Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. J. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2023 m. kovo 3 d. nuosprendžio, kuriuo M. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. J. paskirta galutinė 40 MGL (2000 Eur) dydžio bauda, įpareigojant baudą sumokėti per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, M. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, uždraudžiant jam 2 (dvejus) metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. gruodžio 19 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 1, 2, 5, 6 dalimi, M. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant iš jo valstybės naudai konfiskuotino turto, automobilio „Mazda 5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią 2100 Eur dydžio sumą.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rasos Urbienės 2023 m. sausio 3 d. nutarimu M. J. paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į M. J. pinigines lėšas, esančias banko AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), 1050 Eur sumai, paliekant uždraudimą išgryninti, atsiskaityti, pervesti kitiems asmenims šią sumą bei neišieškomą sumą – 200 Eur; laikiną nuosavybės teisės apribojimą į kaltinamojo M. J. pinigines lėšas, esančias banko AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), 1050 Eur sumai, paliekant uždraudimą išgryninti, atsiskaityti, pervesti kitiems asmenims šią sumą bei neišieškomą sumą – 200 Eur – paliktas galioti iki M. J. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo visiško įvykdymo dienos.

Kardomąsias priemones – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. J. nuteistas už tai, kad jis 2022 m. gruodžio 16 d. apie 20.55 val. (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Mazda 5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas.

2. Alytaus apylinkės teismas įvertinęs ištirtus įrodymus, konstatavo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad M. J. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Mazda 5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, t. y. pirmo tikrinimo metu nustatytas 4,42 promilių neblaivumas, antro – 4,25 promilių neblaivumas. Teismas konstatavo, jog tokie M. J. veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymius.

2.1. Teismas spręsdamas prašymą M. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą konstatavo, kad atsižvelgiant į M. J. padaryto nusikaltimo aplinkybes, teismui kyla pagrįstų abejonių, jog M. J. ateityje nedarys naujų nusikaltimų. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju taikant atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, būtų ne tik nepasiekti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslai, bet ir nebūtų įgyvendinti teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principai. Be to, teismas sprendė, kad M. J. tėvas J. J. nėra tinkamas laiduotojas, kadangi jis neturi akivaizdžios bei realios galimybės daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.

2.2. M. J. skiriant bausmę, teismas atsižvelgė į tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, M. J. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, išsituokęs, turi du nepilnamečius vaikus, nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad M. J. skirtina baudos bausmė. Be to, teismas atsižvelgęs į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į tai, kad M. J. nustatytas sunkus girtumo laipsnis, administracine tvarka nebaustas, anksčiau jam teisė vairuoti transporto priemones nebuvo atimta, sprendė, jog tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams. Be to, atsižvelgiant į tai, kad nusikalstama veika padaryta vairuojant kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę, M. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant iš jo konfiskuotino turto – automobilio „Mazda 5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 2100 Eur.

3. Nuteistasis M. J. skundžia Alytaus apylinkės teismo 2023 m. kovo 3 d. nuosprendį, prašo jį pakeisti atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, vienerių metų laikotarpiui, perduodant jį laiduotojo J. J. atsakomybėn.

4. Nagrinėjant baudžiamąja bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistojo M. J. gynėjas advokatas Bronius Varsackis prašė tenkinti apeliacinį skundą. Prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. J. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliantas neginčija kaltės, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo ar bausmės, paskirtų baudžiamojo poveikių priemonių, o apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamąją bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo išvadomis šioje dalyje. Todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Apeliaciniame skunde nesutinkama tik su pirmosios instancijos teismo sprendimu netaikyti nuteistajam atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nuteistojo manymu, apylinkės teismas netinkamai aiškino BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktą, bei BK 40 straipsnio 3 dalį.

6. Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Teismas gali taikyti BK 40 straipsnio nuostatas tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-303/2019, 2K-114-628/2019). Tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis.

7. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl BK 40 straipsnio taikymo galimybės šioje baudžiamojoje byloje, padarė išvadą, kad M. J. tik iš dalies atitinka sąlygas, būtinas atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Apylinkės teismo nustatyta, kad apeliantas padarė nesunkų nusikaltimą, neteistas, savo kaltę pripažįstą ir dėl to nuoširdžiai gailisi, yra sudaręs susitarimą dėl žalos atlyginimo. Tačiau teismas padarė išvadą, jog nėra pagrindo teigti, kad M. J. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.

8. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobūdžio. Teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, liudijančiais asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybėmis, apibūdinančiomis veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje. Išvadą, kad nėra pagrindo manyti, jog kaltininkas laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, be kita ko, gali pagrįsti byloje nustatyti administracinių nusižengimų padarymo atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2011, 2K-67-511/2017, 2K-221-693/2017, 2K-100-648/2019, 2K-114-628/2019).

9. Visų pirma, sprendžiant ar nagrinėjamu atveju yra BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta sąlyga, svarbu įvertinti nusikaltimo padarymo aplinkybes. M. J. padarė itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kėlusį realią grėsmę kitų asmenų sveikatai ar net gyvybei, kadangi nuteistasis automobilį vairavo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio bei sukėlė eismo įvykį. Kaip nustatyta pirmosios instancijos teismo, M. J., automobilį vairavo, kai jam buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis – pirmuoju tikrinimu, alkoholio kiekio matuokliu jam nustatytas 4,42 promilių girtumas, o antruoju tikrinimu – 4,25 promilių girtumas. Taigi, neabejojama, kad nuteistasis M. J. išties turėjo jaustis apsvaigęs nuo alkoholio, o ir pačio nuteistojo teigimu, M. J. alkoholį vartojo jau ne pirmą dieną. Visgi, nepaisydamas akivaizdaus savo girtumo, jis be jokios svarbios priežasties (nuteistojo teigimu važiavo pasiimti draugę iš darbo), vairavo automobilį „Mazda 5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste ir degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui įvažiavo į sankryžą ir atsitrenkė į „BMW“ automobilį, tačiau tik laimingo atsitiktinumo dėka, buvo išvengta skaudžių pasekmių. Be to, remiantis liudytojo D. T. parodymais, tik šio liudytojo budrumu, buvo išvengta situacijas, jog M. J. vairuojamas automobilis būtų atsitrenkęs ir į šio liudytojo vairuojamą automobilį. Remiantis minėto liudytojo parodymais, M. J. paprašė nekviesti policijos pareigūnų bei bandė užsivesti savo automobilį, tačiau liudytojas D. T. paėmė automobilio „Mazda 5“ raktelius, kad M. J. negalėtų toliau važiuoti. Toks nuteistojo elgesys neabejotinai didina tiek jo paties, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir aplinkybes, reikšmingas BK 40 straipsnio nuostatų taikymui.

10. Išties sutiktina su apeliaciniame skunde nurodytomis aplinkybėmis, kad M. J. pilnai pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, tačiau šių aplinkybių nepakanka laidavimo instituto taikymui. Teismų praktikoje išaiškinta, kad net ir esant visoms BK 41 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, t. y. turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-88-976/2017, 2K-116-1073/2018). Ir nors M. J. praeityje teistas nebuvo, administracine tvarka taip pat nebaustas, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su skundo argumentais, jog M. J. padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinė. Ikiteisminio tyrimo metu, M. J. paaiškino, kad dar 2022 m. gruodžio 13 d. pradėjo vartoti alkoholį – alų, degtinę. Alkoholį vartojo kiekvieną dieną iki pat įvykio dienos. O 2022 m. gruodžio 16 d. apie 19 val. išgėrė degtinės 0,25ml, o praėjus 40 minučių nusprendė važiuoti pasiimti savo draugės iš darbo (1 t., b. l. 76–77). Ne mažiau svarbia aplinkybe laikytina ir tai, kad nuteistasis būdamas neblaivus važiavo ne trumpą atkarpą, t. y. M. J. važinėjo (duomenys neskelbtini) mieste, kuomet dar vyko ganėtinai intensyvus eismas, iš savo namų nuvažiavo iki draugės darbovietės, o vėliau, pažeisdamas Kelių eismo taisykles, įvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą degant draudžiančiam šviesoforo signalui, po ko įvyko eismo įvykis. Nors šiuo atveju M. J. veiksmais, kitoje transporto priemonėje buvę asmenys nebuvo sužaloti, tačiau neigiamų pasekmių pavyko išvengti tik atsitiktinumo dėka. Iš byloje esančių nuotraukų manytina, jog automobilių susidūrimas buvo išties stiprus, matyti akivaizdūs „Mazda 5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai bei išsiskleidusios oro pagalvės (1 t., b. l. 13–20). Ir nors M. J. ir yra sudaręs susitarimą su draudimo bendrove dėl žalos atlyginimo bei jos išdėstymo, tačiau visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, anksčiau aptartų aplinkybių visuma, kelia pagrįstų abejonių, jog M. J. bus linkęs laikytis visuomenėje nustatytos tvarkos bei įstatymų. Apeliantas skunde nurodo, jog tuo metu alkoholį vartojo dėl blogos psichologinės savo būklės, tačiau atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog šios nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo skundą nagrinėjančiam teismui manyti, jog M. J. išties nedarys naujų nusikalstamų veikų. Priešingai, toks nuteistojo elgesys, kuomet nėra sprendžiamos iškilusios problemos, tačiau pasirenkamas kitas būdas – vartoti alkoholį, ko pasekoje padaryta nusikalstama veika, tik dar labiau sustiprina abejonę dėl tinkamo asmens elgesio ateityje.

11. Sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo išvada dėl netinkamo laiduotojo, kadangi jis neturi akivaizdžios bei realios galimybės daryti teigiamą įtaką nuteistajam. Nenustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytų visų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, iš esmės skundo argumentai dėl pasirinkto laiduotojo tinkamumo, šiuo atveju jokios reikšmės neturi. Visgi, siekiant kuo išsamiau atsakyti į apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad įstatymų leidėjas BK 40 straipsnio 3 dalyje kelia reikalavimus laiduotojui ir pagal šią teisės normą laiduotojas gali būti tik teismo pasitikėjimo vertas asmuo ir kuris pagal savo asmenines savybes ar veiklos pobūdį galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

12. Bylos duomenimis nustatyta, jog M. J. tėvas J. J. yra neteistas, administracine tvarka nebaustas, pensininkas, todėl nekyla abejonių, jog asmuo yra vertas teismo pasitikėjimo. Visgi, abejotina, jog J. J. gali daryti teigiamą įtaką M. J.. Formuojamoje teismų praktikoje pažymima, jog taikydami BK 40 straipsnio nuostatas teismai įpareigoti apsvarstyti, ar išties kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimo giminaičio, tėvų) priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-120-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-196-697/2018). Šiuo atveju pažymėtina, jog M. J. yra brandi asmenybė, sukaupęs ir gyvenimiškos patirties, t. y. turi susiformavusias asmenines vertybes, todėl J. J. įtaka nuteistojo elgesiui galėtų būti labai minimali. Nors kaip teisingai nurodyta ir skunde, sprendžiant ar laiduotojas galės daryti tinkamą įtaką nėra būtina sąlyga, jog asmenys kartu gyventų, tačiau visgi atsižvelgtina, jog M. J. gyvena vienas (duomenys neskelbtini) mieste, o jo tėvas J. J. (duomenys neskelbtini) rajone, todėl jų pačių teigimu, jie susitinka ne kasdien, tik per laisvas dienas nuo darbo. Be to, apklaustas pirmosios instancijos teisme, J. J. parodė, kad apie įvykį pirmiausia sužinojo ne iš savo sūnaus, o iš jo draugės. M. J. apie padarytą nusikalstamą veiką pranešė tik kitą dieną. Be to, J. J. žiniomis, M. J. nepiktnaudžiauja alkoholiu, nors pats nuteistasis apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog alkoholį vartojo kelias dienas. Tačiau galimam laiduotojui šios aplinkybės nebuvo žinomos, nors šių asmenų teigimu, jie ir bendrauja kiekvieną dieną telefonu, tačiau vėlgi, nėra jokių duomenų, jog J. J. būtų pastebėjęs, jog jo sūnus kelias dienas vartoja alkoholį. Taigi, kaip teisingai nurodyta ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, nuteistojo tėvo įtaka iki šiol nebuvo pakankama M. J. elgesiui. Atsižvelgiant į tai, jog M. J. yra brandaus amžiaus, turintis susiformavusias vertybes, abejotina, jog ir ateityje M. J. gali turėti reikšmingos įtakos jo elgesiui, tėvas.

13. Nagrinėjamu atveju pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės ir paskirties, sudaryti prielaidą nebaudžiamumui, formuoti nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra nustatytų aplinkybių, leidžiančių pagrįstai manyti, kad M. J. laikytis visuomenei priimtinų taisyklių ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nuteistasis turėdamas gana didelę vairavimo patirtį, neblaivus vairuodamas automobilį, ignoravo galinčias kilti pasekmes, nors žinojo, kad įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam. Apeliantas nepateikė jokių naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, turinčių reikšmės M. J. galimam atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės.

14. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nuteistojo M. J. apeliacinis skundas atmetamas, Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. kovo 3 d. nuosprendį paliekant nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo M. J. apeliacinį skundą atmesti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.