Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis P. S., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, 2004 m. liepos–lapkričio mėn. iš V. B. gautus 250166,08 Lt už akcijas (pagal 2004-07-20 kasos pajamų orderį (duomenys neskelbtini), 2004-08-11 kasos pajamų orderį (duomenys neskelbtini), 2004-10-30 kasos pajamų orderį (duomenys neskelbtini), 2004-11-25 kasos pajamų orderį (duomenys neskelbtini)) neįnešė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą, taip pasisavino didelės vertės nukentėjusiosios V. B. turtą – 250166,08 Lt (72453,10 Eur).

Be to, kaltinamasis P. S., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal 2007 m. sausio 3 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų 49.1 p. atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, be jokio teisinio pagrindo 2007 m. gegužės 7–16 d. išregistruodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančias transporto priemones – vilkiką „Volvo“, v/n (duomenys neskelbtini) kurio vertė 51792 Lt, vilkiką „Volvo“, v/n (duomenys neskelbtini) kurio vertė 113942,40 Lt, ir įregistruodamas minėtas transporto priemones UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, iššvaistė didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą ir šiais savo veiksmais padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelę 165734,40 Lt (48000 Eur) turtinę žalą.

Be to, kaltinamasis P. S., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal 2007 m. sausio 3 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų 49.1 p. atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, 2008 m. rugsėjo mėn. pradžioje – spalio mėn. pradžioje, tikslus laikas ir data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, 2007 m. sausio 2 d. turto perdavimo–priėmimo aktu, be jokio teisinio pagrindo UAB „(duomenys neskelbtini)“ perleido UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą: puspriekabę, v/n (duomenys neskelbtini), kurios vertė 1 Lt, puspriekabę (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), kurios vertė 123 Lt, traktorių ,,Belarus“, v/n (duomenys neskelbtini) kurio vertė 38473 Lt, ofiso baldus, kurių vertė 4446 Lt, metalinę talpą, kurios vertė 2966 Lt, kompiuterį „Belina“, kurio vertė 1 Lt, freono ieškiklį, kurio vertė 1 Lt, kompiuterį 256/80/128 A-22, kurio vertė 1582 Lt, tokiu būdu iššvaistė didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė didelę 47593 Lt (13783,89 Eur) turtinę žalą.

Be to, kaltinamasis P. S., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal 2007 m. sausio 3 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų 49.1 p. atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 8 d. iki 2007 m. sausio 9 d. be jokio teisinio pagrindo pervesdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 202000 Lt, iššvaistė didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą ir taip UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė 202000 Lt (58503,24 Eur) turtinę žalą.

Be to, kaltinamasis P. S., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal 2007 m. sausio 3 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų 49.1 p. atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, nuo 2007 m. rugpjūčio 22 d. iki 2008 m. sausio 4 d. V. J. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias pinigines lėšas – 67410 Lt (pagal PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)) 2007-11-23 pervedus į jo (P. S.) asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini)“ bankas, minėtų lėšų į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą neįnešė, po to, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias pinigines lėšas, gautas: iš R. N. – 18477,60 Lt (pagal 2007-08-24 kasos pajamų orderį (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-08-27 kasos pajamų orderį (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2007-08-27 kasos pajamų orderį (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)), iš A. S. – 69223,52 Lt (pagal 2007-08-30 kasos pajamų orderį (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2008-01-04 kasos pajamų orderį (duomenys neskelbtini) be Nr.), iš S. G. – 4537,10 Lt (pagal 2007-12-14 kasos pajamų orderį be Nr.), minėtų lėšų į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą neįnešė ir taip pasisavino didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelę 159648,22 Lt (46237,32 Eur) turtinę žalą.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. B. parodė, kad jos sūnus D. B. susirado darbą (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“, sakė, kad būtų neblogai ten dirbti, bet bendrovės vadovas sūnui pasakė, kad pastarąjį įdarbins tik tada, jeigu jis taps UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku ir padarys piniginį įnašą. Ji labai norėjo, kad sūnus dirbtų, todėl 2004 m. liepos 20 d. nuvežė ir bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, kabinete, padavė P. S. 25403 Lt grynaisiais. Tada ji P. S. pamatė pirmą kartą, dabar neprisimena, kaip šis jai prisistatė, ar iš viso prisistatė. Sūnus D. B. tada bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ dar nedirbo. Padavusi pinigus ji jokio kasos pajamų orderio negavo. Pinigų perdavimo metu kabinete prie stalo toliau sėdėjo tos įmonės darbuotoja, tačiau ji nežino, ar ta darbuotoja matė, kaip ji padavė pinigus P. S.. Pinigus davė, kad taptų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininke. P. S. pasakė, kad visus dokumentus jai vėliau parveš sūnus. Netrukus, 2004 m. rugpjūčio mėnesį, ji vėl nuvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“, į tą pačią vietą, ir vėl taip pat pasitikėdama P. S. pastarajam padavė tokią pat pinigų sumą – 25403 Lt, ir taip pat negavo jokio tai patvirtinančio dokumento. Dar po kiek laiko trečią kartą nuvežė 179360 Lt, nes norėjo, kad sūnus dirbtų, buvo kalba, kad tą įmonę gal parduos sūnui. Kai trečią kartą vežė pinigus, neprisimena, ar tuo metu sūnus oficialiai jau dirbo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, bet pastarasis ten važiuodavo. 179360 Lt grynaisiais ji padavė P. S., tada irgi jokių dokumentų P. S. jai nedavė. 2004 m. spalio 30 d., tiksliai datos neprisimena, sūnus jai parvežė tris kasos pajamų orderio kvitus, patvirtinančius, kad ji sumokėjo už akcijas tuos visus pinigus: Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), už akcijas, 2004-07-20 – 25403 Lt; Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), už akcijas, 2004-08-11 – 25403 Lt; Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), už akcijas 2004-10-30 – 179360 Lt. Orderiai buvo pasirašyti kasininko ir buhalterio, P. S. parašo nebuvo, o kada ji pati pasirašė, neprisimena. Kartu su tais kvitais sūnus jai parvežė laikinąjį akcininko pažymėjimą, numeris buvo neįskaitomas, jame buvo nurodyta, kad ji įsigijo 50806 vieno lito vertės akcijas, – už tokią sumą, kiek ji sumokėjo pirmus du kartus, nors jau buvo įnešusi ir 179360 Lt. Tada ji paskambino P. S. ir paklausė, kodėl į jos akcininko pažymėjimą įrašytos ne visos jos nupirktos akcijos, kaip bus su kitais pinigais. P. S. atsakė, kad dabar yra labai užsėmęs, kad jam reikia labai gerai pagalvoti, reikia gerai surašyti, kad jis, kai turės laiko, atsisės, surašys, vėl perduos jos sūnui ir pastarasis parveš. Taip ji laukė 4 metus, bet nieko negavo.

2004 m. lapkričio mėnesį sūnus jai pasakė, kad P. S. reikia pinigų kažkokioms išlaidoms, kažkokiems daiktams pirkti. Tada ji vėl nuvežė ir padavė P. S. grynaisiais 20 tūkst. Lt pagal kasos pajamų orderio kvitą Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2004-11-25. Kai ji padavė pinigus P. S., kontoroje buvo kažkokia moteris, pastaroji sėdėjo toliau prie stalo ir kažką rašė. Neprisimena, ar kvitą už paskolintus pinigus gavo iš karto padavusi pinigus, ar vėliau. Jokios paskolos sutarties ji su P. S. nesudarė, viskas buvo susitarta žodžiu, jai buvo pasakyta, kad dokumentai bus sutvarkyti taip pat, kaip ir anksčiau – bus surašyti, sutvarkyti ir sūnus D. B. jai dokumentus parveš, tačiau sūnus nieko jai neparvežė. Ką su P. S. tarėsi dėl paskolos grąžinimo – jokio dokumento ji neturi, o kas buvo tarp jų kalbėta, dabar jau nebeprisimena, P. S. prašė paskolinti 20 tūkst. bendrovei. Iš viso už akcijas ir paskolą P. S. ji perdavė 250166 Lt, atidavė viso savo gyvenimo santaupas. Buvo kalba, kad P. S. įsigijo naują įmonę, o šitą gal jos sūnui parduos, o išėjo taip, kad buvo apgauta, iš jos buvo pasityčiota – sugadinti nervai ir prarasta sveikata.

Per tą laiką ji nebandė susisiekti su P. S., neprašė atiduoti pinigus – ji vis laukė, galvojo, sūnus gauna gerą atlyginimą, pastarajam sudarytos sąlygos darbui, o kaip jie dirbo ir kas ten buvo, ji nežino. Sūnus irgi bijojo, kad neatleistų iš darbo. Ji suprato, kad P. S. buvo tos bendrovės savininkas ir vienintelis akcininkas, o ji turėjo būti dalininke. Ji nesidomėjo, ar yra kaip akcininkė įregistruota, įtraukta į akcininkų knygą – jai net mintis nekilo, kad šitaip gali būti, kad, esant įneštiems pinigams, esant kvitams, šitaip padarys. Ji tylėjo ir laukė, o pradėjo nerimauti tada, kai sūnus D. B. pasakė, kad bendrovei ruošiamasi iškelti bankroto bylą.

Bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ jos sūnus dirbo iki pat bankroto bylos iškėlimo. Sūnus jai sakė, kad bendrovėje dirba vadybininku, o apie tai, kad buvo paskirtas direktoriumi, jai nieko nesakė, tai ji sužinojo tik vėliau iš dokumentų. Kai 2008 m., prieš bankroto bylos iškėlimą, sūnus D. B. parsivežė pluoštą bendrovės dokumentų kopijų, juos peržiūrėjusi pamatė, kad jos, kaip akcininkės, pavardės niekur nėra. Tarp tų dokumentų buvo kreditorių sąrašas, bet jos tame sąraše nebuvo. Tada ji kreipėsi į advokatą, kad būtų pradėtas tyrimas.

Civilinėje byloje ji taip pat nėra įrašyta į kreditorių sąrašą, pareiškė ieškinį tik šioje byloje. Nežino, ar už akcijas jos sumokėti pinigai buvo įnešti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Palaiko savo civilinį ieškinį dėl 250166 Lt, prašo šiuos pinigus priteisti iš P. S..

Iš 2011-07-04 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad V. B. pateikė 2004-07-20 laikinojo akcininko pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją (1 t., 131–132 b. l.).

Iš 2011-09-02 V. B. prašymo pripažinti nukentėjusiąja matyti, kad V. B. pateikė kasos pajamų orderio kvitų kopijas (1 t., 84–85, 88–90 b. l.).

Liudytoja B. Š. parodė, kad nuo 2007 m. kovo 20 d. iki 2010 m. kovo 19 d. ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere, dirbo viena. Prieš ją bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ nedirbo joks buhalteris, o dar anksčiau dirbo J. P., bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinių dokumentų jai niekas neperdavė pagal jokį aktą. Viename kabinete dirbo dviejų bendrovių – UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės, todėl abiejų įmonių buhalteriniai dokumentai buvo viename kabinete. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo buhalterė J. P., pastaroji jai kolegiškai pasakydavo, kur kokie dokumentai padėti. Į (duomenys neskelbtini) ji atvažiuodavo kartą per savaitę sutvarkyti dokumentus. Dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere ją priėmė P. S., su pastaruoju ji tarėsi dėl visų darbo sąlygų, o darbo sutartį pasirašė D. B., tada ji sužinojo, kad D. B. yra tos bendrovės direktorius. Apie tai, kas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, akcininkai, ji jokių dokumentų nematė, P. S. jai prisistatė vieninteliu UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku.

Jai pradėjus dirbti, UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasininku buvo D. B., pastarasis kasininku ir direktoriumi buvo iki bankroto bylos iškėlimo 2008 m. rugsėjo mėnesį, tada visi dokumentai buvo perduoti bankroto administratoriui. Visą tą laikotarpį ji tvarkė bendrovės buhalterinius dokumentus, kuriuos pateikdavo vadybininkas, dirbantis (duomenys neskelbtini), E. B.. E. B. ieškodavo klientų, išrašydavo sąskaitas ir dokumentus perduodavo per autobusų stotį. Kasos dokumentus – kasos pajamų arba išlaidų orderius – išrašydavo ji, dokumentuose, išdavęs ar priėmęs pinigus, pasirašydavo kasininkas. Kasos pajamų orderių buvo išrašoma labai mažai, nes mokėjimai daugiausia būdavo per banką. Orderiuose pasirašydavo D. B., kuris ir išmokėdavo arba paimdavo pinigus iš banko ir įnešdavo į kasą, o ji užpajamuodavo. D. B. paimdavo pinigus iš banko, bet banke jis neturėjo parašo teisės. Čekių knygutė buvo pas P. S. seife, jis užpildydavo čekį, su tuo čekiu D. B. eidavo į banką ir paimdavo pinigus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo pagrindinę sąskaitą banke „(duomenys neskelbtini)“. Kiek žino, dar buvo sąskaita „(duomenys neskelbtini)“ banke, kai neva atsiskyrė bendrovės, šita sąskaita liko bendrovės „(duomenys neskelbtini)“. O apie tai, kad buvo dar viena sąskaita (duomenys neskelbtini) banke, ji sužinojo tik iškėlus bankroto bylą. Kas tą sąskaitą valdė, ji nežino. Pirmą parašą vykdyti finansines operacijas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu banke „(duomenys neskelbtini)“ turėjo P. S., o visus bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pavedimus darydavo J. P.. Kai 2007 m. vasarą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ išėjo J. P., ji su P. S. nuvažiavo į banką ir jos parašą patvirtino antru parašu, o pirmasis parašas liko P. S.. Tada ji paklausė P. S., kaip čia yra, kad jis, nebūdamas bendrovės direktoriumi, turi teisę UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu vykdyti finansines operacijas – turi pirmą parašą. P. S. jai atsakė, kad čia viskas yra jo ir jis pats nori valdyti visą savo turtą. Tą laikotarpį, iki kol J. P. išėjo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, banke pastarosios parašas buvo patvirtintas kaip antras parašas, nors ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau nebedirbo.

Jai nebuvo žinoma, ar VĮ Registrų centre D. B. buvo įregistruotas kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Dabar tiksliai neprisimena, bet anksčiau VĮ Registrų centras pranešdavo bankams apie bendrovių vadovus, mano, kad kažkokie dokumentai turėjo būti.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų, susijusių su turtu, ji netvarkė, jai dirbant nebuvo jokio turto pirkimo ar perleidimo. Jeigu 2007 m. sausio mėnesį buvo tokie jai parodyti turto perdavimo-priėmimo aktai, tada turėjo būti ir akcininkų sprendimas perduoti tą turtą, protokolai ir perdavimo aktai.

Vienu metu, datos tiksliai neprisimena, buvo neva pamestas UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudas ir buvo pagamintas naujas. Kai ji pradėjo dirbti, dar buvo senasis antspaudas. Ant 2007 m. sausio 2 d. perdavimo aktų uždėtas naujas antspaudas, nors 2007 m. kovo mėnesį dar buvo senasis antspaudas. Nuo kada buvo naudojamas naujasis antspaudas, ji neprisimena.

Jai nieko nežinoma apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, kuris būtų naudojamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje, neprisimena, kad būtų buvusios kokios nors nuomos sutartys. Kai ji dirbo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere, bendrovė vykdė transporto paslaugas. Apie fermų įrengimus žino tiek, kad buvo neva kažkokios anksčiau sudarytos sutartys, todėl būdavo išrašomos sąskaitos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu – neva „(duomenys neskelbtini)“ pagamino kažkokius įrenginius, ji išrašydavo sąskaitą, paskaičiuodavau PVM ir „(duomenys neskelbtini)“ tą PVM sumokėdavo, o pagaminimą formindavo bendrovėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Visos sąskaitos už pagaminimą grįždavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir „(duomenys neskelbtini)“ PVM susigrąžindavo. Ji klausė, kodėl taip forminama, jai paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra sudariusi sutartį su kažkokia paramos agentūra, todėl ir sąskaitas reikia rašyti jai. Su ūkininkais ji nebendravo, bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vardu būdavo išrašomi kasos pajamų orderiai, ir tuos orderius jai pateikdavo. Kasos pajamų orderis susideda iš dviejų dalių: kasos pajamų orderis ir kvitas, jai pateikdavo vien kasos pajamų orderį be kvito, ji nematydavo, kas pasirašydavo kvite. Ji klausdavo, kur pinigai, jai atsakydavo, kad čia viskas gerai, reikia tik juos užpajamuoti, bet, kadangi ji nematydavo kvito, nematydavo, kas ten parašyta, pinigai į kasą įnešti nebuvo, neturėdama dokumento, patvirtinančio, kad pinigai tikrai gauti, ji grąžino tuos kasos pajamų orderius, kad būtų sutvarkyti kaip reikia. 2007 m. ji atsisakė pajamuoti tyrimo metu jai parodytus kasos pajamų orderius, išrašytus ūkininkams, nes nebuvo pateikti kasos pajamų orderio kvitai, net sumų ji nematė. Užpajamuoti pinigus pagal orderius liepė P. S.. Nurodymus duodavo P. S., nors direktorius buvo D. B.. Dėl to, kad ji atsisakė užpajamuoti tuos kasos pajamų orderius kasoje, P. S. jai nieko nesakė, ir jai nežinoma, ar orderiai buvo užpajamuoti vėliau.

Ji nežino, ar (duomenys neskelbtini) dirbančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės pildydavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus. 2007 m. sausio mėnesio perdavimo–priėmimo aktai į buhalterinę apskaitą turėjo būti įtraukti tą patį mėnesį, kada jie buvo surašyti. Kadangi tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės nebuvo, tada atsako patys vadovai. Jai pradėjus dirbti bendrovėje, tie aktai jai nebuvo pateikti, kad įtrauktų į apskaitą.

Faktiškai visai UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklai vadovavo P. S., ne D. B., nes net ir 2007 m. rugsėjo mėnesį P. S. iš banko paėmė lizingu dvi transporto priemones. Gavusi banko išrašus, ji matydavo, kad be jokių pirminių dokumentų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios sąskaitos buvo pervedami pinigai į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją sąskaitą, tik nurodant, kad pervedami pinigai į kitą sąskaitą – tai buvo neteisėta, bet faktas jau įvykęs. Ji klausė, kokiu pagrindu taip daroma, P. S. atsakė, kad tai jų, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“, pinigai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinius reikalus tvarkė ir smulkesnius nurodymus duodavo vadybininkas E. B., retkarčiais D. B., o finansinius klausimus, susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini)“, susitvarkydavo patys J. P. ir P. S., ji tik matydavo dokumentus. Netgi 2007 m. rudenį banke buvo daromi didelių sumų pavedimai vien su P. S. parašu.

2007 m. buvo taip, kad, jai paklausus P. S. apie padarytus bankinius pavedimus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiesiai į P. S. sąskaitą, pastarasis atsakydavo, kad tai jo asmeniniai pinigai. Būdavo, kad pasiimdavo pinigų ir pagal čekį – užsipildydavo čekį ir paimdavo grynaisiais iš atsiskaitomosios sąskaitos banke. Pamačiusi, kad yra paimti arba pervesti pinigai, klausdavo, P. S. atsakydavo, kad tai yra jo paskolinti pinigai ir jis, kaip kreditorius, atsiima skolą. 2007 m. gegužės mėnesį iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą buvo pervesta nemaža pinigų suma, pavedime nurodant, kad tai grąžintas iš užsienio PVM. Kai vežėjai važiuoja į užsienį, yra sudarytos sutartys ir grįžus iš užsienio yra grąžinamas PVM, ir, kadangi sandoriai vyko UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, tas PVM buvo grąžintas bendrovei „(duomenys neskelbtini)“. Kai ji paklausė, P. S. atsakė, kad važiavo jo mašinos, todėl tas PVM jam priklauso, nes buvo grąžintas PVM už 2006 m., o tada UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovavo P. S.. Tačiau, jos nuomone, tai buvo neteisėta ir nerealu – nes tiek transportas, tiek sandoriai buvo sudaryti su bendrove „(duomenys neskelbtini)“, bet jai buvo taip paaiškinta, kad tai jo (P. S.) asmeniniai pinigai. 2007 m. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios sąskaitos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją sąskaitą be jokio pagrindo, be jokių pirminių dokumentų – sutarčių, sąskaitų, tik nurodant, kad pervedami pinigai į kitą sąskaitą, buvo pervesta apie 300 tūkst. Lt. Pirma suma buvo 190 tūkst. Lt, o kitos sumos buvo mažesnės. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos išrašų matydavo, kada iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos buvo paimti grynieji pinigai. Tai buvo pagal čekį paimami pinigai, imdavo P. S. arba parašydavo čekį D. B.. D. B. be P. S. žinios negalėjo paimti pagal čekį, nes čekių knygelė buvo P. S. seife, be to, D. B. parašas negaliojo. Neatsimena, kad 2007 m. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą P. S. būtų įnešęs grynųjų pinigų, o iš sąskaitos grynaisiais yra paėmęs apie 70 tūkst. Lt. Apie grynųjų pinigų paėmimus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos ji kalbėjo su D. B., pastarasis pasakė, kad grynųjų pinigų, kuriuos paimdavo P. S., jis nematydavo. D. B. už pinigus, kuriuos paimdavo iš banko, jai pateikdavo išlaidas pateisinančius dokumentus, o P. S. nepateikdavo.

Jai nieko nežinoma apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkus, jokių dokumentų ji nematė, nežino, ar D. B. buvo akcininkas, ar V. B. pirko bendrovės akcijas.

2008 m. rugsėjo mėnesį buvo pradėta bankroto procedūra, ji buvo palikta dirbti buhaltere ir toliau kartu su bankroto administratoriumi vykdė bankroto procedūrą. Tik tada ji pamatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo sąskaitą DNB banke. Kieno ten buvo patvirtinti parašai, nežino. Pagal dokumentus buvo matyti, kad iš minėtos sąskaitos be jokio pagrindo buvo imami pinigai, nedidelėmis sumomis, kiek prisimena, pinigus paėmė T. S.. Prasidėjus bankroto procedūrai, bankroto administratorius išsiuntė paklausimus, ir visi ūkininkai nurodė, kad pinigus pagal kasos pajamų orderius, kurių ji neįtraukė į apskaitą, ūkininkai sumokėjo P. S.. 2007 m. rugsėjo mėnesį UAB „(duomenys neskelbtini)“ paėmė lizingu du vilkikus – visi ūkiniai finansiniai įsipareigojimai buvo mokami UAB „(duomenys neskelbtini)“, o vilkikus eksploatavo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu ji vadovavosi dokumentais, kadangi pagal transporto priemonių numerius galima atrinkti, kuri transporto priemonė kuriai bendrovei priklausė. Jai nebuvo pateiktas joks aktas dėl bendrovių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskyrimo ir perduoto turto.

Parodytas perdavimo–priėmimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini). yra ne dėl ilgalaikio turto perdavimo, o dėl prekių, skirtų fermoms aptarnauti, už 210 tūkst. Lt, akto surašymo data nurodyta 2007 m. sausio 2 d. Šis aktas jai buvo pateiktas tik 2008 m., nors pagal surašymo datą jis turėjo būti įtrauktas į apskaitą sausio 1 d. Kadangi tas aktas patvirtintas nauju antspaudu, vadinasi, jis buvo surašytas vėliau nei 2007 m.

Apie ilgalaikio turto perdavimą už 101 tūkst. Lt nieko negali pasakyti, nežino. 2008 m. P. S. pateikė jai 2007 m. sausio 2 d. nuomos sutarties kopiją, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ vieneriems metams išnuomojo bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemones, jai atrodo, 500 Lt sąskaitą ji įtraukė į buhalterinę apskaitą. Prisimena, kad jai buvo iškilęs klausimas, kaip galėjo būti nuoma, jeigu tas turtas jau buvo perduotas ir vėl tas pats išnuomotas. 2008 m. įmonė veiklos jau nebevykdė.

Aštuonis kasos pajamų orderius jos vardu surašė S. B., tų orderių ji (B. Š.) nepasirašė ir į apskaitą neįtraukė. Ji klausė S. B., kodėl pastaroji surašė, ši atsakė, kad taip liepė P. S.. Tų kasos pajamų orderių kopijas ji turėjo, pateikė prie bylos. Kadangi tų kasos pajamų orderių, kurių neįtraukė į apskaitą, kvitų ji nematė, tyrėja jai parodė 2007 m. rugpjūčio 22 d., 24 d. ir du 27 d. kvitus, tada ji pamatė, kad prie jos pavardės buvo ne jos parašas. Kvitas visada yra atiduodamas žmogui, kuris įmoka pinigus, žmogus pasirašo ant kasos pajamų orderio ir ant kvito, o jai pateikdavo tik kasos pajamų orderius be kvitų – ji kvitų nematydavo ir nežinodavo, nei kas, nei kaip ten parašyta. Kaip buhalterei jai kildavo įtarimų dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos vykdymo: kodėl finansinius įsipareigojimus ir išlaidas prisiėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“, o visa kita ėjo bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, to ji klausė ne vieną kartą. Jai buvo paaiškinta, ir tai buvo matyti iš dokumentų, kad P. S. yra kreditorius – kai ji atėjo į UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2007 m., buvo 600 tūkst. Lt, o pabaigus bankroto procedūrą, P. S. kreditorių sąraše nebuvo įrašytas, pastarasis nepareiškė kreditinio reikalavimo. Mano, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrutavo dėl užkrautų įsipareigojimų, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaudavo visas pajamas.

Tuo metu, kai bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvo D. B., realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovavo ir pagrindinius visus reikalus tvarkė asmuo, kuris turėjo pirmo parašo teisę – P. S.. D. B. tvarkydavo reikalus su vairuotojais, o visa kita, kas susiję su bankais, didelėmis sumomis, lizingais, tvarkė P. S.. Jos nuomone, D. B. bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo labiau panašų į vadybininko darbą. D. B. domėjosi ir rūpinosi bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ finansine būkle, bet jokių sprendimų nepriiminėjo.

Perduoti turtą iš vienos bendrovės kitai pagal tokius aktus, pagal kokius buvo perduota iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, negalima. Pirmiausia turėjo būti akcininkų susirinkimo protokolas, kuriuo nutariama tas įmones perskirti, po to turėjo būti padalyti visi įsipareigojimai ir turtas, ir tik tada, visa tai patvirtinus, galima rašyti perdavimo aktą. Šiuo atveju jokių dokumentų apie akcininkų susirinkimus nėra, jie visi dingę, mano, kad tokį turto perdavimą ir perdavimo aktus galima vertinti kaip neteisėtai perduotą turtą.

Neprisimena, kokius įrengimus bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ pirko V. J. melžimo aikštelei. Prisimena, kad buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaita, kad V. J. parduoda kažką, o ką – neprisimena. Tvirtina, kad 2007 m. rugpjūčio mėnesį buvo surašytas kasos pajamų orderis pirmą kartą ir jai buvo pateiktas užpajamuoti. Nematydama kasos pajamų orderio kvito, ji atsisakė tai padaryti, todėl gruodžio mėnesį pakartotinai buvo surašytas kasos pajamų orderis dėl tokios pat sumos ir vėl buvo reikalauta, kad ji įtrauktų į apskaitą. Bet, kadangi vėl nebuvo kasos pajamų orderio kvito, ji vėl atsisakė fiktyvius dokumentus įtraukti į apskaitą. Tuos kasos pajamų orderius išrašydavo buhalterė S. B. – ji atpažino pastarosios raštą ir pati S. B. tai jai yra sakiusi.

Apie melžimo aikštelių įrengimą, melžimo įrenginių remonto darbus tik pagal dokumentus matydavo tiek, kad būdavo išrašytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitos faktūros, kad kažkokie įrengimai buvo parduoti kažkam. Ji neprisimena, kad jai dirbant bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, ši bendrovė būtų turėjusi išlaidų įrengimams – melžimo įrangai, agregatams, aparatams – įsigyti, visi įrengimai buvo įsigyti 2006 m.

Atlyginimai bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ buvo mokami kiekvieną mėnesį. Už atlyginimų išmokėjimą, kad jie būtų išmokami laiku, buvo atsakingas vadovas. Dėl atlyginimų išmokėjimo jokių žodinių nurodymų ji negaudavo – atėjus laikui paskaičiuodavo atlyginimus ir pateikdavo juos vadovams: kiek pervesti „Sodrai“, Mokesčių inspekcijai ir kiek vairuotojams. Atlyginimus išmokėdavo ji – atvažiuodavo tą dieną, P. S. duodavo jai pultelį, pats stovėdavo šalia, o ji pervesdavau atlyginimus vairuotojams į banko sąskaitas.

Tiksliai datos neprisimena, P. S. nurodymu jai buvo liepta išrašyti kasos išlaidų orderį daugiau nei 300 tūkst. Lt. Kadangi tuo metu kasoje nebuvo tiek pinigų, tą kasos išlaidų orderį ji paliko P. S., o maždaug po mėnesio P. S. jai atidavė jau pasirašytą orderį, jame buvo įrašyta P. S. ranka, kad pastarasis tikrai tuos pinigus gavo, ir kokią sumą. Pagal Kasos knygą ji matė, kada pinigai buvo gauti, užpajamuoti ir išmokėti. Dabar neprisimena, kada tie pinigai buvo išmokėti P. S.. Dėl to, kad, pagal byloje esančius dokumentus, kasos išlaidų orderio ir kasos knygos įrašai yra skirtingų mėnesių, kasos išlaidų orderis „nepersikėlė“ į kitą mėnesį, kada buvo padarytos išlaidos kasoje, nes buvo savivaliavimas, kaip ir su tais pinigais, pervedamais iš sąskaitos – ji tai pamatydavo jau po laiko ir nieko nebegalėdavo padaryti.

Neįtrauktų į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą kasos pajamų orderių kopijas ji pateikė bankroto administratoriui E. P.. Tų kasos pajamų orderių originalai buvo laikomi prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinių dokumentų, kurie nebuvo perduoti bankroto administratoriui bankroto bylos iškėlimo metu. Ji liko dirbti buhaltere, toliau vedė buhalteriją ir visi buhalteriniai dokumentai buvo pas ją, o paskui, ką reikėjo, pateikė tyrėjui, E. P.. Bankroto administratoriui buvo perduoti pas direktorių buvę dokumentai, o kas buvo pas ją, taip viskas ir liko. Iškėlus bankroto bylą, bankroto administratorius neprašė jos oficialiai perduoti visų UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų, nes likusi ten dirbti pati tikrino sandorius. Neprisimena, ar ji asmeniškai perdavė kokius nors dokumentus bankroto administratoriui, atrodo, kad nieko, o paskui jau bankroto administratorius reguliavo, ką perduoti, ko neperduoti.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki pat bankroto mokėjo lizingo įmokas už visas lizingu paimtas transporto priemones. Neprisimena, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ registruotos transporto priemonės buvo naudojamos bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“. Buvo daug mašinų ir kur kokia dirbo, tikrai nežino. Pradėjus bankroto procedūrą, jie buvo nusiuntę paklausimą bankui, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjo lizingo įmokas už iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ nuomotas transporto priemones, nes buvo prisegti tokie dokumentai. Gavo iš banko konkretų atsakymą, kokią sumą ir kada UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo, bet tai buvo labai nedidelė dalis. Anksčiau jai dirbant nebuvo pateikti jokie dokumentai, kad kažkas kažką susitarė, kažkas kažką mokėjo – sugalvojo, sumokėjo, o kas kiek mokėjo, bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo žinoma.

P. S. jai yra pasakęs, ir dar ranka parodė, kad visas turtas ir įmonės yra jo. Jai dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“, bendrovės antspaudas buvo P. S. stalo stalčiuje. Dažniausiai, jai atvažiavus, P. S. būdavo savo kabinete, visada jį matydavo, o D. B. nebūdavo kabinete. Ji nežino, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudas atsirado pas bankroto administratorių, ji antspaudo neperdavė. Nėra mačiusi, kad D. B. dokumentus tvirtintų antspaudu.

2006 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę atskaitomybę pasirašė P. S., o 2007 m. niekas nepasirašė, todėl ta atskaitomybė liko nepateikta, kadangi D. B. parašai negaliojo. Teikdama duomenis „Sodrai“ ir Mokesčių inspekcijai, vadovu ji nurodė D. B.. „Sodra“ pirma ir iškėlė tą klausimą, kodėl neperrašytas vadovas, ji P. S. pasiūlė susitvarkyti.

Ji neprisimena, kad būtų įtraukusi į apskaitą pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus, susijusius su melžimo įrangos įsigijimu arba darbų atlikimu. Nežino tokio UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo V. S.. Duomenis apie darbuotojus „Sodrai“ perduodavo ji, bet tuo metu pareigybių nurodyti nereikėdavo.

Bankroto administratoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus perdavė P. S.. Kodėl dokumentus perdavė ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, nežino, ji matė tik perdavimo aktus, kad perdavė P. S., o priėmė E. P., perdavime ji nedalyvavo. Kažkokius dokumentus ir ji perdavė, o kasos pajamų, kasos išlaidų orderius, Kasos knygą perdavė D. B.. Jos tvarkyti buhalterinės apskaitos dokumentai pas P. S. galėjo atsirasti labai paprastai – jie sėdėjo viename kabinete, pagaliau, ji pradėjo dirbti kovo mėnesį, o jau birželio mėnesį FNTT reikalaudavo tam tikrų dokumentų kitai bylai, nes P. S. buvo iškelta baudžiamoji byla pagal LR BK 300 str. Kai ji atvažiuodavo į (duomenys neskelbtini), P. S. jai tik konstatuodavo faktą, kad buvo atėję iš policijos ir jis atidavė tokius ir tokius dokumentus. Dokumentų į (duomenys neskelbtini) ji nesiveždavo, visus pirminius dokumentus suvesdavo į apskaitos programą kompiuteryje, darbui nuotoliniu būdu to užteko, o visi popieriniai dokumentai, visi kasos dokumentai – užpajamuoti, neužpajamuoti – buvo (duomenys neskelbtini). Ji nežino, kas visus dokumentus fiziškai, realiai surinko iš stalčių, iš seifų.

Papildomai apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja B. Š. parodė, kad anksčiau apklausiama neprisiminė, kas E. P. perdavė 2006–2007 m. dokumentus, tačiau namuose ji turi perdavimo aktų kopijas ir gali papildyti savo parodymus tuo, kad 2006–2007 m. dokumentų E. P. niekas neperdavė, nes tie dokumentai buvo perduoti tyrėjams. Dokumentai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pradėti imti 2007-08-20, gali pateikti protokolų kopijas. Ji tik atvažiavusi į bendrovę sužinodavo, kad kažkokie dokumentai buvo perduoti policijai, todėl pasidarydavo tų protokolų kopijas, kad vėliau žinotų, kur kokie dokumentai „iškeliavo“. Kam tie dokumentai buvo perduoti po to, nieko nežino. Dalį dokumentų ir ji pati pateikė bankroto administratoriui E. P., bet kokius tiksliai dokumentus perdavė, dabar neprisimena. Kaltinamasis D. B. pateikė kasos dokumentus, tai tikrai prisimena. Ji pateikė tuos nepasirašytus kasos išlaidų orderius, kurių neįtraukė į buhalterinę apskaitą, ir dar kažkokius, bet dabar neprisimena ir nepasiliko tų aktų kopijų, kadangi ten liko dirbti. P. S. bankroto administratoriui perdavė senus kasos dokumentus, D. B. perdavė 2008 m. kasos dokumentus, o 2006–2007 m. dokumentai buvo policijoje. Prasidėjus bankroto procedūrai, nemažai dokumentų buvo perduota policijai, bendrovėje buvo tik 2008 m. dokumentai, bet 2008 m. bendrovėje jau nebevyko jokia veikla, tai ir dokumentų nebuvo daug. Kur buvo laikomi bendrovės dokumentai, kur buvo archyvas, to ji nežino. Einamųjų metų dviejų bendrovių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai buvo laikomi viename kabinete. Kas buvo atsakingas už dokumentų išsaugojimą, nežino, nematė jokio įsakymo. Realiai dokumentai buvo sudėti kabinete, spintoje, ne seife, nes seifą turėjo tik akcininkas P. S., ten laikė antspaudus, bankų generatorius, o dokumentai buvo laikomi nerakinamoje spintoje. Pagal įstatymą už dokumentų išsaugojimą yra atsakingas vadovas.

Ji nežino, kodėl buvo keičiamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudas, ji tik dokumentuose pamatė, kad uždėtas naujas antspaudas. Nepastebėjo, ar atsiradus naujam UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudui, dar buvo naudojamas senasis. Pirmas antspaudas buvo mažesnis ir, jai atrodo, buvo kažkoks angliškas užrašas. O naujas antspaudas buvo didesnis ir pavadinimas užrašytas viduryje tik lietuviškai. Ji nematė, kad vienu metu būtų naudojami abu antspaudai. Laikas, nuo kada buvo naudojamas naujas antspaudas, matosi iš dokumentų – nuo 2008 m. 2007 m. naujo antspaudo ji dar nematė. Kai 2007-03-20 ji pradėjo dirbti bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, tada dar buvo senasis antspaudas. Naują antspaudą ji pamatė 2008 m., neprisimena tiksliai, kada. Nežino, ar bendrovė gali turėti du antspaudus – gal ir gali. Nežino, kur dingo senasis antspaudas. Naujo antspaudo anksčiau nematė. Ir tai, ji pamatė ne patį naują antspaudą, o jo atspaudą dokumentuose. Neprisimena ir neatkreipė dėmesio, ar visi dokumentai buvo antspauduojami vienu antspaudu, ar skirtingi dokumentai skirtingais antspaudais. Dėl to, kas antspauduodavo dokumentus – tai priklausė nuo to, kokie buvo dokumentai. Nežino, kuriuo antspaudu kokie dokumentai buvo antspauduojami. Kada buvo pagamintas naujas antspaudas, jai nežinoma. Kokius antspaudus turėjo direktorius ir akcininkas P. S., nežino. Dokumentuose matydavo vieną atspaudą. Dėl to, kokius dokumentus kas antspauduodavo – pavyzdžiui, jeigu reikėdavo pervesti didelę sumą pavedimu į banką, mokėjimo pavedimą parašydavo pats P. S., pats nunešdavo į banką, kaip supranta, jis pats tą dokumentą ir užantspauduodavo. Jeigu reikėdavo parašyti oficialų prašymą į Mokesčių inspekciją ar kitur, kur reikėdavo uždėti antspaudą, ji parašydavo tą dokumentą ir, jeigu būdavau (duomenys neskelbtini), jį pati užantspauduodavo. Neprisimena, ar stalčius, kuriame būdavo laikomas antspaudas, buvo rakinamas. Nežino, kokius dokumentus antspaudu tvirtindavo D. B..

Dėl to, kad jos pateikti policijos dokumentai yra adresuoti direktoriui D. B. – ji nežino, juos rašė policija, ne ji. Jos pateiktų dokumentų kopijų originalus jai į rankas padavė P. S., nes tie dokumentai buvo perduoti policijai. P. S. jai pateikė tuos aktus, kad ji žinotų, kokie dokumentai buvo perduoti policijai. Šiuo metu ji neturi jokių UAB „(duomenys neskelbtini)“ originalių buhalterinės apskaitos dokumentų, viskas yra perduota.

Neprisimena, ar automobilis „Volvo“, apie kurį kalbama jos pateiktuose dokumentuose, buvo naudojamas bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, ar jis buvo išnuomotas bendrovei „(duomenys neskelbtini)“. Neprisimintų to net pažiūrėjus dokumentuose, nes tų automobilių nematydavo. Dalis UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių buvo perduoti naudotis bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, bet jų buvo daug, ji tikrai neprisimena, kurie buvo perduoti. Neprisimena, ar buvo tokių automobilių, kurie priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet pagal kažkokį susitarimą jais naudojosi UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Iš 2011-07-11 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad B. Š. pateikė kasos pajamų orderių kopijas (1 t., 141–149 b. l.).

Liudytoja J. P. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji dirbo vyriausiąja buhaltere nuo 2003 m. spalio 9 d. iki 2006 m. gruodžio 29 d. Bendrovėje dar dirbo buhalterės S. B. ir S. D.. Jai dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės direktorius buvo P. S., kas buvo įmonės akcininkai, neprisimena, bet, jai atrodo, pagrindinis akcininkas buvo P. S.. Kada bendrovėje pradėjo dirbti D. B., tiksliai neprisimena, bet pastarasis pradėjo dirbti vėliau už ją, dirbo vadybininku. Nežino, ar D. B. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku. Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ užsiėmė krovinių pervežimu keliais, gyvulininkystės fermų mechanizavimu, aptarnavimu, melžimo aikštelių įrengimu.

Mokesčių inspekcijai teikiamus įmonės balansus pasirašydavo P. S.. Tikrai žino, kad bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ turėjo sąskaitas bankuose „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini) banke“, juose parašo teises turėjo P. S. ir ji. Bendrovėje kasininko nebuvo, kasos knygą vedė ji. Su kitomis įmonėmis bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitinėdavo ir pavedimais, ir grynaisiais pinigais, taip pat grynaisiais, paimtais iš banko, būdavo išmokami atlyginimai, išmokami direktoriui avansu kelionės išlaidoms. Ji neprisimena, ar direktoriui būdavo avansu išduodami grynieji pinigai.

D. B. motinos V. B. ji nėra mačiusi, nežino, ar pastaroji pirko bendrovės akcijas, ji tokiuose sandoriuose nedalyvaudavo. Parodytuose kasos pajamų orderio kvituose yra jos parašai, ji išrašė tris kasos pajamų orderius už akcijas ir vieną už įnešamus paskolintus pinigus. Realiai pinigų ji nepriėmė, niekada nedisponavo grynaisiais pinigais, tvarkė tik dokumentus. Tuos keturis kasos pajamų orderius išrašė direktoriaus P. S. nurodymu, kad iš V. B. būtent tiek pinigų priimta, kada priimta ir už ką. V. B. prie jos kasos pajamų orderio kvituose nepasirašė, gal pastaroji pasirašė vėliau. Išrašytus tuos kasos pajamų orderio kvitus ji paliko su kasos knyga kontoroje. Kasos pajamų orderio kvituose už akcijas ji pasirašė ne tik kaip buhalterė, bet ir kaip kasininkė, nes taip reikėjo, buvo toks formatas, realiai ji kasininke nebuvo. Kasos pajamų orderio kvite už paskolą kaip kasininkė pasirašė S. D.. Nežino, ar bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ skolinosi pinigų iš V. B., nes tų pinigų ji nematė. Vėliau tuos kasos pajamų orderio kvitus ji įtraukė į buhalterinės apskaitos dokumentus. V. B. buvo išrašyti kasos pajamų orderiai, nes jau tą patį mėnesį buvo išrašyti kasos išlaidų orderiai. Kasos išlaidų orderiai nebuvo pasirašyti tušti – buvo pirminiai dokumentai, pagal juos buvo išrašyti kasos išlaidų orderiai ir direktoriaus pasirašyti. Direktorius pirkdavo įvairias prekes, jai pateikdavo kvitus, pagal kuriuos ji išrašydavo kasos išlaidų orderius. Kasoje disbalanso nebūdavo. V. B. sumokėti 25400 Lt buvo panaudoti to mėnesio išlaidoms grynaisiais pinigais. Jai nežinoma, ar iš V. B. gauti pinigai buvo įnešti į bendrovės banko sąskaitas, ar V. B. buvo išrašytas akcininko pažymėjimas, taip pat ji nieko nežino apie akcijų pirkimo-pardavimo sandorius ir apie akcininkų susirinkimų protokolus.

2006 m. gruodžio 29 d. jai išeinant iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš jos buhalterinių dokumentų niekas neperėmė, kitas buhalteris nebuvo priimtas, tik darbuotojai atsiskyrė.

Nuo 2007 m. sausio 2 d. iki birželio 5 d. ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyriausiąja buhaltere, ši įmonė buvo tose pačiose patalpose, kaip ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir pagrindinis akcininkas buvo P. S.. Jokio UAB „(duomenys neskelbtini)“ materialaus turto perdavimo akto bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ ji nerašė, nematė to nei pagal dokumentus. Jeigu 2007 m. sausio mėnesį būtų buvę vienos bendrovės turto perdavimo kitai aktai, jai, kaip buhalterei, tie aktai turėjo būti pateikti per ketvirtį, vėliausiai iki kovo pabaigos, nes turto balansai būdavo sudaromi kas ketvirtį, bet to nebuvo. Kiek prisimena, buvo tik darbuotojai atleisti iš vienos įmonės ir priimti kitoje. Jai nieko nežinoma apie 2007 m. sausio 2 d. perdavimo-priėmimo aktą ir perdavimo-priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), ji nematė, kad būtų perduotas turtas. Ji nežino, ar 2007 m. sausio mėnesį pasikeitė bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, jokių dokumentų apie tai ji nematė. Jai dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“, bendrovėje kasininko nebuvo, grynųjų pinigų ji neturėjo.

Ji nieko nežino apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ skilimą ar reorganizavimą, žino tik tiek, kad kažkokia bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ turto dalis perėjo į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nežino, kaip buvo padalytas turtas, nes jokio dokumento, kuriuo būtų tiksliai atskirtas turtas, nebuvo. Lizingu paimti automobiliai buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto perdavimą bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ jai nieko nežinoma, kol ji dirbo, jokių dokumentų apie vienos bendrovės turto perdavimą kitai nematė, jeigu tokie būtų buvę surašyti, jie turėjo būti pateikti buhalterijai.

Jai išėjus iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, pusę metų dokumentų niekas netvarkė, ji niekam dokumentų neperdavė, paliko ir tiek, o paskui buhalterinę apskaitą tvarkė kažkokia firma iš (duomenys neskelbtini).

Tiek jai dirbant bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, tiek „(duomenys neskelbtini)“, į apskaitą ji įtraukdavo tik tuos buhalterinius dokumentus, kuriuos jai pateikdavo direktorius P. S., nes visi dokumentai „eidavo per jo rankas“, grynaisiais pinigais ji nedisponavo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankų sąskaitose parašo teisę turėjo ji ir direktorius P. S.. Abi bendrovės – UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ – naudojosi bendra teritorija, bendromis patalpomis, koks turtas kuriai bendrovei priklauso, buvo matyti iš Pagrindinių priemonių apskaitos žurnalo, buvo vedama apskaita. Jai dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“, bendrovės Pagrindinių priemonių žurnalo apskaitoje buvo įrašyti keli pastatai ir keli automobiliai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, neprisimena, kokiu dokumentu remiantis tą turtą ji įtraukė į apskaitą, bet jokių turto perdavimo vienos bendrovės kitai aktų nebuvo. Tik prisimena, kad, kai nurašydavo kurą, matydavosi, kad kuras buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o transporto priemones nuomojo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Transporto priemonės daugiausia buvo „lizinginės“, vadinasi, jos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ balansą perėję nebuvo.

Medžiagų likučius, perkeltus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“, nurašinėdavo S. B., ir tai darė labai tvarkingai: buvo vedama ir kiekinė, ir suminė apskaita. Ji (J. P.) medžiagų nenurašinėjo, tik suvesdavo į apskaitą sąskaitas, kurias jai pateikdavo S. B.. Sakydama, kad nematė jokio dokumento, kuriuo būtų perkeltas turtas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kalbėjo apie nekilnojamą turtą, o ne apie medžiagas. Medžiagas pagal 206 sąskaitą, naudojamas gyvulininkystės darbo mechanizavimui, pirkdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius P. S., o bendrovės darbuotojas V. S. atlikdavo fermų, gyvulininkystės kompleksų mechanizavimo darbus, taip medžiagos būdavo nurašinėjamos. Kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ atgaivino savo veiklą, V. S. kartu su kitais darbuotojais 2006 m. gruodžio pabaigoje iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ perėjo į UAB „(duomenys neskelbtini)“. V. S. ir bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo tokio pat pobūdžio darbą, kaip ir bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“. Nuo 2006 m. gruodžio pabaigos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ perėmė ir visus klientus, susijusius su fermų aptarnavimu.

Jai pereinant į bendrovę „(duomenys neskelbtini)“, D. B. bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ turėjo „savo“ transporto priemones, P. S. ir D. B. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pirkdavo transporto priemones ir buvo jas pasidaliję, iš išlaidų orderių, įsakymų komandiruotėms ji matydavo, kurios transporto priemonės buvo D. B., kurios P. S., taip pat pats D. B. atveždavo „savo“ transporto priemonių pradinius dokumentus, juose būdavo nurodytas maršrutas, vairuotojas, transporto priemonės modelis, kelionės išlaidų dokumentus: detalių, kuro pirkimo dokumentus. Pinigų išlaidoms – atlyginimams, kurui, detalėms – D. B. gaudavo už atliktas paslaugas pagal išrašytas sąskaitas, užsakovai pinigus pervesdavo į banką, būdavo ir grynaisiais, pagal pinigų priėmimo kvitus. Pinigų priėmimo kvitus pateikdavo ir D. B., ir kitas vadybininkas – E. B.. Jeigu pinigai būdavo mokami grynaisiais pagal buvo kasos priėmimo kvitus, jai nereikėjo sutikrinti, ar pinigai iš tikrųjų buvo sumokėti, nes buvo kvitai su parašais. Pinigų priėmimo kvitai būdavo išduoti užsakovų, buhalterijai pateikdavo antrą egzempliorių su originaliais parašais kartą per mėnesį. Kai kurie užsakovai apmokėdavo bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ per banką. Kada pinigai patenka į sąskaitą, ji matydavo iš banko išrašų, ji, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyriausioji buhalterė, turėjo galimybę su jais susipažinti. Tiesiogiai D. B. ar E. B. užsakovai pinigų nepervesdavo. Neprisimena, ar būdavo grynieji pinigai iš kasos išmokami D. B. ar E. B..

D. B. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atėjo dirbti, jei gerai ji prisimena, 2004 m., po pusmečio D. B. bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo pirkti lizingu transporto priemones, atveždavo iš banko lizingo sutartis ir pasakydavo, kad čia bus jo transporto priemonė, kad ji žinotų, jog tos transporto priemonės uždirbs jam pinigus. „Jam uždirba pinigus“ – reiškia, kad jis (D. B.) išrašydavo sąskaitas už atliktas paslaugas, jam reikėjo pinigų vairuotojų kelionės išlaidoms ir atlyginimams. Transporto priemonės buvo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, bet P. S. ir D. B. buvo jas tarpusavyje pasidaliję. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų, kurie dirbo su D. B. automobiliais, priėmimo klausimą spręsdavo pats D. B.. Vairuotojai, atėję tartis dėl darbo, žinojo, pas ką ateina – pas D. B. ar pas P. S., prieš tai jie susitardavo telefonu. Neprisimena, kelių vairuotojų priėmimo klausimą į bendrovę „(duomenys neskelbtini)“ sprendė D. B., pastarasis turėjo 5–6 mašinas. Neprisimena, su kokiais juridiniais asmenimis D. B. buvo sudaręs sandorius, jų buvo ir iš (duomenys neskelbtini), ir iš (duomenys neskelbtini). Jai nebuvo žinoma tai, kad D. B. užėmė direktoriaus pareigas. Darbo sutartis tvarkė S. B.. Dėl D. B. išlaidų ir gautų pinigų – jeigu būdavo grynaisiais pinigais, buhalterija matė tik kvitus, o kur panaudoti pinigus, pervedamus į banką, D. B. derino su P. S., nes bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ visus piniginius ir kitus reikalus tvarkė P. S.. Buvo tokia tvarka, kad D. B. gautų iš užsakymų pinigų realiai į kasą neįnešdavo, ji gaudavo tik kvitus, kad iš užsakovų buvo priimti pinigai. Negalima pasirašyti nematant pinigų, bet buvo sudarytos tokios darbo sąlygos. Jeigu būtų taip nedariusi, grėstų atleidimas iš darbo. Ji pasitikėjo direktoriumi P. S. ir pasirašinėjo. Buvo atliekami Mokesčių inspekcijos ir kitų institucijų patikrinimai, po to ji matydavo patikrinimo aktus, tačiau neprisimena, kad VMI patikrinimų duomenyse būtų nurodyta, jog 2006 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius buvo D. B.. Jos nuomone, D. B. bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ buvo tik vadybininkas, viskam bendrovėje vadovavo P. S..

Visos lizingu įsigytos transporto priemonės buvo įtrauktos į bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ balansą. Kai ji perėjo dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“, lizingo įmokas turėjo mokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“, o kas realiai mokėjo, neprisimena, reikėtų vadovautis mokėjimo dokumentais.

Pagrindinis bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas buvo P. S.. Buvo dar keli akcininkai, tačiau to, kad akcininkas būtų bendrovė, neprisimena. Apie akcininkus žino iš to, kad, kai sudarinėdavo metinius balansus, buvo atskiras blankas, kur reikėdavo užrašyti, kiek yra akcininkų ir kas pagrindinis. Tokius balansus sudarinėdavo abiejose įmonėse. Apie V. B., kaip akcininkę, ji nieko nežinojo. Sudarydama metinį balansą, akcininkų skaičių rašydavo visada vienodą, kaip rašė nuo pat pradžių. Būdavo, kad ji P. S. paklausdavo, kiek yra akcininkų, pastarasis jai pasakydavo.

P. S. ir D. B. turėjo savo transportą ir tvarkė atskirai. Už gyvulininkystės kompleksų mechanizavimą, priežiūrą buvo atsakingas P. S., į tai D. B. nesikišo. Sakydama, kad vairuotojai ateidavo dirbti pas D. B., turėjo mintyje, kad vairuotojai ateidavo dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“, tik D. B. turėjo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ jam priskirtas transporto priemones. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobiliais, bet už kurą mokėjo patys. Jai dirbant, vilkikai neperėjo iš „(duomenys neskelbtini)“ balanso į bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ balansą. Ar iš vienos bendrovės balanso į kitos bendrovės balansą perėjo mažesnės mašinos, to neprisimena. Neprisimena, ar 2007 m. nuo sausio 8 d. iki 19 d. buvo pervesta nemaža pinigų suma iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, ar buvo perduotas kitas turtas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovei „(duomenys neskelbtini)“. Ji nežino, ar visiems darbuotojams perėjus iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“, P. S. liko UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. P. S. tik pasakė, kad atsiskiriame, kad juos iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atleis ir priims į bendrovę „(duomenys neskelbtini)“. Viskas buvo padaryta per vieną dieną, apie turtą nebuvo nė kalbos ir priežasčių, kodėl taip daroma, jiems niekas neaiškino. Kai visi darbuotojai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ perėjo į bendrovę „(duomenys neskelbtini)“, nežino, kas liko UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu. Kai reikėdavo tvarkyti kokius nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ arba „(duomenys neskelbtini)“ reikalus, ką pasakydavo P. S., tą ji padarydavo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo antspaudą, jis buvo pas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių P. S..

Liudytoja S. B. parodė, kad P. S. buvo jos buvusių darboviečių – bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, paskui UAB „(duomenys neskelbtini)“ – direktorius, o D. B. buvo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas. Nuo 2006 m. liepos 17 d. iki 2006 m. gruodžio 29 d. ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere. Tuo laikotarpiu bendrovės direktorius buvo P. S., vyriausioji buhalterė – J. P., su pastarąja ji sėdėjo viename kabinete, o apie bendrovės akcininkus ji nieko nežino. Kada bendrovėje pradėjo dirbti D. B., neprisimena.

Bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ kasininko nebuvo, kasos dokumentus tvarkė vyriausioji buhalterė J. P.. Grynaisiais pinigais bendrovėje atsiskaitoma nebuvo, grynųjų ji nematė nė karto, nėra mačiusi, kad ir J. P. turėtų grynųjų. Kasos pajamų orderius yra rašiusi direktoriaus P. S. paprašyta: P. S. veždavo ūkininkams prekes, šaldytuvus ir paprašydavo išrašyti kasos pajamų orderius, bet realiai ji nėra mačiusi nė vieno cento.

Nuo 2007 m. sausio 2 d. kartu su kitais darbuotojais ji perėjo dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“, perėjo ir J. P., ten iki 2008 m. gegužės 6 d. irgi dirbo buhaltere. Apie tai, kad reikia pereiti, pasakė direktorius P. S. – atėjo ryte ir pasakė, kad bus kita įmonė, kitu pavadinimu, ir visi žmonės pereina į kitą įmonę. Tą pačią dieną ji buvo atleista iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tą pačią dieną priimta į tokias pat pareigas į UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiėmė krovinių pervežimu. Ji matė bendrovės ilgalaikį turtą, bet dabar neprisimena, ar įmonė turėjo savo transporto priemonių. Lyg turėjo pastatų, lengvųjų automobilių. Dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji išrašėjo dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, nes ūkininkai buvo sudarę sutartis dėl įrengimų su UAB „(duomenys neskelbtini)“, o, perėjus į bendrovę „(duomenys neskelbtini)“, minėtos sutartys taip ir liko sudarytos su bendrove „(duomenys neskelbtini)“. Kai direktorius veždavo ūkininkams prekes, kadangi tuo metu buhalterės nebuvo, direktoriaus P. S. nurodymu ji išrašė dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Kokiems ūkininkams ir kokie dokumentai buvo išrašyti, pavardžių tikrai neprisimena, bet mano, jog galėjo išrašyti kasos pajamų orderius, kad galėtų už prekes paimti pinigus. Kasos pajamų orderius galėjo tik išrašyti, juose tikrai nepasirašinėdavo. Koks buhalteris pasirašė ir ar iš viso pasirašė, neprisimena. Tyrimo metu tyrėjas jai rodė kažkokį kasos pajamų orderį, ji atpažino savo raštą, to neginčija, bet ne jos pačios noru orderis buvo išrašytas. Ar išrašė ir daugiau kasos dokumentų, dabar neprisimena. Jokių pinigų iš nieko ji nepriėmė. Visi jai parodyti kasos pajamų orderiai jos išrašyti, o D. B., kaip kasininko, pavardę jai liepė įrašyti P. S.. Ji paduodavo užpildytą kasos pajamų orderį, nurodyti ūkininkai jame pasirašydavo ne prie jos, ūkininkų ji nematydavo. B. Š. pavardę įrašė, nes pastaroji buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė, o ji (S. B.) toje bendrovėje jau nebedirbo, tada dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet išrašė tuos kasos dokumentus P. S. nurodymu. Ji nežino, ar perėjus darbuotojams iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo perduotas ir turtas. Neprisimena, ar buvo pagal dokumentus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ perduotos įrengimų atsarginės dalys, naudojamos melžimo įrangai įrengti, bendrovei „(duomenys neskelbtini)“. Tokios medžiagos realiai buvo, bet ar jos buvo perduotos pagal perdavimo aktus, to neprisimena. Ji nežino, kuri bendrovė – „(duomenys neskelbtini)“ ar „(duomenys neskelbtini)“ – pirko V. J. melžimo aikštelę, kaip už ją buvo apmokėta, visai neprisimena nei tų ūkininkų, nei jų pavardžių. Išrašant kasos pajamų orderį V. J., visus duomenis, ką reikia įrašyti, jai pasakė P. S. – kokią P. S. pavardę pasakė, tokią ji ir įrašė.

Su D. B. jai neteko bendrauti, gal D. B. ir buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Tuo metu, kai buhalterė B. Š. būdavo (duomenys neskelbtini), ji surašydavo darbo sutartis. D. B. nėra jai nurodęs surašyti darbo sutarties. Darbo sutartį su D. B. ji galėjo užpildyti, nes iki 2007 m. bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ darbo sutartis ji surašinėjo. D. B. nėra nei atvedęs naujo vairuotojo, nei pateikęs kažkieno duomenų ir nurodęs surašyti darbo sutartį. Ji nežino, kas iki 2007 m. sausio 1 d. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai, nežino, kas buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai.

Bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo V. S., pastarasis prižiūrėdavo pieno linijas pas ūkininkus. Nuo 2007 m. sausio 2 d. V. S. perėjo dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2007 m., kol ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbus, susijusius su melžimo aikštelėmis, melžimo aparatų įrengimų priežiūra ir panašius, toliau dirbo V. S., kitas darbuotojas priimtas nebuvo. 2007 m. V. S. darbo užmokestį turėjo mokėti bendrovė „(duomenys neskelbtini)“.

Apie lizingo dokumentus, įmokas už transporto priemones nieko nežino, tokių dokumentų ji netvarkė.

Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ antspaudas buvo laikomas direktoriaus P. S. seife. Atskiros įmonės turėjo atskirus antspaudus, ir jie buvo laikomi pas direktorius P. S. ir D. B.. D. B. bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi vadindavo buhalterijoje, tačiau kada tai buvo, neprisimena, dokumentų, kad D. B. direktorius, ji nematė. Kurios įmonės – UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ – antspaudą dėdavo P. S. ir į kurios įmonės čekių knygutę, neprisimena. Prieš važiuodami į banką, P. S. su vyriausiąja buhaltere pasirašydavo čekių knygutėje, bet ji neprisimena, kada tai matė, kokioje įmonėje dirbant. Kontoroje buvo seifas, kas jame buvo laikoma, nežino, raktus nuo seifo turėjo tik direktorius P. S.. Ji nėra mačiusi, kad D. B. turėtų ir uždėtų UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudą. Jos nuomone, pagrindinis bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadovas buvo P. S., pastarasis viskam vadovavo, o D. B. darbuotojams nurodymų neduodavo, visus nurodymus duodavo P. S..

Liudytojas T. S. teisme atsisakė duoti parodymus.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. S. parodė, kad 1995 m. kovo 3 d. jis buvo įregistravęs individualią įmonę, kurią nuo 2003 m. sausio 31 d. dienos kartu su savo tėvu P. S. reorganizavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įmonės buveinė (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla buvo krovinių pervežimas. Reorganizuojant individualią įmonę į UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis dirbo ir gyveno (duomenys neskelbtini), tačiau įmonės registracijos dokumentų tvarkymui buvo grįžęs ir kartu su P. S. tvarkė įmonės registracijos dokumentus. Tuo metu jis buvo savo tėvą įgaliojęs tvarkyti visus įmonės dokumentus, įgaliojimas buvo surašytas (duomenys neskelbtini), kur šiuo metu yra įgaliojimas, nežino. Įregistravus UAB „(duomenys neskelbtini)“, veikdamas pagal įgaliojimą įmonės direktoriumi jis paskyrė P. S., kuris tapo įmonės akcininku. Ar P. S. tampant UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku buvo surašytas akcininkų susirinkimo protokolas, jis neprisimena. Kodėl P. S. tapus minėtos įmonės akcininku, pastarasis apie tai nepranešė VĮ Registrų centrui, jis nežino. Nuo 2003 m. sausio 31 d. individualią įmonę reorganizavus į UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės veikloje nedalyvavo, direktoriumi minėtoje įmonėje dirbo jo tėvas P. S., todėl apie įmonės vykdytą veiklą nieko negali daugiau parodyti (1 t., 114 b. l.).

Liudytoja S. G. parodė, kad ji yra įregistravusi ūkininkės ūkį, verčiasi gyvulininkyste. 2006 m. dalyvavome programoje ir pagal komercinį pasiūlymą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko melžimo įrangą. Neprisimena, kas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiuntė komercinį pasiūlymą melžimo aparatams, dėl kainos nesiderėjo – kiek reikėjo, tiek sumokėjo. Už melžimo įrangą pardavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė PVM sąskaitą faktūrą, dabar gerai nebepamena, bet, atrodo, kad atsiskaitė pavedimu. Tyrėjai ikiteisminio tyrimo metu pateikė dokumentus – 2007-12-14 kasos pajamų orderio kvitą dėl 4537,10 Lt ir sąskaitas. Už melžimo aparatus buvo išrašytos dvi sąskaitos faktūros. Jeigu išrašytas kasos pajamų orderio kvitas, vadinasi, ji sumokėjo grynaisiais, kam padavė pinigus, dabar nebeprisimena. Ar kasos pajamų orderio kvitas buvo išrašytas iš karto mokant pinigus, nebeprisimena, pinigus sumokėjo gavusi prekę. Komercinį pasiūlymą dėl melžimo įrangos pirkimo gavo 2006 m., o pačią įrangą – 2007 m. gruodį. Nuo komercinio pasiūlymo gavimo iki įrangos parsivežimo truko neilgai. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ daugiau nieko nepirko.

Tuo metu, kai pirko įrangą, bendravo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi P. S., pastarojo neprašė parodyti dokumentus. Dėl tos įrangos pirkimo ne kartą buvo nuvykusi į bendrovę. Kito kaltinamojo nėra mačiusi. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ jai neteko turėti reikalų, kas jos vadovas, nežino.

Įsigytus melžimo aparatus parsivežė patys, o melžimo įrangos priežiūrą vykdė tos pačios įmonės, iš kurios pirko melžimo aparatus – UAB „(duomenys neskelbtini)“ – darbuotojas V..

Iš 2012-02-24 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytoja S. G. pateikė kasos pajamų orderio kvito ir sąskaitų-faktūrų kopijas (1 t., 155–158 b. l.).

Iš 2013-04-02 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytoja S. G. pateikė 2007-12-14 kasos pajamų orderio (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) originalą (1 t., 159 b. l.).

Liudytojas V. J. parodė, kad P. S. pažįsta kaip (duomenys neskelbtini) firmos „(duomenys neskelbtini)“ direktorių. Jis (liudytojas) pats yra ūkininkas, 2007 m. už gautas iš Europos Sąjungos paramos kaimui lėšas UAB „(duomenys neskelbtini)“ jo ūkyje įrengė melžimo aikštelę. Buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, visų dokumentų kopijas pateikė tyrėjui. Pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, ją pasirašė jis ir P. S.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tik organizavo melžimo aikštelės nupirkimą, aikštelę montavo visai kita firma, o atsiskaityti turėjo per juos. Už visą įrangą buvo sutarta sumokėti 117410 Lt. Iš pradžių jis sumokėjo avansą – 2007 m. sausio 17 d. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pervedė 50 tūkst. Lt. Sąskaita buvo išrašyta dėl visos sumos, tik nepamena, kada, turbūt, kai visą sumontavo. Tuo metu bendrovėje buvo P. S. ir B. Š., nežino, ji buvo kasininkė ar buhalterė, ji išrašė PVM sąskaitą faktūrą, kurią jis turėjo pristatyti Nacionalinei mokėjimų agentūrai. Likusią sumą, 67410 Lt, sumokėjo lapkričio mėnesį į P. S. sąskaitą. P. S. pasakė, kad baigiasi metai, ir jau reikėtų pinigų. P. S. važiavo pro šalį, jie susitiko, ir P. S. jam padavė sąskaitos numerį, į kurią reikia pervesti likusią sumą. Jis neklausė P. S., kodėl pinigus reikia pervesti į pastarojo asmeninę sąskaitą, pamanė, yra direktorius tos bendrovės, juk nevogs iš savęs. Mokėjimo paskirtį jis nurodė kaip paskolos grąžinimą. Jis nebuvo skolingas P. S., paskolos iš pastarojo neėmė, nebepamena, kodėl taip nurodė. Pavedimas, kurio mokėjimo paskirtyje nurodyta, kad tai paskolos grąžinimas, yra pinigai, likę nesumokėjus dalies už melžimo aikštelę. Kai pervedė pinigus, jam nebuvo išrašyti jokie dokumentai.

2007 m. rugpjūčio 22 d. jis neįnešė 67410 Lt į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą. Tas kasos pajamų orderis buvo išrašytas todėl, kad jam reikėjo Nacionalinei mokėjimų agentūrai pristatyti dokumentus iki 2007 m. rugsėjo 1 d., o, kadangi jis pinigų neturėjo, kad nereikėtų eiti į banką imti paskolos, jis paprašė P. S. pinigų palaukti, bet išrašyti dokumentą, kad pinigus jis sumokėjo. P. S. sutiko palaukti pinigų, buhalterė išrašė tą dokumentą, nors pinigų realiai jis nesumokėjo – galima sakyti, kad tai fiktyvus dokumentas, išrašytas jo prašymu. Kai buhalterė išrašė minėtą kasos pajamų orderio kvitą, buvo jis, P. S. ir buhalterė. Kvitas buvo išrašytas rugpjūčio mėnesį, o pinigai į P. S. sąskaitą buvo pervesti lapkričio mėnesį. Jis mano, kad niekas už jį tų pinigų į bendrovės kasą neįnešė. Jis galvojo, jog liko skolingas UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes kvitas buvo išrašytas bendrovės vardu.

Kaltinamąjį D. B. pirmą kartą jis pamatė Joniškio teisme. Lankydamasis UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaltinamojo D. B. nematė, ten būdavo tik P. S., viską derino tik su P. S..

Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ nepamena. Melžimo aikštelę montavo kita firma, jos pavadinimo dabar nebepamena, buvo pasamdytas kažkoks subrangovas. Iš darbuotojų, montavusių melžimo aikštelę, prisimena tik R., kitų nei darbuotojų, nei jų pavardžių neprisimena. Tuos darbuotojus surado ir pas jį atsiuntė P. S.. Aikštelė buvo montuojama tarp pirmo ir galutinio apmokėjimo. Po melžimo aikštelės sumontavimo jos priežiūros nereikėjo. Kai buvo sumontuota ta melžimo aikštelė, buvo surašytas perdavimo-priėmimo aktas. Paprastai tokie aktai pasirašomi pabaigus darbus, o kaip buvo šiuo atveju, neprisimena. Aktą galėjo surašyti jo namuose. P. S. vienas atvažiuodavo pas jį, turėdavo antspaudą. Akte pasirašė P. S. ir antspaudą uždėjo. P. S. atsiveždavo jau atspausdintus lapus, jis (V. J.) užpildydavo tai, ką turėjo užpildyti. Nepamena, ar jam parodyta jo pasirašyta 2007 m. birželio 5 d. sutartis buvo pasirašyta tą pačią dieną, kai aikštelė buvo sumontuota. Kas pildė sutartį iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pusės, neprisimena, tačiau antspaudą dokumentuose P. S. prie jo uždėdavo.

P. S. jam prisistatydavo kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Nežinojo, kas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai.

Iš 2012-01-12 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytojas V. J. pateikė pirkimo–pardavimo sutarties, perdavimo–priėmimo akto, sąskaitos faktūros, mokėjimo nurodymų, kasos pajamų orderio, mokėjimo išrašų kopijas (1 t., 160 b. l.).

Iš 2013-04-10 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytojas V. J. pateikė 2007-08-22 kasos pajamų orderio (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) originalą (1 t., 171 b. l.).

Iš 2013-07-12 Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad tirti pateiktame 2007-08-22 kasos pajamų orderio kvite serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) eilutėje „Vyr. Buhalteris (buhalteris) B. Š.“ pasirašė ne B. Š., o kitas asmuo. Nustatyti, ar 2007-08-22 kasos pajamų orderio kvite serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) eilutėje „Vyr. Buhalteris (buhalteris) B. Š.“ pasirašė P. S. ar kitas asmuo, nebuvo galima (8 t., 106–109 b. l.).

Liudytojas R. N. parodė, kad jis buvo ūkininkas, įsteigęs ūkininko ūkį. Jam reikėjo vakuumo ir pieno linijos, todėl 2006 m. Nacionalinei mokėjimų agentūrai pateikė projektą ir pagal tą patvirtintą projektą jam buvo paskirta išmoka ūkiui modernizuoti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam pateikė komercinį pasiūlymą, reikiamą įrangą pasiūlė įsigyti pigiau, todėl iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ją ir nupirko. Bendrovė už įrangą išrašė sąskaitas, vakuumo ir pieno linijai buvo išrašyta viena PVM sąskaita faktūra. Sąskaitas jis nuvežė į Nacionalinę mokėjimo agentūrą. Už kokią sumą įsigijo pieno linijas, dabar tiksliai nebeprisimena, jis pateikė tyrėjai dokumentus: 2007-08-24, 2012-08-27 kasos pajamų orderio kvitus dėl 8000 Lt, 7268 Lt ir 3209 Lt, pagal juos atsiskaitė grynaisiais, o pavedimu sumokėjo 40900 Lt. Visus dokumentus ir kvitus po to pateikė Nacionalinei mokėjimų agentūrai, yra uždėtas jų antspaudas.

Tyrimo metu teisybę sakė, geriau prisiminė, o dabar nebeprisimena, kam padavė pinigus, kaip tiksliai viskas buvo. Įmonėje būdavo buhalterė B. Š., ji pasirašydavo kvituose, būdavo ir direktorius P. S.. Neprisimena, ar paduodant pinigus iš karto būdavo išrašomi kvitai. Nurodytas kvituose sumas tikrai sumokėjo, o pinigų pervedė daugiau, nei pagal sąskaitas faktūras, nes dar papildomai pirko plovimo aparatą „Karcher“. Dokumentuose pasirašė direktorius P. S., dokumentus reikėjo pristatyti į Nacionalinę mokėjimų agentūrą. Jis nebeprisimena, kodėl sumokėjo tik 2007 m., nors projektas buvo patvirtintas 2006 m. – gal užtruko dėl įrengimo, ar Nacionalinė mokėjimų agentūra tada tik pinigus pervedė. Visas procesas dėl įrangos pirkimo – nuo komercinio pasiūlymo gavimo iki įvykdymo ir sumokėjimo – užtruko apie metus laiko.

P. S. žinojo kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių ir nėra girdėjęs, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovautų kitas asmuo, viską derino tik su P. S., bendrovės vadovu daugiau niekas neprisistatė, su kitais asmenimis šitų reikalų nederino. D. B. jis nėra matęs, su pastaruoju jam neteko bendrauti.

Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ jam girdėta, bet mano, kad su šia bendrove jokių verslo reikalų neturėjo, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nieko nepirko. Jis nežino, kokios įmonės darbuotojas montavo jo įsigytą įrangą – atvažiavo žmogus, vardu V., pavardės nežino, ir sumontavo. Jis nežino, ar V. tikrai buvo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet, kai pirko kažkokias prekes iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, ten matė minėtą asmenį. Kai V. atvažiuodavo pas jį ir atveždavo sąskaitas už įrangą ir kitas prekes, sąskaitos buvo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“.

Iš 2012-09-20 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytojas R. N. pateikė sąskaitų-faktūrų, kasos pajamų orderio kvitų, mokėjimo nurodymo kopijas. (1 t. b. l. 172)

Iš 2013-04-12 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytojas R. N. pateikė 2007-08-24 kasos pajamų orderio (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-08-27 kasos pajamų orderio (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-08-27 kasos pajamų orderio (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) originalus (1 t., 179 b. l.).

Liudytojas V. S. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis dirbo nuo 2003 m. iki 2007 m. Bendrovės direktorius buvo P. S.. Po to jis perėjo dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“, jai irgi vadovavo P. S., ten jie tęsė darbus, tik tiek, kad buvo kitas bendrovės pavadinimas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis dirbo iki 2009 m. gegužės 4 d., toje bendrovėje jo pareigos buvo tokios pat, kaip ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ – meistras derintojas.

Bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ jo darbas buvo susijęs su fermų mechanizacija ir šaldymo įranga. Tuos darbus jis atlikdavo pas klientus – pas ūkininkus ir bendrovėse. Daugiausia dirbo su naujais įrenginiais, ūkininkams būdavo duodama Europos Sąjungos parama, jis tuos naujus įrenginius sumontuodavo, o paskui vykdydavo jų garantinę priežiūrą. Ūkininkui V. J. jie tik pristatė šaldymo įrangą, o karvių melžimo aikštelę „(duomenys neskelbtini)“ sumontavo Vokietijos firma „(duomenys neskelbtini)“, nes tuo metu jie nebeturėjo teisės montuoti tos firmos įrangos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tik tą aikštelę užsakė ūkininkui V. J. ir atliko jos garantinį aptarnavimą. Karvių melžimo aikšteles pas ūkininkus jis montuodavo kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas. Dabar neprisimena, ar buvo tokių darbų, kuriuos būtų pradėjęs kaip bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, o baigtų kaip bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas. Pas A. S. jis montavo pieno liniją. S. G. jis neprisimena. Montuoti įrengimų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ važiuodavo arba jis vienas, jeigu reikėdavo, važiuodavo su P. S. dviese. P. S. važiuodavo ir vienas. Perėjęs dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“, bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ nedirbo jokių darbų. Nežino, kur buvo laikomas antspaudas, kai jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, turėjo būti pas direktorių. Jam neteko matyti, kas juo naudojosi. Dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam atlyginimas iš pradžių buvo mokamas grynaisiais, o vėliau jau pervesdavo į kortelę, tik neprisimena, nuo kada ir ar dar dirbant bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“. Kas išmokėdavo atlyginimą grynaisiais, nebeprisimenu – arba direktorius, arba kasininkė. Tiek eidamas dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek į UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo sąlygas jis aptarė su P. S.. Kol jis dirbo bendrovėse UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, joms vadovavo P. S..

Liudytojas E. B. parodė, kad 2006 m. su D. B. ieškojo veikiančios transporto įmonės ar bendrovės, kurią galėtų nusipirkti. Nežino, iš kur P. S. gavo jo telefono numerį, bet šis jam paskambino, pasakė, kad turi tokią įmonę ir pasiūlė susitikti pasikalbėti. Su D. B. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) pas P. S., į UAB „(duomenys neskelbtini)“, pasikalbėjo apie bendrus transporto reikalus, ir P. S. pasiūlė dirbti jiems kartu. Jis labai nustebo, bet jie sutiko ir bendrovės nebepirko. Nežino, kokiomis sąlygomis buvo susitarta dirbti kartu, gal D. B. atskirai ką nors tarėsi. Girdėjo, kad P. S. su D. B. kažką tarėsi dėl akcijų, bet tiksliai nieko nežino. Vėliau su D. B. buvo dar kartą nuvažiavę, konkrečiau aptarė, kaip organizuoti įmonės veiklą, ir po to pradėjo dirbti. Jis buvo priimtas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, darbo sutartį pasirašė atvažiavęs į bendrovę, neprisimena, kas ją pasirašė, gal P. S..

P. S., jiems susitikus pirmą kartą, prisistatė kaip bendrovės savininkas, akcininkas ir vadovas, nes daugiau buvo tik buhalterės ir vairuotojai. Bendrovėje jis dirbo daugiau nei metus, išėjo 2008 m. vasario mėnesį, dar prieš bankrotą. Nepamena, kas pasirašė įsakymą dėl jo atleidimo iš darbo. Tuo metu transportui pasidarė sunkūs metai, mažėjo reisų, buvo sudėtinga, nes jis gyveno kitame mieste – (duomenys neskelbtini), todėl nebematė perspektyvų išėjo. Iki jam išeinant iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, bendrovei vadovavo P. S., paskui pastarasis su D. B. kažką persirašinėjo, kiek girdėjo, bet neprisimena, kuriuo metu. Jo reikalas buvo prižiūrėti transportą, o į kitus reikalus jis nesikišo ir nesidomėjo. Jam nurodymus, susijusius su transporto veiklos organizavimu, duodavo D. B., nežino, kokios buvo pastarojo pareigos. Būdavo, kad ir P. S. paprašydavo paieškoti krovinių.

Jam nieko nežinoma apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimus, pardavimus, bendrovės reorganizavimą. Jo darbo veikloje reikėdavo dokumentus tvirtinti antspaudu, darydavo tai pagal įgaliojimą. Įgaliojimus atlikti kažkokiems veiksmams išrašydavo P. S.. Įmonės antspaudas būdavo (duomenys neskelbtini), bendrovėje, pas P. S.. Apie tai, ar keitėsi antspaudai, jam nieko nežinoma. Veiklos rezultatų aptarimai vykdavo – susėsdavo, bendrai aptardavo ir viskas. Oficialių susirinkimų, kaip kitose įmonėse, kurie būtų protokoluojami, nebūdavo.

Į darbą vairuotojus priimdavo (duomenys neskelbtini), ten susitvarkydavo dokumentus, jis pats nepriiminėjo. Vairuotojų priėmimą aptardavo su D. B., tinkamas ar netinkamas, o kas pasirašinėdavo su vairuotojais darbo sutartis, nežino. Vairuotojams atlyginimų, komandiruotpinigių jis nemokėjo, buhalterija pavedimu išmokėdavo. Atlyginimą jam išmokėdavo buhalterė, pavedimu į jo banko sąskaitą. Jo atlyginimas buvo tokio dydžio, kokį su P. S. sutarė priimant jį į darbą – P. S. nustatė dydį ir tiek mokėjo.

2007 m. sausio mėnesį jis dirbo bendrovėje. Nežino, ar tada buvo perduotas kam nors koks nors turtas, iš jam priskirtų transporto priemonių niekas niekam nebuvo perduota. Transporto priemonių „WV transporter“, „MAZ“, traktoriaus „Belarus“, priekabų – tokių jis nežino. Jų transporto priemonės buvo „MAN“ ir „Iveco“.

Bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ vienu metu visai nebuvo buhalterio, neprisimena, kuriuo laikotarpiu, o kitų dirbusių buhalterių vardų neprisimena.

Jie nebepirko bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, nes brangiai kainavo, o pasiūlė pigesnį variantą – kartu bendradarbiauti. Jis pats pinigų visai neturėjo, nežino, kiek D. B. turėjo pinigų. Apie D. B. motinos pinigus, perkant bendrovę „(duomenys neskelbtini)“, jam nieko nežinoma.

Jei gerai prisimena, su P. S. susitiko 2006 m. Jo funkcijos bendrovėje buvo krovinių užsakymas, krovinių pakrovimo, iškrovimo priežiūra. Transporto priemonių jis neieškojo. Jo žinioje iš pradžių buvo 1–2, paskui 5–6 transporto priemonės. Šitų transporto priemonių eksploataciją, draudimą ir kitas išlaidas mokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nors to tiksliai nežino. Jam nežinoma, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasirašiusi kokias nors sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Būdavo, kad už krovinių pervežimą klientai atsiskaitydavo ir grynaisiais. Jis gaudavo iš P. S. įgaliojimą, buhalterija išduodavo kasos pajamų orderį, jis nuvažiuodavo ir pinigus paimdavo. Paėmęs pinigus grynaisiais, atveždavo juos į (duomenys neskelbtini), į bendrovę, ir atiduodavo buhalterei kartu su dokumentais. Kaip tas pinigų atidavimas buvo įforminamas, nežino, pinigus paduodavo kartu su kasos pajamų orderiu. Neprisimena, kad D. B. buvo išrašęs įgaliojimus. Neprisimena, ar yra matęs transporto priemonių nuosavybės, registracijos dokumentus. Neprisimena, ar šitos įmonės veikloje jis išrašydavo buhalterinės apskaitos dokumentus, sąskaitas faktūras, gal kartais ir reikėdavo, gali painioti įmones, nes ne vienoje yra dirbęs. Neatsimena, ar buvo toks susitarimas, kad jo išrašomos sąskaitos faktūros bus žymimos raidėmis (duomenys neskelbtini) – E. B.. Iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) dėl įmonės reikalų važiuodavo 2–3 kartus per savaitę. (duomenys neskelbtini) ne visada susitikdavo su P. S., ir, jeigu P. S. nebūdavo, niekas įgaliojimų ir neišduodavo.

Realiai bendrovės transporto judėjimą ir veiklą tvarkė P. S., pastarasis viską bendrai prižiūrėjo, kad įmokos būtų laiku sumokamos, kad skolų įmonė neturėtų. Tai žino, nes P. S. jiems sakydavo, kad reikia susiimti, nes nėra pinigų mokėti lizingams, tada jie skambindavo klientams, kad greičiau pervestų pinigus ir būtų pinigų susimokėti mokesčiams. Mano, kad lizingas buvo mokamas bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vardu, bet tiksliai nežino, į tuos reikalus nesikišo. Jam nežinoma, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjo lizingą už bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ naudojamas transporto priemones, jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirbo. Jam nežinoma, ar D. B. ar jo šeimos nariai įsigijo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, D. B. jam apie tai nieko nesakė.

2008 m. pradžioje išėjo iš darbo, nes jau prieš Naujus metus atsirado problema, kad nebuvo užsakymų pervežti krovinius, o po Naujųjų metų automobiliai prastovėdavo po savaitę. Apie savo išėjimą iš darbo visus informavo, P. S. niekaip nesureagavo. Žinojo, kad po to bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ bankrutavo, gavo laiškus iš bankroto administratoriaus, nes, išeinant iš darbo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ su juo neatsiskaitė, ir jis buvo kreditorius.

Jam dirbant bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, neatrodė, kad bendrovės savininkas ir vadovas yra D. B., nes viską prižiūrėjo P. S.. Banko sąskaitas, grynųjų pinigų paėmimus iš banko tvarkė P. S.. Jis irgi yra ėjęs į banką paimti grynųjų pinigų, tada čekį išrašė P. S.. Nepamena, kuriuo laikotarpiu tai buvo. Įmonės finansus valdė ir reguliavo finansinius srautus P. S., nes pastarasis prižiūrėjo, kad būtų už ką susimokėti mokesčius. Negali pasakyti, kiek pinigų per mėnesį įnešdavo į bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą už bendrovės suteiktas paslaugas, priklausė nuo to, kiek būdavo reisų ir kur. Būdavo, kad ir visai neįnešdavo, nes pinigų negaudavo, būdavo, kad pinigus pervesdavo į banką. Gal ir buvo toks atvejis, kad įnešė į kasą 55 tūkst. Lt, dabar nepamena.

Išvadą, jog kaltinamasis P. S. buvo faktinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, patvirtina ir visuma kitų bylos duomenų. Kaltinamasis D. B. paaiškino, jog jį paskyrus direktoriumi, P. S. ir toliau vadovavo bendrovei, o jis (D. B.) vykdė P. S. nurodymus: atliko funkcijas, susijusias su transporto veikla, kartais pagal paliepimą pasirašinėjo sutartis, kartais priimdavo ar išduodavo grynuosius pinigus pagal avansines apyskaitas, pasirašydavo sutartis su vairuotojais, tačiau visa tai darė tardamasis su P. S.. D. B. teigimu, jį paskyrus direktoriumi, realiai niekas nepasikeitė, jis toliau dirbo savo įprastą darbą, bendrovės antspaudo neturėjo, antspaudas buvo pas P. S., vienas jokių sprendimų nepriiminėdavo, išskyrus klausimus dėl vairuotojų, pinigais nedisponavo, visus finansinius įmonės reikalus tvarkė P. S., niekada neturėjo parašo teisės bankuose atlikti banko operacijoms, o jeigu reikėdavo iš banko paimti pinigų, P. S. su čekių knygele pats važiuodavo į banką ir paimdavo. AB (duomenys neskelbtini) banko ir AB „(duomenys neskelbtini)“ pažymos patvirtina, kad P. S. iki bankroto bylos iškėlimo dienos UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo šiuose bankuose pirmojo sąskaitos parašo teisę (1 t., 18–19 b. l.). Liudytoja B. Š., nuo 2007 m. kovo 20 d. iki 2010 m. kovo 19 d. dirbusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere, parodė, kad dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ją priėmė P. S., čekių knygutė buvo pas P. S. seife, jis užpildydavo čekį, su tuo čekiu D. B. eidavo į banką ir paimdavo pinigus, o jai paklausus P. S., kaip čia yra, kad pastarasis, nebūdamas bendrovės direktoriumi, turi teisę UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu vykdyti finansines operacijas, P. S. jai atsakė, kad čia viskas yra jo ir jis pats nori valdyti visą savo turtą. Liudytojos B. Š. teigimu, faktiškai visai UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklai vadovavo ne D. B., o P. S., pastarasis turėjo bendrovės antspaudą, duodavo jai nurodymus. Liudytoja J. P., dirbusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyriausiąja buhaltere nuo 2003 m. spalio 9 d. iki 2006 m. gruodžio 29 d., o nuo 2007 m. sausio 2 d. iki 2007 m. birželio 5 d. – UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyriausiąja buhaltere, parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo tose pačiose patalpose, kad tiek jai dirbant bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, tiek „(duomenys neskelbtini)“, į apskaitą ji įtraukdavo tik tuos buhalterinius dokumentus, kuriuos jai pateikdavo direktorius P. S., ir faktiškai visai UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklai vadovavo P. S., o ne D. B.. Liudytojos J. P. nuomone, D. B. bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ buvo tik vadybininkas, viskam bendrovėje vadovavo P. S., jis bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ tvarkė visus piniginius ir kitus reikalus. Liudytojos S. B., nuo 2006 m. liepos 17 d. iki 2006 m. gruodžio 29 d. dirbusios buhaltere UAB „(duomenys neskelbtini)“, o nuo 2007 m. sausio 2 d. iki 2008 m. gegužės 6 d. – UAB „(duomenys neskelbtini)“, teigimu, pagrindinis bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadovas buvo P. S.. Be to, liudytojai S. G., V. J., R. N., 2007 metais pirkę įrangą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, parodė bendravę ir įrangos įsigijimo sąlygas derinę tik su prisistatančiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi P. S.. Taip pat ir liudytojas E. B., iki 2008 m. vasario mėnesio dirbęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, patvirtino, kad jo darbo laikotarpiu bendrovei vadovavo P. S..

Iš 2004-07-20 kasos pajamų orderio kvito, Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2004-08-11 kasos pajamų orderio kvito, Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2004-10-30 kasos pajamų orderio kvito, Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2004-11-25 kasos pajamų orderio kvito, Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad nukentėjusioji V. B. už UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas sumokėjo 230166,08 Lt ir bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ paskolino 20000 Lt (1 t., 26–27 b. l.). Nukentėjusioji V. B. parodė, kad visus šiuos pinigus perdavė tiesiogiai kaltinamajam P. S. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui. Kaltinamasis D. B. patvirtino, jog du kartus pats matė, kaip jo motina V. B. perdavė pinigus kaltinamajam P. S.. 2004-07-20 kasos pajamų orderio kvite, Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2004-08-11 kasos pajamų orderio kvite, Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2004-10-30 kasos pajamų orderio kvite, Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), kaip vyr. finansininkė ir kasininkė pasirašė J. P., o 2004-11-25 kasos pajamų orderio kvite, Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), kaip vyr. finansininkė pasirašė J. P., kaip kasininkė pasirašė S. D.. Liudytoja J. P., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyriausiąja buhaltere V. B. nėra mačiusi, nežino, ar pastaroji pirko bendrovės akcijas, ji (J. P.) tokiuose sandoriuose nedalyvaudavo, taip pat nežino, ar bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ skolinosi pinigų iš V. B., nes tų pinigų ji nematė, o tris kasos pajamų orderio kvitus už akcijas ir vieną už įnešamus paskolintus pinigus ji išrašė ir pasirašė direktoriaus P. S. nurodymu, kad iš V. B. būtent tiek pinigų priimta, kada priimta ir už ką. Realiai pinigų ji nepriėmė, niekada nedisponavo grynaisiais pinigais, tvarkė tik dokumentus. J. P. teigimu, kasos pajamų orderio kvituose už akcijas ji pasirašė ne tik kaip buhalterė, bet ir kaip kasininkė, nes taip reikėjo, buvo toks formatas, realiai ji kasininke nebuvo, vėliau tuos kasos pajamų orderio kvitus ji įtraukė į buhalterinės apskaitos dokumentus, tačiau jai nežinoma, ar iš V. B. gauti pinigai buvo įnešti į bendrovės banko sąskaitas. Be to, nukentėjusiajai V. B. buvo išduotas kaltinamojo P. S. pasirašytas Laikinojo akcininko pažymėjimas (1 t., 90 b. l.), kuriame nurodyta, jog V. B. 2004 m. liepos 20 d. įsigijo 50806 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, vienos akcijos nominali vertė 1 Lt. Šio Laikinojo akcininko pažymėjimo išdavimas V. B., tačiau įstatymo nustatyta tvarka nepadidinus bendrovės įstatinio kapitalo (tai matyti iš duomenų apie juridinį asmenį, 1 t., 64–67 b. l.) ir neįtraukus V. B. į bendrovės akcininkų sąrašą, teismo nuomone, buvo kaltinamojo P. S. tiesioginės tyčios paversti V. B. bendrovei skirtus pinigus savo turtu išraiška ir patvirtina kaltinamojo P. S. kaltę pasisavinus V. B. perduotus jam, kaip bendrovės vadovui, pinigus už neva įsigytas bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ akcijas bei šiai bendrovei paskolintus pinigus. Atkreipiamas dėmesys, jog kaltinamasis P. S., pripažindamas, jog du kartus po 25 000 Lt paėmė iš nukentėjusiosios V. B. ir teigdamas, kad šiuos pinigus įnešė į bendrovės sąskaitą banke, negalėjo įvardyti nurodytos įnešamų į sąskaitą pinigų paskirties, taip pat negalėjo paaiškinti, kodėl nebuvo padidintas bendrovės įstatinis kapitalas, kodėl V. B. nebuvo įregistruota kaip akcininkė.

Liudytoja S. G. parodė, kad pagal komercinį pasiūlymą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko melžimo įrangą, bendravo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi P. S. ir pagal 2007-12-14 kasos pajamų orderio kvitą sumokėjo 4537,10 Lt grynais. Liudytojas V. J. parodė, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko melžimo aikštelę, su P. S. pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį, iš pradžių sumokėjo avansą – 2007 m. sausio 17 d. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pervedė 50 tūkst. Lt, o likusią sumą – 67410 Lt sumokėjo 2007 m. lapkričio mėnesį į P. S. asmeninę sąskaitą, nes P. S. jam padavė sąskaitos numerį, į kurią reikia pervesti likusią sumą. V. J. teigimu, 2007 m. rugpjūčio 22 d. jis neįnešė 67410 Lt į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą, kasos pajamų orderis buvo išrašytas todėl, kad jam reikėjo Nacionalinei mokėjimų agentūrai pristatyti dokumentus iki 2007 m. rugsėjo 1 d. Liudytojas R. N. parodė, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko įrangą savo ūkiui ir pagal 2007-08-24, 2007-08-27 kasos pajamų orderio kvitus atsiskaitė grynaisiais – 18477 Lt, o pavedimu sumokėjo 40900 Lt. Byloje esantys kasos pajamų orderiai patvirtina, kad minėti liudytojai grynais sumokėjo jų nurodytas pinigų sumas bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, o A. S. už prekes bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 69223,52 Lt (1 t., 29–33, 159, 171 b. l.). Kasos pajamų orderiuose (išskyrus 2007-12-03 kasos pajamų orderį, Serija (duomenys neskelbtini) be Nr., kuriame nurodyta kasininko pavardė D. B.) nurodyta, jog pasirašo vyr. finansininkė (buhalterė) B. Š.. Liudytoja B. Š. paaiškino, kad 2007 m. ji atsisakė pajamuoti kasos pajamų orderius, išrašytus ūkininkams, nes nebuvo pateikti kasos pajamų orderio kvitai, net sumų ji nematė, o prasidėjus bankroto procedūrai, bankroto administratorius išsiuntė paklausimus, ir visi ūkininkai nurodė, kad pinigus pagal kasos pajamų orderius, kurių ji neįtraukė į apskaitą, ūkininkai sumokėjo P. S.. Minėtos liudytojos teigimu, aštuonis kasos pajamų orderius jos vardu surašė S. B., pastaroji jai paaiškino, kad taip liepė P. S., tų kasos pajamų orderių kopijas ji (B. Š.) turėjo, pateikė prie bylos. Liudytoja S. B. parodė, kad dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus P. S. nurodymu išrašinėjo dokumentus ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, išrašė ūkininkams kasos pajamų orderius, juose B. Š. pavardę įrašė, nes pastaroji buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė, o D. B., kaip kasininko, pavardę jai liepė įrašyti P. S.. Specialisto išvadoje nurodyta: 2007-08-24 kasos pajamų orderio kvite serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) eilutėje „Vyr. Buhalteris (buhalteris) B. Š.“ pasirašė ne B. Š., tikėtina, kad pasirašė P. S.; 2007-08-27 kasos pajamų orderio kvite serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) eilutėje „Vyr. Buhalteris (buhalteris) B. Š.“ pasirašė ne B. Š., tikėtina, kad pasirašė P. S.; 2007-08-27 kasos pajamų orderio kvite serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) eilutėje „Vyr. Buhalteris (buhalteris) B. Š.“ pasirašė ne B. Š., tikėtina, kad pasirašė P. S. (8 t., 106–109 b. l.). Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM (duomenys neskelbtini) apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvadoje nurodyta, kad pinigai, gauti iš ūkininkų pagal kasos pajamų orderius: 2007-08-22 (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), mokėtojas ūkininkas V. J., 67410 Lt, 2007-08-24 (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), mokėtojas ūkininkas R. N., 8000 Lt, 2007-08-27 (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), mokėtojas ūkininkas R. N., 7268 Lt, 2007-08-27 (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), mokėtojas ūkininkas R. N., 3209,60 Lt, 2007-08-30 (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), mokėtojas ūkininkė A. S., 34612,76 Lt, 2007-12-03 (duomenys neskelbtini) Nr., mokėtojas ūkininkas V. J., 67410 Lt, 2007-12-14 (duomenys neskelbtini) Nr., mokėtojas ūkininkė S. G. 4537,10 Lt, 2007-01-04 (duomenys neskelbtini) Nr., mokėtojas ūkininkė A. S., 34611,76 Lt, remiantis įrašais UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkytoje 2007 m. sausio–gruodžio mėn. ir 2008 m. sausio–balandžio mėn. kasos knygoje, į kasos knygą neįrašyti, 227058,22 Lt kasoje neužpajamuoti, į buhalterinę apskaitą 227059,22 Lt gavimo ūkinės operacijos neįrašytos. P. S. į bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ kasą laikotarpiu nuo 2007-08-22 iki 2008-01-04 iš viso neįnešė 159 648,22 Lt (2 t., 77–142 b. l.).

Kaip matyti iš 2007-01-02 perdavimo–priėmimo akto be Nr. kopijos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudoti 101655 Lt vertės ilgalaikį turtą (1 t. 39 b. l.). Šiame akte nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ persiskyrė į dvi įmones: UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat nurodyta, kad turtą perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius D. B., o priėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius P. S..

Remdamasis tais pačiais pagrindais ir motyvais teismas sprendžia, kad kaltinamasis P. S. veikdamas tyčia padarė ir kitą BK 184 str. 2 d. numatytą jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką – išvaistė didelės (165734,40 Lt/48000 Eur) vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, išregistruodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančias transporto priemones – vilkikus: „Volvo“, v/n (duomenys neskelbtini) 51792 Lt vertės, ir „Volvo“, v/n (duomenys neskelbtini) 113942,40 Lt vertės, ir įregistruodamas minėtas transporto priemones UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Kaltinime nurodytas turtas buvo perduotas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ remiantis 2007-01-02 nuomos sutartimi, pasirašyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus D. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus P. S. (1 t., 34 b. l.). Kaip matyti iš VĮ „Regitra“ pateiktų duomenų (6 t., 22–151 b. l.) ir 2010 m. sausio 19 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., 155–191 b. l.), 2007-01-02 nuomos sutartimi bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ perduotų autotransporto priemonių savininku VĮ „Regitra duomenų bazėje buvo įregistruota UAB „(duomenys neskelbtini)“, o po to 2008-05-07 transporto priemonės „Volvo“, v/n (duomenys neskelbtini) ir „Volvo“, v/n (duomenys neskelbtini) pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu parduotos „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini).

P. S. taip pat kaltinamas didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto iššvaistymu be jokio teisinio pagrindo pervedant UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus (255270 Lt) UA bendrovei „(duomenys neskelbtini)“. Kaip matyti iš bylos duomenų (specialisto išvados, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) banke išrašo, 2 t., 77–96, 127–128 b. l.), UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius P. S. bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 2007-01-08 mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 190000 Lt, nurodyta mokėjimo paskirtis – avansinis mokėjimas, ir 2007-01-09 mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 12000 Lt, nurodyta mokėjimo paskirtis – pervedami pinigai į kitą sąskaitą. Specialisto išvadoje nurodyta, kad pagal apskaitoje įformintą prekių įsigijimą iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ir apmokėjimą bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ už įsigytas prekes apmokėdavo po prekių įsigijimo, mokėjimo pavedimuose nurodant, pagal kokias PVM sąskaitas faktūras apmokama, o pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkytą sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) registrą „adresatas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nustatyta, kad 2006-12-31 bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimų viena kitai neturėjo, tyrimui nepateiktos sutartys tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl prekių ar paslaugų teikimo, kuriose numatytas atsiskaitymo būdas – išankstinis apmokėjimas.