Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-467-524/2025

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-06-05
Bylos Nr.: e2A-467-524/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-13838-2023-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Irma Čuchraj, Milda Skersienė, Erika Misiūnienė
Atsakovas: V. M., A. M., D. M., Š. G., K. G., K. S., P. M.
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Liuks NT“
Trečiasis asmuo: Daugiabučio

Kategorijos

2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė

Civilinė byla Nr. e2A-467-524/2025Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13838-2023-0Procesinio sprendimo kategorija 2.4.2.9.1 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. birželio 5 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mildos Skersienės, veikianti Kauno apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų V. M., A. M., D. M., Š. G., K. G., K. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Liuks NT“ patikslintą ieškinį atsakovams V. M., A. M., D. M., Š. G., K. G., K. S., P. M., V. M., tretiesiems asmenims Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijai, uždarajai akcinei bendrovei „Civinity namai Kaunas“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Liuks NT“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams V. M., A. M., D. M., Š. G., K. G., K. S., P. M., V. M., kurį vėliau patikslino, prašydama priteisti iš atsakovų:

1) D. M. 358,24 Eur skolą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

2) V. M. 514,42 Eur skolą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

3) A. M. 514,42 Eur skolą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

4) Š. G. ir K. G. solidariai 2 382,72 Eur skolą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

5) P. M. ir V. M. solidariai 566,22 Eur skolą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

6) K. S. 1 080,02 Eur skolą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

7) D. M., V. M., A. M., Š. G., K. G., P. M. ir V. M., K. S. bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad 2021 m. iki gyvenamojo namo savininkų bendrijos įsteigimo, gyvenamo namo, adresu (duomenys neskelbtini), valdymas ir priežiūra buvo patikėta administratoriui UAB „Civinity Solutions“. Ieškovei ir atsakovams, t. y. visiems daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų ir patalpų savininkams buvo žinoma avarinė statinio bendrų inžinerinių sistemų būklė, buvo žinomi namo šildymo ir karšto vandens sistemos defektai, deformacija ir gedimai, kadangi apie tai atsakovai buvo informuoti nuo 2021 m., tačiau nei butų ir kitų patalpų savininkai, nei namo administratorius, nei vėliau įsteigta Namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija, nesiėmė jokių veiksmų, užtikrinant esminius statinio reikalavimus. UAB „Dabingė“ 2022 m. atliko santechnikos darbus, parengė 2022 m. gruodžio mėn. atliktų darbų priėmimo aktą Nr. 1, ieškovė priėmė atliktus darbus ir pagal UAB „Dabingė“ 2022 m. gruodžio 22 d. sąskaitą faktūrą serija DAB Nr. 2022236 apmokėjo 7 263,13 Eur sumą už darbus susijusius su namo, (duomenys neskelbtini), avarinės būklės inžinierinių sistemų remontu, defektų šalinimu. Ieškovė pilnai įvykdė prievolę UAB „Dabingė“, t. y. ne tik proporcingai ieškovei priklausančiai nuosavybės daliai daugiabučiame name, tačiau ir už kitus butų ir patalpų savininkus. Sprendimas atlikti santechnikos darbus yra laikytinas tiesiogiai susijęs su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, o pagal reglamento reikalavimus tokiems darbams atlikti netgi nebuvo būtinas butų ir kitų patalpų savininkų sutikimas ir tai negali būti pagrindas atsisakyti atlyginti avarinės pastato būklės šalinimo išlaidas. Ieškovė prašomos priteisti skolos dydį apskaičiavo pagal VĮ Registrų centro išrašuose nurodytą visų gyvenamojo namo bendraturčių turimą butų ir kitų patalpų plotą. Atsakovai nei prieš atliekant rangos darbus, nei rangos darbų atlikimo metu, nei atliekant jų kokybės patikrinimą, nei raštu, nei žodžiu, nei konkliudentiniais veiksmais, nesutikimo dėl būtinų darbų atlikimo neišreiškė.

Atsiliepimas

3. Atsakovai D. M., K. S., Š. G. ir K. G. savo procesiniuose dokumentuose nurodo, kad dėl remontų darbų atlikimo nebuvo organizuotas butų ir kitų patalpų susirinkimas ar balsavimas raštu, o ieškovė, neturėdama butų ir kitų patalpų savininkų pritarimo tokiems darbams, neturėjo teisės tokių darbų atlikti, o tuo labiau reikalauti skolos už darbus iš butų savininkų proporcingai jų valdomam plotui bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Ieškovė neįrodė, jog nurodomus darbus būtų galima laikyti būtinais, neatidėliotinais ir galimais atlikti be kitų bendraturčių sutikimo. Inžinerinės sistemos nebuvo avarinės būklės ir dėl tokios inžinerinių sistemų būklės nekilo reali grėsmė žmonių sveikatai, gyvybei, ar pan., atitiko joms keliamus esminius reikalavimus. UAB „Civinity Solutions“, UAB „Dabingė“ aktai buvo surašyti 2021 m. balandžio mėn., rugsėjo mėn., o darbai atlikti beveik po metų, t. y. 2022 m. rugpjūčio mėn. – butų ir kitų patalpų savininkai naudojosi inžinerinėmis sistemomis beveik metus laiko pagal jų tikslinę paskirtį. Daugiabučio namo inžinerinių sistemų būklė nebuvo išsamiai tirta, o tik paviršutiniškai apžiūrėta, dėl ko tokie apžiūros aktai negali būti laikytini įrodymais, patvirtinančiais daugiabučio namo avarinę būklę. 2022 m. gruodžio mėn. akte nurodyti medžiagų kiekiai, medžiagų bei darbų kainos yra pernelyg didelės, neatitinkančios vidutinių rinkos kainų. UAB „Civinity Namai Kaunas“ organizavo, o UAB „Santermita“ atliko skubius inžinerinių sistemų remonto darbus, todėl tai taip pat patvirtina, kad namas buvo prižiūrimas ir buvo imamasi skubių remonto darbų tam, kad būtų išvengta inžinerinių sistemų avarijų, grėsmės žmonių sveikatai ir saugumui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies:

1) priteisė ieškovei:

1.1) iš atsakovo D. M. 326,84 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. sausio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 649,63 Eur bylinėjimosi išlaidas;

1.2) iš atsakovo V. M. 490,26 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. sausio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 649,63 Eur bylinėjimosi išlaidas;

1.3) iš atsakovės A. M. 490,26 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. sausio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 649,63 Eur bylinėjimosi išlaidas;

1.4) iš atsakovo K. S., 1 080,02 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. sausio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 649,63 Eur bylinėjimosi išlaidas;

1.5) iš atsakovų Š. G. ir K. G. solidariai 2 382,72 Eur skolą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. sausio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir iš kiekvieno po 649,63 Eur bylinėjimosi išlaidų;

1.6) solidariai iš atsakovų P. M. ir V. M. 496,80 Eur skolą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. sausio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir iš kiekvieno po 667,18 Eur bylinėjimosi išlaidų.

2) priteisė valstybei iš atsakovų D. M., V. M., A. M., K. S., Š. G., K. G., P. M., V. M. po 12,52 Eur iš kiekvieno išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

5. Teismas nurodė, kad nustatytų aplinkybių ir byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad bendros daugiabučio namo inžinerinės sistemos buvo prastos arba labai prastos būklės ir jų remontas (atnaujinimas) buvo būtinas, o ieškovės lėšomis atliktas inžinerinių sistemų, kaip bendrojo naudojimo objektų, remontas (atnaujinimas) šiuo konkrečiu atveju yra priskirtinas prie privalomųjų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų. Teisinis reglamentavimas ir teismų praktika patvirtina, kad atsakovai, būdami daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, privalo proporcingai savo turimo turto daliai prisidėti prie bendrų namo inžinerinių sistemų priežiūros ir išlaikymo išlaidų, t. y. prisidėti prie to, kad bendros namo inžinerinės sistemos atitiktų privalomuosius statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Dėl to pripažintina, kad ieškovės prašomos priteisti išlaidos priskirtinos prie išlaidų, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.82 straipsnio 3 dalyje. Atsakovų, kaip bendrosios dalinės nuosavybės savininkų, nesutikimas (nepritarimas) išlaidoms, susijusioms su privalomaisiais statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimais, neeliminuoja jų pareigos apmokėti pastarąsias išlaidas. Šiuo atveju reikalavimas gauti bendraturčių sutikimą išlaidoms yra perteklinis, nes CK 4.83 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta teisė nesuvaržyta sutikimo gavimo. Kita vertus, atsakovai apie bendrų namo inžinerinių sistemų prastą būklę ir būtinumą jas keisti žinojo (turėjo žinoti), buvo informuoti dar iki šių darbų atlikimo. Atsakovai priėmė faktiškai atliktų darbų, kuriuos apmokėjo ieškovė, rezultatą ir juo iki šiol naudojasi.

6. Teismas nurodė, kad iki šios civilinės bylos iškėlimo kai kurie atsakovai sutiko padengti dalį ieškovės prašomų priteisti išlaidų, t. y. K. S. – 700 Eur, Š. G. ir K. G. – 500 Eur. Atsakovas Š. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad sutiko apmokėti už du pagrindinius šilumos trasos vamzdžius, už kitus atliktus darbus nesutiko apmokėti, nes darbai už vamzdžių pakeitimą per daug įkainuoti. Atsakovas P. M. teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad sutiktų padengti išlaidas, jeigu pakeisti vamzdžiai ateitų iki jam priklausančių palėpės patalpų. Atsakovai, nesutikdami su ieškinio reikalavimais, be kita ko, nurodo ir tai, kad dėl ginčo remontų darbų išlaidų nebuvo priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas CK nustatyta tvarka. Tačiau, išlaidų susiejimas su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais yra teisiškai reikšmingas todėl, kad pareiga apmokėti pastarąsias išlaidas nepriklauso nei nuo buto ir kitų patalpų savininko sutikimo, nei nuo administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo, o šiuo atveju ieškovės turėtos išlaidos yra susijusios su privalomaisiais statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Kita vertus, ieškovė ne kartą kreipėsi į administratorių dėl inžinerinių sistemų keitimo darbų atlikimo, sąmatų pateikimo, gyventojų susirinkimo organizavimo, balsavimo ir kt. Teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovų argumentu, kad šiuo atveju buvo reikalingas statybą leidžiantis dokumentas ir projektas, kadangi inžinerinės sistemos buvo ne įrenginėjamos, pertvarkomos ar išmontuojamos, o senos inžinerinės sistemos pakeistos naujomis (išlaikant tuos pačius parametrus, montavimo vietą, vamzdžių skersmenis, pajungimo schemą ir pan.). Priešingų duomenų, pavyzdžiui, kad buvo pakeistas vamzdynų diametras, montavimo vieta, pajungimo schema ar kt., byloje nėra pateikta. Duomenų, kad atlikti inžinerinių sistemų pakeitimo darbai būtų pripažinti savavališka statyba byloje taip pat nėra pateikta. Nėra pagrindo sutikti su atsakovų argumentu, kad UAB „Dabingė“ atliktų darbų ir medžiagų kiekiai, kainos yra pernelyg dideli.

7. Teismo vertinimu, atsakovai D. M., A. M., V. M., P. M., V. M., Š. G., K. G., būdami negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės savininkai, turi pareigą padengti dalį išlaidų, skirtų bendram daugiabučio namo turtui išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jo būtiniems pagerinimams atlikti. Atsakovo P. M. argumentai, kad jo turimoje neįrengtos pastogės dalyje nėra šildymo, vandentiekio, nuotekų šalinimo tinklų bei tai, kad pastogė yra nenaudojama, nėra teisiškai reikšmingos aplinkybės, t. y. šios aplinkybės nepašalina atsakovų pareigos prisidėti prie bendrojo naudojimo objektų išlaikymo. Iš viso bendras ieškovės ir atsakovų butų ir kitų patalpų valdomas plotas – 255,88 kv. m. Nors ieškovė patikslintame ieškinyje nurodo, kad bendras daugiabučio gyvenamojo namo plotas yra 267,74 kv. m (negyvenamoji patalpa–neįrengta pastogė yra 56,43 kv. m ploto) ir dalies pastogės nuosavybės teisė nėra įregistruota, tačiau, teismo vertinimu, apskaičiuojant (paskirstant) su bendrojo naudojimo objektu susijusias išlaidas, apmokamas visų bendraturčių, byloje nesant jokių objektyvių duomenų apie likusios pastogės dalies priklausymą nuosavybės teise konkrečiam subjektui, turi būti vadovaujamasi Nekilnojamojo turto registro duomenimis apie ieškovei ir atsakovams faktiškai nuosavybės teise priklausančias (įregistruotas) nekilnojamojo turto dalis (plotą). Tokia išvada darytina atsižvelgiant ir į tai, kad bendrija mokesčius gyventojams apskaičiuoja taipogi pagal jiems priklausančias (įregistruotas) nuosavybės dalis. Atsižvelgiant į ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimus (prašomas priteisti iš atsakovų sumas), ieškovės patikslintas ieškinys tenkinamas iš dalies.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

8. Atsakovai V. M., A. M., D. M., Š. G., K. G., K. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir bylą išspręsti iš esmės – ieškovės patikslintą ieškinį atmesti ir priteisti atsakovų D. M., V. M., A. M., K. S., Š. G., K. G. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

9. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas byloje netinkamai pritaikė CK 4.83 straipsnio 4 dalį ir byloje visiškai nepagrįstai aiškinosi ar ieškovė, būdama tik viena iš daugiabučio namo savininkų, atliko remonto darbus, kuriais buvo siekiama užtikrinti privalomuosius statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kadangi tokios teisės ieškovė akivaizdžiai net neturėjo. CK 4.83 straipsnio 4 dalies nuostatos nustato teisę ir pareigą tik daugiabučio namo valdytojui, o ne vienam iš daugiabučio namo buto savininkų. Tik tokiu atveju, t. y. kai darbus atlieka specialiai tam paskirtas bendrojo naudojimo objektų valdytojas, butų ir kitų patalpų savininkai privalo padengti bendrojo naudojimo objektų valdytojo patirtas išlaidas, nors ir butų ir kitų savininkai nebuvo davę jokio sutikimo atlikti tokiems darbams. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutapatino dvi atskiras teisines situacijas reglamentuojančias materialines teisės normas, t. y. CK 4.83 straipsnio 4 dalį, kurioje reglamentuojama bendrojo naudojimo objektų valdytojo arba jo pasitelkto techninio prižiūrėtojo teisę atlikt remonto darbus, kad statinys atitiktų privalomuosius statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimus ir CK 4.83 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kuriuo buto savininkui suteikiama teisė imtis būtinų priemonių be kitų savininkų (naudotojų) sutikimo, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams, ir reikalauti iš kitų buto ir kitų patalpų savininkų atlyginti išlaidas, proporcingas šių savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai. Ieškovė byloje nepateikė jokių objektyvių įrodymų, jog jos atlikti remonto darbai buvo atlikti siekiant išvengti žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams. 2021 m. rugsėjo 10 d. statinio apžiūros akte nurodyti inžinerijų sistemų trūkumai, dėl kurių galėjo kilti kokia nors grėsmė, buvo pašalinti tuometinio bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasitelkto juridinio asmens UAB ,,Santermita“, kuri atliko skubius inžinerinių sistemų remonto darbus dar 2021 m. gruodžio mėn. ir tokiu būdu buvo ištaisyti inžinerinių sistemų defektai, nurodyti 2021 m. rugsėjo 10 d. statinio apžiūros akte. Po UAB „Santermita“ atliktų darbų jokių esminių statinio, jo inžinerinių sistemų trūkumų, nebuvo nustatyta. Tai reiškia, jog ieškovė neturėjo teisės be kitų bendraturčių išreikšto pritarimo, atlikti bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų remonto darbus, o tuo labiau reikalauti iš kitų bendraturčių remonto išlaidų atlyginimo. Be to, butų ir kitų patalpų savininkai naudojosi inžinerinėmis sistemomis beveik metus laiko pagal jų tikslinę paskirtį, po to kai buvo surašyti 2021 m. balandžio, rugsėjo mėn. aktai, kadangi darbai atlikti tik 2022 m. rugpjūtį. Darbai buvo atlikti 2022 m. vasarą, kai centrinis šildymas yra visiškai išjungtas ir nefunkcionuoja, todėl visiškai neaišku, kokiu būdu šilumos sistema galėjo kelti kokią nors grėsmę gyventojams, kai net tuo metu šildymo sistema nebuvo pajungta. Teismas nevertino atsakovų paaiškinimų. Kadangi, ieškovė ėmėsi nebūtinų, neskubių bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų remonto darbų, ieškovei kaip bendraturtei buvo neabejotinai būtinas kitų butų ir kitų patalpų savininkų sutikimas. Ieškovė nesiėmė aktyvių veiksmų tam, kad būtų sušauktas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas ir (ar) suorganizuotas balsavimas raštu dėl bendrojo naudojimo objektų remonto ar pertvarkos, nors tokia ieškovės teisės yra numatyta CK 4.85 straipsnio 5 dalyje. Ieškovė nutarė veikti savo rizika ir atlikti nebūtinus ir neprivalomus inžinerinių sistemų remonto darbus be kitų bendraturčių sutikimo, dėl ko privalo pats prisiimti dėl tokio neveikimo kilusias pasekmes.

10. Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas (CK 4.83 straipsnio 4 dalis, Daugiabučio naudojimo objektų administravimo nuostatų 3 punktas, CK 4.83 straipsnio 2 dalies 1 punktas), pažeidė ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis). Nepagrįstai nusprendė, jog šilumos sistemos nebuvo pertvarkomos. Tokia teismo išvada pagrįsta tik prielaidomis, net neturint daugiabučio namo projekto, iš kurio būtų galima buvę spręsti, kokia šildymo sistema buvo įrengta daugiabučiame name. Nagrinėjamu atveju teismas galėjo skirti statybos ekspertizę, kuria būtų nustatomas ieškovės atliktų darbų pobūdis. Tą faktą, jog šilumos sistema buvo pertvarkoma, t. y. keitėsi šilumos sistemos vamzdžių pajungimo vietos, patvirtino UAB „Dabingė“ 2022 m. gruodžio mėn. atliktų darbų priėmimo aktas Nr. 1, atsakovų K. G. ir D. M. paaiškinimai. Ieškovė atliko savavališkus bendrojo naudojimo objekto – šilumos sistemos pertvarkymo darbus, dėl ko ir šiuo pagrindu atsakovai taip pat neprivalo ieškovei atlyginti jos patirtų savavališko remonto išlaidų.

Atsiliepimas

11. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

12. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad

nei apeliantų atstovas, nei jo atstovaujamieji neturi subjektinės teisės reikšti reikalavimų dėl skundžiamo sprendimo dalių, priimtų atsakovų P. M. ir V. M. atžvilgiu ar reikšti reikalavimą atmesti ieškovės patikslintą ieškinį, kuriuo ieškovė pareiškė reikalavimus į šiuos atsakovus. Būtent apeliantai netinkamai aiškina CK 4.83 straipsnio 4 dalį, 4.84 straipsnio 3 dalį. Apeliantų aiškinimas neatitinka ne tik šių teisės normų turinio, bet ir dėl šių normų taikymo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Nei CK 4.83, 4.84 straipsniuose, nei kitose ginčui aktualiose teisės normose nėra įtvirtinto ribojimo vienam iš daugiabučio gyvenamojo namo savininkų atlikti darbus, kurie susiję su visiems daugiabučio gyvenamojo namo butų ir patalpų savininkams priklausančių avarinės būklės bendrų namo inžinierinių sistemų remontu (defektų šalinimu). Priešingai, būtent CK 4.83 straipsnio 2 dalyje tiesiogiai numatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) taip pat turi teisę imtis būtinų priemonių be kitų savininkų (naudotojų) sutikimo, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams, ir reikalauti iš kitų buto ir kitų patalpų savininkų atlyginti išlaidas, proporcingas šių savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai bei reikalauti iš kitų butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų), kad gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymas ir naudojimas atitiktų bendrąsias buto ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) teises ir teisėtus interesus. Analizuojant nuoseklią ir pakankamai išplėtotą teismų praktiką matyti, kad dažnu atveju, ieškinį dėl remonto išlaidų atlyginimo už daugiabutyje gyvenamajame name atliktus bendro naudojimo konstrukcijų remonto darbus pareiškia būtent vienas iš gyvenamojo namo butų ar kitų patalpų savininkų, o ne tik statinio administratorius ar bendrija. Kita vertus, bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, atsakovai nuo ieškinio nesigynė minėtų argumentų pagrindu, t. y. jog ieškovė nėra subjektas, kuriam numatyta teisė atlikti darbus, susijusius su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Šią poziciją apeliantai pirmą kartą pateikė apeliaciniame skunde.

13. Atsiliepime į apeliacinį skundą teigiama, jog argumentai, kad byloje nebuvo jokių objektyvių įrodymų, kad ginčo darbai yra susiję su bendrų namo inžinierinių sistemų privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais ir remonto darbais nebuvo atlikti tam, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendro naudojimo objektams prieštarauja tiek byloje surinktiems rašytiniams įrodymams, tiek byloje apklaustų šalių ir liudytojų paaiškinimams, tiek galiojančiam teisiniam reglamentavimui. Atsakovai ignoruoja aktualų teisinį reglamentavimą, kuriuo vadovaujantis pirmos instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad ieškovės reikalavimas yra susijęs su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Atsakovų argumentus, kad atlikti ir ieškovės lėšomis apmokėti statinio remonto darbai nebuvo būtini ar privalomi paneigia tiek faktinė statinio padėtis, tiek ginčą reglamentuojančių normų aiškinimas. Pastato bendro naudojimo inžinerinės sistemos (šildymo, šalto, karšto vandens, kanalizacijos, vandentiekio, sistemų vamzdynų, stovų ir t. t.), inžineriniai tinklai yra esminės statinio dalys, kurios privalo tinkamai funkcionuoti tam, kad būtų galima statiniu naudotis pagal jo tiesioginę paskirtį ir savybes. Dėl to, esminių statinio sistemų funkcionavimo sutrikimas yra pripažįstamas esminių privalomųjų gyvenamajam namui keliamų reikalavimų neatitikimu. Atsakovai nepateikė nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad UAB „Dabingė“ atlikti darbai nėra susiję su privalomųjų statinio reikalavimų užtikrinimu. Eilė byloje surinktų rašytinių įrodymų bei ieškovės ir kitų liudytojų parodymai patvirtina, kad atsakovai grėsmės „nepastebėjo“, nes ta grėsmė kilo ieškovės turtui – jai priklausantiems butams, kurie buvo nuolat užliejami dėl defektų, nes visi stovai ir vamzdžiai į kitų bendraturčių butus ir patalpas ėjo per ieškovės butus. Dėl nusidėvėjusios daugiabučio gyvenamojo namo inžinerinių sistemų būklės, ieškovė apskritai negalėjo naudotis savo turtu. Prasta vamzdynų būklė statinio apžiūros aktais nustatyta jau nuo 2021 metų, visų sezonų metu, o remontuoti „šildymo vamzdynus“ žiemą būtų sukelti nepatogumai, nes remonto namu visas statinys būtų nebešildomas, todėl darbai ir buvo vykdomi vasarą. Iš vienos pusės patys atsakovai pripažino žinoję apie prastą inžinerinių tinklų būklę, o kita vertus, atsakovai yra suinteresuoti bylos baigtimi ir aktyviai siekia išvengti pareigos atlyginti privalomąsias bendro turto priežiūros ir remonto išlaidas ieškovei, todėl jų paaiškinimų dalis apie gerą vamzdynų būklę, vertinti kaip prieštaringi ir nepatikimi bei prieštaraujantys rašytiniams įrodymams, liudytojų parodymams. Bendrija buvo įsteigta 2022 m. birželio mėnesį, tačiau bendrijai ir jos pirmininkui įgaliojimai iš ankstesnio namo administratoriaus buvo perduoti tik 2022 m. rugpjūčio 19 d., t. y. jau po faktinio ginčo darbų atlikimo, kas paneigia apeliantų gynybinę versiją dėl būtinumo ieškovei pirmiausia organizuoti bendrijos susirinkimą ir būtinumą avarinės būklės inžinerinių sistemų remonto ar atnaujinimo darbams atlikti. Įrodymų visuma patvirtina, kad ieškovė veikė aktyviai siekdama organizuoti prastos būklės vamzdynų pakeitimus. Atsakovai, kaip daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai, apie bendrų namo inžinerinių sistemų prastą būklę ir būtinumą jas keisti žinojo (turėjo žinoti), buvo informuoti dar iki šių darbų atlikimo, taip pat buvo žinoma, kad ieškovei priklausantis turtas buvo sistemingai užliejamas viso daugiabučio nuotekomis ir vandeniu, kas buvo užfiksuota rašytiniuose dokumentuose. Atsakovas D. M., kaip bendrijos pirmininkas, į bylą nepateikė jokių įrodymų ir duomenų apie savo pastangas organizuoti techninę statinio priežiūrą ir spręsti statinio defektų šalinimo klausimą. Dėl bendrijos pirmininko neveikimo, ieškovė buvo priversta likviduoti avarijos padarinius ir tą daryti operatyviai.

14. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad šiuo atveju nebuvo reikalingas statybą leidžiantis dokumentas ir projekto parengimas, kadangi inžinerinės sistemos buvo ne naujai įrenginėjamos ar pertvarkomos, o tiesiog senos inžinerinės sistemos pakeistos naujomis (išlaikant tuos pačius parametrus, montavimo vietą, vamzdžių skersmenis, pajungimo schemą ir pan.). Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatyme įtvirtintus apibrėžimus UAB „Dabingė“ atlikti darbai atitinka paprastojo remonto darbus, todėl nebuvo būtinas nei projektas, nei statybos leidimas. Atsakovai jau pirmos instancijos teisme nuo ieškinio gindamiesi faktu, kad remonto darbams atlikti nebuvo gautas statybos leidimas, įstatymo nustatyta tvarka nesikreipė į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos apsaugos ministerijos dėl tariamai savavališkų dabų atlikimo, dėl ko, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad atlikti inžinerinių sistemų pakeitimo darbai būtų pripažinti savavališka statyba, ar pateiktas atsakingų institucijų išaiškinimas, kad tokiems darbams atlikti buvo privalomas gauti statybos leidimas. Nagrinėjamu atveju, teismas ne tik kad negalėjo, tačiau neturėjo procesinės teisės ar pareigos savo nuožiūra skirti ekspertizę, nes ši byla nesusijusi su darbo santykių, šeimos byla ir pan., kuriose teismui būtų nustatytas aktyvus vaidmuo ir pareiga savarankiškai rinkti įrodymus. UAB „Dabingė“ vamzdžių neišvedė naujose vietose, o tiesiog tose pačiose vietose senus vamzdžius pakeitė naujais, o jų lokacija, diametras nepakito.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

16. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė

17. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Kauno apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimas, kuriuo tenkintas iš dalies ieškovės UAB „Liuks NT“ patikslintas ieškinys atsakovams V. M., A. M., D. M., Š. G., K. G., K. S., P. M., V. M. dėl skolos už išlaidų, patirtų atliekant namo (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės objektų (inžinerinių namo sistemų) remontą, apmokėjimą.

18. Apeliacinis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.83 straipsnio 4 dalį ieškovė, kaip viena iš namo (duomenys neskelbtini), be kitų butų ir patalpų savininkų sutikimo neturėjo teisės atlikti bendrosios dalinės nuosavybės objektų (inžinerinių namo sistemų) remonto darbų, net ir tų, kuriais buvo siekiama užtikrinti privalomuosius statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimus, ir už tai reikalauti iš kitų buto ir kitų patalpų savininkų atlyginti dėl to patirtas išlaidas, kadangi tokia teisė suteikiama tik namo bendrojo naudojimo objektų valdytojui. Teigiama, kad ieškovė neįrodė, jog minėtus darbus atliko siekdama išvengti žalos ar pašalinti grėsmę bendrojo naudojimo objektams, todėl ji taip pat neturėjo teisės imtis būtinų priemonių be kitų savininkų (naudotojų) sutikimo, kaip tai, numatyta CK 4.83 straipsnio 2 dalies 1 punkte. Be to, nurodoma, kad ieškovė atliko savavališkus bendrojo naudojimo objekto – šilumos sistemos pertvarkymo darbus, dėl ko ir šiuo pagrindu atsakovai taip pat neprivalo ieškovei atlyginti jos patirtų savavališko remonto išlaidų.

Esminės faktinės bylos aplinkybės

19. Byloje esančiais duomenimis, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad ieškovė ir atsakovai yra daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, daugiabutis namas (duomenys neskelbtini), yra 1939 metų statybos. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad inžinerinės sistemos per visą jų eksploatavimo laikotarpį iki ginčo remonto darbų būtų kada nors keistos (renovuotos, pertvarkytos ir pan.).

20. Ginčo namo bendrojo naudojimo objektų administratoriumi buvo UAB „Civinity namai Kaunas“, tačiau 2022 m. birželio 15 d. VĮ Registrų centre buvo įregistruota „Namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija“, kurios pirmininku išrinktas atsakovas D. M. Bendrijos įstatai patvirtinti ir pasirašyti 2022 m. kovo 7 d. bendrijos steigiamajame susirinkime. UAB „Civinity namai Kaunas“ įgaliojimai pasibaigė name įsteigus ir 2022 m. birželio 15 d. VĮ Registrų centre įregistravus bendriją bei 2022 m. rugpjūčio 19 d. pasirašius perdavimo–priėmimo aktą.

21. Iš byloje esančio statinio techninės priežiūros žurnalo (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. matyti, kad buvo vykdomi statinio būklės nuolatiniai stebėjimai. 2021 m. kovo 22 d. pastebėti defektai, deformacijos ir kt. – bėga vanduo, atlikti darbai ir jų įvykdymo data – nesandarus šildymo vamzdis. Perduota Santermitai 2021 m. kovo 22 d. 2021 m. kovo 30 d. pastebėti defektai, deformacijos ir kt. – šildymo sistemos remonto darbai, atlikti darbai ir jų įvykdymo data – šildymo sistemos remonto darbai 2021 m. kovo 30 d. 2021 m. rugsėjo 10 d. pastebėti defektai, deformacijos ir kt. – 4 ir 5 butuose sukorodavę seni šildymo sistemos, nuotekų ir šalto vandens bendri namo stovai ir vamzdynai. Neatitinka STR 2.03.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ reikalavimų, rekomenduojamos priemonės defektams pašalinti – vadovaujantis STR bei karšto vandens tiekimo taisyklių reikalavimais, reikia pakeisti šildymo sistemos, nuotekų ir šalto vandens stovus ir vamzdynus, atlikti darbai ir jų įvykdymo data – atvykimas ir apžiūra 4 ir 5 butuose – šildymo sistemos, nuotekų ir šalto vandens vamzdynų 2021 m. rugsėjo 10 d. 2021 m. gruodžio 13 d. pastebėti defektai, deformacijos ir kt. – šildymo vamzdyno remonto darbai, atlikti darbai ir jų įvykdymo data – šildymo vamzdyno remonto darbai 2021 m. gruodžio 13 d. 2021 m. gruodžio 16 d. pastebėti defektai, deformacijos ir kt. – šildymo sistemos remonto darbai, atlikti darbai ir jų įvykdymo data –šildymo sistemos remonto darbai 2021 m. gruodžio 16 d. Taigi, laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 21 d. iki 2021 m. gruodžio 16 d. statinio techninės priežiūros žurnale fiksuoti 5 inžinerinių sistemų (šildymo sistemos, vandentiekio ir nuotekų sistemos) defektai, deformacijos (trūkumai).

22. UAB „Dabingė“ 2021 m. balandžio 16 d. statinio inžinerinių sistemų patikros akte Nr. 21-D03 nurodyta, kad: „Atlikus pirminę namo (duomenys neskelbtini), apžiūrą, dviejuose turtiniuose vienetuose, esančiuose pusrūsio patalpose, atidengus grindis ir radus viso namo šildymo sistemos magistrales, pasirodė, kad jos visiškai nusidėvėjusios. Vamzdynai į šildymo prietaisus yra sumontuoti sienose, jie taip pat yra supuvę. Tikėtina, kad pirmo ir antro aukšto vamzdynas, sumontuotas sienoje, taip pat bus supuvęs. Laiko klausimas, kada jie prakiurs. Remontuojant pusrūsio patalpose vamzdynus, galima būtų pakeisti iki lubų, bet tai neišspręstų problemos. Supuvę vamzdynai liktų perdangose ir avarijos atveju užlietų pusrūsyje esančias patalpas. Šiam namui šilumos tiekimas vykdomas iš kito namo šilumos mazgo, kurio šiluminės trasos yra paklotos žemėje. Tikėtina, kad ji irgi yra susidėvėjusi ir bet kuriuo metu gali įvykti avarija. Trasas reikėtų keisti. Siūloma kompleksiškai renovuoti namo šildymo sistemą, keičiant vamzdynus ir įrengiant individualią apskaitą kiekvienam butui. Vienas iš geriausių ir racionaliausių variantų yra atsisakyti kompleksinio šildymo sistemos renovavimo ir kiekvienam turtiniam vienetui įsirengti autonominį šildymą ir atsijungti nuo miesto šildymo sistemos.“.

23. UAB „Civinity Solutions“ 2021 m. rugsėjo 10 d. statinio apžiūros akte Nr. BV-SAA-21-09-0095 nurodyta, jog: „Statinio adresu (duomenys neskelbtini), techninis prižiūrėtojas UAB „Pastatų meistrai“, atlikęs specializuotą statinio apžiūrą, vadovaujantis privalomaisiais statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimais, nustatytais Reglamente STR 1.07.03:2017, nustatė, jog 4 ir 5 butuose sukorodavę seni šildymo sistemos, nuotekų ir šalto vandens bendri namo stovai ir vamzdynai. Neatitinka STR 2.03.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ reikalavimų. Vadovaujantis STR bei karšto vandens tiekimo taisyklių reikalavimais, reikia pakeisti šildymo sistemos, nuotekų ir šalto vandens stovus ir vamzdynus.“.

24. UAB „Dabingė“ 2022 m. birželio 30 d. statinio lauko inžinerinių sistemų patikros akte Nr. 22-D05 nurodyta, kad: „Atlikus pirminę lauko nuotekų ir vandentiekio tinklų (duomenys neskelbtini), apžiūrą, nustatyta, kad lauko nuotekų sistemos vamzdynai yra užsikišę 80 proc., todėl pusrūsyje esantis butas yra nuolat užpilamas. Taip pat nustatyta, kad nėra galimybės užsukti vandentiekio įvado kranų į namą, jie nusidėvėję 100 proc. Reikia būtinai atlikti lauko nuotekų tinkle išvalymą, keisti vandentiekio įvadą nuo (duomenys neskelbtini) iki P(duomenys neskelbtini), namo.

25. Liudytojais apklausti J. J., kuris buvo daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), administratorės UAB „Civinity namai Kaunas“ atstovas, atsakingas už minėto namo priežiūrą, taip pat UAB „Dabingė“ direktorius R. D. patvirtino aplinkybes nurodytas statinio techninės priežiūros žurnale, patikrinimo ir apžiūros aktuose dėl blogos vamzdynų būklės.

26. Byloje esantis ieškovės ir administratoriaus UAB „Civinity namai Kaunas“ susirašinėjimas el. laiškais patvirtina, kad ieškovė ne kartą kreipėsi į administratorių dėl inžinerinių sistemų keitimo darbų atlikimo, sąmatų pateikimo, gyventojų susirinkimo organizavimo / balsavimo ir kt. (2021 m. gruodžio 14 d., 2021 m. gruodžio 22 d.).

27. UAB „Dabingė“ 2022 metų vasarą atliko santechnikos darbus susijusius su namo, (duomenys neskelbtini), avarinės būklės inžinierinių sistemų remontu, defektų šalinimu, t. y. buvo atliktas šildymo sistemos demontažas, prijungti atitinkamų diametrų vamzdžiai prie veikiančių vidaus šildymo ir vandens sistemų, kanalizacijos tinklų, rankiniu būdu atlikti grunto kasimo darbai, patiesti vandentiekio, šildymo ir suspausto oro vamzdynai, tvirtinant prie konstrukcijų, atliktas vamzdynų izoliavimas, ventilių, čiaupų ir vožtuvų prijungimas, atliktas sistemų nuorinimas, patiesti kanalizacijos vamzdžiai, nupirktos reikalingos medžiagos, sumontuotos vidaus nuotekų plastikinės vamzdynų jungiamosios (fasoninės) dalys, pravalyti lauko nuotekų tinklai, pakeistas lauko vandentiekio įvadas (UAB „Dabingė“ 2022 m. rugpjūčio mėn. atliktų darbų aktas Nr. 1).

28. UAB „Dabingė“ 2022 m. rugpjūčio mėn. atliktų darbų aktas Nr. 1, UAB „Dabingė“ 2022 m. rugpjūčio 18 d. PVM sąskaita faktūra ser. DAB Nr. 202214, UAB „Dabingė“ ir UAB „Liuks NT“ 2022 m. gruodžio 7 d. sudaryta rangos sutartis Nr. DSR 22/82, 2022 m. gruodžio mėn. atliktų darbų priėmimo aktas Nr. 1, 2022 m. gruodžio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą ser. DAB NR 2022236, 2023 m. balandžio 27 d. ieškovės banko sąskaitos išrašas patvirtina, jog ieškovė už name (duomenys neskelbtini), 2022 m. vasarą atliktus santechnikos darbus sumokėjo UAB „Dabingė“ ir valstybei taikant atvirkštinį PVM turės sumokėti sumoje 7 263,13 Eur. Tačiau, byloje nėra duomenų, kad ieškovei atsakovai, kaip butų ir kitų patalpų savininkų, kokia nors apimtimi būtų atlyginę šias bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų remonto išlaidas.

29. UAB „Civinity namai“ 2024 m. sausio 19 d. rašte Nr. S-25 „Dėl (duomenys neskelbtini), prašymo pateikti dokumentus“ nurodyta, kad: „2021 m. rugsėjo 10 d. atlikus apžiūrą, nustatyta, jog bendro naudojimo stovų/vamzdynų būklė nepatenkinama, turinti avarinės būklės požymių. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis STR 2.01.01:2005 reglamentu nustatytų esminių statinio reikalavimų, siekiant išvengti materialinių nuostolių dėl apliejimo, administratorius vadovaudamasis teisės aktuose numatytais įpareigojimais organizavo privalomuosius darbus, kad būtų išvengta pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimų didelių materialinių nuostolių. Darbai buvo vykdomi privaloma tvarka be gyventojų pritarimo, siekiant išvengti statiniui daromos žalos, galimų patalpų apliejimų, pelėsių ir kito pobūdžio materialinio nuostolio gyventojams. Remonto darbus administratorius organizavo siekdamas įgyvendinti privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Tokio pobūdžio darbams atlikti konkursai nerengiami, darbai atliekami skubos tvarka, siekiant išvengti pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, ir/ar galimų didelių materialinių nuostolių.“.

30. UAB „Civinity namai“ 2024 m. vasario 2 d. rašte Nr. S-44 „Dėl (duomenys neskelbtini), prašymo pateikti dokumentus“ nurodyta, kad: „Daugiabučio namo šilumos prižiūrėtojai buvo UAB „Santermita“, darbus atlikinėjo 2024 m. gruodžio 10 ir 16 dienomis, buvo pakeisti bendro naudojimo šildymo sistemos stovai ir atkarpa šilumos tiekimo magistralinio vamzdyno.“.

Dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo

31. Tiek kasacinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 ir kt., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91). Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime išdėstytiems motyvams ir argumentams iš esmės pritaria.

32. Kaip minėta, vieni iš esminių apeliacinio skundo argumentų yra tai, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.83 straipsnio 4 dalį ieškovė, kaip viena iš namo (duomenys neskelbtini), be kitų butų ir patalpų savininkų sutikimo neturėjo teisės atlikti bendrosios dalinės nuosavybės objektų (inžinerinių namo sistemų) remonto darbų, net ir tų, kuriais buvo siekiama užtikrinti privalomuosius statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimus, ir už tai reikalauti iš kitų buto ir kitų patalpų savininkų atlyginti dėl to patirtas išlaidas, kadangi tokia teisė suteikiama tik namo bendrojo naudojimo objektų valdytojui. Be to, teigiama, kad ieškovė neįrodė, jog minėtus darbus atliko siekdama išvengti žalos ar pašalinti grėsmę bendrojo naudojimo objektams, todėl ji taip pat neturėjo teisės imtis būtinų priemonių be kitų savininkų (naudotojų) sutikimo, kaip tai, numatyta CK 4.83 straipsnio 2 dalies 1 punkte.

33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas 2 straipsnio 15 dalies 2 punktą pastato bendrojo naudojimo objektai yra bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus). Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti ir daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių, tačiau šio straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, jog buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) taip pat turi teisę imtis būtinų priemonių be kitų savininkų (naudotojų) sutikimo, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams, ir reikalauti iš kitų buto ir kitų patalpų savininkų atlyginti išlaidas, proporcingas šių savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai. Pagal šio straipsnio 4 dalį buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas šio kodekso 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka.

34. CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta butų ir kitų patalpų savininkų pareiga saistoma objektyvių aplinkybių. Vadinasi, įstatymo nustatyta pareiga neišnyksta, nepaisant to, ar butų ir kitų patalpų savininkai gera valia susitarė, kaip ir kokiu principu dalysis išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas, ar nesusitarė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigų konkrečiais atvejais, yra konstatavęs, kad buto savininkas kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, todėl pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2003). Plėtodamas praktiką bylose dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigų kasacinis teismas akcentuoja principinę nuostatą, jog įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

35. CK 4.83 straipsnio 4 dalis nustato bendrosios taisyklės išimtį, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Pastaruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

36. Taigi CK 4.83 straipsnio 4 dalies nuostata papildo CK 4.82 straipsnio 3 dalį ir pabrėžia butų ir kitų patalpų savininkų pareigą padengti būtinąsias (privalomąsias) turto išlaikymo sąnaudas, dėl kurių sudėties ir dydžio sprendžiama pagal teisės aktuose nustatytus statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Toks reglamentavimas reiškia, kad CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatytų išimčių taikymas galimas tik tada, kai išlaidos yra nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. CK 4.82 straipsnio 3 dalyje, 4.83 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytas teisinis reguliavimas reiškia, jog šiose įstatymo normose aptartomis sąlygomis, t. y. siekiant išvengti žalos ir pašalinti grėsmę bendrojo naudojimo objektams, butų ir kitų patalpų savininkas turi teisę be kitų bendraturčių sutikimo imtis būtinų priemonių ir reikalauti iš kitų buto ar kitų patalpų savininkų atlyginti išlaidas, proporcingas šių savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2012).

37. Atsižvelgiant į tai, atsakovų apeliaciniame skunde nurodomi argumentais, kad pagl CK 4.83 straipsnio 4 dalį ieškovė, kaip viena iš namo (duomenys neskelbtini), be kitų butų ir patalpų savininkų sutikimo neturėjo teisės atlikti bendrosios dalinės nuosavybės objektų (inžinerinių namo sistemų) remonto darbų, net ir tų, kuriais buvo siekiama užtikrinti privalomuosius statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimus, ir už tai reikalauti iš kitų buto ir kitų patalpų savininkų atlyginti dėl to patirtas išlaidas, kadangi tokia teisė suteikiama tik namo bendrojo naudojimo objektų valdytojui atmestini kaip nepagrįsti. Tai, jog ieškovė nėra bendrojo naudojimo objektų valdytoja nagrinėjamu atveju neeliminuoja principinės nuostatos, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti.

38. CPK 177 straipsnio 1 dalis nustato, jog įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Šios straipsnio 2 dalis nurodo, jog faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes teismas gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visų abejonių dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).

39. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-701/2022).

40. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog statinys (jo dalis) turi būti suprojektuotas ir pastatytas taip, kad per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę pagal jo naudojimo paskirtį atitiktų 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 305/2011, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos ir panaikinama Tarybos direktyva 89/106/EEB, nustatytus esminius statinių reikalavimus. Šio reglamento I priede „Esminiai statinių reikalavimai“ nustatyta, kad statiniai ir atskiros jų dalys turi atitikti jų naudojimo paskirtį, ypač atsižvelgiant į susijusių asmenų sveikatą ir saugą viso statinių būvio ciklo metu. Nurodma, kad atsižvelgiant į įprastinę techninę priežiūrą, statiniai turi atitikti, be kita ko, mechaninio atsparumo ir pastovumo reikalavimus ekonomiškai pagrįstą naudojimo laikotarpį – statiniai turi būti projektuojami ir statomi taip, kad apkrovos, kurios gali veikti statybos metu ir juos naudojant, nesukeltų viso statinio arba jo dalies griūties; didelių deformacijų, viršijančių leistinas ribas; žalos kitoms statinio dalims, įrenginiams ar sumontuotai įrangai dėl didelių apkrovas laikančios konstrukcijos deformacijų; žalos, atsiradusios per įvykį, kuri būtų neproporcinga ją sukėlusiai pirminei priežasčiai. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. rugsėjo 21 d. įsakymas Nr. D1-455 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.01.01(1):2005 „Esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ patvirtinimo“ nustato vieną iš šešių esminių statinio reikalavimų, nurodytus Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, – statinio mechaninio atsparumo ir pastovumo reikalavimus (1 punktas). Šio reglamento 1 priede „Statybos produktai, svarbūs esminio reikalavimo „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ požiūriu“ nurodyta, jog vandens ir dujų tiekimo bei nuotakyno sistemoms, pvz., vamzdžiams, svarbios savybės yra matmenų nuokrypiai, stiprumas vidiniam slėgiui, stiprumas išoriniam slėgiui, stiprumas išilginiam lenkimui, atsparumas sutrupėjimui, ilgalaikiškumas, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas savybes ir veikiant įvairioms medžiagoms, esančioms grunte ar pernešamose medžiagose.

41. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai – statinio techninės priežiūros žurnalo duomenys, statinio patikrinimo ir apžiūros aktai, liudytojų parodymai, šalių paaiškinimai iš esmės patvirtina, jog namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo inžinerinės šildymo, vandentiekio ir nuotekų sistemos iki 2022 m. vasara atliktų ginčo remonto darbų neatitiko įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų esminių privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros, t. y. mechaninio atsparumo ir pastovumo, reikalavimų (CK 4.83 straipsnio 4 dalis), kadangi šių sistemų vamzdynai buvo visiškai nusidėvėję, sukorodavę, kiauri, supuvę, netaisomi, buvo matmenų nuokrypiai, kadangi lauko šuliniai buvo visiškai užsikišę, neatitiko jų naudojimo paskirties, kadangi vandentiekio kranas buvo visiškai užrūdijęs, nepasukamas ir kt., dėl šių aplinkybių buvo įvykusi ne viena avarija. Akivaizdu, jog tai tuo pačiu kėlė grėsmę tiek bendrojo naudojimo objektams, tiek grėsmę kitokiai žalai atsirasti (CK 4.83 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Be to, nors šios aplinkybės tiek ieškovei, tiek atsakovams, tiek namo administratorei, tiek vėliau įsteigtai bendrijai buvo žinomos nuo 2021 metų, tačiau nei atsakovai, nei namo administratorė, nei vėliau įsteigta bendrija, nesiėmė jokių veiksmų užtikrinant esminius statinio reikalavimus. Šios išvados nekeičia, jog 2021 m. gruodžio mėn. likviduojant avarijos padarinius buvo suremontuota nedidelė dalis šildymo sistemos.

42. Bylos faktinės aplinkybės bei aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad nusidėvėjusios bendrojo naudojimo inžinerinės šildymo, vandentiekio ir nuotekų sistemos remontas buvo būtinas. Todėl ieškovė turėjo teisę imtis šių priemonių be kitų savininkų sutikimo, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektui, o reikalavimas gauti bendraturčių sutikimą išlaidoms yra perteklinis, nes CK 4.83 straipsnio 2 dalies 1 punkte tiesiogiai nustatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę imtis priemonių be kitų savininkų (naudotojų) sutikimo, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2012).

43. Be to, kaip minėta, vieni iš esminių apeliacinio skundo argumentų yra tai, jog ieškovė atliko savavališkus bendrojo naudojimo objekto – šilumos sistemos pertvarkymo darbus, dėl ko ir šiuo pagrindu atsakovai taip pat neprivalo ieškovei atlyginti jos patirtų savavališko remonto išlaidų.

44. Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad statinio projektas turi būti parengtas, kai privaloma gauti šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1-7 punktuose nurodytus statybą leidžiančius dokumentus. Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, jog, įrengiant, pertvarkant, išmontuojant pastato šildymo inžinerines sistemas yra privalomas leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą. Darbai, atlikti neturint statybą leidžiančio dokumento, pripažįstami savavališka statyba (Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalis).

45. Ginčo byloje nėra, kad atliekant ginčo darbus nebuvo gautas statybą leidžiantis dokumentas, o darbai atlikti be projekto. Vis dėl to, sutiktina, kad nagrinėjamu atveju inžinerinės sistemos buvo ne naujai įrenginėjamos ar pertvarkomos, o tiesiog senos inžinerinės sistemos pakeistos naujomis (išlaikant tuos pačius parametrus, montavimo vietą, vamzdžių skersmenis, pajungimo schemą ir pan.). Tą patvirtino ir UAB „Dabingė“ darbus atlikęs rangovas. Duomenų, kad buvo atlikti inžinerinių sistemų pakeitimo darbai, ar kad šie darbai būtų pripažinti savavališka statyba byloje nėra pateikta. Pagal Statybos įstatyme įtvirtintus apibrėžimus atlikti darbai atitinka paprastojo remonto darbus (Statybos įstatymo 2 straipsnio 58 dalis), todėl nebuvo būtinas nei projektas, nei statybos leidimas.

46. Pažymėtina, jog atsakovai, apart savo kaip suinteresuotų asmenų, paaiškinimų byloje nepateikė jokių oficialių įrodymų paneigiančių tiek buvusių ginčo inžinerinių sistemų labai prastą būklę, tiek patvirtinančių šilumos inžinerinių sistemų savavališką statybą. Sutiktina, jog nagrinėjamu atveju, teismas ne tik kad negalėjo, tačiau neturėjo procesinės teisės ar pareigos savo nuožiūra skirti ekspertizę, nes ši byla nesusijusi su darbo santykių, šeimos byla ir pan., kuriose teismui būtų nustatytas aktyvus vaidmuo ir pareiga savarankiškai rinkti įrodymus. Taip pat sutiktina, kad atsakovai pirmos instancijos teisme buvo atstovaujami profesionalaus teisininko – advokato, todėl jiems turėjo būti išaiškinta procesinė teisė pagal CPK 212 teikti prašymą dėl ekspertizės skyrimo.

47. Kaip minėta, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt.). Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai ir argumentai kaip neturintys reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui, plačiau neanalizuotini ir dėl jų nepasisakytina.

48. Nesant ginčo dėl kitų skundžiamo sprendimo dalių – dėl priteistų skolų ir palūkanų dydžio, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir kt., konstatuojama, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu teisėtai ir pagrįstai ieškovės ieškinys iš dalies tenkintas.

Dėl bylos procesinės baigties

49. Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo

50. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 (teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

51. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovų apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas ir skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, laikytina, jog apeliacinės instancijos teismo sprendimas CPK 93 straipsnio prasme priimamas ieškovės naudai.

52. Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 573 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš kurių 2 057 Eur už advokato pagalbą parengiant ir teismui pateikiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Ši suma neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl lygiomis dalimis – po 342,83 Eur (2 057:6) priteistina iš kiekvieno atsakovo ieškovei. Atsakovų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atitinkamai netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Liuks NT“ iš atsakovų V. M., A. M., D. M., Š. G., K. G., K. S. po 342,83 Eur iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Irma ČuchrajErika MisiūnienėMilda Skersienė