Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančio ir pranešėjo Romano Klišausko, teisėjų Laimutės Jokubauskaitės ir Aušrelės Mažrimienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Klaipėdos m. medžiotojų klubo „Darius“ skundą atsakovui Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotajam asmeniui V. B., dėl 2021 12 13 ir 2022 05 10 sprendimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2022 m. balandžio 6 d. pakartotinai buvo pakviesti dalyvauti bei dalyvavo minėto sklypo apžiūroje, kurios metu, buvo konstatuota, jog laukiniai gyvūnai V. B. padarė papildomos žalos. Sprendimo dėl šios žalos atlyginimo taip pat nebuvo priimta, tik po mėnesio gavo pranešimą, kad privalo V. B. atlyginti 5443,02 Eur žalą. Tuomet kreipėsi į atsakovą iš kurio 2022 m. birželio 3 d. ir gavo byloje ginčijamus 2021 12 13 ir 2022 05 10 atsakymus bei paaiškinimą, jog tai ir yra sprendimai dėl žalos atlyginimo. Teigia, kad dėl šių priežasčių pareiškėjui apie ginčijamų atsakymų (sprendimų) priėmimą tapo žinoma tik nuo 2022 m. birželio 3 d..

Nurodo, kad šie atsakymai savo forma ir turiniu neatitinka reikalavimų, numatytų Viešojo administravimo įstatyme, kurie keliami viešojo administravimo subjektų priimamiems sprendimams, todėl jie yra neteisėti. Nesutinka ir su konstatuotu V. B. žalos padarymo faktu bei nustatytu jos dydžiu.

Vadovaudamasis Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius 2021 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. AV-2040 sudarė laukinių gyvūnų padarytos žalos įvertinimo komisiją (toliau –Komisija) (atsiliepimo priedas Nr. 5).

Ūkininkui V. B. 2021 m. spalio 18 d. kreipusis į atsakovę dėl medžiojamų gyvūnų (šernų) padarytos žalos ganykloms įvertinimo, 2021 m. spalio 21 d., Komisijos nariams nuvykus į žalos padarymo vietą, buvo surašytas medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktas Nr. 26 (toliau – Aktas Nr. 26). Pabrėžtina, kad apžiūroje dalyvavo tiek ūkininkas V. B., tiek pareiškėjo atstovas V. G., tą patvirtina minėtų asmenų parašai ant akto. Minėtu aktu, kuris yra Medžiojamų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos, patvirtintos 2002 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 486/359 (toliau – Metodika) 1 priedas, konstatuota, jog buvo apžiūrėta medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala vietoje, nustatyti žemės sklypų pažeidimų plotai. Akte Nr. 26 nustatyta, kad žalą žemės ūkio pasėliams padarė šernai. Su Akte Nr. 26 nustatytomis aplinkybėmis pareiškėjo atstovas sutiko ir pasirašė.

Ūkininkui V. B. 2022 m. kovo 29 d. kreipusis į atsakovę dėl medžiojamų gyvūnų (šernų) naujai padarytos žalos ganykloms įvertinimo, 2022 m. balandžio 6 d., nuvykus į žalos padarymo vietą, buvo surašytas medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktas Nr. 2 (toliau – Aktas Nr. 2). Pabrėžtina, kad apžiūroje dalyvavo tiek ūkininkas V. B., tiek pareiškėjo atstovas V. Š., tą patvirtina minėtų asmenų parašai ant akto. Akte Nr. 2 nustatyta, kad žalą žemės ūkio pasėliams padarė šernai. Su Akte Nr. 2 nustatytomis aplinkybėmis pareiškėjo atstovas sutiko ir pasirašė.

Nurodo, kad tiek skundžiamame 2021 m. gruodžio 13 d. rašte Nr. (5.1.48 E) A5-5621, tiek skundžiamame 2022 m. gegužės 10 d. rašte Nr. (5.1.28 E) A5-2259 Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius pareiškėjui nurodė teisinį pagrindą, – Medžioklės įstatymo 18 straipsnį bei Metodiką, nurodė, kad įvertinta V. B. šernų padaryta žala, ir prideda medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktą bei žalos apskaičiavimą, taip pat nurodė apskundimo tvarką. Taigi iš turinio laikytina, kad skundžiami savivaldybės administracijos direktoriaus raštai kartu su pridedamais Komisijos dokumentais ir sudaro individualų administracinį aktą kaip visumą, ką pripažįsta ir pats pareiškėjas apskųsdamas minėtus raštus teismui. Raštuose bei jų prieduose yra konstatuotos faktinės žalos padarymo bei nustatymo aplinkybės, žalos apskaičiavimo pagrindimas, teisinis pagrindas apskaičiuoti žalą, apskundimo tvarka ir kt. Įvertinus 2021 m. gruodžio 13 d. rašto Nr. (5.1.48 E) A5-5621, 2022 m. gegužės 10 d. rašto Nr. (5.1.28 E) A5-2259 turinius bei pridedamus dokumentus manytina, kad jie atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo numatytus reikalavimus administraciniam aktui, yra teisėti ir pagrįsti, jų ar jų priedų naikinti nėra teisinio pagrindo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimo į skundą nepateikė, žinodamas apie posėdžio laiką ir vietą į jį neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ginčas kilęs dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2021 12 13 Nr. (5.1.48 E) A5-5621 ir 2022 05 10 Nr. (5.1.28 E) A5-2259 sprendimų „Dėl šernų padarytos žalos atlyginimo“ (toliau- Sprendimas 1; Sprendimas 2), kuriais pareiškėjui priskaičiuota atlyginti 5443,02 Eur (3057,62 + 2385,40) dydžio žalą trečiajam suinteresuotam asmeniui V. B.. Be to, pareiškėjas prašo atnaujinti terminą skundui paduoti dėl Sprendimo 1.

Dėl prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti

Šį prašymą pareiškėjas iš esmės grindžia tuo, kad Sprendimas 1, savo turiniu, nėra Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, atitinkantis administracinis teisės aktas, kuris sukuria atitinkamas subjektines teises ir pareigas šio teisinio santykio subjektams, todėl laukė kol atsakovas jam pateiks minėto įstatymo reikalavimus atitinkantį administracinį teisės aktą. Be to, Sprendimą 1 su jo priedais gavo tik 2022 m. birželio mėnesį iš atsakovo, kai jo buvo paprašyta tai padaryti.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė teismui pareiškėjo prašymu atnaujinti skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-444-662/2018, 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-111-575/2019). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-854-624/2018, 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-224-438/2019). Asmens išsilavinimo lygis, teisinių žinių stoka, nesugebėjimas surašyti ir suprasti reikiamus procesinius dokumentus, lėšų samdyti advokatą neturėjimas, antrinės teisinės pagalbos nesuteikimas, amžius, liga ir panašios aplinkybės pačios savaime negali būti laikomos svarbia terminų praleidimo priežastimi (žr., pvz., 2013 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-531/2013, 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1110-556/2015, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-641-624/2016, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-189-552/2020).

Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad Sprendimas 1, kartu su priedais, Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktu bei žalos apskaičiavimu, viso 5 lapai, 2021 12 13 elektroninio ryšio priemonėmis buvo išsiųsti pareiškėjo atstovui, V. G.. Tai, kad pareiškėjas Sprendimą 1 gavo ir žinojo apie jam nustatytą pareigą atlyginti V. B. žalą, padarytą laukinių gyvūnų, patvirtina tiek jo paties atlikti veiksmai, tiek kiti bylos rašytiniai įrodymai.

Pareiškėjas neginčija, kad 2021 m. spalio 21 d. dalyvavo apžiūrint žalos padarymo vietą, pripažįsta ir tai, jog vėliau, tarėsi su V. B. dėl padarytos žalos atlyginimo būdo ir galimybių.

Iš Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Endriejavo seniūnijos seniūnės 2022 m. sausio 19 d. rašto Nr. V4-2 matyti, kad ji kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybą dėl leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžiotojų klubui „Darius“ medžioklės plotų vienete sustabdymo, nes pastarasis neatlygina žalos padarytos V. B., priskaičiuotos Sprendimu 1, kuris (Sprendimas 1) pareiškėjui 2021 12 13 buvo išsiųstas elektroninio ryšio priemonėmis.

Iš Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos 2022 m. kovo 10 d. atsakymo raštu Nr. (13.11)-AD5-4172 seniūnei matyti, kad „Valdyba 2022 m. vasario 3 d. Klaipėdos m. medžiotojų klubui „Darius“ (toliau – Klubas) išsiuntė raštą dėl paaiškinimo, kodėl medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala laiku nėra sumokėta. 2022 m. kovo 9 d. gautas Klubo atsakymas, kad su V. B. sudarytas abipusis susitarimas dėl kanopinių žvėrių padarytos žalos atlyginimo. Klubas savo lėšomis atkurs šernų nuknistas senąsias pievas į jų pirminę padėtį pavasarį, kai tik leis oro sąlygos.“

Pažymėtina ir tai, kad pagal Viešojo administravimo įstatymo 9, 11 ir 13 straipsnių nuostatas viešojo administravimo subjekto sprendimai asmeniui gali būti įteikiami, panaudojant informacinių ir ryšių technologijų priemones.

Apibendrinus darytina išvada, kad ginčijamo Sprendimo 1 nuorašas, pareiškėjui elektroninio ryšio priemonėmis buvo įteiktas ne vėliau, kaip 2021m. gruodžio 14 d. (ABTĮ 74 str. 8 d.), su kuriuo jis nuo to momento turėjo galimybę susipažinti bei sužinojo apie tai, jog jam ginčijamu Sprendimu 1 yra priskaičiuota atlyginti žalą V. B.. Dėl ko priešingi šiuo klausimu pareiškėjo argumentai, kad jis Sprendimą 1 gavo 2022 m. birželio mėnesį ir pan., yra nepagrįsti, nes paneigiami aptartais įrodymais.

Kadangi kitų priežasčių dėl kurių galėjo praleisti terminą skundui paduoti pareiškėjas nenurodo, todėl jo prašymas atnaujinti šį terminą atmetamas, o byla šioje dalyje nutraukiama (ABTĮ 103 str. 8 p.). Šiuo atveju pažymėtina ir tai, kad pareiškėjo traktavimas, jog Sprendimas yra neatitinkantis Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų ir jis dėl to laukė, kol gaus teisės aktų reikalavimus atitinkantį administracinį teisės aktą, yra subjektyvaus pobūdžio priežastis, priklausanti nuo jo paties valios. Be to, tokį neatitinkantį teisės aktų reikalavimų Sprendimą 1, jis vėliau vis dėl to nutarė ginčyti teismine tvarka, kas patvirtina šių pareiškėjo teiginių prieštaringumą.

Dėl Sprendimo 2 teisėtumo

Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad „Laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių sklypų, kuriuose nėra uždrausta medžioti, savininkams, valdytojams ir naudotojams dėl žemės ūkio pasėlių, miško ir hidrotechnikos įrenginių pakenkimo atlygina medžioklės plotų naudotojas šiais atvejais, kai <...> žalos žemės ūkio pasėliams ar hidrotechnikos įrenginiams padaro kanopiniai žvėrys ar bebrai, jeigu juos medžioti nėra uždrausta ištisus metus“

Iš šios teisės normos matyti, kad laisvėje gyvenančių medžiojamų gyvūnų padaryta žala žemės ūkio pasėliams gali būti atlyginama tiems asmenims, kurie yra tų žemės sklypų savininkai, valdytojai ir naudotojai.

Ginčijamame Sprendime 2 ir jo prieduose duomenų apie tai, kad V. B. yra žemės sklypų, kurių pasėliams padaryta žala savininkas, valdytojas ar naudotojas, nėra. Šia prasme Sprendimas 2 yra ydingas, nes neatitinka ABTĮ 91 straipsnio 3 punkto reikalavimų.

Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje taip pat nustatyta, kad „Lėšos už laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą turi būti sumokėtos per vieną mėnesį nuo žalos dydžio apskaičiavimo dienos. Šalis, nesutinkanti su apskaičiuotu žalos dydžiu, turi teisę Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka nuostolių skaičiavimo komisijos sprendimą apskųsti teismui.“

Aiškindamas šios teisės normos nuostatas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje yra ne kartą pažymėjęs, kad Komisijos pareiga yra atlikti gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo procedūrą ir jos rezultatus įforminti galutiniu savo sprendimu, kuriame turi būti nurodyta, kokios faktinės aplinkybės nustatytos, kokios teisės normos nulemia atitinkamą žalos paskaičiavimą, ar nėra išimčių, šalinančių žalos atlyginimą (žr., pvz., 2014-04-22 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1126/2014, 2014-10-29 nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-1126/2014; 2019-01-30 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-725-624/2019).

LVAT yra išaiškinęs ir tai, kad pagal Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos normos prasmę, sprendžiant dėl gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo, Komisija, kaip viešojo administravimo sistemos subjektas, privalo priimti individualų administracinį aktą – sprendimą. Tokio sprendimo turiniui taikytini Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimai (nagrinėjamu atveju aktualus Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnis), nustatantys, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Tai reiškia, jog Komisijos sprendime turi būti nurodyta, kokiu teisiniu pagrindu veikia šis viešojo administravimo subjektas, jo priėmimo priežastys, kokiomis teisės normomis grindžiamas atitinkamos žalos paskaičiavimas, ar nėra žalos atlyginimą šalinančių išimčių; nustatytos faktinės aplinkybės privalo būti aiškiai apibrėžtos. LVAT laikosi pozicijos, kad tokie reikalavimai nėra pertekliniai, kadangi tiek žalą turintis mokėti asmuo, tiek į žalos atlyginimą pretenduojantis asmuo, tiek teismas, galbūt nagrinėsiantis ginčą dėl žalos atlyginimo, padaryto laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų, turi aiškiai suvokti žalos atsiradimo pagrindą bei jos aplinkybes, o taip pat teisinį pagrindą, kuriuo įpareigojama atlyginti patirtą žalą. Toks sprendimas laikytinas administraciniu aktu ir turi atitikti ne tik Medžioklės įstatymo, bet ir Viešojo administravimo įstatymo keliamus reikalavimus (žr., pvz., 2009-04-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-557/2009, 2010-07-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1014/2010, 2012-07-09 sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-2041/2012, 2019-01-23 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-106-629/2019).

Savo ruožtu Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.

Iš ginčijamo Sprendimo 2 bei jo priedo - Komisijos žalos apskaičiavimo akto matyti, kad jie neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų, nes juose yra nenurodyti - administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės ir administracinio sprendimo motyvai. Šiuo atveju apsiribota tik nuostolių apskaičiavimu ir pareiškėjo pareigos atlyginti šiuos nuostolius V Balčiauskiui, fakto konstatavimu.

Dėl šių priežasčių Sprendimas 2 pripažįstamas neteisėtu, kaip neatitinkantis Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, bei naikinamas.

Iš dalies patenkinus pareiškėjo skundą, iš dalies yra tenkinamas ir jo prašymas dėl teismo išlaidų priteisimo (ABTĮ 40;41 str.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas patyrė 615 Eur advokato atstovavimo išlaidų ir sumokėjo 23,50 Eur žyminio mokesčio. Advokato išlaidų dydis atitinka šios bylos sudėtingumą ir joje sprendžiamų klausimų apimtį, todėl pareiškėjui priteistina pusė šių išlaidų, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 88 straipsniais, 103 straipsnio 8 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija,

nusprendžia:

Pareiškėjo Klaipėdos m. medžiotojų klubo „Darius“ skundą tenkinti iš dalies.

Neatnaujinti termino skundui paduoti dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2021m. gruodžio 13 d. sprendimo Nr. (5.1.48 E) A5-5621 panaikinimo ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2022 m. gegužės 10 d. sprendimą Nr. (5.1.28 E) A5-2259 „Dėl šernų padarytos žalos atlyginimo“

Priteisti Klaipėdos m. medžiotojų klubui „Darius“ iš Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 319,50 Eur teismo išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.