Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Marytės Mitkuvienės ir Gintaro Pečiulio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo P. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas, priešieškinis atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-255-267/2011 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Povaitoma“ ieškinį atsakovui P. S., trečiajam asmeniui D. B. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir atsakovo P. S. priešieškinį.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Teismas padarė teisės taikymo klaidą bei nukrypo nuo teismų praktikos, nusprendęs, kad kasos išlaidų orderis yra sandoris, kuris nuginčijamas bendrais sandorių negaliojimo pagrindais.Teismas netinkamai ir nevisapusiškai įvertino teismo buhalterinės ekspertizės išvadas, kuriose aiškiai konstatuota, jog 2008-07-31 bendrovės kasoje buvo 17 670,23 Lt. Dėl to bendrovė negalėjo jam išmokėti 366 000 Lt. Teismas netinkamai įvertino liudytojos B. Š., buvusios ir iki šiol tebesančios bendrovės finansininkės, parodymus. Turėjo atsižvelgti į tai, kad ši liudytoja yra tiesiogiai pavaldi bankroto administratoriui, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl jos nešališkumo. Be to, ji yra patraukta baudžiamojon atsakomybėn už galimus nusikaltimus, dirbant UAB „Povaitoma“ buhaltere ir yra akivaizdžiai priešiška atsakovui.Teismas neįvertino, kad UAB „Gilojos transportas“ nuo 2009-01-29 yra bankrutavusi įmonė, todėl toks jos statusas kelia abejonių dėl to, ar ji apskritai buvo pajėgi įvykdyti 366 000 Lt įsipareigojimus UAB „Povaitoma“. Teismas be pagrindo netenkino prašymo išreikalauti dokumentus iš šios bendrovės, patvirtinančius atsiskaitymą.Teismas be pagrindo laikė, kad jis buvo nesąžiningas, nes po bankroto bylos iškėlimo jis kreipėsi į administratorių su finansiniu reikalavimu, tačiau nebuvo įtrauktas į kreditorių sąrašą. Teigia, kad niekuomet nepripažino, kad yra gavęs 366 000 Lt, o jo elgesį pasirašant ginčijamą orderį nulėmė D. B. ir B. Š. apgaulė – pažadas, jog 366 000 Lt bus sumažintas UAB „Jonavos agrochemija“ įsiskolinimas UAB „Povaitoma“. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad 2008-07-31 buvo bendrovės vadovas, nes įrodymai patvirtina, jog juo buvo D. B. (VSDFV duomenų bazė, 2008-06-27 specialisto išvadoje Nr. 5-4/39, darbo sutartis ir kt.), o tai, jog tokie duomenys nebuvo pateikti Juridinių asmenų registrui nekeičia šio asmens statuso. Teismas visiškai nevertino akcijų perleidimo sutarties, jo bei D. B. paaiškinimų šiuo klausimu. Be to, iš sprendimo motyvų neaišku, kodėl teismas sprendė, kad jam buvo žinoma apie bendrovės finansinę padėtį.

Teismas padarė teisingą išvadą, kad priešieškinis nepagrįstas, nes atsakovas P. S. savo ranka ginčo kasos orderyje įrašė, jog gavo 366 000 Lt. Šią aplinkybę patvirtino ir D. B.. Be to, atsakovas buvo ne tik UAB „Povaitoma“, bet ir UAB „Joniškio agrotechnika“ vadovas, todėl turėjo pakankamą patirtį, pasirašydamas buhalterinės apskaitos dokumentus.Teismas teisingai nusprendė, kad atsakovui buvo išmokėti iš UAB „Gilojos transportas“ gauti pinigai, kurie savalaikiai nebuvo apskaityti bendrovės kasoje. Tuo tarpu apeliantas klaidina teismą tvirtindamas, jog liudytoja B. Š. kasos pajamų orderių, gautų iš UAB „Gilojos transportas“ po 2008-08-31, nebuvo įtraukusi į kasą ir tik prieš teismo posėdį atidavė bankroto administratoriui. Apeliantas neprašė teismo išreikalauti iš BUAB „Gilojos transportas“ administratoriaus skunde nurodomų dokumentų.Apelianto nurodoma aplinkybė, kad liudytoja B. Š. buvo jo (administratoriaus) įmonės, kurios veikla nėra susijusi su bankroto bylų administravimu, finansininke, nėra reikšminga. Be to, ši liudytoja yra BUAB „Povaitoma“ kreditorių susirinkimo narė, todėl ji, o ne jis (administratorius) turi galimybę daryti įtaką administratoriaus sprendimams ieškovo bankroto byloje. Be to, dėl galimo interesų konflikto atsakovas buvo pateikęs skundą Įmonių bankroto valdymo departamentui, tačiau nebuvo nustatyta jokių pažeidimų jo veiksmuose.Apeliantas klaidina teismą teigdamas, jog kreipėsi į administratorių su finansiniu reikalavimu, jog tarėsi su D. B. ir B. Š. dėl užskaitos UAB „Joniškio agrotechnika“, nes nėra tai patvirtinančių įrodymų.Teismas padarė teisingą išvadą, kad bendrovės direktoriumi iki ginčo sandorio sudarymo metu buvo atsakovas P. S., nes paskirdamas vadovu D. B. atsakovas nesudarė finansinės atskaitomybės ir pagal ją neperdavė turto naujam vadovui, bendrovės vardu pasirašinėjo įvairius dokumentus, tebeturėjo parašo teisė ir faktiškai valdė bendrovės sąskaitas bankuose, nesiėmė veiksmų, kad duomenys apie vadovą būtų pakeisti Juridinių asmenų registre. Teismas pagrįstai nevertino apelianto nurodomos akcijų perleidimo sutarties, pagal kurią neva P. S. akcijas pardavė D. B., nes atsakovas nepateikė jos originalo, administratoriui taip pat nebuvo perduota tokia sutartis, 2007-01-29 bendrovės įstatai yra pasirašyti P. S., o D. B. tvirtino, kad nėra sudaręs tokios sutarties. Dėl to teismas teisingai sprendė, kad bendrovės vadovui ir akcininkui turėjo būti žinoma bendrovės finansinė padėtis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Kaip yra žinoma, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl teisėjų kolegija nagrinėja bylą neperžengdama atsakovo P. S. apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d., 329 str.).

Kaip nustatyta aukščiau, teismas, išnagrinėjęs ieškovo BUAB „Povaitoma“ pareikštą ieškinį, kuriuo bankroto administratorius iš esmės ginčijo bendrovės 366 000 Lt paskolos grąžinimo atsakovui P. S., įforminto 2008-07-31 šalių pasirašytu kasos išlaidos orderiu, teisėtumą, o taip pat atsakovo P. S. priešieškinį, kuriuo jis prašė pripažinti, kad minėtame kasos išlaidų orderyje nurodyta buhalterinė operacija faktiškai nebuvo atlikta, – ieškinį patenkino, o priešieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad šalių veiksmais buvo pažeistos imperatyvios Laikinojo mokėjimų eilės įstatymo nuostatos, kad atsakovui buvo žinoma apie UAB „Povaitoma“ sudėtingą finansinę padėtį. Taip pat sprendė, jog nepaneigtas minėto kasos orderio tikrumas.

Visų pirma, pasakytina tai, kad byloje surinkta medžiaga, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys teisėjų kolegijai duoda tiek faktinį, tiek teisinį pagrindą spręsti, jog minėtos paskolos grąžinimas atsakovui P. S. likus 10 dienų iki kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, neabejotinai pažeidė kitų jos kreditorių interesus, nes minėtam asmeniui be pagrindo buvo suteikta pirmenybė patenkinti savo reikalavimus anksčiau už kitus kreditorius ir nesilaikant Laikinojo mokėjimų eilės įstatymo, Įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) imperatyvių normų. Šią išvadą teisėjų kolegija daro atsižvelgdama į teismų informacinės teismų sistemos LITEKO duomenis, iš kurių matyti, jog VSDFV Joniškio skyrius 2008-08-11 kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Povaitoma“, o bankroto byla ieškovui buvo iškelta teismo 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartimi (Nr.B2-18-267/2012). Šioje teismo nutartyje buvo konstatuota, jog bendrovė už 2008 m. antrą ketvirtį yra skolinga 5 651,82 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 411,18 Lt delspinigių, bendrovės vardu registruotos transporto priemonės yra areštuotos arba įkeistos lizingo bendrovėms, taip pat apribota disponavimo teisė nekilnojamuoju turtu. Teismo 2009 m. sausio 20 d. nutartimi buvo patvirtinti UAB „Povaitoma“ kreditorių 2 525 003,23 Lt finansiniai reikalavimai, iš kurių – 31 pirmos eilės kreditorių 126 556,38 Lt, antros eilės – 961 632,07 Lt (iš jų VSDFV Joniškio skyriaus – 67 878,21 Lt, Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos – 893 753,86 Lt), o pagal teismo 2012 m. balandžio 4 d. nutartimi patikslintus finansinius reikalavimus, bendra kreditorių reikalavimų suma yra 3 813 051,89 Lt, iš kurių 61 633,32 Lt pirmos eilės kreditorių ir 1 468 442,65 Lt antros eilės kreditorių.

Dėl to, teisėjų kolegijos įsitikinimu, teismas teisingai sprendė, jog bendrovė 2008-07-31 grąžindama atsakovui P. S. 366 000 Lt skolą, jau buvo faktiškai nemoki. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus bendrovės įsiskolinimų dydžius pirmos eilės kreditoriams, valstybės biudžetams, kreditorių skaičių, akivaizdu, jog tokia bendrovės finansinė būklė susiklostė ne dėl tam tikrų staigių ir netikėtų pokyčių bendrovės veikloje, bet per tam tikrą laiko tarpą. Dėl to teisėjų kolegija laiko, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeista ne tik pirmosios instancijos teismo konstatuota atsiskaitymo tvarka, numatyta Laikinojo mokėjimų eilės įstatymo 3 straipsnyje, bet suteikus pirmenybę atsakovui (vienam iš bendrovės kreditorių) neabejotinai buvo pažeisti kitų pirmesnės eilės kreditorių interesai ir teisės.

Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas taip pat teisingai sprendė, jog byloje nepaneigtos aplinkybės, kad atsakovui turėjo būti žinoma apie ieškovo tuometinę sudėtingą finansinę padėtį, nes net ir tuo atveju, jei, kaip teigia apeliantas, jis nuo 2007-02-06 nebebuvo šios bendrovės direktoriumi (kurios vadovu pagal Juridinių asmenų registro duomenis jis buvo nuo 1995-04-06), liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, jo paties teismui duoti paaiškinimai patvirtina, kad jis turėjo įgaliojimus veikti ieškovo vardu, atliekant įvairias finansines operacijas, kad ieškovas ir UAB „Joniškio agrotechnika“, kuriai jis taip pat vadovavo nuo 1995-03-03, buvo neatsiejamai susijusios dėl persipynusio šių bendrovių turto, tų pačių dalyvių ir valdymo organų (2 t., 33, 34, 132-139 b. l.). Dėl to, esant nepaneigtiems bylos rašytiniams įrodymams, nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad 2008-07-31 jam nebuvo ar neturėjo būti žinoma ieškovo turtinė būklė, todėl teismas pagrįstai jo elgesį, atsiimant skolą iš bendrovės, vertino kaip nesąžiningą (CPK 185 str.).

Kaip minėta, apeliantas taip pat tvirtina, kad 2008-07-31 kasos išlaidų orderyje pasirašė apgautas ieškovo finansininkės B. Š. ir D. B., kurie, anot jo, pažadėjo sumažinti jo vadovaujamos UAB „Joniškio agrotechnika“ įsiskolinimą UAB „Povaitoma“, o jokie grynieji pinigai jam nebuvo išmokėti. Dėl to priešieškiniu prašė pripažinti neįvykusią kasos išlaidų orderyje nurodytą buhalterinę operaciją. Pažymėtina, kad nei pirmosios instancijos teismui, nei su apeliaciniu skundu nėra pateikti jokie įrodymai, patvirtinantys buvus minėtą susitarimą dėl įskaitymo, ar tokio įskaitymo atlikimą, to nepatvirtino taip pat ir pirmosios instancijos teismo apklausti minėti asmenys (2 t., 132-139 b. l.). Tuo tarpu, kaip nustatyta aukščiau, atsakovas P. S. yra patyręs verslininkas ir vadovas, nes nuo 1995 metų vadovavo dviems juridiniams asmenims, pats save dokumentuose įvardydamas taip pat ir akcininku, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, šiam asmeniui buvo, ar turėjo būti žinoma, kokia tvarka yra sudaromi ir kaip yra įforminami juridinių asmenų sandoriai, kaip privalo būti tvarkomi bendrovės finansai, kokios gali atsirasti teisinės pasekmės, jei nesilaikoma įstatymo reikalavimų. Taigi akivaizdu, kad atsakovas P. S., pasirašydamas ginčo orderį ir patvirtindamas, jog pinigai jam buvo išmokėti asmeniškai, o ne UAB „Joniškio agrotechnika“, pripažino, kad bendrovė jam grąžino skolą ir suprato, kad šis dokumentas bus apskaitytas bendrovės buhalterinėje apskaitoje. Dėl to ieškovui iškėlus bankroto bylą, administratorius turėjo pagrindą spręsti, jog, įmonei esant nemokiai, neteisėtai – apeinant pirmos ir antros eilės kreditorius, atsakovui P. S. – trečios eilės kreditoriui, buvo suteikta pirmenybė gauti savo reikalavimo patenkinimą, ir imtis priemonių ginti visų bankrutuojančios bendrovės kreditorių interesus teisme (ĮBĮ 11 str. 3 d. 14 p.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nustatytas aplinkybes, atmeta apelianto teiginius, jog jam 2008-07-31 negalėjo būti išmokėta 366 000 Lt grynais pinigais, grindžiamus tuo, bendrovės kasoje buvo tik 17 670,23 Lt, ką, anot jo, patvirtinta teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartimi paskirtos buhalterinės ekspertizės išvados (3 t., b. l. 40-48 b. l). Kaip yra žinoma, teismo ekspertizės aktas, kurio išvados, beje, yra grindžiamos buhalterinės apskaitos duomenimis, turi būti vertinamos kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 str.). Šiuo atveju, teisėjų kolegija, remdamasi tiek bylos medžiaga, tiek teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, iš kurių matyti, kad yra nagrinėjama baudžiamoji byla dėl aplaidaus UAB „Povaitoma“ buhalterijos tvarkymo (Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. 1-6-645/2012), taip pat vadovaudamasi tikimybių pusiausvyros principu, sprendžia, jog šie apelianto teiginiai nepaneigia teismo išvados, kad jis neįrodė, jog nurodyta pinigų suma jam negalėjo būti išmokėta, todėl kad pagal buhalterinės apskaitos duomenis šios bendrovės kasoje tokių pinigų nebuvo (CPK 178 str.).

Kaip yra žinoma, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, o teismas, vertindamas įrodymus privalo įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti. Minėta, jog 2008-07-31 kasos išlaidų orderyje užfiksuota, kad atsakovui kaip fiziniam asmeniui yra išmokėta 366 000 Lt ir pats atsakovas pasirašė, kad pinigus gavo. Pažymėtina, kad pagal šio orderio išrašymo dieną galiojusio Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 19 punktą, laikoma, kad pinigai pagal kasos išlaidų orderį yra neišmokėti, tik tuomet, jeigu jame nėra pinigų gavėjo parašo. Kadangi atsakovas šį dokumentą pasirašė, tuo patvirtindamas jame nurodytus duomenis, negalima neigti prieš tai pripažinto fakto, t. y. vertinant įrodymus jų patikimumo aspektu, ši taisyklė reiškia, kad šalies pripažintas faktas negali būti paneigiamas duomenimis, kurie priklauso nuo tos šalies. Taigi teisėjų kolegija, remdamasi išvadomis dėl apelianto nurodytų aplinkybių susijusių su tuo, kad šiuo bepiniginiu dokumentu buvo pridengtas iš esmės nemokios UAB „Povaitoma“ atsiskaitymas (įskaitymas) su minėta atsakovo P. S. vadovaujama UAB „Joniškio agrotechnika“, konstatuoja, kad kasos išlaidų orderyje užfiksuota ūkinė operacija negali būti nuginčyta remiantis tik jį pasirašiusiojo pinigus gavusio asmens paaiškinimais (CPK 185 str.).

Teisėjų kolegija laiko, jog nustačius pirmiau išdėstytas aplinkybes, bei padarius atitinkamas išvadas, kiti apeliacinio skundo argumentai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

Atsižvelgdama į tai, kas nustatyta aukščiau, teisėjų kolegija sprendžia, pirmosios instancijos teismas, patenkinęs ieškovo BUAB „Povaitoma“ ieškinį ir atmetęs atsakovo P. S. priešieškinį iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl atmeta atsakovo apeliacinį skundą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą paliekama nepakeistą (CPK 263, 329, 330 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.