Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsituokęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis M. J. 2022 m. gruodžio 16 d. apie 20 val. 55 min. Alytaus mieste, Raudonkalnio – Naujosios gatvių sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Mazda 5“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Teismas, įvertinęs aukščiau aptartų duomenų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo M. J. kaltė yra įrodyta.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Byloje surinkti ir pirmiau aptarti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis M. J. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Mazda 5“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, t. y. pirmo tikrinimo metu nustatytas 4,42 promilių neblaivumas, antro – 4,25 promilių neblaivumas. Tokie jo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymius.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu

Kaltinamojo M. J. tėvas J. J. pateikė teismui prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, paskiriant jį laiduotoju. Prašyme nurodė, jog su sūnumi M. J. jis nuolat artimai bendrauja, vos ne kasdien kalbasi telefonu, per šventines dienas ar savaitgaliais susitinka tiek jo, tiek sūnaus namuose. Po to, kai sūnus vairavo transporto priemonę neblaivus, jis su sūnumi nuolat kalba apie alkoholio žalą, aiškina jam, kad vartoti alkoholį yra ne išeitis, tai greičiau pražūtis, nes vairuojant neblaiviam pasekmės gali būti nepataisomos. Sūnus įsiklauso į jo žodžius, supranta savo netinkamo elgesio pasekmes. Jis taip pat kritiškai vertina jo poelgį, smerkia jį už tai. Tuo pačiu sūnui teikia ir moralinį palaikymą, nes jis labai pergyvena dėl savo neleistino poelgio. Jis įsitikinęs, kad gali sūnui daryti teigiamą poveikį ir įtaką. Mano, kad sūnui yra autoritetas, jis įsiklauso į jo patarimus ir pamokymus. J. J. sutinka laiduoti už M. J.. Mano, kad yra vertas teismo pasitikėjimo, kadangi yra neteistas, administracinių nuobaudų neturi. Yra senatvės pensininkas, seniūnijos charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 26 – 27).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamasis M. J. įvykdė tyčinį nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui, anksčiau neteistas (1 t., b. l. 100–102), iki nusikalstamos veikos padarymo nebuvo baustas administracinėmis nuobaudomis, nubaustas tik už nagrinėjamos nusikalstamos veikos metu padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus (1 t., b. l. 103 – 104). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu M. J. visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką. Kaltinamojo nusikalstamais veiksmais buvo padaryta ir turtinė žala, kurią atlygino draudimo bendrovė, pastarasis su ja sudaręs susitarimą dėl žalos atlyginimo išdėstymo. Tai teigiamai M. J. charakterizuojančios aplinkybės. Tačiau sprendžiant klausimą, ar yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis M. J. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, būtina įvertinti ir aplinkybes, jog nagrinėjamo įvykio metu kaltinamajam buvo nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis – 4,25 promilių, automobilį jis vairavo miesto teritorijoje, šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, įvažiavo į sankryžą, degant draudžiamam šviesoforo signalui ir sukėlė eismo įvykį – atsitrenkė į kitą važiuojantį automobilį. Nustatytos aplinkybės patvirtina itin didelį kaltinamojo neatsargumą, abejingumą tiek savo, tiek ir aplinkinių saugumui bei visišką visuotinai priimtų elgesio normų nepaisymą. Būtent šios aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą teismui spręsti, jog M. J. atžvilgiu taikant atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, būtų ne tik nepasiekti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslai, bet ir nebūtų įgyvendinti teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principai.

Be to, BK 40 straipsnio 3 dalis numato, jog laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes, veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Nagrinėjamu atveju siūlomas laiduotoju yra kaltinamojo tėvas. Kaip matyti iš kaltinamojo M. J. ir siūlomo laiduotojo J. J. parodymų, jie nuolat kartu negyvena, dažniausiai bendrauja tik telefonu. Kaip nustatyta byloje, nors kaltinamasis M. J. nuolat palaiko ryšius su savo tėvu, tačiau galima teigti, jog kaltinamojo tėvo įtaka iki šiol visgi nebuvo pakankama ir neturėjo esminės reikšmės kaltinamojo elgesiui, kadangi tai neatgrasė jo nuo nusikalstamo elgesio. Taigi paminėtos aplinkybės leidžia spręsti, jog šiuo atveju kaltinamojo M. J. tėvas J. J. nėra tinkamas laiduotojas, kadangi jis neturi akivaizdžios bei realios galimybės daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, tokios įtakos jis nepadarė ir anksčiau. Todėl kaltinamasis M. J. negali būti perduotas pagal laidavimą šio asmens atsakomybėn.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmės rūšį ir jos dydį, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Kaltinamasis M. J. padarė baigtą nusikalstamą, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jau minėta, kad jis neteistas (1 t., b. l. 100 – 102), nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 103 – 104). Nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, išsituokęs, turi du nepilnamečius vaikus (1 t., b. l. 98 – 99, 118 – 120, 125). Iš bylos duomenų matyti, jog M. J. turi tam tikrų sveikatos sutrikimų, susijusių su psichikos ligomis, tačiau baudžiamojo įstatymo atžvilgiu jis yra visiškai pakaltinamas (1 t., b. l. 107, 114). Kaltinamojo M. J. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas; b. l. 99 – 102). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (BK 60 straipsnis).

Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes bei vadovaudamasis BK 55 straipsnio nuostatomis, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, sprendžia, kad bausmės tikslus galima pasiekti paskyrus kaltinamajam M. J. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudos bausmę. Pagal BK 47 straipsnio 2 dalies nuostatas bauda skaičiuojama minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžiais. Už nesunkų nusikaltimą gali būti skiriama bauda nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Nuo 2018 m. sausio 1 d. bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra 50 Eur. Tuo vadovaujantis ir įvertinus, kad byloje nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, taip pat atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, skirtina baudos bausmė, artima minimaliai baudos bausmei, skiriamai už tyčinį nesunkų nusikaltimą, t. y. 60 MGL dydžio bauda. Teismo vertinimu, tokio dydžio bauda yra proporcinga padarytos veikos pavojingumui ir kaltinamojo asmenybei. Įvertinus kaltinamajam M. J. skiriamos baudos dydį, tai, kad šiuo metu jis nedirba, jo pajamos per mėnesį yra tik 400 Eur dydžio nedarbo išmoka, teikia išlaikymą dviem nepilnamečiams vaikams, visgi jis yra gan jauno amžiaus ir darbingas, todėl turi dėti visas pastangas įsidarbinti, nustatoma, jog kaltinamasis jam paskirtą baudą privalo sumokėti per aštuonių mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjant kaltinamojo M. J. baudžiamąją bylą, buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir jis visiškai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Prokurorė siūlė paskirti kaltinamajam M. J. dvi baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise trejiems metams ir turto konfiskavimą, išieškant konfiskuotino turto vertę.

BK 42 straipsnio 6 dalyje, 67 straipsnio 1-3 dalyse nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų – uždraudimas asmeniui naudotis specialiomis teisėmis bei turto konfiskavimas. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, tai yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, įvertinęs M. J. padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes – tyčia vairavo automobilį neblaivus, esant sunkiam neblaivumo laipsniui, taip pat atsižvelgęs į tai, kad M. J. turi 17 metų vairavimo stažą (1 t., b. l. 99), iki nusikalstamos veikos padarymo nebuvo baustas administracinėmis nuobaudomis už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, transporto priemonę neblaivus vairavo pirmą kartą ir anksčiau jam teisė vairuoti transporto priemones nebuvo atimta, sprendžia, kad tikslinga skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams. Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. gruodžio 19 d. kaltinamajam M. J. buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, kuria jam yra uždrausta vairuoti kelių transporto priemones (1 t., b. l. 84 – 87). Atsižvelgiant į tai, baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, tai yra nuo 2022 m. gruodžio 19 d.

Kaltinamasis M. J. nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, vairuodamas kelių transporto priemonę – kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantį automobilį „Mazda 5“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Šiuo atveju, atsižvelgiant į teismų praktiką panašiose bylose, kaltinamojo M. J. vairuotas automobilis pripažįstamas nusikalstamos veikos padarymo priemone, kuri pagal BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatas laikoma konfiskuotinu turtu. Kaip jau minėta, automobilis „Mazda 5“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso ne kaltinamajam. BK 72 straipsnio 4 dalis numato sąlygas, kuomet kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už BK uždraustos veikos padarymą. Tačiau nagrinėjamu atveju BK 72 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų pagrindų nėra, todėl konfiskuotinas turtas – automobilis „Mazda 5“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) negali būti fiziškai paimtas valstybės nuosavybėn. Baudžiamasis įstatymas numato ir tai, jog tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Pažymima, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Byloje nesant tokių duomenų, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę. BK 72 straipsnio 5 dalies aspektu sprendžiant dėl konfiskuotino automobilio vertės nustatymo, teismų praktikoje paprastai yra taikomas transporto priemonės rinkos vertės kriterijus, t. y. tokio automobilio vertė yra nurodoma pagal vidutinę tokios transporto priemonės rinkos kainą. Tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas). Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje. Automobilio rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, kurią už analogišką automobilį realiai mokėtų pirkėjas (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Nagrinėjamu atveju į bylą pateikta VšĮ „Emprekis“ pažyma apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje, iš kurios matyti, jog 2022 metų gruodžio mėnesį lengvojo automobilio „Mazda 5“, kurio techninės charakteristikos sutampa su kaltinamojo M. J. vairuoto automobilio „Mazda 5“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) techninėmis charakteristikomis, vidutinė kaina Lietuvoje su PVM – 2 100 Eur (1 t., b. l. 116). Kaltinamasis M. J. ir automobilio savininkas J. J. neginčijo šios automobilio vertės nustatymo pagrįstumo, taip pat nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų nusikalstamos veikos padarymo metu buvusią kitokią minėto automobilio vertę. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, daroma išvada, jog nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio „Mazda 5“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vertė byloje aiškiai ir tiksliai nustatyta pateiktoje VšĮ „Emprekis“ pažymoje, kuria teismas vadovaujasi. Taigi, įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo bei sunkumo laipsnį, kilusias pasekmes, kaltinamojo asmenybę ir, vadovaujantis BK 67 straipsnio, 72 straipsnio nuostatomis, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį bei jos tikslus, kaltinamajam M. J. skiriama dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant iš jo valstybės naudai konfiskuotino turto – automobilio „Mazda 5“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią 2 100 Eur sumą.

Dėl kitų klausimų

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rasos Urbienės 2023 m. sausio 3 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, tai yra konfiskuotino turto – automobilio „Mazda 5“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos – 2 100 Eur konfiskavimą, buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į: 1) kaltinamojo M. J. pinigines lėšas, esančias banko AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), 1 050 Eur sumai, uždraudžiant išgryninti, atsiskaityti, pervesti kitiems asmenims šią sumą bei nustatant neišieškomą sumą – 200 Eur; 2) kaltinamojo M. J. pinigines lėšas, esančias banko AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), 1 050 Eur sumai, uždraudžiant išgryninti, atsiskaityti, pervesti kitiems asmenims šią sumą bei nustatant neišieškomą sumą – 200 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas nuo 2023 m. sausio 3 d. iki 2023 m. liepos 3 d. Turto saugotoja paskirta AB „Swedbank“ (1 t., b. l. 131–134). Kaltinamojo M. J. atžvilgiu taikoma procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas į minėtas pinigines lėšas paliekama galioti iki šiam kaltinamajam skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo visiško įvykdymo dienos (BPK 151 straipsnio 8 dalis).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam M. J. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas (1 t., b. l. 80–83, 84–87, 88–91). Kardomosios priemonės panaikintinos, įsiteisėjus nuosprendžiui (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, prie bylos pridėti M. J. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduotinas VĮ „Regitra“, o kompaktinis diskas su vaizdo įrašu paliktinas saugoti prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–302 straipsniais, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

M. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį 60 MGL, tai yra 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, M. J. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jam galutinę 40 MGL, tai yra 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalimi, nustatyti, jog M. J. teismo jam paskirtą 2 000 Eur baudą privalo sumokėti per 8 (aštuonis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6801. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti M. J. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, uždraudžiant jam 2 (dvejus) metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. gruodžio 19 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi, paskirti M. J. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš jo valstybės naudai konfiskuotino turto – automobilio „Mazda 5“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią 2 100 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto eurų) dydžio sumą, kuri turi būti sumokėta į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rasos Urbienės 2023 m. sausio 3 d. nutarimu M. J. paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į šio kaltinamojo pinigines lėšas, esančias banko AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), 1 050 Eur sumai, paliekant uždraudimą išgryninti, atsiskaityti, pervesti kitiems asmenims šią sumą bei neišieškomą sumą – 200 Eur; o taip pat laikiną nuosavybės teisės apribojimą į kaltinamojo M. J. pinigines lėšas, esančias banko AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), 1 050 Eur sumai, paliekant uždraudimą išgryninti, atsiskaityti, pervesti kitiems asmenims šią sumą bei neišieškomą sumą – 200 Eur – palikti galioti iki M. J. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo visiško įvykdymo dienos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti M. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, M. J. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti VĮ „Regitra“.

Prie bylos pridėtą kompaktinį diską su vaizdo įrašu palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.