Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.1.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.7.13.; 1.1.8.10.1.; 1.2.3.1.2.6.; 1.2.3.1.2.9.; 1.2.14.3.1.; 1.2.14.5.1.; 1.2.18.2.; 1.2.18.3.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.4.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5.2.

2024 m. vasario 15 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės, Gražvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laisvydo Zederštremo,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) rajone, gyvenamosios vietos nedeklaravęs, nevedęs, nedirbantis, turintis neįgalumą, turintis pagrindinį išsilavinimą, anksčiau teistas: 1) 2020-03-31 Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, galutine bausme – bauda 68 MGL dydžio, t. y. 3400 Eur, bauda nesumokėta, išieškota dalinai; 2) 2022-06-28 Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį areštu 21 (dvidešimt vienai) parai; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta 14 (keturiolikos) parų arešto bausmė; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta arešto bausmė subendrinti su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020-03-31 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta neatlikta bausmės dalimi, bausmes visiškai sudedant, paskirta galutinė subendrinta bausmė – areštas 14 (keturiolikai) parų ir baudos 68 MGL (3400 Eur) dydžio nesumokėta dalis ‒ 3108,43 Eur (trys tūkstančiai vienas šimtas aštuoni eurai 43 ct); vadovaujantis BK 66 straipsniu ir 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, į paskirtą arešto bausmę įskaitytas laikas išbūtas laikiname sulaikyme ir laikytina, kad A. A. yra atlikęs 2 (dvi) arešto paras,

kaltinamas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktus, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

1. A. A. 2023 m. sausio 10 d. apie 18 val. 00 min., tiksliai nenustatytu laiku, namuose, priklausančiuose nukentėjusiajam S. M., adresu (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su A. P., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta jam mirus, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bendrais veiksmais su A. P., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta jam mirus tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį S. M. dėl savanaudiškų paskatų, t. y. suduodami bendrai S. M. daugybinius smūgius kumščiais ir spirdami į galvą, į krūtinę ir kitas kūno vietas, intensyviu mušimu ir daugybiniais sužalojimais sukeldami S. M. didelį fizinį skausmą bei kančias, padarė jam daugybinius sužalojimus ne mažiau kaip 32 tiesioginiais trauminiais poveikiais, iš kurių ne mažiau 8 smūgius į galvos sritį, ne mažiau 9 smūgius į krūtinės sritį, ne mažiau 9 smūgius į peties sąnarius ir rankas, ne mažiau 6 smūgius į kojas, tuo padarydami poodines kraujosruvas smakro dešinėje, dešinio peties srityje, dešiniame žaste, kairiame dilbyje, abiejose šlaunyse; odos nubrozdinimus viršugalvyje, abipus kaktoje, abiejų pečių srityse, dešiniame žaste, dešinės alkūnės srityje, abiejų kelių srityse, dešinėje čiurnoje, nugaros dešinėje; odos nubrozdinimus su aplinkinėmis poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies išorinio kampo projekcijoje, nosies srityje, krūtinės ląstos priekiniame paviršiuje, kairiame žaste, abiejuose dilbiuose; muštinę – plėšinę žaizdą su aplinkine poodine kraujosruva dešinio užausio srityje; muštines žaizdas su aplinkine poodine kraujosruva kairės ausies kaušelio srityje; muštinę žaizdą apatinio žandikaulio kūno kairėje; kraujosruvą galvos kairės momeninės srities minkštuosiuose audiniuose; apatinio žandikaulio kūno lūžį kairėje pusėje; abiejų raktikaulių lūžius; daugiaskeveldrinį krūtinkaulio lūžį; daugybinius abiejų pusių I – XII šonkaulių lūžius su pasieninės krūtinplėvės pažeidimu; širdiplėvės, širdies ir abiejų plaučių plyšimus, ir tokiu fiziniu smurtu atėmę galimybę nukentėjusiajam S. M. priešintis, pagrobė S. M. priklausantį turtą – mobilaus ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“, kurio vertė 57,99 eurų, mobilaus ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“, kurio vertė ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, vyrišką piniginę, kurios vertė ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, bei S. M. vardu išduotą elektroninio mokėjimo priemonę – AB „(duomenys neskelbtini)“ banko kortelę, ir S. M. mirus įvykio vietoje dėl krūtinės sužalojimo visumos, kuris komplikavosi vidiniu nukraujavimu į krūtinplėvės ertmę ir ūmiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, tokiu būdu dėl savanaudiškų paskatų, suvokdamas, kad intensyviu mušimu ir daugybės sužalojimų padarymu sukelia nukentėjusiajam dideles fizines kančias, itin žiauriai nužudė S. M. bei pagrobė S. M. priklausantį turtą.

1.1. Taip pat A. A. neteisėtai įgijo, laikė bei panaudojo finansinėms operacijoms inicijuoti svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, ir apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 10 d. iki 2023 m. sausio 19 d. 19 val. 57 min., tiksliai nenustatytu laiku, name, adresu: (duomenys neskelbtini), plėšimo būdu pagrobdamas S. M. vardu išduotą AB „(duomenys neskelbtini)“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), bei siekdamas užvaldyti svetimą turtą, neteisėtai įgijo S. M. AB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninę mokėjimo priemonę – banko kortelę Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), finansinei operacijai inicijuoti bei toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas vieningą tyčia du kartus įdėjo pagrobtą S. M. vardu išduotą AB „(duomenys neskelbtini)“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) į AB „(duomenys neskelbtini)“ bankomatus ir vieną kartą atsiskaitė už prekes prekybos centre, o būtent 2023 m. sausio 11 d. 8 val. 34 min., įdėjo pagrobtą S. M. vardu išduotą AB „(duomenys neskelbtini)“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini)į AB „(duomenys neskelbtini)“ bankomatą (duomenys neskelbtini), ir 2023 m. sausio 13 d. 16 val. 33 min. į AB „(duomenys neskelbtini)“ bankomatą (duomenys neskelbtini), o 2023-01-17, tiksliai nenustatytu laiku, atsiskaitė už prekes prekybos centre, UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), tokiu būdu panaudodamas pagrobtą S. M. AB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninę mokėjimo priemonę – banko kortelę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis neteisėtai atlikdamas dvi grynųjų pinigų išėmimo finansines operacijas ir vieną atsiskaitymą už prekes, bei suvesdamas jam žinomą PIN kodą ir save pateikdamas kaip teisėtą banko sąskaitos naudotoją – S. M., suklaidino elektroninę banko sistemą ir iš S. M. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB „(duomenys neskelbtini)“ išėmė 200 Eur ir 10 Eur, bei atsiskaitė už prekes sumoje 2,35 Eur, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą S. M. priklausantį turtą – 212,35 Eur ir iki 2023 m. sausio 19 d. 19 val. 57 min., neteisėtai laikė S. M. AB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninę mokėjimo priemonę – banko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. iki tol kol ją surado ir paėmė (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

II. Įrodymai ir jų vertinimas

2. Kaltinamasis A. A. teismo posėdyje kaltę pripažino ir parodė, kad kai grįžo iš (duomenys neskelbtini) praeitų metų lapkričio 30 d., maždaug po dviejų savaičių jam paskambino S. M., kuris pastoviai skambindavo ir prašydavo, kad nupirktų alkoholio, maisto. Paskambinęs S., paklausė, ar jis yra namuose. Kai atsakė, kad yra namuose S. paklausė, ar gali nupirkti alkoholio. S. jam grynų pinigų duodavo ir alkoholio. Žino, kad S. pastoviai su A. P. gerdavo. Buvo toks atvejis, kad S. jam paskambino ir pasakė, kad negali A. P. iš namų išvyti, pasakė, kad S. su peiliu puolė, nes kažkoks konfliktas tarp jų buvo. Neatsimena tiksliai kada tai buvo. O prieš Naujus metus S. jam paskambino, taip pat paskambino ir pardavėjai, o jis nuėjo ir nupirko alkoholio bei nunešė jam. Po to jis namo išėjo, o S. pasiliko su A. gerti. Paskui S. vėl paskambino, vėl paskambino pardavėjai, o jis vėl nuėjo parnešti alkoholio ir tada jau pasiliko pas S.. Jis nelabai gėrė, tik truputį išgėrė, nes jis daugiau vartoja narkotikus. Ten bebūnant S. susiginčijo su A. P. dėl karo. Tada jis išėjo į lauko tualetą. Kai grįžo, jie buvo susikabinę. Tada jis spyrė S. iš kojos į krūtinę, po ko šis nugriuvo. Paskui S. atsikėlė ir puolė ant jo, tai jis dar kartą spyrė ir dar pora kartų davė ranka į galvą. Į galvą davė kumščiu, sudavė į dešinę veido pusę, į akį ir į žandikaulį. Paskui jis nuėjo į kitą kambarį ir pasiėmė S. banko kortelę, įsikišo į kišenę ir išsiskirstė. Jis grįžo namo. Jis pripažįsta, kad tris kartus spyrė nukentėjusiajam koja, keturis kartus sudavė kumščiu į galvą. Visi smūgiai buvo tą patį vakarą. Jis nukentėjusiajam du kartus spyrė į krūtinę ir vieną kartą - į pilvą. Smūgius ranka sudavė į akies sritį ir į žandikaulį, du kartus į akies sritį trenkė ir į žandikaulį pataikė porą sykių. Smūgių sudavimas vyko tarp virtuvės ir kambario. Tuo metu A. P. sėdėjo virtuvėje ant kėdės ir viską matė. Jo santykiai su nukentėjusiuoju S. M. buvo geri. Jam kažkas galvoje susisuko, kad, grįžęs iš lauko tualeto smūgius sudavė nukentėjusiajam S. M., nes buvo apsvaigęs nuo narkotikų. Kai pirmą kartą spyrė nukentėjusiajam į krūtinę, šis nugriuvo, bet atsistojo. Tada nukentėjęs puolė ant jo. Tada jis vėl koja spyriau jam S. pilvą ir šis vėl nugriuvo. Paskui nukentėjęs vėl atsistojo ir tada spyrė trečią kartą. Po ko nukentėjęs nugriuvo ir nebeatsistojo. Tada jis ranka gulinčiam S. sudavė smūgius. Visus keturis smūgius sudavė kumščiu. Nukentėjusysis tiesiog ant grindų nugriuvo, neatsitrenkė į staktą. S. griuvo į kambario pusę visus tris kartus. Smūgius ranka sudavė nukentėjusiajam jau nugriuvusiam, šis buvo kambario pusėje. Visų jo smūgių sudavimo metu A. P. ne visą laiką sėdėjo virtuvėje, buvo atsistojęs. Jis nematė, ką A. P. toliau darė, nes, kai nukentėjusysis gulėjo ant žemės, jis nuėjo į kitą kambarį ir pasiėmė S. banko kortelę, įsikišo į kišenę, tada grįžo į virtuvę ir įsipylė 100 g degtinės, išgėrė, dar „žolės“ parūkė ir išsiskirstė. Kai pasiėmė banko kortelę, A. P. buvo kitame kambaryje, kur nukentėjusysis gulėjo. Nelabai matė, ar A. P. sudavė smūgius nukentėjusiajam. Tame name yra du kambariai: vienas mažas, kitas didelis. Nukentėjusysis gulėjo mažesniame kambaryje, o jis nuėjo į didesnį. Banko kortelę paėmė iš spintos. Jis žinojo, kad ten yra kortelė. Kažkada brolis gyveno pas nukentėjusįjį, todėl ji buvo matęs, kur kortelė yra. Prie kortelės grynų pinigų nebuvo. Kortelę ėmė, nes galvojo, kad bus pinigų kortelėje. Jis pripažįsta, kad pasinaudojo ta paimta banko kortele. Išgryninant pinigus, panaudojo PIN kodą. Kai kažkada ėjo į parduotuvę su S., tai matė, kai šis suvedė PIN kodą, ir įsiminė. Kai nukentėjusysis prašydavo nupirkti alkoholio, maisto, jam banko kortelės neduodavo, duodavo grynais arba paskambindavo pardavėjai, kad ateis toks ir toks žmogus, kad tą ir tą jam paduotų. Iki to, kai išgrynino pinigus, ta kortele nebuvo naudojęsis. Jis pripažįsta visus pareikštus kaltinimus visa apimtimi. Jis nematė, ar A. P. sudavė nukentėjusiajam smūgius. Tik dėl 33 smūgių abejoja. Jis pripažįsta 3 smūgius koja ir keturis ranka, kas toliau vyko, negali pasakyti. Pripažįsta, kad septynis smūgius sudavė, daugiau nesudavė. Išeinant iš namo, nukentėjusysis tebegulėjo kambaryje kitoje vietoje nei buvo nugriuvęs, jis gulėjo prie vazos, tai mano, kad gal buvo atsistojęs, tačiau to tiksliai nežino. Nuo tos vietos, kur nukentėjęs nukrito nuo jo smūgių, iki vazos yra nedidelis atstumas, gal pusantro metro. Jis nežino, ar nukentėjęs buvo sąmoningas, su juo išeidamas nekalbėjo. nukentėjęs gulėjo ant nugaros, buvo atsimerkęs. A. P. išėjo iš kambario, kur nukentėjusysis gulėjo, kartu išjungė šviesas ir išėjo laukan. A. P. dar pasiėmė spyną, kur reikia dviratį prirakinti, užrakino duris ir tada išsiskirstė. Jis kažkiek atsimena savo pirminius parodymus, jie buvo tikslesni. Gal A. P. ir sudavė nukentėjusiajam smūgius, matė, kaip per miglą, kad sudavė keletą smūgių. Po jo suduotų smūgių gal nukentėjusiajam galva buvo truputį nubrozdinta, nelabai pamena dabar. Dešinėje pusėje prie akies buvo nubrozdinta. Tas sužalojimas buvo nuo smūgio. Dėl civilinių ieškinių atlyginimo, tai nežino, nes nedirba, tačiau ieškinius pripažįsta. Gailisi dėl to ką padarė.

2.1. Prieš suduodamas smūgius S. M., vartojo amfetaminą ir „žolę“ tą pačią dieną. Kokius 5 gramus amfetamino turėjo, bet ne visą suvartojo, ir „žolės“ turėjo kokius 4 gramus. Jis jautėsi apsvaigęs. Jis neturėjo tikslų kažką užvaldyti, tiesiog kažkas susisuko galvoje. Kai grįžo iš tualeto, nukentėjęs su A. P. buvo susikabinę, galvojo, kad muštis norėjo, tada tiesiog spyrė ir viskas. Smūgių sudavimą nukentėjusiajam be jokios priežasties įtakojo pavartotas alkoholis ir narkotinės medžiagos. S. nebandė išsikviesti pagalbą, nesakė, kad skambins dukrai, sūnui. A. P. paėmė S. telefoną. Po to įvykio jie su A. P. buvo susitikę. A. P. jam davė telefoną, kad nuneštų į lombardą. Jis telefoną nunešė į lombardą ir paėmė pinigus. A. P. pats nenešė telefono, nes gal paso neturėjo. A. P. įvykio metu buvo apsirengęs ilgu juodu paltu. Nukentėjusysis buvo apsirengęs marškinėliais ilgomis rankovėmis ir kelnėmis. Jis turi atminties negalią, todėl dabar gal neviską tiksliai prisimena, todėl prašo vadovautis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie yra tikslesni.

2.2. Nukentėjęs R. M. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamojo A. A. nepažįsta tik, kai kuriuos jo brolius. Kai buvo vaikas gal matęs nebent buvo, bet iki įvykio nepažinojo. Kaltinamąjį A. P. gal du kartus buvo matęs ir kiek iš tėvo girdėjęs apie jį. Savaitę prieš įvykį buvo pas tėvą, nuvežė maisto, tai tėvas skundėsi dėl A. A., kad jį reikia maitinti. A. A. lyg ir padėdavo kažkiek. Kai buvo pas tėvą A. A. nebuvo. Tėvui paliko maisto, gal dar cigarečių. Pas tėvą dažniausiai į mėnesį bent kartą nuvažiuodavo. Kartais gal per pusantro mėnesio kartą. Tėvas gaudavo pensiją. Pinigais tėvui nepadėdavo, bet visada atveždavo maisto, kažko skaniau nupirkdavo nei pats sau pirktų. Tėvas pensijos pinigus gaudavo į kortelę. Paskutinį kartą, kai bendravo su tėvu, jis nesiskundė, kad prieš jį kas fizinį smurtą naudotų. Vienintelis nusiskundimas buvo dėl A. A.. Dar sakė, kad skauda petys, bet tas petys gal iš senų laikų jam skaudėjo. Kai tėvas buvo rastas jo nebuvo. Sesuo buvo nuvažiavusi su pusbroliu, nes jis dirbo (duomenys neskelbtini). Tuo metu, kai atvažiavo kūnas dar buvo vietoje. Buvo įėjęs į namo vidų, tuo metu dar buvo pareigūnai. Jų paklausė ar galima eiti paieškoti dokumentų, raktų. Namai neatrodė sujaukti, „bardako“ nebuvo. Kažkokios išgertuvių žymės buvo matyti, bet ne stipriai. Tėvas lauko duris rakindavo su pakabinama spyna. Jiems sukėlė įtarimą, kad durys buvo dviračio spyna užrakintos. Jie buvo savaitgalį pažiūrėti, nes tėvas neatsiliepė. Nesilaužė tada į namą, nes kartais tėvas išvažiuodavo pas seserį į (duomenys neskelbtini), kartais kažkur kaime „užbaliavodavo“, bet kai sesuo susiekė su tėvo seserimi ir ši pasakė, kad tėvo nebuvo, tai liko variantas kreiptis į policiją ir bandyti laužtis. Tėvas skolų šiaip neturėdavo, tik kartais būdavo skolų parduotuvėje. Tai kartais jie atiduodavo jo skolas už prekes. Paskutiniu metu tėvas mažiau išgėrinėjo ir pats atiduodavo skolą parduotuvėje. Paskutinį kartą buvo po įvykio nuvykę į parduotuvę grąžinti 50 Eur skolą. Kai sužinojo apie tėvo mirtį norėjo išsiaiškinti kieno yra žemės aplink tėvo namą ir viską sutvarkyti, nes, kiek tėvas buvo minėjęs, tai jo buvo tik namas, o žemė aplink kažkam kitam priklausė. Pradžioje nuvažiavo į parduotuvę pasidomėti gal kažkas, kažką žino. Pasakė kreiptis pas buvusią paštininkę, nes ji viską žino. Tai buvo sekančią, ar dar sekančią dieną po to, kai rado mirusį tėvą. Tiek pardavėja, tiek kiti iš kaimo žmonės, sakė, kad įtariamieji gali būti A. P. ir A. A.. Jie pas paštininkę nuvažiavo tik dėl žemių, bet ji iš karto pasakė, kad A. P. negalėjo nieko padaryti, nes visą savaitę pas ją buvo. Apie A. P. tėvas buvo pasakojęs, kad šis A. A. tėvui grasino, ar su peiliu, ar tik taip žodžiais. Bet čia buvo metai iki mirties. Kiek suprato A. P. buvo konfliktiškas žmogus. Su A. P. yra kalbėjęs. A. P. yra piktai pasakęs, kad nebevaikščiotų pas tėvą, kad nebūtų balių, bet tai buvo senokai, gal 2-3 metai atgal. Prašo priteisti civilinio ieškinio turtinę žalą 2100 Eur sumą už kapavietės sutvarkymą. Kapavietė jau yra sutvarkyta ir pinigai sumokėti. Taip pat prašo atlyginti ir neturtinę žalą. Dėl tėvo mirties kažko labai žymaus nėra, tačiau yra pergyvenimas, būna bemiegių naktų. Vis tiek lenda į galvą, kaip viskas vyko. Su tėvu bendravo artimai. Tėvas pas juos neatvažiuodavo, bet jie pas tėvą atvažiuodavo. Su tėvu atskirai gyvena jau 36 metus, bet visą tą laiką bendravo. Savo civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos palaiko.

2.3. Nukentėjusioji R. Š. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamasis A. A. jai nežinomas. Kaltinamasis A. P. jai žinomas tik tiek kiek tėtis yra pasakojęs ir prieš kokius 4 metus yra mačius vieną kartą. Nuo sausio 12 d. pradėjo tėvui skambinti, tačiau telefonai buvo išjungti. Skambino jo sesei, tačiau nepriskambino. Tėčiui skambino ir ketvirtadienį, ir penktadienį, bet nepriskambino. Šeštadienį su broliu nuvažiavo pasižiūrėti, bet durys buvo užrakintos. Pirmadienį nuvažiavo pas tėčio sesę, bet pas ją jo irgi nebuvo. Tada su policijos pareigūnais nuvažiavo pas tėtį ir jį rado. Į namo vidų nebuvo įėjusi pažiūrėti. Kai buvo nuvažiavę patikrinti su broliu, tėčio namo durys buvo užrakintos su dviračio spyna. Toks užrakinimo būdas buvo neįprastas, nes tėtis visą laiką duris užrakindavo su paprasta spyna. Ant langų buvo užkalta plėvele, tai nieko viduje nesimatė. Su tėvu bendravo ir būdavo, kad į parduotuvę nuvežti reikėdavo, ar vaistų, ar pas daktarus. Kokiu reikalu tai dažniausiai ji ir veždavo, nes brolis (duomenys neskelbtini), o jai arčiau. Kartais būdavo, kad per mėnesį porą kartų, kartais vieną kartą susitikdavo su tėčiu. Kartais jis pats pas ją atvažiuodavo. Kadangi brolis važinėjosi į komandiruotes, abu dirbantys, tai prie to pačio, kad buvo abu sugalvojo pasiklausti dėl skolų ar yra ir kam atiduoti namą, todėl ėjo į parduotuvę. Namas priklausė tėvui, bet žemė buvo ne jo. Kai nuėjo pas paštininkę, ji buvo nustebusi. Kažką kalbėjome ir apie A. P.. Ta moteris sakė, kad A. P. tikrai nieko nepadarė, bet ji tada labai nesigilino į tai. Su tėvu apie A. A. ar A. P. nekalbėdavo. Civiliniu ieškiniu prašo priteisti turtinės žalos 1544 Eur, o neturtinės žalos 20 000 Eur. Civilinio ieškinio turtinė žala yra už laidotuves, kremavimą. Ji mokėjo už laidotuves. Buvo išmokėta 390 Eur laidojimo pašalpa, šita suma buvo išminusuota iš civiliniu ieškiniu prašomos priteisti turtinės žalos sumos. Po įvykio nėra lengva. Išgyvenimai tokie, kaip ir visiems turbūt, kad būna. Civilinį ieškinį palaiko ir dėl turtinės, ir dėl neturtinės žalos.

2.4. Liudytojas M. A. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamasis A. A. yra jo brolis, o mirusįjį S. M. pažinojo, jis buvęs kaimynas. Paskutinį kartą iki įvykio S. M. matė labai seniai. Jis pats jau penkti metai gyvena mieste. Jo brolis kažkiek su S. M. bendravo. Su broliu iki įvykio buvo bendravęs prieš Kalėdas, kiek pamena. Tame kaime, kur gyveno brolis per tuos penkis metus gal vieną kartą buvo atvažiavęs pas tėvus. Po įvykio pradėjo važinėti daugiau. Jis bendravo su S. M. dukra R. Š.. Sausio gale važiavo į kaimą. R. paprašė, kad nuvažiuotų pažiūrėti ar jos tėvas yra. Jis tą dieną grįžo anksčiau iš darbo ir išvažiavo į kaimą. Kaime tėvai pasiėmė daiktus. Jis su savo tėvu nuėjo ir apžiūrėjo pas S. M.. Durys buvo uždarytos, orlaidė tik buvo atidaryta. Per langą nieko nesimatė. Paskui paskambino R. ir pasakė, kad viskas taip pat tebėra. Sakė, kad galėtų išlaužti duris, bet paskui pagalvojo ir pasiūlė jai paskambinti policijai ir atvažiuoti su policija kartu. Ji paskambino policijai ir jo paprašė, kad pasiliktų kaime. Atvažiavo R. ir jos kažkoks giminaitis. Policija išlaužė duris ir rado kaimyną negyvą. Jis pats į vidų įėjęs nebuvo ir nematė, kaip viskas atrodė. Tą dieną, kai lankėsi kaime su broliu nebendravo. Brolio namie nebuvo, durys buvo užrakintos. SMS žinutę buvo broliui rašęs, nes nujautė, kad kažkas negero buvo. Parašė, kad jis pasisaugotų, nes rado S. negyvą. Telefonu, kažkada, kai skambino klausė brolio ar šis matė S., bet brolis sakė, kad nematė. Tą dieną, kai kaimyną rado negyvą brolis nebuvo atvažiavęs pas jį, bet brolis buvo atvažiavęs kitą dieną. Brolis elgėsi normaliai, nepasakytų, kad koks pasiutęs buvo. Pašnekėjo, parūkė balkone. Brolis kažką buvo sakęs, kad kažką sužinos apie jį, bet jis nelabai apie tai galvojo. Jis broliui visą laiką padėdavo – maisto, pinigų, cigarečių kartais duodavo. Tą dieną pinigų nedavė tik davė cigarečių ir kavos. Asmenį, kurio pravardė „(duomenys neskelbtini)“ pažįsta. Apie jį gali pasakyti, kad yra pijoko gabalas. Kiek žino šis žmogus bendravo ir su jo broliu, ir su kaimynu. Kiek žino jie išgerdavo kartu, bet kad gertų nematė. Jo tėvai šalia gyvena, tai tėvai papasakodavo, kad brolis, „(duomenys neskelbtini)“ ir S. geria. Kaltinamasis A. A. nieko nepasakojo apie šio įvykio aplinkybes.

2.5. Liudytoja I. A. teismo posėdyje parodė, kad ji buvo pardavėja, tačiau šiuo metu parduotuvė nedirba. Kaltinamuosius A. A., A. P. pažinojo tik iš to, kad ateidavo apsipirkti. Mirusįjį S. M. irgi pažinojo, kaip pirkėją. Būdavo, kad S. M. ir A. A. ateidavo apsipirkti kartu, kad A. A. padėtų parnešti prekes. Paskutinę dieną du kartus buvo atėjęs vien A. A.. S. M. paskambino ir paprašė parduoti alkoholio. Skambino du kartus: prieš pietus ir po pietų. Prekes davė „į skolą“. Sakė, kad ryte važiuos į (duomenys neskelbtini) ir parveš pinigus. Anksčiau taip nebuvo, kad prekes „į skolą“ duotų. Tai buvo pirmas kartas. S. M. nesakė, kodėl pats neateina apsipirkti. Kokia tiksliai diena buvo nepamena. Galėjo būti sausio 10 diena. Kai ją apklausė geriau viską prisiminė, bet galėjo būti, kad pirmas skambutis buvo 13.46 val., o antras skambutis 15.52 val. Galėjo būti, kad pirmą kartą padavė degtinės „Starka“ pusės litro talpos butelį ir 2 vienetus „LD“ cigarečių, o antrą kartą S. prašė duoti alaus ir degtinės, dešros ir dešrelių. S. M. sakė, kad neturi sveikatos pats ateiti ir sakė, kad turi kortelėje pinigų, bet nenori duoti kortelės A.. Iki sausio 10 d. kada S. M. pats pas ją apsipirkinėjo - neprisimena. Tame kaime ji yra vietinė gyventoja. Su kuo bendraudavo S. M. - nežino. S. M. buvo pažįstamas su asmeniu pravarde „(duomenys neskelbtini)“, tai jis gal ir nueidavo pas jį. „(duomenys neskelbtini)“ – tai A. P.. A. P. parduotuvėje irgi apsipirkdavo. Po įvykio, kada paskutinį kartą A. P. apsipirko parduotuvėje neprisimena. Buvo, kad S. M. su A. A. buvo atėję kartu į parduotuvę. Tikslios dienos neprisimena, bet galėjo būti dieną prieš Naujus metus. Ar pirko „Oho“ traškučius nepamena. Kai A. A. sausio 10 d. pirmą kartą atėjo į parduotuvę jai pasirodė, kad jis buvo blaivus, o antrą kartą, nežino, kad būtų mačiusi, kad girtas, tai ne. Nežino iš kur A. P. pravardė „(duomenys neskelbtini)“, žmonės jį tiesiog taip vadindavo. Ta jo pravardė yra sena. A. P. gal traškučius ir pirkdavo, neprisimena. Jai reikėjo tuos traškučius išprekiauti, tai visiems ir siūlė pirkti. Dabar prisimena ne visus parodymus, kuriuos davė tyrėjai. Kai davė pirminius parodymus, tai geriau viską atsiminė, sakė teisybę, parodymais galima vadovautis. Kad A. A. ateitų ir pasinaudotų S. M. banko kortele to nebuvo. Pats S. M. daugiau atsiskaitydavo kortele. Kad A. A. pirktų grynais pinigais S. M. nepamena. Nepamena tiksliai, bet atrodo, kad paskutinį kartą, kai S. M. buvo atėjęs apsipirkti A. A. buvo kartu. S. M. ne sunkiai vaikščiojo, bet sakė, jam nėra sveikatos ir kad sunku parsinešti. Niekada nematė, kad „(duomenys neskelbtini)“, ateitų su S. M. į parduotuvę, kad padėtų jam apsipirkti ar kad ateitų apsipirkti S. M. pavedimu nebuvo.

2.6. Liudytoja S. R. teismo posėdyje parodė, kad A. šeimą pažįsta jau daug metų. Jie daugiavaikė šeima. A. P. pažįsta apie dvejus metus. Jis gyvena (duomenys neskelbtini) ir jai draugai patarė, kad jis gali jai padėti prie ūkio taip ir susipažino. A. P. tik paskutiniu laiku gyveno pas ją. Taip darbuodavosi parke „už pašalpas“. Kartais praeidavo ir kelios dienos, kad neateidavo, kartais būdavo, kad kiekvieną dieną ateidavo. Bendraujant su A. P. problemų nekildavo. Jei matydavo, kad jis pagėręs ar piktas, tai blogiausiu atveju duodavo kelis eurus, kad nusipirktų kokio alaus, ir sakydavo, kad jis eitų, kaip vadindavo, į giraitę, nes jis ten gyveno. Kaltinamasis A. A. pas ją namuose nesilankydavo. Jos name jis nėra buvęs, darbų pas ją nėra dirbęs. Kad ateitų pas A. P. pabendrauti - nežino. Nuo jo namų iki jos yra didelis atstumas. Su S. M. bendravo daug metų. Su juo gerai sutarė. Į (duomenys neskelbtini) važiuodamas pasistatydavo savo dviratį, kad būtų lengviau parsivežti. Jei turėdavo ko išsivirusi, tai jį pavaišindavo. Ateidavo padėti darbus nudirbti. Iki įvykio su S. M. bendravo telefonu. Tai buvo sausio 10 dieną. Jis jai paskambino ir nusiskundė, kad yra pas jį A. A., kad šio tėvai išvykę, tai jam turi maisto duoti, cigarečių pirkti. Sakė, kad S. M. neužsileistų ir neprisiimtų A. A.. Vėliau, šeštadienį, ar sekmadienį, dabar nepamena, jos draugai buvo (duomenys neskelbtini) ir sutiko S. M. artimuosius, kuriems S. M. neatsiliepė, tai paprašė jos, kad ja paskambintų. Ji turėjau du jo numerius. Paskambinus į vieną, tai jokio signalo nebuvo, atrodė, kad į lankas garsas nuėjo, o kitu numeriu skambinant sekretorė pranešė, kad neįmanoma susisiekti. Apie S. M. mirtį jai pranešė jo vaikai pirmadienio rytą. Jie atėję pasakė, kad jų tėvo nebėra. Tuo laikotarpiu sausio 10 d. A. P. buvo pas ją. Jis pas ją atėjo sausio 9 d. Ėjo į biblioteką, parsinešė daug knygų. Vakare pradėjo lyti ir jis jai skaitė knygą „(duomenys neskelbtini). Antradienį rytą irgi jai skaitė. Paskui jis išėjo malkų skaldyti, „brikečių“ prinešė, tai buvo sausio 10 d. Jis galėjo būti išėjęs iš ryto iki parko. Jis ten šiukšles aprinkdavo. Po pietų jis tikrai buvo. Pavalgė pietus ir skaitė jai knygą. Nuėjo atskirai miegoti. Ryte pakilo vėlai. Gal po 9 val. Durys buvo užrakintos, išeiti jis negalėjo, per langą išlipti irgi negalėjo. Sausio 10 d. jis gal buvo alaus atsigėręs. Jis išbuvo pas ją beveik visą savaitę. Jis laukė pašalpų, bet pašalpos vėlavo. Išėjo tik savaitgalį. Kai kalbėjosi ji A. P. nesakė, kad S. M. miręs, bet kai jis atėjo tą rytą, kai vaikai buvo atėję jis paklausė, kas naujo (duomenys neskelbtini). Pasakė jam, kad nekas. Jis papasakojo, kas pas jį geresnio. Ji pasak, kad S. nebėra. Jis tada dar ją išvadino beprote. Pasakė, kad jai trūksta proto, nes kur galėjo S. M. išvažiuoti. Tai pasakė, kad jis niekur neišvažiavo, bet jis mirė. Apie tai kalbėjosi sausio 17 d. Kai paskutinį kartą kalbėjo su S. M. tai kalbėjosi, kad A. P. neužeina, kad yra A. A., bet jo tėvai išvažiavę ir A. A. neturi ko valgyti ir rūkyti. S. M. papasakojo, kad turi slaptavietę, daugmaž nurodė kur ji yra. Ji tyrėjai pasakė apie tai, o ką jis ten slėpė jo nepaklausė. Kodėl A. P. turėjo pravardę „(duomenys neskelbtini)“ nežino. Knygų A. P. daug skaitydavo, imdavo knygas iš bibliotekos, daug parsinešęs buvo. Artimųjų A. P. turi. Jis turi mamą, sesę. Laiškus iš kalėjimo jis rašė ne tik jai, bet ir sesei. Kokie A. P. ir A. A. santykiai ji nežino. Tarp jų buvo didelis metų skirtumas. Kaltinamasis A. P., kiek žino, S. M. nėra nuskriaudęs. S. M. yra pasakojęs, kad lyg tai jis paauklėjo A. P., nes peilį ėmė. Sakė, kad po paauklėjimo A. P. pas S. nebeužeina. A. P. klausė, kaip ten buvo, bet šis sakė, kad nepuolė ant kaimyno su peiliu ir nieko nedarė. A. P. knygas iš kaimo bibliotekos parsinešė sausio 9 d. Knygas ten imdavo pastoviai. Po sausio 9 d. knygų neėmė. Kaltinamasis A. P. dabar yra miręs, mirė vakar 11 valandą iš ryto. Mirties priežastis neaiški. Skrodimas dar kol kas neatliktas, bet mirtis nėra smurtinė. Niekas jo nemušė.

2.7. Be kaltinamojo A. A. prisipažinimo jo kaltė taip pat įrodoma ir kitais teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais:

2.7.1. iš 2023-01-17- 2023-01-19 įvykio vietos ir lavono apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra namas adresu (duomenys neskelbtini), kur ant metalinės durų rankenos yra užrakinta spyna su trosu. Namo viduje, kambario centre ant grindų guli vyriškos lyties lavonas, kuris užklotas antklode. Iš po antklodės išlindusios lavono kojos. Lavonas guli ant nugaros, galva pasukta į kairę pusę. Akys užmerktos, burna - sučiaupta. Dešinė ranka sulenkta per alkūnę, plaštaka padėta ant pilvo. Kairė ranka ištiesta į šoną ir pakišta po foteliu. Kojos ištiestos ir truputį praskėstos į šonus. Ant lavono krūtinės, rankų ir veido yra raudonos ir oranžinės spalvos dėmės. Aplink lavono burną ir nosį yra sukrešėjusio skysčio panašaus į kraują. Ant dešinės lavono ausies yra žaizdos. Ausies viršutinė dalis atidalinta nuo galvos. Ant kairiosios lavono ausies yra sukrešėjęs skystis panašus į kraują. Ant lavono dešinės kojos kelio sąnario yra žaizdos. Ant lavono nugaros yra lavondėmės. Įvykio vietos apžiūros metu paimtas stikliukas, nuorūkos nuo stalo ir peleninės (1 t, b. l. 59–61, 63–74);

2.7.2. iš 2023-01-18-2023-01-20 papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad atlikta papildoma įvykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra, kurios metu paimta spyna su rankena, ėminiai su biologiniais pėdsakais, buteliai, skardinės, puodelis, žiebtuvėlis, cigarečių pakeliai, nuorūkos, cigaretė, butelio kamšteliai, degtukai, įmautė, antklodės užvalkalas, pagalvės užvalkalai, kelnės, marškinėliai, raktai, pakabinamos spynos, paimtas foninis kvapas, rankšluostis, staltiesė (1 t., b. l. 75–82, 83–123);

2.7.3. iš 2023-03-04- 2023-03-05 papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota įvykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini), kambario vizuali apžiūra, kurios metu naudotas „baltos“ šviesos šaltinis. Apžiūros metu nustatyta, kad ant kambaryje esančių baldų ir daiktų yra dėmės panašios į kraują. Pėdsakai, ar atskiri pėdsakai iš pėdsakų grupės, panašūs į kraujo pėdsakus, buvo patikrinti preliminariu kraujo buvimo nustatymo testu „Hemastix“ ir nustatyta, jog šie pėdsakai yra kraujas. Atlikus apžiūrą buvo sudarytas namo gyvenamojo kambario planas (žr. nuotrauka Nr. 38). Papildomos įvykio vietos apžiūros metu paimtos 5 nuoplovos su kraujo pėdsakų (1 t., b. l. 186–189, 2 t., b. l. 1–20);

2.7.4. iš 2023-05-15 – 2023-05-16 papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota papildoma įvykio vietos, t. y. namo, apžiūra, kurios metu namo išorė ir vidus buvo nuskenuoti 3D skeneriu, iš surinktų duomenų buvo sudarytas įvykio vietos planas (žr. nuotrauka Nr. 3, Nr. 4) ir 3D modelis. Virtuvėje ir kambaryje, kuriame buvo rastas lavonas, fizikiniais - cheminiais metodais buvo ieškoma rankų pėdsakų. Minėtose patalpose visi paviršiai, t. y. baldai, durys, indai ir kiti objektai buvo apdoroti ciano akrilato garais. Apžiūros metu rankų pėdsakų nerasta (2 t., b. l. 68–70, 71–75);

2.7.5. iš Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad:

1.- 2. S. M. lavone nustatyti sužalojimai: poodinės kraujosruvos smakro dešinėje, dešinio peties srityje, dešiniame žaste, kairiame dilbyje, abiejose šlaunyse; odos nubrozdinimai viršugalvyje, abipus kaktoje, abiejų pečių srityse, dešiniame žaste, dešinės alkūnės srityje, abiejų kelių srityse, dešinėje čiurnoje, nugaros dešinėje; odos nubrozdinimai su aplinkinėmis poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies išorinio kampo projekcijoje, nosies srityje, krūtinės ląstos priekiniame paviršiuje, kairiame žaste, abiejuose dilbiuose; muštinė — plėšinė žaizda su aplinkine poodine kraujosruva dešinio užausio srityje; muštinės žaizdos su aplinkine poodine kraujosruva kairės ausies kaušelio srityje; muštinė žaizda apatinio žandikaulio kūno kairėje; kraujosruva galvos kairės momeninės srities minkštuosiuose audiniuose; apatinio žandikaulio kūno lūžis kairėje pusėje; abiejų raktikaulių lūžiai; daugiaskeveldrinis krūtinkaulio lūžis; daugybiniai abiejų pusių I - XII šonkaulių lūžiai „su“ pasieninės: krūtinplėvės pažeidimu; širdiplėvės, širdies ir abiejų plaučių plyšimai. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais. S. M. lavone nustatyti sužalojimai padaryti neilgai trukus iki jo mirties. S. M. lavone nustatyti sužalojimai, remiantis SSMNT 6.6.9 ir 6.6.20 punktais, dėl daugybinių abiejų pusių I - XII šonkaulių lūžių su širdies ir abiejų plaučių pažeidimais (plyšimais), visumoje kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu.

3. - 4. S. M. mirė nuo kūno sumušimo, pasireiškusio poodinėmis kraujosruvomis smakro dešinėje, dešinio peties srityje, dešiniame žaste, kairiame dilbyje, abiejose šlaunyse; odos nubrozdinimais viršugalvyje, abipus kaktoje, abiejų pečių srityse, dešiniame žaste, dešinės alkūnės srityje, abiejų kelių srityse, dešinėje čiurnoje, nugaros dešinėje; odos nubrozdinimais su aplinkinėmis poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies išorinio kampo projekcijoje, nosies srityje, krūtinės ląstos priekiniame paviršiuje, kairiame žaste, abiejuose dilbiuose; muštine - plėšine žaizda su aplinkine poodine kraujosruva dešinio užausio srityje; muštinėmis žaizdomis su aplinkine poodine kraujosruva kairės ausies kaušelio srityje; muštine žaizda apatinio žandikaulio kūno kairėje; kraujosruva galvos kairės momeninės srities minkštuosiuose audiniuose; apatinio žandikaulio kūno lūžiu kairėje pusėje; abiejų raktikaulių lūžiais; daugiaskeveldriniu krūtinkaulio lūžiu; daugybiniais abiejų pusių I - XII šonkaulių lūžiais su pasieninės krūtinplėvės pažeidimu; širdiplėvės, širdies ir abiejų plaučių plyšimais. Tai komplikavosi vidiniu nukraujavimu į krūtinplėvės ertmę ir ūmiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu. Lavoninių reiškinių būklė, konstatuota S. M. lavono tyrimo metu 2023-01-17, 11 val. 00 min., rodo, kad nuo mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo jo lavone praėjo 3 - 6 paros laiko.

5. S. M. lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,54 (promilės) etilo alkoholio. Gyvam asmeniui tai atitiktų sunkų girtumo laipsnį.

6. Kadangi S. M. mirties priežastis yra aiški, kraujas, paimtas nuodingų, narkotinių ar stipriai veikiančių medžiagų nustatymui, buvo deponuotas ir bus saugomas iki 2024-01-17 (2 t., b. l. 137–139);

2.7.6. iš Specialisto išvados Nr(duomenys neskelbtini) matyti, kad:

1. -2. a. S. M. mirė nuo krūtinės sužalojimų visumos, kas komplikavosi vidiniu nukraujavimu į krūtinplėvės ertmę ir ūmiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu;

b. krūtinės sužalojimai: odos: nubrozdinimai nugaros dešinėje; odos nubrozdinimai su aplinkinėmis poodinėmis kraujosruvomis krūtinės ląstos priekiniame paviršiuje; abiejų raktikaulių lūžiai; daugiaskeveldrinis krūtinkaulio lūžis; daugybiniai abiejų pusių I - XII šonkaulių lūžiai su pasieninės krūtinplėvės pažeidimu; širdiplėvės, širdies ir abiejų plaučių plyšimai;

c. sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais;

d. sužalojimai padaryti mažiausiai 9 trauminiais poveikiais;

e. sužalojimai padaryti neilgai trukus iki S. M. mirties;

f. S. M. nustatyti krūtinės sužalojimai, remiantis SSMNT 6.6.9 ir 6.6.20 punktais, dėl daugybinių abiejų pusių I- XII šonkaulių lūžių su širdies ir abiejų plaučių pažeidimais (plyšimais), visumoje kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu.

3. a. Kiti S. M. nustatyti sužalojimai: poodinės kraujosruvos smakro dešinėje, dešinio peties srityje, dešiniame žaste, kairiame dilbyje, abiejose šlaunyse; odos nubrozdinimai viršugalvyje, abipus kaktoje, abiejų pečių srityse, dešiniame žaste, dešinės alkūnės srityje, abiejų kelių srityse, dešinėje čiurnoje; odos nubrozdinimai su aplinkinėmis poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies išorinio kampo projekcijoje, nosies srityje, kairiame žaste, abiejuose dilbiuose; muštinė - plėšinė žaizda su aplinkine poodine kraujosruva dešinio užausio srityje; muštinės žaizdos su aplinkine poodine kraujosruva kairės ausies kaušelio srityje; muštinė žaizda apatinio žandikaulio kūno kairėje; kraujosruva galvos kairės momeninės srities minkštuosiuose audiniuose; apatinio žandikaulio kūno lūžis kairėje pusėje;

b. sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais;

c. sužalojimai padaryti mažiausiai 23 trauminiais poveikiais;

d. sužalojimai padaryti neilgai trukus iki S. M. mirties;

e. vertinant S. M. atsakymo Nr. 3 a: punkte išvardintus sužalojimus atskirai; poodinės kraujosruvos smakro dešinėje, dešinio peties srityje, dešiniamžaste, kairiame dilbyje, abiejose šlaunyse; odos nubrozdinimai viršugalvyje, abipus kaktoje, abiejų pečių srityse, dešiniame žaste, dešinės alkūnės srityje, abiejų kelių srityse, dešinėje čiurnoje, odos nubrozdinimai su aplinkinėmis poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies išorinio kampo projekcijoje, nosies srityje, kairiame žaste, abiejuose dilbiuose, muštinės žaizdos su aplinkine poodine kraujosruva kairės ausies kaušelio srityje kvalifikuojamos nežymiu sveikatos sutrikdymu; o muštinė - plėštinė žaizda su aplinkine poodine kraujosruva dešinio užausio srityje, muštinė žaizda apatinio žandikaulio kūno kairėje, kraujosruva galvos kairės momeninės srities minkštuosiuose audiniuose, apatinio žandikaulio kūno lūžis kairėje pusėje -nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

4. a. S. M. nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai 32 trauminių poveikių metu. Iš jų: į galvos sritį - mažiausiai 8 trauminiais poveikiais; į krūtinės sritį - mažiausiai 9 trauminiais poveikiais; į peties sąnarius, rankas - mažiausiai 9 trauminiais poveikiais; į kojas - mažiausiai 6 trauminiais poveikiais;

b. S. M. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti tiesioginių trauminių poveikių su kietais bukais daiktais metu;

c. rankos, kojos pagal žalojančių daiktų rūšinę priklausomybę priskiriamos kietiems bukiems daiktams. d. tempimui būdingų plačių dinaminių odos nubrozdinimų S. M. lavone nėra;

e. savigyna yra juridinė sąvoka, kurios sprendimas nėra teismo medicinos gydytojo kompetencijoje;

f. sužalojimų padarymo galimybės klausimas griuviminės traumos/atsitrenkimo metu, spręstinas pateikus konkrečias griuviminės traumos/atsitrenkimo aplinkybes.

5. - 6. S. M. lavone nustatyti sužalojimai padaryti neilgai trukus iki jo mirties. Sužalojimai, nustatyti S. M. lavone, padaryti per trumpą laiko tarpą vienas po kito; į tai nurodo panašus jų makromorfologinis vaizdas lavono tyrimo metu. Todėl pasisakyti, kuris jų padarytas pirmiau, o kuris vėliau, nėra galimybės.

7. Sužalojimų, nustatytų S. M. lavone, padarymas gali būti paaiškintas 2023-01-31 Parodymų patikrinimo vietoje protokole A. A. nurodytu būdu, tačiau nurodomų smūgių skaičius neatitinka S. M. lavone nustatytų kūno sužalojimų visumos trauminių poveikių skaičiaus (2 t., b. l. 148–150, 152–154);

2.7.7. iš 2023 m. sausio 18 d. Savanoriško daiktų pateikimo protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini) VTMT darbuotoja pateikė lavono S. M. apatines trumpikes, 1 vnt., ir nagų nuoplovas, 2 vnt. ( 2 t., b. l. 155–157);

2.7.8. iš 2023 m. vasario 8 d. Savanoriško daiktų pateikimo protokolo matyti, kad liudytojas E. P. savanoriškai pateikė lombarde, adresu (duomenys neskelbtini), įsigytą mobilaus ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“ su popierine dėžute ir instrukcija, pakrovėją ir ausines (4 t., b. l. 33–35, 37–40);

2.7.9. iš 2023 m. vasario 8 d. Savanoriško daiktų pateikimo protokolo matyti, kad lombardo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasininkė - priėmėja Ž. V. savanoriškai pateikė sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kuri sudaryta 2023 m. sausio 11 d. tarp lombardo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir piliečio A. A., kopiją. Sutartyje nurodyta, kad A. A. lombardui pateikė mobilaus ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“ (4 t., b. l. 50–52, 54);

2.7.10. iš 2023 m. balandžio 19 d. Savanoriško daiktų pateikimo protokolo matyti, kad liudytoja S. R. pateikė A. P. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 129–131);

2.7.11. iš 2023 m. kovo 20 d. Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad vienas rankos piršto pėdsakas (2 pav.), išryškintas ant puodelio, ir vienas rankos piršto pėdsakas (3 pav.), išryškintas ant vieno iš butelių, rastų ir paimtų 2023-01-18 – 2023-01-20 papildomos įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini), tinkami asmens identifikavimui. Kiti rankų pėdsakai, išryškinti ant tirti pateiktų objektų, netinkami asmeniui identifikuoti.

Rankos piršto pėdsakas (2 pav.) yra paliktas A. A. dešinės rankos didžiuoju pirštu; rankos piršto pėdsakas (3 pav.) yra paliktas S. M. kairės rankos smiliumi (1 t., b. l. 135–141);

2.7.12. iš 2023 m. balandžio 4 d. Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad:

1. Ant pateiktos tirti dviračių spynos, paimtos apžiūrint įvykio vietą, (duomenys neskelbtini), kraujo nerasta, rasta ne mažiau kaip dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 1), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR.

2. Ant pateikto tirti stikliuko, paimto apžiūrint įvykio vietą, (duomenys neskelbtini), rasta vyro kraujo (pažymėta mėg. Nr. 2), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su S. M. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų S. M. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė kaip 5×10-24.

3. Ant pateikto tirti tampono, tiriant pažymėto Nr. 1, su nuoplova nuo skardinės Nr. 1, rastos virtuvėje, padaryta apžiūrint įvykio vietą, (duomenys neskelbtini), rasta ne mažiau kaip dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 3), tinkamų vieno vyro tapatybei nustatyti, kurių genotipas sutampa su A. A. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų A. A. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė kaip 7×10-25.

Ant pateikto tirti tampono, tiriant pažymėto Nr. 2, su nuoplova nuo skardinės Nr. 2, rastos virtuvėje, padaryta apžiūrint įvykio vietą, (duomenys neskelbtini), rasta dviejų vyrų susimaišiusių biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 4), tinkamų abiejų asmenų tapatybei nustatyti tiriant DNR.

Ant tampono Nr. 2 rastų biologinių pėdsakų mišraus DNR profilio alelių rinkinyje yra A. A. ir S. M. genotipus sudarantis sudėtinis alelių rinkinys. Tikimybė, kad egzistuoja kiti du asmenys, kurių genotipai sudarytų sudėtinį alelių rinkinį, gautą iš susimaišiusių biologinių pėdsakų, rastų ant tampono Nr. 2, yra ne didesnė kaip 5×10-26.

Ant pateiktų tirti tamponų, tiriant pažymėtų Nr. 3, Nr. 4, su nuoplovomis nuo skardinės Nr. 3, rastos virtuvėje, ir skardinės, rastos kambaryje Nr. 2, padarytomis apžiūrint įvykio vietą, (duomenys neskelbtini), rasta vyro biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 5, Nr. 6), tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa su A. A. genotipu.

4. Ant pateikto tirti tampono, tiriant pažymėto Nr. 5, su nuoplova nuo kavos puodelio, padaryta apžiūrint įvykio vietą, (duomenys neskelbtini), rasta ne mažiau kaip dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 7), tinkamų vieno vyro tapatybei nustatyti, kurių genotipas sutampa su A. A. genotipu.

5. Ant pateiktos tirti traškučių pakuotės, tiriant pažymėtos Nr. 1, paimtos apžiūrint įvykio vietą, (duomenys neskelbtini), žmogaus kraujo nerasta, rasta žmogaus biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 8), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR; rasta ne mažiau kaip dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 9), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR.

6. Ant pateikto tirti rankšluosčio, paimto apžiūrint įvykio vietą, (duomenys neskelbtini):

- mėg. Nr. 10 rasta žmogaus kraujo, tačiau negalima atsakyti, kam jis priklauso, nes mėg. Nr. 10 rasta ne mažiau kaip dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, tinkamų vieno vyro tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa su S. M. genotipu;

- mėg. Nr. 11 žmogaus kraujo nerasta, rasta vyro biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa su S. M. genotipu;

- mėg. Nr. 12 rasta žmogaus kraujo, tačiau negalima atsakyti, kam jis priklauso, nes mėg. Nr. 12 rasta dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, tinkamų abiejų asmenų tapatybei nustatyti tiriant DNR. Vieno asmens genotipas sutampa su S. M. genotipu, kito asmens genotipas sutampa su A. A. genotipu.

7. Ant pateiktos tirti traškučių pakuotės, tiriant pažymėtos Nr. 2, paimtos 2023-01-20 atliekant kratą įtariamojo A. P. namuose, žmogaus kraujo nerasta, rasta žmogaus biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 13), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR.

8. Ant pateiktų tirti dviejų tamponų su S. M. abiejų plaštakų panagių turiniu rasta vyro kraujo (pažymėta mėg. Nr.14, Nr.15), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su S. M. genotipu (1 t., b. l. 142–151);

2.7.13. iš 2023 m. liepos 4 d. Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini)matyti, kad:

Ant pateiktų tirti spynos, tiriant pažymėtos Nr. 1, cigarečių nuorūkų, tiriant pažymėtų Nr. 4, Nr. 9, Nr. 12-15, Nr. 17-19, paimtų apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini) rasta vyro biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa su S. M. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų S. M. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 5×10-24.

Ant pateiktų tirti cigarečių nuorūkų, tiriant pažymėtų Nr. 1, Nr. 6, Nr. 7, degtukų, tiriant pažymėtų Nr. 1, Nr. 4, Nr. 5, paimtų apžiūrint įvykio (duomenys neskelbtini) , rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, tinkamų vieno asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa su S. M. genotipu.

Ant pateiktų tirti cigarečių nuorūkų, tiriant pažymėtų Nr. 2, Nr. 3, Nr. 8, Nr. 10, Nr. 11, paimtų apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini)., rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, tinkamų vieno asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa su A. A. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų A. A. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 7×10-25.

Ant pateiktų tirti kamštelio, tiriant pažymėto Nr. 1, ir cigaretės nuorūkos, tiriant pažymėtos Nr. 5, paimtų apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini) rasta susimaišiusių dviejų vyrų biologinių pėdsakų, iš kurių asmens tapatybę tiriant DNR galima nustatyti abiejų asmenų.

Ant kamštelio, tiriant pažymėto Nr. 1, ir cigaretės nuorūkos, tiriant pažymėtos Nr. 5, gautų mišrių DNR profilių alelių rinkiniai sutampa su sudėtiniu S. M. ir A. A. genotipus sudarančiu alelių rinkiniu. Tikimybė, kad egzistuoja kiti du asmenys, kurių genotipai sudarytų ant kamštelio, tiriant pažymėto Nr. 1, ir cigaretės nuorūkos, tiriant pažymėtos Nr. 5, nustatytą alelių rinkinį, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė yra ne didesnė nei 5×10-35.

Ant pateiktos tirti cigaretės nuorūkos, tiriant pažymėtos Nr. 16, paimtos apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta dviejų vyrų susimaišiusių biologinių pėdsakų, tinkamų abiejų asmenų tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant cigaretės nuorūkos, tiriant pažymėtos Nr. 16, nustatyto mišraus DNR profilio dominuojantis genotipas sutampa su A. A. genotipu, šalutinis genotipas sutampa su S. M. genotipu.

Ant pateiktų tirti spynos, tiriant pažymėtos Nr. 2, kamštelio, tiriant pažymėto Nr. 2, cigaretės, degtukų, tiriant pažymėtų Nr. 2, Nr. 6, paimtų apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini) rasta žmogaus biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR.

Ant pateikto tirti degtuko, tiriant pažymėto Nr. 3, paimto apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR (1 t., b. l. 169–178);

2.7.14. iš 2023 m. kovo 31 d. Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ant pateiktų tirti penkių tamponų su nuoplovomis, padarytomis 2023-03-02 papildomai apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su S. M. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų S. M. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 5×10-24 (2 t., b. l. 28–32);

2.7.15. iš 2023 m. liepos 16 d. Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad:

- ant spintos dešiniojo šono palei grindis kontaktinė kraujo dėmė susiformavo kraujuotam paviršiui kontaktuojant su spintos paviršiumi;

- S. M. kraujo tiškalai ant spintos durų, pufo, dirbtinio augalo bei fotelio dešiniojo krašto susiformavo smūgiuojant ar užsimojant, o kraujo šaltinis (žmogaus kūnas) tiškalų susiformavimo metu buvo ant grindų, galimai gulimoje padėtyje tarp fotelio ir dirbtinio augalo;

- ant fotelio sėdimosios dalies kairiojo kampo esantis kontaktinis pėdsakas susiformavo kraujuotam paviršiui kontaktuojant su fotelio paviršiumi;

- S. M. kraujo tiškalai ant spintelės durelių, grindų bei fotelio kairiojo krašto vertikalaus paviršiaus susiformavo smūgiuojant, o kraujo šaltinis (žmogaus kūnas) tiškalų susiformavimo metu buvo ant grindų, galimai gulimoje padėtyje;

- kontaktiniai pėdsakai ant sofos ir pagalvės paviršių, tarp kurių yra su braukimo požymiais, susiformavo kraujuotam paviršiui dinaminiu būdu kontaktuojant su sofos ar pagalvės paviršiais;

- ant sofos ir pagalvės buvo gausus arba ilgalaikis kraujavimas, kai kraujo šaltinis nekeitė arba nežymiai keitė vietą (2 t., b. l. 33–65);

2.7.16. iš 2023 m. rugsėjo 15 d. Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad:

1. Ant tirti pateiktų S. M. rūbų ir užvalkalo pėdsakų panašių į avalynės neaptikta.

2. Ant tirti pateiktų S. M. marškinėlių ir kelnių žmogaus kraujo nerasta.

Atlikto tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad ant užvalkalo:

- kontaktinės, kontaktinės dinaminės kraujo dėmės susiformavo kraujuotam paviršiui kontaktuojant su užvalkalo paviršiumi;

- kontaktinės dėmės, panašios į plaukuotos dalies pėdsakus, susiformavo kontakto metu kraujuotam paviršiui kontaktuojant su užvalkalo paviršiumi. Antklodės su užvalkalu padėtis galėjo būti pakeista;

- kontaktinės dėmės su įsigėrimu į tekstilę ar sudžiūvusio kraujo mase leidžia teigti, kad kraujavimas buvo gausus arba ilgalaikis;

- tiškalai galėjo susiformuoti užsimojant, mojant ar smūgiuojant, tačiau tiksliau nustatyti nėra galimybės dėl audinio ypatumų ir būtina atsižvelgti, kad antklodės su užvalkalu padėtis galėjo kisti tiek įvykio metu, tiek po įvykio.

3. Ant tirti pateiktų S. M. rūbų aptikti mechaniniai pažeidimai yra atsiradę jų dėvėjimo metu, kokių nors išskirtinių mechaninio poveikio pažeidimų neaptikta. Tai leidžia teigti, kad mechaniniai pažeidimai padaryti tempimo būdu, užvalkalą suplėšant. Ant užvalkalo aptikti mechaniniai pažeidimai buvo padaryti tempimo būdu, užvalkalą suplėšant (2 t., b. l. 82–109).

Specialisto išvada 2023-07-27 Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad ant tirti pateiktų trijų iškarpų iš antklodės užvalkalo, padarytų atliekant trasologinį kraujo rašto pėdsakų tyrimą, rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su S. M. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų S. M. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 5×10-24 (2 t., b. l. 120–123);

2.7.17. iš 2023 m. sausio 19 d. Kratos protokolo matyti, kad kaltinamojo A. A. namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), kratos metu įtariamasis pateikė rūbus – sportinį megztinį, sportines kelnes, marškinėlius, žieminę striukę, batus su aulais, gumines šlepetes, t. y. rūbus ir batus, kuriuos vilkėjo, avėjo nusikalstamos veikos padarymo metu (5 t., b. l. 84–88, 90–94);

2.7.18. iš 2023 m. balandžio 26 d. Specialisto išvados Nr(duomenys neskelbtini)matyti, kad:

Ant tirti pateikto tampono, tiriant pažymėto Nr. 1, su nuoplova nuo dėmės, rastos ant A. A. striukės priekinės dešinės pusės, padaryta atliekant trasologinį tyrimą, žmogaus kraujo nerasta, rasta žmogaus biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa su A. A. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų A. A. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 7×10-25.

Ant tirti pateikto tampono, tiriant pažymėto Nr. 2, su nuoplova nuo dėmės, rastos ant A. A. striukės nugarinės pusės, padaryta atliekant trasologinį tyrimą, žmogaus kraujo nerasta, rasta dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, tinkamų abiejų asmenų tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant tampono Nr. 2 nustatyto mišraus DNR profilio alelių rinkinys sutampa su sudėtiniu S. M. ir A. A. genotipus sudarančiu alelių rinkiniu.

Ant tirti pateikto tampono, tiriant pažymėto Nr. 3, su nuoplova nuo dėmės, rastos ant A. A. sportinių kelnių dešinės klešnės ties blauzdos viduriu, padaryta atliekant trasologinį tyrimą, rasta žmogaus kraujo, netinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR.

Ant tirti pateikto tampono, tiriant pažymėto Nr. 4, su nuoplova nuo dėmės, rastos ant A. A. sportinių kelnių dešinės klešnės ties keliu, padaryta atliekant trasologinį tyrimą, rasta dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo, tinkamų abiejų asmenų tapatybei nustatyti tiriant DNR, tačiau negalima atsakyti, kam priklauso ant tampono Nr. 4 rastas žmogaus kraujas. Ant tampono Nr. 4 nustatyto mišraus DNR profilio alelių rinkinys sutampa su sudėtiniu S. M. ir A. A. genotipus sudarančiu alelių rinkiniu.

Tikimybė, kad egzistuoja kitas asmuo, kurio genotipas su A. A. genotipu sudarytų ant tamponų Nr. 2 ir Nr. 4 nustatytus alelių rinkinius, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 3×10-20 (5 t., b. l. 113–117);

2.7.19. iš 2023 m. birželio 2 d. Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad:

- marškinėlių, kojinių, džemperio, striukės, šlepečių, batų žmogaus kraujo nerasta;

-kelnių priekyje rastos kontaktinės žmogaus kraujo dėmės susiformavo kraujuotam paviršiui kontaktuojant su kelnių paviršiumi;

- kelnių priekyje rastoje dėmėje yra žmogaus kraujo, o gauto mišrus DNR profilio genotipai sutampa su S. M. ir A. A. genotipais (5 t., b. l. 118–136);

2.7.20. iš 2023 m. vasario 8 d. Specialisto išvados Nr. Nr. (duomenys neskelbtini)matyti, kad tyrimo metu buvo dalinai nuskaityti mobilaus ryšio telefono „(duomenys neskelbtini) ir SIM kortelės duomenys (kaltinamojo A. A. naudotas telefonas). Nuskaityta informacija pateikiama prie specialisto išvados pridedamame DVD diske (1 vnt.). (5 t., b. l. 61–65);

2.7.21. iš 2023 m. balandžio 6 d. Tarnybinis pranešimo „Dėl išklotinės analizės“ matyti, kad užfiksuota mirusiojo S. M. naudotų mobilaus ryšio telefono numerių išklotinių analizė ( 4 t., b. l. 7–12);

2.7.22. iš 2023 m. liepos 4 d. Tarnybinis pranešimo „Dėl išklotinės analizės“ matyti, kad susipažinus su A. A. mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotine, buvo nustatyta kada ir prie kokių celių minėtas telefono numeris prisijungė laikotarpyje nuo 2023-01-01 iki 2023-01-19 (4 t., b. l. 98–108);

2.7.23. iš 2023 m. vasario 13 d. Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota A. A. naudojamame telefono „(duomenys neskelbtini)“, esančios informacijos kopijos apžiūra, kurios metu buvo atrinkti ir atskirai priede (4 lapai) išsaugoti Activity Sensor Data (26) - Aktyvumo jutiklio duomenys laikotarpyje nuo 2023-01-10 iki 2023-01-11. Apžiūros metu taip pat atrinkti ir atskirame priede (1 lapas) išsaugoti A. A. 2023-01-16 dienos rašyti ir gauti SMS pranešimai su abonentu (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 66–68, 69–73);

2.7.24. iš 2023 m. gegužės 24 d. – liepos 13 d. Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota policijos pareigūnų, kurie 2023-01-16, 17 val. 23 min. vyko į įvykio vietą, adresu (duomenys neskelbtini), kūno kamerų („Body“) užfiksuotų vaizdo įrašų apžiūra. Vaizdo įrašai po atliktos apžiūros perkelti į kompaktinį diską ir pridėti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos (2 t., b. l. 161–164);

2.7.25. iš 2023 m. rugsėjo 19 d. Tarnybinis pranešimo „Dėl pagrobtų mobilaus ryšio telefonų vertės nustatymo“ matyti, jog siekiant nustatyti pagrobtų mobilaus ryšio telefonų vertę, iš portalo kainos.lt buvo gauti duomenys apie pagrobtų mobilaus ryšio telefonų vertes nusikaltimo padarymo dieną. Nustatyta, kad 2023-01-10 mobilaus ryšio telefono „(duomenys neskelbtini)“ vidutinė vertė 57,99 Eur., o mobilaus ryšio telefono „(duomenys neskelbtini)“ vertė nenustatyta, nes tokiais mobilaus ryšio telefonais jau nebeprekiaujama (4 t., b. l. 65–66, 67–71);

2.7.26. iš 2023 m. sausio 20 d. Kratos protokolo matyti, jog atlikus kratą kaltinamojo A. P. namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), kambaryje, ant sienos kabėjusio švarko kišenėje rasti ir paimti šoviniai, ant grindų esančioje rudos spalvos rankinėje rasti ir paimti įrankiai ir priemonės, kurie galimai naudojami šovinių tūtelių užtaisymui, bei plastikinis indelis su jame esančiais dviem plastikiniais indeliais ir plastikiniu maišeliu, kuriuose yra švininiai šratai. Taip pat nurodyta, kad kambaryje ant stalo rasta plastikinė, tuščia OHO traškučių pakuotė (6 t., b .l. 95–99, 101–106);

2.7.27. iš 2023 m. sausio 23 d. Asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad A. A. atpažino asmenį, kurį apklausoje nurodė kaip A. ir apie kurį davė parodymus, parodė, kad tas asmuo yra tas, kuris rankose laiko lapą su užrašu „Nr. 1“, parodė, kad tai A., kurio pravardė „(duomenys neskelbtini)“. Jį atpažįsta, nes pažįsta daug metų, su juo daug kartų yra vartoję alkoholį, jį puikiai žino, pažįsta. Protokole taip pat nurodyta, jog asmuo Nr. 1 yra A. P. (5 t., b. l. 137–138, 140–142);

2.7.28. iš Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 13, matyti, kad A. A. šlapime rasta opiatų (5 t., b. l. 39);

2.7.29. iš Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog A. A. kūne sužalojimų nėra (5 t., b. l. 45);

2.7.30. iš 2023 m. sausio 31 d. – vasario 1 d. Parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad kaltinamasis A. A. parodymų patikrinimo vietoje metu patvirtino savo parodymus duotus įtariamojo apklausos metu 2023-01-20. A. A. parodė, namą adresu (duomenys neskelbtini), kuriame jis kartus su A. P. sumušė S. M.. Namo viduje A. A. parodė, kur jie visi vartojo alkoholį. A. A., naudojant žmogaus manekeną, parodė kur ir kaip jis kojomis sudavė smūgius nukentėjusiajam S. M. į krūtinės ir pilvo sritį, parodė, kaip nukentėjusysis S. M. nuo jo suduotų smūgių pargriuvo ant grindų. Tada A. A. parodė, kaip jis rankos kumščiais sudavė smūgius ant grindų gulinčiam nukentėjusiajam S. M. į kairės pusės žandikaulio ir kairės akies sritį. A. A. parodė, kaip A. P. sugriebė S. M. už pečių ir parvertė jį ant grindų, parodė, kaip A. P. rankomis sudavė smūgius ant grindų gulinčiam nukentėjusiajam S. M. į galvos sritį ir kaip A. P. spyrė koja į kairės pusės šonkaulių sritį (5 t., b. l. 143–147, 149–174);

2.7.31. Kaltinamasis A. P., kurio parodymai buvo pagarsinti teisiamajame posėdyje jam mirus, 2023 m. sausio 21 d. įtariamojo apklausos metu parodė, kad S. M. buvęs jo kaimynas, pas kurį jis kartais užeidavo. Įtarime nurodytą dieną, t. y. 2023 sausio 10 d., jis pas S. namuose nebuvo. Tą dieną buvo pas S. R., kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Pas S. R. buvo visą savaitę. Negali tiksliai nurodyti dienas, kada pas ją atvyko, bet galėjo būti antradienio rytas apie 10 val. Kai atėjo pas ją atėjo, išėjęs iš jos nebuvo. Jam būnant pas S. buvo atvykusi jo vyresnioji dukra M., kuri gyvena (duomenys neskelbtini) ir kurios buvo nematęs virš 10 metų. Su dukra bendravo 2-3 valandas. Po to dukra išvyko, o jis liko pas S.. Kada grįžo į savo namus, negali nurodyti, bet jam atrodo, kad po savaitės. Parodė, kad sausio 10 dieną pas kaimyną jis nebuvo. Paskutinį kartą pas kaimyną buvo prieš Naujus metus. Parodė, kad buvo vienas kartas, kai jis buvo sutikęs S. ir „(duomenys neskelbtini)“, t. y. A. A.. Juos sutiko ant kelio, jie abu ėjo į parduotuvę. Sutikęs juos buvo prieš Naujus metus, o šiais metais (2023 m.) jų nebuvo sutikęs. Būdamas pas S. jis sužinojo apie tai, kad mirė S. M.. Kokia tai buvo diena, nežino, negali parodyti. S. jam sakė, kad S. durys buvo užrakintos su dviračio spyna. Parodė, kad jis to nematė, bet S. jam tai sakė. S. jam taip pat sakė, kad S. vaikai jo ieškojo, kad buvo atvykę pas S.. Jis su S. vaikais susitikęs nebuvo. Parodė, kad S. jam sakė, jog S. rado lovoje, kur jis buvo apklotas su kaldra. Daugiau jis nieko paaiškinti negali. Nesutinka su įtarimu, kad tai jis nužudė S., nes jis to nedarė, jokių smūgių S. nesudavė, jokių telefonų nepagrobė. S. buvo geras jo draugas ir jis jo nežudė. Negali paaiškinti, kodėl jis įtariamas nužudymu, nes nebuvo pas S. ir jokio nusikaltimo nepadarė. Parodė, kad A. A. jis buvo sutikęs tada, kai šis su S. ėjo į parduotuvę. Jis su jais kartu į parduotuvę nėjo. Parodė, kad A. A. yra narkomanas, su juo jis nebendraudavo, nėra kartui su juo gėręs. Su S. išgerdavo butelį. Dėl kratos metu rastų čipsų pakuotės parodė, kad nieko negali paaiškinti, namuose pas jį „bardakas“, visko ten gali būti (6 t., b. l. 56–58);

2.7.31.1. Kaltinamasis A. P. 2023 m. balandžio 5 d. papildomos įtariamojo apklausos metu parodė, kad S. buvo jo draugas, su kuriuo jis gerai sutarė, pažįsta ir S. vaikus – sūnų R. ir dukrą R., su S. asmeniškai nėra turėjęs jokių konfliktų, kartais pasibardavo dėl politikos, (duomenys neskelbtini), bet tik juokais, rimtų nesutarimų, konfliktų nebuvo kilę nė karto. Parodė, kad pirminėje savo apklausoje parodė, kad pas S. paskutinį kartą buvo dar prieš Naujus metus, bet po jo suėmimo prisiminė, kad jis pas S. namuose dar buvo kažkokią dieną po Naujų metų. Šias aplinkybes jis prisiminė, o kad jų nepamirštų, jis tai pasižymėjo ant turėtų popieriaus lapų, kuriuos pateikia prie apklausos. Parodė, kad tiksliai dienos nepamena, bet galėjo būti 2023 m. sausio 11 d.. Žino, kad turėjo būti po 9 d., sausio 9 d. jis buvo (duomenys neskelbtini), o pas S. apsilankė tikrai po to sekančią dieną, o gal kitą dieną, nėra dėl to tikras. Pamena, kad buvo vakaras, bet tikslaus laiko negali nurodyti, tikrai po pietų, bet lauke dar buvo šviesu. Jis iš S., t. y. S. R., ėjo į savo namus. Eidamas namo, užėjo ir pas S. į namus. Į savo namus visada eidavo pro S. kiemą, todėl visada tuo pačiu užsukdavo ir pas S. į namus. Kai užėjo pas S., šis buvo vienas. S. kažkiek buvo išgėręs, bet nestipriai. S. jam pasakė palaukti, nes pareis „(duomenys neskelbtini)“ (A. A.), kuris iš parduotuvės parneš degtinės. Nežino, kaip S. buvo susitaręs su A. A. dėl degtinės parnešimo iš parduotuvės, nes jis to negirdėjo, tai buvo dar iki jam ateinant. Iš S. R. ėjo ne keliu, o laukais, todėl A. A. nesutiko ateidamas. Ne ilgai trukus pas S. atėjo A. A., kuris parnešė vieną butelį degtinės „Maskovskaja“, 0,5 l talpos. Nežino, ar dar ką parnešė, neatkreipė dėmesio. Degtinę jie visi iškart pradėjo gerti. Išgėrus tą degtinę, S. jo paprašė nueiti į parduotuvę ir parnešti dar degtinės, bet jis atsisakė eiti. Tada antrą kartą vėl išėjo A. A. į parduotuvę. Nematė, kad S. A. A. būtų davęs pinigų ar banko kortelę. Nepamena, ar S. skambino pardavėjai tą dieną. Antrą kartą „(duomenys neskelbtini)“ grįžęs iš parduotuvės parnešė tokį patį degtinės butelį pavadinimu „Maskovskaja“ ir alaus skardines. Alaus pavadinimo neprisimena, bet jam atrodo, kad buvo 1 litro talpos, 7,5 stiprumo. Jie išgėrė to parnešto degtinės butelio gal pusę ir išsiskirstė namo. Tas butelis su nugerta degtine liko pas S.. Degtinę gėrė virtuvėje. Parodė, kad visada alkoholį pas S. vartodavo virtuvėje. Parodė, kad išgertuvių metu jis sėdėjo ant kėdės, kuri buvo arti prie išėjimo iš virtuvės į lauką, priešais stalą ant tokios medinės dėžės arti pečiaus sėdėjo S., o „(duomenys neskelbtini)“ sėdėjo ant kėdės, kuri buvo prie stalo, arti prie įėjimo į kambarį. Kas buvo iš maisto ant stalo, negali nurodyti, nes nepamena. Parodė, kad jis gerdamas neužkanda. Kokie dar daiktai buvo padėti ant stalo, negali nurodyti, įprastai ant stalo būdavo tokia druskinė, saldaininė, bet ar tą kartą jos buvo, neprisimena. Degtinę vartojo iš stikliuko. Visi gėrė iš vieno stikliuko. Negali nurodyti, koks buvo tas stikliukas. Parodė, kad prie degtinės jis neužsigėrinėjo. Jei tiksliai pamena, tai tą vakarą jie visi gėrė ir „(duomenys neskelbtini)“ parnešto alaus. Jam atrodo, kad alų jie gėrė iš stiklinių. Negali nurodyti, iš kokių stiklinių. Parodė, kad degtinę ir alų gėrė visi trys. Tą kartą tarp jų trijų nebuvo kilę jokių konfliktų, jokių nesutarimų. Parodė, kad jis iš S. namų išėjo, kai lauke jau buvo tamsu, bet negali įvardinti, kiek buvo tada valandų. Ar jis su „(duomenys neskelbtini)“ išėjo vienu metu, negali nurodyti, bet jam atrodo, kad jie išėjo abu vienu metu. Pamena, kad išeinant S. jam davė vieną skardinę alaus namo neštis. Daugiau iš S. namų jis nieko neišsinešė. Po to karto, jam atrodo, kad būtent sekančią dieną, bet nėra tuo tikras, nes dienos jam maišosi, jis paskutinį kartą buvo sutikęs S. su „(duomenys neskelbtini)“ jau (duomenys neskelbtini). Jie abu ėjo į parduotuvę. Tą dieną S. su „(duomenys neskelbtini)“ nuėjo į parduotuvę, o jis nuėjo pas S.. Daugiau S. jis nebebuvo sutikęs. Kad S. mirė, sužinojo iš S., kuri sakė, kad jai pasakė apie tai S. dukra su sūnumi. Tą kartą jis pas S. atėjo iš savo namų. Pas S. į namus daugiau nebuvo užėjęs, nes visą laiką ėjo keliu, o ne laukais, nes takas buvo atsileidęs ir jam buvo sunku eiti tuo įprastu taku. Parodė, kad „(duomenys neskelbtini)“, t. y. A. A., jis pažįsta daug metų. Bet su juo jokių santykių nepalaikė, nebendravo, tik pasisveikindavo. Pamena, kad su „(duomenys neskelbtini)“ jis alkoholį yra vartojęs ne kartą ir visus kartus pas S.. Jam atrodo, kad su „(duomenys neskelbtini)“ jis nėra turėjęs jokių konfliktų, nesutarimų. Parodė, kad išvis jokių reikalų su A. A. neturi ir nėra turėjęs. Žino tik, kad A. A. vartoja narkotikus. Parodė, kad tada kai paskutinį kartą buvo pas S., jis vilkėjo striukę tamsios spalvos, jam atrodo, kad juodos spalvos, kuri yra namuose. Tiksliai įvardyti, su kokias dar rūbais jis buvo tą kartą, negali, nes rūbų turi ne vieną. Parodė, kad ir paltą jis turi ne vieną - vienas paltas yra su didelėmis sagomis, kitų apibūdinti negali, paltai turėtų būti jo namuose arba pas S. namuose. Tikslina, kad neįsivaizduoja, kokius rūbus tą kartą būdamas pas S. vilkėjo. Atsakydamas į klausimą apie čipsus, kuri buvo rasti kratos metu jo namuose, parodė, kad jam tuos juos buvo davusi S.. Koks tų čipsų, t. y. traškučių, pakuotės pavadinimas, jis nežino, nepamena (6 t., b. l. 60–63);

2.7.31.2. Kaltinamasis A. P. 2023 m. rugsėjo 20 d. apklausos metu, kai jam buvo įteiktas galutinis pranešimas apie įtarimą, parodė, kad kaltės dėl jam pareikštų įtarimą dėl nužudymo ir dėl jo namuose rastų šovinių visiškai nepripažįsta. Parodė, kad dėl S. nužudymo neturi, ką paaiškinti, nes jis S. atžvilgiu jokių veiksmų neatliko, jo nežudė. Iš S. jokių jam priklausančių mobilaus ryšio telefonų, piniginės ar kitokių daiktų nepagrobė. Parodė, kad galimai A. A. nužudė S., bet jis to nežino. Parodė, kad jau yra davęs parodymus, daugiau nieko neaiškins (6 t., b. l. 77–78);

2.7.32. iš 2023 m. balandžio 11 d. Akistatos protokolo matyti, kad tarp įtariamųjų A. A. ir A. P. buvo atlikta akistata, kurios metu A. A. patvirtino savo ankščiau apklausų metu duotus parodymus apie tai, kad S. M. sumušė jis ir A. P., įtariamasis A. P. su šiais parodymais nesutiko, neigia sudavęs smūgius S. M., todėl akistatos metu prieštaravimų panaikinti nepavyko (6 t., b. l. 67–71);

2.7.33. iš 2023 m. sausio 23 d. Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini)matyti, kad:

1. A. P. nustatytas sužalojimas: krūtinės ląstos kairės pusės poodinė kraujosruva. Sužalojimas galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu paveikus kairę krūtinės ląstos pusę. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek griuviminės traumos metu. A. P. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

2. Sužalojimas galėjo būti padarytas 5-14 parų laikotarpyje iki apžiūros (6 t., b. l. 88).

2.7.34. iš 2023 m. gruodžio 22 d. Šiaulių apygardos teismo teisėjų kolegijos nutarties matyti, kad nutarta baudžiamąją bylą dalyje dėl A. P., kaltinamo padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktuose, 253 straipsnio 1 dalyje, nutraukti kaltinamajam mirus (7 t., b. l. 129–131).

Dėl BK 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punkto, 180 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo

3. Baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus gyvybės atėmimą pagal BK 129 straipsnį kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. Nustatant priežastinį ryšį turi būti atsižvelgta į tai, ar kaltininko veika buvo būtina sąlyga mirčiai kilti (be jos ši nekiltų), ar mirtis buvo dėsningas ir numatomas veikos padarinys. Šis ryšys yra būtinas, nes be jo negalima nustatyti, kad kaltininko veika lėmė padarinių atsiradimą. Priežastinis ryšys kito žmogaus gyvybės atėmimo bylose sprendžiamas vertinant įrodymus ir nustatant loginę priežasčių seką, reikalingą išvadai padaryti: ar yra ryšys tarp nustatytos kaltininko veikos ir padarinių, kokie reiškiniai lemia nukentėjusio žmogaus mirtį, ar jie objektyviai ir dėsningai išplaukia iš neteisėtos veikos. Tais atvejais, kai padariniai nulemti ne vienos, bet kelių priežasčių, būtina įvertinti, kokią įtaką padariniams atsirasti turėjo kaltininko veika palyginti su kitais veiksniais, prisidėjusiais prie padarinių kilimo. Jei nukentėjusiojo mirties priežastis yra kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2011, 2K-450/2011, 2K-428/2013, 2K-28-976/2015, 2K-322-511/2016).

3.1. Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą atsako tas, kas nužudė kitą žmogų kankindamas ar kitaip itin žiauriai, t. y. nužudymas kvalifikuojamas pagal šį BK 129 straipsnio 2 dalies punktą, kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo būdo ar kitų aplinkybių pasireiškia ypatingu žiaurumu. Pažymėtina, kad teismų praktikoje nužudymas pripažįstamas padarytas itin žiauriai, kai gyvybė atimama itin skausmingu būdu arba padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų. Tai, kiek laiko nukentėjusysis po panaudoto smurto iki mirties jautė kūno sužalojimų sukeltą skausmą, neturi reikšmės. Itin žiaurus nužudymas nustatomas įvertinus panaudoto smurto pobūdį, jo laiką, intensyvumą, padarytų sužalojimų kiekį, lokalizaciją, įrankius bei kitas aplinkybes. Kvalifikuojant veiką pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, būtina nustatyti kaltininko psichinį santykį su nužudymo būdu, t. y. ar jis suvokė, kad nužudo itin žiauriai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-376/2010, 2K-252/2011, 2K-253/2011, 2K-146/2014, 2K-72-746/2015, 2K-235-222/2016). Pagal teismų praktiką savanaudiškos paskatos pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą konstatuojamos tada, kai kitas žmogus nužudomas, siekiant iš to gauti turtinės naudos, įgyti teisę į turtą arba išvengti materialių išlaidų. Nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, kai savanaudiškos paskatos susiformuoja iki nužudymo pradžios arba kėsinimosi į kito žmogaus gyvybę metu. Pagal teismų praktiką nustačius, kad nužudymas buvo padarytas dėl savanaudiškų paskatų, veika papildomai kvalifikuojama pagal BK 180 straipsnio atitinkamą dalį priklausomai nuo nustatytų šį nusikaltimą kvalifikuojančių požymių, šiuo atveju – pagal BK 180 straipsnio 1 dalį. Savanaudiškas paskatas pagrindžia ir tolimesnė įvykių eiga, siekiant turtinės naudos užvaldyti nukentėjusiojo turtą, prieš nukentėjusįjį bendrais veiksmais naudojant fizinį smurtą ir tokiu būdu palaužus nukentėjusiojo pasipriešinimą, savanaudiškas paskatas pagrobiant svetimą, nukentėjusiajam priklausantį turtą, kaltinamieji galiausiai realizavo. Nužudymas padarytas plėšimo metu, tuomet pagrobtas automobilis ir baigta nusikalstama veika – plėšimas, atsirado reali galimybė pagrobtu turtu disponuoti ir juo naudotis savo nuožiūra.

3.2. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Bendrininkavimas iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis). Būtinas bendrininkavimo požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas. Tačiau įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį atsižvelgęs į konkrečias bylos aplinkybes. Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-7-70-895/2018).

3.2.1. Teisminė praktika patvirtina, kad tais atvejais, kai nukentėjusiajam smūgius suduoda ar kitokius smurtinius veiksmus atlieka keli asmenys ir padariniai nukentėjusiajam atsiranda nuo smūgių ar kitų smurtinių veiksmų visumos, visi bendrininkai baudžiamojon atsakomybėn turi būti traukiami pagal tą patį BK straipsnį, dalį ar punktą. Sunkiausiems padariniams kilus nuo vieno ar kelių atskirų smūgių (smurtinių veiksmų), baudžiamosios atsakomybės klausimas turi būti sprendžiamas nustatant kiekvieno iš smurtą naudojusių asmenų kaltės (tyčios) turinį: 1) jei ne visi asmenys turėjo tyčią sukelti atsiradusius padarinius, tai pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį baudžiamąją atsakomybę pagal sunkiausius atsiradusius padarinius, atsako tik tas ar tie bendrininkai, kurie sudavė padarinius sukėlusius smūgius (atliko tokius padarinius sukėlusius smurtinius veiksmus); 2) jei visų bendrai veikusių asmenų tyčia buvo vienoda – visų bendrininkų veiksmai turi būti kvalifikuojami vienodai pagal tą patį BK straipsnį, dalį ar punktą nepriklausomai nuo to, ar atskiras asmuo yra ar nėra sudavęs padarinius sukėlusius smūgius. Apie kiekvieno iš bendrininkų tyčią gali būti sprendžiama vertinant tiek bendrininkų susitarimą dėl bendrų nusikalstamų veikų atlikimo, tiek ir bendrininkų elgesį darant nusikalstamą veiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-292-693/2017).

3.3. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2023 m. sausio 10 d. apie 18 val., namuose priklausančiuose nukentėjusiajam S. M., A. A., veikdamas kartu su A. P., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta šiam mirus, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bendrais veiksmais, tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį S. M. dėl savanaudiškų paskatų, t. y. suduodami bendrai S. M. daugybinius smūgius kumščiais ir spirdami į galvą, į krūtinę ir kitas kūno vietas, intensyviu mušimu ir daugybiniais sužalojimais sukeldami S. M. didelį fizinį skausmą bei kančias, padarė jam daugybinius sužalojimus ne mažiau kaip 32 tiesioginiais trauminiais poveikiais, iš kurių ne mažiau 8 smūgius į galvos sritį, ne mažiau 9 smūgius į krūtinės sritį, ne mažiau 9 smūgius į peties sąnarius ir rankas, ne mažiau 6 smūgius į kojas, ir tokiu fiziniu smurtu atėmę galimybę nukentėjusiajam S. M. priešintis, pagrobė S. M. priklausantį turtą – mobilaus ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“, kurio vertė 57,99 eurų, mobilaus ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“, kurio vertė ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, vyrišką piniginę, kurios vertė ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, bei S. M. vardu išduotą elektroninio mokėjimo priemonę – AB „(duomenys neskelbtini)“ banko kortelę, ir S. M. mirus įvykio vietoje dėl krūtinės sužalojimo visumos, kuris komplikavosi vidiniu nukraujavimu į krūtinplėvės ertmę ir ūmiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, tokiu būdu dėl savanaudiškų paskatų, suvokdamas, kad intensyviu mušimu ir daugybės sužalojimų padarymu sukelia nukentėjusiajam dideles fizines kančias, itin žiauriai nužudė S. M. bei pagrobė S. M. priklausantį turtą.

3.3.1. Apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. A. parodė, kad tarp jo ir A. P. jokio išankstinio susitarimo nužudyti nukentėjusįjį ir jį apiplėšti nebuvo, jis pats nukentėjusiajam sudavė ne daugiau kaip 7 smūgius kumščiu ir kojomis, po to kai nukentėjusysis nugriuvo, jis tik pasiėmė nukentėjusiojo banko kortelę, kurios buvimo vietą žinojo iš anksto. Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus kaltinamojo A. A. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis nurodė, kad šie parodymai yra teisingi ir prašo jais vadovautis, teigdamas, kad teisiamajame posėdyje gal ne viską prisimena, nes turi problemų su sveikata. Kaltinamasis A. A. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas apie nusikalstamos veikos aplinkybes 2023 m. sausio 20 d. buvo nurodęs, kad „Begeriant jis girdėjo, kaip tarp A. ir S. kilo konfliktas. Jie susiginčijo dėl karo. Po to, kažkuriuo metu, abu buvo atsistoję. Jis matė, kaip A. pastūmė S., kuris po pastūmimo atsisėdo atgal ant tos dėžės. Kai A. jį stūmė, rankas buvo įrėmęs S. į krūtinę. Tada jis įlindo į tarpą, pasakė A., ko čia banguoja, ir jie abu nurimo. Po A. pastūmimo S. niekur neatsitrenkė, tik atsisėdo ir jie toliau gėrė. Toliau geriant, S. nuo pečiaus pasiėmė metalinį žarsteklį ir juo užsimojo trenkti A., sakė, kad tu čia manęs neapstosi. Bet tuo žarstekliu S. netrenkė, nes tuo metu jis įsiterpė ir koja spyrė S. į krūtinę, pataikė labiau į dešinę pusę, netoli peties. Kai jis spyrė S. į krūtinę, jis pats tuo metu jau buvo prie šaldytuvo, prieš išėjimą iš virtuvės į lauką. Parodė, kad jis spyrė dešine koja, sudavė tiesų smūgį. Kai spyrė S. stovėjo prie tos dėžės ir po jo suduoto smūgio S. nukrito ant grindų toje vietoje, kur tik praėjus durų staktas į kambarį prie lovos. Po jo suduoto smūgio žarsteklis S. iškart iškrito iš rankų. Po suduoto smūgio S. kraujas nebėgo. Tada S. iškart atsistojo ir bandė jam trenkti, bet S. nespėjo, nes jis dar kartą spyrė koja vieną smūgį S., bet jau į pilvą. Po to smūgio S. nepargriuvo. Parodė, kad po to jis dar trečią kartą spyrė S. į šoną. Po to smūgio S. nukrito ant žemės, gulėjo ant šono, šalia didelės spintos, kur yra toks vazonas. S. jam tada nieko nebesakė, tylėjo. S. atsistojo ir bandė pasiimti savo telefoną, kuris tuo metu buvo ant mažo staliuko prie televizoriaus. Prieš einant link to telefono, S. pasakė, kad kviečia policiją arba skambina sūnui ar dukrai. Tada įsikišo ir A., kuris atėjo į kambarį ir nebeleido S. pasiimti to telefono. Kai S. jau buvo prie spintelės ir rankose laikė telefoną, A., priėjęs iš nugaros, sugriebė S. ir parvertė jį ant žemės ir gulinčiam S. koja sudavė dar vieną smūgį kažkur prie kaklo. S. nieko nebesakė. Tada jis priėjo prie gulinčio S. ir dešinės rankos kumščiu šiam sudavė dar tris smūgius: vienas smūgis buvo į žandikaulį, kitas kažkur prie akies, kitas į nosį. Matė, kad S. po jo suduotų smūgių pradėjo iš nosies bėgti kraujas. Jis tada paliko gulintį S. kambaryje kartu su A., o pats virtuvėje toliau gėrė vienas, užsirūkė cigaretę. Iš sklindančių garsų jis suprato, kad A. dar sudavė smūgius S., bet jis jau nematė, kaip viskas vyko, nes nežiūrėjo. Nei A., nei S. nešaukė. Maždaug po 4 min. į virtuvę grįžo A., kuris įsipylė dar išgerti, paklausė, kur yra S. banko kortelė. Parodė, kad jis žinojo, kur yra S. banko kortelė, nes S. senai jam buvo ją davęs ir jis žinojo, kur S. ją laiko. Jis nuėjo į kitą kambarį ir iš S. piniginės ištraukė banko kortelę. Pati piniginė buvo spintoje po drabužiais. Išėmęs iš jos kortelę, jis piniginę padėjo į kitą spintelę prie kitos S. piniginės. Iš tos piniginės jis daugiau nieko nebeėmė“. Taip pat minėtoje apklausoje jis nurodė, kad „jis matė, kaip A. parėjęs iš kambario, kuriame buvo S., įsikišo į savo rūbų kišenę du S. mobilaus ryšio telefonus, kurių vienas buvo „(duomenys neskelbtini)“, o kitas „(duomenys neskelbtini)“ (5 t., b. l. 14 – 19). Taip pat papildomai apklausiamas 2023 m. rugpjūčio 30 d. kaltinamasis A. A. nurodė, kad „mobilaus ryšio telefonus iš S. namų paėmė A., kuris juos išsinešė įsikišęs į savo palto kišenes. Vieną iš S. priklausiusių telefonų jis užstatė lombarde. Tą telefoną jis paėmė iš A., kai šį sutiko (duomenys neskelbtini) parkelyje. Kada tiksliai tai buvo, negali parodyti, bet galėjo būti ryte apie 10 val. Tada A. pasiguodė, kad jam reikia pinigų ant alaus, todėl jis pasakė „duok parduosiu tą ragelį“, t. y. telefoną. Telefoną pridavė, bet pinigų jokių A. neparvežė. Pamena tiksliai, kad iš A. paimtą telefoną, jis pardavė dar tą pačią dieną. Parodė, kad jis negali tiksliai nurodyti nei dienos, nei laiko kada visai tai įvyko, nes jis tada nuolat vartojo narkotines medžiagas, buvo apsvaigęs, mano, kad tai buvo po S. nužudymo sekančią ar dar kitą dieną. Parodė, kad antras telefonas, kurį A. paėmė iš S. namų, liko pas A.. Kur šiuo metu yra tas telefonas, jis nežino. Šio telefono į lombardą jis nenešė, nes telefonas buvo jau miręs, t. y. sugedęs, suklijuotas su pleistru ir pan., toks niekam nereikalingas, niekas nebūtų jo pirkęs. Kad tas telefonas toks buvo, jis žinojo, nes ne kartą jį matė, kai lankydavosi pas S.. Parodė, kad tą dieną, kai susitiko A. ir iš jo pasiėmė telefoną „(duomenys neskelbtini)“, A. telefoną jam padavė iš savo palto kišenės“ (5 t., b. l. 25–28).

3.3.2. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyti kaltinamųjų koordinuoti veiksmai atlikti nukentėjusiojo S. M. atžvilgiu – daugybinių smūgių sudavimas rankomis ir kojomis į gyvybiškai svarbias sritis – galvą (ne mažiau 8 smūgiai), krūtinę (ne mažiau 9 smūgiai), taip pat į kitas skausmui jautrias kūno dalis – į peties sąnarius ir rankas (ne mažiau 9 smūgiai), į kojas (ne mažiau 6 smūgiai), bendrai daugybinių sužalojimų padarymas ne mažiau kaip 32 tiesioginiais trauminiais poveikiais nukentėjusiajam neabejotinai sukėlė didelį skausmą bei kančias, nes pagal kaltinamojo A. A. parodymus galima spręsti, kad nurodytų smūgių sudavimo metu nukentėjusysis buvo sąmoningas. Taip pat teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiojo atžvilgiu panaudotas fizinis smurtas ir to pasėkoje jam padaryti sužalojimai - poodinės kraujosruvos smakro dešinėje, dešinio peties srityje, dešiniame žaste, kairiame dilbyje, abiejose šlaunyse; odos nubrozdinimai viršugalvyje, abipus kaktoje, abiejų pečių srityse, dešiniame žaste, dešinės alkūnės srityje, abiejų kelių srityse, dešinėje čiurnoje, nugaros dešinėje; odos nubrozdinimai su aplinkinėmis poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies išorinio kampo projekcijoje, nosies srityje, krūtinės ląstos priekiniame paviršiuje, kairiame žaste, abiejuose dilbiuose; muštinė — plėšinė žaizda su aplinkine poodine kraujosruva dešinio užausio srityje; muštinės žaizdos su aplinkine poodine kraujosruva kairės ausies kaušelio srityje; muštinė žaizda apatinio žandikaulio kūno kairėje; kraujosruva galvos kairės momeninės srities minkštuosiuose audiniuose; apatinio žandikaulio kūno lūžis kairėje pusėje; abiejų raktikaulių lūžiai; daugiaskeveldrinis krūtinkaulio lūžis; daugybiniai abiejų pusių I — XII šonkaulių lūžiai su pasieninės krūtinplėvės pažeidimu; širdiplėvės, širdies ir abiejų plaučių plyšimai, atėmė nukentėjusiajam S. M. galimybę priešintis ir sudarė galimybę kaltinamajam A. A. bei A. P., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, šiam mirus, pagrobti nukentėjusiajam S. M. priklausantį turtą – mobilaus ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“, kurio vertė 57,99 eurų, mobilaus ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“, kurio vertė ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, vyrišką piniginę, kurios vertė ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, bei S. M. vardu išduotą elektroninio mokėjimo priemonę – AB „(duomenys neskelbtini)“ banko kortelę. Taip pat byloje esančiais įrodymais – specialisto išvadomis, neabejotinai yra nustatyta, kad aukščiau minėti krūtinės sužalojimai, kaip visuma, komplikavosi vidiniu nukraujavimu į krūtinplėvės ertmę ir ūmiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, tokiu būdu dėl savanaudiškų paskatų, suvokdamas, kad intensyviu mušimu ir daugybės sužalojimų padarymu sukelia nukentėjusiajam dideles fizines kančias, itin žiauriai nužudė S. M. bei pagrobė S. M. priklausantį turtą. Visi šie objektyvūs, tarpusavyje sutampantys duomenys, patvirtina padarytos veikos objektyvų požymį – nužudymo būdą, todėl tinkamai nustatytas veiką kvalifikuojantis požymis, kad nužudymas padarytas itin žiauriai.

3.3.3. Teisėjų kolegijos vertinimu kaltinamojo A. A. ir A. P., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, šiam mirus, bendrus veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu patvirtina objektyvios aplinkybės – bendras, intensyvus smurto panaudojimas nukentėjusiojo atžvilgiu. Nors byloje nėra surinkta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad būtų buvęs išankstinis susitarimas kuris ir kokius neteisėtus veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu atliks, kuris ir kokius nukentėjusiajam priklausančius daiktus po smurto pavartojimo paims, tačiau kaltinamojo A. A. parodymai patvirtina bendrus kaltų asmenų veiksmus.

3.3.2. Teisėjų kolegijos vertinimu tiek kaltinamasis A. A., tiek A. P., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, šiam mirus, suduodami rankomis ir kojomis daugybinius smūgius nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbias sritis – galvą ir krūtinę, būdami pakankamai brandaus amžiaus ir turintys gyvenimiškos patirties, aiškiai suvokė, kad tokie jų veiksmai yra pavojingi, gali sukelti nukentėjusiajam negrįžtamas pasekmes – gyvybės atėmimą, t. y. BK 129 straipsnyje numatytus padarinius, ir nors jų tiesiogiai nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (BK 15 straipsnio 3 dalis). Tai leidžia spręsti, kad kaltinamasis nužudė S. M. veikdamas netiesiogine tyčia, todėl A. A. nusikalstama veika dėl S. M. nužudymo pagrįstai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktus bei 180 straipsnio 1 dalį.

Dėl BK 214 straipsnio 1 dalies, 215 straipsnio 1 dalies, 182 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo

4. Kaltinamajam A. A. taip pat yra inkriminuota tai, kad neteisėtai įgijo ir laikė, bei panaudojo finansinėms operacijoms inicijuoti svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis ir apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: plėšimo būdu pagrobdamas S. M. vardu išduotą AB „(duomenys neskelbtini)“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), bei siekdamas užvaldyti svetimą turtą, neteisėtai įgijo S. M. AB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninę mokėjimo priemonę – banko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), finansinei operacijai inicijuoti bei toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas vieningą tyčia du kartus įdėjo pagrobtą S. M. vardu išduotą AB „(duomenys neskelbtini)“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) į AB „(duomenys neskelbtini)“ bankomatus ir vieną kartą atsiskaitė už prekes prekybos centre, o būtent 2023 m. sausio 11 d. 8 val. 34 min., įdėjo pagrobtą S. M. vardu išduotą AB „(duomenys neskelbtini)“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) į AB „(duomenys neskelbtini)“ bankomatą (duomenys neskelbtini), ir 2023 m. sausio 13 d. 16 val. 33 min. į AB „(duomenys neskelbtini)“ bankomatą (duomenys neskelbtini), o 2023-01-17, tiksliai nenustatytu laiku, atsiskaitė už prekes prekybos centre, UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), tokiu būdu panaudodamas pagrobtą S. M. AB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninę mokėjimo priemonę – banko kortelę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis neteisėtai atlikdamas dvi grynųjų pinigų išėmimo finansines operacijas ir vieną atsiskaitymą už prekes, bei suvesdamas jam žinomą PIN kodą ir save pateikdamas kaip teisėtą banko sąskaitos naudotoją – S. M., suklaidino elektroninę banko sistemą ir iš S. M. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB „(duomenys neskelbtini)“ išėmė 200 Eur ir 10 Eur, bei atsiskaitė už prekes sumokėdamas 2,35 Eur, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą S. M. priklausantį turtą – 212, 35 Eur ir iki 2023 m. sausio 19 d. 19 val. 57 min., neteisėtai laikė S. M. AB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninę mokėjimo priemonę – banko kortelę Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. iki tol kol ją surado ir paėmė (duomenys neskelbtini) apskrities VPK pareigūnai.

4.1. Dėl šios kaltinimo dalies kaltinamasis A. A. savo kaltę visiškai pripažino ir nurodė, kad viskas taip ir buvo kaip nurodyta jam pateiktame kaltinime. Nukentėjusiojo S. M. banko kortelės kodą jis buvo pastebėjęs anksčiau, kai nukentėjęs atsiskaitinėjo parduotuvėje. Nukentėjusiojo banko kortelės PIN kodas buvo „(duomenys neskelbtini)“.

4.2. BK 182 straipsnyje yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto arba turtinės teisės įgijimą, turtinės prievolės išvengimą arba jos panaikinimą savo ar kitų asmenų naudai apgaule. Aiškinant sukčiavimo nusikalstamos veikos sudėties požymius pabrėžtina, kad BK 182 straipsnyje išdėstytos normos apsaugos objektu laikytinos nuosavybės ir kitos turtinės teisės, o šios nusikalstamos veikos dalyku – turtinė nauda įgijus svetimą turtą ar turtinę teisę, panaikinus turtinę prievolę ar jos išvengus. Turtinės naudos įgijimas apgaule kartu reiškia ir atitinkamos turtinės žalos padarymą kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, valstybei, savivaldybei, Europos Sąjungos institucijai, tarptautinei viešajai organizacijai ir kt. (materialioji sudėtis). Kvalifikuojant veiką pagal BK 182 straipsnį atsižvelgtina į tai, kad visi alternatyvieji dalyko požymiai yra glaudžiai susiję, todėl atskirais atvejais kaltininko apgaule gaunama turtinė nauda iš karto gali atitikti kelis šiame straipsnyje išvardytus dalyko požymius. Pavyzdžiui, nekilnojamojo turto įgijimas apgaule kartu reiškia neteisėtą atitinkamos turtinės teisės įgijimą, o turtinės teisės įgijimas apgaule gali reikšti ir neteisėtą atitinkamos turtinės prievolės panaikinimą arba išvengimą.

4.2.1. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas (įskaitant banką), arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto (pvz., teismą, antstolį, notarą), o pastarasis, suklaidintas apgaulės, perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydamas, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, arba priima sprendimą, suteikiantį kaltininkui galimybę neteisėtai išvengti turtinės prievolės. Apgaulė sukčiaujant reiškiasi pirmiau įvardytų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Melaginga identifikacija elektroninei sistemai siekiant gauti neteisėtos turtinės naudos taip pat gali būti pripažįstama apgaule (pvz., neteisėtai panaudojus svetimos banko mokėjimo kortelės arba banko sąskaitos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis). Apgaulė išvengiant turtinės prievolės gali būti naudojama taip pat siekiant išvengti situacijos, sudarančios prielaidas skolininkui būti priverstam vykdyti prievolę, pvz., perleidžiant savo turtą kitiems asmenims, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo.

4.2.2. Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veiksmų kitas asmuo patirs turtinę žalą, ir to nori (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-66-788/2022).

4.2.3. Pagal BK 214 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių (ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių) duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, taigi norint veiką kvalifikuoti pagal šį straipsnį būtina nustatyti bent vieno iš šių požymių realizavimą; subjektyvusis požymis reiškiasi tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas turi suvokti, kad jo atliekami šio BK straipsnio dispozicijoje aprašyti veiksmai yra neteisėti, ir jis nori taip veikti. Kaltininko tyčios turinį lemia supratimas, kad elektroninė mokėjimo priemonė yra kito asmens (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-197/2011, 2K-215/2012, 2K-179/2013, 2K-481/2014, 2K-77-1073/2020).

4.2.4. Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu. BK 215 straipsnyje nustatyta veika yra kėsinamasi į įstatymu ir kitais teisės aktais saugomą finansų sistemą. Šia veika žala gali būti padaroma ne tik finansų sistemai, bet ir nuosavybei, verslo tvarkai. Pažymėtina, kad, sudarydamas banko sąskaitos sutartį bei gaudamas identifikavimo duomenis prieigai prie banko operacijų vykdymo su sąskaitoje esančiomis lėšomis, asmuo sutinka su nustatytomis sutarties sąlygomis ir taisyklėmis, kurių tikslas yra apsaugoti banko sąskaitoje laikomas lėšas. Mokėjimo kortelių naudojimo taisyklėse nustatyta, kad tais atvejais, kai kortelės turėtojas pats tiesiogiai ar netiesiogiai atskleidė PIN kodą arba sudarė sąlygas jį sužinoti tretiesiems asmenims, visą atsakomybę už operacijas, atliktas naudojant PIN kodą, prisiima kortelės turėtojas. Todėl tik neteisėtas – vagystės, apgaulės, smurto ar kitokiu prieš elektroninės mokėjimo priemonės turėtojo valią būdu gautų tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų panaudojimas inicijuojant finansinę operaciją pripažintinas veiksmais, atitinkančiais BK 215 straipsnyje nustatytos veikos pažymius.

4.3. Kadangi kaltinamasis A. A., veikdamas tiesiogine tyčia, neteisėtai įgijo ir laikė, bei panaudojo finansinėms operacijoms inicijuoti svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis bei apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, todėl jo veika teisingai kvalifikuojama pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį.

III. Bausmės skyrimas

5. Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Nuoširdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.). Pažymėtina, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (kasacinės bylos Nr. 2K-31/2006, 2K-300/2006, 2K-491/2007, 2K-43/2008, 2K-57/2008, 2K-301/2008, 2K-353/2008, 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-579/2010, 2K-106/2011, 2K-297/2013 ir kt.).

5.1. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. A. nuosekliai nurodo, jog jis nukentėjusiajam sudavė smūgius rankomis ir kojomis bei paėmė jo banko mokėjimo kortelę, teisiamojo posėdžio metu savo parodymų neatsisakė bei patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų teisingumą. Pripažino paimtą banko kortelę panaudojęs apsipirkimui bei pinigų išgryninimui. Taip pat nurodė, kad labai gailisi dėl visų savo veiksmų.

5.1.1. Toks įvykio aplinkybių aiškinimas laikytinas kaltinamojo prisipažinimu ir nuoširdžiu gailėjimusi, nes jis nurodė esmines byloje nustatytas aplinkybes, todėl teismas, kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

5.2. BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta, jog atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jei veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti.

5.2.1. Kaltinamasis A. A. nurodė, kad kartu su nukentėjusiuoju ir A. P., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, šiam mirus, iki įvykio gėrė alkoholinius gėrimus, po to kilo konfliktas, ir buvo padaryta nusikalstama veika, taip pat kaltinamasis nurodė, jog įtakos jo veiksmams turėjo ne tik girtumas, bet ir jo prieš įvykį pavartotos narkotinės medžiagos. Opiatų vartojimas yra patvirtinamas medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 13 duomenimis (5 t., b. l. 39). Kaltinamasis taip pat paaiškino, kad smūgius nukentėjusiajam sudavė be jokios aiškios priežasties ir mano, kad tai sąlygojo būtent jo būsena po pavartotų narkotinių medžiagų ir alkoholio, todėl kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktuose padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamoms veikoms padaryti (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

5.2.2. Baudžiamosios bylos medžiaga pagrindžiama tai, kad kaltinamasis A. A. nusikalstamas veikas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktus bei 180 straipsnio 1 dalį padarė veikdamas bendrininkų grupėje su A. P., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta šiam mirus, nes abu bendrai nukentėjusiojo S. M. atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, taip pat užvaldė nukentėjusiajam priklausantį turtą, todėl dėl šių nusikalstamų veikų yra pagrindas pripažinti atsakomybę sunkinančią aplinkybę numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte – nusikaltimas veikas padarė bendrininkų grupė.

5.2.3. Dėl nusikaltimų numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje kaltinamajam A. A., atsižvelgiant į tai, kad jis, neteisėtai įgijo ir laikė, bei panaudojo finansinėms operacijoms inicijuoti svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis bei apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, pripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis veikas padarė dėl savanaudiškų paskatų (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

5.2.4. Kaltinamasis A. A. praeityje teistas du kartus už tyčinius nusikaltimus, nusikalstamas veikas už kurias teisiamas, padarė neišnykus teistumui, todėl yra pagrindas jam pripažinti atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

6. Nusikaltimas, numatytas BK 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktuose, priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis), pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, priskiriami apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), o pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Už visas kaltinamajam A. A. inkriminuotas nusikalstamas veikas, kaip sunkiausia bausmės rūšis yra numatytas laisvės atėmimas, o pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktus nusikaltimo sankcija numato tik laisvės atėmimo bausmę nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos.

6.1. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojama reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-30/2014, 2K-148/2014, 2K-481/2014, 2K-477-746/2015, 2K-184-746/2016). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

6.1.1. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos ( kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014).

6.2. Skirdamas bausmę kaltinamajam A. A., teismas vadovaujasi BK XI skyriuje nustatytomis nuostatomis ir atsižvelgia į jo padaryto nusikaltimo sunkumą – BK 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktuose numatytas nusikaltimas priskiriamas prie labai sunkių (BK 11 straipsnio 6 dalis), kurio pasekmės yra negrįžtamos. Kaltinamasis nusikalstamais veiksmais sukėlė neatkuriamas pasekmes – kito žmogaus mirtį. Žmogaus gyvybė yra viena iš svarbiausių vertybių, saugomų baudžiamuoju įstatymu, todėl įstatymų leidėjas įtvirtino griežtą baudžiamąją atsakomybę tais atvejais, kai kaltininko tyčiniais (nors ir netiesiogine tyčia) veiksmais nužudomas kitas žmogus. Kaltinamojo asmenybė – yra jauno amžiaus, tačiau sistemingai vartoja narkotines medžiagas ir alkoholį, anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, padarė penkias tyčines nusikalstamas baigtas veikas, ankščiau darė administracinius nusižengimus, tačiau šiuo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nustatytos keturios atsakomybę sunkinančios aplinkybės bei viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, visos išvardintos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis nelinkęs laikytis visuomenės elgesio taisyklių ir normų.

6.2.1. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes ir nuostatas bei faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes, kaltinamajam A. A. už visas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas skirtinos laisvės atėmimo bausmės, artimos straipsnių sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkiui. Byloje nėra nustatyta būtinų sąlygų BK 62 straipsnio nuostatų taikymui ir nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį.

6.3. Kaltinamajam A. A. paskirtos bausmės pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktus ir 180 straipsnio 1 dalį bendrintinos apėmimo būdu pagal BK 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 1 punktą, nes sudaro idealią nusikaltimų sutaptį. Skiriamos bausmės pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, taip pat bendrintinos apėmimo būdu pagal BK 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 1 punktą, nes sudaro idealią nusikaltimų sutaptį. Ši subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu bendrintina su subendrinta bausme pagal 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktus ir 180 straipsnio 1 dalį apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, nes padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą.

IV. Civilinių ieškinių išsprendimas

7. Byloje yra pateikti nukentėjusiųjų R. M. ir R. Š. civiliniai ieškiniai, kuriais prašoma jiems priteisti po 20 000 Eur neturtinės žalos bei R. M. priteisti 2 100 Eur turtinės žalos, patirtos po laidotuvių sutvarkant kapavietę, atlyginimui, o R. Š. prašoma priteisti 1 544 Eur turtinės žalos, patirtos organizuojant nukentėjusiojo S. M. laidotuves, atlyginimui (2 t., b. l. 180–187, 3 t., b. l. 6–11). Nukentėjusiųjų prašomą priteisti turtinę žalą patvirtina jų pateikti dokumentai. Kolegijos nuomone, šios nurodytos išlaidos yra realios, nėra per didelės, todėl jos priteistinos iš kaltinamojo. Nukentėjusieji nurodė, kad po tyčinio tėvo, su kuriuo palaikė artimus santykius, nužudymo jie patyrė stresą, iki šiol jaučiantys įtampą, sunkiai pavykdavo užmigti, kankindavo nemiga, teko vartoti medikamentus.

7.1. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

7.2. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnis nustato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai, dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ir maksimumo. Neturtinės žalos dydį turi nustatyti teismas, atsižvelgdamas į jos pasekmes, padarytos turtinės žalos dydį, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

7.3. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad nukentėjusiesiems kaltinamojo A. A. įvykdytais nusikaltimais, už kuriuos numatyta baudžiamoji atsakomybė, buvo padaryta ir neturtinė žala. Anksčiau ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad neturtinė žala nukentėjusiesiems dėsningai kilo dėl kaltinamojo A. A. veiksmų. Tai reiškia, kad jis šioje byloje yra tinkamas civilinės atsakomybės subjektas ir privalo atlyginti nukentėjusiesiems padarytą neturtinę žalą. Teisėjų kolegijos nuomone prašomas priteisti neturtinės žalos dydis atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, jos padarymo aplinkybes ir būdą, neprieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, susiformavusiai teismų praktikai dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo, todėl civiliniai ieškiniai tenkinami visiškai.

V. Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

8. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – Tarnyba) pateikė 2024 m. sausio 17 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje prašoma priteisti valstybei iš kaltinamojo A. A. 635,42 Eur, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, t. y. už gynėjo Vidmanto Skabursko suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (7 t., b. l. 148–151), taip pat 2023 m. lapkričio 9 d. Tarnyba yra pateikusi pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje prašoma priteisti valstybei iš kaltinamojo A. A. 675,02 Eur, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, t. y. už gynėjos Zojos Kastėnienės suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (7 t., b. l. 104–106). Tarnyba 2023 m. spalio 27 d. pateikė pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje prašoma priteisti valstybei iš kaltinamojo A. A. 115 Eur, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl atstovės advokatės dalyvavimo, t. y. už atstovės advokatės Nainos Lanzbergienės suteiktą nukentėjusiajai R. Š. valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (7 t., b. l. 84–85). Tarnyba 2023 m. gruodžio 21 d. pateikė pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje prašoma priteisti valstybei iš kaltinamojo A. A. 368,87 Eur, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl atstovės advokatės dalyvavimo, t. y. už atstovės advokatės Nainos Lanzbergienės suteiktą nukentėjusiajam R. M. valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (7 t., b. l. 113–115).

8.1. BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kaltinamasis A. A. nedirba, neturi turto, į kurį būtų galimas išieškojimo nukreipimas, nuteisiamas ilgalaike laisvės atėmimo bausme, iš jo nukentėjusiesiems priteisti dideli ieškiniai turtinės ir neturtinės žalos atlyginimui, todėl Tarnybos prašymai atmestini ir iš kaltinamojo A. A. nurodytos išlaidos valstybės naudai nepriteistinos.

VI. Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

9. Pagal bylos duomenis yra šie daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

9.1. daiktus paimtus įvykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini)apžiūros metu - stikliuką (vokas Nr. S 40153), spyną (vokas Nr. 1 (S 5386), butelius, skardines, puodelį, žiebtuvėlį, cigarečių pakelius, pakuotes su rankų pėdsakais, viso 13 vnt. (dėžė Nr. 2), ėminius su biologiniais pėdsakais 11 vnt., įmautę (dėžutė Nr. 33 (S 5380), pagalvės užvalkalus, 2 vnt. (vokai Nr. 38 (S 5388) ir Nr. 39 (S 5389)), paklodę (maišas Nr. 40 (S 5383)), raktus 2 vnt. (vokas Nr. 42 (S 5381)), foninį kvapo pėdsaką (stiklainis Nr. 44 (S 5361), rankšluostį (vokas Nr. 45 (S 5390), staltiesę (vokas Nr. 46 (S5385)); apatines kelnaites, pateiktos VTMT darbuotojo, 3 vnt. ranka rašytų laiškų su vokais, įtariamųjų A. A. ir A. P. bei žuvusiojo S. M. lyginamuosius pavyzdžius, 3 vnt. (vokai), paimtus pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo metu, švininius šratus, įrankius ir priemones, OHO traškučių pakuotę paimtus iš įtariamojo A. P. kartos metu, nuorūkas nuo stalo, 4 vnt., (Nr. S 4051); nuorūkas iš peleninės, 7 vnt. (Nr. S 4052); nuorūkas su biologiniais pėdsakais,1 vnt. (Nr.3); cigaretę su biologiniais pėdsakais (Nr. 8); degtuką su biologiniais pėdsakais (Nr. 9); degtuką su biologiniais pėdsakais ( Nr. 10); nuorūką su biologiniais pėdsakais (Nr. 11); nuorūką su biologiniais pėdsakais (Nr. 12); butelio kamštelius, 2 vnt. (Nr. 14 ir 15); nuorūką su biologiniais pėdsakais (Nr. 16); nuorūką su biologiniais pėdsakais (Nr. 17); nuorūką su biologiniais pėdsakais (Nr. 18); nuorūką su biologiniais pėdsakais (Nr. 19); nuorūką su biologiniais pėdsakais (Nr. 20); degtuką su biologiniais pėdsakais (Nr. 21); degtuką su biologiniais pėdsakais (Nr. 22); degtuką su biologiniais pėdsakais (Nr. 23); degtuką su biologiniais pėdsakais (Nr. 24); antklodės užvalkalą (Nr. 37); kelnes, marškinėlius, 3 vnt., (Nr. 41); pakabinamas spynas, 2 vnt., (Nr. 43); įtariamojo A. A. daktiloskopinę kortelę, 1 vnt.; įtariamojo A. P. daktiloskopinę kortelę, 1 vnt.; žuvusiojo S. M. daktiloskopines korteles, 2 vnt. nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti. Nurodyti daiktai saugomi Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, adresu: (duomenys neskelbtini).

9.2. Mobilaus ryšio telefoną (duomenys neskelbtini) (IMEI (duomenys neskelbtini) (su įskeltu ekranu), raktą su žiedu, sportinį megztinį, marškinėlius, sportines kelnes, žieminę striukę, 2 vnt. kojinių, batų porą, tapkių porą, pateiktus A. A. savanoriško pateikimo metu ir kratos atlikimo pas jį metu nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti A. A.. Nurodyti daiktai saugomi Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, adresu: (duomenys neskelbtini).

9.3. Mobilaus ryšio telefoną (duomenys neskelbtini), IMEI (duomenys neskelbtini), popierinę dėžutę su instrukcija, pakrovėją (duomenys neskelbtini) ir ausines, kuriuos savanoriškai pateikė liudytojas E. P. nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti E. P., o jam per 3 mėnesius nuo pranešimo išsiuntimo dienos nurodytų daiktų neatsiėmus ar nepateikus noro jų atgauti – sunaikinti. Nurodyti daiktai saugomi Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, adresu: (duomenys neskelbtini).

9.4. CD laikmenas, viso 5 vnt. – kompaktinį diską, kuriame įvykio vietos 3D modelis, 1 vnt. (2 t., b. l. 68–70); kompaktinį diską, kuriame nuskaityti įtariamojo A. A. mobilaus ryšio telefono (duomenys neskelbtini) duomenys, 1 vnt. (5 t., b. l. 61–64); kompaktinį diską, kuriame įkelti pareigūnų BODY kameromis užfiksuoti vaizdo ir garso įrašai, 1 vnt. (2 t., b. l. 161–164); kompaktinį diską, kuriame užfiksuotas įtariamojo A. A. parodymų patikrinimo metu darytas garso ir vaizdo įrašas, 1 vnt. (5 t., b. l. 143–145); kompaktinį diską, kuriame patalpintos įtariamojo A. A., žuvusiojo S. M. ir liudytojos S. R. naudotų abonentinių numerių išklotinės (4 t., 3–6, 94–97, 112–115), supakuotus voke ir prisegtus bylos 6 tomo viršelio gale po nuosprendžio įsiteisėjimo palikti saugoti byloje.

VII. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 299 straipsniais, 303 straipsniu, 307, 308 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktuose, ir nuteisti laisvės atėmimu 12 (dvylikai) metų;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Paskirtas bausmes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais subendrinti apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnes ir A. A. paskirti laisvės atėmimą 12 (dvylikai) metų.

Paskirtą bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, subendrinti su 2022 m. birželio 28 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų paskirta ir neatlikta bausmės dalimi – 3108,43 Eurų bauda, bausmes visiškai sudedant ir galutinę subendrintą bausmę A. A. paskirti laisvės atėmimą 12 (dvylikai) metų ir 3108,43 Eurų (trijų tūkstančių šimtos aštuonių eurų 43 centų) baudą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo – 2024 m. vasario 15 d.

Į bausmės laiką įskaičiuoti laiką, išbūtą laikiname sulaikyme ir suėmime nuo 2023 m. sausio 19 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią – suėmimą, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš A. A. po 20 000 (dvidešimt tūkstančių) eurų neturtinės žalos atlyginimui nukentėjusiesiems bei civiliniams R. M. ir R. Š.. Priteisti iš A. A. R. M. 2 100 (du tūkstančius šimtą) eurų, o R. Š. – 1 554 (vieną tūkstantį penkis šimtus penkiasdešimt keturis) eurus turtinės žalos atlyginimui.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos patirtų išlaidų ginant kaltinamąjį bei atstovaujant nukentėjusiuosius ir A. A. nepriteisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktus: stikliuką (vokas Nr. S 40153), spyną (vokas Nr. 1 (S 5386), butelius, skardines, puodelį, žiebtuvėlį, cigarečių pakelius, pakuotes su rankų pėdsakais, viso 13 vnt. (dėžė Nr. 2), ėminius su biologiniais pėdsakais 11 vnt., įmautę (dėžutė Nr. 33 (S 5380), pagalvės užvalkalus, 2 vnt. (vokai Nr. 38 (S 5388) ir Nr. 39 (S 5389)), paklodę (maišas Nr. 40 (S 5383)), raktus 2 vnt. (vokas Nr. 42 (S 5381)), foninį kvapo pėdsaką (stiklainis Nr. 44 (S 5361), rankšluostį (vokas Nr. 45 (S 5390), staltiesę (vokas Nr. 46 (S5385)); apatines kelnaites, pateiktos VTMT darbuotojo, 3 vnt. ranka rašytų laiškų su vokais, įtariamųjų A. A. ir A. P. bei žuvusiojo S. M. lyginamuosius pavyzdžius, 3 vnt. (vokai), paimtus pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo metu, švininius šratus, įrankius ir priemones, OHO traškučių pakuotę paimtus iš įtariamojo A. P. kartos metu, nuorūkas nuo stalo, 4 vnt., ( Nr. S 4051); nuorūkas iš peleninės, 7 vnt. ( Nr. S 4052); nuorūkas su biologiniais pėdsakais,1 vnt. ( Nr.3); cigaretę su biologiniais pėdsakais ( Nr.8); degtuką su biologiniais pėdsakais (Nr. 9); degtuką su biologiniais pėdsakais (Nr. 10); nuorūką su biologiniais pėdsakais (Nr.11); nuorūką su biologiniais pėdsakais (Nr. 12); butelio kamštelius, 2 vnt. (Nr. 14 ir 15); nuorūką su biologiniais pėdsakais (Nr. 16); nuorūką su biologiniais pėdsakais (Nr. 17); nuorūką su biologiniais pėdsakais (Nr. 18); nuorūką su biologiniais pėdsakais (Nr. 19); nuorūką su biologiniais pėdsakais (Nr. 20); degtuką su biologiniais pėdsakais (Nr. 21); degtuką su biologiniais pėdsakais (Nr. 22); degtuką su biologiniais pėdsakais (Nr. 23); degtuką su biologiniais pėdsakais ( Nr.24); antklodės užvalkalą (Nr.37); kelnes, marškinėlius, 3 vnt., ( Nr. 41); pakabinamas spynas, 2 vnt., (Nr. 43); įtariamojo A. A. daktiloskopinę kortelę, 1 vnt.; įtariamojo A. P. daktiloskopinę kortelę, 1 vnt.; žuvusiojo S. M. daktiloskopines korteles, 2 vnt. saugomus Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, adresu: (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, daiktus: mobilaus ryšio telefoną (duomenys neskelbtini) (su įskeltu ekranu), raktą su žiedu, sportinį megztinį, marškinėlius, sportines kelnes, žieminę striukę, 2 vnt. kojinių, batų porą, tapkių porą pateiktus A. A. savanoriško pateikimo metu ir kratos atlikimo pas jį metu, saugomus Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, adresu: (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti A. A., perduodant juos pataisos namų, kur bausmę atlieka A. A., administracijai.

Mobilaus ryšio telefoną (duomenys neskelbtini), popierinę dėžutę su instrukcija, pakrovėją NOKIA ir ausines, kuriuos savanoriškai pateikė liudytojas E. P., saugomus Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, adresu: (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti E. P., o jam per 3 mėnesius nuo pranešimo išsiuntimo dienos nurodytų daiktų neatsiėmus ar nepateikus noro jų atgauti – sunaikinti.

CD laikmenas, viso 5 vnt. - kompaktinį diską, kuriame įvykio vietos 3D modelis, 1 vnt. (2 t., b. l. 68–70); kompaktinį diską, kuriame nuskaityti įtariamojo A. A. mobilaus ryšio telefono (duomenys neskelbtini) duomenys, 1 vnt.; kompaktinį diską, kuriame įkelti pareigūnų BODY kameromis užfiksuoti vaizdo ir garso įrašai, 1 vnt.; kompaktinį diską, kuriame užfiksuotas įtariamojo A. A. parodymų patikrinimo metu darytas garso ir vaizdo įrašas, 1 vnt.; kompaktinį diską, kuriame patalpintos įtariamojo A. A., žuvusiojo S. M. ir liudytojos S. R. naudotų abonentinių numerių išklotinės, supakuotus voke ir prisegtus bylos 6 tomo viršelio gale po nuosprendžio įsiteisėjimo palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.