- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-24
- Bylos Nr.
- e2YT-10961-1171/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06250-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilma Brazinskienė
- Pareiškėjas
- K. K.
- Suinteresuotas asmuo
- M. K., E. J. G., Vilniaus
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
- 2.5.9Kiti su paveldėjimu susiję klausimai
- 3.2.7.1Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
- 3.4.5.19pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.6.19Bylų dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo nagrinėjimas
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilma Brazinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos K. K. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys M. K., E. J. G., Vilniaus m. 9-asis notarų biuras.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja K. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą palikimui po pareiškėjos tėčio S. K., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.
Nurodė, kad pareiškėjos tėtis (toliau – palikėjas) (duomenys neskelbtini) metais išvyko gyventi į Rusijos federaciją ir ten gyveno iki pat mirties. Gyvendamas Rusijoje palikėjas (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su E. J. G. (byloje esančia suinteresuotu asmeniu). Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) palikėjas su pareiškėjos mama I. K. buvo sudarę santuoką, o santuokos metu gimė vaikai – pareiškėja ir jos brolis M. K. (byloje esantis suinteresuotu asmeniu). Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) Ukmergės rajono teismo sprendimu palikėjo ir pareiškėjos mamos santuoką buvo nutraukta. Aplinkybės, kad palikėjas gyveno ir mirė Rusijoje, lėmė tai, kad jo mirties išrašas buvo išduotas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) jis buvo palaidotas Lietuvoje. Laidotuvių metu, palikėjo sutuoktinė informavo, kad palikėjas testamento nebuvo sudaręs, bet norėjo, kad jo turtą paveldėtų pareiškėja. Taip pat palikėjo sutuoktinė abstrakčiai nurodė, kad palikėjas galimai turėjo vertybinių popierių ir lėšų banke, bet negalėjo nurodyti tikslesnių duomenų, todėl pažadėjo juos gauti, kreipdamasi į Rusijos kompetentingas institucijas. Tuo tarpu pareiškėja pati kreipėsi į banką dėl duomenų apie palikėjo turtą, tačiau gavo atsakymą, kad be notaro išduoto dokumento negali suteikti informacijos. Tuomet pareiškėja kreipėsi į notarą, kuris žodžiu jai paaiškino, kad atsižvelgiant į tarp Lietuvos ir Rusijos valstybių sudarytą sutartį, palikėjo, kuris buvo išvykęs iš Lietuvos, turto paveldėjimas galimas tik Rusijoje, kur turi būti išduotas paveldėjimo liudijimas. Dėl šių aplinkybių pareiškėja manė, kad palikėjo sutuoktinė padės sutvarkyti palikėjo turto paveldėjimą Rusijoje ir/ar gauti reikiamus duomenis, kad pareiškėja galėtų priimti palikėjo turtą. Vėliau šalyje prasidėjo COVID-19 pandemija ir vyriausybė šalyje paskelbė ekstremalią situaciją, buvo uždarytos sienos. Todėl tiek palikėjo sutuoktinė negalėjo atvykti į Lietuvą, tiek pareiškėja į Rusiją. Jų bendravimas vyko telekomunikacijų priemonėmis. Vėliau prasidėjo Rusijos ir Ukrainos karas, ir tai tik dar labiau apsunkino pareiškėjos, kaip Lietuvos Respublikos pilietės, galimybę iš Rusijos valstybinių institucijų gauti duomenimis, reikalingus paveldėti palikėjo turtą. Vėliau palikėjo sutuoktinė informavo, kad palikėjas jokio turto Rusijoje neturėjo. Pareiškėja surado ir gavo dokumentus – du SEB banko Vertybinių popierių portfelio išrašus, suformuotus (duomenys neskelbtini), Lietuvoje esančio SEB banko (duomenys neskelbtini) atsakymą palikėjos sutuoktinei ir palikėjo sutuoktinės (duomenys neskelbtini) atsisakymą paveldėti palikėjo turtą, iš esmės patvirtinančius, kad palikėjas Lietuvoje turėjo kilnojamąjį turtą ir, kad palikėjo sutuoktinė atsisako paveldėti palikėjo turtą, esantį Lietuvoje. Gavusi pirmiau nurodytus dokumentus, pareiškėja vėl kreipėsi į notarą dėl galimybės paveldėti palikėjo turtą, esantį Lietuvoje, tačiau jai vėl buvo paaiškinta, kad išvykusio į Rusiją asmens turto paveldėjimo klausimas turi būti sprendžiamas Rusijoje.
Pareiškėja 2023 m. rudenį kreipėsi teisinės pagalbos paveldėti palikėjo turtą Lietuvoje. Pareiškėjos advokatas 2024 m. vasario 9 d. kreipėsi į turto buvimo vietos notarą - Vilniaus m. 9-ąjį notarų biurą ir gavo atsakymą, kuriuo nurodyta kreiptis į Valstybinę įmonę Registrų centras, kuris atsakingas už Testamentų registro duomenis. 2024 m. kovo 12 d. gautas atsakymas, patvirtinantis, kad Testamentų registre nėra įregistruoti palikimo priėmimo faktai, todėl palikėjo turtas iki šiol nėra paveldėtas.
Pirmiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad notarų žodiniai paaiškinimai klaidino pareiškėją, kuri dėl to manė, kad palikėjo turto paveldėjimas turi būti sprendžiamas Rusijos įstaigose ir nors palikėjo sutuoktinė gyvendama Rusijoje stengėsi padėti pareiškėjai, jai taip pat dėl pirmiau nurodytų objektyvių priežasčių nepavyko gauti reikalingus duomenis ir dokumentus iš Rusijos kompetentingų institucijų per tris mėnesius nuo palikėjo mirties. O pareiškėjos gauti vertybinių popierių portfelio išrašai, suformuoti (duomenys neskelbtini), ir Lietuvoje esančio SEB banko (duomenys neskelbtini), atsakymas palikėjo sutuoktinei patvirtina, kad palikėjui priklausančio turto – vertybinių popierių saugotojas ir piniginių lėšų laikytojas yra SEB bankas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo M. K. atsiliepimu į pareiškimą nurodo, kad su pareikštu pareiškimu ir jame nurodytomis aplinkybėmis bei pareiškime nurodytu pareiškėjos (suinteresuoto asmens sesers) prašymu pilnai sutinka. Pažymėjo, kad į palikėjo paliktą turtą pretenzijų nereiškia.
Suinteresuotas asmuo E. J. G. atsiliepimu į pareiškimą nurodo, kad su pareikštu pareiškimu yra pilnai susipažinusi ir su juo sutinka. Pažymėjo, kad į mirusio sutuoktinio paliktą turtą nepretenduoja ir pretenzijų nereiškia.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Palikimo atsiradimo momentas sutampa su palikėjo mirties momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Tokie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 2-3 dalys). CK 5.60 straipsnyje numatyta, kad įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo (straipsnio 1 dalis).
CK 5.57 straipsnyje numatyta, kad šio kodekso 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007; 2011-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2010-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010; kt.). Teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad S. K. mirė (duomenys neskelbtini), Rusijoje, Maskvoje. Iš 2024 m. balandžio 29 d. gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis Nr. GR.1A-11529 nustatyta, kad S. K. mirė santuokoje, sutuoktinė - E. G.. Palikėjas turėjo du pilnamečius vaikus - M. K. ir pareiškėją K. K.. Bylos duomenimis nustatyta, kad palikėjas (duomenys neskelbtini) metais išvyko į Rusijos federaciją ir ten gyveno iki mirties. Byloje pateiktas gimimo liudijimas patvirtina S. K. ir K. K. giminystę. Kaip nurodo pareiškėja, jos tėvo mirties išrašas buvo išduotas (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę patvirtina ir byloje pateiktas (duomenys neskelbtini) mirties įrašas Nr. 218, kuriame be kita ko nurodyta palikėjo mirties vieta Maskva, Rusija. Byloje pateiktas Testamentų registro išrašas patvirtina, kad po S. K. mirties palikimo niekas nepriėmė.
Kaip teigia pareiškėja viena iš įstatyme numatyto termino praleidimo priežasčių buvo notaro nurodymas, kad palikėjo, kuris buvo išvykęs iš Lietuvos Respublikos, turto paveldėjimas galimas tik Rusijoje. Dėl šių aplinkybių, pareiškėja manė, kad palikėjo sutuoktinė padės susitvarkyti palikėjo turto paveldėjimą Rusijoje ir/ar padės gauti reikiamus duomenis, kad pareiškėja galėtų priimti palikėjo turtą. Vėliau prasidėjus COVID-19 pandemijai, buvo apribotos tiek pareiškėjos, tiek palikėjo sutuoktinės galimybės laisvai keliauti tarp šalių, jos palikimo klausimais bendravo telekomunikacijų priemonėmis. Šias aplinkybes patvirtina byloje pateiktas šalių susirašinėjimas. Kaip teigia pareiškėja, ji pagrįstai manė, kad palikėjo sutuoktinė ir toliau rinks duomenis reikalingus palikėjo turtui paveldėti. Vėliau prasidėjęs Rusijos ir Ukrainos karas dar labiau apsunkino pareiškėjos kaip Lietuvos Respublikos pilietės galimybes iš Rusijos valstybinių institucijų gauti duomenis, reikalingus paveldėti palikėjo turtą. Byloje pateikti (duomenys neskelbtini) SEB banko Vertybinių popierių portfelio išrašai, adresuoti palikėjo sutuoktinei. Iš šių išrašų nustatyta, kad palikėjas SEB banke turėjo vertybinių popierių 150,92 Eur ir 4 990,16 Eur sumai ir 1 990,10 Eur pinigines lėšas, esančias SEB banke. Taip pat byloje pateiktas palikėjo sutuoktinės 2023 m. lapkričio 7 d. atsisakymas paveldėti palikėjo kilnojamąjį turtą (įskaitant pinigines lėšas ir vertybinius popierius) Lietuvoje. Šiame atsisakyme be kita ko nurodyta, kad palikėjo sutuoktinė neprieštarauja, kad palikėjo dukra - K. K. gautų jo visą turtą Lietuvos Respublikoje. Gavusi šiuos dokumentus pareiškėja pakartotinai kreipėsi į notarą, tačiau kaip teigia, jai žodžiu buvo paaiškinta, kad į Rusiją išvykusio asmens turto paveldėjimo klausimas turi būti sprendžiamas Rusijoje.
Kadangi palikėjas iki mirties nuolat gyveno Rusijoje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 780 straipsniu, nagrinėjamoje byloje, sprendžiant klausimą dėl bylos teismingumo, turi būti vadovaujamasi 1992 m. liepos 21 d. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutartimi dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (toliau – Teisinės pagalbos sutartis). Šio sutarties 42 straipsnyje yra reglamentuota paveldėjimo teisei kaip tokiai, atsirandančiai įpėdiniams po palikėjo mirties, taikytiną teisė, kurio 1 dalyje įtvirtinta, kad kilnojamojo turto paveldėjimo teisę reguliuoja įstatymai Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje palikėjas turėjo paskutinę nuolatinę gyvenamąją vietą. Teisinės pagalbos sutarties 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kilnojamojo turto paveldėjimo bylas, išskyrus šio straipsnio 2 punkte nurodytu atveju, nagrinėja įstaigos Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje palikėjas turėjo paskutinę nuolatinę gyvenamąją vietą. Teisinės pagalbos sutarties 45 straipsnio 2 dalyje numatyta, kai visas kilnojamasis paveldėtinas turtas yra teritorijoje Susitariančiosios Šalies, kurioje palikėjas neturėjo paskutinės nuolatinės gyvenamosios vietos, tai pagal pareiškimą įpėdinio arba nuo palikimo atsisakiusio asmens, jeigu su tuo sutinka visi įpėdiniai, paveldėjimo bylą nagrinėja šios Susitariančiosios Šalies įstaigos.
Taigi atsižvelgiant į virš išdėstytą, į tai, kad palikėjas neturėjo paskutinės nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvoje, jo turtą sudaro kilnojamasis turtas – vertybiniai popieriai ir piniginės lėšos Lietuvos banke, į tai, kad su pareiškimu sutinka visi įpėdiniai, o palikėjo sutuoktinė atsisakė palikimo, spręstina, kad palikėjo turto paveldėjimo santykius turi nagrinėti Lietuvos įstaigos.
Teismas, įvertinęs aukščiau aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškėja buvo pakankamai rūpestinga, atidi ir sąžininga, savo aktyviais veiksmais ketino įgyvendinti savo kaip paveldėtojos interesus. Taip pat teismo vertinimu nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo atsisakyti atnaujinti K. K. terminą palikimui priimti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Teismas, spręsdamas termino atnaujinimo klausimą, atsižvelgia ir į tai, kad prieštaravimų dėl pareikšto pareiškimo byloje nėra. Byloje yra pateikti tiek palikėjo sutuoktinės, tiek palikėjo sūnaus sutikimai dėl pareiškimo tenkinimo. Duomenų apie tai, kad būtų kilęs ginčas dėl teisės paveldėti, nėra, todėl įstatyme nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis teisinių santykių stabilumo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pripažįsta, kad K. K. 3 mėnesių terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 576-578 straipsniais,
nutaria:
pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjai K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą trijų mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priimti; šio termino pradžią skaičiuojant nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti pareiškėjai K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kad ji turi teisę per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą pagal palikėjo palikimo atsiradimo vietą
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.