vogti, kaip daryti, kaip gyventi, su kuo gyventi ir panašiai. Jis patardavo, kokias prekes vogti, nes žinojo, kokių prekių reikia. Jie kaip vagys dalindavosi informacija, bet tuo momentu jie dirbo savo nuožiūra. U. buvo deportuotas ir daugiau ten nebegrįžo, ir niekam negalėjo duoti nurodymų. Gal tuo laikotarpiu, kai jie patys spręsdavo, jis ir kontaktavo ar buvo atvažiavęs. Per tą laiką buvo 2-3 kartus atvažiavęs, pirko rūbus už 4 500€ iš firmos, yra sąskaitos. Už nuomą mokėjo tas, kas gyveno. U. automobilis buvo „Passat“, o kitas automobilis buvo G.. Tuo metu daugiau U. automobilių nebuvo. J. O. buvo vagys ir bendrininkai ir kiekvienas realizuodavo daiktus, turėdavo turtinės naudos. Jis atvažiuodavau kartais ir „pasidarydavo“ pinigų, pavogdavo ir jų daiktus parduodavo. Važiuodavo vogti dyzelino, o ryte važiuodavo vogti į parduotuvę, jie kaip vagys visi bendravo. Bendras susitarimas buvo toks, kad „metamės ant mašinos, remontų, metamės prie buto“. Jis ne vien vagis buvo, dirbo pagal verslo patentą, dirbo prie statybų. Kiek laiko per metus atvažiuodavo į Olandiją vogti, tiksliai negali pasakyti, būdavo įvairiai. Kas dedasi name, žinojo ne visada. Ten buvo toks rusas „S.“, I., buvo G. iš Kauno, G., A.. Visus pažinojo kaip tarptautinio lygio vagis. Iš tų žmonių daiktus pirkdavo ir kitur. Laiko save vagimi, o vagis yra tokio lygio žmogus, pas kurį nėra nieko šventa, sąžinės nėra ir jie yra melagiai. M. J. apklaustas nurodė, kad ne su juo tarėsi dėl atlygio už vogtas prekes. Nepilnametis M. J. buvo apklaustas be tėvų, yra J. skundas į Generalinę prokuratūrą, kuriame jis nurodo, kad jo atžvilgiu buvo naudojamas psichologinis spaudimas, fizinis smurtas. Šiuo metu dėl neaiškių priežasčių neįteikiamas teismo šaukimas į teismą ir nėra galimybes patikslinti duomenis apie poveikį policijos pareigūnų. Mano, kad byloje pareikšti civiliniai ieškiniai yra nepagrįsti ir nesutinka jų atlyginti. Jo namuose darytos kratos metu paimti pinigai yra jo ir žmonos šeimos santaupos. Pinigai yra deklaruoti ir tai patvirtina jo ir žmonos metinės deklaracijos mokesčių inspekcijai. Pinigai paimti iš komodos stalčiaus yra jo mažamečio sūnaus J.. Pinigai yra dovanoti artimųjų, senelių gimtadienio, švenčių progomis. Teisminio proceso metu nustatyta daug faktinių aplinkybių apie galimą ikiteisminio tyrimo neteisėtumą pažeidžiant reikalavimus ir neteisėtus metodus, apklausiant liudytojus ir nukentėjusiuosius. Apklaustas įslaptintas nukentėjusysis yra B. Š. draugas, jie išvažiavo vogti patys, jie buvo laisvi žmonės, turėjo dokumentus, pasus, finansines santaupas.

Kaltinamasis A. U. kaltu neprisipažino ir parodė, kad važinėjo į užsienį, dirbo Anglijoje, Olandijoje. Su G. B. yra pažįstami nuo mokyklos laikų. 2010 m lapkričio mėnesį buvo Belgijoje, nerado darbo, apsivogė keliose parduotuvėse, atliko 4 mėnesių bausmę ir 2011 m. pavasarį grįžo į Lietuvą, Lietuvoje tinkamo darbo nerado. Išvažiavo į Olandiją ir sutiko B.. S. O. su jo pažįstamais rusais, lenkais. Dalis dirbo, dalis vogė. Jis taip pat ir dirbo, ir vogė. Po to grįžo į Lietuvą. L. J. ir I. M. buvo jo posūnio B. Š. draugės. Yra ne kartą B. vežęs pas I. M., jis ten lankydavosi, gyvendavo, draugavo. Yra kartu buvęs su jais. Paskui susiorganizavo važiuoti į Olandiją L. J., I. M., V. B., B. Š., ir išvyko visi į Olandiją. Ten buvo kur gyventi. Tuo metu, kai ten nuvyko 2011 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje ar rugsėjo pradžioje, ten jau gyveno I. Š., S. T., N. G.. Jis mėgino ieškotis darbo. I. M. ir kiti pamatė, kad galima nedirbti, vogti, miegoti, pramogauti ir nesistengė ieškotis darbo. Tiesiog jie ten gyveno ir vogė. Jis taip pat kartu su jai vogdavo, buvo ne kartą sulaikytas. Rudenį 2011 m. I. Š., S. T. ir jis grįžo į Lietuvą. Parsivežė visokių daiktų. 2011 m. spalio mėnesį į Olandiją važiavo su Ž. K., M. A., I. Š.. M. A. ir Ž. K. jį susirado per savo drauges L. J. ir I. M., kad ten galima atvažiuoti, daryti ką nori ir privežti pinigų. Ten gyveno S. T., L. J., B. Š., V. B., I. M.. Mėgino ieškotis darbo, tačiau niekas dirbti nevažiuodavo. 2011 m. prieš Kalėdas grįžo į Lietuvą, grįžo L., I., N., B., V., o Olandijoje pasiliko I., S.. Pasiliko sutikti Naujus metus ir Kalėdas. Atgal 2012 m. sausio mėn. į Olandiją išvyko L. J., V. B., M. A., B. Š.. Ten nuvykus buvo I., S.. Toliau užsiiminėjo vagystėmis, o jis tuo momentu pradėjo dirbti. 2012 m vasario pradžioje ar sausio pabaigoje M. A. ir jis iš Olandijos važiavo į Lietuvą. Po to 2012 m. vasario pradžioje I. M. ir jis vyko atgal į Olandiją. Ten gyveno I. Š., S. T., B. Š., N. G., V. B., L. J.. Po to išvažiavo L. J. ir V. B. į Lietuvą. 2012 m. apie kovo mėn. į Olandiją jis, L. ir G. išvyko. Ten buvo I. Š., S. T., I. M., B. Š., kuris išvažiavo pas draugą į Vokietiją dirbti. 2012 m. balandžio mėnesį I. Š., I. M., S. T., S. J. išvažiavo į Lietuvą. 2012 m. gegužės mėnesį S. J. su juo atvažiavo į Olandiją, ten gyveno jau A., G., I.. 2011m. spalio mėn. atvyko K. su M. A. ir I. Š., ten jau gyveno J. J., I. M.. Ž. buvo nenuspėjamas žmogus, melagė. Ji buvo pasakojusi, kad vogė Prancūzijoje, miegodavo mašinoje. Olandijoje jai atvažiavus buvo gerai, niekas neskriausdavo, nesikabinėdavo. Buvo ne karta sulaikytas su Ž. K.. Pasidalijo ji savo patirtimi, pamokė, kaip geriau vogti. V. B. girtavo Olandijoje, kur norėdavo, ten eidavo ar važiuodavo. Antrą kartą Ž. K. 2013 m. gegužės mėn. važiavo su juo ir N. K., ten gyveno A., N. G., kuris tuo metu atlikinėjo bausmę. Jis pats eidavo į parduotuvę, atrinkdavo prekes. Jis padėdavo vogti, nukreipdavo apsauginių dėmesį, padėdavo nunešti drabužius į saugią vietą. 2013 m. rudenį V. J. susitiko, kuris pats pasiprašė dėl darbo. Nuvažiavo su autobusiuku jis ir J.. J. mėgino ieškoti darbo, rūpėjo alkoholis, buvo ne kartą sulaikytas. J. antrą kartą 2013 m. lapkričio mėn. važiavo su T., G.. T. K. pirmą kartą į Olandiją atvyko 2013 m. birželio mėn. kartu su L. J. ir juo. Olandijoje tuo metu gyveno Ž., G.. A.. T. ir jis antrą kartą vyko autobusu. 2013 m. lapkričio mėn. į Olandiją vyko J., G., T.. Pirmą kartą A. Z. į Olandiją vyko 2013 m. apie rugpjūčio vidurį mikriuku, jis tuo metu buvo Olandijoje. Pasiskambino iš savo draugės, kad yra galimybė atvažiuoti šį Olandiją. Pasakė, kad atvažiuotų. 2013 m. rugsėjo mėn. kartu atvyko M. A., J. Š., A. ir T.. 2014 m. gegužės pabaigoje atvyko Z., B., J.. Ten gyveno S., G., G.. Jis prieš juos jokios prievartos nenaudojo, neįkalbinėjo, jie patys jį susirado. Jie per savo bendrus pažįstamus ieškojo geresnio gyvenimo. Tardavosi dėl vagysčių iš parduotuvių bendrai, jie spręsdavo patys, kur važiuoti. Vogdavo naujus daiktus, daiktai buvo pardavinėjami vietoje. Nurodymų niekas ką vogti nenurodinėdavo, patys viską spręsdavo. Pirkdavo kurą, teko ir vogti. Pinigus už parduotus daiktus pasidalindavo. Jis pasilikdavo sau daugiau, nes buvo nuoma, mašinos remontas, elektra, šildymas. Tvarką kiekvienas turėjo prisižiūrėti, dėl tos tvarkos pykčio ir būdavo. J. buvo kaimynų tvorą išvertusi ir jam reikėjo atsiprašyti už išverstą tvorą. Daužė langus Ž., girtos merginos mėgdavo patriukšmauti gatvėje. Buvo konfliktas dėl daugiau užsirašytų daiktų su A.. Sąsiuvinis buvo vedamas, kad nekiltų ginčų, intrigų. Niekam nebuvo apribota laisvė, visi turėjo telefonus, buvo internetas, kuriuo visi naudojosi. Jis ne kartą atlikinėjo bausmę. Jis perėmė nuomą nuo kitų asmenų ir šeimininkei buvo nesvarbu, kas moka. Su namo savininkais buvo žodinis susitarimas. Reikėjo mokėti kas mėnesį po 700 €, o paskui po 750 €. Pinigus dalindavosi, sau pasilikdavo daugiau nuo dalybų, ir sumokėdavo nuomą, už mašinos remontą. B. susijęs su namo gyventojais nebuvo ir atvažiuodavo tik pernakvoti, pagyvendavo ir išvažiuodavo. Jam už nuomą mokėti nereikėdavo, buvo kaip svečias. Pavogtus drabužius realizuodavo jis, G., A., gyvenę rusai. Viskas vyko Olandijoje, vieną kitą drabužį į Lietuvą parsigabendavo. B. žinodavo, kam parduoti, kam ko reikia, B. net kartu vogdavo. Jei atsirasdavo klientas, B. kartas nuo karto realizuodavo. Jam niekas nieko nenurodydavo ir negalėdavo nurodyti, nes būnat Lietuvoje nežinos, kokių reikia daiktų. B. nežinodavo, kada jis išvažiuodavo į užsienį, su juo nederindavo, kokį asmenį išvežti. Parduotuvėje prekės buvo pirktos po nukainavimų, parveži į Lietuvą ir parduodi parduotuvėje, kaip naują prekę. Olandijoje vogdavo pragyvenimui, nuomai, linksmybėms. (duomenys neskelbtini) parduotuvė buvo jo. B. buvo prašęs, kad prižiūrėtų parduotuvę, kol bus užsienyje. Patalpas nuomojosi iš M., patalpas susirado per B.. Už nuomą nemokėjo, nes žiemą buvo brangi elektra ir reikėjo pastoviai laikyti įjungtą pečiuką. Į parduotuvę prekes pirkdavo ir tiekdavo jis. Vogti drabužiai parduotuvėje realizuojami nebuvo. Pardavėjas priimdavo dirbti pats.

Po deportacijos į Olandiją nuvažiavo 2014 m. gegužės pabaigoje, o grįžo birželio 21 d. Asmenys jį susirasdavo per kitus, nes jis jų nepažinojo. Jie atvažiuodavo ir gyvendavo, jam iš jų naudos nebūdavo. Jie prisidėdavo prie nuomos, jie važiuodavo, kad apsirengti, pabaliavoti, parsivežti lauktuvių. Nauda tik tokia, kad prisidėdavo prie nuomos, remontų, jis padėjo iš geros širdies. Daiktai būdavo surašomi žurnale. Užsirašinėdavo visi, kad būtų aiškiau. Pavogti daiktai būdavo sudėti į maišus ir saugomi tuose namuose. Niekam apie pavogtus daiktus ataskaitos neduodavo, bet žinutes rašydavo I., A., B.. Kad daug nerašinėti, paimdavo vieną žinutę ir išsiųsdavo visiems žinutes, kokių yra prekių, ko kam reikės. Žinutes rašydavo pastoviai, nes būdavo suinteresuotas, kad prekės būtų nupirktos, o negulėtų 3 mėnesius. Atsakingas už žinučių rašymą, prekių pardavimą nebuvo. P. M., Š.. B. neturėjo žinoti, kas ką pavagia, rašė jam savo iniciatyva. P. B., kas kiek pavogė, rašė visiems bendrai. B. rašydavo, kai prekių būdavo, rašydavo kiekvieną dieną, kas antrą dieną, kartais ir iš vis nebūdavo. B. jam nieko nurodyti negalėjo, konkrečiai kokias prekes vogti, nurodymo nebuvo. B. nieko neprašė ir nereikalavo. Į prokuroro klausimus dėl telefoninių kontaktų su G. B. kaltinamasis paaiškino:

dėl Nr. 341 - prašėsi laikinai pas jį pagyventi, nes turėjo kažkokių savo reikalų ir pradėjo ne tik gyventi, bet daryti savo tvarką. Gal jam patarė, kad J. iš ten važiuotų lauk,

dėl Nr. 363 - negali paaiškinti, ką jis ten sakė, bet jam niekas nieko nesakė.

Kur važiuoti, spręsdavo jie patys. Niekam nurodyti jis negalėjo, pats surinkdavo drabužius, nunešdavo, sudėdavo į tašes. Buvo ne kartą sulaikytas. V. B. pokalbis yra dėl padangų, B. jis nebijojo. 2011m rugpjūčio mėnesio pabaigoje atvažiavo liudytojas Nr. 1, B. Š., J.. L. M., ten gyveno Š., S. T., N. G.. Tame kambaryje jis nemiegojo, o ten gyveno Š. ir S. T.. Savo parduotuvę atidarė 2013 m. balandžio mėn. Įdėjo radiatorius, pajungė boilerį. Vežė prekes nukainuotas iš Olandijos. Olandijoje užsidirbdavo vidutiniškai apie 1000€ per mėnesį. Prekes yra pirkęs ir iš B., iš kur gavo B. prekių, neklausė, bet jis sakė, kad pirko. Buvo prekių sąskaitos. Pirko už 14000-16000 litų. Buvo deportuotas ir tų pinigų neturėjo, todėl skolinosi iš rusų. Neaišku, kada ir kur nuolaidas suteikdavo B.. R. B. į parduotuvę eiti nereikėdavo, nes viską, ko reikėdavo, parveždavo iš užsienio. Iš vagysčių nieko neuždirbdavo, tai buvo ten išsilaikymas. Vežė į Lietuvą baldus, buitinę techniką, dviračius ir pragyvenimui užteko. Kiek investavo į parduotuvę, nepamena. Sukabino radiatorius, perdarė lentynas, vidinės apdailos nekeitė, tik rozetes. Buvo užšaldyta nemažai lėšų, apie 25000 litų, parduotuvėje nieko neklastojo. B. visko netvarkė ir B. jis visko nepasakojo, B. neturėjo nieko daryti, jis tik prašė pažiūrėti, kad nebūtų nesusipratimų, kad paimtų pinigus. Nebuvo tokios kalbos, kad pardavėjos B. klausytų, buvo minėjęs, kad yra telefonai, kad yra K. numeris, jei atsitiktų bėda. Į parduotuvę atvažiuodavo būdamas Lietuvoje ir tvarkydavo visus reikalus. Kai kalėjo Olandijoje, tuo momentu parduotuvė nedirbo. Daugiau laiko praleisdavo Olandijoje, bet buvo prašęs B. padėti, jei bus nesusipratimų. Buvo prašęs B., kad pakeistų signalizacijos kodą. Prižiūrėjo ta pati apsaugos tarnyba ir buvo vienas abonementinis mokestis kaip viso namo, o sąskaita ėjo lombardui. Grįžęs duodavo B. pinigus ir ji apmokėdavo. Pardavėjoms mokėdavo 500 litų. Dalis dokumentų pasiliko užsienyje ir sunku pasakyti, kiek buvo pelno, likdavo 500-600 litų pelno. Būdavo dienų, kad nupirkdavo už 400-500, o kartais nenupirkdavo nei už litą. Didelės apyvartos nebuvo. Antkainis priklausydavo nuo prekės. Užsidėdavo nuo 5 iki 50 litų. Pinigus iš kasos pats pasiimdavo būnant Lietuvoje, o kai nebūdavo, paimdavo B.. Daugiau pinigus imdavo B.. B. iš kasos nepaimdavo, jam paduodavo pardavėja ir jis atiduodavo jam, kai grįždavo į Lietuvą. Pasirašyti dėl pinigų paėmimo nereikėjo, pasirašydavo pardavėja. Mokesčių inspekcijai ataskaitas teikdavo. Su A., Š. vyko konfliktai, nes jie darė betvarkes. Santykiai buvo normalūs. Kol atvažiuodavo, santykiai būdavo idealūs, o Olandijoje būdavo betvarkė. Visi žinojo, kur važiuoja. Visi pinigai iš pavogtų ir parduotų rūbų buvo dalinami taip, kad jiems tekdavo 1/3 dalis, o jam tekdavo 2/3 dalys. Jie dalindavosi pagal prekes. Jam likdavo 70 procentų ir naudojo pagal poreikius. Kai žmogus atvažiuoja pirmą kartą į Olandiją, jis jo klausdavo, ar pats parsiduos pavogtus daiktus. Visi ten gyvenę buvo vagys ir melagiai.

Olandijoje buvo nuteistas 4 kartus. 2011 m. nuteistas su V. B., S. J.. 2013 m. nepamena, su kuo buvo sulaikytas. 2013 m. gruodžio mėn. gavo 5 mėn. bausmę, buvo sulaikytas vienas, nors grupėje buvo T. K., L. J., M. A., N. G., A. Z., V. J., J. Š.. Paskirtas baudas daugumą kartų sumokėjo. Kiti nemokėdavo, ir už baudas reikėdavo atlikti bausmę. G. vienintelį kartą davė parvežti prekes iš Olandijos į Lietuvą, toms prekėms buvo sąskaitos-faktūros. Parduotuvėje vykdė individualią veiklą nuo 2013 m. balandžio 5 d., turi atitinkamą pažymėjimą. 2011-2012 m. su parduotuve (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje nieko bendro neturėjo, tik pirko iš V. naudotą kasos aparatą. Tose patalpose veiklą vykdė nuo 2013 m. balandžio mėn., bet vogtų daiktų nepardavinėjo, ten buvo legalios prekės. Kratos metu dalis daiktų buvo palikta. 2013 m. K. susisiekė su juo, išvyko anksti ryte nuo (duomenys neskeltini) stotelės, jis atvažiavo su N. K. ir L. J.. Apie šią kelionę į Olandiją G. B. žinoma nebuvo, jie neaptardavo. 2013 m. O. K. nusikalstamas veikas darydavo ir be jo. G. K. vežėsi 2-3 tašes, vežėsi vogtus daiktus, savo asmeninius daiktus. Prekes jis realizuodavo Olandijos turguose ar turkams. Atlikus bausmę, Olandijos pareigūnai visiems duodavo pinigų iki 100€. Įvykių dėl sulaikymo buvo daug. Buvo su T. ir ją sulaikė, o jį paleido, o K. pabėgo nuo parduotuvės. K. iš ispanų kalbos vertėjavo. I. K. pablūsdavo, kabinėdavosi. Pasienio pareigūnai sustabdę buvo, tikrino dokumentus, daiktus. Sugrįžę iš įkalinimo įstaigos, visi pasilikdavo ir toliau darydavo nusikaltimus, leisdavo laiką. Kiek M. J. metų, kalbos nebuvo ir jis nežinojo, sužinojo tik iš tyrėjos apklausos metu. J. atrodė 18-19 metų. Ką veikė jis iki išvykstant į užsienį, nežinojo. Sakė, kad mokosi, laikosi teises ir nori dirbti. A. J. nieko nežinojo, nebuvo žinoma, kokia jo socialinė padėtis ir ką veikia. Su J. į Olandiją kartu nevažiavo ir nevogė, jo nevertė vogti. Po konflikto su A. į savo kambarį įsidėjo spyną, nes bijojo miegoti. Olandijos kalėjime iš viso prabuvo 7 mėnesius. Lietuvoje būdavo nuo savaitės iki dviejų. Už namą mokėjo, kas gyveno, mokėjo V., kai grįžo, skolos nebuvo, visi buvo apsitvarkę, kas žiūrėjo tvarkos - nežino. Vogti važiuodavo su automobiliais. Vienu metu buvo 1-2 automobiliai. Pastoviai name galėjo miegoti 9 žmonės, bet jų tiek nebūdavo, būdavo 3-6 žmonės. V. nepažinojo ir jį sutiko Olandijoje. V. pasikvietė rusai, iš kur V. ten atsirado, nežino, taip pat nežino, kas jam leido naudotis jo automobiliu. V. su jais 2014-06-21 kartu grįžo į Lietuvą, nes jam baigėsi viza. Iš (duomenys neskelbtini) jis planavo grįžti į Kaliningrado sritį. Nežino, ar B. buvo su V. pažįstamas.

Nukentėjusioji I. M. parodė, kad pas ją su B. Š. ir A. U. atvažiavo jos draugas V., kurio pavardės nežino. Tuo metu pas ją buvo draugė L. J.. V. pasiūlė darbą - važiuoti į Olandiją vogti rūbus. Ji tuo metu neturėjo pinigų pragyvenimui, todėl sutiko. Iki vagysčių ji nedirbo, nesimokė. Prieš tai mokėsi (duomenys neskelbtini), gimnazijoje. Mama girtuokliavo, todėl jai buvo paskirta gyventi su močiute. Gyveno iš močiutės invalidumo pašalpos, bet močiutė viską pragerdavo, todėl neturėjo ką valgyti. Dar turėjo prižiūrėti mažą sesę. V. tai žinojo. Tada jie nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) prie kebabinės susitikti su G. B., kurį visi vadino K.. K. pasakė, ką jiems reikės daryti, ką vogti. K. sakė, kad reikės eiti į parduotuves, pasiimti rūbų, nueiti į rūbinę, nuimti „pypsius“ ir juos sudėti į kitų rūbų kišenes. Tada vienus rūbus susidėti į rankinę, o kitus pakabinti ir išeiti lauk. Sakė, kad duos tokius magnetukus, su kuriais reikės nuimti tuos „pypsius“, pasakė, kad iš pradžių eis „bachūrai“, kad parodytų ir apmokytų. K. sakė, kokius konkrečiai rūbus reikia vogti. Po pokalbio su K. ji, L., V., B. ir U. važiavo pabaliavoti į viešbutį. Po kelių dienų išvyko į Olandiją. Į Olandiją juos nuvežė A. U. lengvuoju automobiliu. Važiavo penkiese, dar buvo L. J., V. ir I.. Ji į Olandiją iš viso važiavo 6-8 kartus. Vienas apsilankymas trukdavo apie mėnesį laiko, bet būdavo visaip. Į Olandiją važinėjo nuo 2012 metų gegužės – liepos mėn., kol 2013 m. vasario 8 d. ją deportavo į Lietuvą. Olandijoje pabūdavo kokį mėnesį su trupučiu, o Lietuvoje pabūdavo apie savaitę laiko ir vėl atgal važiuodavo. Olandijoje jų būdavo du ekipažai, 9-10 žmonių. Jie būdavo apgyvendinami name, kur juos apgyvendino K., atrodo, kad tas namas būdavo išnuomotas. Girdėdavo kalbantis, kad K. moka pinigus už nuomą, kiti asmenys neprisidėdavo pinigų prie nuomos. Maistą pasivogdavo. A. U. dažniausiai kartu nevogdavo, o juos tik nuveždavo į parduotuves. Yra buvę, kad U. įeidavo į parduotuvę, nuimdavo „pypsius“, drabužius jai sudėdavo į tašę, ir jai reikėjo išnešti. K. dažniausiai būdavo Lietuvoje ir tik kartais atvažiuodavo į Olandiją, su jais vogti K. nevažiuodavo. Vogdavo ne kiekvieną dieną, būdavo ir laisvalaikio. Per dieną apvogdavo 3-4 parduotuves. Iš pradžių vogti eidavo dviese. Kai išnešdavo rūbus iš parduotuvės, juos nunešdavo į mašiną, sudėdavo į maišus ir toliau eidavo į kitas parduotuves. Mašinoje niekas nelaukdavo, tiesiog žinodavo, kur yra raktas, ir atsirakinę rūbus palikdavo. Kai grįždavo į namus, A. U. į didelį sąsiuvinį užrašydavo, kiek kas pririnko rūbų, kartais ir patys užsirašydavo. Kiek kas pavogė, jie suskaičiuodavo dar Olandijoje. Grįžus į Lietuvą, jiems sumokėdavo. Su jais atsiskaitydavo K., jis sumokėdavo pinigus. Už vieną išvyką gaudavo įvairiai, iš pradžių gavo po 1000 litų su trupučiu. V. O. buvo toks „S.“, kurio pavardės nežino, ir A. U.. Sakė, kad „kiek pavogsi, tai tiek ir gausi“. Jiems sakydavo, kad kai parsiveš pavogtus rūbus į Lietuvą, juos parduos, tai tada ir jiems sumokės tiek, kiek už juos gaus. Nemano, kad visus pinigus už parduotus rūbus jiems atiduodavo. Nurodydavo, kokių firmų drabužius vogti. Vogė visoje Olandijoje. K. U. išvažiuodavo į Lietuvą, juos vežiodavo „S.“. U. į Lietuvą išvažiuodavo, kai jie privogdavo rūbų. Iš N. ir R. A. sužinojo, kad K. turėjo (duomenys neskelbtini) parduotuvę, kur tie daiktai buvo pardavinėjami. Po deportacijos buvo užėjusi į tą parduotuvę, matė, kad ten tų pačių firmų drabužiai, kokius jie vogdavo Olandijoje. Pažiūrėjusi į kainas parduotuvėje mano, kad jie turėjo uždirbti daugiau, tuomet pasijuto apgauta dėl užmokesčio. Olandijoje ją buvo sulaikę daug kartų, uždarydavo savaitei ar dviem kalėjime. Jiems ten duodavo nemokamus advokatus. Atlikus bausmę, atvažiuodavo S., U. jų pasiimti, kartais grįždavo traukiniais ar autobusais į namus. K. ir U. su ja elgėsi gerai, bet jei kas nors prisigerdavo, tada ant jų šaukdavo K.. U. vieną kartą ant jos irgi šaukė, nes su draugaiss išvažiavo pasiausti į Amsterdamą ir grįžo tik naktį. Iš viso buvo įkalinta 5-6 kartus, prieš deportaciją buvo uždaryta 2 mėnesius, viso Olandijoje kalėjime praleido apie 5 mėnesius. Sulaikius meluodavo, verkdavo ir bendrininkų neišduodavo. Taip buvo liepęs K.. Olandijoje ji su savimi pinigų neturėjo. Iš namo galėjo išeiti laisvai, galėjo šiek tiek susikalbėti angliškai. Savaitgaliais jie važiuodavo į klubus pasėdėti, parūkyti, atsigerti alaus. Grynų pinigų šiek tiek palikdavo K. maistui, nes reikėdavo pirkti duoną ir kad neitų vogti, tai jiems duodavo pinigų. Civilinį ieškinį palaiko, nes mano, kad ja pasinaudojo ir todėl ji patyrė moralinę žalą. Joks poveikis ikiteisminio tyrimo metu jai nebuvo daromas. Šiuo metu turi du mažamečius vaikus, juos augina viena. Olandijoje su jokiomis kitomis kompanijomis nebuvo, tik su G. B. ir A. U.. Prieš tai su kita kompanija buvo išvykusi vogti į Prancūziją. Buvo tokių atvejų, kad patys parsiveždavo vogtų rūbų, dažų. K. sakydavo, kad jei reikia, tai visi gali pasivogti ir sau. Nežino, kad vogtos prekės būtų pardavinėjamos Olandijoje. Planuojant vagystes, visi kartu nutardavo, į kokį miestą važiuos ir ten važiuodavo. Kai grįždavo į Lietuvą, jie paklausdavo, ar ji norės vėl važiuoti, ji paprašydavo, kad praneštų, kai kitą kartą važiuos. Jiems pranešdavo, ir ji išvažiuodavo. Visi važiuodavo savo noru. Su ja taip pat būdavo ir tokia Ž., kuri kartu vogdavo. Kai ji pirmą kartą ten nuvažiavo, tai Ž. jau ten buvo. Neteko girdėti, kad Ž. ten būtų atvežta per prievartą. Ž. miegodavo su M. A.. Vagystėse dalyvavo taip pat S. J., L. J., N. G., B. Š..

Daiktų parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad I. M. atpažįsta magnetus, kratos metu rastus G. B. automobilyje kaip tokius pat, kokius naudodavo rūbų vagysčių metu (T.7, b. l. 6-7).

Nukentėjusysis L. B. parodė, kad reikėjo pinigų, todėl, M. J. pasiūlius, išvyko į Olandiją. Įvykių aplinkybių šiuo metu gerai nebeprisimena. Nukentėjusysis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu 2014-07-17 duotus savo parodymus, kad 2014 m. gegužės mėn. pabaigoje apie 26 d. išvyko į Olandiją. Apie tai, kad ten vagiant rūbus iš parduotuvių galima užsidirbti, jis sužinojo iš savo draugo M. J., kuris jau anksčiau vykdydamas vagystes užsienyje buvo užsidirbęs pinigų. Jam susiviliojus pasiūlymu, jie susitiko su A. U., pravarde „K.“. A. U. papasakojo, kaip reikės dirbti, pažadėjo gerą atlyginimą. Sakė, kad jeigu rūbo kaina bus 100 eurų, tai už jį gaus 100 litų, todėl jis suprato, kad jo atlyginimas priklausys nuo to, kiek prekių pavogs. Jis į Olandiją išvyko trumpam, planavo vogti 1-2 savaites. Buvo nedirbantis, norėjo gauti vairuotojo teises, todėl jam buvo reikalingi pinigai. Gyveno vienas su mama, kuri taip pat yra nedirbanti. Išvykstant į Olandiją 2014 m. gegužės mėn. pabaigoje jį ir M. J. sidabrinės spalvos automobiliu VW Passat paėmė A. U. iš (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Nuvykus į Olandiją, jie apsigyveno name, už kurį mokėti nereikėjo. N. O. jiems duodavo A. U., tačiau L. B. suprato, kad A. U. yra pavaldus G. B., kadangi būtent jis turėjo sumokėti atlyginimą už pavogtas prekes. Vykdant vagystes Olandijoje, jie naudodavosi dviem Peugeot markės automobiliais. Vienas jų buvo žalios spalvos, kitas – sidabrinės. Į kokias parduotuves reikia važiuoti vogti, nurodydavo A. U.. Automobilį pasistatydavo atokiau nuo parduotuvių. Automobilio užvedimo raktelį padėdavo ant automobilio rato ir pasiskirstydavo po vieną į parduotuvę. Jie turėdavo kokius nors krepšius, dažniausiai kuprines, į kuriuos dėdavo vogtus rūbus. Rūbai būdavo su apsaugos įrenginiais, kuriuos nuimdavo naudodamiesi apvaliais magnetukais, juos davė U.. Per dieną apvogdavo 1-2 parduotuves. Pavogtus rūbus parsiveždavo į namą, kuriame gyveno, sudėdavo į maišus ir turėdavo parodyti A. U., kuris į specialų sąsiuvinį surašydavo, kas, kiek ir kokių rūbų pavogė. Kelios dienos prieš 2014 m. birželio 19 d. (nes tą dieną A. U., M. J., N. G., S. V. išvyko į Lietuvą) A. U. išvažiavo į Vokietiją, kur turėjo susitikti su G. B. ir jam perduoti jų pavogtus rūbus. A. U., N. G., M. J. ir S. V. išvyko į Lietuvą, o L. B. paliko Olandijoje, kadangi jis buvo sulaikytas už vagystes ir atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę. Iš laisvės atėmimo vietos jį paleido 2014 m. birželio 21 d. Jis sugrįžo į namą, kuriame jie buvo apsistoję ir nieko neradęs paskambino A. U., kuris pasakė, kad jau yra Lenkijoje. Skambinant vėliau, A. U. nebeatsiliepė, sekančią dieną jo telefonas buvo išjungtas. Tada L. B. susiekė su savo artimaisiais Lietuvoje, kuriems papasakojo, kad jis buvo apgautas ir išvežtas vykdyti vagystes. Broliui atsiuntus pinigų, birželio 30 d. mikriuku grįžo į Lietuvą. Už vagystes su juo niekas neatsiskaitė (T. 6, b. l. 182). Patikslino, kad tyrėja užrašė ne visus jo parodymus. Iš tiesų tarėsi važiuoti ne tik vogti, bet ir dirbti prie gėlių. Iš pradžių 2 dienas dirbo prie gėlių, bet paskui darbo nebebuvo, ir tada užsiėmė tik vagystėmis. Vogti sugalvojo jie patys su M. J., paklausė U., ar gali vogti, ir U. leido. U. pasiūlė skinti gėlių ir tuo pačiu, jeigu norės, galės pasivogti drabužių. Darbą prie gėlių surado U.. U. pasiūlė vogti, jeigu jie norės. Į Olandiją vogti buvo išvykęs tik vieną kartą. Name gyveno penkiese. Namą išnuomojo A.. Kur važiuoti vogti, nutardavo patys. Jį ir M. veždavo vogti rusas S.. Patikusius pavogtus drabužius galėdavo pasilikti sau. Savaitgaliais nevogdavo. Kol gyveno Olandijoje, maistą vogdavo. Kai buvo sulaikytas Olandijos policijoje, pagalbą siūlė, bet jis atsisakė. Civilinio ieškinio nereiškia, šiai dienai niekam materialinių pretenzijų neturi. Į miestą išeiti laisvai galėjo, turėjo dokumentus, telefoną. Kokie buvo pasakojimai apie K., nepamena. M. pasakė, kad „važiuosime su K.“. U. susirado per M.. Niekas nesakė, kad K. realizuos vogtus drabužius. Gyvena dviese su mama, tėvas žuvęs. Tuo metu mokėsi politechnikume, pinigų maistui užtekdavo. Grįžus iš Olandijos, dirbo prie statybų (duomenys neskelbtini). K. ir A. pretenzijų neturi ir nesijaučia nukentėjusiuoju, vogti vyko savanoriškai.

Nukentėjusysis M. A. parodė, kad įvykių aplinkybių nebepamena, tačiau ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus ir juos tvirtina. Nukentėjusysis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu 2014-06-04 duotus savo parodymus, kad jis 2012 m. rugsėjo 12 d. atlikęs bausmę buvo paleistas iš Pravieniškių pataisos namų. Jis grįžo gyventi pas mamą į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) O. J. ir S. J. davė jo telefono numerį kažkokiam vyrui, kuris paskambino ir paklausė, ar jis norėtų išvažiuoti dirbti į užsienį. Telefonu vyriškis nepasakė, kokį darbą reikės dirbti, tik pasakė, kad reikia susitikti ir pasikalbėti. Po dviejų dienų jie susitarė susitikti (duomenys neskelbtini), prie gaisrinės. Jis nuėjo vienas, o vyriškis, kuris skambino, prisistatė K. (atpažįsta jį kaip G. B.) ir atvyko su B. Š.. G. B. jam pasiūlė važiuoti į užsienį vogti iš parduotuvių, taip pat pasakė, kad jeigu jam nepatiks tai daryti, jis galės bet kada grįžti. Kadangi jis buvo ką tik atlikęs laisvės atėmimo bausmę, neturėjo darbo, jis sutiko su šiuo pasiūlymu. G. B. dar paprašė surasti žmonių, kurie galėtų jam vykdyti vagystes Olandijoje, tačiau M. A. neieškojo. Į Olandiją jį išvežė A. U. VW Passat automobiliu. Taip pat tą patį kartą išvežė B. Š. ir Ž. K.. Nuvykus į Olandiją, jie apsistojo S. M. mieste, G. B. nuomojamame name. Tame name jau gyveno S., I. Š., L. J., I. M.. A. U. pasakė, kad reikės vogti firminius rūbus, vagystes reikės vykdyti kiekvieną dieną, išskyrus sekmadienį, nes tada nedirba parduotuvės. A. U. nurodė, kad pavogtas prekes dienos pabaigoje reikia parvežti į namus ir pasižymėti sąsiuvinyje kas, kiek ir kokių prekių pavogė. A. U. davė du magnetukus, su kuriais reikėjo nuimti apsaugos priemones nuo rūbų juos vagiant. Vykdyti vagystėms iš parduotuvių jie naudojosi G. B. įsigytais automobiliais C. X., Citroen C5 ir VW Passat. Automobiliai būdavo neišregistruoti. Nuvažiavus į miestą, kuriame vykdydavo vagystes, A. U. automobilį pastatydavo atokiau nuo parduotuvių, automobilio užvedimo raktelį padėdavo ant automobilio rato. Jis per dieną pavogdavo 30-40 rūbų. Vakare apie tai užsirašydavo sąsiuvinyje. A. U. vogdavo tik dėl savęs arba savo dukters, jis vogtų prekių skaičiaus į sąsiuvinį nesižymėdavo. A. U. kiekvieną vakarą parašydavo SMS žinutę G. B. kas, kiek ir kokių prekių pavogė. Jeigu kas nors prekių pavogdavo nedaug, G. B. paskambindavo, šaukdavo, sakydamas daryti išvadas, o jeigu ne, į Lietuvą galės grįžti pėsčiomis. G. B. yra naudojęs fizinį smurtą prieš I. M. ir jį, jam yra sudavęs dėl to, kad jis sudaužė jo automobilį, važiuodamas vogti. Pavogtas prekes jie laikydavo tame pačiame name, kuriame gyveno. Jas į Lietuvą išsiveždavo G. B. arba parveždavo A. U.. G. B. į Olandiją atvažiuodavo kiekvieną mėnesį. G. B. T., netoli autobusų stoties turėjo rūbų parduotuvę, kurioje pardavinėdavo Olandijoje vogtus rūbus. Dėl to, kad anksčiau G. B. nupirkti automobiliai sugedo, o kai kuriuos konfiskavo policija, G. B. nupirko du Peugeot markės automobilius: vieną sidabrinės spalvos su belgiškais valstybiniais numeriais ir vieną žalią su prancūziškais valstybiniais numeriais. Po maždaug trijų mėnesių jį parvežė į Lietuvą. 2013 m. sausio mėn. G. B. atvyko pas jį į namus ir pasiūlė vėl važiuoti į Olandiją vykdyti vagystes, tačiau jis nebesutiko. Tada G. B. sakė, kad sumokės daugiau, ir jis sutiko. Grįžus į Lietuvą 2013 m. birželio mėn., jis buvo suimtas, nes buvo pasislėpęs nuo tyrimo dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Būdamas kalėjime, susirašinėjo su I. V., kuri K. parduotuvėje dirbo pardavėja ir pardavinėjo jų vagiamus rūbus. 2013-11-02 išėjo į laisvę iš Alytaus pataisos namų, kur susipažino su J. Š.. G. B. pasiūlė jam važiuoti į Olandiją vogti ir sakė, gal turi kokį draugą, kuris taip pat galėtų vykdyti vagystes. G. B. išvežė J. Š. ir jį į Olandiją, sutvarkė jiems dokumentus, neva jie legaliai dirba Olandijoje ūkyje. Olandijoje, name, kuriame jie apsistojo, jau gyveno A. Z., T. K.. 2013 m. gruodžio mėn. jį parvežė į Lietuvą. Olandijoje jie vienas kitą vadino pravardėmis, pvz., jis buvo vadinamas „S.“, A. U. „K.“, A. Z. „Š.“. Kiekvieną kartą sulaikyti Olandijoje jie turėjo kviesti tą patį advokatą H., su kuriuo buvo susitaręs G. B.. Kad vagystes vykdantys asmenys nesusiektų su artimaisiais, A. U. paimdavo vakarais jų mobiliojo ryšio telefonus, juos tikrindavo (T. 6, b. l. 57-58). Civilinį ieškinį palaiko. Už vagystes G. B. jam sumokėjo, kiek žadėjo. B. ir U. jais naudojosi, kad patys neidami vogti, uždirbtų daugiau nei jie. Olandijoje parduotuvėje daug kartų yra vogęs su U., būdavo kartu sulaikomi. Kartą buvo sulaikytas su G. B. sūnumi ir dar vienu asmeniu vagiant alkoholį. Nėra buvę tokio atvejo, kad į žurnalą užsirašytų daugiau prekių, nei pavogė. Tarp jo ir U. yra buvęs konfliktas ir muštynės. Su Ž. K. iš pradžių kartu gyveno. Kur važiuoti vogti, spręsdavo bendrai.

Nukentėjusioji Ž. K. parodė, kad G. B. atvažiavęs pasiūlė vykti į užsienį vogti rūbų. Iki to G. B. nepažinojo. Ji tuo metu buvo išsiskyrusi, augino viena tris vaikus ir neturėjo jokių pajamų, todėl sutiko. Vaikus paliko prižiūrėti tėvams. Išvažiavo kartu su U. ir G.. V. U., buvo raudonos spalvos „Pasatas“. Nuvažiavus į Olandiją, ją labai skriaudė, vartojo smurtą, įžeidinėdavo, kad ji per mažai pavagia. Buvo sunku, buvo ne kartą sulaikyta. Grįžo kartu su U. į Lietuvą, grįžtant atgal jai pasiūlė vėl važiuoti. Ji atsisakė, ir B. atvažiavęs jai sumokėjo pinigus. Paskui po kelių mėnesių atvažiavo pas ją U. ir G., atsivežė išgerti. Begerdama ji prarado sąmonę, atsipeikėjo tik Vokietijoje ir jie pasakė, kad vėl turės tą patį daryti. Išbuvo 3 savaites, iš jų 2 savaites buvo sulaikyta. Po dviejų savaičių grįžo namo. Buvo pas ją atvažiavę į namus, grasino, kad nieko nepasakotų. Atsimena viską kaip košmarą. Pirmą kartą išvažiavo 2013 m gegužės mėnesį. B. pats ją susirado. Atvyko į namus pasiūlyti B. su G.. Žadėjo už 3 savaites 1000 litų, kad reikės vaikščioti po parduotuves ir nešti rūbus, vogti. U. iš anksčiau nepažinojo. Ten buvo išnuomotas namas ir ten gyveno. B. I., S.. Namą buvo išnuomavęs B. ir jis pats mokėjo už tą namą. B. kartais ten atvažiuodavo. Buvo sudarytas grafikas, vieną dieną į vieną miestą, kitą dieną į kitą. Dažniausiai kur eiti nurodydavo B., o U. pasakydavo ir juos prižiūrėdavo. U. ir B. patys nevogdavo. Būdavo pasakytos firmos, dydžiai ir spalvos. Į parduotuvę ji eidavo visą laiką su I. Š.. I. paduodavo rūbus, o ji turėdavo sudėti į tašę ir išnešti. Signalizaciją nuimdavo su magnetais. Magnetus davė B. ir parodė, kaip nuimti. B. davė magnetus Lietuvoje. Sudėdavo rūbus į šiukšlių maišus ir U. išveždavo į Lietuvą. Būdavo sudaryti sąrašai ir užrašydavo, kas kiek išneša. U. U.. Jiems buvo duodamos olandiškos telefonų kortelės ir jas turėjo kiekvienas. Po trijų savaičių grįžo į Lietuvą su U.. Gavo 1000 litų, sumokėjo B. autobusų stotyje. Kelis rūbus parsivežė ir sau. Lietuvoje B. turėjo 3 parduotuves, vieną (duomenys neskelbtini), kitą Klaipėdoje, kitą Vilniuje ar Kaune. Olandijoje kiti galėdavo išeiti, o ji ne. Ją prižiūrėdavo U.. Ji labai mažai pavogdavo, nes buvo per silpna, ant jos šaukdavo. Anksčiau buvo užsiėmusi ta veikla, vagystėmis su kitais asmenimis. Iki to laiko buvo vieną kartą išvažiavusi į užsienį vogti, yra vogusi Prancūzijoje, Norvegijoje, Belgijoje. Per tas 3 savaites buvo sulaikyta Olandijoje 3 kartus. Palaikydavo kelias valandas ir paleisdavo. Už antrą išvyką gavo 200€. S. B. - padavė U. o U. padavė jai. B. buvo atvykęs į Olandiją ir kai išvažiavo, U. sumokėjo jai. Civilinį ieškinį palaiko ir mano, kad buvo padaryta tokia žala dėl kaltinamųjų veiksmų. Kai sulaikydavo nešant prekes iš parduotuvės, jausdavosi blogai, verkdavo. Būdavo, kad nenorėdavo vogti, U. bijodavo, jis prie jos bandė ir seksualiai priekabiauti. Nukentėjusioji parodė, kad apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, smulkmenas prisiminė geriau, todėl tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 2014-06-27 ir 2014-07-22 (t. 6, b. l. 154-155; t. 11, b. l. 9-10). Visos pavogtos prekės būdavo įtrauktos į žurnalą. U. turėdavo parašyti žinutę B., jų sąrašą parašyti, kas kiek išnešė, ir visas ataskaitas reikėjo duoti B.. Ji turėdavo atsiklausti, jei norėdavo pasiimti ką nors sau, tos prekės į žurnalą netraukdavo. Per savaitę laiko U. nedaug smurtavo, jis apšaukdavo, patampė už plaukų, ausų 3-4 sykius.

Daiktų parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad Ž. K. atpažįsta magnetus, kratos metu rastus G. B. automobilyje kaip tokius pat, kokius naudodavo rūbų vagysčių metu (T. 6, b. l. 172-174).

Nukentėjusysis V. J. parodė, kad pirmą kartą į Olandiją važiavo su A. U. dirbti. Nuvykus iš karto buvo suimtas 2 savaitėm, nes tokią bausmę Olandijoje buvo gavęs už vagystes prieš keletą metų. Atlikęs bausmę, iš karto grįžo į Lietuvą. Antrą kartą taip pat važiavo su A. U. dirbti, bet rasti darbų nesisekė ir pradėjo vagiliauti. Apsistojo name pas U., ten dar buvo M. ir J.. Yra vogęs ir kartu su U.. Kai antrą kartą buvo, tai buvo atvažiavęs ir G. B., vadinamas K.. Porą kartų vogė ir kartu su K.. Už atlyginimą nevogdavo, vogdavo tik sau. Už kelionę ir nakvynę jau Lietuvoje davė 100€ U., kuomet parsidavė pavogtus daiktus. Yra daug kartų teistas už vagystes Lietuvoje ir užsienyje. Nelaiko savęs nukentėjusiuoju. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas du kartus. Pirmą kartą apklausinėjo, kai jis išvažinėjo į Daniją, atvažiavo ir iš karto nusivežė į policiją. Paklausinėjo truputį ir liepė padėti parašus, žinojo, kad jis skuba. Apklausa truko 20 minučių. Nežino, ką prirašė pirminiuose parodymuose, jų neskaitė ir dėl to skundėsi prokuratūrai. Pasirašė, nes labai skubėjo išvažiuoti į Daniją. Vėliau sužinojo, kad prirašė nesąmonių. Antrą kartą parodymus filmavo, įrašinėjo pokalbį. Jis serga depresija, alkoholizmu. G. T. ligoninės nervų ligų skyriuje, Švėkšnos psichiatrinėje ligoninėje. Apklausų metu buvo prigėręs vaistų, tačiau apie tai niekam nesakė. Apie savo sveikatos sutrikimus B. ir U. nepasakojo.

Šiems V. J. parodymams patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka buvo perskaityti V. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnei 2014-07-29 8.30-9.30 val. vykusios apklausos metu. Šios apklausos metu V. J. parodė, kad 2013 m. lapkričio mėn. pokalbio metu A. U. jam pasakė, kad jau trejus metu važinėja į Olandiją dirbti ir pasiūlė jam važiuoti kartu. Pakalbėjus su A. U., prie jų nauju BMW automobiliu privažiavo G. B.. A. U. pristatė jį G. B., pasakė, kad jis nieko neveikia ir norėtų susirasti darbą. Tada G. B. jam pasakė, kad yra galimybė išvažiuoti į Olandiją, kur galėtų vogti iš parduotuvių ir už pavogtų drabužių kiekį jis mokėtų atlyginimą. Jis sutiko su G. B. ir A. U. pasiūlymu, kadangi norėjo susirasti gerai apmokamą darbą. Tą kartą 2013 m. rudenį į Olandiją jie išvyko dviese su A. U. VW markės autobusiuku, baltos spalvos. Nuvykus į Olandiją, jis buvo apgyvendintas namelyje, kuriame jau gyveno M. A. ir J. Š.. Jie gyveno nuomojamame name, už kurio nuomą mokėdavo G. B. po 700 eurų per mėnesį. Kadangi jis buvo neatlikęs 2008 m. Olandijoje paskirtos bausmės, buvo sulaikytas dviem savaitėms. V. O. buvo apie tris savaites, iš kurių dvi atliko laisvės atėmimo bausmę, o savaitę vykdė vagystes iš parduotuvių. Nuo rūbų apsaugos priemones nuimdavo su replėmis. Nuo namų iki parduotuvių vogti veždavo A. U. arba S. V. Peugeot markės automobiliais, kurių vienas buvo belgiškais, kitas prancūziškais valstybiniais numeriais. Nuvykę į miestą, automobilį pastatydavo atokiau nuo miesto centro. Išėjus iš parduotuvės su vogtais rūbais, jis nueidavo iki automobilio, kur ant jo rato būdavo paliktas užvedimo raktelis. Jis padėdavo vogtus rūbus ir eidavo vogti į kitą parduotuvę. Per dieną apvogdavo 2-4 parduotuves, kai kuriomis dienomis nepavykdavo, nes būdavo daug apsaugos darbuotojų arba seklių. Grįžus į namus, vogtus rūbus susidėdavo kiekvienas į savo krūveles ir pagal tai A. U. surašydavo į sąsiuvinį, kas kiek ir kokios firmos rūbų pavogė. Su G. B. bendraudavo A. U. ir N. G., jie jam ir pranešdavo apie tai, kiek rūbų buvo pavogta. 2013 m. gruodžio mėn. grįžo į Lietuvą. Jį parvežė A. U. VW Passat automobiliu, taip pat parvežė M. A., J. Š., N. G.. Juos grįžtančius kelyje netoli (duomenys neskelbtini) pasitiko G. B., kuris jį parvežė iki namų ir sumokėjo 200 litų. G. B. paaiškino, kad sumoka tik tiek, kadangi jis buvo sulaikytas ir jam nelabai sekėsi ką nors pavogti. Jis Lietuvoje turėjo susimokėti administracinę baudą, buvo įsiskolinęs už butą, todėl iš G. B. pasiskolino 1600 litų. G. B. paskolino pinigų su sąlyga, kad jis jam atidirbs, vykdydamas vagystes. Kadangi jis turėjo finansinių problemų, sutiko su tokia G. B. sąlyga. Vėliau jis nebenorėjo važiuoti vogti į Olandiją, ketino pasiskolinti pinigų iš pusbrolio, kad grąžintų skolą G. B., tačiau jam neišėjo pasiskolinti, o G. B. pasakė „kaip sugebėjai pasiskolinti, taip sugebėk ir grąžinti“, todėl jis buvo priverstas vėl važiuoti vogti Į Olandiją, kad galėtų grąžinti skolą G. B.. Antrą kartą į Olandiją jį išvežė 2014 m. sausio 8 d. L. P. markės automobiliu. Tuo pačiu L. vežė ir N. G., o G. B. vežė du Rusijos piliečius savo BMW automobiliu. Antrą kartą atvežtas į Olandiją, jis ten vogė savaitę laiko, o po to nuvykus į Belgiją vogti tabako, buvo sulaikytas kartu su N. G. ir G. J.. Visi vagystes vykdę asmenys Olandijoje naudojosi olandiškomis SIM kortelėmis, kuriomis juos aprūpino G. B. O. tarp jo ir G. B. kilusio konflikto metu jis, būdamas girtas, iškeikė necenzūriniais žodžiais G. B., nes G. B. buvo išsišokęs, su juo elgėsi kaip su žemesnio sluoksnio žmogumi, o pirmą kartą už vykdytas vagystes sumokėjo žinomai per mažai – tik 200 litų. Į Lietuvą jis grįžo 2014 m. balandžio mėn. pabaigoje, kadangi konflikto metu G. B. pasakė, kad Olandijoje jis nebereikalingas. Grįžus į Lietuvą, jis susitiko su G. B., aptarė skolos klausimus ir įvykusį konfliktą. G. B. pasakė, kad jeigu tai pasikartos, jam gali blogai baigtis. Sprendžiant skolos klausimą, G. B. pasakė, kad jis vykdydamas jam vagystes uždirbo 1000 litų, o likusius 600 litų, kuriuos jis buvo skolingas, dovanoja ir jų grąžinti nereikės. Kadangi jis buvo susipykęs su G. B., daugiau niekas jam į Olandiją vykti nebesiūlė (T.7, b. l. 8-9). Tą pačią dieną 9.35-9.50 val. vykusio asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu V. J. atpažino G. B. (T.7, b. l. 11-13). Nukentėjusysis paaiškino, kad šie jo parodymai apklausos protokole užfiksuoti neteisingai, tokius parodymus sukūrė ir užrašė tyrėja, nors protokoluose nurodyta, kad apklausa ir atpažinimas truko 1 val. 20 min., iš tiesų apklausa ir atpažinimas truko tik 20 min., apklausos protokolą jis pasirašė ir įrašą „Perskaičiau, iš mano žodžių surašyta teisingai“ parašė protokolo neskaitęs, nes labai skubėjo išvykti į Daniją. Jį pareigūnai išsivežė iš namų 8 val., pakeliui nuvežė jo krepšius į mikriuką, o jį patį į policiją, su mikriuku išvažiavo į Daniją 9 val. Jam iš mikriuko pastoviai skambino apklausos metu, jis prašė, kad mikriukas palauktų, sakė, kad yra policijoje, apklausoje. Pareigūnai jam sakė ir davė suprasti, jei pasirašys protokolus, tai į Daniją išvažiuos, jei ne, tai neišvažiuos, pastoviai grasino, kad kels bylą, o dėl ko - nesakė.

V. J. parodymams patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka buvo taip pat buvo perskaityti V. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnei 2014-09-10 10.16-11.20 val. vykusios apklausos metu. Šios apklausos metu V. J. parodė, kad į Olandiją buvo išvykęs tikslu įsidarbinti prie statybų ar kokiam fabrike. Į Olandiją vyko tris kartus, du kartus vyko su A. U., trečią kartą išvyko su L. ir N. G.. Nuvykus į Olandiją pirmą kartą, jį sulaikė dešimčiai parų už baudas iš 2008 metų. Dar prieš išvykstant A. U. buvo pasakęs, kad Olandijoje bus kur gyventi. Jie nuvyko į namuką, už gyvenimą name mokėti jam nereikėjo. Kai jį paleido, jie iš karto iš Olandijos grįžo į Lietuvą A. U. VW Passat markės automobiliu. Antrą kartą sugalvojo pats važiuoti į Olandiją ir susisiekė su A. U., kadangi norėjo Olandijoje susirasti darbą. A. U. pasiūlė važiuoti su juo. Jie vėl apsigyveno tame pačiame namuke, už kurį mokėti nereikėjo. Tą kartą su jais taip pat vyko G. J. ir N. G.. Vykome VW Passat markės automobiliu, kurį vairavo A. U.. Olandijoje jis prabuvo apie dvi savaites. Per tą laiką Olandijoje darbo nerado, todėl vogė maistą, rūbus, avalynę. Viską, ką pasivogdavo, pasilikdavo sau. Į Lietuvą grįžo su „mikriuku", parsivežė apie porą krepšių su daiktais. Trečią kartą ieškodamas darbo važiavo su L. ir N. G.. A. U. tuo metu buvo sulaikytas apie 3-4 mėn., tačiau iš kalėjimo jam paskambindavo. Apsigyveno tame pačiame name. Tą kartą Olandijoje pabuvo apie porą savaičių. Savaitę laiko Olandijoje vogė sau maisto, drabužių. Po to jis, N. G. ir G. J. važiavo ruso S. vairuojamu žalios spalvos Peugeot markės automobiliu į oro uostą. Kadangi buvo netoli Belgijos, nutarė užsukti į parduotuvę ir pasivogti tabako. Sergėjus liko laukti automobilyje, o jį, N. G. ir G. J. bevagiant sulaikė. G. J. ir N. G. sulaikė dviem mėnesiams, o jį trim. Po sulaikymo traukiniu grįžo į Olandiją, savaitę laiko dar vogė iš parduotuvių. Vieną dieną prisigėręs išplūdo K., ir K. pasakė, kad dėl šio incidento ir dėl to, jog jis girtauja, „bardakus kelia" būtų geriau, jog jis išvažiuotų. Po kelių dienų jis išvyko į Lietuvą. Prieš paskutinį važiavimą jis per A. U. paklausė, ar K. galėtų paskolinti 1600 Lt. Netiesa, kad K. jį vertė atiduoti pinigus. Pinigus jam grąžino Lietuvoje pardavęs prekes, kurias pavogė Olandijoje (iš vogtų prekių pardavimo gavo apie 2500 litų). Kodėl pirmos apklausos metu nurodė, kad K. 1000 litų atidirbo vogdamas, o 600 jam nurašė, paaiškinti negali, nes visą skolą grąžino grynaisiais pinigais. Olandijoje visi gyveno tame pačiame namuke. Kuo vertėsi N. G., A. U., G. J., S., jis nežino. Taip pat pirmą kartą, kai buvo atvykęs į Olandiją, tame pačiame namuke gyveno M. A. ir J. Š.. Už jo vykdomas vagystes Olandijoje su juo niekas neatsiskaitė. Nei A. U., nei K. prekių pardavęs nėra. Su K. susipažino, kuomet prieš pirmą kartą išvykstant į Olandiją kalbėjosi su A. U. (duomenys neskelbtini), ir jis privažiavo. Po to K. pasisiūlė jį parvežti į miestą. K. yra susitikęs tik du kartus, kai susipažino ir kai jis buvo atvykęs į Olandiją. N. G. turėjo K. telefono numerį, todėl išėjęs iš laikino sulaikymo Belgijoje, jis paskambino K.. P. K., kad sulaikymo metu dirbo ir turi pinigų, tad tikriausiai su mikriuku važiuos namo. K. pasakė „kaip sugalvoji", ir jis su „mikriuku" išvyko į Lietuvą. Pirminius parodymus davė dėl to, kad manė, kad jam bus iškelta baudžiamoji byla, nes pats vogė, niekieno neverčiamas ir su niekuo nesusitaręs, buvo pasimetęs, kadangi reikėjo išvažiuoti į kitą šalį užsidirbti pinigų. Dėl to prišnekėjo „nesąmonių". Supranta, kad buvo įspėtas dėl melagingų parodymų davimo ir pasirašė apklausos protokolą (T. 11, b. l. 51-52). Nukentėjusysis paaiškino, kad šie jo parodymai apklausos protokole užfiksuoti iš dalies neteisingai, juose yra tik dalis tiesos, tačiau prirašyta dalis parodymų, kurių jis nedavė. Nors jis pasirašė protokolą ir parašė jame, kad „Iš mano žodžių surašyta teisingai, perskaičiau“, tačiau jis pats protokolo neskaitė, pareigūnai jam skaitydavo atskiras protokolo dalis savo nuožiūra ir klausdavo, ar jos užrašytos teisingai, jis patvirtindavo, kad teisingai, tačiau autentiško protokolo teksto pats nematė. Tačiau nukentėjusysis nesugebėjo konkretizuoti, kas šiame protokole užfiksuota neteisingai. Papildomai paaiškino, kad su G. B. susipykęs nebuvo, tik apsižodžiavo, atidavė jam visą skolą 1600 litų. Vogė vienas pats savarankiškai, nors važiuodavo kartu su kitais. Neteko matyti grasinimų ir nurodinėjimų kitiems asmenims. Vieną kartą vogė kartu su G. B.. Kartą su M. A. ir J. Š. Olandijoje važiavo pas M. draugus į svečius. Važiavo su Pasatu, už vairo buvo M., autoįvykis buvo, subraižė mašinos sparną ir dureles.

Nukentėjusioji S. J. parodė, kad į Olandiją vyko tik vieną kartą, kažkur prieš 2 metus, norėdama užsidirbti pinigų. Skrido lėktuvu su M. A.. Olandijoje su M. A. ėjo į parduotuves vogti. Gyveno name, kokiame mieste - nebepamena. Jiems atvykus, name jau buvo jos sesuo L. J.. Prabuvo tik dvi savaites. Iš parduotuvių vogdavo rūbus, pavogtus rūbus veždavo į tą namą, kur gyveno. Už vagystes Olandijoje buvo sulaikyta vieną kartą, „sėdėjo“ dvi savaites. Kas surado namą ir apgyvendino - nežino. Nematė, ką veikdavo B. (jį vadino K.) ir U.. Jie jau buvo atvažiavę į Olandiją, pabūdavo po savaitę ir išvažiuodavo. Kas pavogtus daiktus išveždavo - nežino. Jai pinigus mokėjo K., mokėjo Lietuvoje. Sumokėjo, kiek „uždirbo“ - apie 900 litų. Kokias vogti prekes, nurodė M. A.. A. jai pasakė, kad pinigus už vogtus daiktus sumokės K.. Iki važiuojant vogti K. nepažinojo, nežino, kodėl būtent K. jai mokėjo pinigus. Vogdavo skirtinguose miestuose, ten nuvykdavo traukiniais. Viską jai nurodydavo M. A.. Prieš išvyką į Olandiją, kartą buvo išvykusi su kitais žmonėmis vogti į Prancūziją. Kokius davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu, neprisimena, bet pasakojo teisybę.

Šiems S. J. parodymams patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka buvo perskaityti S. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnei 2015-01-30 vykusios apklausos metu. Šios apklausos metu S. J. parodė, kad 2013 m. ji gavo pasiūlymą važiuoti vogti į Olandiją. Pas ją atvažiavo M. A. ir anksčiau nepažįstamas V.. Anksčiau ji yra važiavusi vogti į Prancūziją su kitais žmonėmis, ir turbūt tai žinodami, jie ir pasiūlė. V. ir M. A. pasakė, kad yra žmogus K., kuriam taip vagia, ir jie ieško žmonių. Pasakė, kad tas žmogus gerai apmoka vykdomas vagystes Olandijoje ir pasakė, kad reikia vogti rūbus iš parduotuvių. Kadangi ji nedirbo ir nesimokė, gyveno su uždarbiaujančiais pas ūkininką tėvais, kurie išlaikė 5 vaikus, dėl blogos materialinės padėties ir mažo išsilavinimo sutiko vykti į Olandiją vogti iš parduotuvių, tikėdamasi iš to uždirbti. 2013 m. pavasarį ją iš namų atvyko pasiimti A. U. ir V., į Olandiją išvyko trise, automobilį iki pat Olandijos vairavo A.. Nuvykę į Olandiją, apsistojo nuomojamame name netoli (duomenys neskelbtini) miesto, už kurį mokėdavo K., kai atvažiuodavo. Jai mokėti už gyvenimą Olandijoje nereikėjo. Maistą vogdavo. Jie olandiškų pinigų neturėdavo, o A. turėdavo. Kai eidavo pro kasas su vogtais maisto produktais, reikėdavo kokį nors produktą nusipirkti, kad nekiltų įtarimas, tada A. duodavo jiems olandiškų pinigų. Kai jie atvyko, daugiau lietuvių tame name nebuvo, tačiau vėliau atvyko M. A.. Po maždaug savaitės laiko pas juos atvažiavo K.. Jį tada pamatė pirmą kartą. Apie jį jau kelionės metu buvo pasakojęs A., kuris K. įvardijo kaip jų bosą, kuris mokės už jų vykdomas vagystes. K. elgėsi gražiai, nešaukė. A. juos skatindavo kuo daugiau pavogti sakydamas, kad jeigu daugiau pavogs, gaus daugiau pinigų. Automobilį vairuodavo A., o kartais ir M. A.. A. vogdavo itin retai, jis dažniau užkraudavo kam nors tašes prekėmis, o jie turėdavo jas išnešti. Į parduotuves eidavo vogti po vieną. A. buvo pasakęs, kad daugiau vogti Adidas, Nike ir Puma treningus, sportinius batelius. Rūbus reikėdavo vogti pagal sezoną. A. juos stebėdavo iš šalies ir pamatydavo, kada jie išeina su vogtomis prekėmis, tada jis įleisdavo į automobilį išsikrauti vogtas prekes, ir po to ji eidavo į kitą parduotuvę, kurią jai nurodydavo A.. Grįžus į namus, A. užrašydavo į sąsiuvinį, kas, kiek ir ko pavogė, po to vakare perduodavo tai telefonu K.. Žino, kad be jos išvardintų asmenų, K. O. taip pat vogė I. M. ir I., kurios pavardės nežino, tačiau žino, kad ji pardavinėdavo jų pavogtus rūbus parduotuvėje, esančioje netoli (duomenys neskelbtini) autobusų stoties. Ją į Olandiją vežėsi 3-4 kartus, per tą laiką buvo sulaikyta vagianti apie tris kartus. Dažniausiai sulaikydavo parai laiko ir paskui nurodydavo, kada bus teismas. Teismai būdavo po mėnesio laiko, tačiau į juos nenuvykdavo, nes tada jau būdavo Lietuvoje. Sulaikyta apklausų metu ji meluodavo išgalvotas istorijas, dėl ko vagia. Paskutinį kartą, kai buvo išvykusi į Olandiją, ją sulaikė vagiančią ir laikė kalėjime savaitę laiko. Tą patį kartą sulaikė ir A., kuris krovė jai prekes į tašę. Žino, kad tuo metu, kol buvo Olandijoje, buvo sulaikytas ir M. A.. Kai grįždavo į Lietuvą, jiems už vykdytas vagystes sumokėdavo pats K.. Iš jo gaudavo 1500 -1800 litų priklausomai nuo to, kiek prekių pavogdavo. Dar grįžtant namo, A. pasakydavo, kada vėl važiuos į Olandiją, o jai buvo reikalingi pinigai pragyvenimui, todėl ji sutikdavo važiuoti vėl. Po to, kai buvo sulaikyta savaitei laiko, ji nusprendė į Olandiją nebevažiuoti ir liko gyventi pas tėvus, vėliau išvyko dirbti į Angliją parduotuvėje (t. 7, b. l. 51-52). Nukentėjusioji patvirtino, kad tyrėja jos parodymus protokole užrašinėjo iš jos žodžių, rašė tai, ką ji pasakojo, savo duotus parodymus ji perskaitė ir pasirašė protokole. Apklausos metu buvo pasimetusi, todėl kai kurias aplinkybes nurodė netiksliai. Tvirtina, kad į Olandiją skrido lėktuvu su M. A. ir negali paaiškinti, kodėl davė parodymus, kad vyko automobiliu su U.. Ką vogti, jie žinojo patys. Ji pati rinkdavosi, kur geriau vogti, kartais ir pasakydavo ką vogti, pasakydavo kartais A. U., kartais M. A.. Į Olandiją vyko ne 3-4 kartus, o tik 1 kartą, prabuvo gal mėnesį. Kiek pamena, atlyginimą už vagystes gavo tik kartą, šiek tiek daugiau kaip 1000 litų. Magnetus turėjo, juos davė M.. Per dieną apvogdavo kelias parduotuves. Parneštas prekes A. peržiūrėdavo ir užrašydavo, po to jas sudėdavo į šiukšlių maišus, juodos spalvos. Kas išveždavo maišus, nematė, name būdavo 2-3 maišai dideli. Kartais išgerdavo su seserimi, A. ir U.. Ji nežino, kas mokėjo už namo nuomą, duodama parodymus pati išsigalvojo, kad už nuomą mokėjo K., pati nėra mačiusi, kad mokėtų K. ir kiti asmenys to nesakė, iš jų niekas nemokėjo už pragyvenimą. Nesijaučia, kad būtų apgauta ir nesijaučia nukentėjusiąja. B. O., ten būdavo ir K. sūnus D., bet jis nevogdavo. N. G. tuo metu Olandijoje buvo ir vogdavo, jis draugavo su jos seserimi. Iš pavogtų daiktų sau pasilikdavo, ką norėdavo, atsiskaityti nereikėdavo.

Nukentėjusysis, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr. 1 parodė, kad 2012 m. sausio mėnesį išvyko į Olandiją vogti drabužių, įrankių ir kitų daiktų. Jam vogti į Olandiją pasiūlė važiuoti A. U. posūnis B. Š.. Prieš išvykstant į Olandiją A. U., pravarde „K.“, jį nuvežė supažindinti su G. B.. A. U. sakė, kad veža supažindinti su šefu. Kadangi jo buvo labai bloga materialinė padėtis, dėl skolų grąžinimo patyrė spaudimą, sutiko taip užsidirbti. G. B. pažadėjo sumokėti už pavogtų rūbų kiekį. Jis suprato, kad kuo daugiau rūbų pavogs, tuo daugiau uždirbs. Taip pat G. B. pasakė, kad yra Olandijoje yra pildomas žurnalas, kuriame surašoma, kas ir kiek rūbų pavogė ir pagal tai apskaičiuos užmokestį už vagystes. Į Olandiją jį išvežė A. U. žalios spalvos Peugeot markės automobiliu. Nuvykus apsigyveno nuomojamame name netoli (duomenys neskelbtini) miesto. Kas mokėjo už nuomą, jam nėra žinoma, jis pats asmeniškai nemokėjo. Vienas iš namo kambarių buvo vadinamas „K. kambariu“, kuriame būdavo viena dvigulė lova ir būdavo laikomi vogti rūbai. Tame kambaryje miegodavo A. U., tačiau jis miegodavo ne lovoje, kadangi ta lova būdavo „K.“, o šalia ant žemės pasitiesdavo čiužinį ir miegodavo ant jo. Parduotuvės, iš kurių vogdavo, būdavo toliau nuo namo, kuriame gyveno. Iki parduotuvių veždavo A. U. iš pradžių tuo pačiu žalios spalvos Peugeot markės automobiliu, o po to pilkos spalvos Citroen markės automobiliu, kurie, jo žiniomis, priklausė G. B.. Automobilį A. U. pastatydavo toliau nuo parduotuvių, į kurias reikėdavo eiti vogti. Į parduotuvę vogti rūbų eidavo po vieną. A. U. buvo nurodęs, kokias prekes reikia vogti, o būtent: „Adidas“, „Puma“, „Mexx“, „S.oLiver“ ir kt. A. U. pats vogti neidavo, jis iš tolo stebėdavo, kad vagystes vykdančių asmenų nesektų sekliai, o jei pamatydavo, kad jie yra sekami, jis pasakydavo jiems eiti toliau nuo mašinos, kad neatsektų automobilio, arba liepdavo pasislėpti. Pavogtus rūbus parnešdavo į automobilį. Sutartoje vietoje, t. y. po priekiniu automobilio ratu, padėdavo automobilio užvedimo raktelį, kad galėtų kiekvienas padėti vogtas prekes. Jis per dieną apvogdavo dažniausiai vieną parduotuvę, tačiau kartais pavykdavo ir kelias. Vienu kartu iš parduotuvės pavogdavo 6-7 komplektus sportinių treningų, kojinių ir pan. A. U. vogti Olandijoje iš parduotuvių neidavo, kadangi jis jau buvo daug kartų sulaikytas, todėl jis buvo tarsi paieškomas. Dėl šios priežasties G. B. jam neleido vogti. Grįžus į namus, kiekvienas sudėdavo savo pavogtus rūbus ir A. U. juos suskaičiuodavo bei surašydavo į specialų sąsiuvinį, o po to paskambindavo telefonu ir viską sudiktuodavo G. B.. G. B. su A. U. telefonu bendraudavo dažnai. G. B. nurodydavo A. U., kokių prekių reikia pavogti, o A. U. tai liepdavo padaryti vagystes vykdžiusiems asmenims, kurie vogdavo ne tik rūbus, bet ir dviračius, „kercherius“, žoliapjoves – traktoriukus, raktų komplektus, higienos prekes (šampūnus, dantų pastas, kvapiąsias žvakes), dyzelinį kurą, kurį naudodavo A. U., veždamas asmenis vykdyti vagystes. Vogtus daiktus iš Olandijos į Lietuvą išveždavo L. N.. G. B. T., prie autobusų stoties turėjo rūbų parduotuvę, kurioje pardavinėjo vogtus rūbus. Vykdant vagystes asmenys naudojosi magnetais, žirklėmis. Asmenys, vykdę vagystes buvo įspėti, kad jeigu bus sulaikyti vietinės policijos, turi liudyti, kad jie vagia sau ir papasakoti melagingą istoriją, kad, pavyzdžiui, jie yra atvežti legaliai dirbti ir palikti Olandijoje. Su A. U. buvo išvykęs į Olandiją vieną kartą, prabuvo apie 3 mėn. ir visą tą laiką užsiėmė vagystėmis. Už tuos 3 mėnesius, jau grįžus į Lietuvą, jam sumokėjo 800 litų. Iš Olandijos atgal parvežė A. U.. Civilinį ieškinį palaiko, nes patyrė moralinę žalą. Sulaikius policijai jausdavausi bjauriai, bijojo, kad uždarys, nepaleis. Būdavo, kad jį skriausdavo, tyčiojosi tie patys žmonės, su kurias važiuodavo vogti, yra grasinęs ir B.. Š. O. jo laisvė nebuvo ribojama, galėjo daryti, ką norėjo, telefonai atimami nebuvo. Laisvalaikiu gerdavo alų, kartais parūkydavo žolės.

Liudytojas J. Š. parodė, kad G. B. ir A. U. pažįsta iš matymo, su jais nieko bendro neturėjo ir neturi. 2013 m. jam pasiūlė M. A. važiuoti į Olandiją, kartu važiavo T., I.. Mašiną vairavo A. O. nuomojosi butą. Pritrūkę pinigų, vogė rūbus. A. B. ir U. vaidmenį vagystėse nieko nežino.

Šiems J. Š. parodymams patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka buvo perskaityti J. Š. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnei 2014-06-25 vykusios apklausos metu. Šios apklausos metu J. Š. parodė, kad jis 2013 m. rudenį per savo draugą M. A. susipažino su A. U., kurio pravardė „K.“. Su M. A. susipažino Alytaus pataisos namuose. Jis žinojo, kad M. A. apie trejus metus Olandijoje vogė rūbus iš parduotuvių, taip pat keturračius. 2013 m. rudenį, galimai rugsėjo mėn., jis išvyko kartu su A. U., M. A., A. Z. ir T. K. į Olandiją A. U. vairuojamu sidabrinės spalvos VW Passat markės automobiliu lietuviškais valstybiniais numeriais. Nuvykę į Olandiją, jie apsistojo jam nežinomame mieste, name, už kurį nuomos mokestį mokėjo G. B.. J. O. buvo apie du mėnesius. Per tą laiką G. B. pas juos buvo atvažiavęs vieną kartą. Jam buvo pasakyta, kad reikės vogti rūbus iš parduotuvių. Už pavogtų rūbų skaičių jam buvo mokamas atlyginimas. Kadangi Lietuvoje jokio darbo ir pragyvenimo šaltinio neturėjo, jis sutiko su tokiomis sąlygomis ir Olandijoje du mėnesius vogė iš parduotuvių. Su juo name Olandijoje gyveno A. U., M. A., T. K., A. Z., vėliau atvyko V. ir N. G.. Olandijoje jie naudojosi dviem Peugeot markės automobiliais: vienas buvo pilkos spalvos ir belgiškais valstybiniais numeriais, o kitas buvo žalios spalvos prancūziškais valstybiniais numeriais. Taip pat turėjo baltos spalvos autobusiuką, su kuriuo A. U. į Lietuvą veždavo pavogtus keturračius. Olandijoje jie vogti vienu automobiliu nuvažiuodavo į miestą, kur atokiau pasistatydavo automobilį, ant rato pasidėdavo automobilio užvedimo raktelį ir pasiskirstydavo po rūbų parduotuves. Į parduotuves eidavo po vieną ar du ir pavogtus rūbus nešdavo į automobilį. Rūbai būdavo su apsaugos įrenginiais, kuriems nuimti jie naudodavo magnetus arba perkirpdavo su replėmis. Vėliau visus rūbus parveždavo į namą, kuriame gyveno. Kai pavogdavo pakankamai rūbų, juos parveždavo į Lietuvą, veždavo tas, kas važiuodavo į Lietuvą. Ką pavogdavo per dieną, A. U. surašydavo į specialų sąsiuvinį, o po to jis SMS žinute tai pranešdavo G. B.. J. Š. 2013 m. lapkričio mėn. grįžo į Lietuvą kartu su N. G., M. A., V. J., A. U. VW Passat markės automobiliu, kurį vairavo A. U.. Grįžtant G. B. atvažiavo jų pasitikti savo automobiliu BMW rudos spalvos. Jis su M. A. įsėdo į G. B. automobilį, o likusieji nuvažiavo kartu su A. U.. Jie su G. B. atvažiavo prie „Iki“ parduotuvės, esančios Gedimino g., (duomenys neskelbtini), kur G. B. jam sumokėjo apie 3000 litų, o taip pat atsiskaitė ir su M. A.. 2014 m. sausio mėn. G. B. dar skambino jam ir siūlė važiuoti į Olandiją, tačiau jis turėjo reikalų su policija, todėl nesutiko. 2013 m. gruodžio mėn. ar 2014 m. sausio mėn. G. B. atvažiavo pas jį į Pagėgius kartu su L. N. ir savo sūnumi D. B., nusivežė jį į mišką Pagėgiuose ir L. N. su G. B. jį sumušė įtardami, kad jis apvogė G. B. namą Olandijoje, kuriame buvo laikomi vogti daiktai. Jis žinojo, kad G. B. turi parduotuvę (duomenys neskelbtini), kuri yra geltonos spalvos, medinė, esanti netoli (duomenys neskelbtini) autobusų stoties, iš aplinkinių kalbų girdėjo, kad ten prekiaujama Olandijoje vogtais rūbais. Žino, kad Olandijoje vagystes iš parduotuvių vykdė M. A., A. Z., T. K., N. G., Ž. K., G. J., V. J., I. M. (T.6, b. l. 86-87). Liudytojas parodė, kad šį jo apklausos protokolą tyrėja surašė pagal kitų liudytojų parodymus ir tik paskiau jį klausinėjo, pareigūnai jam darė spaudimą, liepdami duoti parodymus prieš kaltinamuosius, tuo metu jis buvo suimtas kitoje byloje, protokolą jis pasirašė ir įrašą „Perskaičiau, iš mano žodžių surašyta teisingai“ parašė neskaitęs protokolo, jo parodymai protokole surašyti neteisingai. Dėl šios apklausos parašė skundą ir buvo apklaustas papildomai. Pirmosios apklausos protokolo jis iš karto po apklausos nepasirašė, jis taip ir liko nepasirašytas, šį protokolą pasirašė tik tuomet, kai buvo etapuotas į (duomenys neskelbtini) antrai apklausai jau po skundo prokuratūrai parašymo. Apklausos metu jis pasakė tik tiek, kad buvo išvažiavęs su A. ir T., kad pažįsta U. ir K.. Nebuvo tokio atvejo, kad B. būtų jį sumušęs. Tokias pirmosios apklausos aplinkybes J. Š. nurodė ir apklaustas ikiteisminio tyrimo pareigūno 2014-09-11 (t. 10, b. l. 198). Liudytojas patvirtino, kad jo antrosios apklausos protokolas surašytas teisingai.

J. Š. parodymams patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka buvo taip pat buvo perskaityti J. Š. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnams 2014-12-23 vykusios apklausos metu. Šios apklausos metu J. Š. parodė, kad baigė 8 klases (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje, po to buvo nuteistas už kontrabandą ir vagystes, pataisos namuose baigė 10 klasių. Užaugo 8 vaikų šeimoje, su abiem tėvais. Nuo paauglystės vykdė vagystes, neilgą laiką dirbo, po to išvyko į Olandiją. Į Olandiją išvyko su T., A. ir A., vyko dirbti, nuvykęs užsiregistravo darbo biržoje, tačiau darbo nerado. Olandijoje gyveno 2-3 mėnesius D. H. mieste nuomojamame name. Namą susirado pagal skelbimą, nuomojosi patys, t. y. jis, A., T. ir A.. Į Olandiją nuvyko VW Passat markės, bronzinės spalvos automobiliu, kam jis priklauso - nežino, vairavo jis su A.. Kadangi darbo nerado ir neturėjo pinigų, jie pradėjo vogti iš parduotuvių rūbus. Rūbus parduodavo O. R. piliečiams, atsitiktinai pamatė lietuvišką automobilį, kurį vairavo G. B., prisistatęs K.. K. pasiūlė pirkti jų pavogtus rūbus. Rūbai buvo maišuose. Jam galėjo parduoti iki 10 maišų vogtų rūbų, tačiau kiek jis jiems sumokėjo už šiuos rūbus, neprisimena. Jie nuvažiavo į namus ir K. atvežė jų pavogtus rūbus, kuriuos laikė nuomojamame name. K. rūbus yra pardavę 2-3 kartus. Buvo apsikeitę telefono numeriais ir prieš susitinkant susiskambindavo. Rūbus parduodavo ne vien tik K., bet ir skirtingiems Rusijos piliečiams. K. K. dėdavo rūbus, jis nežino. K. niekada nėra sakęs, kokių rūbų jam reikėtų. K. pirkdavo visokius rūbus - ir moteriškus, ir vyriškus, jam tai nebuvo svarbu. Jie kartu su A. B. buvo nusipirkę Peugeot markės automobilį šviesios spalvos, su kuriuo važiuodavo vogti į parduotuves bei kartu veždavosi T. ir A.. Automobilis buvo belgiškais numeriais. Vėliau pas juos į Olandiją atvažiavo V., kuris juos visus pažinojo ir taip pat kartu važiuodavo vogti. Olandijoje vykdydamas vagystes buvo sulaikytas daug kartų tiek vienas, tiek su M. A.. Neprisimena, ar K. yra buvęs jų name. A. U. pažįsta kaip (duomenys neskelbtini) gyventoją, Olandijoje jo nėra matęs. Pavogtus rūbus jie užsirašydavo sąsiuvinyje, kurį laikydavo name, sekcijoje. Tie sąrašai būdavo naudojami tam, kad pardavus rūbus kiekvienas žinotų, po kiek reikia pasidalinti pinigų, gautų už vogtų rūbų pardavimą. P. K. rasti sąrašai su surašytomis jų vogtomis prekėmis, tas sąrašas galėjo įsimaišyti tarp rūbų, kuriuos pardavė K.. Apie tai, kad pas K. buvo rasta jo darbo biržos sutartis, sužinojo tik iš tyrėjos. Olandijoje jis buvo vieną kartą. Grįžęs į Lietuvą, planavo vėl išvykti, tačiau įvykdė plėšimą ir nuo 2014 m. gegužės 22 d. buvo suimtas. Iš Olandijos grįžo kartu su V., A., o T. su A. buvo grįžusios anksčiau. Grįžo tuo pačiu automobiliu, kurį vairavo visi. Laisvės atėmimo vietoje joks poveikis dėl duodamų parodymų jam nebuvo daromas. A. buvo siūlomos cigaretės, kavos, aparatūros, kad duotų parodymus ant asmenų, kurie yra sulaikyti šioje byloje. Jis rašė skundą į Generalinę prokuratūrą, kad jam buvo siūlomas televizorius, magnetofonas, tačiau iš tikrųjų taip nebuvo, jis rašė apie M. A., o ne apie save (t. 11, b. l. 5-6). Liudytojas parodė, kad šios apklausos metu davė teisingus parodymus, atidžiai perskaitė ir pasirašė. Šie parodymai teisingi ir viskas užrašyta taip, kaip jis sakė. Vogti į parduotuves eidavo su A. ir T., rūbus tiesiog pasiimdavo ir išsinešdavo kuprinėje. Vogė 2-3 mėnesius, buvo sulaikytas 1-2 kartus. Vogdavo ne kasdien, po kelis rūbus. Niekas jo nevertė vykdyti vagystės, nieko nevertė ir visi buvo savo noru. Su A. susipažino Alytaus pataisos namuose ir apie galimybes išvykti sužinojo iš jo, važiavimą suorganizavo A.. Buvo sulaikytas Olandijoje rugsėjo 10 d. su A.. Vyko į Olandiją ne vogti, o dirbti, tikslo vogti neturėjo, ieškojo darbo, patys užsiregistravo darbo biržoje. K. yra pardavęs rūbus 1-2 kartus. A. rašydavo raštelius K. ir perdavinėjo per kitus asmenis. Ką jis rašė, nežino, tik žino, kad kažko prašė. Rašė, kad duos parodymus. Tai yra pasakojęs pats A., dėl daiktų, technikos pasakojo, gyrėsi, kad atnešė aparatūrą, cigaretes. A. buvo siūloma lengvatų už parodymus prieš U., atnešė jam televizorių. Jam taip pat buvo siūloma, bet jis atsisakė. A. O. draugų, dirbančių legalų darbą, neturėjo. Svečiuose yra buvę pas A. draugus, važiavo su sidabriniu „Pasatu“ ir A. atsitrenkė į kitą mašiną. V. J. buvo kartu. Žino, kad vogtus daiktus A. pardavinėdavo užsieniečiams. Jam spaudimą darė kriminalistai ir liepė duoti parodymus prieš A. ir K.. Skundai buvo dėl pareigūnų daromo spaudimo, skundus rašė pats. A. už parodymus ant U. atnešė televizorių ir visą tai matė, kaip jis parsinešė. Jam irgi buvo siūloma, bet jis atsisakė. Visuose skunduose apie tai rašė ir tai atitinka tikrovę. Jam tuos daiktus siūlė organizuotų nusikaltimų skyrius, siūlė tyrėja ir organizuotų nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininkas.

Liudytojas N. G. parodė, kad 2014 m. į Olandija vyko daug kartų. Dirbo prie gėlių, statybose, vogė iš parduotuvių. Vyko vienas ar kartu su L. B., kartu gyveno, yra kartu ir vogę. A. U., G. B. (K.) taip pat dalyvavo vagystėse. Vagysčių niekas neorganizavo, kas norėjo - dirbo, kas norėjo - vogė.

Šiems N. G. parodymams patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka buvo perskaityti N. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnei. 2014-06-22 vykusios apklausos metu N. G. parodė, kad maždaug prieš du mėnesius išvažiavo į Olandiją dirbti prie gėlių. Kurį laiką dirbo, bet paskiau darbo nebeliko, pinigai baigėsi. Olandijoje susipažino su A. U.. Jam pasiprašius, A. U. priėmė jį gyventi nuomojamame name netoli (duomenys neskelbtini) miesto, kuriame ir pats gyveno. Ten dar gyveno M., vėliau – rusas „S.“, M., su kuriais prieš apklausą buvo pristatyti į policiją. Ten gyvendamas, laisvu nuo darbo metu eidavo vogti į parduotuves drabužių, higienos prekių, kitų smulkių daiktų. Vogdavo sau, kelis kartus buvo sulaikytas vietinės policijos. Maždaug prieš mėnesį į jų namą buvo atvažiavęs K.. Ir su K. yra ėjęs į parduotuves vogti, kiekvienas vogė sau. K. pabuvo apie savaitę laiko ir išvyko. Šį penktadienį iš Olandijos išvyko ir jie automobiliu „Peugeot 406“. Birželio 21 d. parvykus į Lietuvą, nuo Jurbarko važiuojant į (duomenys neskelbtini), juos sulaikė policijos pareigūnai. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, jie stovėjo kelkraštyje, prie jų taip pat buvo K., jis buvo atvykęs automobiliu „BMW“. Kai buvo sulaikytas už parfumerijos vagystes iš parduotuvės Olandijoje, jį gynė advokatas, iš jo ir gavo su savimi turimą vizitinę kortelę (6 t., b. l. 121-122). 2014-11-14 vykusios apklausos metu N. G. papildomai parodė, kad nuo 14 metų augo (duomenys neskelbtini) vaikų namuose. Nuo pilnametystės pradėjo važinėti dirbti į užsienį. Yra neoficialiai dirbęs Olandijoje, Vokietijoje, Danijoje. Olandijoje laisvu nuo darbo laiku vogdavo iš parduotuvių. Rūbus vogdavo be jokių specialių priemonių, apsaugos „pypsus“ nuplėšdavo rankomis, taip susiplėšydavo ir rūbai. Kartą buvo sulaikytas Belgijoje vagiant cigaretes su dviem nepažįstamais lietuviais. K. per jo buvimo laikotarpį Olandijoje pas juos buvo atvykęs du kartus. K. labiausiai bendravo su A. U.. Jis turėjo K. telefono numerį ir su juo bendraudavo, kai K. būdavo Lietuvoje, apie jokias vagystes nesikalbėdavo. Yra nusipirkęs automobilį Peugeot 406 sidabrinės spalvos už 300 eurų iš užsienio piliečio. Automobiliu kurį laiką naudojosi Olandijoje, po to šiais metais jį registravo savo vardu ir jam buvo išduoti lietuviški valstybiniai numeriai. Po to pats vėl šiuo automobiliu išvyko į Olandiją. Besinaudodamas šiuo automobiliu, buvo sulaikytas Olandijoje. Jo automobilis buvo sulaikytas, po to jį grąžino, tačiau neleido juo važiuoti, kadangi neturėjo vairuotojo pažymėjimo. Automobilį paliko prie policijos komisariato ir išvažiavo į Lietuvą. Automobilio dokumentus ir raktelius pasiėmė su savimi ir juos laikė A. U. vairuojamame automobilyje Peugeot 406, kur jie buvo paimti kratos metu. Jam priklausančiu automobiliu Peugeot 406 Olandijoje galėjo naudotis bet kas, kas su jais gyveno, taip pat ir jis galėjo bet kada pasinaudoti žalios spalvos Peugeot markės automobiliu, su kuriuo jie 2014-06-21 grįžo iš Olandijos. Kam priklauso šis automobilis, jis nežino. Po pirmos apklausos jis parašė skundą generaliniam prokurorui savo nuožiūra, jo rašyti niekas neliepė ir nevertė, tiesiog norėjo pasakyti, kad jam gaila tų žmonių, kurie dabar yra suimti, nes jie jo nenuskriaudė (6 t., b. l. 123-124). Liudytojas patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai užrašyti teisingai. Vogdavo visi savo nuožiūra, savo poreikiams, kartais pavogtus daiktus bendrai parduodavo rusams, lenkams, parduodavo ir turguje. Eidavo vogti ir U., G. B.. Yra ir prieš tai važiavęs į užsienį vagiliauti. Buvo sulaikytas Olandijoje, Prancūzijoje, Belgijoje, 2009 m. buvo teistas Olandijoje. Kiek kartų važiavo į užsienį su U. neprisimena, bet tai buvo keletą kartų. Ž. K. pažįsta, yra tekę su ja važiuoti vogti į Prancūziją, yra kartu važiavę ir į Olandiją. N. O., kuriame gyveno, visi jausdavosi laisvai ir laisvė nebūdavo suvaržyta, važiuodavo į barus, žaisti biliardo. Ž. K. buvo atvykusi savo noru, ji nebuvo prievarta išvežta, ji buvo susimušusi su L., su kuria jis draugavo. Eiti ar neiti vogti, sprendimus priimdavo bendrai, kas nenorėjo, tas neidavo. Jis yra kartu vogęs Prancūzijoje, Belgijoje, Olandijoje, Vokietijoje su L. ir S. J., R., Ž. K., I. M., B. Š., M. A., V. B., J., I. Š., J. Š., M. J., L. B., T. K., A. Z., N. K., G. B. ir A. U.. Nėra buvę, kad iš išvardintų asmenų per prievartą B. ir U. būtų atėmę pasus ir telefonus. Iš namo Olandijoje išėjimas buvo laisvas. Olandijoje jis gyveno ir vogė su L. J. gal metus ar dvejus. A. gyveno su Ž., B. su I., S. su I.. Savaitgaliais tarp jų ginčai kildavo. U. yra gavęs nuo M. A.. L. pastebėjo, kad A. įrašė vogtų prekių daugiau, negu turėjo parduoti. L. tai pasakė U., ir dėl to M. sumušė U.. Dėl to konflikto policija buvo atvykusi, surašė visų asmenų duomenis, įvykį užregistravo. Niekas neskirstydavo porų dėl vogimo, būdavo visaip. Prie jūros jie važiuodavo dažnai praleisti laiko, žaisdavo stadione futbolą, krepšinį, tenisą. I. su S. girtos pasiėmė U. mašiną ir įvažiavo į tvorą. B. eidavo į pramogų centrą lošti iš pinigų. G. B. taip pat užsiiminėdavo automobilių verslu, ieškojo žuvies produkcijos. A. kartais parduoti drabužių vienas važiuodavo. Ar vogti daiktai keliaudavo į Lietuvą, nežino.

Liudytoja A. Z. parodė, kad su drauge N. K. svarstė, kaip užsidirbti pinigų, ir N. jai pasiūlė važiuoti į Olandiją. Supažindino ją su „K.“ (A. U.), kuris pasakė, kad veža žmones į Olandiją vogti rūbus iš parduotuvių. Ji jau anksčiau buvo vogusi, tuo metu neturėjo darbo ir pinigų, todėl sutiko. Į Olandiją išvyko A. U. vairuojamu sidabrinės spalvos VW Passat markės automobiliu kartu su M. A. ir J. Š.. Olandijoje dar buvo T. K., N. G.. Pinigus už pavogtus rūbus tiek Olandijoje, tiek Lietuvoje mokėjo A. U.. Nuimant apsaugos priemones nuo vagiamų rūbų naudodavo apvalius magnetus, kuriuos rado ant radiatoriaus name, kuriame gyveno. Vykdant vagystes naudodavosi dviem Peugeot markės automobiliais – žalios ir sidabrinės spalvos. Automobilį pastatydavo atokiau nuo parduotuvės. Automobilio užvedimo raktelį padėdavo ant automobilio rato, kad grįžę galėtų į automobilį padėti pavogtus rūbus. Yra vogusi su U., su T., bet dažniausiai vogdavo viena. Grįžus į namus, jie turėdavo užsirašyti į specialų sąsiuvinį, kas, kiek ir kokių rūbų pavogė. Kai atvažiavo, tai tvarka dėl prekių užrašymo jau buvo nustatyta. Matė, kad visi užsirašinėja. Paklausus ką čia daro, tai pasakė, kad reikia kiekvienam žmogui užsirašyti, kas kiek padėjo vogtų drabužių. Paaiškino, kad už kiekvieną pavogtą drabužį gaus procentą. Gavo tiek, kiek tikėjosi. Ji Olandijoje vogė tris savaites. Per tą laiką buvo sulaikyta 2 kartus: vieną kartą sulaikė kartu su A. U., kitą – su T. K.. Už vykdytas vagystes A. U. sumokėjo 1000 lt. Į Lietuvą grįžo kartu su T. K. ir A. U., kuris parvežė ir vogtas prekes. Grįžtant sutarė, kad kai A. U. vėl važiuos į Olandiją, kartu pasiims ir ją. Maždaug po savaitės laiko, 2013 m. rugsėjo mėn., ji su A. U. išvyko į Olandiją antrą kartą A. U. vairuojamu VW Passat automobiliu. Olandijoje vogė tris savaites, per kurias vieną kartą buvo sulaikyta policijos. Grįžus į Lietuvą, jai A. U. sumokėjo 1500 lt. Su K. (G. B.) ir A. U. buvo susitikusi prieš pirmą kartą išvykstant į Olandiją. K. buvo atvažiavęs į Olandiją, yra su juo kartu grįžusi į Lietuvą. Nematė, ar jis dalyvaudavo vagystėse, bet iš kalbų girdėjo, kad vogė ir buvo uždarytas. Ji jokių viršininkų neturėjo, pati sau buvo viršininke, nes vogdavo sau ir už tai gaudavo pinigus. Apklausiant ją ikiteisminio tyrimo metu (T.6, b. l. 175-176), tyrėja neteisingai įrašė į protokolą, kad norėdama grįžti į Lietuvą, ji turėdavo atsiklausti G. B., kada ji galės važiuoti į Lietuvą. Užrašė ne taip, kaip pasakojo, iš tiesų ji paklausė G. B., kada jis važiuos, kad ją parvežtų namo, nes jai reikėjo skubiai grįžti namo. Kiek dažnai rašydavo K. žinutes, nepamena, bet rašė ir klausdavo, kada jis važiuos į Lietuvą, kad tuo pačiu parvežtų ją. Kai pametė automobilio raktelius, rašė B., galvojo, kad tai jo automobilis. Kad skolinga gal turėjo omenyje, kad buvo pasiskolinusi iš B. pinigų, nes dažnai skolindavosi, reikėjo sumokėti už nuomą. Tokios žinutės, kad leistų važiuoti namo, nepamena. Ryte visi pasikalbėdavo, kokie drabužiai vertingesni ir kuriuos geriau vogti. K. U., kokius drabužius vogti. Važiuoti vogti ryžosi, nes neturėdavo pinigų pragyvenimui, augo tik su mama arba vaikų namuose, nes mama gerdavo. Su G. B. taip pat kalbėdavosi dėl darbo užmokesčio. G. B. jai yra rašęs SMS žinutę, kad ji gerai vagia ir gaus už tai daugiau pinigų. G. B. jai atrodė tas žmogus, kuris jais visais rūpinosi Olandijoje. Kai A. U. buvo sulaikytas, ji yra gavusi SMS žinutę nuo G. B., kokius rūbus reikia vogti. Su tvarka dėl advokato supažindino M., jis davė kažkokio advokato kortelę ir sakė, jei būs sulaikyta, tai kreiptis į jį. Su T. buvo draugės ir vagysčių bendrininkės. T. minėjo, kad jos bendrininke buvo Ž.. Yra girdėjusi, kad A. su M. buvo girti susimušę. A. ir Š. vogdavosi sau, jie turėjo atskirą gyvenimą. Nežino, kas nuomojo namą, jai atvažiavus, jau buvo išnuomota. Kiek mokėjo už nuomą, nepamena. Kiek mokėjo už elektrą ir vandenį, nepamena. Nupirkti drabužių B. nėra prašęs.

Liudytoja N. K. parodė, kad 2015 m. patyrė galvos traumą ir sunkiai prisimena įvykių aplinkybes. Byloje surinktiems įrodymams patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka buvo perskaityti N. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnei 2014-07-31 vykusios apklausos metu. Šios apklausos metu N. K. parodė, kad ji 2013 m. pradžioje iš draugės L. J. sužinojo, kad ji važiuoja į Olandiją vykdyti vagystes ir už tai gauna pinigus. Kadangi ji niekur nedirbo, buvo ką tik susilaukusi kūdikio, nutarė išvykti Olandiją dviem savaitėms vogti, kad taip užsidirbtų pinigų. Į Olandiją ją išvežė A. U., kartu važiavo Ž. K., L. J.. Olandijoje jie apsistojo name, už kurį mokėti nereikėjo. Nuvykus, tame name buvo M. A. O. vogė su Ž. K. ir L. J. ne mažiau 2 savaičių, kol su L. buvo sulaikytos. Vogti važiuodavo sidabrinės spalvos automobiliu nelietuviškais valstybiniais numeriais. Automobilį pastatydavo toliau nuo parduotuvių ir pasiskirstydavo po parduotuves, dažniausiai po vieną. Išėjus iš parduotuvės, prekes nunešdavo į automobilį. Per dieną apvogdavo kelias parduotuves, kartais vieną, kartais pavogti nepavykdavo nieko, kadangi jie būdavo įtartini apsaugos darbuotojams. Grįžus į namus, sąsiuvinyje užsirašydavo, kas kiek ir kokių rūbų pavogė, bei tuos rūbus sudėdavo į maišus. A. U. skaičiuodavo pinigus, rūpindavosi automobilio degalais. Vakare A. U. kažkam skambindavo ir pasakodavo, kad viskas gerai, pasakydavo, kokiam mieste nesisekė vogti ir jeigu kas nors padarydavo kokią klaidą, taip pat tam žmogui pasakydavo. Į Lietuvą ji grįžo 2013 m. kovo mėn. baltos spalvos autobusiuku, kurį vairavo A. U.. Prieš grįžtant U. už vykdytas vagystes Olandijoje jai sumokėjo 100-200 eurų. Sumokėjo tik tiek, nes prieš išvykstant vogti ji buvo gavusi avansą, kurį sumokėjo vaiko auklei už priežiūrą. Jai buvo žinoma, kad pinigus už vagystes, vykdomas Olandijoje, jai moka G. B., pravarde K., tačiau netiesiogiai, o per A. U. (T. 7, b. l. 16-17). Liudytoja patvirtino, kad prisimena šią apklausą ir davė teisingus parodymus, jos parodymai apklausos protokole užrašyti teisingai. Su A. U. supažindino L. J. ir ji pasiūlė vogti. Buvo prieš išvyką tik 2 savaites pagimdžius. Tuo metu buvo 21 metų, baigė tik pagrindinį mokslą. Mokėsi, nedirbo. Ji asmeniškai apie B. yra tik girdėjusi, jiems pagrindinis bosas būdavo U.. Jie darydavo tą, ką jis sakydavo. J. buvo davusi K. numerį. T. K. ir A. Z. buvo jos draugės, jas suvedė su A.. Magnetus jai davė M. A.. A. U. pats nevogdavo. Paprastai būdavo Ž., L., ji ir M., ir A. už vairo. Konkrečiai į kurią parduotuvę eiti, nurodydavo A.. N. L., kokius rūbus vogti. Į sąsiuvinį kartais rašydavo L., kartais A., kartais M.. Kiekvienas iš jų rašyti negalėjo. Prieš tai ji buvo 3 kartus važiavusi vogti į Prancūziją. Iš tos veiklos uždirbo 200-300 €. Prieš tai A. buvo davęs avansą, bet nepamena, kiek. Buvo tartasi, kad už 2 savaites gaus 2000 litų. Ten prabuvo nepilnai dvi savaites. Patiems už nuomą ir maistą mokėti nereikėjo. Kartais maistą pirkdavo, kad nekeltų įtarimų, bet dažniausiai dalį maisto vogdavo. Rūbų pasivogti leisdavo ir sau. Vaikas tuo metu buvo paliktas su aukle. Gyveno vaikų namuose, nes mama gėrė, mušė ir nebuvo gerų sąlygų gyventi. A. T. vaikų namuose iki 18 m., o paskui grįžo pas mamą, nes neturėjo kur eiti. Legaliai niekur nedirbo. Vagystės buvo pajamų šaltinis ir iš to gyveno. Gimė sūnus ir nuo tada gyveno iš pašalpų, gaudavo už vaiką ir kaip vieniša mama, kaip našlaitė. Priteisti alimentai, bet niekas nemoka, vaiką išlaiko viena. Mokosi ir dabar (duomenys neskelbtini) profesinio rengimo centre. Tie, kurie pasiūlė važiuoti vykdyti vagystes, žinojo, kaip ji gyvea, kad niekas nepadeda. Pirma pasiūlė L.. Jos vaiką prižiūrėjo U. sugyventinė R.. U. sugyventinei nesakė, ką veiks Olandijoje ir apie tai nekalbėjo. Kartais vogti veždavo U., kartais A.. Apvogdavo per dieną 2-3 parduotuves, kaip sekdavosi. Prekes dėdavo į maišus, į bagažinę. Maišai buvo dideli, šiukšliniai apie 120 litrų. K. U. atveždavo vogti, tai jis pasilikdavo mašinoje ir laukdavo jų. Už tas vagystes atsiskaitė pilnai ir skolingi neliko. Girdėjo, kad K. draugais žada išvežti Ž. ir sumušti, kad neduotų parodymų. A. yra sakius, kad buvo atvažiavę ir prašę pildyti kažkokius lapus. Jie užrakinti nebūdavo, leisdavo išvažiuoti su mašina prie vandens, leisdavo išvažiuoti į miestą. Ž. niekas neskriaudė, ji buvo atvykusi savo noru. O. G. draugavo su L. J., o A. artimiau bendravo su Ž..

Daiktų parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad N. K. atpažįsta magnetus, kratos metu rastus G. B. automobilyje kaip tuos pačius, kuriuos naudodavo rūbų vagysčių metu (T.7, b. l. 18-19).

Liudytoja A. J. parodė, kad 2014-05-13 per pažįstamus įsidarbino pardavėja U. įmonėje - rūbų parduotuvėje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Prieš tai dirbo A. J.. Buvo apiforminta oficialiai, įdarbino U., anksčiau U. ir B. nepažinojo. B. parduotuvėje nuolat nesilankydavo, buvo užėjęs į parduotuvę, paklausė kaip sekasi, pasižvalgė ir išėjo. U. neminėjo, kad ten dirba ir B.. Parduotuvėje dirbo viena. Apie prekes nieko nežinojo, taip pat nežinojo, iš kur jos gaunamos. Prekes turėdavo išrūšiuoti ir sukabinti, kainos būdavo jau surašytos. Prekės būdavo naujos, sudėtos plastikiniuose maišuose, buvo drabužiai ir avalynė. Perkant prekes, čekius išmušdavo.

Šiems A. J. parodymams patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka buvo perskaityti A. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnei. 2014-06-23 vykusios apklausos metu A. J. parodė, kad A. U. jai mokėjo atlyginimą 840 litų per mėnesį į rankas. Prekes atveždavo U. baltos spalvos autobusiuku, rūbai buvo atvežami mėlynos spalvos šiukšlių maišuose, rūbai buvo su etiketėmis, U. pateikdavo rūbų sąrašus. Suprekiauti pinigai buvo laikomi parduotuvėje arba pas ją. Kai grįždavo U., pinigus pasiimdavo. Paskutinį kartą jis buvo 2014-06-11, o prekes paskutinį kartą pristatė 2014-06-09. Nuo to laiko visi suprekiauti pinigai yra parduotuvės stalčiuje. Parduotuvėje yra sąsiuvinis, kuriame surašyti vardai su telefono numeriais. Kiekvieną kartą gavusi prekes, ji pranešdavo tais numeriais. Tarp šių asmenų buvo ir K. (G. B.). Ji turi parduotuvės raktus ir žino signalizacijos kodą, kurį jai pasakė U.. Iš aplinkinių kalbų yra girdėjusi, kad rūbai, kuriais prekiaujama parduotuvėje, yra vogti. U. buvo sakęs, kad jei parduotuvėje kils problemos, skambinti K.. Ji skambindavo K. dėl elektros gedimų, dėl mokesčių inspekcijos tikrintojų apsilankymo. K., būdamas parduotuvėje, kartais liepdavo kai kuriems asmenims padaryti nuolaidų (t. 8, b. l. 129-130). Liudytoja paaiškino, kad policijos pareigūnai ją apklausė jos namuose, darė jai psichologinį spaudimą ir protokole rašė, ką norėjo. Jie ryte prieš atvykdami paskambino ir paklausė, ar ji namuose. Ryte vaikus pakėlė, pradėjo rėkauti. Pareigūnai žinojo, kad ji viena augina vaikus, manipuliavo vaikais, socialinėm garantijos, negražiai su ja kalbėjo, siūlė ją išvežti „pavėžinti“, jeigu nekalbės taip, kaip jiems reikia. Iš pradžių atvažiavo du pareigūnai vyrai, o paskui tyrėja A. K.. Tyrėja kalbėjo negražiai, įžeidinėjo, keikėsi, skatino vyrus, kad ją išvežtų „nusiraminti“. Neteisingai parašė, kad atveždavo prekes baltu autobusiuku - ji nematė, kas ir kokiu būdu atveždavo prekes. Neteisingai parašyta, kad jai liepė skambinti B.. Niekas jai neliepė skambinti B.. Ji skambino dėl elektros, o dėl mokesčių inspekcijos - nepamena. J. K. nepristatė, pats G. B. pasakė, jei ko reikės, tai gali kreiptis. K. parduotuvėje prie jos nebūdavo ir nei vieno karto neliepė padaryti nuolaidų. Protokolą rašė tyrėja. Ji tik truputį permetė akimis protokolą ir pasirašė, buvo sutrikusi, sakė tyrėjai, kas neteisingai užrašyta. Perskaičiusi nepateikė pastabų, galvojo, kad taip ir baigsis.

Liudytojas R. M. parodė, kad pažįsta B. o U. žino tik iš matymo, jiems nuomojo parduotuvės patalpas. Namas senas, jį gavo kaip tetos palikimą. B. atėjo ir pasiūlė, kad norėtų savo artimiesiems padėti įrengti parduotuvę. Jie sudarė tik panaudos sutartį, kadangi reikėjo remontuoti viską iš pagrindų - lubas, grindis, sienas. B. sakė, kad patalpas įrengs giminėms, o pats į tą verslą nesikiš. Buvo prekiaujama drabužiais. Sutartį sudarė su B. apytiksliai prieš 2 metus. Sutarė, kad nuomos neims, o B. į viską investuos (keitė langus, sienas, lubas, grindis). S. B. rašė giminaičio (kaip jis sakė) U. vardu, kad jis atidaro parduotuvę. Remontavosi ilgai, 2-3 mėnesius, ir viską keitė ir pagrindų, reikėjo keisti rąstus, nes namas medinis. Parduotuvė veikė 2-3 metus. Mokėjo už elektrą jie patys. Visus darbus organizavo B., o viską tvarkėsi U.. Su U. remonto darbų neaptarinėjo ir bendravo tik su B.. Tiksliai nežino, kas mokėjo už patalpose sunaudotą elektrą, bet mano, kad mokėjo B., kadangi derindavo viską su juo. B. parduotuvėje matydavo kelis kartus per mėnesį. Keitė langus, darė pakabinamas lubas, dėjo linoleumą, tapetavo sienas. Kai policija visus drabužius išvežė, tai B. susirinko visus daiktus, stalą. Prieš tai kažkokie nepažįstami žmonės pasakė, kad nutraukia veiklą ir reikia pasiimti daiktus. B. sakė, kad nori pasiimti stalą, pakabas, ji atvažiavo su vairuotoju.

Liudytoja L. B. parodė, kad yra L. B. mama. Žino, kad sūnus su M. J. ruošėsi važiuoti į Vokietiją, išvažiavo 2014 m. gegužės 26 ar 27 d. Paskui parašė žinutę, kad Olandijoje, kad parsivežti. Vyriausias sūnus nusiuntė pinigų ir parsivežė iš Kauno birželio 30 d. Sakė, kad išvažiavo į Vokietiją skinti gėlių. Tuo metu L. buvo 19 metų. Sūnus mokėsi parengimo centre ir tuos mokslus baigė. Tuo metu gyveno tik su L., L. tėvas žuvęs. Ji pati nedirba, gauna invalidumą, padeda kiti vyresni sūnūs, būtiniausiems poreikiams lėšų netrūko. Į užsienį sūnus važiavo pirmą kartą. Paskambino po mėnesio ir pasakė, kad yra Olandijoje, kad viskas gerai. Po to sūnus skambino ir pasakė, kad yra paliktas ir paprašė pasiimti, parsivežti. Tada vyresnysis sūnus pasiuntė pinigų, ir sugrįžo pats. Sūnus nieko smulkiau nepasakojo, sakė, kad žadėjo skinti gėlių, o paskui nuvežė į Olandiją vogti. Sūnus nieko neuždirbo, nieko iš ten neparsivežė, sakė, kad buvo sulaikytas policijos. Apie tai, kad išvažiavo vogti, pirmą kartą sužinojo iš M. J. mamos T. C.. T. C. sakė, kad „būk be baimės ir nesijaudink“. Ji žinojo, kad jos sūnus M. J. vagia. L. norėjo kuo greičiau nusipirkti mašiną, todėl ir važiavo, ketino būti tik 2 savaites. Sugrįžęs sūnus baigė mokslus ir pradėjo dirbti.

Liudytoja A. J. parodė, kad darbo skelbimą rado internete. Paskambino, susitiko su A. U. ir taip gavo darbą parduotuvėje. A. prisistatė kaip parduotuvės savininkas, dirbo pardavėja už minimumą. Parduotuvėje buvo prekiaujama rūbais, avalyne. Rūbai buvo nauji. Dirbo viena, dirbo nuo 10 iki 18 val. Pati turėdavo raktą, atjunginėdavo signalizaciją. Kitų pardavėjų nebuvo. U. parduotuvėje lankydavosi. B. su U., kaip suprato, buvo draugais. Pinigus palikdavo darbe stalčiuje. Pradirbo 8-9 mėnesius. Algą mokėdavo A. grynais pinigais, niekur dėl atlyginimo nepasirašydavo. Parduotuvėje su nuolaida pirkdavo ir G. B.. A. U. buvo sakęs per dieną suprekiautus pinigus vakare palikti ant stalo. Kiekvieną vakarą kažkas tuos pinigus paimdavo. Darbo metu naudojosi kasos aparatu, tačiau A. U. buvo nurodęs ne visas parduodamas prekes fiksuoti kasos aparate. Dėl to buvo veikla tikrinama valstybinės mokesčių inspekcijos ir jai bei A. U. buvo paskirta bauda. Parduotuvėje buvo keli vienetai prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitų su G. B. ir A. U. individualios veiklos antspaudais. Juose nurodyti rūbai, jų skaičius ir kaina, kuriuos A. U. nusipirkdavo iš G. B.. Sąrašai buvo spausdinti lietuvių kalba. Kas atveždavo rūbus į parduotuvę, nežino. Kartais atveždavo A. U., kartais A. U. kartu su G. B., o kartais rūbus maišuose rasdavo atėjusi iš ryto į parduotuvę. Klausdavo, iš kur tie rūbai, ir sakydavo, kad pirkti užsienyje iš parduotuvių. A. U. dažnai būdavo užsienyje ir jai buvo palikęs G. B. telefono numerį, kuriam liepė skambinti, jeigu kiltų kokių nesklandumų su mokesčiais ar kitokių problemų dėl darbo parduotuvėje. B. nelabai dažnai būdavo parduotuvėje. B. dirbdavo už sienos, ten buvo lombardas. P. B. į lombardą B. atvažiuodavo beveik kiekvieną dieną.

Liudytoja D. K. parodė, kad iš pažįstamos sužinojo, jog (duomenys neskelbtini) prieš autobusų stotį yra labai pigi firminių rūbų išparduotuvė. Ji su sutuoktiniu R. K. 2013 m. pavasarį nuvyko į tą parduotuvę. Parduotuvėje susipažino su G. B., kuris prisistatė K.. Parduotuvėje rūbai atrodė pigūs. Pasakė G. B., kad čia rūbai geri, tačiau iš Kauno apsipirkti per toli važinėtis. Tada G. B. pasakė, kad turi reikalų Kaune ir važiuodamas į Kauną gali rūbų atvežti. Ji apsikeitė su G. B. telefono numeriais. Su juo susitardavo, kad jis atveš rūbų į Kauną. Ji pasakydavo, kokių dydžių ir kokių rūbų norėtų, tai G. B. atveždavo daugiau rūbų, iš kurių ji, jos šeima ir artimiausios draugės išsirinkdavo, ką nori nusipirkti, o likusius rūbus G. B., kai važiuodavo į Kauną, išsiveždavo atgal. Už tuos rūbus, kuriuos nusipirkdavo Kaune, ji sumokėdavo pačiam G. B.. G. B. rūbų į Kauną buvo atvežęs daugiau kaip 2 kartus, ir ji pati buvo Tauragėje 2 kartus. Jai žinomas G. B. telefono numeris (duomenys neskelbtini). K. neprisistatė, kokios jo pareigos parduotuvėje. Prekės buvo su etiketėmis, jos buvo tvarkingos ir iš senų kolekcijų.

Liudytojas R. K. parodė, kad jo sutuoktinė D. K. iš savo pažįstamų sužinojo, kad Tauragėje, netoli autobusų stoties, yra rūbų išparduotuvė. 2013 m. vasarą, tikslaus laiko neprisimena, atvyko į šią parduotuvę. Jiems apžiūrinėjant prekes, atvyko G. B., su kuriuo susipažino, jis prisistatė K.. Jie pirko rūbų už 1000-2000 litų, todėl paklausė G. B., ar nuo šios sumos padarys nuolaidą. Jis pasakė, kad padarys, ir liepė pardavėjai pritaikyti nuolaidą. Tą kartą jie apsikeitė telefono numeriais. G. B. telefono numeris (duomenys neskelbtini). 2013 m. rudenį jie vėl nusprendė važiuoti į tą parduotuvę (duomenys neskelbtini) apsipirkti, kadangi toje parduotuvėje pardavinėjamos prekės pasirodė geros kokybės ir už gerą kainą. Jis susiskambino su G. B. paklausti, ar bus kas parduotuvėje ir ar turi prekių. Pastarasis pasakė, kad prekių bus. Atvykus į parduotuvę, po kurio laiko atvyko ir G. B.. Kai G. B. būdavo Kaune, užsukdavo pas jį. G. B. suprato esantį parduotuvės savininku arba vadybininku, nors jis pats neprisistatė.

Liudytojas A. G. parodė, kad jo darbas yra susijęs su automobilių pirkimu Prancūzijoje ir jų pargabenimu į Lietuvą. Jo sutuoktinė ir L. D. – B. yra seserys. Iš Prancūzijos jis grįžta pro Belgiją, Vokietiją, Lenkiją, tačiau vieną kartą, kai buvo kelio remontai Belgijoje ir Vokietijoje, jis grįžo pro Olandiją. Jis susiskambino su A. U. ir susitarė susitikti. Su A. U. susitiko degalinėje Olandijoje. A. U. atvyko su dar vienu jam nepažįstamu vyriškiu Peugeot markės automobiliu. A. U. paprašė parvežti kelis maišus rūbų ir juos pristatyti į jo parduotuvę (duomenys neskelbtini). A. U. įteikė jam kažkokius dokumentus, tad jis pagalvojo, kad šie dokumentais yra prekių važtaraščiai. Dokumentus pažiūrėjo, buvo surašyta olandų kalba, suprato tik skaičius, dokumentai buvo su štampais. U. pasakė, kad yra su nuolaida pirktos prekės, yra dokumentai. Prie Lietuvos sienos tikrino Lenkijos muitinė, buvo važtaraščiai. Maišą pradarė ir viskas buvo tvarkoje. Matė, kad buvo drabužiai, 5-6 maišai. Maišai buvo nepermatomi, juodos spalvos. Maišus nuvežė į nurodytą parduotuvę.

Liudytoja T. C. parodė, kad yra M. J. mama. Kur dabar M., nežino, išvažiavęs jau 2 metai. Išvažiavo 2014-07-20, suėjus 18 m. Nuo to laiko dingęs ir jokių žinių neturi, žino, kad kažkur užsienyje, seniai yra paieškoje Apie jo dalyvavimą vagystėse nežino. M. J. 2014 m. gegužės mėn. buvo išvažiavęs į užsienį. Sakė, kad važiuoja dirbti – kloti trinkeles. Jis sakė, kad važiuoja pabandyti ir planuoja dirbti apie mėnesį laiko. Į kokią valstybę planuoja išvykti, nesakė. 2014-06-21 M. J. policijos pareigūnų buvo pristatytas į namus. Tada T. C. sužinojo, kad jos sūnus vykdė vagystes Olandijoje. Su kuo sūnus buvo Olandijoje, nežino. L. B. pažįsta. Yra šnekėjusi su ja apie vaikus, kad važiuos dirbti prie statybų. B. sūnus L.. B. buvo atbėgusi į namus, apkaltino jos vaiką, kad M. išvežė jos vaiką į užsienį. Girdėjo, kad jos vaikas grįžęs vėliau, kad vyriausias vaikas važiavo parvežti. Gyvena iš pašalpos, šeimoje 7 žmonės, gyvena savivaldybės bute. Santykiai su sūnumi buvo blogi nuo 15 metų, iki tol viskas buvo tvarkoje, lankė mokyklą. Jo draugais vagys, narkomanai ir su jais būdavo. Buvo baustas už tai, kad nepareidavo namo, buvo įskaitoje. Buvo baustas už vogimą Lietuvoje, buvo vogęs metalą. Ji buvo bausta už vaikų nepriežiūrą daug sykių, už tai, kad nesugebėjo vaiko prižiūrėti. M. vyriausias vaikas. Buvo pakankamai aprūpintas, valgyti turėjo ir nebuvo išskirtinis nuo kitų vaikų. Dingdavo iš namų porai savaičių, mėnesiui. Pradėjo dingti iš namų tarpe nuo 17-18 metų. Prieš išvykdamas i užsienį mokėsi vakarinėje mokykloje, vidurinės nebaigė. Šeima į socialinės rizikos įskaitą įrašyta vien dėl jo.

Liudytoja A. S. parodė, kad gyvena Kaune. B. T., aptiko rūbų parduotuvę, kur buvo pardavinėjami nauji geros kokybės rūbai labai palankiomis kainomis. Atvykusi apsipirkti antrą kartą, parduotuvėje susipažino su G. B., kuris prisistatė K.. A. U. nėra mačiusi. Parduotuvėje dirbdavo skirtingos pardavėjos. Ji suprato, kad K. yra atsakingas už parduotuvę. Yra buvusi parduotuvėje per maždaug 3 metų laikotarpį gal 10 kartų, K. ten matydavo. Pirmą kartą apsipirko už grynus pinigus, po to K. davė jai sąskaitos numerį ir jie susitarė, kad ji atsiskaitinės pavedimu, nes pirkdavo daug prekių. Visus pavedimus darydavo G. B. vardu, kito asmens vardu pavedimų nerašė. Yra pirkusi rūbų maždaug už 20000 litų. K. K. būdavo parduotuvėje, dėl atsiskaitymo tardavosi su juo, o kai nebūdavo, pardavėjos jau žinojo, kad ji mokės pavedimu.

Liudytoja R. B. parodė, kad su A. U. turi bendrą dukrą, g. 2004-01-08. Iki gimstant dukrai kartu gyveno virš metų, po dukros gimimo dar kartu gyveno 6-7 metus. Po to apie 2010 m. prasidėjo A. U. išvykos į užsienį, išvažiuodavo mėnesiui ir dviem, pasirodydavo ir vėl išvažiuodavo. Sugrįžęs iš Olandijos, U. gyvendavo draugo G. B. sodyboje. Tada prasidėjo ir nesutarimai šeimoje. Sakydavo, kad važiuoja su G. B.. Važinėjo iki pat suėmimo, dukra rūpinosi. Kai prasidėjo nesutarimai, ji prisiteisė alimentus. K. A. užsiėmė Olandijoje, ji nežino. Ateidavo laiškai apie U. deklaruotas pajamas Olandijoje. Apie parduotuvę žino tiek, kad buvo jo vardu, yra pati ten apsipirkinėjusi. Būdavo, kad ten sėdėdavo B.. Jis paskambindavo pardavėjai ir klausdavo, ar nuo tos sumos galima padaryti nuolaidą. Pinigus paduodavo pardavėjai ir įmušdavo į kasą. J. U. būtų turėjęs oficialų verslą Lietuvoje, Tauragėje, tai būtų žinojusi. Girdėjo ir žinojo iš aplinkinių, kad parduotuvė priklauso B.. Viskas būdavo per B., per U. jokių nuolaidų neprašė. Nežino, ar A. buvo susijęs su parduotuve ir jos veikla. Turi 5 vaikus. Apie vaikų teistumus užsienyje žino, kad važiuoja vogti su U., nežinojo. Sūnus B. Š. buvo važiavęs su U. ten dirbti. U. buvo iš B. pirkęs automobilį, mokėjo apie 7000 litų. Su tuo automobiliu važinėjo į Olandiją, automobilis sidabrinės spalvos. N. K. pažįsta, yra prižiūrėjusi jos vaiką, o ką ji tuo metu darydavo - nežino. Paprašydavo pažiūrėti vaiką, už tai sumokėdavo. Nesakė, kad važiuoja į Olandiją vogti.

Liudytojas G. D. parodė, kad L. B. yra jo žmonos draugė. Jis užsiima mobiliųjų telefonų, kompiuterių remontu ir prekyba. Prieš 3-4 metus yra padėjęs L. B. įsigyti 1 ar 2 naujus planšetinius kompiuterius. Juos kažkur nupirko ir buvo tikras, kad jie nevogti. Iki 2014 m. liepos mėn. jis dirbo adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Šalia, (duomenys neskelbtini), buvo G. B. rūbų parduotuvė. Kad parduotuvė buvo G. B., jis girdėjo iš kitų (duomenys neskelbtini) gyventojų, be to matydavo, kad jis atvažiuodavo į šią parduotuvę savo BMW automobiliu. Kalbų buvo, kad G. B. buvo iš šalia esančio lombardo savininkas.

Liudytoja I. V. parodė, kad nuo 2011-09-05 iki 2013-04-11 vykdė individualią veiklą, pardavinėdama naujus ir dėvėtus rūbus parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Patalpas nuomojosi iš M.. Rūbus pardavimui susipirkinėjo internetu. Nutraukdama veiklą, ji kasos aparatą pardavė A. U., kuris šviesios spalvos automobilyje VW Passat savo ranka ant balto popieriaus lapo surašė sutartį dėl kasos aparato įsigijimo, o ji pasirašė. Yra buvusi Olandijoje, ten dirbo prie gėlių ir vogė rūbus iš parduotuvių. Vogė savo asmeniniams poreikiams. Į Olandiją vyko 2012-2013 vasaromis, dirbti prie gėlių pasiūlė M. A.. Nuvykus pasirodė, kad jie vogdavo, o ji dirbdavo. Duodavo pinigų už nuomą, kad leistų pagyventi. Buvo M. A., S. J.. 2012 m. vasarą prabuvo 2 mėnesius. U. yra ten mačiusi keletą kartų, nes jis juos veždavo vogti po parduotuves. Pati į Olandiją atvažiavo su mikriuku. B. matė tik vieną kartą. Ji nuvažiuodavo kartu su jais vogti, kai būdavo laisva nuo darbo. Eidavo vogti viena. Jai sakydavo, kad jei nori sau rūbų pasivogti, tai gali važiuoti. Ką pasivogdavo, tą pasilikdavo sau, o jei būdavo daugiau, parduodavo M.. Kur važiuoti, jie susitardavo iš vakaro. Iš U. ir B. rūbų nepirkdavo ir jie jai nesiūlydavo. Ji draugavo su M. A.. A. ir U. kartą buvo susimušę. Tvarką prižiūrėdavo M., jis pavogtus drabužius parduodavo ir iš tų pinigų mokėjo nuomą. Telefonus turėjo visi. U. name būdavo ne visą laiką. pastoviai nebūdavo. Jis buvo atvažiavęs keletą sykių vogti, atvažiuodavo ir išvažiuodavo, pabūdavo 1-2 savaites. Už nuomą ji duodavo 50 €, maistą pasivogdavo. Į darbą prie gėlių ji važiuodavo kiekvieną dieną. Su B. pažįstama seniai. Paskutinį kartą Olandijoje buvo 2013 m. vasarą, buvo sulaikyta policijos, ją gynė advokatas H..

Liudytojas M. A. parodė, kad yra kaltinamojo A. M. draugas, buvo išvykę su M. į užsienį ieškoti darbo, N. G. priėmė juos pagyventi. O. B. bute negyveno, yra ten buvęs tik svečiuose. Tame bute buvo J., G., kažkoks rusakalbis. Ką jie ten veikė, jis nežino, matė, jog pastoviai gerdavo.

Šiems M. A. parodymams patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka buvo perskaityti M. A. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnei. 2015-02-10 nuo 8.30 iki 9.20 val. vykusios apklausos metu M. A. parodė, kad G. B. yra pažįstamas apie 2 metus, susipažino per savo draugą A. M.. Žino, kad G. B. O. nuomojo butą. Jis su A. M. nusprendė važiuoti į Olandiją ieškotis darbo ir išvyko į G. B. nuomojamą butą. Kam G. B. nuomojosi butą, jis nežino, ten buvo daugiau žmonių. G. B. nuomojamame name gyveno 2-3 savaites, tačiau po to jį ir A. M. sulaikė policijos pareigūnai, kadangi jie buvome ieškomi Belgijos policijos pareigūnų dėl vagysčių 2009 m. Kol buvo Olandijoje, G. B. nematė. Tame bute dar gyveno V. J., G., N. G., rusas „S.“, daugiau asmenų neprisimena, tuo metu jokių moterų nebuvo. Jis dienomis ieškodavosi darbo, grįždavo į butą tik permiegoti. Butas buvo 2-3 kambarių. Nėra matęs, kad minėti asmenys grįžtų į namus su vogtais daiktais ar rūbų maišais. Su jais mažai bendravo ir jie nesipasakojo, ką veikia Olandijoje. Matė, kad prie namo stovėjo du Peugeot automobiliai, vienas pilkos spalvos, kitas žalios. Matydavo, kad jį vairuodavo rusas (8 t., b. l 172-173). Liudytojas paaiškino, kad jis tuo metu buvo suimtas kitoje byloje. Buvo apklaustas Tauragės AVPK areštinėje. Ryte tyrėja atbėgo ir pasakė, kad greitai apklaus, sakė, kad jis nesvarbus liudytojas. Etapas išvažiuoja 9.00 val. ir liko be pusryčių. Jo parodymai užrašyti ne visai teisingai, jis nesakė, kad B. nuomojosi tą butą, tyrėja gal pati prirašė apsimiegojusi. Jis pas B. nevažiavo, jis važiavo pas J., kuris priėmė pagyventi. Pas ką gyveno J., jis nežino, gal nuomojosi, nes J. vežė pinigus už nuomą. Matė, kaip susirinko pinigus ir J. su M. pinigus vežė buto šeimininkei už nuomą, kažkur 700€. Visi jie pinigus bendrai rinkdavosi už tą nuomą. Jis nesakė, kad važiavo su M. pas B.. Už nuomą sumokėti prašė J., bet jis tuo tarpu pinigų neturėjo ir nesumokėjo. Tyrėja atėjo ryte 7.30 val., o etapas 9.00 val. ir išveža. Tą dieną ryte išvažiavo. Apklausa truko 30- 40 minučių. Nieko nėra girdėjęs apie B.. Tyrėja sakė, kad tai formalumas, ir sakyk bet ką. Negali paaiškinti, kodėl protokole parašė „Perskaičiau, iš mano žodžių surašyta teisingai“ Pasakė pasirašyti ir pasirašė, protokolą jam perskaitė tyrėja, jis pats asmeniškai protokolo neskaitė. Jis jokių parodymų apie B. nedavė.

Liudytoja A. K. parodė, kad dirba Tauragės AVPK organizuoto nusikalstamumo skyriaus vyresniąja tyrėja. Šioje byloje atliko ikiteisminį tyrimą.

J. apklausa vyko po įtariamųjų sulaikymo, kolegos nuvažiavo parvežti į apklausą, nes jos tiksli gyvenamoji vieta buvo nežinoma. Rado namuose ir ji pasakė, kad nori būti apklausta namuose, nes miega vaikas. Vienas kolega pasiliko su ja, o kitas atvažiavo jos parsivežti. Atvažiavusi ją apklausė. Apklausos metu niekas iš pareigūnų jos neįžeidinėjo ir nebuvo manipuliuojama vaikais. J. ieškojo M. ir G.. Ji toje parduotuvėje dirbo pardavėja ir apie įtariamųjų sulaikymą nieko nežinojo. Jei būtų sužinojusi, kad sulaikyti, tai galėjo susitarti dėl parodymų davimo, todėl greitai ir apklausė. Kolegos nežinojo, dėl ko bus apklausa. Ji sakė, kad parduotuvė U., o U. buvo pasakęs, kad visais klausimas kreiptis į B.. Ką sakė, buvo užrašyta, ji perskaitė protokolą ir pasirašė, jokių pastabų neturėjo.

Š. buvo apklaustas kelis kartus ir protokolus perskaitęs pasirašė iš karto. Ką jisai pasakojo, tas buvo užrašyta. P. Š. apklausa buvo pasirašyta iš karto, nes buvo konvojuotas. Jis labai išsamiai pasakojo visas aplinkybes. Pirma apklausa surašyta išsamiai. Net iš kriminalinės tarnybos nebuvo tiek žinoma, kiek jis papasakojo. Antrą apklausą vykdė kolega, nes jai atsisakė duoti parodymus, išvadino melage. Trečią apklausą atliko ji. Š. davė išsamius parodymus. Jis davė daugiau informacijos, nei jie turėjo. Jis nurodė asmenis, kurie vykdė vagystes Olandijoje, nurodė apie gyvenamasis patalpas, kur Olandijoje gyveno. Buvo nurodęs apie vartotą fizinį smurtą jo atžvilgiu. Jis pasakojo, kad B., N. ir B. sūnus buvo nuvežę jį ir A. į mišką, ir buvo sumušę.

V. J. po apklausos protokolą skaitė ir jokio spaudimo daroma nebuvo. Jis pats išėjo iš apklausos, buvo padarytas atpažinimas. Jis pasakojo, o ji rašė. Apklausa vyko normaliai, turėjo išvažiuoti, ji pasakė, jog kai bus apklaustas, galės išvažiuoti. Jis daug kalbėjo ir apklausa vyko apie 1 val. J. važiavo ieškoti ir suradę jai atvežė iš namų.

A. etapas buvo 10.30 val., pateikia tai patvirtinančius dokumentus. Apklausos protokole laikai nurodytas teisingai. A. spaudimas daromas nebuvo ir jis nelabai suprato, dėl ko apklausinėjamas. Perskaitęs iš karto pasirašė. Į apklausos kambarį atėjo anksčiau, matyt ir įvedė tą laiką. Apklausa truko ne ilgiau 30 min.

Z. apklausos protokolas buvo rašomas pagal jos žodžius. Protokolą ji perskaitė ir pasirašė.

G. buvo apklaustas du kartus. Pirmą apklausą vykdė ne ji, antrą apklausą vykdė ji, ką sakė, tą rašė. Viskas įrašyta, kas buvo pasakyta.

Liudytojas Ž. M. parodė, kad dirba Tauragės AVPK kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamo tyrimo skyriuje vyresniuoju tyrėju. J. apklausa vyko jos namuose. T. K. buvo prašiusi surasti, su kolega važiavo keliais adresais ir surado. Ji turėjo nepilnametį vaiką, kuris miegojo, ir nebuvo galimybės jos pristatyti į komisariatą. T. G. parsivežė K., ir liudytoja buvo apklausta. Jie jos neįžeidinėjo, vaiku manipuliuojama nebuvo. Jo „slaptas“ pokalbis su M. vyko paprastai, M. jokio spaudimo daroma nebuvo. M. buvo aišku, kad kalbasi su policijos pareigūnu.

Liudytojas A. G. parodė, kad yra Tauragės AVPK organizuoto nusikalstamumo skyriaus vyresnysis specialistas. Su M. nuvažiavo ir surado J.. Norėjo iškviesti apklausai, bet ji turėjo mažą vaiką ir kartu negalėjo važiuoti. Nuvažiavo atvežti tyrėjos K.. Sugrįžus atgal, kolegė ją apsiklausė. Liudytojos neįžeidinėjo ir vaikais nebuvo manipuliuojama. Ji duoti parodymus sutiko, apie vaikus nieko nekalbėjo.

Liudytojas P. D. parodė, kad dirba Tauragės AVPK organizuoto nusikalstamumo skyriaus viršininku. Turėjo pokalbį su J. Š., buvo įrašytas ir pateiktas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Pokalbio esmė ta, kad J. Š. norėjo keisti prieš tai duotus parodymus, jis bandė išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių nori parodymus keisti. Iš pokalbio suprato, kad parodymus nori keisti todėl, nes jaučia spaudimą per kitus asmenis, nes tuo metu atliko laisvės atėmimo bausmę. Jis įvardijo, kad ramiau gyventų ir nereikėtų kažkur aiškintis. Vyko laisvo pobūdžio ramus pokalbis. Pokalbis buvo prieš antrą kartą duodant parodymus. Jį atvedė pas tyrėją ir girdėjo, kad pradėjo reikšti nepasitenkinimą, ir dėl to pasikvietė pas save į kabinetą. Metė kažkokius kaltinimus tyrėjai, kad kažką ne taip daro. Suprato, kad nepasitenkinimas yra dirbtinis. Buvo sprendžiama, kam iš pareigūnų atlikti apklausą, ir tai atliko kitas tyrėjas. Suprato, kad nori neigti savo parodymus.

Liudytojas D. B. parodė, kad yra kaltinamojo G. B. sūnus. 2010-2013 m. gal 5 kartus buvo Olandijoje, kelis kartus yra vykęs ir su tėvu. Name kartu su jais gyveno Ž., A. U., M., G., L., S., N., B. Š.. Tie asmenys užsiimdavo vagystėmis, visada vykdavo girtuokliavimai, buvo poros kaip šeimos. Ž. būdavo su M., L. su G., I. su B.. Susėsdavo, tardavosi kur važiuoti, į kokį miestą, kur geriau. M. daug ką nuspręsdavo, kur važiuoti. Jis pats dirbdavo legaliai per agentūras prie gėlių, prie statybų. Tame name tik pernakvodavo. Tėvas ten jį atveždavo, pabūdavo porą dienų ir išvažiuodavo savo reikalais. Buvo sulaikytas už vagystes ir jis 2013 m. rugpjūčio mėnesį. Buvo gimtadienis ir M. pasiūlė važiuoti į parduotuvę, užėjo į alkoholio skyrių, M. pasiėmė butelį ir išbėgo iš parduotuvės, abu sulaikė ir buvo uždaryti. Per jį prarado darbą, tėvas supyko, šaukė. Nėra pastebėjęs, kad naudotų U. smurtą prieš Ž., jis yra gal tik šūktelėjęs. Merginos neidavo tvarkytis. Ž. sudavė L., nes ji lindo prie L. vaikino G.. Jos apsižodžiavo, L. smogė Ž. ir prakirto nosį. Ž. norėjo atsikeršyti ir puolė L., Ž. stūmė ir L. iškrito per stiklines duris. L. yra S. sesuo. Kai juos su M. paleido ir grįžo į namą, namuose buvo betvarkė. Visur mėtėsi buteliai, visi buvo girti. Kieme automobilis buvo įvažiavęs į tvorą. Buvo daug kartų atvažiavusi policija, nes kaimynai skųsdavosi triukšmu. N. Ž. nesaugodavo ir nebuvo liepta ją saugoti. Ž. pati nueidavo iki parduotuvės parsinešti alkoholio. Nėra to buvę, kad kas nors verstų vogti. Jiems rūpėdavo išgerti, pasimylėti, būdavo ir partnerių keitimas. Yra iš jų pirkęs vogtų daiktų, nes būdavo pigiau. Nupirkdavo ir kiti užsienio piliečiai. U. užsiimdavo buitiniais dalykais. Kam priklausė namas - nežino, jie visi susimesdavo už nuomą, atsakingo už pinigų surinkamą nebuvo. U. prižiūrėdavo namus ir užsiimdavo vagystėmis, kartu važiuodavo ir niekuo neišsiskyrė iš kitų ten buvusių. Tie asmenys siūlydavo daiktus ir tėvui. Kur tėvas dėdavo rūbus atvežęs į Lietuvą, nežino. Tėvas pabūdavo 1-2 dienas ir išvažiuodavo. Už pragyvenimą mokėjo 50 €. Už ūkio darbus U. niekas nemokėdavo. Mašinos buvo A.. Tie asmenys rytais išvažiuodavo ir nebūdavo iki 17-18 val. Yra važiavęs su jais į miestą. Jie išsiskirstydavo, matydavo, kaip susidėdavo maišus į mašiną, maišuose būdavo drabužiai. Maišai buvo šiukšliniai, juodi, mėlyni. Žurnalą pildė A. ir M..

Kratos ir apžiūros protokoluose aprašyti daiktai, kratos metu paimti iš G. B. gyvenamosios vietos – buto (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 14-130). Kratos metu paimtų telefonų ir SIM kortelių duomenys užfiksuoti policijos ataskaitose (t. 1, b. l. 131-145).

Kratos ir apžiūros protokoluose aprašyti daiktai, kratos metu paimti iš G. B. garažo (duomenys neskelbtini), T. I. g. 94 (t. 2, b. l. 3-187; t. 3, b. l. 11-36).

Kratos ir apžiūros protokoluose aprašyti daiktai, kratos metu paimti iš parduotuvės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tame tarpe nauji rūbai su etiketėmis, ant kurių nėra prekės aprašymo ar klijuotės lietuvių kalba, o užklijuoti lipdukai su kaina litais (t. 3, b. l. 41-117, 120-147).

Kratos ir apžiūros protokoluose aprašyti daiktai, kratos metu paimti iš A. U. naudojamo automobilio Peugeot 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo kartu su A. U. važiavo M. J., N. G. ir S. V., ir pats automobilis (t. 4., b. l. 2-143, 167-171). Kratos metu paimto telefono duomenys užfiksuoti policijos ataskaitoje (t. 4, b. l. 145-150).

Kratos ir apžiūros protokoluose aprašyti daiktai, kratos metu paimti iš G. B. automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tame tarpe A. U. individualios veiklos antspaudas ir A. U. Swedbank mokėjimo kortelė su prisijungimo duomenimis bei G. B. mobiliojo ryšio telefonai su juose išsaugotais duomenimis, ir pats automobilis (t. 4., b. l. 176-187; t. 5, b. l. 1-23, 42-49).

Apžiūros protokoluose užfiksuota, kad 2014-06-26 G. B. nedalyvaujant apžiūrint jo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš bagažinės paimta ir apžiūrėta dėžutė su 4 magnetais (t. 5, b. l. 26-37).

Kratos ir apžiūros protokoluose aprašyti daiktai, kratos metu paimti iš M. J., kratos metu paimto telefono ir SIM kortelių duomenys užfiksuoti policijos ataskaitoje (t. 5, b. l. 66-90).

Gimimo liudijimu nustatyta, kad M. J. yra gimęs 1996-07-20 (t. 6, b. l. 119-120).

Kratos ir apžiūros protokoluose aprašyti daiktai, kratos metu paimti iš N. G. (t. 5, b. l. 95-98).

Kratos ir apžiūros protokoluose aprašyti daiktai, kratos metu paimti iš S. V., tame tarpe A. U. asmens tapatybės kortelė, kratos metu paimto telefono ir SIM kortelių duomenys užfiksuoti policijos ataskaitoje (t. 5, b. l. 102-117).

Kratos ir apžiūros protokoluose aprašyti daiktai, kratos metu paimti iš G. B. gyvenamosios vietos – gyvenamojo namo ir jo priklausinių (duomenys neskelbtini) raj. (duomenys neskelbtini), tame tarpe A. U. dokumentai (t. 5, b. l. 136-171).

Policijos tarnybiniuose pranešimuose dėl išklotinių analizės, dėl mobiliojo ryšio telefonų ir juose naudotų SIM kortelių aprašyti byloje dalyvaujančių asmenų telekomunikacijų įvykiai, taip pat jais remiantis nurodyta, kad L. B., M. J., A. U. paskutinį kartą į N. K. išvyko 2014-05-26, o į Lietuvą M. J., A. U. ir N. G. grįžo 2014-06-21, nurodyti nustatyti byloje paimtų telefonų ir SIM kortelių naudotojai (t. 5, b. l. 182-189).

Išrašuose iš nuteistųjų registrų ir policijos duomenų bazių nurodyti duomenys apie N. K., I. M., T. K., M. J., N. G., M. A., J. Š., Ž. K., A. Z., G. J., L. B., V. J., I. V., S. J., I. Š., B. Š., A. U. teistumus, baustumus ir sulaikymus už padarytus teisės pažeidimus (t. 7, b. l. 55-200; t. 8, b. l. 1-69).

Medicininės pažymos patvirtina, kad V. J. yra diagnozuotas nepatikslintas asmenybės sutrikimas, Ž. K. – šizoafektinis sutrikimas mišrus tipas, M. J. – elgesio ir emocijų sutrikimas, G. J. - nepatikslintas asmenybės sutrikimas (t. 8, b. l. 76, 77, 83, 85).

Šeimos aplankymo ir buities tyrimo aktai patvirtina nukentėjusiųjų ir liudytojų socialinį pažeidžiamumą (t. 8, b. l. 89-127).

VMI pateiktuose dokumentuose nurodyti duomenys apie A. U. ir G. B. individualią veiklą (t. 13, b. l. 186-203; t. 14, b. l. 1-12, 20-26).

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole nurodyta, jog kontroliuojant G. B. susižinojimą mobilaus ryšio telefonais nuo 2013-07-16 iki 2013-09-27 užfiksuota, kaip G. B., būdamas Lietuvoje, duoda nurodymus A. U. kontroliuoti vagystes vykdančius asmenis bei nurodo, kokius ir kokių dydžių rūbus reikia pavogti. G. B. taip pat susiekia su vagystes vykdančiais asmenimis siekdamas sužinoti, ar kiti asmenys yra sulaikyti už vagystes ir dėl to, kad nurodytų parsivežti iš sulaikymo paleistus asmenis. A. U. vakarais praneša G. B., kaip kam sekėsi vogti. Pokalbių įrašuose fiksuota, kad G. B. nurodo A. U. sekti A. Z. („Š.“ ) telefoną (Nr. 22), kad G. B. būdavo pranešama, kokios prekės yra pavogtos (Nr. 2, 64, 217, 223, 268, 324, 371, 410, 429, 451, 555, 580, 645, 690, 708), G. B. liepia M. A. būti namuose ir niekur nevaikščioti (Nr. 58), G. B. žada, kad už tai, kad asmenys, vykdę vagystes, pirmadienį yra išgėrę, juos atleis (Nr. 92, 93), G. B. nurodo, kokių jam reikia pavogti rūbų (Nr. 138, 139, 199, 224, 263, 328, 329, 338, 363, 419, 521, 525, 563, 566, 567, 630, 631, 704, 714, 715), G. B. nurodo, su kokiu automobiliu važiuoti vykdyti vagystes (Nr. 227), G. B. sako A. U., kad reikėjo neleisti T. K. ir A. Z. eiti vogti į parduotuvę dviese. A. U. sako G. B., kad jis stebėjo, kaip J. Š. vagia, iš šalies, kad jo niekas nesektų. G. B. domisi, ar asmenys, vykdantys vagystes turi įrankį, skirtą vagystes vykdyti – magnetus. G. B. liepia A. U. stebėti A. Z.. A. U. G. B. pasakoja, kad A. Z. ir T. K. jo neklausė (Nr. 259), M. A. prašo G. B. pinigų rūkymui (Nr. 274), G. B. nurodo A. U. duoti pinigų parūkymui vagystes vykdantiems asmenims (Nr. 275), G. B. leidžia A. Z. grįžti namo ir domisi, dėl kokių priežasčių jai prireikė grįžti (Nr. 580), G. B. liepia A. U. pasikalbėti su A. Z., kai ji bus geros nuotaikos ir paklausti, ar ji dar važiuos vogti į Olandiją ateityje (Nr. 590), G. B. liepia negerti alkoholio A. U. ir stebėti vagystes vykdančius asmenis (Nr. 594, 609), G. B. liepia A. U. pasirūpinti, kad būtų jam pavogta tabako ir alyvuogių aliejaus (Nr. 313, 314), kuriuo G. B. nurodo M. A. pavogti maisto papildų ir pasistengti daugiau pavogti rūbų (Nr. 315), G. B. liepia A. U. kontroliuoti M. A. ir J. Š. (Nr. 329), G. B. sako A. U., kad kai jis atvažiuos į Olandiją, išjudins asmenis, kurie vykdo vagystes, kad daugiau pavogtų, liepia A. U. pasikalbėti su J. Š., kad jeigu jis nesistengs vogti daugiau, važiuos namo, liepia A. U. pasikalbėti ir su A. Z. bei ją nuraminti, kad jeigu ji bus sulaikyta už vykdomas vagystes, tai tik 3-4 paroms (Nr. 377), A. Z. prašosi G. B., kad leistų jai važiuoti namo, skolą pažada grąžinti sekančio mėnesio pradžioje (Nr. 442), A. U. rašo G. B., kad J. Š. jam neskambina, nes bijo, kad A. U. ant jo nešauktų, nes A. U. buvo liepęs dviese neiti vogti į parduotuvę (Nr. 455), G. B. nurodo A. U. vežti vagystes vykdančius asmenis nors ir į pasaulio kraštą, kad tik būtų naudos (Nr. 634) (t. 9, b. l. 6-52).

Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokole nurodyta, jog kontroliuojant A. U. susižinojimą mobilaus ryšio telefonais nuo 2014-05-23 iki 2014-06-21 užfiksuota, kaip yra išvežami į N. K. vykdyti vagystes iš parduotuvių L. B. ir M. J., bei kaip 2014-06-21 A. U. iš N. K. parveža M. J. ir S. V., o L. B. buvo sulaikytas policijos ir paliktas N. K.. Pokalbių įrašuose fiksuota, kad A. U. kalbasi su G. B. ir B. Š. apie vagystėms vykdyti užverbuotus du naujus asmenis – M. J. ir L. B. (Nr. 135, 142, 150, 153), A. U. susitaria su M. J. ir L. B. susitikti (Nr. 189), A. U. L. B. pasako, kad rytoj išvažiuoja į Olandiją, ir kad L. B. ryte gali miegoti iki 9 val. (Nr. 234), A. U. išvykimo dieną į Olandiją susiranda L. B. ir M. J. (Nr. 262, 267, 294), G. B. liepia A. U. parašyti SMS žinutę L. B., kad jis paleistas iš kalėjimo Olandijoje žinotų, kaip pareiti į namus, kadangi kitus vagystes vykdžiusius asmenis A. U. išvežė į Lietuvą (Nr. 556), G. B. 2014-06-21 domisi, kur jie yra, prašo pranešti, kai bus ties Jurbarku, nes jis atvažiuos į pusiaukelę jų pasitikti ir S. V. veš iki Kaliningrado srities sienos (Nr. 569, 579) (t. 9, b. l. 60-67).

Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokole nurodyta, jog kontroliuojant G. B. susižinojimą mobilaus ryšio telefonais nuo 2014-05-20 iki 2014-06-24 užfiksuota, kad G. B. realizuoja rūbus parduotuvėje, kurioje oficialiai individualią veiklą vykdo A. U.. G. B. yra pranešama, kokios prekės yra pavagiamos N. K., o G. B. nurodinėja, kad reikia pavogti didesnį kiekį rūbų, o ne po kelis vienetus ir liepia A. U. stebėti vagystes vykdančius asmenis iš šalies. Pokalbių įrašuose fiksuota, kad G. B. paskambinęs vyriškis „M.“ prašo jo padaryti nuolaidą jo perkamoms kelnėms. G. B. liepia pasakyti pardavėjai, kad nuleistų 10 litų (Nr. 52B), G. B. buvo pranešama, kokie rūbai yra pavogti N. K. (Nr. 5C, 6C, 37 C, 45 C, 46 C, 88C, 95 C, 79A, 123 C, 147 C, 167C, 168C, 169 C, 170 C, 191C, 192C, 193 C, 268C, 269 C, 270C, 271C, 353C, 354C, 360C, 410C, 461C, 517C, 518C, 519C, 520C, 547C, 395A), G. B. nurodo, kokius rūbus reikia pavogti (Nr. 10 C, 24C, 38 C), G. B. nurodo A. U. nurodyti vagystes vykdantiems asmenims, kad jie vogtų dideliais kiekiais, o ne po vieną rūbą (Nr. 33C), G. B. klausia A. U., ką pavogė A. Z. (Nr. 85A, 98C), G. B. kalbasi su S. V. ir liepia jam klausyti A. U., kadangi jis nekalba nesąmonių, nesavivaliauja ir reikia daryti tai, ką jis liepia (Nr. 142C), G. B. nurodo A. U., kad automobilį su prancūziškais valstybiniais numeriais reikės parvaryti į Lietuvą, o vagystes vykdyti automobiliu su lietuviškais valstybiniais numeriais. Be to, G. B. nurodo A. U. perduoti vagystes vykdantiems asmenims, kad vogtų didesniais kiekiais, o ne po kelis vienetus rūbų (Nr. 413C), G. B. nurodo A. U. važiuoti kartu su vagystes vykdančiais asmenimis ir stebėti iš šalies, kad jie gerai vogtų (Nr. 449C), pardavėja A. J. klausia G. B., ar gali padaryti nuolaidą pirkėjai, G. B. leidžia padaryti 10 litų nuolaidą suknelei, ne daugiau (Nr. 345A), G. B. klausia A. U., kada L. B. ir M. J., kuriuos pokalbio metu jis įvardija vaikais, reikia būti Lietuvoje (Nr. 531C), G. B. nurodo A. U., kad jis turi rašyti SMS žinutes jam, o ne kažkam kitam (Nr. 557C) (t. 9, b. l. 68-148).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas konstatuoja, kad jie iš dalies patvirtina kaltinamųjų G. B. ir A. U. kaltę inkriminuotų nusikaltimų padaryme.

Pagal BK 147 str. 1 d. inter alia atsako tas, kas pasinaudodamas nukentėjusio asmens pažeidžiamumu, verbavo ar gabeno jį siekdamas, kad nukentėjęs asmuo, nesvarbu, ar jis sutiko, būtų išnaudojamas nusikalstamai veikai daryti. Pagal BK 147 str. 2 d. inter alia atsako tas, kas šią veiką padarė dviem ar daugiau nukentėjusiems asmenims arba dalyvaudamas organizuotoje grupėje.

Pasinaudojimas pažeidžiamumu – tai piktavališkas pasiūlymas žmogui, kuris dėl sunkios padėties priverstas jį priimti. Tai situacija, kai nukentėjusysis neturi realaus ar jam priimtino pasirinkimo, kaip tik pasiduoti tam piktnaudžiavimui. Pagal šį požymį prekyba žmonėmis galima pripažinti žmogaus įtraukimo išnaudojimui faktą kaip būdą ištrūkti iš skurdo. Tokios praktikos laikosi ir kasacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-290/2014, 2K-432/2014). Teismų praktikoje taip pat akcentuojamas dėmesys į labai svarbų aspektą prekybos žmonėmis baudžiamosiose bylose – fakto apie atitinkamą poveikį aukai, suvaržant jos laisvę, nustatymą. Nusikalstamos veikos padarymo būdas – pasinaudojimas nukentėjusiojo asmens pažeidžiamumu – konstatuojamas ir nustačius pasinaudojimą sunkia nukentėjusiųjų materialine padėtimi: nukentėjęs asmuo neturėjo darbo, augino vaiką, neturėjo pinigų kelionei, gyveno iš pašalpų, neturėjo kitų pajamų šaltinių ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43-942/2016). Pažymėtina, kad kaip ir Europos teisėje, taip ir Lietuvos baudžiamuosiuose įstatymuose yra įtvirtinta labai svarbi taisyklė, jog nukentėjusiojo asmens sutikimas neturi juridinės reikšmės patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenis už prekybą žmonėmis. Sutikimas būti išnaudojamam, duotas piktnaudžiaujant asmens pažeidžiamumu ar priklausomumu, jau nekalbant apie prievartą ir grasinimus, negali būti laikomas savanorišku. Prekybai žmonėmis skirtoje Europos parlamento ir tarybos 2011 m. balandžio 5 d. direktyvoje 2011/36/ES nurodyta, kad sąvoka „išnaudojimas įtraukiant į nusikalstamą veiką“ turėtų būti suprantama kaip asmens išnaudojimas, inter alia, verčiant užsiimti kišenvagystėmis, vagiliavimu parduotuvėse, prekyba narkotikais ir kita panašia veika, už kurią taikomos sankcijos ir kuri susijusi su finansiniu pasipelnymu.

Baudžiamosios teisės doktrinoje verbavimas suprantamas kaip kito žmogaus skatinimas (įtikinėjimas, pažadai, siūlymai) išnaudojimo tikslais atlikti veiksmus (duoti sutikimą, vykti į užsienį ir pan.), kurie leistų vėliau tą žmogų išnaudoti laisvę varžančios kontrolės sąlygomis. Tai iš esmės aktyvūs kaltininko veiksmai, kuriais siekiama palenkti nukentėjusiojo valią ir jį perimti savo ar kito asmens kontrolėn. Verbavimas nusikalstamai veikai daryti dažnai pasireiškia kaltininko pasiūlymais ir pažadais dėl materialinio atlyginimo, gero, viskuo aprūpinto gyvenimo, nulėmusiais nukentėjusiųjų valios palenkimą bei sprendimą užsiimti nusikalstama veikla. Verbavimu kaltininkai siekia sutelkti potencialias aukas bet kuriai iš galimų išnaudojimo formų. Asmens verbavimas gali vykti tiek slepiant, tiek neslepiant fakto, jog jis bus išnaudojamas. Nustačius, jog kaltininkai savo aktyviais ir tyčiniais veiksmais siekė, kad nukentėjusieji užsiimtų nusikalstama veikla, tai kvalifikuotina kaip asmenų verbavimas. Atitinkamai baudžiamosios teisės doktrina gabenimą kaip prekybos žmonėmis veiką apibrėžia kaip išnaudojimo tikslais atliekamą asmens transportavimą iš vienos vietos į kitą, pavyzdžiui, vežimas automobiliu, lydėjimas traukiniu ar lėktuvu. Atsižvelgiant į tai, kad prekyba žmonėmis – tai nusikaltimas, kuris gali vykti tiek vietos, tiek tarptautinėje nelegalioje rinkoje, iš to išplaukia išvada, jog prekybos žmonėmis auka gali būti gabenama tiek vienos valstybės ribose, tiek iš vienos valstybės į kitą.

Prekyba žmonėmis yra tyčinis nusikaltimas. BK 147 straipsnio specifika yra tokia, kad pats įstatymas detalizuoja nusikalstamos veikos padarymą tyčia kai kuriais labai svarbiais požymiais. BK 147 straipsnyje detalizuojamas kaltininko suvokimas, kad jis turi tikslą įtraukti auką į išnaudojimą arba, net ir neturėdamas tokio tikslo, suvokia, kad auka yra įtraukta arba bus įtraukta į išnaudojimą. Tokiu atveju svarbiausia tampa tai, jog kaltininkas tiesiog supranta, kad jis įgyvendina kažkokią sandorio su žmogumi tam, kad jį išnaudotų, funkciją, todėl tokio pobūdžio bylose svarbu atskleisti ir įrodyti asmens tyčią daryti tokias nusikalstamas veikas. Be to, atsakomybė už BK 147 straipsnyje numatytą nusikaltimą siejama ne su pačiu nukentėjusiojo išnaudojimu, o su kaltininko žinojimu, kad nukentėjusysis bus išnaudojamas. Taigi toks detalizavimas yra pateisinamas, nes prekyba žmonėmis yra pakankamai funkcionalus verslas. Vieni auką verbuoja, kiti ruošia ją išvežti, treti gabena ir t. t. Todėl, turint tokią įstatyminę formuluotę, kvalifikuoti asmens veiksmus kaip prekyba žmonėmis pakanka fakto, kad nusikaltėlis tiesiog suvokia, jog jis atlieka kažkokią tai funkciją dėl šio sandorio, kuriame siekiama žmogų išnaudoti.

Kaltinamieji G. B. ir A. U. neigia verbavę ir gabenę asmenis į Olandiją vykdyti vagystes iš parduotuvių, teikę jiems priemones nusikaltimų darymui, nurodinėję, iš kur ir kokias prekes vogti, neigia realizavę pavogtas prekes Lietuvoje, taip pat neigia žinoję apie vagystėse dalyvavusių asmenų pažeidžiamumą. Kaltinamųjų teigimu, jie patys užsiėmė vagystėmis iš parduotuvių Olandijoje kartu su kaltinime nurodytais asmenimis kaip lygiaverčiai partneriai – vagysčių bendrininkai, kitiems vogusiems asmenims nevadovavo ir jų veiklos nekoordinavo. Šis kaltinamųjų aiškinimas yra paneigtas byloje surinktais įrodymais. Kita vertus, kaltinamieji yra kaltinami padarę nusikalstamą veiką 16 nukentėjusių asmenų, todėl, toliau analizuojant byloje surinktus įrodymus ir vertinant kaltinimų pagrįstumą, bus aptariamas ir inkriminuotų kaltinimų pagrįstumas kiekvieno iš kaltinime nurodytų asmenų atžvilgiu.

Vertinant kaltinimo pagal BK 147 str. 2 d. pagrįstumą, aktualus yra ir baudžiamojo įstatymo galiojimo laike klausimas. A. U. ir G. B. yra kaltinami verbavę ir gabenę asmenis į Olandiją nusikalstamoms veikoms daryti iki 2014-06-21, ko pasekoje užverbuoti ir išgabenti asmenys nuo 2012 m. gegužės mėn. iki 2014-06-21 vykdė vagystes. Tačiau 2012 m. birželio 30 d. buvo priimta nauja BK 147 straipsnio redakcija, įsigaliojusi nuo 2012-07-13. Pagal galiojusio iki nurodytos datos BK 147 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) atsako tas, kas pardavė, pirko ar kitaip perleido arba įgijo asmenį, arba verbavo, gabeno ar laikė nelaisvėje žmogų panaudodamas fizinį smurtą ar grasinimus arba kitaip atimdamas galimybę priešintis, arba pasinaudodamas nukentėjusio asmens priklausomumu ar pažeidžiamumu, arba panaudodamas apgaulę, arba sumokėdamas pinigus ar suteikdamas kitokią turtinę naudą asmeniui, kuris faktiškai kontroliuoja nukentėjusį asmenį, jeigu kaltininkas žinojo arba siekė, kad nukentėjęs asmuo būtų įtrauktas į prostituciją ar būtų pelnomasi iš šio asmens prostitucijos arba jis būtų išnaudojamas pornografijai ar priverstiniam darbui. Paminėti BK 147 str. 1 d. redakcijos pakeitimai praplėtė baudžiamosios atsakomybės ribas ir palengvino galimybę nubausti asmenis už prekybą žmonėmis. Šio straipsnio 1 dalies dispozicijoje įstatymo leidėjas nustatė papildomus alternatyvius būdus, apimančius tiek turtinę, tiek ir bet kokią kitą naudą (priimdamas ar sumokėdamas pinigus, gaudamas kitokią naudą), ir įrašė naują nuostatą, kad nukentėjusiojo asmens sutikimas jo išnaudojimui neturi reikšmės. Taip pat šios dispozicijos naujausioje redakcijoje praplėstos ir galimos išnaudojimo formos: išnaudojimas vergijos ar panašiomis į vergiją sąlygomis, kitomis seksualinio išnaudojimo formomis, priverstinėms paslaugoms, įskaitant elgetavimą, nusikalstamai veikai daryti, paliekant nebaigtinį galimų išnaudojimo formų sąrašą, kuris suteikia galimybę bausti asmenį už kito asmens išnaudojimą ir bet kokiais kitais straipsnyje konkrečiai neįvardytais tikslais. BK 147 straipsnio 2 dalis taip pat papildyta alternatyviais veiką kvalifikuojančiais požymiais. Taigi toks baudžiamosios atsakomybės taikymo ribų išplėtimas, kad ir nekeičiant straipsnių sankcijose nustatytų bausmių dydžių, laikytinas iki šios redakcijos priėmimo galiojusio straipsnio pasunkinimu (kasacinė nutartis Nr. 2K-487/2014). Iš to seka, jog atsakomybė už kaltinamiesiems inkriminuotus veiksmus – asmenų verbavimą ir gabenimą siekiant, kad nukentėjusieji būtų išnaudojami nusikalstamoms veikoms daryti, pasinaudojant nukentėjusiųjų pažeidžiamumu, net ir pastariesiems sutinkant – pagal BK 147 str. 2 d. galima tik nuo 2012-07-13, įsigaliojus BK 147 str. 2012 m. birželio 30 d. įstatymo redakcijai. Atitinkamai kaltinime nurodyti veiksmai, padaryti nuo 2012 m. gegužės mėn. iki 2012-07-12 imtinai, atsakomybės pagal BK 147 str. neužtraukia, kadangi jie nėra nusikalstami pagal veikos padarymo metu galiojusį baudžiamąjį įstatymą, o baudžiamasis įstatymas, kriminalizavęs šias veikas, negalioja atgal. Todėl kaltinime nurodytas nusikalstamos veikos padarymo laikas atitinkamai tikslinamas.

Šios nuostatos visų pirma aktualios, vertinant kaltinimo pagrįstumą dėl nukentėjusiojo, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr. 1. Šis nukentėjusysis parodė, kad 2012 m. sausio mėnesį buvo užverbuotas ir išgabentas į Olandiją vogti, išvykęs buvo tik vieną kartą, prabuvo apie 3 mėnesius. Akivaizdu, jog šio asmens gabenimo, verbavimo laikotarpis ir jo vagysčių darymo Olandijoje laikotarpis yra gerokai ankstesnis, nei įsigaliojo naujoji BK 147 str. redakcija, ir netgi ankstesnis už kaltinime inkriminuotą nusikalstamos veikos pradžios laikotarpį (2012 m. gegužės mėn.). Todėl epizodas dėl šio asmens verbavimo ir gabenimo šalinamas iš kaltinimo, kaltinamųjų veiksmuose nesant inkriminuoto nusikaltimo sudėties požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Prokuroras neužtikrino nukentėjusiojo, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr. 2, atvykimo į teismą apklausai, nei jo apklausos nuotoliniu būdu. Prokuroras taip pat nesiėmė priemonių, kad šis nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu būtų apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo. Neapklausus paties nukentėjusiojo teisme, byloje nelieka įrodymų dėl šio asmens gabenimo ir verbavimo nusikalstamai veikai daryti, kadangi dėl nukentėjusiojo anonimiškumo, nežinant jo tapatybės, kiti byloje dalyvaujantys asmenys taip pat negali duoti parodymų apie jiems galimai žinomas su šiuo asmeniu susijusias bylos aplinkybes. Tuo pačiu nėra pagrindo BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka buvo tirti ir šio asmens parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, nes nėra aiškūs įrodymai, kuriuos šiais parodymais būtų galima tikrinti. Todėl epizodas dėl šio asmens verbavimo ir gabenimo nusikalstamai veikai daryti šalinamas iš kaltinimo kaip neįrodytas.

Liudytojas S. V. nebuvo apklaustas teisiamajame posėdyje, 2015-09-09 raštu informavo teismą, jog negali atvykti iš gyvenamosios vietos Rusijos F. K. srities Sovetsko m., kadangi yra pasibaigęs Lietuvos Respublikos vizos galiojimas, taip pat nurodė, kad nieko nežino apie G. B. ir A. U. pateiktus kaltinimus ir jų veiklą (t. 20, b. l. 75-77). Metus laiko trukusio teisminio proceso metu prokuroras nepareiškė pageidavimo ir nesiėmė priemonių užtikrinti liudytojo atvykimą į teismą ar apklausti liudytoją S. V. teisiamajame posėdyje nuotoliniu būdu. Iš byloje apklaustų asmenų parodymų matyti, kad S. V. taip pat aktyviai dalyvavo vagystėse iš parduotuvių Olandijoje, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad jis kaltinamųjų būtų užverbuotas ir išgabentas nusikalstamai veikai vykdyti (pažymėtina, kad S. V. nuolat gyvena R. F., tuo tarpu kaltinamieji netgi nėra kaltinami šios valstybės teritorijoje atlikę kokius nors verbavimo ar gabenimo veiksmus), lygiai kaip nėra duomenų apie jo pažeidžiamumą. S. V. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotuose parodymuose taip pat nėra jokių duomenų, kad jis kaltinamųjų būtų užverbuotas ir išgabentas nusikalstamai veikai vykdyti (t. 6, b. l. 125-126). Todėl epizodas dėl šio asmens verbavimo ir gabenimo nusikalstamai veikai daryti taip pat šalinamas iš kaltinimo kaip neįrodytas.

Liudytojas G. J. nebuvo apklaustas teisiamajame posėdyje, nepavykus nustatyti liudytojo buvimo vietos ir jį surasti. Byloje nėra jokių įrodymų, kad jis kaltinamųjų būtų užverbuotas ir išgabentas nusikalstamai veikai vykdyti. Apklaustas ikiteisminio tyrimo pareigūno G. J. nurodė, kad G. B. ir A. U. nepažįsta, o vagystes Olandijoje vykdė pasiūlius nenustatytam asmeniui A., su kuriuo susipažino jau būdamas Olandijoje, kur buvo išvykęs dirbti prie gėlių (t. 7, b. l. 26). Todėl epizodas dėl šio asmens verbavimo ir gabenimo nusikalstamai veikai daryti taip pat šalinamas iš kaltinimo kaip neįrodytas.

Liudytojas N. G. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nuosekliai parodė, kad su A. U. ir G. B. susipažino jau Olandijoje, kur buvo pats savo iniciatyva išvykęs dirbti. N. O. darbo, susipažino su A. U. ir pats pasiprašė leisti jo pagyventi kartu su vagiliavusiais asmenimis. Gyvendamas A. U. prižiūrimame name, vogdavo kartu su ten gyvenusiais asmenimis savo nuožiūra ir savo poreikiams, kartais pavogtus daiktus bendrai parduodavo rusams, lenkams ar turguje. Iš kaltinimo konstrukcijos matyti, kad kaltinamieji yra kaltinami kaltinime nurodytų nukentėjusių asmenų atžvilgiu nuosekliai atlikę sekančius veiksmus: pasinaudodami nukentėjusių asmenų pažeidžiamumu, juos 1) užverbavę ir 2) išgabenę išnaudojimui nusikalstamoms veikoms daryti. Byloje surinktais įrodymais nėra paneigtas liudytojo N. G. aiškinimas, kad į Olandiją išvyko jis pats, dar nebūdamas pažįstamas su kaltinamaisiais, o su A. U. susipažino jau Olandijoje ir pats pasiprašė leisti pagyventi kartu su parduotuvėse vagiliavusiais asmenimis. Iki galo nepaneigtas ir N. G. aiškinimas, kad nors jis ir vogė kartu su kitais name gyvenusiais asmenimis, tačiau tai darė savo nuožiūra ir savo nuožiūra disponavo pagrobtu turtu. Byloje nėra patikimų įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, kad N. G. pavogtas turtas atitekdavo kaltinamiesiems, o kaltinamieji pastarajam, kaip ir eilei kitų nukentėjusių asmenų, būtų mokėję tam tikrą atlygį priklausomai nuo pagrobto turto kiekio ir vertės. Todėl epizodas dėl šio asmens verbavimo ir gabenimo nusikalstamai veikai daryti šalinamas iš kaltinimo kaip neįrodytas.

Nukentėjusysis V. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad į Olandiją važiavo su A. U. dirbti, bet rasti darbų nesisekė ir pradėjo vagiliauti. Apsistojo name pas U., už atlyginimą nevogdavo, vogdavo tik sau. Už kelionę ir nakvynę jau Lietuvoje davė 100€ U., kuomet parsidavė pavogtus daiktus. Ikiteisminio tyrimo metu V. J. du kartus buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo pareigūno, pirmoje apklausoje parodė, kad kaltinamųjų buvo užverbuotas ir išgabentas į Olandiją vykdyti vagystes iš parduotuvių, antroje apklausoje parodymus pakeitė ir parodė, kad į Olandiją važiavo dirbti, o vogė savo iniciatyva, nepavykus susirasti darbo. V. J. teigimu, ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai neatitinka tikrovės, kadangi pareigūnai juos užrašė netiksliai ir, darydami psichologinį spaudimą, privertė jį pasirašyti apklausos protokolus. Nors V. J. aiškinimą apie neva jam darytą poveikį visiškai paneigia liudytojos A. K. parodymai, svarbu tai, kad BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka buvo teisiamajame posėdyje perskaityti nukentėjusiojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnei, neturi savarankiškos įrodomosios reikšmės ir gali būti naudojami tik byloje surinktiems įrodymams patikrinti. Pažymėtina, kad ir ikiteisminio tyrimo metu V. J. duoti parodymai nebuvo nuoseklūs, abiejų apklausų metu jo duoti parodymai iš esmės skiriasi. Iš byloje apklaustų asmenų parodymų matyti, kad V. J. taip pat dalyvavo vagystėse iš parduotuvių Olandijoje, tačiau ši aplinkybė pati savaime dar neduoda pagrindo teigti, kad jis kaltinamųjų buvo užverbuotas ir išgabentas nusikalstamai veikai vykdyti. Be pirminių paties V. J. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotų parodymų, kad jis kaltinamųjų buvo užverbuotas ir išgabentas į Olandiją vykdyti vagystes iš parduotuvių, kuriuos jis paneigė dar ikiteisminio tyrimo metu, o vėliau ir teisme, byloje nėra jokių kitų šią aplinkybę patikimai patvirtinančių įrodymų. Apklaustų asmenų parodymais nustatyta, kad name Olandijoje vienu metu gyvendavo ir vagiliaudavo po keletą asmenų, jų kontingentas nuolat keisdavosi. Kita vertus, apklaustų asmenų parodymai neduoda pagrindo daryti kategorišką išvadą, kad visi šie asmenys kaltinamųjų buvo užverbuoti ir išgabenti vagystėms vykdyti. Tai patvirtina ir aplinkybė, jog dėl visos eilės name gyvenusių, o taip pat ir vogusių asmenų kaltinamiesiems jokie kaltinimai nėra pateikti. Matyti, kad dalis šių asmenų buvo susiję su kaltinamaisiais įvairiais asmeniniais ryšiais ir tiesiog buvo atlygintinai ar neatlygintinai apgyvendinami name, o ten gyvendami, nebūtinai vogdavo arba vogdavo savo nuožiūra, o ne kaltinamųjų išnaudojami. Byloje surinkti įrodymai nėra pakankami patikimai ir vienareikšmiškai nustatyti, kokiomis sąlygomis ir aplinkybėmis V. J. išvyko į Olandiją ir ten užsiėmė nusikalstama veikla, ir daryti kategorišką išvadą, kad tai įvyko V. J. pirminiuose parodymuose nurodytomis aplinkybėmis, t. y. dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų. Remiantis išdėstytu, epizodas dėl šio asmens verbavimo ir gabenimo nusikalstamai veikai daryti šalinamas iš kaltinimo kaip neįrodytas.

Reziumuojant eilės kitų kaltinime išvardintų nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus apie kaltinamųjų vaidmenį jiems išvykstant į Olandiją ir ten užsiimant vagystėmis iš parduotuvių matyti, kad:

nukentėjusioji I. M. parodė, kad jos materialinė ir socialinė padėtis buvo labai sunki, ir tai žinojo jos draugas V., kuris atvyko pas ją kartu su A. U. ir pasiūlė važiuoti į Olandiją vogti rūbus. Jai sutikus, visi susitiko su G. B., kuris papasakojo, kaip reikės vykdyti vagystes ir kokius konkrečiai rūbus vogti. Po to A. U. ją išvežė į Olandiją, kur ji su kitais asmenimis gyveno, jos žiniomis, G. B. išnuomotame name ir vogdavo iš parduotuvių. A. U. sąsiuvinyje registruodavo pavogtus drabužius, o Lietuvoje su jais už pavogtus drabužius atsiskaitydavo G. B. O. vyresnysis būdavo A. U., jo nesant – S. V.,nukentėjusysis L. B. parodė, kad reikėjo pinigų. Apie tai, kad Olandijoje vagiant rūbus iš parduotuvių galima užsidirbti, jis sužinojo iš savo draugo M. J., kuris jau anksčiau vykdydamas vagystes užsienyje buvo užsidirbęs pinigų. M. J. pasiūlė vykti į Olandiją, pasakė, kad „važiuosime su K.“, t. y. G. B.. Jam susiviliojus pasiūlymu, jie susitiko su A. U., kuris papasakojo, kaip reikės dirbti, pažadėjo gerą atlyginimą - sakė, kad jeigu pavogto rūbo kaina bus 100 eurų, tai už jį gaus 100 litų. Į Olandiją jį išvežė A. U.. N. O. jiems duodavo A. U., tačiau jis suprato, kad A. U. yra pavaldus G. B., kadangi būtent jis turėjo sumokėti atlyginimą už pavogtas prekes,nukentėjusysis M. A. parodė, kad jis neturėjo darbo ir pajamų, G. B. jam pasiūlė važiuoti į užsienį vogti iš parduotuvių. Į Olandiją jį išvežė A. U., kuris nurodė, kad pavogtas prekes dienos pabaigoje reikia parvežti į namus ir pasižymėti sąsiuvinyje, kas, kiek ir kokių prekių pavogė, davė du magnetukus, su kuriais reikėjo nuimti apsaugos priemones nuo rūbų juos vagiant. Pavogtas prekes į Lietuvą išsiveždavo G. B. arba parveždavo A. U.. Vėliau G. B. pasiūlymu jis pasiūlė važiuoti vogti ir J. Š.. Už vagystes G. B. jam sumokėjo, kiek žadėjo,nukentėjusioji Ž. K. parodė, kad G. B. atvažiavęs pasiūlė vykti į užsienį vogti rūbų. Ji tuo metu buvo išsiskyrusi, viena augino vaikus ir neturėjo jokių pajamų, todėl sutiko. Išvažiavo kartu su U. ir G.. Už vagystes su ja atsiskaitė G. B. O. vyresnysis buvo A. U.. Visos pavogtos prekės būdavo įtrauktos į žurnalą. U. turėdavo parašyti žinutę B., kas kiek pavogė, ir visas ataskaitas reikėjo duoti B.,nukentėjusioji S. J. parodė, kad vykti į Olandiją vogti iš parduotuvių ją pakvietė M. A., jis pasakė, kad žmones vagystėms telkia G. B., kuris gerai apmoka vykdomas vagystes. Dėl itin sunkios materialinės padėties ir išsilavinimo neturėjimo ji sutiko. Tvirtina, kad į Olandiją skrido lėktuvu su M. A. ir negali paaiškinti, kodėl ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, kad vyko automobiliu su U.. Už vagystes grįžus į Lietuvą su ja atsiskaitė G. B.. Pavogtas prekes Olandijoje A. U. peržiūrėdavo ir užrašydavo, po to jas sudėdavo į šiukšlių maišus, kartais jis nurodydavo, kokius drabužius vogti, Olandijoje vagystėms vadovavo A. U.,liudytoja N. K. parodė, kad iš draugės L. J. sužinojo, kad ji važiuoja į Olandiją vykdyti vagystes ir už tai gauna pinigus. Kadangi ji niekur nedirbo, buvo ką tik susilaukusi kūdikio, nutarė išvykti Olandiją dviem savaitėms vogti, kad taip užsidirbtų pinigų. Į Olandiją ją išvežė A. U., kartu važiavo Ž. K., L. J.. Olandijoje vagystėms vadovavo A. U.. Vakarais A. U. kažkam skambindavo ir pasakodavo, kad viskas gerai, pasakydavo, kokiam mieste nesisekė vogti ir jeigu kas nors padarydavo kokią klaidą, taip pat tam žmogui pasakydavo. Iš kartu vogusių asmenų buvo girdėjusi, kad pinigus už vagystes per A. U. jiems moka G. B.,liudytoja A. Z. parodė, kad su drauge N. K. svarstė, kaip užsidirbti pinigų, ir N. jai pasiūlė važiuoti į Olandiją. Supažindino ją su „K.“ (A. U.), kuris pasakė, kad veža žmones į Olandiją vogti rūbus iš parduotuvių. Ji jau anksčiau buvo vogusi, tuo metu neturėjo darbo ir pinigų, todėl sutiko. Prieš išvykstant buvo susitikusi ir su A. U., ir su G. B.. Į Olandiją išvyko A. U. vairuojamu automobiliu. Pinigus už pavogtus rūbus mokėjo A. U., jis vadovavo vagystėms Olandijoje. Su G. B. taip pat kalbėdavosi dėl darbo užmokesčio. G. B. jai yra rašęs SMS žinutę, kad ji gerai vagia ir gaus už tai daugiau pinigų. G. B. jai atrodė tas žmogus, kuris jais visais rūpinosi Olandijoje.

Teismas neturi pagrindo netikėti pakankamai nuosekliais ir iš esmės tarpusavyje sutampančiais šių asmenų parodymais apie jų verbavimo ir gabenimo į užsienį nusikalstamoms veikoms vykdyti aplinkybes.

Sudėtingesnė ir reikalaujanti detalesnio aptarimo yra situacija su nukentėjusiuoju M. J., liudytojais J. Š. ir T. K..

Nukentėjusysis M. J. nebuvo apklaustas teisiamajame posėdyje, nepavykus nustatyti nukentėjusiojo buvimo vietos ir jį surasti. Byloje surinktiems įrodymams patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka buvo perskaityti M. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnei 2014-06-21 vykusios apklausos metu (t. 6, b. l. 106), vienok dėl padarytų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų teismas nemato galimybės kaip nors remtis šiais parodymais ir juos vertinti. Apklausos metu M. J. buvo nepilnametis (t. 6, b. l. 120). Į policijos įstaigą jis buvo pristatytas apklausai 2014-06-21 17.00 val. (t. 6, b. l. 119). Nepilnametis liudytojas dėl neaiškių priežasčių ir nesuprantamu procesiniu pagrindu buvo laikomas policijoje 7 valandas ir apklaustas tik naktį (apklausos protokole apklausos pradžia pažymėta 2014-06-21 23.55 val., apklausos pabaigos laikas apskritai nenurodytas), po apklausos vaikas buvo perduotas motinai 2014-06-22 01.00 val. Apklausoje nedalyvavo nukentėjusiojo atstovai pagal įstatymą – jo tėvai, taip pat valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas ar psichologas. Nors apklausa buvo pradėta 2014-06-21 23.55 val. ir M. J. apklaustas kaip liudytojas, o ne kaip nukentėjusysis, byloje yra 2014-06-21 nutarimas pripažinti jį nukentėjusiuoju, kuriame pažymėta, kad M. J. nuo parašo atsisakė (t. 6, b. l. 107). Šio dokumento surašymo data kelia rimtų abejonių, kadangi loginis pagrindas tokio nutarimo priėmimui galėjo atsirasti tik po liudytojo apklausos, kuri baigėsi tik 2014-06-22. Vienok ir tolesni proceso veiksmai su M. J. 2014-06-26 vyko kaip su liudytoju, o ne kaip su nukentėjusiuoju. Nesant galimybės M. J. apklausti teisme ir nustačius, kad nepilnametis liudytojas, nesant jokių pateisinamų priežasčių, ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas nakties metu, nedalyvaujant jo atstovui, vaiko teisių apsaugos institucijos atstovui ar psichologui, nors ir darant apklausos vaizdo įrašą, prieš tai nepilnametį 7 valandas be jokio aiškaus procesinio pagrindo pralaikius policijoje, negalima kategoriškai paneigti gynybos argumento, jog prieš apklausą nepilnamečiui galimai buvo daromas poveikis iš policijos pareigūnų pusės, kad šis oficialios apklausos metu duotų pareigūnų pageidaujamus parodymus (tokias aplinkybes sužinojusi iš M. J. nurodo L. D. – B.). Nors M. J. papildomai buvo apklaustas 2014-06-26 dalyvaujant Tauragės apskrities VPK psichologei, teismas nemato galimybės remtis ir šiais teisiamajame posėdyje BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka buvo perskaitytais jo parodymais (t. 6, b. l. 108). Šioje apklausoje vėlgi nedalyvavo nepilnamečio liudytojo atstovai pagal įstatymą. Apklausos protokole nurodyti naujai duoti liudytojo parodymai dėl nereikšmingų bylos aplinkybių bei pažymėta, kad liudytojas tvirtina pirminius savo parodymus. Taigi dalyvaujant psichologei, liudytojas apie esmines bylos aplinkybes, užfiksuotas jo pirminės apklausos protokole, iš esmės nebuvo apklaustas. Nors protokole nurodyta, kad šios apklausos metu buvo garsiai perskaityti pirminiai M. J. parodymai, pažymėtina, kad pagal protokole nurodytą laiką visa apklausa truko 20 minučių, per kurias turėjo būti perskaityti ankstesni parodymai, M. J. apklaustas dėl naujų aplinkybių, surašytas apklausos protokolas, jis perskaitytas ir pasirašytas (protokole M. J. dar įrašė 6 eilutes pastabų ir papildymų). Teismo nuomone, kaip nors remtis paminėtais ikiteisminio tyrimo metu duotais M. J. parodymais būtų galima, tik apklausus M. J. teisme ir išsiaiškinus, kokiomis aplinkybėmis buvo vykdomos jo apklausos ikiteisminio tyrimo metu.

Kita vertus, teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo L. B. parodymais, kad reikėjo pinigų, todėl, M. J. pasiūlius, 2014 m. gegužės mėn. pabaigoje apie 26 d. išvyko į Olandiją. Apie tai, kad ten vagiant rūbus iš parduotuvių galima užsidirbti, jis sužinojo iš savo draugo M. J., kuris jau anksčiau vykdydamas vagystes užsienyje buvo užsidirbęs pinigų. M. pasakė, kad „važiuosime su K.“. Jam susiviliojus pasiūlymu, jie susitiko su A. U., pravarde „K.“. U. susirado per M.. A. U. papasakojo, kaip reikės dirbti, pažadėjo gerą atlyginimą. Sakė, kad jeigu rūbo kaina bus 100 eurų, tai už jį gaus 100 litų, todėl jis suprato, kad jo atlyginimas priklausys nuo to, kiek prekių pavogs. Jis į Olandiją išvyko trumpam, planavo vogti 1-2 savaites. Išvykstant į Olandiją 2014 m. gegužės mėn. pabaigoje jį ir M. J. sidabrinės spalvos automobiliu VW Passat paėmė A. U. iš (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Nuvykus į Olandiją, jie apsigyveno name, už kurį mokėti nereikėjo. N. O. jiems duodavo A. U., tačiau L. B. suprato, kad A. U. yra pavaldus G. B., kadangi būtent jis turėjo sumokėti atlyginimą už pavogtas prekes. Į kokias parduotuves reikia važiuoti vogti, nurodydavo A. U.. Šiuos L. B. parodymus visiškai patvirtina elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolas, iš kurio amtyti, jog kontroliuojant A. U. susižinojimą mobilaus ryšio telefonais nuo 2014-05-23 iki 2014-06-21 užfiksuota, kaip yra išvežami į N. K. vykdyti vagystes iš parduotuvių L. B. ir M. J., bei kaip 2014-06-21 A. U. iš N. K. parveža M. J. ir S. V., o L. B. buvo sulaikytas policijos ir paliktas N. K.. Pokalbių įrašuose fiksuota, kad A. U. kalbasi su G. B. ir B. Š. apie vagystėms vykdyti užverbuotus du naujus asmenis – M. J. ir L. B. (Nr. 135, 142, 150, 153), A. U. susitaria su M. J. ir L. B. susitikti (Nr. 189), A. U. L. B. pasako, kad rytoj išvažiuoja į Olandiją, ir kad L. B. ryte gali miegoti iki 9 val. (Nr. 234), A. U. išvykimo dieną į Olandiją susiranda L. B. ir M. J. (Nr. 262, 267, 294), G. B. liepia A. U. parašyti SMS žinutę L. B., kad jis paleistas iš kalėjimo Olandijoje žinotų, kaip pareiti į namus, kadangi kitus vagystes vykdžiusius asmenis A. U. išvežė į Lietuvą (Nr. 556), G. B. 2014-06-21 domisi, kur jie yra, prašo pranešti, kai bus ties Jurbarku, nes jis atvažiuos į pusiaukelę jų pasitikti ir S. V. veš iki Kaliningrado srities sienos (Nr. 569, 579) (t. 9, b. l. 60-67). Liudytoja L. B., L. B. mama, taipogi patvirtino, kad sūnus su M. J. ruošėsi važiuoti į Vokietiją, išvažiavo 2014 m. gegužės 26 ar 27 d. Paskui parašė žinutę, kad Olandijoje, kad parsivežti. Sūnus sakė, kad nuvežė į Olandiją vogti. Liudytoja T. C., M. J. mama, parodė, kad M. J. 2014 m. gegužės mėn. buvo išvažiavęs į užsienį. Sakė, kad važiuoja dirbti. 2014-06-21 M. J. policijos pareigūnų buvo pristatytas į namus. Tada ji sužinojo, kad sūnus vykdė vagystes Olandijoje. Vienok T. C. parodymus šioje dalyje visiškai paneigė L. B., kuri parodė, jog apie tai, kad išvažiavo vogti, ji pirmą kartą sužinojo būtent iš M. J. mamos T. C.. T. C. sakė, kad „būk be baimės ir nesijaudink“, ji žinojo, kad jos sūnus M. J. vagia. Paminėtus įrodymus visiškai patvirtina ir teisiamajame posėdyje BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka buvo perskaityti M. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnei 2014-06-26 vykusio asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, kuomet M. J. atpažino A. U. kaip asmenį, su kuriuo jis išvažiavo į Olandiją ir iš ten grįžo (t. 6, b. l. 109-111).

Taigi nukentėjusiojo L. B. parodymai, kaltinamųjų telefoninių pokalbių įrašai, kuriuos visiškai patvirtina ir M. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnei asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, iš dalies ir liudytojų L. B., T. C. parodymai patikimai patvirtina, kad nukentėjusysis M. J., pasinaudojant sunkia jo socialine ir materialine padėtimi, kaip ir visa eilė kitų nukentėjusių asmenų kaltinamųjų buvo užverbuoti ir išgabenti nusikalstamoms veikoms vykdyti. Pažymėtina, kad nukentėjusysis L. B. teisminio bylos nagrinėjimo metu besąlygiškai atsisakė savo atstovo jo naudai pareikšto civilio ieškinio, kas taipogi paneigia kaltinamųjų aiškinimą, neva L. B. juos apkalba, siekdamas pasipelnyti.

Kaltinamųjų veika nukentėjusiojo M. J. atžvilgiu buvo kvalifikuota pagal BK 157 str. 2 d. kaip vaiko verbavimas ir gabenimas siekiant, kad jis būtų neteisėtai išnaudojamas nusikalstamai veikai daryti, dalyvaujant organizuotoje grupėje. Pažymėtina, jog veikos kvalifikavimas pagal BK 157 str. galimas, tik nustačius kaltininko suvokimą, kad veikos padarymo metu nukentėjusysis yra vaikas, t. y. asmuo iki 18 metų. Teismo vertinimu, byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų apie tokį kaltinamųjų suvokimą. A. U. teigimu, kiek M. J. metų, kalbos nebuvo ir jis nežinojo, sužinojo tik iš tyrėjos apklausos metu. J. atrodė 18-19 metų. G. B. nurodė apskritai nebendravęs su M. J. ir L. B., jų nematęs ir nežinojęs, kiek jiems metų. M. J. yra gimęs 1996-07-20 (t. 6, b. l. 120), taigi verbavimo ir gabenimo metu jis buvo 17 metų ir 10 mėnesių amžiaus. Nors telefoniniuose pokalbiuose kaltinamieji M. J. ir L. B. vadina „pacanais“, vaikais, mini jiems žinomą faktą, kad pastarieji dar mokosi mokykloje, tačiau ši aplinkybė pati savaime dar nepatvirtina kaltinamųjų suvokimo apie nukentėjusiųjų amžių. Kaip matyti, kaltinamieji yra ženkliai vyresni už abu nukentėjusiuosius, todėl, atsižvelgiant į amžiaus skirtumą, pastarųjų apibūdinimas kaip „pacanų“, vaikų, yra visiškai natūralus. Kita vertus, baigiamosiose mokyklų klasėse įprastai mokosi didelė dalis moksleivių, jau sulaukusių pilnametystės (kaip ir L. B.), todėl vien asmens mokymosi mokykloje faktas nepreziumuoja jo nepilnametystės. Iš T. C. parodymų matyti, kad M. J. nuo 15 metų negrįždavo namo, leisdavo laiką su vagimis ir narkomanais, vogdavo, su ja nesiskaitydavo, taigi jo elgesys buvo neadekvatus jo amžiui ir labiau būdingas pilnamečiui asmeniui. Byloje nėra įrodymų, kurie galėtų neginčijamai patvirtinti, kad kaltinamiesiems buvo žinomas tikslus M. J. amžius ar jo nepilnametystės faktas. Tuo būdu kaltinamųjų veiksmuose nenustatyti visi būtini BK 157 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymiai, kaltinamieji dėl šio kaltinimo išteisinami BPK 3 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu, o jų veika M. J. atžvilgiu kvalifikuojama vien pagal BK 147 str. 2 d.

Liudytoja A. Z. parodė, kad su drauge N. K. svarstė, kaip užsidirbti pinigų, ir N. jai pasiūlė važiuoti į Olandiją. Supažindino ją su „K.“ (A. U.), kuris pasakė, kad veža žmones į Olandiją vogti rūbus iš parduotuvių. Ji jau anksčiau buvo vogusi, tuo metu neturėjo darbo ir pinigų, todėl sutiko. Į Olandiją išvyko A. U. vairuojamu automobiliu. Olandijoje dar buvo T. K., su ja taip pat kartu vogdavo, su T. buvo draugės ir vagysčių bendrininkės. Liudytoja N. K. parodė, kad 2013 m. pradžioje iš draugės L. J. sužinojo, kad ji važiuoja į Olandiją vykdyti vagystes ir už tai gauna pinigus. Kadangi ji niekur nedirbo, buvo ką tik susilaukusi kūdikio, nutarė išvykti Olandiją dviem savaitėms vogti, kad taip užsidirbtų pinigų. Į Olandiją ją išvežė A. U.. Jai buvo žinoma, kas pinigus už vagystes, vykdomas Olandijoje, jai moka G. B., pravarde K., tačiau netiesiogiai, o per A. U.. T. K. ir A. Z. buvo jos draugės, jas suvedė su A.. Liudytoja T. K. nebuvo apklausta teisiamajame posėdyje, nepavykus nustatyti liudytojos buvimo vietos ir ją surasti. Byloje surinktiems įrodymams patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka buvo perskaityti T. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnei 2014-06-27 vykusios apklausos metu (t. 6, b. l. 131-132). Šios apklausos metu liudytoja parodė, kad 2013 m. pavasario pabaigoje ar vasaros pradžioje ji pirmą kartą išvyko į Olandiją. Kad galima išvykti į Olandiją ir užsidirbti vagiant rūbus, buvo girdėjusi iš savo pažįstamų. Kadangi neturėjo darbo, nesimokė, reikėjo pinigų pragyvenimui, todėl sutiko išvykti į Olandiją vogti. Dieną prieš išvykstant susitiko su vienu vyriškiu, su kuriuo aptarė „darbo reikalus". Jis paaiškino, kad rūbus vogti reikės nuimant jų apsaugos „pypsikus" su kažkokiu specialiu aparatu. Paklausus, į kelias parduotuves paprastai per dieną nueinama vogti, jis atsakė, kad į vieną arba dvi. Kitą dieną iš jos namų jos paimti privažiavo lengvasis automobilis. Į Olandiją vyko tris kartus. Pirmą kartą su ja važiavo dar du asmenys: viena panelė ir vyriškis, su kuriuo prieš tai dieną buvo aptarusi darbo reikalus. Vėliau sužinojo, kad tas vyriškis yra vardu A., pravarde „K.“. Nuvykus į Olandiją, apsistojo namelyje, kuriame dar gyveno M.. Namelyje buvo specialus sąsiuvinis, į kurį turėdavo pasižymėti, kiek prekių per dieną pavagia. Jai buvo pasakyta, kad jai bus mokamas kažkoks procentas nuo pavogtų prekių skaičiaus. Nuo namų iki artimiausios rūbų parduotuvės važiuodavo apie 20 min., tačiau kartais važiuodavo ir iki kitų parduotuvių. Ją A., pravarde K., nusivedė į vieną iš rūbų parduotuvių ir parodė, kaip reikia vogti rūbus. Jis su savimi turėjo magnetukus, su kuriais nuimdavo nuo rūbų apsaugos „pypsikus", tada leido pabandyti apsaugos „pypsikus" nuimti jai. Tai padaryti nebuvo sudėtinga. Kitą dieną išvažiavo į tą patį miestą. Tada ji su mergina, su kuria kartu atvažiavo, įėjo į tą pačią parduotuvę, kurioje prieš tai dieną buvo su A.. Minėtą mergina į parduotuvę įėjo pirma, o ji į parduotuvę įėjo vėliau su nedideliu sportiniu krepšiu. Ši mergina jai jau buvo pririnkusi rūbų, kuriuos sudėjo į krepšį, o ji turėjo nueiti į rūbinę ir nuimti apsaugoj „pypsikus" su magnetukais. Ji taip ir padarė, iš parduotuvės pavogtus rūbus išnešė į automobilį, kurį buvo pasistatę toliau nuo parduotuvės. Olandijoje vagystėms naudojo Peugeot markės automobilius. Jie buvo sutarę, kad automobilio užvedimo raktelį laikys ant automobilio rato, kad bet kuriuo metu, grįžę iš parduotuvės, kiekvienas galėtų į jį pasidėti pavogtas prekes. Tą dieną buvo sulaikyta bevagianti rūbus iš parduotuvės, tačiau kitą dieną ją paleido. Tą kartą buvo sulaikyta kartu su A.. Taip vogė kiekvieną dieną. Per dieną nueidavo į 1-2 parduotuves. Pirmą kartą atvykusi į Olandiją, joje išbuvo tik tris dienas, po to į Lietuvą grįžo su mikroautobusiuku, kadangi turėjo reikalų. Grįžus į Lietuvą, jai už tris dienas vagysčių Olandijoje sumokėjo 100 Lt. Pinigus jai perdavė draugė N. K., kuri sakė, kad buvo susitikusi su vyru, kuris būna Lietuvoje ir apmoka visiems už rūbų vagystes Olandijoje, ir jis jai už tas tris dienas įdavė 100 litų. Ji buvo girdėjusi, kad jų pavogti rūbai parvežami būtent tam vyriškiui ir jis turi parduotuvę, tą vyrą vadino K.. 2013 m. vasaros viduryje ji į Olandiją išvyko antrą kartą taip pat su A.. Tada jie į Olandiją išvyko dviese. Tą kartą išvyko taip pat dėl to, kad jai reikėjo pinigų. Antrą kartą išvykusi Olandijoje išbuvo apie mėnesį laiko. Nuvažiavo į tą patį namą, kuriame jau buvo dar vienas vaikinas, kurį visi vadino „K. ", po kelių dienų iš sulaikymo grįžo dar viena moteris vardu Ž.. Jos buvo keturios ir taip pat, kaip ir pirmą kartą, vykdavo į parduotuves vykdyti vagysčių. Per tą mėnesį sulaikyta kelis kartus. Už antrą kartą, kai buvo Olandijoje ir vogė rūbus, gavo 1200 Lt, kuriuos jai padavė atvykęs jaunuolis. Prieš jiems išvažiuojant, atvažiavo A. Z., kurią pažinojo iš anksčiau. 2013 m. rudens pabaigoje susiekė su A. Z., kuri buvo grįžusi į Lietuvą, ji taip pat buvo nedirbanti, išvyko kartu su A., M. ir jo draugu Jonu į Olandiją. Tai buvo trečias kartas. Tą kartą Olandijoje vogė apie pusantro mėnesio. Tuo metu buvo kelis kartus sulaikyta ir prieš 2013 m. Kalėdas kartu su A., „K. ", G. ir V. grįžo į Lietuvą. Tą kartą grįžus į Lietuvą, po kelių dienų jai 1000 litų atvežė A.. Kadangi paskutinį kartą buvo daug kartų sulaikyta, bei turėjau atlikti 2 sav. laisvės atėmimo bausmę, nusprendė daugiau į Olandiją nebevažiuoti. Po to karto A. jos dar klausė, ar nebenori važiuoti į Olandiją, tačiau ji atsisakė, ir jai daugiau nebesiūlė. Taigi ikiteisminio tyrimo metu duoti T. K. parodymai visiškai patvirtina teisme duotus A. Z. ir N. K. parodymus, jog T. K., pasinaudojant sunkia jos meterialine padėtimi, kaltinamojo A. U. buvo užverbuota ir išgabenta į Olandiją vagystėms iš parduotuvių vykdyti panašiomis sąlygomis ir aplinkybėmis, kaip ir A. Z. bei N. K..

Liudytojas J. Š. proceso metu davė itin nenuoseklius ir prieštaringus parodymus. Liudytojas teisme paneigė ikiteisminio tyrimo pareigūnei 2014-06-25 vykusios apklausos metu duotus parodymus, kad jis 2013 m. rudenį per savo draugą M. A. susipažino su A. U., kurio pravardė „K.“. Su M. A. susipažino Alytaus pataisos namuose. Jis žinojo, kad M. A. apie trejus metus Olandijoje vogė rūbus iš parduotuvių, taip pat keturračius. 2013 m. rudenį jis išvyko kartu su A. U., M. A., A. Z. ir T. K. į Olandiją A. U. vairuojamu sidabrinės spalvos VW Passat markės automobiliu lietuviškais valstybiniais numeriais. Nuvykę į Olandiją, jie apsistojo jam nežinomame mieste, name, už kurį nuomos mokestį mokėjo G. B.. J. O. buvo apie du mėnesius. Per tą laiką G. B. pas juos buvo atvažiavęs vieną kartą. Jam buvo pasakyta, kad reikės vogti rūbus iš parduotuvių. Už pavogtų rūbų skaičių jam buvo mokamas atlyginimas. Kadangi Lietuvoje jokio darbo ir pragyvenimo šaltinio neturėjo, jis sutiko su tokiomis sąlygomis ir Olandijoje du mėnesius vogė iš parduotuvių. Su juo name Olandijoje gyveno A. U., M. A., T. K., A. Z., vėliau atvyko V. ir N. G.. Olandijoje jie naudojosi dviem Peugeot markės automobiliais: vienas buvo pilkos spalvos ir belgiškais valstybiniais numeriais, o kitas buvo žalios spalvos prancūziškais valstybiniais numeriais. Taip pat turėjo baltos spalvos autobusiuką, su kuriuo A. U. į Lietuvą veždavo pavogtus keturračius. Olandijoje jie vogti vienu automobiliu nuvažiuodavo į miestą, kur atokiau pasistatydavo automobilį, ant rato pasidėdavo automobilio užvedimo raktelį ir pasiskirstydavo po rūbų parduotuves. Į parduotuves eidavo po vieną ar du ir pavogtus rūbus nešdavo į automobilį. Rūbai būdavo su apsaugos įrenginiais, kuriems nuimti jie naudodavo magnetus arba perkirpdavo su replėmis. Vėliau visus rūbus parveždavo į namą, kuriame gyveno. Kai pavogdavo pakankamai rūbų, juos parveždavo į Lietuvą, veždavo tas, kas važiuodavo į Lietuvą. Ką pavogdavo per dieną, A. U. surašydavo į specialų sąsiuvinį, o po to jis SMS žinute tai pranešdavo G. B.. J. Š. 2013 m. lapkričio mėn. jis grįžo į Lietuvą kartu su N. G., M. A., V. J., A. U. VW Passat markės automobiliu, kurį vairavo A. U.. Grįžtant G. B. atvažiavo jų pasitikti savo automobiliu BMW rudos spalvos. Jis su M. A. įsėdo į G. B. automobilį, o likusieji nuvažiavo kartu su A. U.. Jie su G. B. atvažiavo prie „Iki“ parduotuvės, esančios Gedimino g., (duomenys neskelbtini), kur G. B. jam sumokėjo apie 3000 litų, o taip pat atsiskaitė ir su M. A.. 2014 m. sausio mėn. G. B. dar skambino jam ir siūlė važiuoti į Olandiją, tačiau jis turėjo reikalų su policija, todėl nesutiko. Jis žinojo, kad G. B. turi parduotuvę (duomenys neskelbtini), kuri yra geltonos spalvos, medinė, esanti netoli (duomenys neskelbtini) autobusų stoties, iš aplinkinių kalbų girdėjo, kad ten prekiaujama Olandijoje vogtais rūbais. Žino, kad Olandijoje vagystes iš parduotuvių vykdė M. A., A. Z., T. K., N. G., Ž. K., G. J., V. J., I. M. (T.6, b. l. 86-87), ir patvirtino ikiteisminio tyrimo pareigūnams 2014-12-23 vykusios apklausos metu duotus parodymus, kad į Olandiją išvyko su T., A. ir A., vyko dirbti, nuvykęs užsiregistravo darbo biržoje, tačiau darbo nerado. Olandijoje gyveno 2-3 mėnesius D. H. mieste nuomojamame name. Namą susirado pagal skelbimą, nuomojosi patys, t. y. jis, A., T. ir A.. Į Olandiją nuvyko VW Passat markės, bronzinės spalvos automobiliu, kam jis priklauso - nežino, vairavo jis su A.. Kadangi darbo nerado ir neturėjo pinigų, jie pradėjo vogti iš parduotuvių rūbus. Rūbus parduodavo O. R. piliečiams, atsitiktinai pamatė lietuvišką automobilį, kurį vairavo G. B., prisistatęs K.. K. pasiūlė pirkti jų pavogtus rūbus. Rūbai buvo maišuose. Jam galėjo parduoti iki 10 maišų vogtų rūbų, tačiau kiek jis jiems sumokėjo už šiuos rūbus, neprisimena. Jie nuvažiavo į namus ir K. atvežė jų pavogtus rūbus, kuriuos laikė nuomojamame name. K. rūbus yra pardavę 2-3 kartus. Buvo apsikeitę telefono numeriais ir prieš susitinkant susiskambindavo. Rūbus parduodavo ne vien tik K., bet ir skirtingiems Rusijos piliečiams. K. K. dėdavo rūbus, jis nežino. K. niekada nėra sakęs, kokių rūbų jam reikėtų. K. pirkdavo visokius rūbus - ir moteriškus, ir vyriškus, jam tai nebuvo svarbu. Jie kartu su A. B. buvo nusipirkę Peugeot markės automobilį šviesios spalvos, su kuriuo važiuodavo vogti į parduotuves bei kartu veždavosi T. ir A.. Automobilis buvo belgiškais numeriais. Vėliau pas juos į Olandiją atvažiavo V., kuris juos visus pažinojo ir taip pat kartu važiuodavo vogti. Olandijoje vykdydamas vagystes buvo sulaikytas daug kartų tiek vienas, tiek su M. A.. Neprisimena, ar K. yra buvęs jų name. A. U. pažįsta kaip (duomenys neskelbtini) gyventoją, Olandijoje jo nėra matęs. Pavogtus rūbus jie užsirašydavo sąsiuvinyje, kurį laikydavo name, sekcijoje. Tie sąrašai būdavo naudojami tam, kad pardavus rūbus kiekvienas žinotų, po kiek reikia pasidalinti pinigų, gautų už vogtų rūbų pardavimą. P. K. rasti sąrašai su surašytomis jų vogtomis prekėmis, tas sąrašas galėjo įsimaišyti tarp rūbų, kuriuos pardavė K. O. jis buvo vieną kartą (t. 11, b. l. 5-6). Liudytojas J. Š. teisme taip pat parodė, kad su A. susipažino Alytaus pataisos namuose ir apie galimybes išvykti sužinojo iš jo, važiavimą suorganizavo A.. Vyko į Olandiją ne vogti, o dirbti, tikslo vogti neturėjo, ieškojo darbo.

J. Š. parodymai, neva jis su kitais paminėtais asmenimis išvyko į Olandiją dirbti, gyvenamąjį namą susirado pagal skelbimą ir savo iniciatyva vogdavo pragyvenimui, o pavogtus rūbus parduodavo atsitiktiniams asmenims bei G. B., su kuriuo atsitikrinai susipažino Olandijoje, o A. U. Olandijoje apskritai nėra matęs, visiškai paneigti byloje surinktais įrodymais. Kaip minėta, J. Š. neneigia, kad į Olandiją išvyko su M. A.. Nukentėjusysis M. A. parodė, kad važiuoti į užsienį vogti iš parduotuvių jam pasiūlė G. B., o išgabeno A. U.. G. B. dar paprašė surasti žmonių, kurie galėtų jam vykdyti vagystes Olandijoje. Grįžus į Lietuvą 2013 m. birželio mėn., jis buvo suimtas, nes buvo pasislėpęs nuo tyrimo dėl viešosios tvarkos pažeidimo. 2013-11-02 išėjo į laisvę iš Alytaus pataisos namų, kur susipažino su J. Š.. G. B. vėl pasiūlė jam važiuoti į Olandiją vogti ir sakė, gal turi kokį draugą, kuris taip pat galėtų vykdyti vagystes. G. B. išvežė J. Š. ir jį į Olandiją, sutvarkė jiems dokumentus, neva jie legaliai dirba Olandijoje ūkyje. Liudytoja A. Z. parodė, kad į Olandiją išvyko A. U. vairuojamu automobiliu kartu su M. A. ir J. Š.. Pinigus už pavogtus rūbus tiek Olandijoje, tiek Lietuvoje mokėjo A. U.. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja T. K. taip pat parodė, kad 2013 m. rudens pabaigoje susiekė su A. Z., kuri buvo grįžusi į Lietuvą, ji taip pat buvo nedirbanti, išvyko kartu su A., M. ir jo draugu Jonu į Olandiją. Taigi M. A. ir A. Z. kategoriškai patvirtino, kad kartu su J. Š. kaltinamųjų buvo išvežti į Olandiją vogti, ką visiškai patvirtina ir T. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. J. Š. parodymus, neva Olandijoje jis nebuvo sutikęs A. U., kategoriškai paneigė ir kaltinamasis A. U., patvirtinęs, kad J. Š. kartu su juo ir visais kitais gyveno name ir vogė, šią aplinkybę patvirtina ir visa eilė kitų apklaustų asmenų, pvz., V. J.. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole nurodyta, jog kontroliuojant G. B. susižinojimą mobilaus ryšio telefonais nuo 2013-07-16 iki 2013-09-27 užfiksuota, kad A. U. sako G. B., kad jis stebėjo, kaip J. Š. vagia iš šalies, kad jo niekas nesektų. G. B. liepia A. U. kontroliuoti M. A. ir J. Š.. G. B. liepia A. U. pasikalbėti su J. Š., kad jeigu jis nesistengs vogti daugiau, važiuos namo. A. U. rašo G. B., kad J. Š. jam neskambina, nes bijo, kad A. U. ant jo nešauktų, nes A. U. buvo liepęs dviese neiti vogti į parduotuvę (t. 9, b. l. 6-52). Aukščiau aptartais įrodymais teismas pripažįsta įrodytu, jog J. Š. buvo kaltinamųjų užverbuotas ir išgabentas į Olandiją vykdyti vagystes iš parduotuvių ir laiko teisingais J. Š. ikiteisminio tyrimo pareigūnei 2014-06-25 vykusios apklausos metu duotus parodymus, kurie visiškai patvirtina byloje surinktus įrodymus. Tuo tarpu vėlesnius ikiteisminio tyrimo metu duotus J. Š. parodymus dėl jo išvykimo į Olandiją ir jo veiklos Olandijoje, kurie yra visiškai paneigti byloje surinktais įrodymais, teismas atmeta kaip aiškiai neatitinkančius tikrovės.

Remiantis išdėstytu, teismas laiko nustatytu, kad kaltinamieji G. B. ir A. U., pasinaudodami M. A., N. K., Ž. K., J. Š., I. M., S. J., A. Z., T. K., L. B., M. J. pažeidžiamumu dėl to, kad jie neturi darbo bei pragyvenimo šaltinio, įkalbinėdami verbavo ir gabeno nukentėjusiuosius vykti į užsienio valstybę vogti iš parduotuvių prekes, t. y. siekdami, kad jie būtų išnaudojami nusikalstamoms veikoms daryti.

Byloje nėra įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, kad kaltinamiesiems buvo žinomi Ž. K. ir M. J. psichinės sveikatos sutrikimai, M. J. nepilnametystė, M. J., I. M. ir M. A. šeimų buvimas socialinės rizikos šeimų apskaitoje, I. M. piknaudžiavimas alkoholiu (oficialūs duomenys dėl paminėtų aplinkybių byloje surinkti tik dėl paminėtų asmenų), todėl kaltinamiesiems inkriminuotas pasinaudojimas ir šiomis aplinkybėmis iš kaltinimo šalinamas kaip neįrodytas. Kita vertus, apklaustų nukentėjusių asmenų parodymais nustatyta, kad kaltininkams buvo žinoma jų sunki materialinė ir socialinė padėtis, kuria manipuliuodami kaltininkai ir siūlė nukentėjusiųjų požiūriu gerai apmokamą „darbą“ vogti iš parduotuvių, o pastarieji, neturėdami lygiaverčių alternatyvų, sutikdavo būti išnaudojami. Kaip minėta, asmens sutikimas būti išnaudojamam, duotas piktnaudžiaujant asmens pažeidžiamumu, negali būti laikomas savanorišku, todėl gynybos akcentuojamas nukentėjusių asmenų sutikimas vykdyti vagystes esminės įtakos kaltinamųjų kaltės klausimo sprendimui ir jų veikos kvalifikacijai neturi, ši nuostata yra tiesiogiai įtvirtinta ir BK 147 str. dispozicijoje.

Paminėta kaltinamųjų veika atitinka požymius nusikaltimo, numatyto BK 147 str. 1 d., tačiau, atsižvelgiant į nukentėjusių asmenų skaičių, veika kvalifikuojama pagal BK 147 str. 2 d., kadangi yra padaryta daugiau kaip 1 nukentėjusiam asmeniui. Kaltinamajame akte veika kvalifikuota pagal BK 147 str. 2 d. ir pagal kitą veiką kvalifikuojantį požymį – veikos padarymą, dalyvaujant organizuotoje grupėje. Bendrininkavimo klausimas šiuo atveju reikalauja atskiro aptarimo.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), numatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius ir t. t. Subjektyviojo bendrininkavimo požymio – tyčios esmė yra ta, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Tyčia padaryti nusikalstamą veiką bendrininkaujant yra susitarimo, kuris sudaromas tarp bendrininkų iki veikos padarymo ar jos metu, pasekmė. Tokia bendrininkavimo samprata nereikalauja, kad visi bendrininkai visiškai realizuotų jiems inkriminuoto nusikaltimo sudėtį, tačiau reikalauja, jog būtų nustatyta bendrininkavimo sudėtis. Nuo subjektyviojo požymio (susitarimo) iš esmės priklauso ir objektyviojo požymio – veikos bendrumo konstatavimas, nes nesant susitarimo negalima kalbėti apie kelių asmenų veikos bendrumo faktą. Įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes. Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-P-218/2009). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2008, 2K-400/2011, 2K-630/2011, 2K-657/2012, 2K-521/2013, 2K-315/2014). Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Būtinas bendrininkų grupės požymis yra tas, kad joje turi būti bent du vykdytojai, t. y. mažiausiai du bendrininkai turi įvykdyti objektyviuosius bendros nusikalstamos veikos sudėties požymius (ar jų dalį). Nustačius asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad kėsinasi į tą patį objektą bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdytojai (BK 24 straipsnio 3 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009). Iš anksto numatytas, detalus nusikalstamos veikos padarymo planas, vaidmenų paskirstymas ir pan. nėra būtini bendrininkų grupės požymiai, nes tai sudėtingesnės ir pavojingesnės bendrininkavimo formos – organizuotos grupės (BK 25 straipsnio 3 dalis) požymiai. Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad, sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2011, 2K-257/2011, 2K-275/2012, 2K-453/2012, 2K-35/2013, 2K-130-648/2016).

G. B. ir A. U. kaltinami tuo, jog veikdami organizuotoje grupėje, turėdami tikslą daryti labai sunkų nusikaltimą – vykdyti prekybą žmonėmis, susitarė pasinaudojant asmenų pažeidžiamumu verbuoti juos ir išgabenti į užsienio valstybę, kur jie būtų išnaudojami vykdant vagystes iš parduotuvių. Siekiant įgyvendinti savo nusikalstamus tikslus, organizuotos grupės nariai pasiskirstė vaidmenimis, jog A. U.:

suras pažeidžiamus asmenis, užverbuos juos, pritarus G. B. išgabens į N. K. vykdyti vagystes iš parduotuvių,būdamas kartu kontroliuos juos,

teiks nusikalstamai veikai daryti reikalingas transporto priemones, teiks nusikalstamos veikos darymo įrankius – magnetus „Magnet expert“, realizuos vogtus rūbus Lietuvos Respublikoje, telekomunikacijų priemonėmis duos nurodymus A. U., užsiimančiam asmenų kontrole N. K., kokias prekes ir kuriuose miestuose vogti.

Toliau kaltinime nurodoma, jog vykdant iš anksto aptartą planą, A. U., pasinaudodamas nukentėjusių asmenų pažeidžiamumu dėl to, kad pastarieji neturi darbo bei pragyvenimo šaltinio, įkalbinėdamas verbavo nukentėjusiuosius vykti į užsienio valstybę vogti iš parduotuvių prekes. Užverbavus paminėtus asmenis, vykdant išankstinį susitarimą, A. U. automobiliais VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Peugeot 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) arba Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), per kelis kartus išgabeno paminėtus asmenis į N. K., kur jie, prižiūrimi A. U., vykdė vagystes iš tų parduotuvių, kurias nurodydavo G. B., taip pat vogdavo G. B. nurodytus daiktus. Po G. B. nurodymu įvykdytų vagysčių, visos pavogtos prekės buvo atgabenamos į (duomenys neskelbtini), kur G. B. buvo realizuojamos per A. U. parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurioje jis vykdė individualią veiklą.

Apklaustų nukentėjusių asmenų parodymais nustatyta, kad iš esmės juos visus tiesiogiai ar per tarpininkus (bendrus pažįstamus, tame tarpe G. B.) surado, užverbavo, o po to ir išgabeno į Olandiją vagystėms vykdyti A. U., be to, nukentėję asmenys buvo gabenami su G. B. žinia ir pritarimu (atskirais atvejais tai patvirtina ir telefoniniai pokalbiai), nukentėjusiesiems buvo žinoma, kad visai šiai nusikalstamai veiklai vadovauja ir jiems atlygį už nusikaltimų darymą moka būtent G. B.. Apklaustų nukentėjusių asmenų parodymais taip pat nustatyta, kad jų veiklą Olandijoje kontroliavo ir koordinavo A. U., kuris nuolat telefonu atsiskaitinėdavo G. B.. Nors apklausti asmenys parodė, kad Olandijoje pasitaikydavo nemažai atvejų, kuomet vagystes vykdę asmenys nepaklusdavo A. U. nustatytai tvarkai, mėgindavo savavaliauti ar net padarydavo žalos, šie konfliktai buvo susiję ne su nukentėjusiųjų nenoru užsiimti vagystėmis, tačiau su kaltinamųjų nustatytos tvarkos ir drausmės nesilaikymu (girtavimu, kurio pasekoje kildavo konfliktai ir netgi buvo kviečiama policija, o apgirtę asmenys negalėjo produktyviai vagiliauti, mėginimais klastoti pavogtų prekių apskaitą ir pan.). Taipogi nustatyta, jog tais atvejais, kuomet A. U. dėl „pateisinamų“ priežasčių (trumpalaikių išvykų į Lietuvą, sulaikymo ir bausmių atlikimo už vagystes Olandijoje) kurį laiką negalėdavo atlikti kontrolės ir koordonavimo funkcijų, jį tuo metu „pavaduodavo“ kiti vagystes vykdę asmenys, pvz. M. A., S. V. ir kt., kuriems nurodymus telefonu tokiu atveju G. B. duodavo tiesiogiai. Taigi nei nustatyti pavieniai vagystes vykdžiusių asmenų nepaklusimo A. U. atvejai, nei tam tikri laikotarpiai, kurių metu A. U. objektyviai negalėjo vykdyti kontrolės funkcijų, nepaneigia nei kaltinamųjų susitarimo dėl atitinkamos veiklos, nei jo vykdymo fakto, kadangi pati veikla buvo ilgalaikė ir truko iki pat kaltinamųjų sulaikymo 2014-06-21.

Teismo vertinimu, byloje nėra surinkta pakankamai ir patikimų įrodymų, kurie galėtų negičijamai patvirtinti, kad nusikalstamai veikai daryti naudotos transporto priemonės priklausė būtent G. B., ir kad pastarasis jomis aprūpino vagystes dariusius asmenis, todėl šis kaltinamiesiems inkriminuotas veikos požymis iš kaltinimo šalinamas kaip nepasitvirtinęs. Teismas pripažįsta nepasitvirtinusiu ir kaltinimo teiginį, jog G. B. pagal susitarimą turėjo teikti nusikalstamos veikos darymo įrankius – magnetus „Magnet expert“. Kaltinimas yra iš esmės grindžiamas aplinkybe, jog 2014-06-26 G. B. nedalyvaujant apžiūrint jo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš bagažinės paimta ir apžiūrėta dėžutė su 4 magnetais (t. 5, b. l. 26-37). Vienok ši aplinkybė kelia rimtų abejonių, nes prieš tai dalyvaujant G. B. 2014-06-21 darant šiame automobilyje kratą ir apžiūrint kratos metu paimtus daiktus, magnetų rasta nebuvo (t. 4., b. l. 176-187; t. 5, b. l. 1-23, 42-49). Iš kur, praėjus 5 dienoms po kratos atlikimo, automobilyje atsirado dėžutė su magnetais, lieka nenustatyta, taip pat nenustatyta, kad ant dėžutės ir magnetų būtų kokių nors G. B. pėdsakų (biologinių, daktiloskopinių ir pan.). Pažymėtina, kad magnetai nėra ribotos apyvartos daiktas, kurio laisvai prieinamas įsigijimas būtų kaip nors apsunkintas. Iš apklaustų asmenų parodymų matyti, kad magnetus vagystėms juos pagrinde aprūpindavo ne G. B., o kiti vagystėse dalyvavę asmenys. Byloje nėra identifikuota, jog vagystėms buvo naudojami būtent magnetai „Magnet expert“, o ne kokio nors kito modelio ar į juos panašūs magnetai. Šis inkriminuotas veikos požymis iš kaltinimo taip pat šalinamas.

Kaltinamųjų telefoniniai pokalbiai, taip pat ir atskirų nukentėjusių asmenų parodymai patikimai patvirtina, kad G. B. per A. U. telefonu duodavo nurodymus, kokias prekes, taip pat kokio dydžio, sezoniškumo ir rūšies rūbus reikia vogti. Kita vertus, byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, kad G. B. nurodinėjo, kokiuose miestuose ir kokiose parduotuvėse reikia vogti – iš apklaustų asmenų parodymų matyti, kad iš kokių konkrečiai vietų vogti, vagys kiekvienu atveju spręsdavo bendru sutarimu arba vagystės vietą nurodydavo A. U., todėl kaltinimo teiginys, jog G. B. duodavo nurodymus dėl vagysčių vietos, taip pat šalinamas kaip nepasitvirtinęs. Iš kaltinimo taip pat šalinamos nuorodos, identifikuojančios automobilius, kuriais A. U. išgabeno nukentėjusius asmenis, kadangi byloje surinkti įrodymai nėra pakankami kategoriškai patvirtinti, jog gabenimas vyko būtent kaltinime nurodytais automobiliais. Teismas pripažįsta įrodytu ir kaltinimo dalį, jog G. B. pagal išankstinį bendrininkų susitarimą Lietuvoje realizuodavo pavogtus rūbus, tačiau ši aplinkybė detaliau bus analizuojama tolesnėje nuosprendžio dalyje.

Reziumuojant galima daryti išvadą, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu pasitvirtino didžioji dalis kaltinimo teiginių apie kaltinamųjų tarpusavio susitarimo pobūdį, vaidmenų pasiskirstymą ir šio susitarimo realizavimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad nusikalstamos veikos bendrininkai turėjo aiškų savo vaidmenį, ryšiai tarp jų buvo ilgalaikiai, bendrininkai buvo pasidaliję vaidmenimis. Nustatytas abiejų grupės narių vaidmuo ir atliktos užduotys atskleidžia jų susitarimo turinį daryti labai sunkų ir apysunkį nusikaltimus. Kaip nustatyta byloje, G. B. ir A. U. organizavo BK 147 str. 2 d. ir 189 str. 2 d. numatytų nusikalstamų veikų padarymą ir per beveik 2 metų laikotarpį (nuo 2012-07-13 iki 2014-06-21) įgyvendino nusikalstamą sumanymą. Be to, nusikaltimo bendrininkai iš anksto ruošėsi daryti jiems inkriminuotus nusikaltimus ir atliko parengiamuosius veiksmus, palengvinančius siekti numatyto rezultato – susirado Olandijoje gyvenamąjį namą vagystes vykdančių asmenų apgyvendinimui, apsirūpino transporto priemonėmis, magnetais, Lietuvoje įrengė parduotuvę vogtoms prekėms realizuoti ir atliko teisinius formalumus, kad ši parduotuvė galėtų legaliai veikti kaip individualios komercinės veiklos objektas, per bendrus pažįstamus ieškojo asmenų, tinkamų verbavimui ir gabenimui vagystėms vykdyti. Siekdami vieningo nusikalstamo rezultato, organizuotos grupės nariai veikė vieninga tiesiogine tyčia: suprato, kokią nusikalstamą veiką daro, numatė, kokių padarinių siekia, ir jų norėjo. Kadangi organizuotą grupę, be susitarimo ir tyčios požymių, išskiria būtent vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas, kuriam būdingas nevienalaikiškumas, todėl pirmiau paminėtos aplinkybės (nusikalstamos veikos padarymo plano parengimas, bendras ilgalaikis rezultato siekimas) rodo akivaizdžius organizuotos grupės narių tarpusavio santykius ir nuolatinius ryšius. Kaip nustatyta, kiekvienas grupės narys buvo pasiskirstęs vaidmenimis ir tai palengvino nusikalstamos veikos padarymą bei sustiprino jų ketinimą elgtis nusikalstamai. Taigi šioje baudžiamojoje byloje nustatyti visi būtini organizuotos grupės požymiai: dviejų asmenų (nusikalstamos veikos bendrininkų), turinčių atitinkamą apibrėžtą vaidmenį, susitarimas daryti labai sunkų ir apysunkį nusikaltimą, todėl kaltinamiesiems pagrįstai inkriminuotas organizuotos grupės požymis.

Remiantis išdėstytu, G. B. ir A. U. veika kvalifikuojama pagal BK 147 str. 2 d., kadangi yra padaryta daugiau kaip 1 nukentėjusiam asmeniui ir dalyvaujant organizuotoje grupėje. Teismas atkreipia dėmesį, kad tokia teisinė situacija yra palankesnė kaltinamiesiems, nei jų veikos vertinimas kaip padarytos veikiant bendrininkų grupe. Organizuotos grupės požymis šiuo atveju yra veiką kvalifikuojantis požymis. Nustačius, kad kaltininkai veikė bendrininkų grupe, veika vis tiek būtų kvalifikuota pagal BK 147 str. 2 d. pagal kitą veiką kvalifikuojantį požymį, tuo tarpu bendrininkų grupės buvimas būtų vertinamas kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir turėtų neigiamos įtakos kaltinamiesiems, sprendžiant bausmės skyrimo klausimą. Pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo teisme metu BK 147 str. buvo dar kartą pasunkintas. Nors šie pasunkinimai nesusję su kaltinamiesiems inkriminuotais veikų požymiais, siekiant išvengti galimų neaiškumų pažymėtina, kad veika kvalifikuojama pagal 2012 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-2198 redakcijos BK 147 str. 2 d.

Kaip minėta, atsakomybė už BK 147 straipsnyje numatytą nusikaltimą siejama ne su pačiu nukentėjusiojo išnaudojimu, o su kaltininko žinojimu, kad nukentėjusysis bus išnaudojamas. Todėl, teismo nuomone, kaltinamųjų pasinaudojimas nukentėjusių asmenų išnaudojimo rezultatu – žinomai nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas ir realizavimas – visiškai pagrįstai kvalifikuotas pagal BK 189 str. kaip savarankiškas nusikaltimas.

Vertinant gynybos iškeltas abejones dėl kaltinimo padarius BK 189 str. 2 d. numatytą nusikaltimą atitikimo BPK 219 str. reikalavimams pažymėtina, kad iš kaltinimo konstrukcijos matyti, jog BK 147 str. 2 d. ir BK 189 str. 2 d. numatyti nusikaltimai padaryti, esant ideliajai nusikalstamų veikų sutapčiai, todėl šių veikų požymiai visiškai pagrįstai yra aprašyti bendrai. Kaltinamieji yra kaltinami kaltinime nurodytu laikotarpiu realizavimo tikslu įgiję žinomai nusikalstamu būdu gautą (t. y. kaltinime nurodytu laiku nukentėjusių asmenų Olandijoje iš parduotuvių pavogtą) turtą, kuris 2014 m. birželio 21 d. kratos metu buvo rastas ir paimtas parduotuvėje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Šio turto (drabužių) sudėtis – kiekvieno drabužio rūšis, kiekis ir realizavimui parduotuvėje nurodyta kaina litais – yra detaliai nurodyti kaltinime paminėtame 2014 m. rugsėjo 22 d. - 2015 m. vasario 3 d. apžiūros protokole (t. 3, b. l. 120-147), kaltinime taip pat nurodyta bendra viso turto vertė litais su perskaičiavimu į eurus. Teismo nuomone, tokia kaltinimo konstrukcija ir formuluotė atitinka BPK reikalavimus, kaltinimas yra pakankamai aiškus, suprantamas ir netrukdo kaltinamiesiems nuo jo gintis. Priešingai, viso prekių sąrašo, kurį sudaro 55 lapai, tiesioginis inkorporavimas į kaltinimą padarytų jį itin gremėzdišką ir nepagrįstai apsunkintų tokio kaltinimo esmės suvokimą, o tuo pačiu ir galimybes tokį kaltinimą nagrinėti bei nuo jo gintis.

Pasak kaltinimo, po G. B. nurodymu įvykdytų vagysčių, visos pavogtos prekės buvo atgabenamos į (duomenys neskelbtini), kur G. B. buvo realizuojamos per A. U. parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurioje jis vykdė individualią veiklą. Paminėtų nusikalstamų veiksmų pasekoje 2014 m. birželio 21 d. kratos metu nurodytoje parduotuvėje buvo rastas ir paimtas žinomai nusikalstamu būdu įgytas didelės 18947,27 EUR (65421 Lt) vertės turtas, nurodytas 2014 m. rugsėjo 22 d. - 2015 m. vasario 3 d. apžiūros protokole (t. 3, b. l. 120-147), kuris buvo skirtas realizavimui. Vertinant šios kaltinimo dalies pagrįstumą, visų pirma pažymėtina, kad VMI duomenimis, A. U. savo individualią veiklą pradėjo tik 2013-04-05, kasos aparatas minimoje parduotuvėje, be kurio parduotuvės veikla nebūtų galima, buvo užregistruotas 2013-04-12 (apie tai detaliau bus kalbama kitoje nuosprendžio dalyje). Liudytoja I. V. parodė, kad nuo 2011-09-05 iki 2013-04-11 vykdė individualią veiklą, pardavinėdama naujus ir dėvėtus rūbus parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Patalpas nuomojosi iš M.. Nutraukdama veiklą, ji kasos aparatą pardavė A. U.. Atsižvelgiant į šiuos įrodymus, kaltinimas tikslinamas laikant nustatytu (tai liečia ir kaltinimą pagal BK 147 str. 2 d.), kad pavogtos prekės per A. U. parduotuvę buvo realizuojamos tik nuo 2013-04-12. Be to, nėra pagrindo pilna apimtimi sutikti ir su kaltinimo teiginius, kad tokiu būdu buvo realizuojamos visos pavogtos prekės: byloje nėra nustatyta, kur pavogtos prekės buvo realizuojamos iki A. U. individualios veiklos pradžios nurodytoje parduotuvėje, taip pat nepaneigta, kad vogtos prekės buvo realizuojamos ir kitose vietose.

Kita vertus, byloje surinktais įrodymais visiškai paneigtas kaltinamųjų aiškinimas, neva minimoje parduotuvėje (duomenys neskelbtini) vogtos prekės nebuvo realizuojamos, o kratos metu paimtos prekės buvo įsigytos legaliai.

Nukentėjusioji I. M. parodė, kad iš kartu vogusių asmenų sužinojo, kad G. B. turėjo (duomenys neskelbtini) parduotuvę, kur jų vogti daiktai buvo pardavinėjami. Po deportacijos buvo užėjusi į tą parduotuvę, matė, kad ten tų pačių firmų drabužiai, kokius jie vogdavo Olandijoje. M. A. parodė, jog G. B. T., netoli autobusų stoties turėjo rūbų parduotuvę, kurioje pardavinėdavo Olandijoje vogtus rūbus. Šią aplinkybę patvirtino ir Ž. K., S. J., anoniminis nukentėjusysis Nr.1, taip pat ikiteisminio tyrimo metu J. Š.. Liudytojas R. M. parodė, jog B. ir U. pagal panaudos sutartį nuomojo parduotuvės patalpas. B. atėjo ir pasiūlė, kad norėtų savo artimiesiems padėti įrengti parduotuvę. B. sakė, kad patalpas įrengs giminėms, o pats į tą verslą nesikiš. S. B. rašė giminaičio (kaip jis sakė) U. vardu, kad jis atidaro parduotuvę. Remontavosi ilgai, 2-3 mėnesius, ir viską keitė ir pagrindų. Visus darbus organizavo B., o viską tvarkėsi U.. B. parduotuvėje matydavo kelis kartus per mėnesį. Kai policija visus drabužius išvežė, tai B. susirinko visus daiktus, stalą. Liudytojos A. J., A. J., R. B. taip pat patvirtino kaltinamųjų veiklą parduotuvėje. Liudytojai D. K., R. K., A. S. parodė nuolat pirkdavę rūbus minimoje parduotuvėje, kur geros kokybės nauji rūbai būdavo pardavinėjami labai palankiomis kainomis, ten bendraudavo su G. B., kuris duodavo nurodymus pardavėjoms padaryti nuolaidas, spręsdavo apmokėjimo už perkamus drabužius klausimus, pats atveždavo Kinams didelius kiekius drabužių į Kauną, iš jo elgesio liudytojams susidarė įspūdis, kad G. B. yra atsakingas už parduotuvės veiklą. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokole taip pat užfiksuota, jog kontroliuojant G. B. susižinojimą mobilaus ryšio telefonais nustatyta, kad G. B. realizuoja rūbus parduotuvėje, kurioje oficialiai individualią veiklą vykdo A. U., duoda nurodymus, kokius rūbus reikia vogti Olandijoje, sprendžia klausimus dėl nuolaidų darymo už parduodamas prekes parduotuvėje ir duoda atitinkamus nurodymus pardavėjoms (t. 9, b. l. 68-148). Aptarti įrodymai, kitų byloje apklaustų asmenų parodymai, G. B. vaidmuo legalizuojant kasos aparatą A. U. individualios veiklos vykdymui, atliekant bankines operacijas A. U. vardu (apie tai detaliau bus kalbama tolesnėje nuosprendžio dalyje) patikimai patvirtina svarbias bylos aplinkybes, kad:

nors formaliai parduotuvėje individualią veiklą vykdė A. U., tačiau pastarajam didžiąją laiko dalį būnant Olandijoje, faktiškai parduotuvės veiklai vadovavo ir einamuosius klausimus sprendė G. B.,kaltinamųjų veiksmai dėl parduotuvės veiklos buvo bendri ir visiškai tarpusavyje suderinti,parduotuvėje buvo užsiimama drabužių, kuriuos Olandijoje pavogdavo kaltinamųjų tam tikslui užverbuoti ir išgabenti asmenys, realizavimu.

Atitinkamai byloje surinkti įrodymai visiškai paneigia kaltinamųjų aiškinimą, neva pavogtos prekės buvo realizuojamos tik užsienyje, o į Lietuvą negabenamos ir Lietuvoje, tame tarpe ir minimoje parduotuvėje, nerealizuojamos.

Kaltinimas didelės vertės nusikalstamu būdu gauto turto įgijimu ir realizavimu visų pirma yra grindžiamas aplinkybe, jog 2014-06-21 kratos metu parduotuvėje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), buvo rasti ir paimti nauji rūbai su etiketėmis, ant kurių nėra prekės aprašymo ar klijuotės lietuvių kalba, o nurodytas brūkšninio kodo numeris ir užklijuoti lipdukai su kaina litais (t. 3, b. l. 41-117, 120-147). Kaltinamųjų teigimu, kratos metu parduotuvėje rasti ir paimti drabužiai nėra vogti, juos G. B. nusipirko Olandijoje ir pardavė A. U. už 16000 litų, ką neva patvirtina G. B. pateikti dokumentai (t. 23, b. l. 6-9). Kaip matyti iš G. B. pateiktų olandiškų sąskaitų faktūrų, pagal jas 2014-01-17 buvo įsigyta 200 kg sveriamų rūbų už 300 eurų sumą, 2014-01-31 įsigyta 2000 kg sveriamų rūbų už 3000 eurų sumą. 2014-01-23 ir 2014-02-07 prekių pirkimo-pardavimo kvitai, pagal kuriuos G. B. pardavė drabužius A. U., yra be parašų, patvirtinti kaltinamųjų individualios veiklos atspaudais, šiuos kvitus patvirtino surašęs G. B.. Kratos ir apžiūros protokolais nustatyta, kad parduotuvėje buvo rasti ir paimti nauji geros kokybės rūbai su etiketėmis, ant kurių nurodytas brūkšninio kodo numeris, bendra šių rūbų pardavimo kaina parduotuvėje buvo nustatyta 65421 Lt. Kaip žinia, tokios būklės nauji rūbai, ant kurių yra etiketės su brūkšniniais kodais, nėra pardavinėjami kilogramais, kaip sveriami rūbai „antrų rankų“ dėvėtų drabužių parduotuvėms, parduotuvėje rastų rūbų kaina yra beveik 6 kartus didesnė už G. B. įsigytų sveriamų rūbų kainą (apie 11400 litų). Visiškai nelogiška, kad kaltinamiesiems vykdant bendrą veiklą, G. B., nusipirkęs prekes už 11400 litų, jas parduotų A. U. už 16000 litų, o pastarasis jau mėgintų parduoti už 65421 litą, t. y. G. B., gaudamas iš sandėrio kiek didesnį nei 4000 litų pelną, suteiktų galimybę A. U. gauti dešimteriopai didesnį pelną. Akivaizdu, jog kaltinamiesiems veikiant bendrai, nebūtų jokios prasmės G. B. įsigytus drabužius brangiau perparduoti A. U., o jie turėtų siekti bendro pelno, tuo tarpu veikiant neva kaip savarankiškiems verslininkams, tokio pobūdžio sandoris G. B. būtų aiškiai nuostolingas. Jau minėta, prekių pirkimo-pardavimo kvitai, pagal kuriuos G. B. neva pardavė drabužius A. U., yra be parašų, t. y. neturi visų būtinų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų rekvizitų, surašyti ir patvirtinti individualios veiklos atspaudais paties G. B., pagal jų turinį negalima nustatyti ūkinės operacijos tapatumo. Pažymėtina, kad kratos metu buvo paimtas didelis kiekis įvairių rūšių rūbų – striukių, kelnių, marškinių ilgomis ir trumpomis rankovėmis, marškinėlių, kojinių, kelnaičių ir kt., kurių vieneto kaina atitinkamai skiriasi net iki keleto kartų, nuo kelių dešimčių iki daugiau nei šimto litų, tuo tarpu G. B. surašytuose kvituose visų be išimties prekių vieneto kaina yra vienoda – 10 litų. Iš pateiktų kvitų ir sąskaitų turinio taip pat negalima identifikuoti, kad juose yra nurodytos būtent tos pačios prekės. Akivaizdu, jog G. B. pateikti dokumentai nepaneigia byloje surinktų įrodymų, patvirtinančių, kad parduotuvėje buvo realizuojamos vogtos prekės, ir vertintini tik kaip kaltinamųjų bandymas užmaskuoti vogtų prekių įgijimą ir realizavimą.

Tuo būdu teismas laiko nustatytu, kad nuo parduotuvės veiklos pradžios kaltinamieji įgijo didelės kaltinime nurodytos vertės turtą žinodami, kad jis gautas nusikalstamu būdu, ir kėsinosi jį realizuoti, eksponuodami pardavimui parduotuvės prekybos salėje, tačiau realizavimo nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių priežasčių, kadangi prekes rado ir paėmė policijos pareigūnai. Kadangi nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas ir realizavimas yra alternatyvūs BK 189 str. numatytos veikos objektyviosios pusės požymiai, nustačius, jog kaltinamieji, veikdami vieninga tyčia, tokį turtą įgijo ir kėsinosi realizuoti, veika kvalifikuojama pagal BK 189 str. 2 d. kaip vientisas baigtas nusikaltimas.

Taigi abiejų kaltinamųjų kaltė pagal BK 147 str. 2 d. ir 189 str. 2 d. visiškai įrodyta ir teismui abejonių nekelia, kaltinamieji privalo atsakyti. Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių dėl šių nusikaltimų nenustatyta. Abu nusikaltimai savo esme yra savanaudiški, todėl nėra pagrindo nusikaltimų padarymą iš savanaudiškų paskatų pripažinti dar ir kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kaip siūloma kaltinamąjame akte. Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl nusikaltimo, numatyto BK 189 str. 2 d. padarymo teismas pripažįsta tai, jog veiką padarė organizuoja grupė (šios bendrininkavimo formos nustatymas yra aptartas ankstesnėje nuosprendžio dalyje). Tuo tarpu dėl BK 147 str. 2 d. numatyto nusikaltimo ši aplinkybė nelaikoma sunkinančia kaltinamųjų atsakomybę, kadangi ji yra numatyta kaip nusikaltimo sudėties požymis.

Kaltinamasis A. U. 2014 m. birželio 21 d. iki 16 val. automobiliu Peugeot 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su savimi iš N. K. į (duomenys neskelbtini) atgabeno žinomai suklastotą tikrą Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame ant asmens duomenų puslapio, mechaniškai pašalinus hologramines apsaugos priemones, buvo priklijuotos papildomos plėvelės su atspausdintais V. R. duomenimis ir A. U. fotonuotrauka, ir žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) su atspausdintais V. R. duomenimis ir A. U. fotonuotrauka, kuris atspausdintas ne pagal tokių blankų spausdinimo reikalavimus, bei šiuos suklastotus dokumentus toliau laikė su savimi, kol suklastotą pasą 2014 m. birželio 21 d. tarp 19.05-22.30 val. kratos metu išmetė rūbų parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tualeto patalpose, kur jį rado ir paėmė policijos pareigūnai, o suklastotą vairuotojo pažymėjimą policijos pareigūnai rado ir paėmė 2014 m. birželio 21 d. 23 val. 05 min. asmens kratos metu iš A. U. paimtoje piniginėje Tauragės AVPK patalpose (duomenys neskelbtini), Gedimino g. 17.

Kaltinamasis A. U. kaltu prisipažino ir parodė, kad po to, kai už vagystes buvo deportuotas iš Olandijos, nebegalėjo ten legaliai gyventi savo pavarde. Todėl 2014 m. gegužės mėn. iš matymo pažįstamas asmuo už atlygį jam pagamino netikrą pasą ir netikrą vairuotojo pažymėjimą. Šie netikri dokumentai jam buvo reikalingi darbui, gyvenimui ir automobilio vairavimui Olandijoje, o prireikus ir pateikti patikrinimui policijos pareigūnams. Dokumentai buvo padaryti V. R. vardu. Su šiais dokumentais 2014-06-21 iš Olandijos parvažiavo į Lietuvą, kur buvo sulaikytas. Kratos metu numetė pasą tualeto patalpose ant grindų, kadangi norėjo atsikratyti suklastoto dokumento, o suklastotą vairuotojo pažymėjimą laikė savo piniginėje, kol jis buvo surastas jo asmens kratos metu.

Kratos protokole užfiksuota, kad 2014-06-21 19.05-22.30 val. vykusios kratos metu parduotuvėje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), po A. U. nuėjimo į tualeto patalpas ant grindų buvo rastas pasas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas V. R. vardu, kuriame įklijuota A. U. nuotrauka. A. U. kratos metu paaiškino, kad pasą pametė (t. 3., b. l. 41-42).

Asmens kratos ir apžiūros protokoluose užfiksuota, kad 2014-06-21 23.05 val. asmens kratos metu iš A. U. kelnių kišenėje buvusios piniginės paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas V. R., gim. (duomenys neskelbtini), vardu (t. 15, b. l. 49-69).

Specialisto išvada Nr. 140-(4623)-IS1-5341 nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini) blankas yra tikras, tačiau asmens duomenų puslapis nėra pirminis. Pakeitimas atliktas ant Lietuvos Respublikos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto 2012-06-12 Kaune D. I. Č. vardu, ant asmens duomenų puslapio paviršiaus priklijuojant papildomas plėveles su atspausdintu dabartiniu asmens duomenų puslapiu bei jame esančiais dabartiniais įrašais ir fotonuotrauka. Priklijuotame dabartiniame asmens duomenų puslapyje esančios holograminės apsaugos priemonės buvo mechaniškai pašalintos nuo pirminio asmens duomenų puslapio paviršiaus. Vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) blankas yra atspausdintas ne pagal tokių blankų spausdinimo reikalavimus, t. y. jis yra netikras (t. 6, b. l. 3-8).

Aukščiau aptarti įrodymai visiškai patvirtina A. U. kaltę inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Kaltinime nurodytas suklastoto vairuotojo pažymėjimo suradimo laikas tikslinamas atsižvelgiant į kratos protokole nurodytą kratos darymo parduotuvėje laiką. A. U. veika kvalifikuojama pagal BK 300 str. 2 d. kaip žinomai netikro vairuotojo pažymėjimo ir žinomai suklastoto tikro asmens paso gabenimas bei laikymas. A. U. kaltė dėl šio nusikaltimo padarymo teismui abejonių nekelia, kaltinamasis privalo atsakyti.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog kaltinamasis prisipažino nusikaltęs ir duodamas nuoširdžius parodymus, padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių dėl šio nusikaltimo nenustatyta.

3. G. B. dokumentų suklastojimas ir disponavimas suklastotais dokumentais

Kaltinamasis G. B. iki 2013 m. balandžio 12 d. (duomenys neskelbtini), tiksliau nenustatytoje vietoje ir laiku, tyčia pagamino netikrą dokumentą, surašydamas kasos aparato pirkimo – pardavimo sutartį ir joje nurodydamas, kad 2013-04-09 A. U. iš I. V. už 10 litų nusipirko kasos aparatą Euro 1000T, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pasirašydamas šioje sutartyje už A. U.. Tęsdamas nusikalstamą veiką, kaltinamasis G. B. 2013 m. balandžio 12 d. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tyčia suklastojo tikrą dokumentą - pinigų priėmimo kvitą už kasos aparato perregistravimą ir programavimą (serija BUH Nr. 6895028), grafoje „sumokėjau“ įrašydamas „A. U. (duomenys neskelbtini)“ ir pasirašydamas už A. U., ir šiuos suklastotus dokumentus – žinomai netikrą kasos aparato pirkimo–pardavimo sutartį bei žinomai suklastotą pinigų priėmimo kvitą panaudojo, perduodamas juos UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos aparatų priežiūros specialistui V. D. pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai kasos aparato įregistravimui A. U. vardu.

Kaltinamasis G. B. kaltu prisipažino ir parodė, kad tuo metu, kai A. U. reikėjo įforminti kasos aparatą, A. U. atlikinėjo bausmę Olandijos kalėjime. A. U. paskambino jam ir paprašė padėti sutvarkyti formalumus, nurodė, kad parduotuvės stalo stalčiuje yra kasos aparato pirkimo – pardavimo sutartis, sudaryta tarp A. U. ir I. V.. Tačiau atvykus kasos aparatų priežiūros specialistui V. D., A. U. nurodytoje vietoje jis minėtos sutarties nerado. Tada jis pats surašė naują sutartį, įrašus A. U. vardu parašė ir už jį pasirašė pats, o parašyti įrašus I. V. vardu ir už ją pasirašyti paprašė savo draugą R., kurio pavardės nežino. Perdavęs V. D. sutartį, kad ji būtų užregistruota VMI, jis A. U. vardu padarė įrašus bei pasirašė už A. U. ir V. D. pateiktame pinigų priėmimo kvite, kurį taip pat atidavė V. D.. Dėl šių savo veiksmų gailisi, jie nebuvo piktybiniai, nes sutartį suklastojo tik todėl, kad nerado originalios A. U. ir I. V. sudarytos sutarties, norėdamas padėti A. U.. Tvirtina, kad priešingai nei nurodyta kaltinime, jis pats kasos aparato iš I. V. neįsigijo, o veikė A. U. interesais ir jį atstovaudamas.

Kaltinamasis A. U. parodė, kad individualiai veiklai vykdyti įsigijo naudotą kasos aparatą iš I. V., su ja pasirašė sutartį. B. O., paprašė G. B. įforminti kasos aparatą, pasakė, kad sutarties ieškotų stalčiuje. G. B. sutarties neradus, paprašė kaip nors išsisukti iš padėties ir nematė nieko blogo, kad G. B. jo vardu surašys naują sutartį vietoj dingusios. Vėliau pastebėjo, kad originalią sutartį per neapsižiūrėjimą su savimi buvo išsivežęs į Olandiją, sutartis ten ir liko.

Liudytoja I. V. parodė, kad nuo 2011-09-05 iki 2013-04-11 vykdė individualią veiklą, pardavinėdama naujus ir dėvėtus rūbus parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Patalpas nuomojosi iš M.. Nutraukdama veiklą, ji kasos aparatą pardavė A. U., kuris šviesios spalvos automobilyje VW Passat savo ranka ant balto popieriaus lapo surašė sutartį dėl kasos aparato įsigijimo, o ji pasirašė. Su B. pažįstama seniai.

Kratos ir apžiūros protokoluose užfiksuota, kad kratos metu iš rūbų parduotuvės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), A4 formato lapas su užrašais apie tai, kad 2013-04-09 A. U. iš I. V. nusipirko kasos aparatą Euro 1000T už 10 litų, ir 2013-04-12 pinigų priėmimo kvitas serija BUH Nr. 6895028, kuriame nurodyta kad A. U. sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini) už EKA perregistravimą ir programavimą 96,80 lt (t. 3, b. l. 41-117; t. 6, b. l. 42-43).

Specialisto išvada Nr. 11K-184(14) nustatyta, kad 2013-04-09 kasos aparato pirkimo sutartyje rankraštinius įrašus (išskyrus įrašą „I. V.“) ir 2013-04-12 pinigų priėmimo kvite Serija BUH Nr. 6895028 skiltyje „Sumokėjau“ rankraštinius įrašus parašė G. B. (t. 6, b. l. 37-41).

Valstybinės mokesčių inspekcijos rašte nurodyta, kad aptarnavimo įmonės specialistas, įrengęs kasos aparatą, vietoje užpildo jo techninį pasą ir per tris dienas pateikia jį užregistruoti teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai. 2014-03-12 UAB „(duomenys neskelbtini)“ specialistas pateikė kasos aparato techninį pasą dėl A. U. individualioje veikloje naudojamo kasos aparato EURO-1005 įregistravimo (t. 6, b. l. 52).

Aukščiau aptarti įrodymai visiškai patvirtina G. B. kaltę inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Teismo vertinimu, kaltinimo teiginys, kad G. B. pagamino netikrą sutartį, 2013 m. balandžio 9 d. įsigydamas kasos aparatą iš ankstesnės individualios veiklos vykdytojos I. V., teisminio bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino. Kaltinamųjų aiškinimas, kad kasos aparatą iš I. V. įsigijo A. U., pastariesiems sudarant atitinkamą sutartį, kuriai dingus, G. B. A. U. prašymu pagamino naują netikrą sutartį, yra patvirtinamas nuosekliais liudytojos I. V. parodymais ir jokiais byloje surinktais įrodymais nėra paneigtas. Tačiau ši aplinkybė neturi esminės įtakos, sprendžiant G. B. kaltės klausimą ir kvalifikuojant jo veiką. BK 300 str. 1 d. numatytas nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Kaltininkas supranta, kad siekdamas teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę, neteisėtai pagamino netikrą dokumentą bei jį panaudojo, ir norėjo taip veikti. Iš kaltinamųjų parodymų matyti, kad jie žinojo ir suprato, kad norint įregistruoti kasos aparatą A. U. vardu VMI, yra privaloma pateikti kasos aparato įsigijimo dokumentą. Kaltinamiesiems taip pat buvo žinoma ir suprantama, kad, jų teigimu, dingus tarp A. U. ir I. V. sudarytai kasos aparato pirkimo – pardavimo sutarčiai, šią sutartį reikėjo atkurti, ją iš naujo surašant ir sutarties šalims pasirašant. Vietoj to kaltinamieji pasirinko kitą elgesio variantą – G. B. A. U. prašymu pats A. U. vardu pirmuoju asmeniu surašė naują kasos aparato pirkimo – pardavimo sutartį ir ją A. U. vardu pasirašė, o padaryti sutartyje įrašus I. V. vardu ir už ją pasirašyti paprašė nenustatyto asmens, tokiu būdu pagamindamas žinomai netikrą dokumentą. Akivaizdu, jog ši netikra sutartis buvo surašyta atgaline data, nes A. U. nurodė, kad kreipėsi į G. B. pagalbos dėl kasos aparato įregistravimo tik praėjus kuriam laikui po sutarties su I. V. sudarymo, jau būdamas Olandijoje (G. B. teigimu – atlikdamas bausmę Olandijos kalėjime), o G. B. nurodė, jog tik atvykus V. D. apsižiūrėjo, kad A. U. nurodytoje vietoje neranda tikrosios sutarties, po ko pagamino netikrą sutartį. Atitinkamai tikslintinas kaltinime nurodytas netikros sutarties pagaminimo laikas, siejant jį su sutarties perdavimo V. D. momentu.

Kaltinamajame akte G. B. inkriminuotas netikros sutarties pagaminimas ir panaudojimas bei pinigų priėmimo kvito suklastojimas ir panaudojimas buvo kvalifikuoti pagal BK 300 str. 1 d. kaip dvi atskiros nusikalstamos veikos. Sutikti su tokia veikų kvalifikacija teismas neturi pagrindo. Akivaizdu, kad visi aukščiau aptarti nusikalstami veiksmai buvo atlikti tuo pat metu, G. B. turint vieningą tikslą – užregistruoti kasos aparatą VMI A. U. vardu. Šiam tikslui pasiekti (kas ir buvo padaryta) buvo reikalinga visų aukščiau aptartų veiksmų visuma: netikros sutarties pagaminimas, pinigų priėmimo kvito suklastojimas ir jų pateikimas asmeniui, įgaliotam inicijuoti kasos aparato įregistravimo procedūrą M. B. šių veiksmų visuma, sukėlusi atitinkamas pasekmes – apgaulės įtvirtinimą teisinėje apyvartoje (kasos aparato įregistravimą VMI suklastotų dokumentų pagrindu), ir apsprendžia šių veiksmų pavojingumą, kadangi nei vienas šių veiksmų ar tik jų dalis atskirai paėmus patys savaime atitinkamų pasekmių nebūtų sukėlę ir galbūt nesiektų pavojingumo lygio, užtraukiančio baudžiamąją atsakomybę. Todėl aukščiau aptarti G. B. nusikalstami veiksmai – netikro dokumento pagaminimas ir žinomai netikro dokumento panaudojimas bei tikro dokumento suklastojimas ir žinomai suklastoto tikro dokumento panaudojimas kvalifikuojami pagal BK 300 str. 1 d. kaip vieninga tęstinė nusikalstam veika. G. B. kaltė dėl šio nusikaltimo padarymo teismui abejonių nekelia, kaltinamasis privalo atsakyti.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog kaltinamasis prisipažino nusikaltęs ir duodamas nuoširdžius parodymus, padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių dėl šio nusikaltimo nenustatyta.

4. Neteisėtas disponavimas elektronine mokėjimo priemone ir jos duomenimis bei jų panaudojimas

G. B. ir L. B. buvo kaltinami pagal BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. tuo, kad veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą neteisėtai pasinaudoti svetima A. U. priklausančia mokėjimo priemone ir priemonės naudotojo duomenimis inicijuojant finansines operacijas, neteisėtai įgijo, laikė, perdavė svetimą mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, bei neteisėtai inicijavo finansines operacijas svetima mokėjimo priemone, panaudodami svetimą mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, o būtent:

1) G. B. iki 2014 m. gegužės 2 d., tikslesnis laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, neteisėtai įgijo ir laikė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, o po to neteisėtai perdavė L. B. A. U. elektroninės mokėjimo kortelės AB „Swedbak“ Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, o L. B. 2014 m. gegužės 2 d. 12 val. 14 min., vykdydama išankstinį susitarimą ir G. B. nurodymus, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje neteisėtai inicijavo finansinę operaciją panaudojant svetimą A. U. priklausančią mokėjimo priemonę ir A. U. tapatybę patvirtinančius duomenis, pervesdama iš A. U. AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 90,57 Lt Valstybinio socialinio draudimo fondui ir 100 Lt Valstybinei mokesčių inspekcijai,

2) G. B. iki 2014 m. birželio 5 d., tikslesnis laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, neteisėtai įgijo ir laikė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, o po to neteisėtai perdavė L. B. A. U. elektroninės mokėjimo kortelės AB „Swedbak“ Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, o L. B. 2014 m. birželio 5 d. 10 val. 48 min., vykdydama išankstinį susitarimą ir G. B. nurodymus, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje neteisėtai inicijavo finansinę operaciją panaudojant svetimą A. U. priklausančią mokėjimo priemonę ir A. U. tapatybę patvirtinančius duomenis, pervesdama iš A. U. AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 90 Lt Valstybinio socialinio draudimo fondui,

3) G. B. iki 2014 m. birželio 14 d., tikslesnis laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, neteisėtai įgijo ir laikė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, o po to neteisėtai perdavė L. B. A. U. elektroninės mokėjimo kortelės AB „Swedbak“ Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, o L. B. 2014 m. birželio 14 d. 09 val. 12 min. ir 09 val. 13 min., vykdydama išankstinį susitarimą ir G. B. nurodymus, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje neteisėtai inicijavo finansinę operaciją panaudojant svetimą A. U. priklausančią mokėjimo priemonę ir A. U. tapatybę patvirtinančius duomenis, pervesdama iš A. U. AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 228,46 Lt Valstybinio socialinio draudimo fondui.

G. B. buvo kaltinamas pagal BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. tuo, kad turėdamas tikslą neteisėtai pasinaudoti svetima A. U. priklausančia mokėjimo priemone ir priemonės naudotojo duomenimis inicijuojant finansines operacijas, neteisėtai įgijo, laikė svetimą mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti bei neteisėtai inicijavo finansines operacijas svetima mokėjimo priemone, neteisėtai panaudodamas svetimą mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, o būtent:

1) G. B. Šiaulių tardymo izoliatoriuje, adresu Trakų g. 10, Šiauliai, neteisėtai įgytus ir laikomus A. U. elektroninės mokėjimo kortelės AB „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, 2014 m. rugsėjo 4 d. 19 val. 22 min. naudodamasis išankstinio mokėjimo kortele „Labas“, kurios abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), prisijungė prie A. U. elektroninės AB „Swedbank“ bankininkystės ir neteisėtai inicijavo finansinę operaciją panaudojant svetimus A. U. mokėjimo priemonės tapatybės patvirtinimo duomenis, iš A. U. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervesdamas 3000 Lt. į savo asmeninę AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini),

2) G. B. Šiaulių tardymo izoliatoriuje, adresu Trakų g. 10, Šiauliai, neteisėtai įgytus ir laikomus A. U. elektroninės mokėjimo kortelės AB „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, 2014 m. rugsėjo 5 d. 19 val. 18 min. naudodamasis išankstinio mokėjimo kortele „Labas“, kurios abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), prisijungė prie A. U. elektroninės AB „Swedbank“ bankininkystės ir neteisėtai inicijavo finansinę operaciją panaudojant svetimus A. U. mokėjimo priemonės tapatybės patvirtinimo duomenis, iš A. U. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervesdamas 18,65 Lt., 30 Lt. ir 3950 Lt. į savo asmeninę AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini),

3) G. B. Šiaulių tardymo izoliatoriuje, adresu Trakų g. 10, Šiauliai, neteisėtai įgytus ir laikomus A. U. elektroninės mokėjimo kortelės AB „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, 2014 m. rugsėjo 6 d. 18 val. 39 min., naudodamasis išankstinio mokėjimo kortele „Labas“, kurios abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), prisijungė prie A. U. elektroninės AB „Swedbank“ bankininkystės ir neteisėtai inicijavo finansinę operaciją panaudojant svetimus A. U. mokėjimo priemonės tapatybės patvirtinimo duomenis ir A. U. tapatybę patvirtinančius duomenis, iš A. U. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervesdamas 4000 Lt. į savo asmeninę AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini),

4) G. B. Šiaulių tardymo izoliatoriuje, adresu Trakų g. 10, Šiauliai, neteisėtai įgytus ir laikomus A. U. elektroninės mokėjimo kortelės AB „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, 2014 m. rugsėjo 7 d. 18 val. 14 min., naudodamasis išankstinio mokėjimo kortele „Labas“, kurios abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), prisijungė prie A. U. elektroninės AB „Swedbank“ bankininkystės ir neteisėtai inicijavo finansinę operaciją panaudojant svetimus A. U. mokėjimo priemonės tapatybės patvirtinimo duomenis, iš A. U. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervesdamas 4000 Lt. į savo asmeninę AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini),

5) G. B. Šiaulių tardymo izoliatoriuje, adresu Trakų g. 10, Šiauliai, neteisėtai įgytus ir laikomus A. U. elektroninės mokėjimo kortelės AB „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, 2014 m. rugsėjo 8 d. 18 val. 21 min., naudodamasis išankstinio mokėjimo kortele „Labas“, kurios abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), prisijungė prie A. U. elektroninės AB „Swedbank“ bankininkystės ir neteisėtai inicijavo finansinę operaciją panaudojant svetimus A. U. mokėjimo priemonės tapatybės patvirtinimo duomenis, iš A. U. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervesdamas 180,20 Lt. Valstybiniam socialinio draudimo fondui.

G. B., L. D. - B. ir L. B. buvo kaltinami pagal BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. tuo, kad G. B. neteisėtai įgijo, laikė ir perdavė, L. D. – B. neteisėtai įgijo ir laikė, L. B. neteisėtai įgijo svetimus mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti bei veikdami bendrininkų grupe panaudojo juos, o būtent:

G. B., Šiaulių tardymo izoliatoriuje, adresu Trakų g. 10, Šiauliai, neteisėtai įgijęs A. U. elektroninės mokėjimo kortelės AB „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, perleido juos savo sutuoktinei L. D. – B., kuri iki 2014 m. rugsėjo 4 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, neteisėtai įgijo iš G. B. svetimus A. U. elektroninės mokėjimo kortelės AB „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, ir laikė juos ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, po ko, veikdama bendrininkų grupe su G. B., turint tikslą neteisėtai pasinaudoti svetima A. U. priklausančia mokėjimo priemone ir priemonės naudotojo duomenimis inicijuojant finansines operacijas, pasinaudodama neteisėtai gautais A. U. tapatybės patvirtinimo duomenimis, 2014 m. rugsėjo 4 d. 19 val. 51 min., 2014 m. rugsėjo 5 d. 19 val. 41 min., 2014 m. rugsėjo 7 d. 18 val. 05 min. savo namuose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), prisijungė prie A. U. elektroninės bankininkystės, ir L. B., kuri iki 2014 m. rugsėjo 8 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, neteisėtai įgijo iš G. B. svetimus A. U. elektroninės mokėjimo kortelės AB „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti ir, veikdama bendrininkų grupe su G. B., turint tikslą neteisėtai pasinaudoti svetima A. U. priklausančia mokėjimo priemone ir priemonės naudotojo duomenimis inicijuojant finansines operacijas, pasinaudodama neteisėtai gautais A. U. tapatybės patvirtinimo duomenimis, 2014 m. rugsėjo 8 d. 23 val. 01 min. savo namuose (duomenys neskelbtini), prisijungė prie A. U. elektroninės bankininkystės.

Kaltinamasis G. B. parodė, kad kaltinime nurodytais atvejais jis pats atlikinėjo operacijas su A. U. elektroninės bankininkystės duomenimis pastarojo prašymu ir leidimu. L. B. šių veiksmų atlikime nedalyvavo, kartu su ja A. U. bankininkystės duomenų nėra naudojęs. Operacijų atlikimui jis pasinaudodavo L. B. asmeniniu darbiniu kompiuteriu, kadangi palaikė su L. B. artimus santykius ir nuolat lankydavosi pas ją darbe. Kiek žino, L. B. vieną kartą, berods 2014-05-04, mokė A. U. naudotis elektronine bankininkyste elektroninio parašo pagalba, kad pastarasis galėtų prireikus sumokėti mokesčius. Visais kitais kaltinime nurodytais atvejais operacijas A. U. prašymu ir leidimu atliko jis. A. U. savo bankininkystės kortelę buvo jam palikęs, kartais paskambindavo ir pasakydavo, kokius kodus įvesti. Jis L. B. niekada neprašė ir ji niekada neatliko finansinių operacijų A. U. mokėjimo kortele, L. B. niekada nebuvo perdavęs duomenų ir kodų. Bankininkystės operacijas A. U. prašymu atlikinėjo, ir būdamas įkalinimo įstaigoje – Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Norėjo padėti draugui, nežinojo, kad negalima naudotis svetimais bankininkystės duomenimis, nors šeimininkas ir leidžia. Gavęs raštelį iš A. su prašymu nuimti nuo sąskaitos pinigus ir bankiniais duomenimis, jis iš tardymo izoliatoriaus kompiuteriniu būdu pervedė pinigus iš A. sąskaitos į savo sąskaitą, pasakė savo žmonai, kad tai U. pinigai, iš kurių reikia atiduoti 10 000 litų Rusijos piliečiams, o kitus pinigus turėti prie savęs. Atvažiavo rusai ir pasiėmė iš jo žmonos 10 000 litų, likusius pinigus kontroliavo jo žmona, už juos buvo perkamas televizorius A., pinigai buvo naudojami advokato išlaidoms, žmona bendrauja su R. B. ir padeda jai.

Kaltinamoji L. B. parodė, kad su G. B. ir A. U. susipažino, kuomet šalia jos darbovietės (lombardo) ėmė veikti A. U. parduotuvė. Santykiai su G. B. buvo draugiški, bendraudavo kiekvieną dieną. K. A. išsiėmė elektroninį parašą, ji vieną kartą pamokė jį, kaip prisijungti, parodė, kaip viskas daroma. Kada tai buvo, nepamena, laiko atžvilgiu tai siejasi su nurodymu iš Sodros, kad visi duomenys turi būti teikiami elektroniniu būdu. G. ir A. prireikus naudojosi jos kompiuteriu. G. B. jos kompiuteriu galėjo naudotis, kada panorėjus, jai nesakė, kokius atliko pavedimus. Jai niekas A. U. prisijungimo duomenų neperdavė, tas operacijas matyt atliko pats G., jis nesakydavo, ką darys kompiuteriu. Su A. U. ji bendraudavo telefonu, prireikus prašydavo A. U. padaryti kai kuriuos ūkinius darbus, nes jis sugebėdavo tai padaryti. Kaltinime nurodytu paskutiniu atveju 2014-09-08 jai paskambino A. U., kuris tuo metu buvo suimtas, paprašė prisijungti prie jo sąskaitos ir pažiūrėti, ar yra jo sąskaitoje pinigų. A. sudiktavo prisijungimo duomenis, ir ji prisijungė prie jo sąskaitos tik pažiūrėti, jokių operacijų neatliko. Tai buvo vienintelis atvejis, kuomet ji prisijungė prie A. banko sąskaitos, tačiau ir šiuo atveju prisijungimo duomenis jai padiktavo pats A.. Ji pati A. bankininkystės duomenų neturėjo ir be jo žinios prisijungti negalėjo, šių duomenų jai nebuvo davęs ir G. B..

Kaltinamoji L. D. - B. parodė, kad prie A. U. bankininkystės niekuomet nesijungė, jokių A. U. bankininkystės instrumentų ar duomenų jai niekas neperdavė. Su L. B. susitikusi nebuvo, o A. U. iki vyro sulaikymo buvo mačiusi tik porą kartų.

Kaltinamasis A. U. parodė, kad nemokėjo naudotis elektronine bankininkyste ir paprašė B., kad pamokytų. B. jį mokė savo kompiuteriu jos lombarde 2014-05-02, tą kartą B. padedamas iš jos kompiuterio pervedė pinigus draudimui, Sodrai. Vėlesniais atvejais, birželio mėnesį, buvo prašęs B. padaryti atitinkamus bankinius pavedimus iš jo sąskaitos. Prisijungimo kodus B. pasakydavo telefonu iš Olandijos. Jau būdamas suimtas, rugsėjo mėnesį, vėl paprašė G. B. pagalbos nuimant nuo sąskaitos pinigus. Tuo metu draudimas turėjo jam pervesti išmoką už pavogtą mašiną. Per maisto dalintojus tardymo izoliatoriuje perdavė G. B. prisijungimo kodus. Jam buvo reikalingi pinigai, buvo skolingas rusams, todėl prašė G. B. nuimti nuo sąskaitos visus pinigus. Buvo nuimti pinigai 21 600 litų, ir jie buvo panaudoti jo sugyventinei ir kitoms reikmėms. Kokiu būdu konkrečiai vyko pinigų išgryninimas, jie nežino. G. B. žinojo, kam jis skolingas, ir dalį skolų sumokėjo, rusams reikėjo gražinti apie 10 000 €. Pinigus iš rusų buvo skolinęsis drabužių ir daiktų pirkimui. Jam jokia žala nepadaryta, pinigai, grąžinus dalį skolų, buvo tinkamai naudojami, buvo skirti R. B., mokėti advokatui, siunčiami jam į tardymo izoliatoriaus sąskaitą.

Liudytoja A. J. parodė, kad jai dirbant A. U. rūbų parduotuvėje pardavėja, L. B. dirbdavo už sienos, ten buvo lombardas. Pas L. B. į lombardą G. B. atvažiuodavo beveik kiekvieną dieną.

Kratos ir apžiūros protokoluose aprašyti daiktai, 2014-06-21 kratos metu paimti iš G. B. automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tame tarpe A. U. Swedbank mokėjimo kortelė „Maestro“ su prisijungimo duomenimis (t. 4., b. l. 176-187).

Apžiūros protokolu apžiūrėtas 2014-09-25 iš suimtojo G. B. Šiaulių tardymo izoliatoriuje paimtas bevielio interneto modemas (t. 11, b. l. 197; t. 12, b. l. 1-7). Tarnybiniame pranešime nurodyta, šiame interneto modeme laikotarpiu nuo 2014-08-18 18:25:11 iki 2014-09-22 22:59:41 buvo naudota SIM kortelė „Labas“, kurios abonentinis numeris Šiaulių tardymo (t. 12, b. l. 8).

Tarnybiniame pranešime dėl IP adresų priklausomybės nurodyta, kad IP adresai, iš kurių 2014-05-02 15:35, 15:36, 2014-05-14 11:35 ir 15:35, 2014-06-04 15:16, 2014-06-05 10:48, 2014-06-13 15:07, 15:08, 2014-06-14 09:12, 09:13, 2014-06-16 15:19, 15:20, 15:21 buvo jungtasi prie A. U. AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės, nurodytu laiku priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“, J. T. – Šiaulių tardymo, Tauragė. Naudota SIM kortelė, kurios IMSI numeris Šiaulių tardymo, abonentinis numeris Šiaulių tardymo, modemo numeris Šiaulių tardymo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė - L. B. (t. 13, b. l. 27).

Tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad tyrimo metu nustatyti vienodi G. B. ir A. U. prisijungimo prie internetinės bankininkystės IP adresai. Iš to paties adreso buvo jungiamasi tą pačią dieną kelių minučių skirtumu 2013-11-04, 2014-02-03, 2014-02-14, 2014-04-08, tame tarpe 2014-05-02 12.06 ir 12.14 val., pastarąją dieną buvo jungtasi iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausiusio IP adreso (t. 12, b. l. 152, 173).

Iš AB „Swedbank“ pateiktos informacijos matomas G. B. ir A. U. banko sąskaitoje esančių lėšų judėjimas, įskaitant prisijungimą prie elektroninės bankininkystės su IP adresais, laikotarpiu nuo 2013-04-05 iki 2014-06-21. Kratos metu paimta iš G. B. automobilio Swedbank mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) yra išduota banko A. U. sąskaitai, kurios Nr. (duomenys neskelbtini) (t.12, b. l. 126-129, 140-147, 151).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos rašte nurodyta, kad už A. U. samdomus darbuotojus valstybinio socialinio draudimo įmokos buvo mokamos iš asmeninės A. U. AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 12, b. l.149).

Iš AB „Swedbank“ pateiktos informacijos matomas G. B. (laikotarpiu nuo 2014-06-21 iki 2014-12-11) ir A. U. (laikotarpiu nuo 2014-09-03 iki 2014-11-06) banko sąskaitose esančių lėšų judėjimas (T.13, b. l. 31-35).

Specialių užduočių skyriaus pateikta informacija nustatyta, kad prie G. B. elektroninės bankininkystės 2014 m. rugsėjo 4, 5, 7, 8 d. buvo jungtasi iš I. D. IP adreso (T.13, b. l. 36-37).

Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad IP adresai, iš kurių 2014-09-04 19:22, 2014-09-05 19:18, 19:22, 2014-09-06 18:39, 18:40, 2014-09-07 18:14, 18:15, 2014-09-08 18:21 buvo jungtasi prie A. U. AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės, priklausė „Labas“ pasaugos vartotojui, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), IP adresas, iš kurio 2014-09-08 23:01 buvo jungtasi prie A. U. AB „Swedbank“ bankininkystės, priklausė I. J., gyv. (duomenys neskelbtini). I. J. yra L. B. sesuo, kurios gyvena kartu adresu (duomenys neskelbtini) (T.13, b. l. 38-46).

Kratos ir apžiūros protokoluose užfiksuota, kad 2014-10-28 kratos metu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), paimtas modemas IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (t.13, b. l. 65-66, 72-77).

Kratos ir apžiūros protokoluose užfiksuota, kad 2014-10-28 kratos metu iš L. B. gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), paimti laiškai. 2014-07-23 laiške G. B. klausia L. B., ar ji pasiliko „r.“ (t. y. A. U., pravarde „K.“) banko sąskaitos prisijungimo duomenis, ar juos atidavė L. (L. D. – B.), 2014-07-15 laiške G. B. klausia L. B., ar ji nežiūrėjo „r.“ sąskaitos (t.13, b. l. 111-112, 125-176).

Teismo vertinimu, šie kaltinamiesiems inkriminuoti kaltinimai teisminio bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino.

BK 214 str. 1 d. numatyta atsakomybė inter alia už neteisėtą svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų, pakankamų finansinei operacijai inicijuoti, įgijimą, laikymą ir perdavimą. BK 215 str. 1 d. numatyta atsakomybė inter alia už neteisėtą finansinės operacijos inicijavimą ar atlikimą, neteisėtai panaudojant svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis. BK neapibrėžia svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų sąvokos, todėl tai teismų praktikos dalykas (kasacinė nutartis Nr. 2K-509/2014). Pagal teismų praktiką svetimi elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenys yra tokie, kurie priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui, ir juos panaudoti kitam (trečiajam) asmeniui elektroninės mokėjimo priemonės naudotojas arba kredito įstaiga nėra davę sutikimo. Šią sąvoką atitinka elektroninės bankininkystės paslaugos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenys, t. y. prisijungimo kodai ir slaptažodžiai (kasacinės nutartys Nr. 2K-197/2011, 2K-389/2013). Svetimos elektroninio mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų panaudojimas finansinei operacijai atlikti – tai svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių pateikimas kredito įstaigai, siekiant gauti informaciją apie elektroninius pinigus arba sudaryti nurodymą disponuoti kredito įstaigoje atidarytoje sąskaitoje esančiomis lėšomis. Taigi šiuo atveju mokėjimo priemonė (asmens prisijungimo prie internetinės bankininkystės autorizavimo duomenys) nuosavybės teise priklauso ją išdavusiai institucijai (šiuo atveju bankui), kuri pagal elektroninės mokėjimo priemonės naudojimosi sutartį tik jos turėtojui suteikia teisę naudotis elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis. Todėl kiekvienam trečiajam asmeniui svetimo mokėjimo instrumento duomenų įgijimas, laikymas bei naudojimasis jais tampa neteisėtu, kai tai daroma be mokėjimo instrumento turėtojo sutikimo (kasacinės nutartys Nr. 2K-253/2007, 2K-197/2011). Kitas būtinas nusikalstamos veikos pagal BK 215 str. 1 d. požymis – tokių duomenų panaudojimo neteisėtumas. Pagal BK 215 str. 1 d. baudžiamas ne pats duomenų panaudojimas, bet neteisėtas finansinės operacijos atlikimas panaudojant tokius duomenis. Pažymėtina, kad svetimų elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų panaudojimas finansinės operacijai atlikti yra neteisėtas tuomet, kai atliekamas be šios priemonės naudotojo ar ją išdavusius kredito įstaigos sutikimo (kasacinės nutartys Nr. 2K-475/2009, 2K-389/2013, 2K-509/2014).

Taigi pakankamai gausioje teismų praktikoje panašaus pobūdžio bylose yra suformuluotos taisyklės, jog mokėjimo priemonė (asmens prisijungimo prie internetinės bankininkystės autorizavimo duomenys) nuosavybės teise priklauso ją išdavusiai institucijai (kredito įstaigai), kuri pagal elektroninės mokėjimo priemonės naudojimosi sutartį paprastai tik jos turėtojui suteikia teisę naudotis elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis. Iš to seka, kad bet kuriam trečiajam asmeniui, nenumatytam elektroninės mokėjimo priemonės naudojimosi sutartyje, ši priemonė ar asmens prisijungimo prie internetinės bankininkystės autorizavimo duomenys yra svetimi, ir tokių duomenų įgijimas, laikymas, perdavimas ar naudojimas, kai tai daro trečiasis asmuo, pažeidžia nustatytą asmens prisijungimo prie internetinės bankininkystės autorizavimo duomenų naudojimo tvarką. Tačiau aptartoje teismų praktikoje taip pat suformuluota taisyklė, jog disponavimo mokėjimo instrumento duomenimis ir jų panaudojimo neteisėtumą ir baudžiamumą baudžiamąja teisine prasme šalina ne tik kredito įstaigos (duomenų savininko), bet ir duomenų naudotojo (turėtojo) sutikimas (leidimas) tretiesiems asmenims disponuoti ir naudotis minimais duomenimis. Tokia teismų praktika yra aktuali, racionali ir gyvenimiškai pamatuota elektroninės bankininkystės suklestėjimo amžiuje. Kasdieniame gyvenime yra gausu pačių įvairiausių situacijų, kuomet asmenims prireikia kreiptis pagalbos į savo artimuosius, pažįstamus ar net pašalinius asmenis jų vardu atlikti tam tikras elektroninės bankininkystės operacijas, kurių jie patys dėl vienų ar kitų priežasčių tuo metu negali atlikti. Pagal elektroninės mokėjimo priemonės naudojimosi sutartį tarp kredito įstaigos ir jos kliento, kliento elgesys, išimtinai jam patikėtus bankininkystės duomenis perduodant tretiesiems asmenims yra neteisėtas, kas pagal sutartį paprastai šalina kredito įstaigos atsakomybę dėl tokio kliento elgesio pasekmių. Kita vertus, asmens, kuris bankininkystės naudotojo duomenų prašymu (sutikimu) šiuos duomenis įgyja, laiko ar panaudoja prašančiojo interesais ir pavedimu, nors ir neturėdamas tam kredito įstaigos sutikimo, veiksmų pavojingumas akivaizdžiai nesiekia to laipsnio, kuris užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 214 ar 215 str.

A. U. parodė, kad 2014 m. gegužės 2 d. 12 val. 14 min. elektroninės bankininkystės operacijas savo sąskaitoje jis atliko pats, padedamas L. B., naudojant lombarde buvusį pastarosios kompiuterį. Šiuos A. U. parodymus iš esmės patvirtino ir L. B. bei G. B., nurodę, kad maždaug tuo metu L. B. mokė A. U. naudotis elektroniniu parašu, atliekant bankines operacijas. Kaltinamieji taip pat parodė, kad tame pačiame pastate veiklą vykdę L. B. ir A. U. palaikė gerus tarpusavio santykius, prireikus vienas kitam pagelbėdavo, ir L. B. prireikus visuomet leisdavo A. U. pasinaudoti lombarde buvusiu savo kompiuteriu. Šie kaltinamųjų parodymai jokiais kitais byloje surinktais įrodymais nėra paneigti.

G. B. parodė, kad elektroninės bankininkystės operacijas A. U. sąskaitoje 2014 m. birželio 5 d. 10 val. 48 min., 2014 m. birželio 14 d. 09 val. 12 min. ir 09 val. 13 min. jis atliko pats A. U. prašymu, pastarajam tam tikslui nurodžius savo bankininkystės prisijungimo duomenis, L. B. darbo vietoje (lombarde) naudodamasis pastarosios kompiuteriu, L. B. nežinant apie operacijų, kurias jis atliko naudodamasis jos kompiuteriu, esmę. Šiuos G. B. parodymus visiškai patvirtino A. U. ir L. B.. G. B. ir L. B. taip pat parodė, kad jie palaikė artimus santykius, G. B. nuolat lankydavosi lombarde, kur dirbo L. B. (tai patvirtino ir liudytoja A. J.) ir galėjo bet kuriuo metu be atskiro leidimo savo nuožiūra naudotis lombarde buvusiu L. B. kompiuteriu. Šie kaltinamųjų parodymai jokiais kitais byloje surinktais įrodymais taip pat nėra paneigti. Teismo vertinimu, 2014-07-23 G. B. laiškas, kuriame jis klausia L. B., ar ji pasiliko A. U. banko sąskaitos prisijungimo duomenis, ar juos atidavė L. D. – B., taip pat 2014-07-15 laiškas patys savaime nepatvirtina kaltinimo teiginių, nei kad šiuos duomenis L. B. buvo perdavęs G. B., nei kad naudodama šiuos duomenis, L. B. atlikinėjo bankines operacijas. 2014-07-23 ir 2014-07-15 G. B. laiškuose minima aplinkybė, kad L. B. kažkuriuo laiške neapibrėžtu laiku galimai disponavo A. U. banko sąskaitos prisijungimo duomenimis, niekaip nepatvirtina kaltinimo teiginių, kad šiuos duomenis jai perdavė G. B., ir kad šių duomenų pagalba 2014 m. gegužės 2 d., birželio 5 d. ir birželio 14 d. ji atliko bankines operacijas. Tikimybė, kad duomenis L. B. galėjo įgyti ne iš G. B. ir jau po 2014 m. birželio 14 d., lieka nepaneigta, taigi G. B. laiške minimos aplinkybės negali būti vertinamos kaip duomenys (atitinkamai pats laiškas – kaip įrodymas), pagrindžiantys G. B. ir L. B. inkriminuotą kaltinimą. Nepaneigus kaltinamųjų versijos, jog 2014 m. gegužės 2 d. 12 val. 14 min. bankines operacijas atliko pats A. U., o 2014 m. birželio 5 d. 10 val. 48 min., 2014 m. birželio 14 d. 09 val. 12 min. ir 09 val. 13 min. bankines operacijas atliko G. B. A. U. prašymu, pastarajam tam tikslui nurodžius savo bankininkystės prisijungimo duomenis akivaizdu, kad nurodytais atvejais nebuvo padaryta veika, turinti inkriminuotų nusikaltimų požymių (pirmu atveju bankininkystės duomenis naudojo pats jų turėtojas, o kitais atvejais bankininkystės duomenis G. B. naudojo duomenų turėtojo A. U. prašymu ir sutikimu). Remiantis išdėstytu, G. B. ir L. B. dėl kaltinimo pagal BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. išteisintini jiems nepadarius veikų, turinčių inkriminuotų nusikaltimų požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).

G. B. ir A. U. parodė, kad 2014 m. rugsėjo 4 d. 19 val. 22 min., 2014 m. rugsėjo 5 d. 19 val. 18 min., 2014 m. rugsėjo 6 d. 18 val. 39 min., 2014 m. rugsėjo 6 d. 18 val. 39 min., 2014 m. rugsėjo 7 d. 18 val. 14 min., 2014 m. rugsėjo 8 d. 18 val. 21 min. G. B., kalinamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, elektroninės bankininkystės operacijas A. U. sąskaitoje atliko A. U. prašymu, pastarajam tam tikslui nurodžius savo bankininkystės prisijungimo duomenis, o pinigai, šių operacijų metu pervesti iš A. U. sąskaitos į G. B. sąskaitą, buvo panaudoti A. U. nurodytu būdu ir pastarojo interesais. Šie kaltinamųjų parodymai jokiais kitais byloje surinktais įrodymais nėra paneigti. Nepaneigus kaltinamųjų versijos, kad bankines operacijas atliko G. B. A. U. prašymu, pastarajam tam tikslui nurodžius savo bankininkystės prisijungimo duomenis akivaizdu, kad nurodytais atvejais nebuvo padaryta veika, turinti inkriminuotų nusikaltimų požymių (bankininkystės duomenis G. B. naudojo duomenų turėtojo A. U. prašymu ir sutikimu). Todėl G. B. dėl kaltinimo pagal BK 214 str. 1 d. ir 215 str. 1 d. išteisintinas jam nepadarius veikų, turinčių inkriminuotų nusikaltimų požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).

Kaip minėta, byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad 2014 m. rugsėjo 4 d. 19 val. 22 min., 2014 m. rugsėjo 5 d. 19 val. 18 min., 2014 m. rugsėjo 6 d. 18 val. 39 min., 2014 m. rugsėjo 6 d. 18 val. 39 min., 2014 m. rugsėjo 7 d. 18 val. 14 min., 2014 m. rugsėjo 8 d. 18 val. 21 min. G. B., kalinamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, atliko elektroninės bankininkystės operacijas A. U. sąskaitoje. Byloje nėra jokių įrodymų, kad G. B. būtų perdavęs A. U. elektroninės bankininkystės duomenis L. D. – B. (abu kaltinamieji tai kategoriškai neigia), ir kad L. D. – B. 2014 m. rugsėjo 4 d. 19 val. 51 min., 2014 m. rugsėjo 5 d. 19 val. 41 min., 2014 m. rugsėjo 7 d. 18 val. 05 min. savo namuose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), prisijungė prie A. U. elektroninės bankininkystės (L. D. – B. šią aplinkybę taip pat kategoriškai neigia). Iš policijos surinktos medžiagos matyti, kad 2014 m. rugsėjo 4, 5, 7, 8 d. iš I. D. IP adreso, kuriuo galėjo naudotis L. D. – B., buvo jungtasi ne prie A. U., o prie G. B. elektroninės bankininkystės. Aplinkybės, kad sutuoktinė jo leidimu ir pavedimu atlikinėjo operacijas jo elektroninėje bankinkystėje, neneigia ir G. B.. Tuo tarpu byloje nėra jokių duomenų, kad kaltinime nurodytu laiku 2014 m. rugsėjo 4 d. 19 val. 51 min., 2014 m. rugsėjo 5 d. 19 val. 41 min., 2014 m. rugsėjo 7 d. 18 val. 05 min. apskritai kas nors būtų prisijungęs prie A. U. elektroninės bankininkystės. Akivaizdu, kad nurodytais atvejais nebuvo padaryta veika, turinti inkriminuotų nusikaltimų požymių

L. B. parodė, kad 2014-09-08 jai paskambino A. U., kuris tuo metu buvo suimtas, paprašė prisijungti prie jo sąskaitos ir pažiūrėti, ar yra jo sąskaitoje pinigų. A. sudiktavo prisijungimo duomenis, ir ji 23.01 val. prisijungė prie jo sąskaitos tik pažiūrėti, jokių operacijų neatliko, tai patvirtino ir A. U.. Šie kaltinamųjų parodymai jokiais kitais byloje surinktais įrodymais nėra paneigti. Nepaneigus kaltinamųjų versijos, kad prie elektroninės bankininkystės prisijungė L. B. A. U. prašymu, pastarajam tam tikslui nurodžius savo bankininkystės prisijungimo duomenis seka, kad nurodytais atvejais nebuvo padaryta veika, turinti inkriminuotų nusikaltimų požymių (bankininkystės duomenis L. B. naudojo duomenų turėtojo A. U. prašymu ir sutikimu). Todėl G. B., L. D. – B. ir L. B. dėl kaltinimo pagal BK 214 str. 1 d. ir 215 str. 1 d. išteisintini jiems nepadarius veikų, turinčių inkriminuotų nusikaltimų požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).

L. B. buvo kaltinama pagal BK 253 str. 1 d. tuo, kad iki 2014 m. spalio 28 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savo darbo vietoje po prekystaliu, pažeisdama Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 8 str. 1 d. nuostatas, neturėdama leidimo laikė neregistruotą 9 mm kalibro revolverį „ME 38 Compact-G“, Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra priskiriamas C kategorijos šaunamajam ginklui, užtaisytą 4 vnt. savadarbių neunitarinių šovinių, kurie priskiriami šaudmenims, ir vienu 9 mm kalibro fabrikinės gamybos šoviniu, priskiriamu šaudmenims, kol 2014 m. spalio 28 d. 10 val. kratos metu šaunamąjį ginklą ir šaudmenis rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Kaltinamoji L. B. kalta neprisipažino ir parodė, kad nuo 2007 m. ji yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė, o nuo 2011 m. vasaros ir direktorė. Iki 2011 m. įmonės, kuri teikė lombardo paslaugas, veikla rūpinosi jos buvęs sutuoktinis A. B.. Nuo 2011 m. vasario mėn. jis atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę Vokietijoje, todėl nuo 2011 m. vasaros lombarde ji samdė darbuotojas, o po to dirbo viena. Žinojo, kad A. B. parduotuvėje buvo legaliai įsigijęs revolverį, įsigijimo metu tokiems ginklams registracija nebuvo reikalinga. Kur A. B. laikė šį ginklą, ji nežinojo. Ikiteisminio tyrimo metu lombarde darant kratą, ginklas buvo rastas klientų priėmimo vietoje po stalu buvusiame užstrigusiame nenaudojamame stalčiuje tarp maišelių, laidų ir kitokių nereikalingų daiktų. Ji tuo stalčiumi nesinaudojo ir nežinojo, kad ten yra ginklas. Kuomet 2015 m. A. B. grįžo iš Vokietijos atlikęs bausmę, jam pasakė, kad kratos metu rado ginklą, nes manė, kad tai būtent A. B. turėtas ginklas. Jau teisminio bylos nagrinėjimo metu sužinojo, kad ginklas iš tiesų priklausė kitam asmeniui. Klausė apie tai A. B., jis sakė, kad pirko su draugu ginklus tą pačią dieną ir gal būt kažkaip susimaišė, draugo vardo A. B. neminėjo. M. V. pažįsta, jie yra pažįstami ir su A. B., yra kartu buvę keliuose vakarėliuose.

Kratos protokole užfiksuota, kuriuo 2014-10-28 10 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kratos metu iš prekystalio pastalčiaus paimtas šaunamasis ginklas ME38 Compact-G Nr. (duomenys neskelbtini) su 5 vnt. 9 mm. šoviniais ir 4 vnt. guminių šratų (t. 13, b. l. 65-66).

Pažymoje iš licencijuojamos veiklos posistemio nurodyta, kad šaunamasis ginklas, kurio identifikacinis numeris yra (duomenys neskelbtini), nėra registruotas (t.13, b. l.84).

Specialisto išvadoje Nr. 30-IS1-25 konstatuota, kad tyrimui pateiktas tirti revolveris Nr. (duomenys neskelbtini) yra C kategorijos šaunamasis ginklas ir šaudymui yra tinkamas. Tyrimui pateikti 4 vnt. savadarbių neunitarinių šovinių yra priskiriami šaudmenims ir jie šaudymui tinkami, šių šovinių sviedinių kinetinė energija ženkliai viršija tirti pateiktam revolveriui skirtų šovinių sviedinių nustatytą maksimalią kinetinės energijos reikšmę. Tyrimui pateiktas vienas šovinys yra šaudmuo, skirtas šaudyti C kategorijos šaunamiesiems ginklams, šovinys šaudymui tinkamas (t. 13, b. l. 88-91).

Liudytoja A. K. parodė, kad dalyvavo atliekant kratą. Kratos metu ištraukus stalčiuką, ant stalčiuko buvo ir daugiau daiktų, ginklas matėsi, jis nebuvo apdulkėjęs. L. B. sakė, kad ginklas ne jos, o paliko lombarde vyras. A. B. tuo metu jau kelerius metus atlikinėjo bausmę užsienyje ir nebuvo galimybės jo apklausti. Ji kaip tyrėja susidarė nuomonę, kad ginklą laikė L. B.. Vėliau A. B. pats atėjo, iš jo buvo paimtas rašytinis paaiškinimas.

Iš A. B. prašymo matyti, kad 2015-06-08 prašyme prokurorui jis nurodė, kad nuo 2011 m. vasario iki 2015 m. gegužės atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę Vokietijoje. Iki to buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, prieš išvykdamas ginklą paliko mažai naudojamame stalčiuje po stalu, kuriame laikomi nenaudojami laidai, maišeliai. Tuo metu ginklui registracija nebuvo reikalinga. Mano, kad žmona ginklo galėjo ir nematyti, nes nebuvo jos informavęs, kad palieka ginklą lombardo patalpose, apie ginklą iki kratos su žmona nebuvo kalbėjęs. Prašo grąžinti jam priklausantį ginklą (t. 19, b. l. 74-75).

Liudytojas A. B. parodė, kad revolverį su guminėmis kulkomis pirko savigynai ginklų parduotuvėje (duomenys neskelbtini) maždaug prieš 7 metus savo vardu, galimai tebeturi ir ginklo pirkimo dokumentus. Kiek pirko šovinių, nepamena. Parduotuvėje registruojamas kiekvienas perkamas daiktas. Pagal ginklų laikymo taisykles ginklas turėjo būti patalpose, negalėjo jo vežiotis. Ginklą laikė giliai pakištą stalčiuje po stalu lombarde (duomenys neskelbtini) gatvėje. Lombarde dirbo iki išvažiuojant į Vokietiją, buvo direktorius. 2011-02-04 išvykdamas iš Lietuvos ginklą ten ir paliko. Iki 2015 m. atlikinėjo bausmę Vokietijoje. Žmona apie ginklą nežinojo, jai nepasakojo, kad pirko ginklą ir jokios kalbos apie tai nebuvo. Tuo metu lombarde dirbo vienas, L. B. ten dar nedirbo. Šovinių neperdirbinėjo, jie buvo užtaisyti su guminiais sviediniais, tokius šovinius pirko parduotuvėje kartu su ginklu, ginklu pats nesinaudojo. Sužinojęs iš žmonos apie ginklą, pats nuėjo pas tyrėjus ir viską apie ginklą papasakojo.

Iš ginklo techninio paso, kurį teisminio nagrinėjimo metu pateikė kaltinamoji L. B. kaip gautą iš A. B. matyti, kad revolveris ME 38 Compact-GUM buvo parduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) skyriuje 2006-01-20 (t. 22, b. l. 119).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymoje ir ginklų pardavimo žurnalų išrašuose, kuriuos teisminio nagrinėjimo metu pateikė prokuroras nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) skyriuje 2006-01-20 A. B. pirko ginklą ME 38 GUM, Nr. (duomenys neskelbtini). Ginklas ME 38 Compact-GUM, Nr. (duomenys neskelbtini) buvo parduotas 2006-02-23 M. V. (t. 22, b. l. 138-140).

Liudytojas M. V. parodė, kad L. B. ir A. B. pažįsta daugiau kaip 10 metų, santykiai normalūs. Prieš 10 metų turėjo įsigijęs sportinį ginklą guminėmis kulkomis ME 38. Į. T. UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tuo metu tai buvo kaip žaislas. Ginklą laikė 1-2 metus, tiksliai nepamena, kur jį paskiau padėjo, gal kažkam pardavė ar padovanojo, ir 2008 m. Vilniuje UAB „(duomenys neskelbtini)“ nusipirko kitą tokį pat ginklą. A. B. taip pat pirko ginklą. Kaip jo ginklas atsirado lombarde, nežino. Galėjo būti, kad susimaišė, kai važiuodavo su A. B. pašaudyti. Šaudė pirktiniais, o ne savadarbiais šoviniais, savadarbių šovinių nėra turėjęs. Naujai įsigytą ginklą paėmė policija 2012 m. ar 2013 m., kadangi buvo padaręs nusikaltimą.

Teismo vertinimu, byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų L. B. kaltę inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Byloje neginčijamai nustatyta tik tai, kad kratos metu UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vienintelė akcininkė, direktorė ir vienintelė darbuotoja kratos metu buvo L. B., priklausančio lombardo klientų priėmimo kambaryje, kuriame L. B. dirbdavo, esančio stalo pastalčiuje buvo rastas revolveris su šaudmenimis. Kaltinamoji L. B. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nuosekliai neigė neteisėtai laikiusi ginklą ir šaudmenis bei ką nors žinojusi apie šių objektų buvimą jos darbo vietoje, nurodė, kad ginklą ir šaudmenis jai nežinant galėjo būti palikęs jos buvęs sutuoktinis, kuris ginklą buvo legaliai įsigijęs. Ši kaltinamosios versija nėra iki galo paneigta.

Iš kratos protokolo matyti, kad kratos metu L. B. savo iniciatyva pateikė pareigūnams nutartyje daryti kratą nurodytus daiktus, tuo tarpu ginklą ir šaudmenis surado patys pareigūnai, kratydami patalpas. L. B. teigimu, ginklas buvo rastas klientų priėmimo vietoje po stalu buvusiame užstrigusiame nenaudojamame stalčiuje tarp maišelių, laidų ir kitokių nereikalingų daiktų. Liudytoja policijos pareigūnė A. K. patvirtino, kad kratos metu ištraukus stalčiuką, ant stalčiuko buvo ir daugiau daiktų, ginklas matėsi, jis nebuvo apdulkėjęs. L. B. sakė, kad ginklas ne jos, o paliko lombarde vyras. Iš A. K. parodymų matyti, kad nuo pat ginklo suradimo momento jai ir kitiems kratą atlikusiems pareigūnams buvo aiški L. B. pozicija, jog pastaroji neigia neteisėtai laikiusi ginklą ir nurodo, kad ginklas galimai priklauso A. B.. Tačiau ikiteisminio tyrimo pareigūnai nesiėmė jokių priemonių tinkamai užfiksuoti rastus objektus, kad vėliau atlikus atitinkamus tyrimus būtų galima nustatyti, ar ant ginklo bei kitų pastalčiuje buvusių daiktų (maišelių, laidų ir kt.), taip pat pastalčiaus vidinių paviršių yra kokių nors L. B. priklausančių pėdsakų (DNR, daktiloskopinių ir pan.), kurių buvimas galėtų neginčijamai patvirtinti L. B. kontaktą su ginklu ar šalia jo buvusiais daiktais ir tokiu būdu paneigti L. B. versiją, jog ji pastalčiumi nesinaudojo ir nežinojo, kas yra jo viduje. Pareigūnai nesiėmė netgi priemonių pagal ginklo identifikacinį numerį nustatyti rasto ginklo savininką, o remdamisi vien ginklo radimo L. B. darbo vietoje faktu ir visiškai neatsižvelgdami į jos paaiškinimus, apkaltino L. B. neteisėtu ginklo ir šaudmenų laikymu. Tuo tarpu savo iniciatyva į pareigūnus kreipęsis A. B. patvirtino L. B. versiją ginklą laikęs giliai pakištą stalčiuje tarp nenaudojamų daiktų po stalu lombarde, kur dirbo ir buvo direktoriumi iki išvažiuojant į Vokietiją 2011-02-04, o išvykdamas iš Lietuvos ginklą ten ir paliko, žmonai apie tai nežinant, bei pateikė teismui ginklo techninį pasą.

Siekdamas paneigti liudytojo A. B. parodymus, prokuroras pateikė teismui duomenis iš ginklais prekiaujančios UAB „(duomenys neskelbtini)“, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) skyriuje 2006-01-20 A. B. pirko panašų ginklą ME 38 GUM, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), ir kurio techninį pasą jis pateikė teismui, tačiau kratos metu rastas ginklas ME 38 Compact-GUM, Nr. (duomenys neskelbtini) buvo parduotas 2006-02-23 M. V.. Prokuroro prašymu teisme apklaustas liudytojas M. V. parodė neprisimenąs, kur padėjo jam priklausantį ginklą, tačiau nurodė, jog buvo gerai pažįstamas su A. B., nusipirktais panašiais sportiniais ginklais kartais kartu pašaudydavo ir galėjo netyčia susikeisti ginklais, kurie buvo labai panašūs.

Prokuroro pateikti teismui įrodymai paneigia L. B. ir A. B. versiją, jog kratos metu rastas ginklas priklauso A. B., tačiau nepaneigia jų aiškinimo, kad kratos metu rastą ginklą lombarde L. B. nežinant galėjo palikti A. B., ko pasekoje L. B. apie ginklo buvimą jos darbo vietoje iki kratos atlikimo galėjo ir nežinoti. Kaip matyti iš pateiktų duomenų apie ginklus, A. B. ir M. V. ginklų įsigijimo laikas skiriasi tik vienu mėnesiu, ginklai labai panašūs (nežymiai skiriasi modifikacija), M. V. nurodyta atsitiktinė apsikeitimo ginklais galimybė nėra paneigta. Nepaneigtas ir M. V. aiškinimas, jog kratos metu rasto ginklo valdymą jis buvo praradęs jau 2008 m., kuomet įsigijo kitą tokio pat modelio ginklą, kas dar labiau sustiprina tikimybę, jog ginklą lombarde laikė ten dirbęs A. B., kadangi L. B. pradėjo dirbti lombarde tik 2011 m. Pažymėtina, kad tiek A. B., tiek M. V. parodė, kad jų įsigyti ginklai buvo užtaisyti guminėmis kulkomis. Iš specialisto išvados matyti, kad kratos metu rastas revolveris buvo užtaisytas 5 identiškais fabrikinės gamybos garsiniais šoviniais, tačiau būgnelio kamerose prie 4 garsinių šovinių buvo rasti ir 4 guminiai fabrikinės gamybos šratai. Dėl šios priežasties 4 šoviniai buvo įvardinti kaip savadarbiai neunitariniai šoviniai, vienok iš specialisto išvados matyti, kad šie šoviniai nebuvo kokiu nors būdu mechaniškai perdirbti, tiesiog kartu su standartiniu garsiniu šoviniu į revolverio būgnelį buvo paprastai įdėti (jų mechaniškai nesujungiant su garsiniu šoviniu) ir guminiai šratai. Byloje surinktais įrodymais nepaneigta, kad tiek garsiniai šoviniai, tiek ir guminiai šratai buvo legaliai įsigyti ginklų parduotuvėje.

Taigi byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad kratos metu rastą ginklą 2006 m. ginklų parduotuvėje buvo įsigijęs M. V., kuris nurodė ginklą turėjęs 1-2 metus ir tiksliai nepamenantis, kur jį paskiau padėjo, gal kažkam pardavė ar padovanojo. Pakankamai reali tikimybė, kad M. V. per neapsižiūrėjimą prieš tai galėjo susikeisti ginklais su pažįstamu A. B. ir per klaidą realizuoti A. B. ginklą, o pastarasis, nepastebėjęs susikeitimo, M. V. ginklą laikyti lombarde kaip savą, nežinant apie tai L. B., lieka nepaneigta (tai iš dalies patvirtina ir A. B. prašymas grąžinti ginklą kaip jam priklausantį). Beje, įvertinant kriminalinę A. B. ir M. V. praeitį, negalima atmesti ir sąmoningo apsikeitimo ginklais galimybės, dėl tam tikrų sumetimų šią aplinkybę sąmoningai slepiant nuo teismo. Bet kuriuo atveju lieka nepaneigta ir L. B. versija, jog apie ginklo buvimą lombardo patalpose jai nebuvo žinoma – L. B. pėdsakų ant ginklo ar šalia buvusių daiktų nerasta, nenustatyta, kad ginklas būtų buvęs matomas neatitraukus pastalčiaus, nepaneigta, kad pastalčius nebuvo naudojamas, o ginklas jame laikomas kartu su nenaudojamais maišeliais ir laidais, niekas iš byloje apklaustų asmenų nenurodo matęs L. B. turint ginklą ar girdėjęs ją pasakojant apie turimą ginklą. Byloje surinkti įrodymai nėra pakankamai informatyvūs kokiu nors kitu būdu paaiškinti M. V. priklausiusio ginklo atsiradimą L. B. darbo vietoje ar kaip nors kitaip susieti šį ginklą su L. B. asmeniu. Remiantis išdėstytu, L. B. dėl kaltinimo pagal BK 253 str. 1 d. išteisinama neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Byloje nenustatyta, kad M. V. kokiu nors būdu prieš savo valią būtų praradęs nuosavybės teisę į kratos metu rastą revolverį ME 38 Compact-GUM, Nr. (duomenys neskelbtini), M. V. patvirtino neprisimenantis, kam pardavė, padovanojo ar kitokiu legaliu būdu perleido ginklą, tačiau pripažino, kad maždaug nuo 2008 m. nebėra šio ginklo savininkas. Taip pat nenustatyta, kad nuosavybės teisę į šį ginklą kokiu nors legaliu būdu būtų įgijęs A. B.. Nenustačius teisėto revolverio savininko, ginklas perduotinas valstybės nuosavybėn (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

G. B. kaltinamas tuo, kad pats ir per kitus asmenis siekė paveikti liudytojus ir nukentėjusiuosius, kad šie ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus. Kaltinimas yra sukonstruotas taip, kad G. B. veika, susidedanti iš atskirų epizodų, yra kvalifikuota kaip vieningas tęstinis nusikaltimas, numatytas BK 233 str. 1 d. Atskiruose šios veikos epizoduose pagal BK 233 str. 1 d. yra kaltinami veikę kartu su G. B. ir L. B., L. D. – B. bei A. M.. Kadangi atskiruose nusikalstamos veikos epizoduose yra inkriminuotas skirtingomis aplinkybėmis darytas poveikis skirtingiems nukentėjusiesiems ir liudytojams, kaltinimo pagrįstumas dėl kiekvieno tęstinės veikos epizodo toliau bus analizuojamas atskirai.

G. B. buvo kaltinamas tuo, turėdamas tikslą paveikti nukentėjusįjį L. B., kad jis ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus, o jo melagingų parodymų pagrindu G. B. išvengtų baudžiamojo persekiojimo pagal BK 147 str. 2 d., 157 str. 2 d. ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 85-1-00347-14, iki 2014 m. liepos mėn., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, nenustatytomis aplinkybėmis nurodė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims nuvykti pas nurodytą nukentėjusįjį ir paveikti jį duoti melagingus parodymus. Vykdydami G. B. nurodymą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys 2014 m. liepos mėn. pradžioje, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, autobusų stotelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), panaudodami psichologinį smurtą, nurodė L. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti melagingus parodymus ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 85-1-00347-14 apie tai, kad jis neva dirbo legalų darbą N. K., susijusį su gėlių auginimu, o su G. B. ir vagystėmis iš parduotuvių nieko bendro neturi.

Kaltinamasis G. B. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jokio poveikio L. B. nedarė ir nei pats, nei per kitus asmenis jo neprašė keisti parodymus, L. B. apskritai nepažinojo.

Nukentėjusysis L. B. parodė, kad 2014 m. liepos pradžioje jį telefonu pakvietė susitikti nepažįstamas vyras, prisistatęs nuo G. B.. Susitikimo metu autobusų stotelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) jis pasakė, kad vėliau atveš jam pinigus už vagystes Olandijoje, kadangi G. B. dabar yra suimtas ir turi išlaidų advokatams. Minėtas asmuo nurodė jam per apklausas policijoje sakyti, kad į užsienį jis važiavo dirbti prie gėlių.

Teismas neturi pagrindo netikėti L. B. parodymais apie pas jį atvykusį asmenį, kuris įkalbinėjo ikiteisminio tyrimo metu duoti G. B. palankius parodymus. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti kaltinimo teiginį, kad šis asmuo veikė G. B. nurodymu. Minimas asmuo nėra identifikuotas, kokie nors jo kontaktai tiesiogiai ar per tarpininkus su G. B. nefiksuoti. L. B. nurodytos aplinkybės, kuriomis minėtas asmuo operavo kontaktų su L. B. metu, leidžia pagrįstai manyti, kad šis asmuo buvo vienas iš G. B. ir A. U. bendrininkų, kuriam pakankamai gerai buvo žinomas asmenų verbavimo vagystėms Olandijoje ir šių vagysčių vykdymo mechanizmas. Byloje surinkti įrodymai nepaneigia, kad šis asmuo galimai veikė savo ar kitų su G. B. susijusių asmenų iniciatyva, siekdamas padėti suimtiems bendrininkams išvengti atsakomybės, o informacija apie L. B. dalyvavimą vagystėse ir jo kontaktiniais duomenimis galimai disponavo pats, kaip nusikaltimų bendrininkas ar gavo ją iš G. B. aplinkos (pvz., L. D.-B., L. B., kitų nusikaltimus Olandijoje vykdžiusių asmenų ir pan.). Todėl teismas pripažįsta G. B. dalyvavimą šiame nusikalstamos veikos epizode neįrodytu, minimas epizodas iš kaltinimo šalinamas kaip nepasitvirtinęs.

G. B. buvo kaltinamas tuo, kad turėdamas tikslą paveikti nukentėjusiąją Ž. K., kad ši ikiteisminio tyrimo metu atsisakytų savo duotų parodymų, o tai padėtų G. B. išvengti baudžiamojo persekiojimo pagal BK 147 str. 2 d., 157 str. 2 d. ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 85-1-00347-14, iki 2014 m. liepos 15 d. parašė laišką L. B., nurodydamas jai susisiekti su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, vadinamiems „(duomenys neskelbtini)“, kurie susirastų nukentėjusiąją Ž. K., gyv. (duomenys neskeltini) k. (duomenys neskelbtini), ir su ja pasikalbėtų apie bylos aplinkybes. L. B. perdavus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims G. B. nurodymus, pastarieji 2014 m. liepos 21 d. po 23 val. nuvyko pas Ž. K. į namus adresu (duomenys neskelbtini), bei panaudodami psichologinį smurtą, grasindami susidoroti, nurodė jai ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 85-1-00347-14 neduoti jokių parodymų.

L. B. buvo kaltinama tuo, kad 2014 m. liepos 16 d. gavusi G. B. laišką, išsiųstą 2014 m. liepos 15 d. iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus, kuriame G. B., turėdamas tikslą paveikti nukentėjusiąją Ž. K., kad ji ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus, o tai padėtų G. B. išvengti baudžiamojo persekiojimo pagal BK 147 str. 2 d., 157 str. 2 d. ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 85-1-00347-14, nurodė L. B. susiekti su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, vadinamais „(duomenys neskelbtini)“, kad jie susirastų nukentėjusiąją Ž. K., gyv. (duomenys neskelbtini), ir su ja pasikalbėtų apie bylos aplinkybes, iki 2014 m. liepos 21 d. perdavė G. B. nurodymus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, kurie 2014 m. liepos 21 d. po 23 val. atvyko pas Ž. K. į namus, adresu (duomenys neskelbtini), bei panaudodami psichologinį smurtą, grasindami susidoroti, nurodė jai ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 85-1-00347-14 neduoti jokių parodymų.

Kaltinamasis G. B. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jokio poveikio Ž. K. nedarė ir neprašė jokių pašalinių asmenų pas ją nuvykti. L. B. jokių nurodymų dėl poveikio Ž. K. nedavė ir neprašė jos kokiu nors būdu daryti poveikį. Negali paaiškinti, ką turėjo galvoje rašydamas laišką L. B., kad ši pasikalbėtų dar su kažkuo dėl Ž. K., negali paaiškinti savo laiško turinio. Jokių „(duomenys neskelbtini)“ nežino ir nepažįsta, negali paaiškinti, ką turėjo galvoje, laiške nurodydamas šią sąvoką. Pats nesupranta, ką rašė L. B., nes tuo metu buvo labai prislėgtas dėl suėmimo.

Kaltinamoji L. B. kalta neprisipažino ir parodė, kad Ž. K. nepažįsta ir jokio poveikio nei pati, nei per kitus asmenis jai nedarė. G. B. laišką gavo paštu, tačiau nežino, kas tie laiške nurodyti „(duomenys neskelbtini)“ ir jų nepažįsta. Gavusi laišką jokių veiksmų neatliko ir neturėjo galimybės tai padaryti, nes nepažįsta tų asmenų, kam turėjo perduoti G. B. nurodymus. Nežino, kodėl parašė laišką jai, gal todėl, kad artimai draugavo. Dėl poveikio Ž. K. nieko nežino ir nieko bendro su tuo neturi, jokios informacijos niekam neperdavinėjo. Ji atrašė G. B. laišką, kad nepažįsta jokių „(duomenys neskelbtini)“. Bendraujant su suimtu G. B. matėsi, kad jis apimtas didelio streso.

Nukentėjusioji Ž. K. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 2014-07-22 (t. 11, b. l. 9-10), jog 2014-07-21 po 23 val. pas ją į namus atvažiavo 3 vyriškiai, ją sumušė, peiliu perrėžė kairę ranką, vienas vyriškis pasakė, kad yra nuo K., žino, kad rytoj ji bus apklausiama policijoje ir pagrasino ją užmušti, jeigu ji apklausos metu duos parodymus.

Teismo medicinos specialisto išvada patvirtina, kad galimai jos nurodytomis aplinkybėmis ir laiku Ž. K. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 11, b. l. 12).

Kratos ir apžiūros protokoluose užfiksuota, kad 2014-10-28 kratos metu iš L. B. gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), paimti laiškai. 2014-07-15 laiške G. B. nurodo L. B., kad ji pasakytų „(duomenys neskelbtini)“, kad jie susirastų Ž. iš (duomenys neskeltini), kuri buvo akistatoj su Jonu narkomanu, ir su ja pasikalbėtų, kas jai žinoma byloje (t.13, b. l. 111-112, 125-176).

Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios Ž. K. parodymais apie jai 2014 m. liepos 21 d. vakare nenustatytų asmenų darytą poveikį, reikalaujant ikiteisminio tyrimo metu neduoti parodymų. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti kaltinimo teiginį, kad šie asmenys veikė G. B. ir L. B. nurodymu. Minimi asmenys nėra identifikuoti, kokie nors jų kontaktai tiesiogiai ar per tarpininkus su G. B. ar L. B. nefiksuoti. L. B. aiškinimas, kad gavusi G. B. laišką, ji neatliko jokių veiksmų laiške išdėstytiems G. B. nurodymams vykdyti, jokiais byloje surinktais įrodymais nėra paneigtas. Byloje nėra duomenų, kad (duomenys neskelbtini) ir jos apylinkėse veiktų kokia nors nusikalstama grupuotė, G. B. laiške vadinama „(duomenys neskelbtini)“, nenustatyti ir neidentifikuoti asmenys, galimai vadinami tokiu pseudonimu pagal tam tikrą geografinį jų gyvenamosios vietos rajoną ar pagal kokius nors kitus požymius. Nenustatyta, kad laikotarpiu nuo G. B. laiško gavimo 2014-07-16 iki poveikio Ž. K. darymo 2014-07-21 L. B. būtų kontaktavusi su kokiais nors asmenimis, galimai dariusiais poveikį G. B.. Pažymėtina, kad G. B. laiške buvo išdėstytas nurodymas tik pasikalbėti su Ž. K. apie jai žinomas bylos aplinkybes, ir nebuvo nurodymų liepti jai duoti melagingus parodymus ar apskritai neduoti parodymų. Negalima paneigti, kad Ž. K. darę poveikį asmenys buvo G. B. ir A. U. bendrininkai, veikę savo ar kitų su G. B. ir A. U. susijusių asmenų iniciatyva, siekdami padėti suimtiems bendrininkams išvengti atsakomybės, o informacija apie Ž. K. dalyvavimą vagystėse ir jos gyvenamąją vietą galimai disponavo patys, kaip nusikaltimų bendrininkai ar gavo ją iš G. B. ar jo aplinkos (pvz., L. D.-B., kitų nusikaltimus Olandijoje vykdžiusių asmenų ir pan.). Todėl teismas pripažįsta L. B. dalyvavimą šiame nusikalstamos veikos epizode neįrodytu, minimas epizodas iš kaltinimo šalinamas kaip nepasitvirtinęs.

Pagal BK 233 str. 1 d. inter alia atsako tas, kas bet kokiu būdu siekė paveikti nukentėjusį asmenį, kad šis ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus. Teismo vertinimu, 2014-07-15 G. B. laiške, kuriame jis nurodo L. B., kad ji pasakytų „(duomenys neskelbtini)“, kad jie susirastų Ž. K. ir su ja pasikalbėtų apie tai, kas jai žinoma byloje, negalima įžvelgti siekio paveikti nukentėjusiąją duoti melagingus parodymus. Kaip matyti iš detalesnio laiško turinio, G. B. iš asmens, kurį jis įvardija narkomanu Jonu sužinojo, jog akistatos su šiuo asmeniu metu Ž. K. nurodė jo nepažįstanti, nors, G. B. žiniomis, šie asmenys buvo pažįstami. Kadangi ši informacija G. B. buvo kažkuo reikšminga, jis siekė pokalbiu su Ž. K. išsiaiškinti, ar ji iš tiesų davė tokius parodymus, ar tai tėra „narkomano J. paistalai“. Nenustačius, kad 2014-07-21 Ž. K. poveikį darę ir reikalavę ikiteisminio tyrimo metu neduoti parodymų asmenys veikė būtent G. B. nurodymu, vien G. B. nurodymas L. B. pasakyti „(duomenys neskelbtini)“, kad jie susirastų Ž. K. ir su ja pasikalbėtų apie tai, kas jai žinoma byloje (ir nenustačius, kad šis nurodymas buvo įvykdytas), negali būti vertinamas kaip poveikis nukentėjusiajam duoti melagingus parodymus, tokiuose G. B. veiksmuose nėra visų būtinų BK 233 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymių – siekio daryti poveikį būtent melagingų parodymų davimo tikslu (laiške galima įžvelgti tik siekį išgauti iš nukentėjusiosios jai žinomą informaciją apie atskirus ikiteisminio tyrimo veiksmus). Todėl šis epizodas iš G. B. inkriminuoto kaltinimo šalinamas kaip nepasitvirtinęs.

6.3 Poveikis L. B. (II), M. J., V. J., Ž. K. (II), A. Z., N. G., I. M., T. K.

G. B. ir L. D. – B. buvo kaltinami tuo, kad G. B., turėdamas tikslą paveikti nukentėjusiuosius ir liudytojus, kad jie ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus, o tai padėtų G. B. išvengti baudžiamojo persekiojimo pagal BK 147 str. 2 d., 157 str. 2 d. ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 85-1-00347-14, laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 23 d. iki 2014 m. rugpjūčio mėn. 4 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, adresu Trakų g. 10, Šiauliai, nurodė sutuoktinei L. D. – B. padaryti poveikį nukentėjusiesiems L. B., M. J., V. J., Ž. K. ir liudytojams A. Z. ir N. G., kad šie parašytų skundus Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui, kuriais paneigtų duotus parodymus ikiteisminio tyrimo byloje. Vykdydama G. B. nurodymus, L. D.-B. padarė poveikį minėtiems nukentėjusiesiems ir liudytojams, ko pasekoje Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje 2014 m. rugpjūčio 8 d. buvo gauti nukentėjusiųjų L. B. ir M. J. skundai, 2014 m. rugpjūčio 11 d. liudytojos A. Z. skundas, 2014 m. rugpjūčio 12 d. nukentėjusiosios Ž. K. skundas, 2014 m. rugpjūčio 21 d. liudytojo N. G. skundas, 2014 m. rugpjūčio 27 d. nukentėjusiojo V. J. skundas, kuriais jie neigė savo ankstesnius duotus parodymus ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 85-1-00347-14. Be to, L. D. – B. pasikėsino padaryti poveikį liudytojai T. K. ir nukentėjusiajai I. M., tačiau jos nusikalstama veika nebuvo baigta dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, nes 2014 m. rugsėjo 3 d. jos naudojamo automobilio Honda CR-V, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kratos metu buvo surasti ir paimti skundų Generalinei prokuratūrai ruošiniai, surašyti I. M. ir T. K. vardais.

Kaltinamasis G. B. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jokio poveikio kaltinime nurodytiems asmenims nedarė, nedavė nurodymų, kad jie kaip nors keistų parodymus. Taip pat neprašė savo sutuoktinės kaip nors juos paveikti, kad važiuotų, susisektų ir duotų kažkokius nurodymus, kad jie keistų parodymus. Su žmona buvo pokalbiai, kad pati policija daro poveikį, liudininkus verčia apkalbėti jį ir A. U.. Buvo kalbos, kad liudytojai verčiami jį apkalbėti. Nebuvo jokių nurodymų, kad važiuoti pas tuos asmenis, kad paveikti juos toje byloje. Vienintelis jo prašymas žmonai buvo nuvažiuoti pas K. ir pakalbėti apie bylos aplinkybes, taip pat išsiaiškinti, kas ją užpuolė ir sumušė. K. sugebėjo parodyti savo sukčiavimo įgūdžius, ir įvėlė jo žmoną į savo pinkles ir gavosi taip, neva jo žmona padarė poveikį. K. nurodė, kad sumušė B. nurodymu, dėl B. bylos, o paskui ji parodymus pakeitė, kad tokio įvykio iš viso nebuvo. Nuo pat pradžių buvo manipuliuojama šita situacija. Ji girta kviečiasi policiją, o nenorėdama, kad už melagingą pranešimą būtų surašytas aktas nurodo, kad kažkas buvo užpuolęs ir sumušę. Jo žmona nuvažiavo su ja pasikalbėti. Tai buvo gudriai suregztas planas apkaltinti B.. Tardymo izoliatoriuje nelegaliai turėjo „Skaipo“ programą, bendravo su žmona ir prašė, kad nuvažiuotų ir pasikalbėtų su K.. Žmonai niekada nurodymų nedavė, kad lieptų parašyti Generalinei prokuratūrai. Jis tik prašė žmonos, kaip savo šeimos nario, kad nuvažiuotų pas K. pasikabėti apie sumušimo aplinkybes, paklausti, kas ją sumušė, ir neįžvelgia tokiame prašyme nieko neteisėto.

Kaltinamoji L. D. – B. kalta neprisipažino ir parodė, kad neatliko kaltinime jai inkriminuotų veiksmų. Nežinojo, kad jos vyras užsiima neteisėta veikla, nes jie kartu dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Jis dažnai išvažiuodavo į komandiruotes užsienyje, parsivarydavo mašinas pardavimui iš Prancūzijos ar Vokietijos. Žinojo, kad buvo įsikūręs individualią veiklą ir žadėjo prekiauti rūbais. Kai iš policijos pareigūnų sužinojo, kad jis kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, jai buvo didžiulis šokas. Kuo kaltinamas, sužinojo iš policijos pareigūnų. Norėjo sužinoti daugiau informacijos, todėl visų klausinėjo. Norėjo susitikti su tais žmonėmis, išsiaiškinti, ar jos vyras atliko neteisėtus veiksmus, ką bendro tie žmonės turi su jos vyru, ar jie buvo apgauti. Buvo girdėjusi, kad policijos pareigūnai daro spaudimą apklausiamiems žmonėms, kad verčia duoti bloginančius parodymus prieš jos vyrą ir A. U., verčia juos prisipažinti nukentėjusiaisiais, kad buvo išnaudoti. Tikslas dar buvo, kad susitikus su tais žmonėmis paklausti, ar nebuvo įtikinėjami policijos pareigūnų duoti sunkinančius parodymus prieš jos vyrą. Nei vieno neprašė, kad duotų kitokius parodymus, kad juos keistų. Norėjo, kad apklausos vyktų objektyviai, kad pareigūnai nebandytų teigti savo nuomonės apklausų metu. Jeigu tikėti M. parodymais, patys pareigūnai ją bandė įtikinti, neva ji atvažiuos pas ją ir duos pinigų, kad pakeistų parodymus. Ji nebuvo nuvykusi, su ja nebendravo ir neketino tai daryti, nes tam nematė tikslo. Buvo kalbėjusi su Ž. ir V., ir iš jų pokalbio suprato, kad jie visi važiavo daryti tas vagystes, jų tikslas buvo vogti ir daryti tuos pačius nuolatinius nusikaltimus, todėl vykti pas tas merginas nebuvo tikslo. Skundas į Generalinę prokuratūrą buvo gautas rugpjūčio 8 d., o ją sulaikė rugsėjo 3 d. Manė, kad užteks V., Ž. parašytų skundų, jog būtų pradėtas dėl pačių pareigūnų tyrimas, kad neteisingai vykdo apklausas, kad įtikinėja žmones duoti bloginančius parodymus. M. iš jos prašo prisiteisti 400€ dėl to, kad ji girdėjusi iš policijos pareigūnų, kad ji atvažiuos pas ją su lapu ir prašys keisti parodymus. Ji teisme pati prisipažįsta, kad su skundo turiniu nėra susipažinusi ir nežino, apie ką jis parašytas. Jokios moralinės žalos jai nepadarė. Ji paskambino L. B. ir buvo pas jį nuvažiavusi susitikti. Jos tikslas buvo sužinoti, ką bendro turi jos vyras su juo, kaip viskas vyko. Pokalbis buvo trumpas, kad važiavo į užsienį ieškotis darbo, dirbo prie gėlių ir nieko daugiau nepasakė. Antrą kartą susitikus, jis jai išreiškė nepasitenkinimą, kad jį kviečiasi policija, kad verčia duoti parodymus. Jis paskui pasakė, kad jam nepatinka tų pareigūnų darbas, ir kad nori parašyti skundą, bet nežino kam. Jis skundą rašė, o ji per internetą susirado adresą ir pasakė, kur gali kreiptis. P. Ž. K. buvo nuvykusi keturis kartus. Pirmo susitikimo metu klausė, ką bendro turi su jos vyru, kaip dėl to sumušimo, ar ji tikrai buvo sumušta, ar teisingai viską suprato. Ji atsakė, kad nėra tikra, kad sumušta jos vyro, kad tas sumušimas nesusipratimas, ir ji tų asmenų visiškai nepažįsta. Apie jos sumušimą sužinojo iš B., nes buvo gavęs įtarimą. Ž. klausė, kodėl ji taip pasakė, kad sumušė jos vyras. Ji visą laiką įtikinėjo, kad tų asmenų nepažįsta, jų nežino ir policijai taip sakiusi, kad į užsienį vyko su draugaiss atostogauti. Pirmo pokalbio metu ji prisipažino, kad važiavo su A., kad buvo išvažiavusi keletą kartų dirbti ir vogti, kad ne vieną kartą yra važiavusi su kitais asmenimis. Ji sakė, kad ją kviečiasi, kad turi daug patirties ir praktikos. Ji jos klausė, ar buvo su ja blogai elgiamasi, turi nusiskundimų. Ji pasakė, kad su ja elgėsi gražiai, galėdavo naudotis internetu, telefonu, išeiti į miestą, rytais bėgiodavo krosą. Ji būdavo patenkinta ir darbo užmokesčiu ir jokių jai pretenzijų neišreiškė. Tik pasakė, kad kažkiek yra išsigandusi po pirmos apklausos, kai apklausė policijos pareigūnai. Ji pasakė, kad gali parašyti raštą aukščiau, ir Ž. pasakė, kad parašys, ir kad atvažiuotų kitą dieną rašto pasiimti. Nuvažiavus kitą dieną, duris atidarė mama ir pasakė, kad Ž. nėra ir išėjusi į kaimą su draugėmis baliavoti. Nuvažiavus po kelių dienų, rado Ž. išgėrusią ir ji pasakė, kad parašyti rašto nesugebės ir paprašė jos, kad parašytų. Atvažiavo sutartu laiku, ir jos kartu rašė. Nedarė jokios prievartos, spaudimo, poveikio, kad rašyti šitą raštą. Paskui ji Ž. klausė, kodėl sugalvojo tą raštą parašyti, ir ji pati pasakė, kad nekaltų žmonių nenori apkaltinti. Ji tikėjo jos atvirumu ir sąžiningumu, nevertė rašto rašyti, neįkalbinėjo. J. buvo atėjęs, kai paskambino jam B.. Jis pasakė, kad apklausos metu buvo daromas psichologinis spaudimas, buvo vartojamas ir fizinis smurtas. Skundus jie rašė patys. Su J. buvo susitikusi ir jis pasakė, kad pats važiavo į užsienį. Su Z. ir G. susitikusi nebuvo. Gavo įtarimą iš vyro ir tų asmenų pavardės sužinojo. B. jai nieko nenurodė, jis tik vieną kartą buvo parašęs laiške, kad nuvažiuotų pas Ž. ir paklaustų dėl to sumušimo. L. pats pareiškė iniciatyvą parašyti skundą. Kratos metu buvo rasti rašyti raštai, kad būtų lengviau susisiekti. J. ir B. patys kūrė ir patys raštus rašė. Su J. kalbėjosi telefonu. Padavė jam panašaus turinio skundą, ir jis parašė. Padavė ir jis sutiko, raštą sukūrė pati. Niekam poveikio nedarė, neįkalbinėjo, neįtikinėjo ir nevertė. Buvo užsukęs vyriškis ir domėjosi, kaip sekasi jos vyrui. Parodė tą įtarimą ir pasakė, kad nori su tais asmenimis susitikti ir išsiaiškinti, ką bendrą turi su jos vyru, kaip viskas ten vyko. Jis prisistatė, kad kartu važiuodavo su vyru į užsienį. Jis pažadėjo padėti surasti, kur tie asmenys gyvena. Po kelių dienų jis atvežė tų asmenų telefonų numerius ir adresus. B. L., Ž., V., I.. Padavė parašytą lapelį su adresais. Pirmiau nuvažiavo pas L.. Klausė ir advokato, už ką vyras sulaikytas. Norėjo daugiau informacijos, kaip ten buvo, ką veikia ir daro su tokiu būriu žmonių. Paaiškėjo, kad jie važiavo kartu vogti, darė tuos pačius nusikaltimus. Raštą rodė J. ir jis pasakė, kad pretenzijų neturi, jis su tuo raštu sutiko. Jis prašė, kad ji išsiųstų. Ž. sakė, kad ja niekas nesinaudojo ir niekam pretenzijų neturi. Su K. jos rašė kartu. R. K. rašė pati, ką rašyti, pasakė ji. Komentarų apie šią bylą jokių nerašė. K. nepažįsta ir su ja nėra bendravusi. P. K. ir M. važiuoti nesiruošė. Susitikti ateityje buvo Ž. iniciatyva, pasakė, kad už ją parašytų raštą ir kad kartu rašys. S. J. rašė pats, jis patvirtino savo duotus parodymus, kalba buvo apie pačios apklausos esmę, kad policija nuo jo atstotų ir nesikvietinėtų taip dažnai. V. J. skundą rašė pats, pats sugalvojo. Skundą L. B. rašė pats, ji nieko jo neprašė. „Delight“ buteliukai buvo likę po savaitgalio, paklausė ar nori, ir Ž. pasiėmė.

2014 m. rugpjūčio 8 d. Generalinėje prokuratūroje gautas 2014-08-05 paštu išsiųstas nukentėjusiojo L. B. skundas dėl to, kad jau pirmoje apklausoje jis nurodė pareigūnams viską, ką žinojo byloje, tačiau jis ir toliau nuolat yra kviečiamas pas pareigūnus. Skunde nurodoma, kad jis dėl A. U. ir G. B. jokių nusiskundimų neturi ir šie žmonės jam nieko blogo nėra padarę, nebuvo verčiamas važiuoti į užsienį ir vogti, nebuvo išnaudojamas ar skriaudžiamas ir nesijaučia nukentėjęs, visus sprendimus kaip elgtis priimdavo pats, tačiau pareigūnai nenori tuo patikėti (T.10, b. l. 1-2).

2014 m. rugpjūčio 8 d. Generalinėje prokuratūroje gautas 2014-08-05 paštu išsiųstas nukentėjusiojo M. J. skundas dėl to, kad jis apklausiamas pareigūnų aiškiai nurodė, kad į Olandiją išvyko ieškoti darbo savo noru, nebuvo verčiamas vogti, jis galėjo elgtis laisvai, nebuvo išnaudojamas, prieš jį nebuvo vartojamas fizinis ar psichologinis smurtas ir nesijaučia nukentėjęs, tačiau policijos pareigūnai jam darė fizinį ir psichologinį spaudimą, siekdami išgauti parodymus, neva M. J. buvo verčiamas vogti ir su juo buvo blogai elgiamasi (T. 10, b. l. 5-6).

Nukentėjusysis L. B. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu 2014-07-31 jo duotus parodymus (T.11, b. l. 42-43), kad 2014-07-30 jam skambino moteris iš abonentinio numerio (duomenys neskelbtini), kuri pasakė, kad skambina nuo G. B. ir nori susitikti pakalbėti. Jis suprato, kad jam skambina G. B. žmona. Po to L. D. – B. atvažiavo pas jį, domėjosi, kokius parodymus jis davė policijoje. Jis pamelavo, kad policijai davė parodymus, neva Olandijoje dirbo legalų darbą, susijusį su gėlių priežiūra. L. D. – B. pasakė jam ir toliau laikytis tokių pat parodymų, taip pat 2014-09-08 jo duotus parodymus (T.11, b. l. 44-47), kad prie jo gatvėje privažiavo L. D. – B., kuri paklausė, ar jis nenori parašyti laišką, kad neturi pretenzijų G. B. ir A. U.. Jis pasakė, kad gali parašyti, pasikvietė šalia gyvenusį M. J., abu atsinešė po lapą popieriaus, o jis – ir tušinuką. Laišką parašė laiptinėje ant palangės tuo pačiu tušinuku, jis parašė pirmas. L. D. – B. visą laiką stovėjo lauke, jei būdavo neaišku, ką rašyti, jie iškišdavo galvą pro langą ir paklausdavo. L. D. – B. davė jiems ant lapelio užrašytą adresą, kad jie nurašytų jį ant voko, davė ir pačius vokus. Parašę laiškus, vokus atidavė L. D. – B. ir paprašė jos išsiųsti. Taip pat parodė, jog į policiją buvo kviečiamas gal virš 10 kartų, daugeliu atvejų pareigūnai nerašė parodymų, nežino, koks buvo tokių kvietimų tikslas, gal siekė, kad apkaltintų K.. Policijoje patys jam daug pasakojo, bet jo parodymų nerašė. Policijoje jam poveikį darė tyrėja ir dar viena moteris, liepdavo kaltinti K., jam pačios pasakodavo, kad jis važiuodavo vogti ir jam liepdavo sakyti, kad vogė. Skundo prokuratūrai turinį rašė pats, kas parašyta skunde, yra teisybė. Taip rašydamas siekė, kad pareigūnai daugiau nebesikviestų. Skundas atitiko jo norus ir ketinimus. Prieš surašant skundą, jau buvo iškviestas gal 5 kartus. Su L. B. buvo susitikęs 2 kartus, ji klausė, dėl ko sulaikytas jos vyras, nes ji nežinojo, dėl ko sulaikytas.

2014 m. rugpjūčio 11 d. Generalinėje prokuratūroje gautas liudytojos A. Z. skundas, kuriame ji nurodo, kad A. U. ir G. B. jos nekontroliavo ir jai įtakos neturėjo, ji pati sprendžia, kaip jai gyventi ir kuo užsiimti. Apie tai, kas jai žinoma byloje, ji davė parodymus ir neturi daugiau ką pasakyti, meluoti nesiruošia, nors pareigūnai siekia, kad ji pasakytų tai, ką jie nori išgirsti (T.10, b. l. 9).

Liudytoja A. Z. parodė, kad skundą rašė, būdama nepatenkinta tyrėjos veiksmais, kadangi tyrėja apklausos protokole rašydama iškraipė jos parodymus. Apklausos protokolus prieš pasirašydama perskaitė ne visus, nes skubėjo, dukrą buvo palikusi pas mamą. Dukrai buvo 2 metai, tai buvo pirmas vaikas. Skunde norėjo paneigti, kad reikėjo atsiklausti B.. Taip nebuvo, kad reikėdavo atsiklausti, ar vadino šefu ar bosu. T. K. jai pasakė, kad jau yra parašiusi skundą, pasakė, ką rašė, ir davė adresą, kur rašyti. Skundo turinį sukūrė pati. Dėl skundo daugiau su niekuo nebendravo ir niekas nėra jos prašęs keisti parodymus.

2014 m. rugpjūčio 28 d. Generalinėje prokuratūroje gautas liudytojo N. G. skundas, kuriame jis nurodo, kad jis ikiteisminio tyrimo byloje nesijaučia nukentėjęs, nes niekada nebuvo išnaudojamas, į užsienį vyko savo noru ir lėšomis, niekas jo nekontroliavo ir nebandė niekaip paveikti. Dėl A. U. ir G. B. jokių nusiskundimų neturi, o policijos pareigūnai norėjo jį palenkti į savo pusę (T.10, b. l. 29).

Liudytojas N. G. parodė, kad skundą parašė, patartas pažįstamo advokato, nes (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnai darė jam spaudimą siekdami išgauti parodymus, neva G. ir A. jį išnaudojo. Apklausų metu davė teisingus parodymus, nors pareigūnai vertė sakyti, kad jis buvo išnaudojamas. Skundą rašė siekdamas, kad daugiau neverstų taip sakyti. Skunde nurodytos aplinkybės teisingos ir atitinka tikrovę. Kai pareigūnai išsikvietė antrą kartą, tai kalbėjo daug gražiau, neįkalbinėjo ir klausėsi, ką jis pasakoja.

2014 m. rugsėjo 1 d. Generalinėje prokuratūroje gautas 2014-08-28 paštu išsiųstas nukentėjusiojo V. J. skundas, kuriame jis nurodo, kad sprendimus kaip elgtis priima pats, A. ir G. įtakos jam neturėjo ir neturi, jis nebuvo šių asmenų apgaudinėjamas, kontroliuojamas ar kokiu nors būdu išnaudojamas (T.10, b. l. 33-34).

Nukentėjusysis V. J. parodė, kad 2014 m. rugpjūčio pabaigoje jam paskambino L. B. ir pakvietė susitikti pasikalbėti apie bylą, po to atvažiavo prie jo namų, ir jie susitiko. B. buvo pasimetusi, klausė, kas čia vyksta, ar jis buvo apklaustas byloje, ir ar jam nebuvo daromas spaudimas. Jis paaiškino, kad viskas vyksta dėl Olandijos, o pareigūnai tampo jį kaip nukentėjusįjį ir daro spaudimą duoti parodymus G. B. nenaudai. Jis iš tiesų pareigūnams buvo kategoriškai pasakęs, kad nėra joks nukentėjusysis, tačiau pareigūnai klausė, kaip jo vaikas jaustųsi, jeigu jį išvežtų vogti, ir siekė, kad jis duotų parodymus prieš B.. L. B. pasiūlė jam apskųsti pareigūnų veiksmus, ir jis sutiko, nes jau prieš tai ketino skųsti pareigūnų veiksmus. L. B. parodė jam atšviestus lapus, kuriuose buvo surašytas skundo tekstas, ir pasakė, kad jis gali rašyti skundą pagal šį pavyzdį. Tada jis atsisėdo į L. B. automobilį ir pagal jos duotą pavyzdį ant popieriaus lapo surašė skundą, popierių ir tušinuką jam davė L. B.. Po to laišką jis įdėjo į L. B. duotą voką, užrašė adresą ir atidavė L. B. išsiųsti. Viskas, kas parašyta skunde, atitinka tikrovę.

Nukentėjusioji I. M. parodė, kad šioje byloje jai niekas nedarė jokio poveikio.

2014 m. rugpjūčio 12 d. Generalinėje prokuratūroje gautas 2014-08-11 paštu išsiųstas nukentėjusiosios Ž. K. skundas, kuriame ji nurodo, kad ji niekada nėra nukentėjusi nuo A. U. ir G. B., nėra patyrusi iš jų prievartos, jie jos nekontroliavo ir neišnaudojo, į užsienį yra važiavusi savo noru ieškoti darbo, sprendimus savo gyvenime priima pati, prašo jos nelaikyti nukentėjusiąja (T.10, b. l. 25-26).

Nukentėjusioji Ž. K. parodė, kad pas ją buvo atvažiavusi L. B. ir prašė parašyti laišką į prokuratūrą, kad nebuvo skriaudžiama ir neturi jokių pretenzijų. Ji bijojo poveikio iš B. pusės, nes prieš tai buvo sumušta, norėjo ramybės, todėl sutiko. L. B. davė popieriaus, padiktavo, ji parašė, kad nebuvo skriaudžiama, neturi pretenzijų, raštą įdėjo į B. duotą voką, užrašė adresą ir atidavė B. išsiųsti. B. davė cigarečių pakelį ir 2 buteliukus „Delight“. B. buvo atvažiavusi apie 4 kartus, bet keletą kartų jos nerado, tik mama sakė, kad buvo atvažiavusi. Pirmo susitikimo metu ji nesutiko rašyti, sakėsi neturinti laiko, ir parašė tik po poros dienų, kai B. vėl atvažiavo. Pirmo susitikimo metu B. paklausė, kas ją gąsdino ir pasakė, kad tai B. priešų darbas, bet ji tuo nepatikėjo. B. dėl B. neklausė, ką padaręs, neklausė, ką jie veikė Olandijoje, nes ir taip žinojo. Ji pasakė, kad pretenzijų neturi, nes su ja B. pilnai atsiskaitė. B. klausė, kokius ji davė parodymus, o ji pasakė, kad nieko nepasakojo. B. sakė, jog reikia duoti parodymus, kad važiavo savo noru, nevogė, kad važiavo atostogauti. Ji žadėjo B. parašyti pati, kad atstotų nuo jos, bet rašyti nesiruošė. Policija žinojo, kad bus susitikimas ir rašomas skundas. Ji pasakė B., kelintą valandą atvažiuoti. B. klausė, ar jos vyras naudojo smurtą, ji atsakė, kad nenaudojo.

Slapto sekimo protokole užfiksuota, kad 2014-08-10 10 val. 21 min. prie Ž. K. gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) atvažiavo automobilis Honda CR-V, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš namų išėjo Ž. K., o L. D. – B. išlipo iš automobilio. Po trumpo pokalbio abi moterys įsėdo į minėtą automobilį. L. D. – B. nuo galinės automobilio sėdynės paėmė baltos spalvos lapus ir, prisegusi prie segtuvo, padavė Ž. K.. Maždaug po 15 min. abi moterys išlipo iš automobilio, parūkė ir L. D. – B. nuo galinės automobilio sėdynės padavė Ž. K. du butelius nenustatyto gėrimo. 2014-08-10 10 val. 50 min. L. D. – B. iš Ž. K. namų išvažiavo (T.10, b. l. 76-80).

Savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų protokole užfiksuotas 2014-08-10 laikotarpyje tarp 10 val. 20 min. ir 10 val. 50 min. Ž. K. ir L. D. – B. pokalbis, vykęs aukščiau aptarto susitikimo metu. Pokalbio garso įraše užfiksuota, kaip L. D. – B. diktuoja skundo Generaliniam prokurorui tekstą, atitinkantį Generalinėje prokuratūroje gauto Ž. K. skundo tekstą, o Ž. K. rašo diktuojamą tekstą. Taip pat L. D.- B. pamoko Ž. K. sakyti, kad ji pati sugalvojo parašyti šį skundą ir pati, būdama (duomenys neskelbtini), jį išsiuntė, pamoko, kokius parodymus duoti dėl Ž. K. sumušimo – kad sumušė kažkas kaime dėl skolos ar kitų buitinių priežasčių. Pokalbio metu L. B. atiduoda Ž. K. pakelį cigarečių ir du buteliukus gėrimo (T.10, b. l. 81-86).

Kratos protokole užfiksuota, kad 2014-09-03 iš L. D. – B. naudojamo automobilio Honda CR-V, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paimtas tuščias juodos spalvos segtuvas, baltos spalvos vokas su 5 vnt. skundų ir dviem tuščiais lapais, lapelis su užrašytu Generalinio prokuroro adresu, tuščias vokas įmautėje su skundu, surašytu T. K. vardu ir lapeliu, ant kurio užrašyta „tauragiškė Nr. (duomenys neskelbtini) Jau sutarta, kai nuvažiuosi žinos ko nori“, įmautė su I. M. skundu ir lapeliu, ant kurio užrašyta „su ištinusiu žandu, L. žino“ (T.10, b. l. 89-96).

Apžiūros protokolu apžiūrėti dokumentai, kratos metu paimti iš L. D. – B. naudojamo automobilio Honda CR-V, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei nustatyta, kad vienas iš skundų yra surašytas V. J. vardu. Identiškas tekstas su skundu buvo gautas Generalinėje prokuratūroje. Antras skundas yra surašytas Ž. K. vardu, identiškas tekstas su skundu buvo gautas Generalinėje prokuratūroje. Įmautė su skundu, surašytu T. K. vardu ir įmautė su surašytu skundu I. M. vardu. Minėtose įmautėse taip pat buvo po baltą tuščią popieriaus lapą ir tuščią voką (T.10, b. l. 105-122).

Asmens kratos ir apžiūros protokoluose užfiksuota, kad 2014-09-03 iš L. D. – B. paimti 3 vnt. lapelių su užrašais, viename iš lapelių užrašyta „D. Ž., T. ir I. parodymų“ (T.10, b. l. 129, 163-166).

Kratos protokolu 2014-10-28 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovės L. B. adresu (duomenys neskelbtini), paimtas kompiuteris (T.13, b. l. 65-66).

Apžiūros protokolais užfiksuotas minėtame kompiuteryje rastas Skype susirašinėjimo pokalbis 2014-08-03 tarp G. B. ir abonento „I.“ (T.13, b. l. 95-108). Kaltinamajame akte nurodoma, kad tai yra G. B. ir L. D. – B. pokalbis, kuriame užfiksuota, kaip G. B. nurodo L. D. - B. išsiųsti M. J. ir L. B. skundus sekančios dienos ryte ir nelaukti kitų. Teismo vertinimu, nei apžiūrėtų pokalbių turinys, nei kiti bylos duomenys neduoda jokio objektyvaus ir pamatuoto pagrindo teigti, kad tai yra G. B. pokalbiai būtent su L. D.-B. (tokia išvada kaltinamajame akte daroma remiantis vien tuo, kad L. D.-B. motinos vardas yra I., nors šios išvados nepagrindžia apklaustų asmenų parodymai, nenustatyta, kad analogiškas susirašinėjimas būtų išsaugotas I. D. kompiuteryje), ir kad juose eina kalba būtent apie M. J. ir L. B. skundus (pokalbiai yra per mažai informatyvūs identifikuoti pokalbių turinį ir pokalbių dalyvius).

G. B. šiame epizode buvo kaltinamas tuo, kad turėdamas tikslą paveikti nukentėjusiuosius ir liudytojus, kad jie ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus, o tai padėtų G. B. išvengti baudžiamojo persekiojimo, nurodė L. D. – B. padaryti poveikį nukentėjusiesiems L. B., M. J., V. J., Ž. K. ir liudytojams A. Z. ir N. G., kad šie parašytų skundus Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui, kuriais paneigtų duotus parodymus ikiteisminio tyrimo byloje. Teismo vertinimu, byloje nėra surinkta įrodymų, kurie patvirtintų, kad L. D. – B. susitikinėjo su nukentėjusiaisiais ir liudytojais būtent G. B. nurodymu, ir kad G. B. apskritai būtų jai davęs tokį nurodymą. Kaltinamųjų aiškinimas, kad G. B., sužinojęs, jog Ž. K. buvo sumušta nenustatytų asmenų, galimai prisistačiusių jo vardu, prašė savo žmonos nuvykti pas Ž. K. ir išsiaiškinti būtent šio incidento aplinkybes, jokiais byloje surinktais įrodymais nėra paneigtas. Taip pat jokiais įrodymais nėra paneigtas kaltinamųjų aiškinimas, jog G. B. neprašė žmonos daryti kokį nors poveikį L. B., M. J., V. J., Ž. K., A. Z. ir N. G., tuo labiau paveikti juos rašyti skundus Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui, ir kad su šiais asmenimis L. D. – B. bendravo savo iniciatyva (išskyrus pokalbį su Ž. K. dėl jos sumušimo), siekdama išsiaiškinti jos sutuoktiniui inkriminuotų kaltinimų pagrįstumą bei apsaugoti sutuoktinį nuo, jos manymu, galimo ikiteisminio tyrimo pareigūnų poveikio liudytojams ir nukentėjusiesiems. Todėl teismas pripažįsta G. B. dalyvavimą šiame nusikalstamos veikos epizode neįrodytu, minimas epizodas iš kaltinimo šalinamas kaip nepasitvirtinęs.

Pagal BK 233 str. 1 d. inter alia atsako tas, kas bet kokiu būdu siekė paveikti liudytoją ar nukentėjusį asmenį, kad šie ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus. L. D. – B. buvo kaltinama padariusi poveikį nukentėjusiesiems L. B., M. J., V. J., Ž. K., liudytojams A. Z. ir N. G., kad šie parašytų skundus Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui, kuriais paneigtų duotus parodymus ikiteisminio tyrimo byloje, ko pasekoje Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje buvo gauti šių asmenų skundai, kuriais jie neigė savo ankstesnius duotus parodymus ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 85-1-00347-14. Taigi, pagal kaltinimo konstrukciją L. B. veiksmai siejami išimtinai su poveikiu nurodytiems asmenims parašyti skundus Generaliniam prokurorui, ko pasekoje paveikti asmenys tokius skundus parašė. Kita vertus, L. B. inkriminuotame kaltinime nėra detalizuota, kokie konkrečiai jos paveiktų asmenų prieš tai ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (jų esmė ar turinys), kaltintojo vertinimu, yra teisingi, ir kokiu konkrečiai būdu jie yra žinomai melagingai paneigiami skunduose Generaliniam prokurorui (neatskleistas šių skundų melagingumo, kurį deklaruoja kaltinimas, turinys).

Iš L. B. skundo turinio matyti, kad, priešingai nei teigiama kaltinime, savo skunde jis patvirtina jau pirmoje apklausoje nurodęs pareigūnams visas jam žinomas faktines bylos aplinkybes ir to neneigia. Skunde nukentėjusysis taip pat skundžiasi ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmais ir trumpai išdėsto savo požiūrį (vertinimą) į bylos aplinkybes, dėl kurių buvo apklausiamas. Baudžiamojo proceso įstatymas numato proceso dalyvių teisę skųsti pareigūnų veiksmus, taigi pasinaudojimas tokia teise ar asmens skatinimas pasinaudoti tokia teise patys savaime nėra neteisėti. Akivaizdu ir tai, jog asmens požiūris į faktines bylos aplinkybes, dėl kurių jis davė parodymus, proceso eigoje gali keistis. Aplinkybė, kad pirmojoje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu L. B. nurodė, jog jis jaučiasi nukentėjęs nuo kaltinamųjų, o skunde Generaliniam prokurorui nurodo nesijaučiantis nukentėjusiu ir pagrindžia tokį savo požiūrį, neneigdamas pirminiuose parodymuose nurodytų jam žinomų faktinių bylos aplinkybių, pati savaime negali būti vertinama kaip melagingų parodymų davimas. Tuo tarpu skunde išdėstyti L. B. vertinimai, kad jis dėl A. U. ir G. B. jokių nusiskundimų neturi ir šie žmonės jam nieko blogo nėra padarę, nebuvo verčiamas važiuoti į užsienį ir vogti, nebuvo išnaudojamas ar skriaudžiamas, visus sprendimus kaip elgtis priimdavo pats, iš esmės neprieštarauja ikiteisminio tyrimo metu prieš tai jo duotiems parodymams. Taigi L. B. ir L. B. parodymai teisme, taip pat L. B. pirminių parodymų turinio ir jo skundo turinio analizė nepatvirtina, kad L. B., skatindama L. B. parašyti skundą, būtų siekusi jį paveikti duoti melagingus parodymus, o pastarasis savo skunde būtų kaltinime neįvardintu būdu melagingai paneigęs anksčiau duotus kaltinime neįvardintus teisingus parodymus.

Iš esmės analogiška situacija yra ir su M. J., kuris skundėsi Generaliniam prokurorui ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmais, tačiau savo skunde visiškai patvirtino prieš tai ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 6, b. l. 106), A. Z. ir N. G., kurie skunduose dėl pareigūnų veiksmų taip pat patvirtino prieš tai ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. V. J., kaip ir L. B., savo skunde Generaliniam prokurorui nepaneigė prieš tai ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, tik išdėstė kitokį, lyginant su pirmine apklausa, tų pačių bylos aplinkybių vertinimą (savo subjektyvų požiūrį į jas).

Kaip minėta, kaltinamajame akte L. B. veiksmai dėl poveikio nukentėjusiesiems ir liudytojams siejami tik su poveikiu parašyti skundą Generaliniam prokurorui ir tokio skundo parašymu. Teismo vertinimu, dėl aukščiau aptartų aplinkybių tokiuose L. B. veiksmuose L. B., M. J., A. Z., N. G., V. J. atžvilgiu nėra BK 233 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymių.

2014-09-03 kratos metu iš L. D. – B. naudojamo automobilio buvo paimti skundų Generaliniam prokurorui ruošiniai T. K. ir I. M. vardu. Kaltinamoji pripažįsta, jog pagamino šiuos ruošinius, aiškindamasi savo sutuoktinio bylos aplinkybes, tačiau vėliau, pabendravusi su eile nukentėjusiųjų ir liudytojų, nusprendė pas T. K. ir I. M. nebevykti ir su jomis apskritai nebendravo, kadangi manė, jog ikiteisminio tyrimo objektyvumui užtikrinti pakaks ir kitų asmenų prieš tai parašytų skundų Generaliniam prokurorui. Šis kaltinamosios aiškinimas byloje surinktais įrodymais nėra paneigtas. Byloje nėra jokių įrodymų, kad L. D. – B. pati ar per kitus asmenis kokiu nors būdu buvo susisiekusi su T. K. ir I. M. ir darė joms kokį nors poveikį ar bandė susitarti dėl susitikimo tokio poveikio darymui. Nenustatyta, kad sulaikymo metu 2014-09-03 L. B. būtų vykusi pas T. K. ar I. M.. Kaltinamajame akte L. D. – B. veiksmai yra kvalifikuoti kaip pasikėsinimas daryti poveikį T. K. ir I. M.. Pagal BK 22 str. 1 d. pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedama daryti nusikalstama veika, jeigu ji nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Kaip minėta, byloje nenustatyta, kad kaltinamoji prieš sulaikymą būtų susitarusi su T. K. ar I. M. dėl susitikimo poveikio darymui, ar kad sulaikymo metu ji būtų vykusi į tokį susitikimą be išankstinio susitarimo. Taigi sulaikymo metu kaltinamoji dar nebuvo pradėjusi tiesiogiai daryti nusikalstamos veikos. Akivaizdu, kad iki tiesioginio nusikaltimo darymo pradžios kaltinamoji turėjo visas galimybes bet kada atsisakyti nuo nusikaltimo darymo, kaltinamoji būtent ir tvirtina taip pasielgusi. Taigi byloje surinkti įrodymai neduoda pagrindo jos veiksmus vertinti kaip pasikėsinimą daryti poveikį. Skundo ruošinių pagaminimas, ketinamų paveikti asmenų duomenų susiradimas ir vežiojimasis su savimi automobilyje šiuo atveju gali būti vertinamas tik kaip BK 21 str. 1 d. numatytas rengimasis padaryti nusikaltimą – priemonių suieškojimas ir pritaikymas, veikimo plano sudarymas. Tačiau pagal BK 21 str. 1 d. asmuo atsako tik už rengimąsi padaryti sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. BK 233 str. 1 d. numatytas nusikaltimas yra nesunkus. Todėl, atskirai neanalizuojant skundų Generaliniam prokurorui ruošinių T. K. ir I. M. vardu turinio, L. D. – B. atsakomybė dėl rengimosi paveikti T. K. ir I. M. kaltinimo ribose yra negalima, nes tokie veiksmai baudžiamosios atsakomybės neužtraukia.

Kiek sudėtingesnė situacija yra dėl kaltinimo darius poveikį Ž. K.. Teismo vertinimu, byloje yra surinkta pakankamai duomenų, duodančių pagrindą kaltinti L. B. poveikio Ž. K. darymu. Tačiau klausimo dėl byloje surinktų duomenų pripažinimo įrodymais ir jų pakankamumo kaltinamosios kaltei patvirtinti svarstymas taptų beprasmis dėl nekvalifikuotai ir ydingai suformuluoto kaltinimo.

L. D. – B. yra kaltinama tuo, jog padarė poveikį nukentėjusiajai Ž. K., ko pasekoje Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje 2014 m. rugpjūčio 12 d. buvo gautas nukentėjusiosios Ž. K. skundas, kuriuo ji neigė savo ankstesnius duotus parodymus ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 85-1-00347-14. Toks kaltinimo formulavimas akivaizdžiai neatitinka BPK 219 str. 3 p. reikalavimų, kurie numato, kad kaltinamajame akte aprašant nusikalstamą veiką, besąlygiškai turi būti nurodyti padarytos nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Visų pirma, kaltinime nenurodytas nei nusikaltimo padarymo laikas, nei jo padarymo vieta, apsiribojant nuoroda į Ž. K. skundo gavimo prokuratūroje datą, nors inkriminuoto nusikaltimo sudėtis yra formali ir nesiejama su kokių nors pasekmių atsiradimu. G. B. inkriminuotame kaltinime, kurį teismas pripažino neįrodytu, buvo nuoroda į tai, kad jis nurodė L. D. – B. padaryti poveikį Ž. K. laikotarpiu nuo 2014-06-23 iki 2014-08-04, vienok L. D. – B. inkriminuotame kaltinime jokių nuorodų apie nusikalstamų veiksmų padarymo laiką ir vietą nėra. Be to, kaltinime nenurodyta, kokiu būdu (prašymais, įtikinėjimais, pažadais, apgaule, papirkimu ar kt.) buvo daromas poveikis. Teismo vertinimu, toks kaltinimo aprašymas prilygsta situacijai, kuomet nužudymo byloje asmuo A. būtų apkaltintas nužudęs asmenį B. nenurodant, kur, kada ir kokiu būdu B. buvo atimta gyvybė. Pažymėtina, kad iki skundo Generalinėje prokuratūroje gavimo Ž. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta 3 kartus: 1) 2014-06-27 (6 t., b. l. 154-155), 2) 2014-07-22 (11 t., b. l. 9-10), 3) 2014-07-31 (11 t., b. l. 13-14). Šių apklausų metu ji davė pakankamai prieštaringus parodymus. Pvz., pirmojoje apklausoje ji nurodė, kad išvyko į Olandiją vogti iš parduotuvių G. B. pasiūlymu, tuo tarpu antrojoje apklausoje nurodė, kad išvyko į Olandiją G. B., A. U. ir E. pasiūlymu tvarkyti namus. Trečiojoje apklausoje Ž. K. davė parodymus apie nenustatytų asmenų jai darytą poveikį. Tuo tarpu kaltinime apskritai nėra nurodyta, kada, kokių konkrečiai ir būtent apie kokias bylos aplinkybes duotų Ž. K. parodymų paneigimo siekė L. B., darydama poveikį nukentėjusiajai. Visos šios aplinkybės yra nepaprastai svarbios, užtikrinant kaltinamosios teisę žinoti, kuo ji yra kaltinama (tenka pripažinti, kad ši aplinkybė iki galo nėra aiški ir teismui), ir gintis nuo pareikšto kaltinimo. Iš kaltinamosios ir nukentėjusiosios parodymų matyti, kad iki skundo Generalinei prokuratūrai surašymo jos buvo susitikusios dar 1-2 kartus, ir būtent šių susitikimų metu buvo pasiektas principinis susitarimas dėl skundo rašymo. Šią aplinkybę patvirtina ir skundo rašymo metu darytas garso įrašas, iš kurio matyti, kad skundo rašymo momentu kokių nors diskusijų skundo rašymo klausimu iš esmės nekilo, tiesiog Ž. K. rašė L. B. diktuojamą tekstą. Taigi nagrinėjamu atveju tiek kaltinamajai ginantis nuo pareikšto kaltinimo, tiek ir teismui sprendžiant kaltinimo pagrįstumo klausimą turi būti žinoma, kada (pirmo, antro, trečio ar visų susitikimų metu) ir kokiu konkrečiai būdu buvo daromas poveikis (pažymėtina, kad nusikalstamas yra ne bet koks poveikis, pvz., parašyti skundą dėl pareigūnų veiksmų, o tik poveikis duoti melagingus parodymus). Ši aplinkybė yra labai svarbi ir aiškinantis klausimą, nuo kurio momento Ž. K. bendravimas su kaltinamąja buvo kontroliuojamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir vertinant, ar Ž. K. pareigūnų nurodymu ar su jų žinia dar iki garso įrašu užfiksuoto susitikimo neprovokavo kaltinamosios nusikalsti.

Kaip minėta, pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 punktą kaltinamajame akte aprašant nusikalstamą veiką turi būti nurodyta padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdas, padariniai bei kitos svarbios aplinkybės. Iš nusikalstamos veikos aprašymo turi būti aiškios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iš kurių sprendžiama apie jos sudėtį sudarančių požymių buvimą ar nebuvimą. Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių išdėstymą lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte turi būti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltinamasis aktas neatitinka (duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai minėtos aplinkybės jame nenurodytos arba nurodytos netiksliai, nekonkrečiai ir šie trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą ir (ar) dėl to suvaržoma kaltinamojo teisė į gynybą, be to, šių trūkumų negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-480/2012, 2K-222/2013, 2K-254/2013). Baudžiamojo proceso įstatymas reikalauja, kad teismo nuosprendis būtų teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. Nagrinėjamoje byloje susidarė tokia situacija, kad kaltinamasis aktas nesuteikia pakankamai duomenų teismui neabejotinai apsispręsti dėl apkaltinamojo ar išteisinamojo nuosprendžio priėmimo ir dėl to teismas atsidūrė teisinėje aklavietėje – pagal tokį kaltinimą nėra procesinės galimybės tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą (panaši situacija aptarta ir kasacinėje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-111-677/2016).

Kita vertus, bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (BPK 7 str.). Nukentėjusiosios Ž. K. interesus pirmosios instancijos teisme atstovavo kvalifikuotas teisininkas – jos įgaliotasis atstovas advokatas D. P.. Valstybinį kaltinimą teisme palaikė prokuroras. Nors teismo procesas truko metus laiko, nukentėjusiosios atstovas ir prokuroras nepasinaudojo BPK 256 str. jiems suteikta teise kreiptis į teismą su prašymu keisti kaltinimą. Priešingai, nukentėjusiosios atstovas ir prokuroras šią problemą ignoravo, net ir kaltinamosios gynėjui išdėsčius argumentus dėl netinkamo kaltinimo baigiamųjų kalbų metu. Baudžiamojo proceso įstatymas nenumato galimybės išskirti iš baudžiamosios bylos dalį dėl vieno ilgalaikės tęstinės veikos epizodo, glaudžiai susijusio su kitais byloje pareikštais kaltinimais, ir šią bylos dalį grąžinti prokurorui. Visos didelės apimties sudėtingos baudžiamosios bylos, kurioje procesas trunka dvejus metus ir kaltinamieji beveik tiek pat laiko yra suimti, grąžinimas prokurorui dėl aukščiau aptartų kaltinimo trūkumų ir prokuroro bei nukentėjusiosios atstovo nesiėmimo priemonių šiems trūkumams pašalinti nebūtų teisingas ir tikslingas bei neproporcingai pažeistų kaltinamųjų teisę į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką. Pats teismas, būdamas nešališkas, taip pat neturi įstatyminio pagrindo pats savo iniciatyva kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes keisti iš esmės skirtingomis, iš esmės formuluojant kaltinimą iš naujo, ir po to spręsti kaltinamosios kaltės klausimą dėl paties teismo suformuluoto kaltinimo. Remiantis išdėstytu, teismas konstatuoja, kad kaltinimo dėl poveikio darymo Ž. K. ribose L. D. – B. veiksmuose nėra jai inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 233 str. 1 d., sudėties požymių. Pažymėtina, kad analogiškai ydingai sukonstruotas ir kaltinimas L. D. – B. dėl poveikio darymo L. B., M. J., A. Z., N. G., V. J. atžvilgiu, kurio nepagrįstumą teismas jau aptarė ankstesnėje nuosprendžio dalyje.

G. B. ir A. M. buvo kaltinami tuo, kad G. B., turėdamas tikslą paveikti nukentėjusiąją Ž. K., kad ji ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus, o tai padėtų G. B. išvengti baudžiamojo persekiojimo pagal BK 147 str. 2 d., 157 str. 2 d. ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 85-1-00347-14, laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 23 d. iki 2014 m. rugsėjo 11 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, nurodė A. M. nuvykti pas Ž. K. ir ją įkalbėti duoti melagingus parodymus. A. M., vykdydamas G. B. nurodymus, per kelis kartus - 2014 m. rugsėjo mėn. pradžioje, tikslus laikas nenustatytas, 2014 m. rugsėjo 10 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, ir 2014 m. rugsėjo 11 d. apie 14 val. 30 min. automobiliu Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvyko pas Ž. K. į namus adresu (duomenys neskelbtini), kur naudodamas psichologinį smurtą, įkalbinėjo duoti melagingus parodymus, t. y. paliudyti, kad G. B. nevadovavo vykdomoms vagystėms N. K., ir kad Ž. K. nėra nukentėjusi šioje byloje.

Kaltinamasis G. B. kaltu neprisipažino ir parodė, kad su A. M. iš įkalinimo įstaigos nebendravo ir nieko jo neprašė, tame tarpe neprašė ir daryti poveikį Ž. K.. Jo žmona draugauja su A. M. seserimi, tačiau jis pats nėra A. M. draugas, jie tik pažįstami. Nėra atsakingas dėl A. M. poelgio ir nėra niekaip su juo susijęs, vertina tokį poelgį neigiamai ir tikrai nebūtų jo toleravęs. A. M. veiksmų motyvai jam nežinomi, galbūt jis norėjo jam padaryti gera savo iniciatyva ar susireikšminti prieš Ž. K..

Kaltinamasis A. M. savo kaltę iš esmės pripažino ir parodė, kad G. B. pažįsta, o L. B. yra sesers draugė. Atlikęs laisvės atėmimo bausmę Lietuvoje, išvyko į Olandiją, kur buvo perduotas Belgijos teisės A. ir ten atliko laisvės atėmimo bausmę. Olandijoje prabuvo dvi savaites, išvažiavo su draugu M. A.. P. J. ir paprašė leisti atvažiuoti ir pabūti. Tame bute buvo rusas, J. ir G.. A. U. tuo momentu kalėjo. Grįžo į Lietuvą ir iš sesers sužinojo, kad G. B. sulaikytas ir jam inkriminuojami kaltinimai žmonių prekyba. Iš sesers ir aplinkinių kalbų sužinojo, kad yra tokia Ž. K. ir pats sugalvojo nuvažiuoti. Jos numerį sužinojo iš savo vaikų mamos. Nuvažiuoti nusprendė pats, nes žinojo, kad taip negalėjo būti. Gavo numerį ir pasiskambino. Pirmą dieną susitarė ir kalbėjo apie visą tą bylą. Važiavo, nes norėjo, kad ji pakeistų parodymus ir pasakytų teisybę. Pirmą dieną ji pasakė, kad negali, kad atvažiuotų kitą dieną. Atvažiavo antrą dieną, jokio smurto nenaudojo. B. nieko jam nesakė ir neprašė. Ž. jam pasakė, kad smurtas buvo ne dėl G.. P. Ž. vyko, kad pasakytų teisybę, kad buvo viskas ne taip, kad sumušė dėl G.. A. Ž. sumušimą kalbėjo visa Tauragė, nes Ž. visi pažįsta. Pas Ž. K. buvo du kartus. Ji galvojo, kad jis iš policijos ir nenorėjo su juo kalbėtis. Antrą dieną ji kalbėjo visai kitaip. K. keisti parodymus prašė, o kodėl - atsakyti negali. Iš pokalbio nesimato, kad buvo daromas psichologinis spaudimas ar smurtas. Kaltas, kad ne taip pasielgė. Įkalbinėjo norėdamas padėti, nes galvojo, kad taip nebuvo.

Nukentėjusioji Ž. K. parodė, kad pas ją į namus buvo atvažiavęs A. M. ir prašė, kad ji apklausiama byloje nieko nepasakotų. M. buvo atvažiavęs rugsėjo 10 d. ir prašė, kad ji parašytų, kad neturi pretenzijų. M. sakė, kad skolingas nebus, atsilygins, ir ji sutiko. A. M. anksčiau nepažinojo, jis negąsdino nei pirmą susitikimą, nei antrą. Prašė, kad nieko nekalbėtų ant B., kad pakeistų savo parodymus, kad neturi jokių pretenzijų ir niekas nieko nedarė. Ji atsakė, kad neturi pretenzijų ir sutinka. Pirmą dieną buvo girta o antrą dieną blaivi. Degtinės ir cigarečių ji neprašė atvežti. M. prašė vykti pas advokatę ir pakeisti parodymus. Nesakė, kad sumušė vaikinai dėl telefono vagystės (duomenys neskelbtini) kaime. Noriu prisiteisti neturtinę žalą dėl psichologinio poveikio. M. pasakė, kad ji pakeistų parodymus ir nuo to jai bus geriau, o jei taip nedarys, tai ramybės neturės.

Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokole nurodyta, jog kontroliuojant Ž. K. susižinojimą mobilaus ryšio telefonu užfiksuoti jos 2014 m. rugsėjo 10 ir 11 d. pokalbiai su A. M., kuomet A. M. skambina ir tariasi dėl susitikimų (t. 12, b. l. 67-77).

Slapto sekimo protokole užfiksuota, kad 2014-09-11 apie 14 val. 30 min. prie Ž. K. namų atvažiuoja juodos spalvos automobilis Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Iš automobilio išlipęs A. M. su Ž. K. kalbasi apie 20 min (T.11, b. l. 119-126).

Savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų protokole užfiksuotas minėto susitikimo metu vykęs Ž. K. ir A. M. pokalbis. Pokalbio metu A. M. nurodo Ž. K. prieš G. B. neduoti jokių parodymų, nesakyti, kad G. B. vadovavo Olandijoje vykdomoms vagystėms ir pasakyti, kad ji nėra nukentėjusioji, mainais siūlo ją įdarbinti užsienyje, žada visokeriopą pagalbą, sako, kad vakar telefonu kalbėjosi su G. B.. Taip pat nurodo, kad pasamdys jai advokatę Jorudienę, su kuria ji turės nueiti į policiją ir pasakyti, kad ji buvo sumušta kažkokių bernų, o ne B. atsiųstų asmenų, ir kad prireikus jis suras asmenis, kurie apsiims kaltę dėl jos sumušimo. Nurodo, kad jeigu pareigūnai domėsis, kas jis toks, sakyti, kad jie yra meilužiai ar ką nors kita pameluoti. Nurodo, kad su visais, kas blogai šneka ant G. B., „susitvarkys visai kitaip“, o kas jam padės, tas jam (A. M.) visą laiką bus artimas. Pokalbio metu Ž. K. prašo jai atvežti butelį degtinės (T.11, b. l. 107-118).

Apžiūros ir kratos protokoluose užfiksuota, kad apžiūrėjus A. M. asmens kratos metu paimtą A. M. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną S. G. S Duos, rastas adresatų knygelėje įvestas G. B. telefono numeris „K. (duomenys neskelbtini)“, V. J. telefono numeris „(duomenys neskelbtini)“, Ž. K. telefono numeris „B. P. (duomenys neskelbtini)“ (T.14, b. l.144-150).

Tarnybiniame pranešime dėl išklotinių analizės nurodyta, kad G. B. Šiaulių tardymo izoliatoriuje, naudodamasis mobiliojo ryšio susiekimo priemone, kurios abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2014-09-05 18 val. 09 min. iki 2014-09-11 17 val. 59 min. su A. M. bendravo SMS žinutėmis 38 kartus (T.11, b. l. 152-175).

Prokuroro 2014-09-12 nutarimu, kurio teisėtumas patvirtintas tos pačios dienos ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi (t. 11, b. l. 129-130, 142) ikiteisminio tyrimo pareigūnams buvo leista, neatskleidžiant savo tapatybės, susitikti su A. M. ir kalbėtis apie jam žinomas galimai padarytų nusikalstamų veiksmų aplinkybes. Savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų protokole užfiksuotas policijos tarnybinėse patalpose 2014-09-12 9.25-10 val. vykęs A. M. ir ikiteisminio tyrimo pareigūno Ž. M. pokalbis (t. 11, b. l.131-140). Šio protokolo teismas nepripažįsta įrodymu, ir štai dėl ko. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagal BPK 20 str. 5 d. teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, viena iš tinkamo įrodymų vertinimo sąlygų – ta, kad teisėjų vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Neatsiejamos įrodymų vertinimo sąlygos – įrodymų leistinumas ir liečiamumas. Įrodymų leistinumas reiškia, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys. Spręsdamas, ar duomenys yra gauti teisėtais būdais, teismas turi patikrinti, ar jų gavimo būdas neprieštarauja įstatyme nustatytiems reikalavimams. Pagal teismų praktiką, tais atvejais, kai reikšmingus bylai duomenis pateikia proceso dalyviai (įtariamasis, kaltinamasis, gynėjas, nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas, taip pat įtariamojo, kaltinamojo, nukentėjusiojo, civilinio ieškovo, civilinio atsakovo atstovas) arba bet koks fizinis ar juridinis asmuo, teismas turi patikrinti, ar šie duomenys gauti įstatyme neuždraustu būdu (principas „galima tai, kas neuždrausta įstatymo“). Tuo tarpu tais atvejais, kai duomenis surenka valstybės institucijos ar pareigūnai (ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas, teismas), būtina patikrinti, ar jie gauti įstatyme nurodytu būdu (principas „leidžiama tai, kas numatyta įstatyme“) ir ar nebuvo pažeista įstatyme nustatyta duomenų gavimo tvarka. Nustačius, kad renkant duomenis buvo pažeista jų gavimo tvarka, būtina įvertinti, ar nustatytos tvarkos pažeidimai turėjo įtakos gautų duomenų patikimumui ir ar dėl šių pažeidimų buvo suvaržytos įstatymų garantuotos baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisės.

A. M. nuo 2014-09-11 buvo sulaikytas, įtariant jį nusikaltimo padarymu, ir laikomas policijos areštinėje. Iš pokalbio garso įrašo turinio matyti, kad A. M. buvo žinoma, kad su juo bendraujantis asmuo yra policijos pareigūnas Ž. M., jie buvo pažįstami. Taigi atliekant šį proceso veiksmą, ikiteisminio tyrimo pareigūnai nesilaikė prokuroro nutarime apibrėžtų esminių jo sąlygų, jog pareigūnams leista bendrauti su A. M., neatskleidžiant savo tapatybės. Tokiu būdu iš esmės buvo vykdoma sulaikyto įtariamojo apklausa, neužtikrinus gynėjo dalyvavimo ir nepaaiškinus įtariamajam fundamentalių jo teisių, tame tarpe teisės atsisakyti bendrauti su apklausiančiu pareigūnu ir atsakinėti į klausimus. Teismo įsitikinimu, tokiu būdu gauti ir užfiksuoti kaltinamojo parodymai negali būti naudojami kaltinamųjų kaltei grįsti ir yra niekiniai.

G. B. šiame epizode buvo kaltinamas tuo, kad turėdamas tikslą paveikti nukentėjusiąją Ž. K., kad ji ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus, o tai padėtų G. B. išvengti baudžiamojo persekiojimo pagal BK 147 str. 2 d., 157 str. 2 d. ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 85-1-00347-14, laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 23 d. iki 2014 m. rugsėjo 11 d. nurodė A. M. nuvykti pas Ž. K. ir ją įkalbėti duoti melagingus parodymus. Teismo vertinimu, byloje nėra surinkta patikimų įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų, kad A. M. susitikinėjo su nukentėjusiąja būtent G. B. nurodymu, ir kad G. B. apskritai būtų jam davęs tokį nurodymą. G. B. aiškinimas, jog jis iš suėmimo vietos telefonu nebendravo su A. M., yra paneigtas A. M. telefono apžiūros protokolu ir surinktais duomenimis apie tarp jų vykusį intensyvų bendravimą telefonu, iš dalies ir A. M. - Ž. K. pokalbio įrašu. Kita vertus, kaltinamųjų aiškinimas, jog A. M., siekdamas padėti G. B. – savo sesers draugės vyrui, bendravo su Ž. K. savo iniciatyva, G. B. dėl to nedavus jokių nurodymų, jokiais byloje surinktais įrodymais nėra paneigtas. A. M. – G. B. telefoninis bendravimas pats savaime nepatvirtina, kad G. B. davė nurodymą A. M. paveikti Ž. K., o tuo labiau nepatvirtina konkretaus tokio nurodymo turinio. Todėl teismas pripažįsta G. B. dalyvavimą šiame nusikalstamos veikos epizode neįrodytu, minimas epizodas iš kaltinimo šalinamas kaip nepasitvirtinęs.

Įvertinęs aukščiau aptartus įrodymus teismas pripažįsta įrodytu, kad kaltinamasis A. M., 2014 m. rugsėjo 11 d. apie 14 val. 30 min. nuvykęs pas Ž. K. į jos namus adresu (duomenys neskelbtini), namo kieme vykusio pokalbio metu siekė paveikti nukentėjusiąją Ž. K. ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. 85-1-00347-14 duoti melagingus parodymus, įkalbinėdamas ją melagingai paliudyti, neva G. B. nevadovavo vykdomoms vagystėms N. K., ir kad Ž. K. nėra nukentėjusi šioje byloje.

A. M. kaltė dėl šio nusikaltimo padarymo visiškai patvirtinama kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymais, slapto sekimo protokolu, jų tarpusavio bendravimo garso įrašais. A. M. – Ž. K. pokalbio, įrašyto jų susitikimo metu, turinio analizė leidžia daryti kategorišką išvadą, jog A. M. veikė tiesiogine tyčia, suvokdamas, kad darydamas poveikį nukentėjusiajai duoti melagingus parodymus, elgiasi pavojingai, neteisėtai, nes trukdo įgyvendinti teisingumą, numatė, jog siekiama byloje įtvirtinti melaginga informacija gali nulemti G. B. palankaus sprendimo priėmimą baudžiamojoje byloje, tačiau, suprasdamas, kad neteisėtai kišasi į teisingumo procesą, vis tiek siekė atlikti tokius veiksmus. Iš kaltinimo kaip nepasitvirtinusi šalinama nuoroda, jog paminėtus veiksmus A. M. atliko, veikdamas G. B. nurodymu. Byloje neginčijamai nustatytas tiktai poveikio darymas 2014 m. rugsėjo 11 d. apie 14 val. 30 min., todėl kiti nurodyti poveikio darymo laikotarpiai laikotarpiai iš kaltinimo taip pat šalinami kaip nepasitvirtinę. A. M. buvo kaltinamas daręs poveikį įkalbinėjimo būdu, naudodamas psichologinį smurtą. Atkreiptinas dėmesys, jog poveikio darymas naudojant smurtą, tame tarpe ir psichinį, yra kvalifikuojamas kaip apysunkis nusikaltimas, numatytas BK 233 str. 3 d. Tuo tarpu A. M., nepaisant atitinkamos nuorodos kaltinime, buvo kaltinamas pagal BK 233 str. 1 d. Inkriminuotas psichologinio smurto naudojimas kaltinime nėra detalizuotas ir šio smurto esmė (kuo būtent jis pasireiškė) neatskleista. Visa tai leidžia pagrįstai manyti, kad valstybės kaltintojas, įtraukdamas į kaltinimą psichologinio smurto sąvoką, netraktavo jos kaip veiką kvalifikuojančio psichinio smurto požymio, numatyto BK 233 str. 3 d. Todėl, kaltinime neatskleidus inkriminuoto psichologinio smurto naudojimo esmės ir atitinkamai nekvalifikavus veikos, nuoroda dėl psichologinio smurto panaudojimo iš kaltinimo šalinama kaip nepasitvirtinusi, laikoma nustatytu, kad A. M. poveikį nukentėjusiajai duoti melagingus parodymus ikiteisminio tyrimo metu darė įkalbinėjimo būdu. A. M. kaltė visiškai įrodyta ir teismui abejonių nekelia, veika teisingai kvalifikuota pagal BK 233 str. 1 d., kaltinamasis privalo atsakyti.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog kaltinamasis iš esmės pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

6.5 Poveikis S. V.

G. B. buvo kaltinamas tuo, kad turėdamas tikslą paveikti liudytoją S. V., kad jis ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus, o tai padėtų G. B. išvengti baudžiamojo persekiojimo pagal BK 147 str. 2 d., 157 str. 2 d. ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 85-1-00347-14, 2014 m. rugpjūčio 8 d., būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, adresu Trakų g. 10, Šiauliai, naudodamasis Skype internetine programa, susiekė su liudytoju Rusijos piliečiu S. V. ir panaudodamas psichologinį spaudimą - sakydamas, kad jam gresia laisvės atėmimo bausmė, nurodė jam parašyti skundą į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, kurio nufotografuotą tekstą tą pačią dieną, prisijungusi prie G. B. S. programos, S. V. išsiuntė L. B.. Paveiktas G. B., liudytojas S. V. 2014 m. rugpjūčio 17 d. išsiuntė minėtą tekstą į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą.

L. B. buvo kaltinama tuo, kad 2014 m. rugpjūčio 8 d., po to, kai G. B., siekdamas išvengti baudžiamojo persekiojimo pagal BK 147 str. 2 d., 157 str. 2 d., naudodamasis Skype internetine programa naudodamas psichologinį spaudimą paveikė liudytoją S. V., kad jis ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus bei parašytų skundą į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, kuriuo paneigtų savo anksčiau duotus parodymus ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 85-1-00347-14, G. B. nurodymu, panaudodama jo prisijungimo duomenis, prisijungė prie G. B. S. internetinės programos ir išsiuntė liudytojui S. V. skundo, kurį jis privalėjo parašyti į Generalinę prokuratūrą, nufotografuotą tekstą, ko pasekoje S. V. perrašė L. B. atsiųstą tekstą ir 2014 m. rugpjūčio 17 d. išsiuntė paminėtą skundą dėl ankstesnių parodymų atsisakymo į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą.

Kaltinamasis G. B. kaltu neprisipažino ir parodė, kad S. V. jokio poveikio nedarė, taip pat nedavė jokių nurodymų L. B. paveikti S. V.. S. V. skaipu nebendravo, bendravo su V. pažįstamu A. I.. Jo prašė, kad V. atvyktų į apklausą ir duotų parodymus, jokio poveikio nedarė, tik pasakė, kuo yra kaltinamas. V. į apklausą atvykti negalėjo, nes buvo pasibaigusi viza. V. draugas turėjo atvažiuoti pas B. į ofisą ir paklausti, kokie reikalingi dokumentai, kad jis galėtų dalyvauti apklausoje. Jis buvo atvažiavęs pas L. B. į lombardą ir klausė, kokie reikalingi dokumentai. A. I. žinojo, kad G. B. bendrauja artimai su B..

Kaltinamoji L. B. kalta neprisipažino ir parodė, kad pas ją į darbą atvažiavo kažkoks rusas, šitą žmogų buvo mačiusi ir anksčiau prie parduotuvės. Jis kalbėdavosi su U. ir G., matė, kad jis jų pažįstamas. Jis atvyko pas ją į darbą ir paprašė prisijungti prie G. „Skype“. Prisijungimus ji žinojo ir jis prisijungė, ką jis šnekėjo - nežino, nes rusų kalbos nemoka. Jis buvo atvykęs tada, kai prisijungė prie „Skype“. Jam reikėjo susisiekti su kažkokiais asmenimis, nežino, su kuo kalbėjosi. V. ji nepažįsta. Prieš ateinant tam žmogui, ji su G. bendravo telefonu. Kad buvo atėjęs rusas, kalbėjo su B. ir po to. V. dokumentų ji nesiuntė, ji tik prijungė G. „skaipą“ tam rusui. Su kuo rusas bendravo, ji nežino. Matė, kaip nusiuntė kažkokį tekstą, nuotrauką tas atvykęs žmogus.

2014 m. rugsėjo 1 d. Generalinėje prokuratūroje gautas liudytojo S. V. skundas, kuriame jis nurodo, kad į užsienį važiavo savo noru, niekas jam nedarė jokio spaudimo, visa tai jis nurodė, apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu (T.10, b. l. 45-46). S. V. skundo turinys neprieštarauja jo parodymams, 2014-06-22 duotiems ikiteisminio tyrimo metu (t. 6, b. l. 125-126).

Apžiūros protokole aprašytas 2014-08-02 – 2014-08-08 G. B. ir abonento A. I. Skype susirašinėjimo pokalbis, kuriame užfiksuota, kad G. B. nurodo, jog jam gresia didelė laisvės atėmimo bausmė, išsiunčia nuotrauką bei adresą „LR generaliniam prokurorui D. V., Rinktinės g. 5A, 01515 Vilnius Lietuva“, nurodo adresą užrašyti ant voko ir išsiųsti (T. 13, b. l. 99-108).

Apžiūros protokole aprašytas 2014-08-08 G. B. ir L. B. S. pokalbis, kuriame G. B. 2014-08-08 15:53:33 prašo pažiūrėti G. B. S. sakydamas, kad rusai kažką jam atsiuntė. 2014-08-08 15:54:14 L. B. pasitikslina, kad galbūt G. B. galvoja apie tai, kur ji jiems nusiuntė. 2014-08-08 15:54:21 L. B. parašo, kad ji siuntė nuotrauką ir jie turėjo gauti, bei prašo paklausti, ar gavo ir ar viską mato (T.13, b. l.115-124).

Teismo vertinimu, G. B. ir L. B. inkriminuotas kaltinimas teisminio bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino. Visų pirma, pats kaltinimas yra ydingai sukonstruotas ir prieštaringas: L. B. kaltinama veikusi G. B. nurodymu, tuo tarpu G. B. nėra kaltinamas davęs nurodymus L. B. atlikti kokius nors veiksmus, darant poveikį S. V.. Kaltinimas G. B. dėl poveikio liudytojui S. V., kad šis duotų melagingus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, yra siejamas išimtinai su nurodymu S. V. parašyti skundą į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą ir tokio skundo parašymu. Kaip minėta, prieš parašydamas skundą, S. V. jau buvo davęs parodymus ikiteisminio tyrimo metu, ir duodamas parodymus, nenurodė jokių G. B. ar A. U. kaltinančių aplinkybių. Akivaizdu, jog skundo prokuratūrai, kuriame S. V. patvirtina, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jau nurodė pareigūnams jam žinomas bylos aplinkybes, parašymas savo esme negali būti vertinamas kaip melagingų parodymų davimas, o lenkimas parašyti tokį skundą, kuriame nėra nurodomos kokios nors naujos aplinkybės, dėl kurių liudytojas pageidautų duoti parodymus, iš esmės skirtingus nuo jo anksčiau duotų parodymų – kaip siekimas paveikti liudytoją duoti melagingus parodymus. Šiuo aspektu kaltinimo teiginiai, jog G. B. paveikė liudytoją S. V., kad jis ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus bei parašytų skundą į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, kuriuo paneigtų savo anksčiau duotus parodymus ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 85-1-00347-14, o L. B. išsiuntė liudytojui S. V. skundo dėl ankstesnių parodymų atsisakymo tekstą, yra tiesiog absurdiški. Pagal kaltinimo logiką, G. B. ir L. B. siekė paveikti liudytoją S. V., kad pastarasis paneigtų savo pirminius parodymus, teisinančius G. B. (būtent tokio turinio parodymus S. V. prieš tai buvo davęs ikiteisminio tyrimo metu). Kita vertus, iš S. V. skundo turinio matyti, kad skundu nebuvo neigiami, kaip teigiama kaltinime, anksčiau duoti parodymai, o priešingai – ankstesni parodymai tvirtinami. Akivaizdu, jog kaltinamųjų veiksmuose darant poveikį liudytojui parašyti atitinkamą skundą, nėra BK 233 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymių, todėl šis epizodas šalinamas iš G. B. ir L. B. inkriminuoto kaltinimo, kaip nepasitvirtinęs. Pažymėtina, kad byloje surinktais įrodymais nėra pagrįsti ir kaltinimo teiginiai, kad darant poveikį kaltinamieji Skype bendravo būtent su S. V., priešingai, Skype susirašinėjimo duomenys iš esmės patvirtina G. B. aiškinimą, kad jis ir L. B. bendravo ne su S. V., su A. I.. Pastarasis asmuo ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatinėjamas ir apklaustas. Ikiteisminio tyrimo metu dėl galimai daryto poveikio nebuvo apklaustas ir S. V., metus laiko trukusio teisminio proceso metu prokuroras taip pat nepareiškė pageidavimo ir nesiėmė priemonių apklausti liudytoją S. V. teisiamajame posėdyje.

6.6 Poveikis M. A.

G. B. buvo kaltinamas tuo, kad turėdamas tikslą paveikti nukentėjusįjį M. A., kad jis ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus, o tai padėtų G. B. išvengti baudžiamojo persekiojimo pagal BK 147 str. 2 d., 157 str. 2 d. ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 85-1-00347-14, Šiaulių tardymo izoliatoriuje, adresu Trakų g. 10, Šiauliai, 55 kameroje, laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 6 d. iki 2014 m. rugpjūčio 8 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, naudodamas psichologinį spaudimą, žadėdamas materialiai atsilyginti už tai, jei M. A. duos melagingus parodymus, leisiančius G. B. išvengti baudžiamosios atsakomybės, nurodė M. A., atliekančiam laisvės atėmimo bausmę gretimoje kameroje duoti melagingus parodymus ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 85-1-00347-14, ir perdavė parašytą tekstą, kurį nurodė perrašyti ir išsiųsti į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, kad M. A. neigia savo ankstesnius duotus teisingus parodymus. Paveiktas G. B., nukentėjusysis M. A. 2014 m. rugpjūčio 8 d. išsiuntė prašymą į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą.

Kaltinamasis G. B. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jokio poveikio M. A. nedarė. Su A. sėdėjo gretimoje kameroje 2014 m. A. tyrėjai pateikė jo laiškus 2014 m. spalio mėn., bet tyrėja jo neapklausė. Apklausa įvyko 2015 m. sausio mėn., ir toje apklausoje A. nurodė, kad jis padarė poveikį kameroje. Jis jau buvo prie štai parašęs Generalinei prokuratūrai. J. A. poveikio nepadarė 56 kameroje, nedarė įkalinimo įstaigoje nei Šiaulių TI, yra kalbėję, bendravę, bet pakeisti parodymų jis neprašė, neprašė rašyti ir laiško advokatui. A. iš jo reikalavo pinigų, cigarečių, arbatos. A. turėjo problemų su teisėsauga ir neturi ką prarasti. Byloje nustatyta, kad jis tarėsi su tyrėja. M. A., jie kartu gyveno, ištvirkavo, vogė, o iš jo prašo atlyginti moralinę žalą. Jis teksto, kurį pateikė A. tyrėjai, nerašė, ten ne jo raštas, tai eilinė A. sukčiavimo afera. A. bendravo informacijos klausimais su policijos pareigūnais D., M..

Nukentėjusysis M. A. parodė, kad tardymo izoliatoriuje jam buvo daromas poveikis ir buvo prašoma pakeisti parodymus. Nukentėjusysis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu 2015-01-06 duotus savo parodymus, kad tvirtina savo pirminius parodymus, kuriuos davė nuoširdžius. Yra nuteistas ir atlieka laisvės atėmimo bausmę, tad 2014 m. birželio mėn., kai buvo suimtas K., jie susitiko Šiaulių tardymo izoliatoriuje, susitiko ne tiesiogiai, tačiau jų kameros buvo gretimai, t. y. juos skyrė tik siena. Jo kamera buvo 56, o K. 55. K., sužinojęs, kad jis sėdi šalia esančioje kameroje, ant jo rėkė, reikalavo pakeisti parodymus, liepė sakyti, kad jie susipažino Olandijoje, kad jis atvažiuodavo į Olandiją aplankyti draugą, o jie jam pardavinėjo rūbus. Taip pat sakė „žiūrėk, kad būtų viskas gerai“. Jis tai suprato kaip grasinimą, nes jeigu nebus „viskas gerai“, t. y. neduos parodymų tokių, kokių reikalauja K., jam gali baigtis blogai, t. y. gali būti sumuštas ir su juo gali būti susidorota laisvės atėmimo vietoje. Dėl to labai išsigando dėl savo sveikatos ir gyvybės. K. yra įtakingas, jis turi daug pinigų, ir įtakingų draugų. Šiaulių tardymo izoliatoriuje, tuo metu, kai jo ir K. kameros buvo gretimai (55 ir 56), K. jam liepė parašyti skundus į Generalinę prokuratūrą ir raštą advokatui, jis per kameros sienos apačią padavė jam du lapus su ranka parašytais tekstais, kuriuos liepė perrašyti savo ranka ir išsiųsti. B. K. ir jo draugų, padarė kaip prašė K.. Raštus, kuriuos jam davė perrašyti K., jis 2014 m. spalio 10 d. perdavė tyrėjai, jai pareikalavus. Taip pat K. sakė, kad jeigu jam padės, t. y. duos tokius parodymus, kokių jis reikalauja, išėjęs į laisvę su juo atsiskaitys. Jis pasakė „žiūrėsim, kaip toliau elgsies“, tai suprato, kad jeigu duos tokius parodymus, kad jį teisintų, jis jam sumokėtų pinigais. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus buvo pervežtas į Marijampolės pataisos namus, kur atliko laisvės atėmimo bausmę. Atvykus į Marijampolės pataisos namus, savaitę laiko reikia būti „karantine“, t. y. kol paskiria, kuriam būryje atliks laisvės atėmimo bausmę. Jį paskyrė atlikti laisvės atėmimo bausmę į 5 būrį, 52 brigadą. Ten susipažino su vienu vaikinu, kuris buvo iš (duomenys neskelbtini), jis pasakė, kad kviečia kažkoks Z. iš 13 būrio pasikalbėti į biblioteką. 13 būryje laisvės atėmimo bausmę atlieka įtakingi asmenys. Jie laisvės atėmimo vietoje užsiima nelegaliais darbais: turi telefoną, pardavinėja narkotikus. Į šį būrį ne bet kas gali patekti, o tik tas, kas turi pažinčių ir pinigų. Prieš nueidamas į biblioteką, jis nežinojo, kas tas Z.. Pamatęs jį taip pat suprato, kad jo anksčiau nėra matęs. Vyriškis, kurį jam įvardijo kaip Z., jam pasakė, kad jeigu nekeis parodymų, išvyks spec. etapu. Spec. etapas yra etapavimas į kalėjimo ligoninę Lukiškėse. Dėl to labai išsigando ir papildomos apklausos metu ėmė meluoti, kad tik jam būtų geriau (10 t., b. l. 188-189). Taip pat parodė, jog J. Š. pažįsta, ką Š. šneka nežino ir su juo bendrauti neteko. Tokių dalykų nebuvo, kad jam pareigūnai žadėtų lengvatų. Tyrėjos prašė, kad panaikintų parodymus. Tyrėja žadėjo apklausti iš naujo, bet neatsivežė. Į Marijampolės pataisos namų viršininką kreipėsi žodžiu, o paskui įformino raštu, kad negali atlikti bausmės šioje įstaigoje, nes yra davęs tokius parodymus. Surašyti popieriai izoliatoriuje buvo paduoti per langą siūlais. Tuos lapus išsaugojo dėl savęs. Kamerose su B. buvo šalia gal 3 paras. Išsiuntė skundą, būdamas Šiauliuose. Kad daromas poveikis, parašė po savaitės. Rašė raštelį B. dėl Olandijos, prašė, jei gali, cigarečių ir arbatos.

Liudytojas J. Š. parodė, kad A. rašydavo raštelius B. ir perdavinėjo per kitus asmenis. Ką jis rašė, nežino, tik žino, kad kažko prašė. Rašė, kad duos parodymus. Tai yra pasakojęs pats A., dėl daiktų, technikos pasakojo, gyrėsi, kad atnešė aparatūrą, cigaretes. A. buvo siūloma lengvatų už parodymus prieš U., pareigūnai atnešė jam televizorių. Jam taip pat buvo siūloma, bet jis atsisakė. A. buvo atnešta aparatūra kriminalistų, kad duotų klaidingus parodymus. Viskas prasidėjo nuo A.. A. sėdėjo areštinėje ir ten sėdėjo kiti žmonės, kurie viską matė. Tų žmonių pavardžių nepamena. A. reikalavo pinigų iš K.. Už ką reikalavo pinigų, nežino ir negali įvardinti, kas taip sakė.

Iš M. A. laiško tyrėjai matyti, jog 2014-11-12 policijoje gautame laiške M. A. nurodo, kad jam Marijampolės pataisos namuose daromas spaudimas dėl jo duodamų parodymų ir jis yra kreipęsis dėl apsaugos (T.10, b. l.181-182).

Reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolu M. A. 2014-10-10 pateikė tyrėjai du lapelius su tekstais, kuriuos, M. A. teigimu, jam perdavė G. B., kad šis parašytų skundą Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui, o skundo nuorašus nusiųstų G. B. gynėjams (T.10, b. l. 70-73). Analogiško turinio M. A. skundas, 2014-09-09 išsiųstas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 2014-09-10 gautas Klaipėdos apygardos prokuratūroje (t. 10, b. l. 59-60).

Iš M. A. skundo matyti, kad 2014-07-25 Tauragės rajono apylinkės prokuratūrojegautas 2014-07-24 iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus išsiųstas M. A. skundas, kuriame jis nurodo, kad spaudžiamas policijos pareigūnų, melagingai apkalbėjo G. B. ir A. U. (t. 10, b. l. 61-62).

Iš M. A. prašymo matyti, kad 2014-08-11 Generalinėje prokuratūroje gautas 2014-08-08 iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus išsiųstas M. A. prašymas, kuriame jis nurodo, kad (duomenys neskelbtini) prokuratūra nereaguoja į jo aukščiau minėtą skundą (t. 10, b. l. 67-68).

Šiaulių tardymo izoliatoriaus pažymoje nurodyta, kad nuo 2014-08-06 iki 2014-08-08 G. B. buvo kalinamas 55 kameroje, o M. A. 58 kameroje. Nuo 2014-09-05 iki 2014-09-09 G. B. buvo kalinamas 55 kameroje, o M. A. 56 kameroje (t. 12, b. l. 57).

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas konstatuoja, kad jie nepatvirtina G. B. inkriminuoto kaltinimo.

G. B. kaltinamas tuo, kad būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje 55 kameroje, laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 6 d. iki 2014 m. rugpjūčio 8 d. nurodė M. A., atliekančiam laisvės atėmimo bausmę gretimoje kameroje, duoti melagingus parodymus ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 85-1-00347-14 ir perdavė parašytą tekstą, kurį nurodė perrašyti ir išsiųsti į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, kad M. A. neigia savo ankstesnius duotus teisingus parodymus, o paveiktas G. B. nukentėjusysis M. A. 2014 m. rugpjūčio 8 d. išsiuntė prašymą į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą. Kaip nurodo M. A., tuo metu, kai jam buvo daromas poveikis, jis buvo laikomas 56 kameroje, o G. B. – už sienos gretimoje 55 kameroje, G. B. ant jo iš savo kameros rėkė, reikalaudamas pakeisti parodymus. Tačiau iš tardymo izoliatoriaus pažymos matyti, kad nuo 2014-08-06 iki 2014-08-08 G. B. buvo kalinamas 55 kameroje, o M. A. 58 kameroje. Byloje nėra duomenų, kad 55 ir 58 kamerų sienos ribotųsi, ir per jas būtų galima susikalbėti. Ikiteisminio tyrimo metu M. A. nurodė, kad G. B. per kameros sienos apačią padavė jam du lapus su ranka parašytais tekstais, kuriuos liepė perrašyti savo ranka ir išsiųsti, šiuos parodymus patvirtino ir teisme, tačiau tuo pat metu nurodė, jog surašyti popieriai izoliatoriuje buvo paduoti per langą siūlais. M. A. nesugebėjo paaiškinti, kodėl jo parodymai šioje dalyje iš esmės skiriasi. Kita vertus, ir viena, ir kita M. A. versija buvo grindžiama aplinkybe, jog jis su G. B. tuo metu buvo kalinami gretimose 55 ir 56 kamerose, ką paneigia tardymo izoliatoriaus pažyma. Byloje apskritai nėra duomenų apie galimybę perduoti laiškus iš 55 į 58 (lygiai kaip ir iš 55 į 56) kamerą kuriuo nors iš M. A. nurodytų būdų. Iš popieriaus lapuose esančio teksto, kurį M. A. perdavė tyrėjai matyti, kad tai yra ruošinys M. A. skundo, 2014-09-09 išsiųsto iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir 2014-09-10 gauto Klaipėdos apygardos prokuratūroje. Byloje neatlikta rašysenos ar autorystės ekspertizė, kuri galėtų neginčijamai patvirtinti, kad minimo skundo ruošinio autorius ar ruošinio tekstą parašęs asmuo yra G. B.. Tuo tarpu 2014-08-11 Generalinėje prokuratūroje gautas 2014-08-08 iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus išsiųsto M. A. prašymo turinys yra visai kitoks, jame nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) prokuratūra nereaguoja į jo ankstesnį skundą. Kaip minėta, 2014-07-25 Tauragės rajono apylinkės prokuratūrojegautas 2014-07-24 iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus išsiųstas M. A. skundas, kuriame jis nurodo, kad spaudžiamas policijos pareigūnų, melagingai apkalbėjo G. B. ir A. U.. M. A. nesugebėjo paaiškinti, kodėl jis parodė, kad G. B. perdavė jam tekstą skundui į Generalinę prokuratūrą, tačiau jo pateiktuose lapuose yra visai kito skundo tekstas.

Kaip matyti, M. A. tyrėjai pateiktas skundo Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui ruošinio tekstas nėra tapatus kaltinime nurodytam tekstui, kurį, pasak kaltinimo, M. A. išsiuntė Generalinei prokuratūrai. Apie kaltinime nurodytu laiku nuo 2014 m. rugpjūčio 6 d. iki 2014 m. rugpjūčio 8 d. M. A. galimai darytą poveikį iš esmės galima spręsti tik iš M. A. parodymų, kurie atskirose dalyse yra prieštaringi (dėl teksto ruošinių perdavimo būdo) ir paneigti byloje surinktais objektyviais įrodymais (kad nurodytu laiku asmenys nebuvo laikomi gretimose 55 ir 56 kamerose, kad perduotas teksto ruošinys nebuvo kaltinime minimas prašymas Generalinei prokuratūrai), ir kurie nėra patvirtinti kitais įrodymais (pvz., dėl galimybės perduoti teksto ruošinius M. A. nurodytais būdais, dėl ruošinių teksto autorystės). Iš apklaustų asmenų parodymų matyti, kad šiuo metu tarpusavio santykiai tarp G. B. ir M. A. yra konfliktiški, todėl teismas nemato galimybės grįsti kaltinimą išimtinai M. A. parodymais, kurių patikimumas šioje dalyje kelia rimtų abejonių. Iš M. A. skundų chronologijos matyti, kad pirmasis jo skundas, kuriame M. A. neigė savo pirminius parodymus, buvo išsiųstas Tauragės prokuratūrai 2014-07-24, t. y. gerokai anksčiau, nei kaltinime G. B. inkriminuotas poveikio darymo laikotarpis, o vėlesni skundai iš esmės yra šio skundo kartojimas, adresuotas aukštesnėms instancijoms (apygardos ir Generalinei prokuratūrai).

Teismas neturi pagrindo abejoti M. A. parodymais, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jam buvo daromas poveikis pakeisti parodymus kaltinamųjų naudai, tai patvirtina ir M. A. kreipimaisi į tyrėją bei pataisos namų administraciją ir jo parodymų turinys. Vienok byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, galinčių patvirtinti, kad kaltinime nurodytu laiku ir būdu poveikį M. A. darė G. B.. Kaip minėta, pageidavimą duoti melagingus parodymus patirto nusikalstamo poveikio pasekoje M. A. pirmą kartą išreiškė dar 2014-07-24. Kas ir kokiomis aplinkybėmis iki nurodytos datos padarė poveikį M. A., nėra nustatyta, bet kuriuo atveju G. B. nėra tuo kaltinamas. Negalima kategoriškai paneigti galimybės, kad tokį poveikį net ir savo iniciatyva galėjo padaryti su G. B. susiję asmenys, patys ar per kitus asmenis, atliekančius laisvės atėmimo bausmę ar laikomus suėmime tardymo izoliatoriuje. Tuo tarpu vėlesni M. A. skundai tėra logiškas ir nuoseklus pirminio jo skundo Tauragės prokuratūrai tęsinys, ir vertinti šiuos skundus bei jų parašymo aplinkybes atsietai nuo pirminio skundo nėra pagrindo. Remiantis išdėstytu, G. B. inkriminuotą poveikio M. A. darymą kaltinime nurodytu laiku, būdu ir aplinkybėmis teismas pripažįsta neįrodytu.

Reziumuojant aukščiau išdėstytus argumentus, G. B. dėl kaltinimo pagal BK 233 str. 1 d. išteisinamas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (epizodas dėl poveikio L. B., epizodas dėl poveikio L. B., M. J., V. J., Ž. K., A. Z., N. G., epizodas dėl poveikio Ž. K. 2014 m. rugsėjo mėn., epizodas dėl poveikio M. A.), bei nepadarius veikos, turinčios inkriminuoto nusikaltimo požymių (epizodas dėl poveikio Ž. K. 2014 m. liepos mėn., epizodas dėl poveikio S. V.). L. B. dėl kaltinimo pagal BK 233 str. 1 d. išteisinama neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (epizodas dėl poveikio Ž. K. 2014 m. liepos mėn.), bei nepadarius veikos, turinčios inkriminuoto nusikaltimo požymių (epizodas dėl poveikio S. V.). L. D. – B. dėl kaltinimo pagal BK 233 str. 1 d. išteisinama jai nepadarius veikos, turinčios inkriminuoto nusikaltimo požymių.

Skirdamas bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes.

Kaltinamasis G. B. padarė tris tyčinius (labai sunkų, apysunkį ir nesunkų) nusikaltimus, Lietuvos Respublikoje nusikalto pirmą kartą, tačiau turėdamas eilę galiojančių administracinių nuobaudų, piktnaudžiauja alkoholiu (t. 17, b. l. 17). Nors G. B. buvo užsiregistravęs kaip individualią veiklą vykdantis asmuo bei dirbo sutuoktinės tėvo vadovaujamoje UAB „(duomenys neskelbtini)“, šios aplinkybės nesutrukdė jam ilgą laiką užsiimti savanaudiška nusikalstama veikla. G. B. turi šeimą, augina mažametį vaiką, kita vertus, byloje apklaustų asmenų, tame tarpe ir paties G. B. parodymais nustatyta, kad nepaisydamas šeimos interesų, G. B. ilgą laiką buvo neištikimas sutuoktinei, užsiėmė nusikalstamų veikų darymu, bendravo su nusikaltimus darančiais asmenimis, girtavo, būdamas užsienyje, leisdavo laiką lošimų namuose. Taigi G. B. socialiniai ryšiai buvo pozityvūs tik formaliai ir nesulaikė G. B. nuo nusikalstamų veikų darymo, juos aiškiai nustelbė tvirtai susiformavusios antivisuomeninės kaltinamojo nuostatos, kurias pripažįsta ir pats kaltinamasis, proceso metu ne vieną kartą akcentuodamas, kad yra „vagis ir nusikaltėlis“. Nuo nusikalstamų veikų darymo G. B. nesulaikė ir jo turimos sveikatos problemos.

Darydamas labai sunkų ir apysunkį nusikaltimą, G. B. ilgą laiką užsiėmė organizuota savanaudiška nusikalstama veikla, buvo aktyvus organizuotos nusikalstamos grupės narys ir, kaip galima spręsti iš apklaustų asmenų parodymų bei užfiksuotų telefoninių pokalbių, koordinavo nusikalstamą veiklą ir jai vadovavo, iki šiol savo elgesį vertina nekritiškai ir nei kiek nesigaili nusikaltęs, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Nors dėl nusikaltimo, numatyto BK 147 str. 2 d., kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, pažymėtina, kad veika yra kvalifikuota pagal du veiką kvalifikuojančius požymius ir padaryta net dešimčiai nukentėjusių asmenų, kai tuo tarpu atitinkamos veikos padarymas jau 2 nukentėjusiems asmenims užtraukia atsakomybę pagal BK 147 str. 2 d., kas liudija didesnį G. B. veikos pavojingumą. Todėl už šio nusikaltimo padarymą G. B. skiriama griežtesnė už sankcijos vidurkį sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Parenkant bausmės dydį, atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamieji jau 2 metus yra suimti, nusikaltimas nebuvo susijęs su smurto panaudojimu, dauguma nukentėjusių asmenų ir anksčiau užsiėmė nusikalstamų veikų darymu bei formaliai sutiko būti išnaudojami. Už nusikaltimą, numatytą BK 189 str. 2 d., tiesiogiai susijusį su pirmuoju nusikaltimu, taip pat skiriama sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, parenkant didesnį už sankcijos vidurkį bausmės dydį, kadangi nustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Nustačius kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, už BK 300 str. 1 d. numatytą nusikaltimą, susijusį su jau paminėtais G. B. nusikaltimais, skiriama mažesnė už sankcijos vidurkį sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Kadangi BK 147 str. 2 d. ir 189 str. 2 d. numatyti nusikaltimai sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, o BK 189 str. 2 d. ir 300 str. 1 d. numatyti nusikaltimai labai skiriasi pagal pavojingumą nuo BK 147 str. 2 d. numatyto nusikaltimo, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. ir 2 p., bausmės bendrinamos apėmimo būdu.

Kaltinamasis A. U. padarė tris tyčinius (labai sunkų ir du apysunkius) nusikaltimus, Lietuvos Respublikoje nusikalto pirmą kartą, tačiau turėdamas eilę galiojančių administracinių nuobaudų, šeimos nėra sukūręs. Nors A. U. buvo užsiregistravęs kaip individualią veiklą vykdantis asmuo, ši aplinkybė nesutrukdė jam ilgą laiką užsiimti savanaudiška nusikalstama veikla. A. U. buvo aktyvus organizuotos nusikalstamos grupės narys, betarpiškai atlikęs didžiąją dalį prekybos žmonėmis objektyviosios pusės veiksmų, nusikalstama veikla užsiėmė ilgą laiką, iki šiol savo elgesį vertina nekritiškai ir nei kiek nesigaili nusikaltęs, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių dėl BK 147 str. 2 d. ir 189 str. 2 d. numatytų nusikaltimų nėra. Veika, numatyta BK 147 str. 2 d., yra kvalifikuota pagal du veiką kvalifikuojančius požymius ir padaryta net dešimčiai nukentėjusių asmenų, kas taip pat liudija didesnį A. U. veikos pavojingumą. Todėl už šio nusikaltimo padarymą A. U. skiriama griežtesnė už sankcijos vidurkį sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Parenkant bausmės dydį, atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamieji jau 2 metus yra suimti, nusikaltimas nebuvo susijęs su smurto panaudojimu, dauguma nukentėjusių asmenų ir anksčiau užsiėmė nusikalstamų veikų darymu bei formaliai sutiko būti išnaudojami. Už nusikaltimą, numatytą BK 189 str. 2 d., tiesiogiai susijusį su pirmuoju nusikaltimu, taip pat skiriama sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, parenkant didesnį už sankcijos vidurkį bausmės dydį, kadangi nustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Nustačius kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, už BK 300 str. 2 d. numatytą nusikaltimą skiriama mažesnė už sankcijos vidurkį sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Kadangi BK 147 str. 2 d. ir 189 str. 2 d. numatyti nusikaltimai sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, o BK 189 str. 2 d. ir 300 str. 2 d. numatyti nusikaltimai labai skiriasi pagal pavojingumą nuo BK 147 str. 2 d. numatyto nusikaltimo, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. ir 2 p., bausmės bendrinamos apėmimo būdu.

Kaltinamasis A. M. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, yra recidyvistas ir nusikalto, nepraėjus nei metams po lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, baustas administracine tvarka. A. M. padarytas nusikaltimas nėra smurtinio ar savanaudiško pobūdžio ir sunkių pasekmių nesukėlė, kaltinamasis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, sutinka atlyginti padarytą neturtinę žalą, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. A. M. yra jauno amžiaus, turi du mažamečius vaikus, nedirba, tačiau užsiregistravo darbo biržoje kaip ieškantis darbo. Įvertinus visas paminėtas aplinkybes, teismas laiko galimu skirti A. M. sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, parenkant artimą vidurkiui, tačiau jo nesiekiantį bausmės dydį ir skiriant BK 48 str. 6 d. 5 p. numatytą įpareigojimą. Į bausmės laiką įskaitoma 1 para, išbūta laikinajame sulaikyme (nuo 2014-09-11 iki 2014-09-12).

Vadovaujantis BK 72 str. 1 d., 2 d. ir 3 d. prekės, nurodytos 2014 m. rugsėjo 22 d. - 2015 m. vasario 3 d. apžiūros protokole (t. 3, b. l. 120-147), konfiskuotinos.

Vadovaujantis BPK 115 str. 3 d. 2 p. nukentėjusiojo, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr. 1 civilinis ieškinys (t. 19, b. l. 102-103) paliktinas nenagrinėtas.

Vadovaujantis BPK 115 str. 3 d. 1 p. nukentėjusiojo, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr. 2 civilinis ieškinys atmestinas.

Vadovaujantis BPK 113 str. 2 d. ir CPK 140 str. 1 d., nukentėjusiojo L. B. atsisakymas nuo civilinio ieškinio (t. 19, b. l. 93-95) priimtinas ir procesas dėl šio ieškinio nutraukiamas.

Nukentėjusioji I. M. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo solidariai priteisti iš kaltinamųjų G. B. ir A. U. 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimo dėl prieš ją padaryto nusikaltimo, numatyto BK 147 str. 2 d. (t. 19, b. l. 96-97). Ieškinys šioje dalyje pagrįstas ir tenkintinas. Iš civilinio ieškinio, nukentėjusiosios I. M. parodymų, psichologo išvados (t. 19, b. l. 104-105) matyti, kad I. M. dėl padaryto nusikaltimo prekyba žmonėmis (BK 147 straipsnio 2 dalis) patyrė dvasinius išgyvenimus, baimę, pažeminimą, dvasinį sukrėtimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, ji išgyvena potrauminį stresą, bijo kaltinamųjų ir viešumos, jaučia intensyvius gėdos, baimės ir bejėgiškumo jausmus, dominuoja noras slėptis, sutriko miegas. Akivaizdu, jog tarp kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų ir nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl žalą turi atlyginti kaltinamieji. Prašoma priteisti suma atitinka CK 6.250 straipsnio nuostatas, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus bei teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose (kasacinės nutartys Nr. 2K-487/2014, 2K 43-942/2016). Vadovaujantis BPK 115 str. 3 d. 2 p., likusioje dalyje I. M. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos, padarytos darant BK 233 str. 1 d. numatytą veiką, paliekamas nenagrinėtas (pažymėtina, kad skirtingai nei L. D. – B., G. B. netgi nebuvo kaltinamas šios veikos padarymu prieš I. M.).

Nukentėjusysis M. A. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo solidariai priteisti iš kaltinamųjų G. B. ir A. U. 8000 eurų neturtinės žalos atlyginimo dėl prieš jį padaryto nusikaltimo, numatyto BK 147 str. 2 d. (t. 19, b. l. 98-99). Ieškinys šioje dalyje iš dalies tenkintinas. Iš civilinio ieškinio, nukentėjusiojo M. A. parodymų matyti, kad M. A. dėl padaryto nusikaltimo prekyba žmonėmis (BK 147 straipsnio 2 dalis) patyrė dvasinius išgyvenimus, baimę, pažeminimą, dvasinį sukrėtimą. Akivaizdu, jog tarp kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų ir nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl žalą turi atlyginti kaltinamieji. Kita vertus, skirtingai nei teigiama ieškininiame pareiškime, byloje nenustatyta, kad kaltinamieji naudojo prieš M. A. fizinį ar psichinį smurtą ir jie net nebuvo tuo kaltinami. Teismo vertinimu, prašoma priteisti suma neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų bei jau minėtos teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose, todėl mažintina iki 5000 eurų. Vadovaujantis BPK 115 str. 3 d. 1 p., M. A. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos, padarytos darant BK 233 str. 1 d. numatytą veiką, atmetamas.

Nukentėjusioji Ž. K. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo solidariai priteisti iš kaltinamųjų G. B. ir A. U. 10000 eurų neturtinės žalos atlyginimo dėl prieš ją padaryto nusikaltimo, numatyto BK 147 str. 2 d. (t. 19, b. l. 89-92). Ieškinys šioje dalyje iš dalies tenkintinas. Iš civilinio ieškinio, nukentėjusiosios Ž. K. parodymų, psichologo išvados (t. 19, b. l. 106-107) matyti, kad Ž. K. dėl padaryto nusikaltimo prekyba žmonėmis (BK 147 straipsnio 2 dalis) patyrė dvasinius išgyvenimus, baimę, pažeminimą, dvasinį sukrėtimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, ji išgyvena potrauminį stresą, baiminasi dėl jos pačios ir jos šeimos saugumo, jaučia intensyvius gėdos, baimės ir bejėgiškumo jausmus, dominuoja noras slėptis, sutriko miegas, nukentėjusioji net bandė nusižudyti. Akivaizdu, jog tarp kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų ir nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl žalą turi atlyginti kaltinamieji. Kita vertus, byloje nenustatyta, jog kaltinamieji Ž. K. būtų padarę kokią nors išskirtinio dydžio, lyginant su kitais nukentėjusiasiais, neturtinę žalą. Teismo vertinimu, prašoma priteisti suma neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų bei jau minėtos teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose, todėl mažintina iki 5000 eurų. Ž. K. civilinis ieškinys dalyje dėl 3000 eurų neturtinės žalos priteisimo solidariai iš G. B. ir L. B. prieš G. B. paliekamas nenagrinėtas (BPK 115 str. 3 d. 2 p.), prieš L. B. atmetamas (BPK 115 str. 3 d. 1 p.). Ž. K. civilinis ieškinys dalyje dėl 1000 eurų neturtinės žalos priteisimo solidariai iš G. B. ir L. D. - B. prieš G. B. atmetamas (BPK 115 str. 3 d. 1 p.), prieš L. D. – B. paliekamas nenagrinėtas (BPK 115 str. 3 d. 2 p.). Ž. K. civilinis ieškinys dalyje dėl 1000 eurų neturtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo A. M. pagrįstas ir tenkintinas. Kaltinamasis ieškinį pripažįsta, nekyla abejonių, kad nukentėjusioji dėl jai daryto poveikio patyrė papildomus dvasinius išgyvenimus, baimę, pažeminimą, baiminosi dėl jos pačios ir jos šeimos saugumo, t. y. neturtinę žalą, kurią privalo atlyginti kaltinamasis. Nustatant žalos dydį, atsižvelgiama ir į itin didelį nukentėjusiosios pažeidžiamumą dėl prieš tai jos atžvilgiu įvykdyto BK 147 str. 2 d. numatyto nusikaltimo, taip pat nenustatytų asmenų daryto poveikio bei L. D. – B. veiksmų, kurie nors ir nepripažįstami nusikalstamais šiuo nuosprendžiu, tačiau neabejotinai sukėlė nukentėjusiajai atitinkamus dvasinius išgyvenimus. Teismo vertinimu, prašoma priteisti suma atitinka CK 6.250 straipsnio nuostatas, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Vadovaujantis BPK 115 str. 3 d. 1 p., Ž. K. civilinis ieškinys dalyje dėl 1000 eurų priteisimo iš G. B. solidariai su A. M. atmestinas.

Atsižvelgiant į patenkintą civilinių ieškinių dalį, atitinkamai tikslinama tolesnio laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo apimtis. Byloje surinktais įrodymais nepaneigta ikiteisminio tyrimo metu rastų ir paimtų piniginių lėšų, kurių vertė apie 8720 eurų (29 871 Lt, 32 JAV dolerių 3050 Rusijos rublių), priklausomybė G. B.. Todėl laikino nuosavybės teisės apribojimo į šį turtą, taip pat į G. B. priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), terminas toliau tęsiamas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas kitam G. B. ir L. D. – B. turtui naikinamas. Atitinkamai tęsiamas A. U. laikinas nuosavybės teisės į pinigines lėšas 149 Lt, 55 eurus, 116,23 zloto apribojimo terminas. Kadangi proceso metu nepavyko rasti kito A. U. turto, taip pat jokio A. M. turto, toliau tęsti jiems laikiną nuosavybės teisės apribojimą į tam tikros vertės turtą nebėra prasmės, jis naikinamas.

Kiti daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti:

automobilis Peugeot 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir navigacijos įrenginys „TOMTOM GO 750 LIVE“, kurie buvo naudojami N. K. vykdant vagystes – konfiskuotini (BK 72 str. 1, 2 ir 3 d.), laikrodis „Breitling“, 2014-06-21 paimtas kratos metu iš G. B. buto, grąžintinas nuteistajam G. B. (BPK 94 str. 1 d. 5 p.). Nors byloje buvo gauta informacija, kad minėtas laikrodis yra pagrobtas Vokietijoje, pretenzijų atgauti laikrodį niekas nepareiškė, byloje surinktais įrodymais nepaneigta, kad įsigydamas laikrodį, G. B. nežinojo, kad laikrodis iš savininko pagrobtas, ir yra sąžiningas įgijėjas, daiktai, paimti 2014-06-21 kratos metu iš G. B. buto ir saugomi Tauragės AVPK logistikos skyriuje pagal kvitą B serija BBB Nr. 0039334, grąžintini nuteistajam G. B. (BPK 94 str. 1 d. 5 p.), „M. E.“ magnetų dėžutė su magnetais – sunaikintina (BPK 94 str. 1 d. 4 p.),mobilaus ryšio telefonas Samsung su SIM kortele, saugomas Tauragės AVPK logistikos skyriuje pagal kvitą B serija BBB Nr. 0061039, grąžintinas savininkui N. G. (BPK 94 str. 1 d. 5 p.), daiktai, kratos metu paimti iš (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir saugomi Tauragės AVPK logistikos skyriuje pagal kvitą B serija BBB Nr. 0039331: A. U. socialinio draudimo pažymėjimas ir fotonuotraukos grąžintini A. U., kiti daiktai grąžintini G. B. (BPK 94 str. 1 d. 5 p.), daiktai, 2014-06-21 asmens kratos metu paimti iš N. G. ir saugomi Tauragės AVPK logistikos skyriuje pagal kvitą B serija BBB Nr. 0039358 – sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 4 p.),daiktai, 2014-06-21 asmens kratos metu paimti iš S. V. ir saugomi Tauragės AVPK logistikos skyriuje pagal kvitą B serija BBB Nr. 0039362, grąžintini S. V. (BPK 94 str. 1 d. 5 p.), vokas su baudžiamosios bylos priedais (išskyrus asmens tapatybės dokumentus) paliktinas saugojimui prie bylos (BPK 94 str. 1 d. 3 p.), bevielio interneto modemas su SIM kortele ir mobilaus ryšio telefonai, saugomi Tauragės AVPK logistikos skyriuje pagal kvitus B serija BBB Nr. 0039371, Nr. 0061035 ir Nr. 0061042 – sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 4 p.),G. B. priklausantys mobiliojo ryšio telefonai iPhone S5 IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nokia 206 IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), naudoti nusikalstamoms veikoms daryti – konfiskuotini (BK 72 str. 1, 2 ir 3 d.),dokumentai, saugomi Tauragės AVPK logistikos skyriuje pagal kvitus B serija BBB Nr. 0061041 ir Nr. 0061038, paliktini saugojimui prie bylos (BPK 94 str. 1 d. 3 p.),daiktai, saugomi Tauragės AVPK logistikos skyriuje pagal kvitą B serija BBB Nr. 0039322: banko kortelė ir individualios veiklos spaudas grąžintini A. U., kiti daiktai – sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 4 p. ir 5 p.),daiktai, 2014-06-21 asmens kratos metu paimti iš M. J. ir saugomi Tauragės AVPK logistikos skyriuje pagal kvitą B serija BBB Nr. 0039361 – sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 4 p.),G. B. priklausančius ginklus ir šaudmenis, saugomus Tauragės AVPK logistikos skyriuje pagal kvitą B serija BBB Nr. 0060198, palikti saugojimui Tauragės AVPK, kol bus išspręstas klausimas, ar G. B. arba jo įgalioti asmenys turi teisę disponuoti šiais daiktais ar išduoti atitinkami leidimai,laiškai, saugomi Tauragės AVPK logistikos skyriuje pagal kvitą B serija BBB Nr. 0061036 – sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 4 p.),daiktai, saugomi Tauragės AVPK logistikos skyriuje pagal kvitus B serija BBB Nr. 0039332 ir Nr. 0039360 – sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Kadangi L. B. išteisinama, liudytojo A. B. kelionės išlaidos (t. 22, b. l. 63) atlyginamos iš valstybės lėšų (BPK 105 str. 5 d.). Liudytojų D. K., R. M., A. S. kelionės išlaidos (t. 21, b. l. 159-161) 93,15 euro lygiomis dalimis išieškomos iš kaltinamųjų G. B. ir A. U. (BPK 105 str. 1 d. ir 3 d.).

Byloje gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas, vadovaujantis BPK 106 str. 2 d., valstybės naudai išieškoti iš kaltinamojo A. M. 946,67 euro teisinės pagalbos išlaidų už jo gynybą. Prašymas netenkintinas, nes būtinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš A. M. paneigtų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkte ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje numatytą kaltinamojo teisę (kasacinė nutartis Nr. 2K-165-648/2015). Be to, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, pateikusi prašymą priteisti valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas, nepateikė teismui duomenų apie kaltinamojo, kurio byloje yra būtinas gynėjo dalyvavimas, turto ir pajamų lygį, patvirtinantį, kad jis išgali susimokėti už gynybą. Tokie duomenys yra esminiai, sprendžiant klausimą dėl galimybės priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (kasacinė nutartis Nr. 2K-167-693/2016).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301, 302 str., teisėjas

nusprendžia:

G. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 147 str. 2 d., 189 str. 2 d., 300 str. 1 d., ir jį nubausti:

pagal BK 147 str. 2 d. laisvės atėmimu devyneriems metams,pagal BK 189 str. 2 d. laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams,pagal BK 300 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. ir 2 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir galutinai nubausti G. B. laisvės atėmimu devyneriems metams. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2014-06-21. Kardomąją priemonę palikti suėmimą.

G. B. dėl kaltinimo pagal BK 157 str. 2 d. išteisinti jam nepadarius veikos, turinčios inkriminuoto nusikaltimo požymių.

G. B. dėl kaltinimų pagal BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. išteisinti jam nepadarius veikų, turinčių inkriminuotų nusikaltimų požymių.

epizode dėl poveikio L. B. (I) – neįrodžius dalyvavimo padarant nusikaltimą,epizode dėl poveikio Ž. K. (I) – nepadarius veikos, turinčios inkriminuoto nusikaltimo požymių,epizode dėl poveikio L. B. (II), M. J., V. J., Ž. K. (II), A. Z., N. G. – neįrodžius dalyvavimo padarant nusikaltimą,epizode dėl poveikio Ž. K. (III) – neįrodžius dalyvavimo padarant nusikaltimą,epizode dėl poveikio S. V. – nepadarius veikos, turinčios inkriminuoto nusikaltimo požymių,epizode dėl poveikio M. A. – neįrodžius dalyvavimo padarant nusikaltimą.

A. U. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 147 str. 2 d., 189 str. 2 d., 300 str. 2 d., ir jį nubausti:

pagal BK 147 str. 2 d. laisvės atėmimu devyneriems metams,pagal BK 189 str. 2 d. laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams,pagal BK 300 str. 2 d. laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. ir 2 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir galutinai nubausti A. U. laisvės atėmimu devyneriems metams. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2014-06-21. Kardomąją priemonę palikti suėmimą.

A. U. dėl kaltinimo pagal BK 157 str. 2 d. išteisinti jam nepadarius veikos, turinčios inkriminuoto nusikaltimo požymių.

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 233 str. 1 d., ir jį nubausti laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant nuteistąjį per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Į bausmės laiką įskaityti 1 parą, išbūtą laikiname sulaikyme, ją prilyginant 2 laisvės apribojimo dienom. Kardomąsias priemones palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Nuteistajam A. M. laikiną nuosavybės teisės apribojimą panaikinti.

L. B. dėl kaltinimų pagal BK 214 str. 1 d. ir 215 str. 1 d. išteisintini jai nepadarius veikų, turinčių inkriminuotų nusikaltimų požymių.

L. B. dėl kaltinimo pagal BK 253 str. 1 d. išteisinti neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

epizode dėl poveikio Ž. K. (I) – neįrodžius dalyvavimo padarant nusikaltimą,epizode dėl poveikio S. V. – nepadarius veikos, turinčios inkriminuoto nusikaltimo požymių.

L. B. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti. L. B. laikiną nuosavybės teisės apribojimą į jai priklausančias 100 paprastųjų UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) akcijų panaikinti.

L. D. – B. dėl kaltinimo pagal BK 233 str. 1 d. išteisinti jai nepadarius veikos, turinčios inkriminuoto nusikaltimo požymių.

L. D. – B. dėl kaltinimo pagal BK 214 str. 1 d. ir 215 str. 1 d. išteisinti jai nepadarius veikų, turinčių inkriminuotų nusikaltimų požymių

L. D. - B. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Nukentėjusiojo, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr. 1 civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Nukentėjusiojo, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr. 2 civilinį ieškinį atmesti.

Priimti nukentėjusiojo L. B. atsisakymą nuo civilinio ieškinio ir procesą dėl L. B. civilinio ieškinio nutraukti.

Nukentėjusiosios I. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, ir priteisti iš nuteistųjų G. B. ir A. U. solidariai 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai I. M.. Likusioje dalyje nukentėjusiosios I. M. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Nukentėjusiojo M. A. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, ir priteisti iš nuteistųjų G. B. ir A. U. solidariai 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam M. A.. Likusioje dalyje nukentėjusiojo M. A. civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusiosios Ž. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, ir priteisti iš nuteistųjų G. B. ir A. U. solidariai 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, iš nuteistojo A. M. 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai Ž. K.. Civilinį ieškinį dalyje dėl 3000 eurų neturtinės žalos priteisimo iš G. B. ir dėl 1000 eurų neturtinės žalos priteisimo iš L. D. – B. palikti nenagrinėtą. Likusioje dalyje nukentėjusiosios Ž. K. civilinį ieškinį atmesti.

Pratęsti nuteistojo G. B. laikino nuosavybės teisės į jam priklausančias pinigines lėšas - 29 871 Lt, 32 JAV dolerius, 3050 Rusijos rublių, taip pat į jam priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), pagamintą 2010-02-08 (uždraudžiant šiuo automobiliu disponuoti ir turto saugotoju paskiriant L. D. – B.) apribojimo terminą iki nuosprendžio dalies dėl civilinių ieškinių įvykdymo.

G. B. ir L. D.– B. laikiną nuosavybės teisės į jiems bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausantį turtą: garažą (duomenys neskelbtini), T. I. g. (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 1335 Eur, garažą (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 2146 Eur, žemės sklypą (unikalus daikto numeris – (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) sav. (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini)) vidutinės 229 Eur rinkos vertės, žemės sklypą (unikalus daikto numeris – (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) sav. (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini)) vidutinės 69 Eur rinkos vertės, žemės sklypą (unikalus daikto numeris – (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) sav. (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini)) vidutinės 744 Eur rinkos vertės, panaikinti.

G. B. laikiną nuosavybės teisės į jam nuosavybės teise priklausančius: 3/8 pastato (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) sav. (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini) vidutinės 3273 Eur rinkos vertės, 3/8 pastato (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) sav. (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini) vidutinės 516 Eur rinkos vertės, 3/8 pastato (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) sav. (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini) vidutinės 379 Eur rinkos vertės, 3/8 pastato (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) sav. (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini) vidutinės 77 Eur rinkos vertės, 3/8 pastato (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) sav. (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini) vidutinės 27 Eur rinkos vertės, 3/8 kitų statinių (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) sav. (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini) vidutinės 28 Eur rinkos vertės; žemės sklypą (unikalus daikto numeris – (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) sav. (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini) vidutinės 545 Eur rinkos vertės, apribojimą panaikinti.

Pratęsti nuteistojo A. U. laikino nuosavybės teisės į jam priklausančias pinigines lėšas 149 Lt, 55 eurus, 116,23 zloto apribojimo terminą iki nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio įvykdymo. Kitoje dalyje nuteistajam A. U. laikiną nuosavybės teisės apribojimą panaikinti.

prekes, nurodytas 2014 m. rugsėjo 22 d. - 2015 m. vasario 3 d. apžiūros protokole (t. 3, b. l. 120-147),automobilį Peugeot 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir navigacijos įrenginį „TOMTOM GO 750 LIVE“, G. B. priklausančius mobiliojo ryšio telefonus iPhone S5 IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nokia 206 IMEI Nr. (duomenys neskelbtini).

Kitus daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti:

laikrodį „Breitling“ grąžinti nuteistajam G. B., daiktus, paimti 2014-06-21 kratos metu iš G. B. buto ir saugomus Tauragės AVPK logistikos skyriuje pagal kvitą B serija BBB Nr. 0039334, grąžinti nuteistajam G. B., „M. E.“ magnetų dėžutę su magnetais – sunaikinti,mobilaus ryšio telefoną Samsung su SIM kortele, saugomą Tauragės AVPK logistikos skyriuje pagal kvitą B serija BBB Nr. 0061039, grąžinti savininkui N. G., daiktus, kratos metu paimtus iš (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir saugomus Tauragės AVPK logistikos skyriuje pagal kvitą B serija BBB Nr. 0039331: A. U. socialinio draudimo pažymėjimą ir fotonuotraukas grąžintini A. U., kitus daiktus grąžinti G. B., daiktus, 2014-06-21 asmens kratos metu paimtus iš N. G. ir saugomus Tauragės AVPK logistikos skyriuje pagal kvitą B serija BBB Nr. 0039358 – sunaikinti,daiktus, 2014-06-21 asmens kratos metu paimtus iš S. V. ir saugomus Tauragės AVPK logistikos skyriuje pagal kvitą B serija BBB Nr. 0039362, grąžinti S. V., voką su baudžiamosios bylos priedais (išskyrus asmens tapatybės dokumentus) palikti saugojimui prie bylos, bevielio interneto modemą su SIM kortele ir mobilaus ryšio telefonus, saugomus Tauragės AVPK logistikos skyriuje pagal kvitus B serija BBB Nr. 0039371, Nr. 0061035 ir Nr. 0061042 – sunaikinti,dokumentus, saugomus Tauragės AVPK logistikos skyriuje pagal kvitus B serija BBB Nr. 0061041 ir Nr. 0061038, palikti saugojimui prie bylos,daiktus, saugomus Tauragės AVPK logistikos skyriuje pagal kvitą B serija BBB Nr. 0039322: banko kortelę ir individualios veiklos spaudą grąžinti nuteistajam A. U., kitus daiktus – sunaikinti,daiktus, 2014-06-21 asmens kratos metu paimtus iš M. J. ir saugomus Tauragės AVPK logistikos skyriuje pagal kvitą B serija BBB Nr. 0039361 – sunaikinti,G. B. priklausančius ginklus ir šaudmenis, saugomus Tauragės AVPK logistikos skyriuje pagal kvitą B serija BBB Nr. 0060198, palikti saugojimui Tauragės AVPK, kol bus išspręstas klausimas, ar G. B. arba jo įgalioti asmenys turi teisę disponuoti šiais daiktais arba išduoti atitinkami leidimai,laiškus, saugomus Tauragės AVPK logistikos skyriuje pagal kvitą B serija BBB Nr. 0061036 – sunaikinti,daiktus, saugomus Tauragės AVPK logistikos skyriuje pagal kvitus B serija BBB Nr. 0039332 ir Nr. 0039360 – sunaikinti.

Išieškoti iš nuteistųjų G. B. ir A. U. po 46,57 euro proceso išlaidų valstybei.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš nuteistojo A. M. atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistiesiems G. B. ir A. U. – nuo jo nuorašo įteikimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.